AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Susitarimus dėl varžybų baigties daug kas laiko viena didžiausių grėsmių šiuolaikiniam sportui. Tokiais susitarimais menkinamos tokios sporto vertybės, kaip sportinis sąžiningumas, sąžiningas žaidimas ir pagarba kitiems. Tai gali atstumti organizuoto sporto aistruolius ir gerbėjus. Be to, sudarant susitarimus dėl varžybų baigties dažnai dalyvauja pasaulinio masto organizuotų nusikaltėlių tinklai. Šiuo metu šią problemą nedelsdamos siekia spręsti viso pasaulio viešojo sektoriaus, sporto ir teisėsaugos institucijos. Siekdama spręsti šią problemą, 2012 m. vasarą Europos Taryba pakvietė Europos kultūros konvencijos šalis pradėti derybas dėl Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto rezultatais. Derybos pradėtos 2012 m. spalio mėn., surengus pirmąjį Europos Tarybos darbo grupės, atsakingos už konvencijos teksto rengimą, posėdį.

2012 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai atstovauti ES derybose dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti su manipuliavimu sporto rezultatais[1]. 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos rekomendacija perduota Tarybos sporto reikalų darbo grupei. Pasitarus Tarybos darbo grupei, Taryba, įtraukusi materialinius teisinius pagrindus, įskaitant SESV V antraštinės dalies 3 dalimi pagrįstą teisinį pagrindą, Tarybos sprendimo projektą padalijo į dvi dalis[2]. Vieną sprendimą, susijusį su lažybomis ir sportu, Taryba priėmė 2013 m. birželio 10 d.[3] Kitą sprendimą, susijusį su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu, Taryba priėmė 2013 m. rugsėjo 23 d.[4]

Komisija, atsižvelgdama į susijusius Tarybos sprendimus, dalyvavo tolesnėse derybose, pasibaigusiose 2014 m. liepos 9 d., Europos Tarybos ministrų pavaduotojams priėmus Europos konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis[5]. Konvencija pateikta pasirašyti per 2014 m. rugsėjo 18 d. surengtą už sporto sritį atsakingų Europos Tarybos ministrų konferenciją. Ši Konvencija pagal jos 32 straipsnio 3 dalį teikiama pasirašyti Europos Sąjungai. Nuo tada Konvenciją pasirašė kelios šalys, įskaitant kai kurias valstybes nares.

Atsižvelgiant į susitarimų dėl varžybų baigties tarptautinį mastą, prie Konvencijos siūloma prisijungti ir ne Europos šalims. Šis aspektas itin svarbus, nes pasaulinio masto bendradarbiavimas, visų pirma su šalimis, kuriose sporto lažybos plačiai paplitusios, kaip antai Pietryčių Azijos šalys, laikomas esmine prielaida veiksmingai kovoti su skirtinguose žemynuose veikiančiais tarptautiniais organizuotų nusikaltėlių tinklais, užsiimančiais susitarimais dėl varžybų baigties. Komisijos nuomone, Konvencija gali būti veiksminga kovos su susitarimais dėl varžybų baigties priemonė.

SESV 165 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga savo veiksmais siekia plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, inter alia, skatinant teisingumą bei atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą. Be to, SESV 165 straipsnyje Sąjunga ir valstybės narės raginamos skatinti bendradarbiavimą sporto srityje su tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba. ES veiksmai gali padėti spręsti tarptautinio masto problemas, su kuriomis susiduriama sporte Europoje, tokias kaip susitarimai dėl varžybų baigties, dėl kurių būtina imtis darnių pastangų ir užtikrinti glaudų veiksmų koordinavimą.

Vienas pagrindinių Konvencijos tikslų – skatinti bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, šiuo tikslu III skyriuje išdėstyta keletas nuostatų, kuriomis siekiama palengvinti visų suinteresuotųjų šalių tarpusavio keitimąsi informacija. Kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties būtinas glaudus sporto institucijų, vyriausybių, lažybų organizatorių, teisėsaugos institucijų ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas. Dėl tokios didelės suinteresuotųjų šalių įvairovės kyla tam tikrų problemų, taigi, ES gali padėti joms bendradarbiauti ir užtikrinti veiksmų koordinavimą.

Valstybių narių pažanga kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties nevienoda. Atsižvelgiant į susitarimų dėl varžybų baigties tarptautinį pobūdį tikėtina, kad teks bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kurių patirtis yra skirtinga, todėl reikės dalytis gerąja patirtimi ir tobulinti kompetenciją. Taigi ES tenka svarbus vaidmuo ugdant gebėjimus, skatinant bendradarbiavimą ir galiausiai padedant įgyvendinti Konvenciją.

Viena iš Komisijos veiklos sričių dalyvaujant kovoje su susitarimais dėl varžybų baigties turėtų būti raginimas pasirašyti Konvenciją, kartu taikant kitas priemones, pvz., būsimą Komisijos iniciatyvą dėl su lažybomis susijusių susitarimų dėl varžybų baigties, kuri bus įgyvendinama atsižvelgiant į 2012 m. Komisijos komunikatą dėl internetinių lošimų sistemos kūrimo[6], ES ekspertų grupės, sprendžiančios susitarimų dėl varžybų baigties klausimus, darbą ir parengiamuosius veiksmus bei projektus, skirtus kovoti su susitarimais dėl varžybų baigties[7].

Pagal Tarybos sprendimus, kuriais suteikiami įgaliojimai pradėti derybas, iki Sąjungos prisijungimo turėtų būti atlikta kompetencijos analizė, nes sprendimuose nurodyta, kad „Konvencijos teisinis pobūdis ir galių pasidalijimas tarp valstybių narių ir Sąjungos bus nustatytas atskirai derybų pabaigoje, remiantis atskirų nuostatų tikslios taikymo srities analize“.

Ši kompetencijos analizė išdėstyta toliau.

Sąjungos kompetencijos pobūdis ir sritis

Konvencijos 1 straipsnyje teigiama, kad jos tikslas – „kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, kad, vadovaujantis sporto autonomijos principu, būtų apsaugotas sporto sąžiningumas ir sporto etika“. Todėl pagrindinis Konvencijos tikslas – „apsaugoti sporto sąžiningumą ir sporto etiką“. Tai pagal Konvenciją užtikrinama įvairiomis priemonėmis, kuriomis užkertamas kelias manipuliavimui sporto varžybomis, nustatomi tokie manipuliavimo atvejai ir už tai baudžiama. Siekiant šio tikslo Konvencija taip pat skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir nustatomas stebėsenos mechanizmas, užtikrinsiantis, kad būtų laikomasi Konvencijos nuostatų.

Taigi Konvencijoje siūlomi daugialypiai būdai manipuliavimo sporto varžybomis problemai spręsti. Todėl numatoma imtis įvairių ir skirtingas teisės sritis apimančių priemonių, visos jos daugiausia bus prevencinio pobūdžio[8]. Kitos susijusios teisės sritys yra materialinė baudžiamoji teisė, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, duomenų apsauga ir lažybų veiklos priežiūra.

Prevencija (II–III skyriai, 4–14 straipsniai)

Daugeliui Konvencijos nuostatų dėl prevencijos galėtų būti taikomos SESV 165 straipsnio 4 dalies pirmosios įtraukos nuostatos dėl sporto rėmimo priemonių[9]. Tačiau tokios kompetencijos taikymo sritis yra ribota, nes jai nepriklauso valstybių narių teisės aktų ir taisyklių derinimas. SESV 165 straipsnyje kalbama apie „rėmimo“, „bendradarbiavimo“ ir „skatinimo“ priemones. Taigi, Sąjungos kompetencija nepanaikina valstybių narių kompetencijos toje srityje[10].

Tačiau priemonės, susijusios su lažybų organizavimo paslaugomis, gali turėti ryšio su vidaus rinkos laisvėmis, savo ruožtu susijusiomis su įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, kiek tai susiję su lažybų organizatorių vykdoma ekonomine veikla. Visų pirma dėl 3 straipsnio 5 dalies a punkto ir 11 straipsnio pažymėtina, kad „neteisėtų sporto lažybų“ sąvoka apima visas sporto lažybas, kurių vykdymo būdas arba organizatorius yra uždraustas pagal Šalies, kurioje yra lošėjas, jurisdikcijoje taikytiną teisę. Sąvoka „taikytina teisė“ apima ir ES teisę. Tai reiškia, kad būtina atsižvelgti į kiekvieną teisę, suteiktą pagal ES teisę, ir kad valstybių narių nacionalinės teisės aktai turi atitikti ES teisę, ypač kiek tai susiję su vidaus rinkos taisyklėmis.

9–11 straipsniuose numatomos priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti tam tikrą teisės aktų suderinimą. Pavyzdžiui, Konvencijos 9 straipsnyje siūlomas orientacinio pobūdžio priemonių, kurias „prireikus“ galėtų taikyti atitinkama lažybų priežiūros institucija, sporto lažybų srityje kovodama su manipuliavimu sporto varžybomis, sąrašas. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant neleisti kilti fizinių arba juridinių asmenų, dalyvaujančių rengiant sporto lažybas, interesų konfliktams ir nederamai panaudoti viešai neskelbiamą informaciją […]“ (pabraukta autoriaus). Konvencijos 10 straipsnio 3 dalimi siekiama nustatyti prievolę teikti pranešimus; joje teigiama: „Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant įpareigoti sporto lažybų organizatorius lažybų priežiūros institucijai [...] nedelsiant pranešti apie neįprastas arba įtartinas lažybas.“ (pabraukta autoriaus). Be to, Konvencijos 11 straipsnyje dėl neteisėtų sporto lažybų šalims suteikta dar didesnė laisvė. Jame sakoma: „Kiekviena Šalis [...] išsiaiškina tinkamiausias kovos su neteisėtų sporto lažybų organizatoriais priemones ir, remdamasi atitinkamoje jurisdikcijoje taikytina teise, apsvarsto galimybę imtis priemonių, kaip antai [...]“.

Tai rodo, kad Konvencijos 9 straipsniu, taip pat 10 straipsnio 1 ir 3 dalimis sukuriamas galimo derinimo pagal SESV 114 straipsnį pagrindas, kiek tai susiję su lažybų organizatorių vykdoma ekonomine veikla. 11 straipsnio formuluotė dar lankstesnė, tačiau ja vis vien užtikrinamas tam tikras nuostatų, kurioms taip pat gali būti taikomas SESV 114 straipsnis dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo, derinimas.

Be to, Konvencijos 11 straipsnis gali turėti įtakos trečiosios šalies teikiamoms paslaugoms. Aptariamoms priemonėms, tiesiogiai susijusioms su „galimybe naudotis“ tokiomis paslaugomis, pagal SESV 207 straipsnį būtų taikoma Sąjungos bendra prekybos politika.

Konvencijos 14 straipsnis dėl duomenų apsaugos priklauso Sąjungos kompetencijai pagal SESV 16 straipsnį.

Vykdymo užtikrinimas (IV–VI skyriai, 15–25 straipsniai)

IV skyriuje nagrinėjama baudžiamoji teisė ir bendradarbiavimas vykdymo užtikrinimo srityje (15–18 straipsniai). Konvencijos 15 straipsniu nėra nenustatoma baudžiamoji atsakomybė apskritai už visą nusikalstamą veiką, susijusią su manipuliavimu sporto varžybomis, bet tik už tam tikras nusikalstamos veikos rūšis (manipuliavimą, apimantį korupciją, prievartą arba sukčiavimą). Tokiai nusikalstamai veikai, susijusiai su organizuotu nusikalstamumu arba korupciniais veiksmais, galėtų būti taikoma SESV 83 straipsnio 1 dalis[11]. Tačiau 15 straipsnis taikomas ne tik organizuotam nusikalstamumui, bet ir prievartai bei sukčiavimui nevykdant korupcinių veiksmų. Šioje srityje ES acquis yra ribota.

16 straipsnyje nagrinėjamas pinigų plovimas. Sąjungos lygmeniu tai reglamentuojama Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR[12], taikomu kartu su Direktyva 2014/42/ES[13]. Konvencijos 16 straipsnio 3 dalis priklauso ES kompetencijos sričiai, šiai daliai taikomas SESV 114 straipsnis; Direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pagrįsta SESV 114 straipsniu[14]. Kadangi direktyva nėra konkrečiai taikoma sporto varžyboms, ji nesikerta su Konvencijos 16 straipsnio 3 dalimi, taikoma tik „sporto lažybų organizatoriams“. Kompetencija 17, 18, 22 ir 23 straipsniuose aptariamais klausimais (IV ir VI skyriai) susijusi su kompetencija pagal Konvencijos 15 ir 16 straipsnius.

V skyriuje dėl jurisdikcijos, baudžiamojo proceso ir vykdymo užtikrinimo priemonių ir VI skyriuje dėl sankcijų ir priemonių išdėstytos nuostatos, kuriomis papildomos Konvencijos 15–18 straipsniuose išdėstytos materialinės baudžiamosios teisės nuostatos. Konvencijos 19 straipsnis (jurisdikcija) yra pagalbinė nuostata, taikoma nustatant baudžiamosios teisės nuostatas. Konvencijos 20, 21 ir 25 straipsniai (tyrimo priemonės, apsaugos priemonės, areštas ir konfiskavimas) yra baudžiamojo proceso priemonės, kurioms gali būti taikoma SESV 82 straipsnio 2 dalis (a ir b punktai).

Tarptautinis bendradarbiavimas (VII skyrius, 26–28 straipsniai)

VII skyriuje nagrinėjamas tarptautinis bendradarbiavimas teisminiais ir kitais klausimais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Konvencijoje nenustatoma jokia teisinė tvarka, kuria būtų pakeičiamos esamos taisyklės, todėl Konvencija nepažeidžiamos priemonės, jau taikomos savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos srityje[15]. Šioje srityje Europos lygmeniu nustatytas išsamus priemonių rinkinys, skirtas teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose palengvinti, kuris būtų taikomas skirtingiems susitarimų dėl varžybų baigties sudarymo būdams arba nusikalstamiems susitarimams dėl varžybų baigties, kaip naujai valstybių narių vidaus teisinės tvarkos pažeidimų rūšiai[16]. Šis klausimas aptariamas Konvencijos 26 straipsnyje.

Konvencijos 27 ir 28 straipsniuose išdėstytos bendros bendradarbiavimo nuostatos, joms taikomas SESV 165 straipsnis.

Išvados

Tam tikriems nusikaltimams SESV 83 straipsnio 1 dalis dabar nėra taikoma. Kiti nusikaltimai priklauso Sąjungos kompetencijai, tačiau ši kompetencija išimtinai apima tik dvi nuostatas – 11 straipsnio (tiek, kiek jis taikomas trečiųjų šalių teikiamoms paslaugoms ir paslaugoms, teikiamoms trečiosioms šalims) ir 14 straipsnio dėl duomenų apsaugos (iš dalies)[17]. Kiti nusikaltimai priklauso bendrai arba „papildomajai“ kompetencijai.

2.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Dėl teisinio pagrindo reikia pasakyti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisinio pagrindo Sąjungos teisės aktui parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė; prie jų priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys[18]. Jei išnagrinėjus Europos Sąjungos aktą paaiškėja, kad juo siekiama dviejų tikslų arba tikslas turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei vieną iš šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti kaip pagrindinį (pagrindinę) ar dominuojantį (dominuojančią), o kitą tik kaip papildomą, aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti sudedamoji dalis. Išimtiniais atvejais, jei nustatoma, kad aktu siekiama kelių tikslų, iš kurių nė vienas nėra papildomas ir netiesioginis, palyginti su kitais, toks aktas turi būti grindžiamas skirtingais konkrečiais teisiniais pagrindais[19].

Šiuo atveju gali būti taikomi tokie teisiniai pagrindai: SESV 16 straipsnis (duomenų apsauga), SESV 82 straipsnio 1 ir 2 dalys (teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose), SESV 83 straipsnio 1 dalis (materialinė baudžiamoji teisė), SESV 114 straipsnis (vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas), SESV 165 straipsnis (sportas) ir SESV 207 straipsnis (bendra prekybos politika).

Apskritai kovos su manipuliavimu sporto varžybomis tikslas apima prevencijos ir bendradarbiavimo aspektus, daugiausia aptariamus SESV 165 straipsnyje, ir bendradarbiavimo ir derinimo aspektus, aptariamus SESV 114 straipsnyje (ne baudžiamosios teisės nuostatos), SESV 207 straipsnyje (tiek, kiek tos nuostatos susijusios su trečiųjų šalių lažybų organizatorių teise rengti lažybas) ir SESV 82 straipsnio 1 dalimi bei 83 straipsniu (baudžiamosios bylos).

Lažybų paslaugoms gali būti taikomi SESV 114 ir 207 straipsniai – tai priklauso nuo to, ar paslaugas teikia ES įsteigti veiklos vykdytojai. Atrodo, kad vidaus rinkos aspektas turi didesnės reikšmės visai Konvencijai, o bendros prekybos politikos aspektas aktualus tik Konvencijos 11 straipsnio požiūriu. Tačiau, nors SESV 207 straipsnis neminimas ir, palyginti su vidaus rinkos aspektais, laikomas šalutiniu, valstybės narės nėra kompetentingos svarbiais aspektais, priskiriamais bendros prekybos politikos sričiai.

Dėl duomenų apsaugos pažymėtina, kad tai nėra pagrindinis Konvencijos tikslas ir kad atitinkamos nuostatos tėra šalutinės. Nors prievolės užtikrinti duomenų apsaugą gali būti nustatytos ir anksčiau priimtose konvencijose (pvz., Konvencijoje Nr. 108 dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu), daugelyje naujausių Europos Tarybos konvencijų ši prievolė taip pat nurodoma, nes kiekvienos konvencijos šalys gali būti skirtingos.

Todėl pagrindiniai teisiniai pagrindai, kuriais remdamasi ES galėtų naudotis savo kompetencija visos Konvencijos atžvilgiu (išskyrus aspektus, kurie nepriklausytų jos kompetencijai), yra SESV 82 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalis, 114 ir 165 straipsniai.

Atsižvelgiant į įvairių Konvencijos aspektų tarpusavio sąsają ir į tai, kad Konvencija apima ir tokią kompetenciją, kuri gali išimtinai priklausyti ES, ir tokią, kuri ES nepriklauso, Sąjunga arba valstybės narės negali Konvencijos sudaryti atskirai.

2015/0043 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, susijusios su materialine baudžiamąja teise ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, pasirašymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       2013 m. birželio 10 d. Taryba įgaliojo Komisiją Europos Sąjungos vardu dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis (toliau – Konvencija), išskyrus klausimus, susijusius su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu;

(2)       2013 m. rugsėjo 23 d. Taryba patvirtino antrąjį Komisijos įgaliojimą Europos Sąjungos vardu dalyvauti derybose dėl Konvencijos klausimų, susijusių su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu;[20]

(3)       derybos sėkmingai baigtos 2014 m. liepos 9 d. priėmus Europos Tarybos Ministrų Komiteto konvenciją;

(4)       Konvencijos 15 straipsniu nėra nustatoma baudžiamoji atsakomybė apskritai už visą nusikalstamą veiką, susijusią su manipuliavimu sporto varžybomis, bet tik už tam tikros nusikalstamos veikos rūšis (manipuliavimą, apimantį korupciją, prievartą arba sukčiavimą). Su manipuliavimu sporto varžybomis susiję veiksmai tik iš dalies priskirtini SESV 83 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytoms nusikaltimų sritims, susijusioms su organizuotu nusikalstamumu arba korupciniais veiksmais;[21]

(5)       Konvencijos 16 straipsniu Šalys įpareigojamos imtis priemonių, kurios reikalingos, kad veiksmai, susiję su pinigų plovimu, būtų laikomi nusikalstama veika, jei naudos gauta padarius vieną iš nusikaltimų, nurodytų šios Konvencijos 15 ir 17 straipsniuose, „taip pat visais turto prievartavimo, korupcijos ir sukčiavimo atvejais“. Apie pinigų plovimą kalbama SESV 83 straipsnio 1 dalyje. Sąjungos lygmeniu pinigų plovimas reglamentuojamas Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR;[22]

(6)       Kompetencija 17, 18, 22 ir 23 straipsniuose aptariamais klausimais (IV ir VI skyriai) susijusi su kompetencija pagal Konvencijos 15 ir 16 straipsnius;

(7)       V skyriuje dėl jurisdikcijos, baudžiamojo proceso ir vykdymo užtikrinimo priemonių ir VI skyriuje dėl sankcijų ir priemonių išdėstytos nuostatos, kuriomis papildomos Konvencijos 15–18 straipsniuose išdėstytos materialinės baudžiamosios teisės nuostatos. Konvencijos 19 straipsnis (jurisdikcija) yra pagalbinė nuostata, taikoma nustatant baudžiamosios teisės nuostatas;

(8)       VII skyriuje nagrinėjamas tarptautinis bendradarbiavimas teisminiais ir kitais klausimais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Konvencijoje nenustatoma jokia teisinė tvarka, kuria būtų pakeičiamos esamos taisyklės, todėl Konvencija nepažeidžiamos priemonės, jau taikomos savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos srityje.[23] Šioje srityje Europos lygmeniu nustatytas išsamus priemonių rinkinys, skirtas teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose palengvinti, kuris būtų taikomas skirtingiems susitarimų dėl varžybų baigties sudarymo būdams arba nusikalstamiems susitarimams dėl varžybų baigties, kaip naujai valstybių narių vidaus teisinės tvarkos pažeidimų rūšiai;[24]

(9)       Europos Sąjunga ragina pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis ir taip prisidėti prie Europos Sąjungos pastangų kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, kad, vadovaujantis sporto autonomijos principu, būtų apsaugotas sporto sąžiningumas ir sporto etika;

(10)     todėl Konvencija turėtų būti pasirašyta Sąjungos vardu su sąlyga, kad ji bus vėliau sudaryta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Patvirtinamas Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto rezultatais pasirašymas Sąjungos vardu su sąlyga, kad ši Konvencija bus sudaryta.

Konvencijos, kuri bus pasirašyta, tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos generalinis sekretoriatas parengia įgaliojamuosius raštus, kuriais Konvencijos derybininko nurodytam asmeniui (-ims) suteikiami įgaliojimai pasirašyti Konvenciją su sąlyga, kad ji bus sudaryta.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja  dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]       COM(2012) 655 final.

[2]       Komisija paskelbė į Tarybos posėdžio protokolą įtrauktiną pareiškimą, kuriame ji paprieštaravo dėl materialinio teisinio pagrindo; žr. Tarybos dokumentą Nr. 10509/13.

[3]       2013 m. birželio 10 d. Tarybos sprendimas 2013/304/ES, kuriuo Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai ES vardu dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti su manipuliavimu sporto rezultatais, išskyrus klausimus, susijusius su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu, OL L 170, 2013 6 22, p. 62.

[4]       Tarybos sprendimas, kuriuo Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai ES vardu dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti su manipuliavimu sporto rezultatais, klausimais, susijusiais su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu, Tarybos dokumentas Nr. 10180/13.

[5]       Malta balsavo prieš Konvenciją ir 2014 m. liepos 11 d. paprašė Europos Teisingumo Teismo pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį pareikšti nuomonę dėl Konvencijos (Nuomonė 1/14).

[6]       http://ec.europa.eu/internal_market/gambling/communication/index_en.htm

[7]       Vienas iš naujesnių pavyzdžių: http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/financing/fundings/security-and-safeguarding-liberties/other-programmes/cooperation-between-public-private/index_en.htm.

[8]       Prevencijai skirti Konvencijos II ir III skyriai, taip pat 27 ir 28 straipsniai.

[9]       Ypač Konvencijos 4 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 6 ir 7 straipsniai dėl sporto organizacijų tam tikrų veiksmų skatinimo ir Konvencijos 8 straipsnis, taip pat tam tikri Konvencijos 9 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies, 12 ir 13 straipsnių aspektai.

[10]      Žr. SESV 2 straipsnio 5 dalį: „Sutartyse nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis sąlygomis Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus nepanaikinant jų kompetencijos tose srityse.“

[11]      Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje, OL L 192, 2003 7 31, p. 54.

[12]      Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo, OL L 182, 2001 7 5, p. 1.

[13]      2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje.

[14]      Šioje Direktyvoje nustatyta sistema, skirta kredito ir finansų institucijų patikimumui, vientisumui ir stabilumui, taip pat pasitikėjimui visa finansų sistema apsaugoti nuo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos.

[15]      Aiškinamosios ataskaitos 21 punktas.

[16]      2000 m. gegužės 29 d. Tarybos aktas, patvirtinantis Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, OL C 197, 2000 7 12, p. 1; Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, OL L 190, 2002 7 18, p. 20; Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje, OL L 196, 2003 8 2, p. 45; Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti; Tarybos pamatinis sprendimas 2008/978/TVR dėl Europos įrodymų orderio, OL L 350, 2008 12 30; Tarybos pamatinis sprendimas 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo, OL L 328, 2009 12 15, p. 42; Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose, OL L 130, 2014 5 1, p. 1; Direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje, OL L 127, 2014 4 29, p. 39.

[17]      Prie susijusių teisėkūros procedūra priimtų aktų galima priskirti Direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31.), Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. l.) ir Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, 2008 12 30, p. 60.).

[18]      C-377/12, Komisija prieš Tarybą, 34 punktas.

[19]      Ten pat, sprendimo 34 punktas.

[20]             Tarybos dokumentas Nr. 10180/13.

[21]             Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje, OL L 192, 2003 7 31, p. 54.

[22]             OL L 182, 2001 7 5, p. 1; taip pat žr. Direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

[23]             Aiškinamosios ataskaitos 21 punktas.

[24]             2000 m. gegužės 29 d. Tarybos aktas, patvirtinantis Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, OL C 197, 2000 7 12, p. 1; Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, OL L 190, 2002 7 18, p. 20; Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje, OL L 196, 2003 8 2, p. 45; Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti; Tarybos pamatinis sprendimas 2008/978/TVR dėl Europos įrodymų orderio, OL L 350, 2008 12 30; Tarybos pamatinis sprendimas 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo, OL L 328, 2009 12 15, p. 42; Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose, OL L 130, 2014 5 1, p. 1; Direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje, OL L 127, 2014 4 29, p. 39.

                                                                       

Europos Tarybos sutarčių serija – Nr. 215

Europos Tarybos konvencija

dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis

Maglingenas, 2014 m. rugsėjo 18 d.

                   Preambulė

                   Europos Tarybos valstybės narės ir kitos šią Konvenciją pasirašiusios Šalys,

                   manydamos, kad Europos Tarybos tikslas – siekti didesnės savo narių vienybės;

                   atsižvelgdamos į Trečiajame Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime (Varšuva, 2005 m. gegužės 16–17 d.) priimtą veiksmų planą, kuriame rekomenduota tęsti Europos Tarybos veiklą, teikiant sporto srities gaires;

                   manydamos, kad būtina toliau kurti bendrą Europos ir pasaulio sporto plėtros sistemą, pagrįstą pliuralistinės demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir sporto etikos sampratomis;

                   suvokdamos, kad manipuliavimas sporto varžybomis gali turėti neigiamą poveikį kiekvienai valstybei ir kiekvienai sporto šakai pasaulyje, ir pabrėždamos, kad šią problemą, keliančią grėsmę sporto sąžiningumui visame pasaulyje, reikia spręsti pasaulinio masto veiksmais, kuriuos privalo paremti ir tos valstybės, kurios nėra Europos Tarybos narės;

                   reikšdamos susirūpinimą, kad manipuliavimas sporto varžybomis susijęs su nusikalstama veikla, ypač organizuotu nusikalstamumu, ir yra tarptautinio pobūdžio;

                   prisimindamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (1950 m., ETS Nr. 5) ir jos protokolus, Europos konvenciją dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes (1985 m., ETS Nr. 120), Antidopingo konvenciją (1989 m., ETS Nr. 135), Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos (1999 m., ETS Nr. 173) ir Europos Tarybos Konvenciją dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo (2005 m., CETS Nr. 198);

                   prisimindamos Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (2000 m.) ir jos protokolus;

                   taip pat prisimindamos Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (2003 m.);

                   prisimindamos, kaip svarbu veiksmingai ir nedelsiant ištirti jų jurisdikcijoje padarytus nusikaltimus;

                   prisimindamos esminį Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) vaidmenį padedant teisėsaugos ir teismų institucijoms veiksmingai bendradarbiauti;

                   pabrėždamos sporto organizacijų atsakomybę už jų žinioje esančių asmenų įvykdyto manipuliavimo sporto varžybomis atvejų nustatymą ir už tai bausti;

                   pripažindamos rezultatus, kurių jau pasiekta kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis;

                   įsitikinusios, kad norint veiksmingai kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis būtinas glaudesnis, operatyvus, tvarus ir veiksmingas bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

                   atsižvelgdamos į Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms Nr. Rec(92) 13 rev dėl persvarstytos Europos sporto chartijos, Rekomendaciją Nr. CM/Rec(2010) 9 dėl persvarstyto Sporto etikos kodekso, Rekomendaciją Nr. Rec(2005) 8 dėl gero valdymo principų sporte ir Rekomendaciją CM/Rec(2011) 10 dėl sąžiningumo sporte skatinimo kovojant su manipuliavimu rezultatais, visų pirma – su susitarimais dėl varžybų baigties;

                   atsižvelgdamos į darbą ir išvadas, padarytas šiose konferencijose:

                   –       11-ojoje už sporto sritį atsakingų Europos Tarybos ministrų konferencijoje, vykusioje 2008 m. gruodžio 11–12 d. Atėnuose;

                   -        18-ojoje neoficialioje už sporto sritį atsakingų Europos Tarybos ministrų konferencijoje dėl sąžiningumo sporte skatinimo kovojant su manipuliavimu rezultatais (susitarimais dėl varžybų baigties) (2010 m. rugsėjo 22 d., Baku);

                   –       12-ojoje už sporto sritį atsakingų Europos Tarybos ministrų konferencijoje (2012 m. kovo 15 d., Belgradas), visų pirma dėl naujo tarptautinės teisės akto, skirto kovoti su manipuliavimu sporto rezultatais, parengimo;

                   –       5-ojoje tarptautinėje UNESCO ministrų ir vyresniųjų pareigūnų, atsakingų už fizinę kultūrą ir sportą, konferencijoje (MINEPS V);

                   įsitikinusios, kad abipuse pagarba ir pasitikėjimu pagrįstas valdžios institucijų, sporto organizacijų, varžybų organizatorių ir sporto lažybų organizatorių dialogas ir bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis labai svarbus ieškant būdų, kaip kartu veiksmingai spręsti manipuliavimo sporto varžybomis problemą ir su tuo susijusius uždavinius;

                   pripažindamos, kad sąžininga ir lygiateise konkurencija pagrįstas sportas yra iš esmės nenuspėjamas ir kad būtina ryžtingai ir veiksmingai kovoti su neetiška praktika ir elgesiu sporte;

                   pabrėždamos savo įsitikinimą, kad nuoseklus gero valdymo ir etikos sporte principų taikymas yra svarbus veiksnys padedant naikinti korupciją, manipuliavimą sporto varžybomis ir kitą neteisėtą veiklą sporte;

                   pripažindamos, kad nors pagal sporto autonomijos principą sporto organizacijos yra atsakingos už sportą ir atlieka savireguliacijos ir drausmines funkcijas kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis, prireikus sporto sąžiningumą užtikrina valdžios institucijos;

                   pripažindamos, kad dėl sporto lažybų, ypač neteisėtų sporto lažybų, veiklos plėtros didėja tokio manipuliavimo rizika;

                   manydamos, kad manipuliavimas sporto varžybomis gali būti susijęs arba nesusijęs su sporto lažybomis, susijęs arba nesusijęs su nusikalstama veika, ir kad bet kokiu atveju su šiuo reiškiniu reikia kovoti;

                   atsižvelgdamos į Šalių veiksmų laisvę pagal taikytiną teisę nustatyti sporto lažybų politiką,

                   susitarė:

                   I skyrius. Tikslas, pagrindiniai principai, apibrėžtys

                   1 straipsnis. Tikslas ir pagrindiniai uždaviniai

         1.       Šios konvencijos tikslas – kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, kad, vadovaujantis sporto autonomijos principu, būtų apsaugotas sporto sąžiningumas ir sporto etika.

         2.       Šiam tikslui pasiekti keliami tokie pagrindiniai šios Konvencijos uždaviniai:

                   a)      užkirsti kelią nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu manipuliuoti nacionalinėmis ir tarptautinėmis sporto varžybomis, nustatyti tokio manipuliavimo atvejus ir už tai bausti;

                   b)      skatinti susijusių valdžios institucijų nacionalinio ir tarptautinio lygmens bendradarbiavimą kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis, taip pat bendradarbiavimą su organizacijomis, dalyvaujančiomis sporto ir sporto lažybų veikloje.

                   2 straipsnis. Pagrindiniai principai

         1.       Kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis užtikrinama, inter alia, kad būtų laikomasi šių principų:

                   a)      žmogaus teisių;

                   b)      teisėtumo;

                   c)      proporcingumo;

                   d)      privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugos.

                   3 straipsnis. Apibrėžtys

                   Šioje Konvencijoje:

         1.       Sporto varžybos – sporto renginys, rengiamas pagal taisykles, kurias nustato sporto organizacija, įtraukta į Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto pagal 31 straipsnio 2 dalį sudarytą sąrašą ir pripažinta tarptautinės sporto organizacijos arba, jei reikia, kitos kompetentingos sporto organizacijos.

 

         2.       Sporto organizacija – sporto sričiai arba kokiai nors vienai sporto šakai vadovaujanti organizacija, įtraukta į Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto pagal 31 straipsnio 2 dalį sudarytą sąrašą, ir, jei taikytina, jos žemyniniai ir nacionaliniai padaliniai.

         3.       Varžybų organizatorius – bet kokio juridinio statuso sporto organizacija arba kitas asmuo, rengiantis sporto varžybas.

         4.       Manipuliavimas sporto varžybomis – sąmoningas susitarimas, veiksmas arba neveikimas, kuriuo bandoma nederamai pakeisti sporto varžybų rezultatą arba sporto varžybų eigą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti minėtų sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau arba kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.

         5.       Sporto lažybos – tikintis piniginio laimėjimo atliekamas piniginę vertę turintis statymas dėl ateityje įvyksiančio tam tikro nežinomos baigties įvykio, susijusio su sporto varžybomis, pavyzdžiui:

                   a)      neteisėtos sporto lažybos – sporto lažybų veikla, kurios vykdymo būdas arba organizatorius yra uždrausti pagal jurisdikcijoje, kuriai priklauso lažybų paslaugos vartotojas, taikytiną teisę;

                   b)      neįprastos sporto lažybos – sporto lažybos, neatitinkančios įprastų arba numanomų nagrinėjamos rinkos modelių arba susijusios su lažybomis dėl sporto varžybų, kurių eigai būdingos neįprastos savybės;

                   c)      įtartinos sporto lažybos – sporto lažybų veikla, kuri, remiantis patikimais ir nuosekliais įrodymais, atrodo susijusi su manipuliavimu sporto varžybomis, dėl kurių siūloma lažintis.

         6.       Su varžybomis susiję asmenys – fiziniai arba juridiniai asmenys, priklausantys kuriai nors iš toliau nurodytų kategorijų:

                   a)      sportininkai – asmenys ar asmenų grupės, rungtyniaujančios sporto varžybose;

                   b)      sportininkams talkinantys asmenys – instruktoriai, treneriai, vadybininkai, agentai, komandos darbuotojai, komandos oficialūs asmenys, medicinos darbuotojai ir paramedikai, dirbantys su sporto varžybose rungtyniaujančiais arba joms besirengiančiais sportininkais arba juos gydantys, visi kiti su sportininkais dirbantys asmenys;

                   c)      oficialūs asmenys – sporto varžybas organizuojančių arba remiančių subjektų savininkai, akcininkai, vadovai arba darbuotojai, taip pat teisėjai, teisėjų kolegijos nariai, kiti akredituoti asmenys. Ši sąvoka apima ir tarptautinės sporto organizacijos arba, jei reikia, kitos kompetentingos sporto organizacijos, pripažįstančios varžybas, vadovus ir darbuotojus.

 

         7.       Viešai neskelbiama informacija – su varžybomis susijusi informacija, kuri asmeniui suteikta dėl jo statuso sporto veiklos arba varžybų atžvilgiu, išskyrus jau paskelbtą arba plačiai žinomą informaciją, su kuria visi suinteresuoti visuomenės nariai gali lengvai susipažinti, taip pat informaciją, atskleistą pagal taisykles ir normas, reglamentuojančias atitinkamas varžybas.

II skyrius. Prevencija, bendradarbiavimas ir kitos priemonės

                   4 straipsnis. Derinimas nacionaliniu lygmeniu

         1.       Kiekviena Šalis koordinuoja visų su manipuliavimu sporto varžybomis kovojančių valdžios institucijų vykdomą politiką ir veiksmus.

         2.       Kiekviena Šalis pagal savo jurisdikciją skatina sporto organizacijas, varžybų organizatorius ir sporto lažybų organizatorius bendradarbiauti kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis ir prireikus įgalioja juos įgyvendinti atitinkamas šios Konvencijos nuostatas.

                   5 straipsnis. Rizikos vertinimas ir valdymas

         1.       Kiekviena Šalis, jei reikia, bendradarbiaudama su sporto organizacijomis, sporto lažybų organizatoriais, varžybų organizatoriais ir kitomis susijusiomis organizacijomis, nustato, analizuoja ir vertina su manipuliavimu sporto varžybomis susijusią riziką.

         2.       Kiekviena Šalis ragina sporto organizacijas, sporto lažybų organizatorius, varžybų organizatorius ir visas kitas susijusias organizacijas nustatyti kovos su manipuliavimu sporto varžybomis procedūras ir taisykles ir prireikus šiuo tikslu imasi būtinų teisėkūros ar kitokių priemonių.

                   6 straipsnis. Švietimas ir informavimas

         1.       Kiekviena Šalis, siekdama paremti kovą su manipuliavimu sporto varžybomis, skatina informavimą, švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus.

                   7 straipsnis. Sporto organizacijos ir varžybų organizatoriai

         1.       Kiekviena Šalis sporto organizacijas ir varžybų organizatorius skatina patvirtinti ir įgyvendinti taisykles, skirtas kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, taip pat gero valdymo principus, susijusius, inter alia, su:

                   a)      interesų konfliktų prevencija, įskaitant:

                            –       draudimą su varžybomis susijusiems asmenims lažintis dėl sporto varžybų, kuriose jie patys dalyvauja;

                            –       draudimą nederamai naudoti arba platinti viešai neskelbiamą informaciją;

                   b)      sporto organizacijų ir jų padalinių sutartinių ar kitų įsipareigojimų vykdymu;

                   c)      reikalavimu, kad su varžybomis susiję asmenys nedelsdami praneštų apie bet kokią įtarimų keliančią veiklą, incidentą, paskatą arba metodą, kuris galėtų būti laikomas kovos su manipuliavimu sporto varžybomis taisyklių pažeidimu.

         2.       Kiekviena Šalis sporto organizacijas skatina patvirtinti ir įgyvendinti tinkamas priemones, siekdama, kad:

                   a)      būtų patobulintas ir taptų veiksmingas sporto varžybų, kuriomis gali būti manipuliuojama, eigos stebėjimas;

                   b)      būtų nustatyta tvarka, kuria atitinkamoms valdžios institucijoms arba nacionalinei platformai būtų nedelsiant pranešama apie įtartiną veiklą, susijusią su manipuliavimu sporto varžybomis;

                   c)      būtų nustatytos veiksmingos priemonės, kaip palengvinti informacijos apie galimus arba faktinius manipuliavimo sporto varžybomis atvejus atskleidimą, taip pat ir užtikrinant tinkamą informatorių apsaugą;

                   d)      pasitelkiant švietimo, mokymo ir informavimo priemones, su varžybomis susiję asmenys, įskaitant jaunus sportininkus, būtų informuoti apie manipuliavimo sporto varžybomis riziką ir pastangas kovoti su tokiu manipuliavimu;

                   e)      su varžybomis susiję oficialūs asmenys, ypač arbitrai ir teisėjai, būtų paskirti kuo vėliau.

         3.       Kiekviena Šalis skatina savo, o per jas – ir tarptautines sporto organizacijas taikyti konkrečias, veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas drausmines sankcijas ir priemones, nukreiptas prieš jų vidaus taisyklių, skirtų kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, ypač nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pažeidimą, taip pat užtikrinti kitų sporto organizacijų, sankcijų pripažinimą ir vykdymą, ypač kitose valstybėse.

         4.       Sporto organizacijų taikoma drausminė atsakomybė neužkerta kelio taikyti baudžiamąją, civilinę arba administracinę atsakomybę.

                   8 straipsnis. Su sporto organizacijų finansavimu susijusios priemonės

         1.       Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant užtikrinti deramą Šalies finansiškai remiamų sporto organizacijų finansavimo skaidrumą.

         2.       Kiekviena Šalis apsvarsto galimybę padėti sporto organizacijoms kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, taip pat ir finansuojant atitinkamas priemones.

         3.       Kiekviena Šalis prireikus apsvarsto galimybę už manipuliavimą sporto varžybomis nubaustiems su varžybomis susijusiems asmenims neteikti finansinės paramos arba paraginti sporto organizacijas neteikti jiems finansinės paramos sankcijos galiojimo laikotarpiu.

         4.       Kiekviena Šalis prireikus imasi veiksmų, kad būtų sumažinta finansinė arba kitokia su sportu susijusi parama arba kad ji visai nebebūtų teikiama sporto organizacijoms, kurios iš esmės netaiko kovos su manipuliavimu sporto varžybomis taisyklių.

                   9 straipsnis.   Priemonės, susijusios su lažybų priežiūros institucija arba kita (-omis) atsakinga (-omis) institucija (-omis)

         1.       Kiekviena Šalis nurodo vieną arba kelias atsakingas institucijas, kurios pagal Šalies teisinę sistemą įgaliojamos vykdyti sporto lažybų priežiūrą ir sporto lažybų srityje taikyti tinkamas kovos su manipuliavimu sporto varžybomis priemones, ir prireikus:

                   a)      su kitomis atitinkamomis institucijomis arba nacionaline platforma laiku keistis informacija apie neteisėtas, neįprastas arba įtartinas sporto lažybas, taip pat šioje Konvencijoje nurodytų arba pagal ją nustatytų taisyklių pažeidimus;

                   b)      pasitarus su nacionalinėmis sporto organizacijoms ir sporto lažybų organizatoriais, apriboti sporto lažybų pasiūlą, visų pirma pašalinant iš jos sporto varžybas:

                            –       kuriose dalyvauja jaunesni kaip 18 metų asmenys arba

                            –       kurių organizavimo sąlygos ir (arba) statomos sumos yra neproporcingos;

                   c)      varžybų organizatoriams iš anksto teikti informaciją apie rengiamų sporto lažybų rūšis ir objektus, siekiant padėti jiems nustatyti ir valdyti manipuliavimo jų rengiamomis sporto varžybomis riziką;

                   d)      sporto lažybose sistemingai naudotis tokiomis mokėjimo priemonėmis, kurios suteiktų galimybę atsekti tam tikras kiekvienos Šalies nustatytas ribas viršijančius pinigų srautus, visų pirma nustatant siuntėjus, gavėjus ir sumas;

                   e)      bendradarbiaujant su sporto organizacijomis ir, jei reikia, su sporto lažybų organizatoriais, taip pat jiems bendradarbiaujant tarpusavyje, neleisti su varžybomis susijusiems asmenims lažintis dėl tų sporto varžybų, kuriomis pažeidžiamos atitinkamos sporto taisyklės arba taikytina teisė;

                   f)       vadovaujantis nacionaline teise sustabdyti lažybas dėl varžybų, apie kurias gautas atitinkamas perspėjimas.

         2.       Kiekviena Šalis Europos Tarybos generaliniam sekretoriui praneša pagal šio straipsnio 1 dalį nurodytos institucijos (-ų) pavadinimą (-us) ir adresą (-us).

                   10 straipsnis. Sporto lažybų organizatoriai

         1.       Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant neleisti kilti fizinių arba juridinių asmenų, dalyvaujančių rengiant sporto lažybas, interesų konfliktams ir nederamai panaudoti viešai neskelbiamą informaciją, pirmiausia taikydama tokius apribojimus, kad:

                   a)      sporto lažybas rengiantys fiziniai arba juridiniai asmenys negalėtų patys dalyvauti savo rengiamose lažybose;

                   b)      sporto organizacijos rėmėjai arba bendraturčiai negalėtų piktnaudžiauti savo padėtimi sudarydami sąlygas manipuliavimui sporto varžybomis arba netinkamai naudodami viešai neskelbiamą informaciją;

                   c)      su varžybomis susiję asmenys negalėtų dalyvauti nustatant lažybų koeficientus varžyboms, su kuriomis jie yra susiję;

                   d)      sporto lažybų organizatorius, kuriam yra pavaldus varžybų organizatorius arba su varžybomis susijęs asmuo, taip pat sporto lažybų organizatorius, kuris yra pavaldus varžybų organizatoriui arba su varžybomis susijusiam asmeniui, negalėtų siūlyti lažintis dėl varžybų, su kuriomis šis varžybų organizatorius arba su varžybomis susijęs asmuo yra susijęs.

         2.       Kiekviena Šalis savo sporto lažybų organizatorius, o per juos – ir tarptautines sporto lažybų organizatorių organizacijas skatina savo savininkus ir darbuotojus informuoti apie manipuliavimo sporto varžybomis padarinius ir kovą su tokiu manipuliavimu, pasitelkiant švietimo, mokymo ir informacijos sklaidos priemones.

         3.       Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant įpareigoti sporto lažybų organizatorius lažybų priežiūros institucijai, kitai (-oms) atsakingai (-oms) institucijai (-oms) arba nacionalinei platformai nedelsiant pranešti apie neįprastas arba įtartinas lažybas.

                   11 straipsnis. Kova su neteisėtomis sporto lažybomis

         1.       Kiekviena Šalis, siekdama kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, išsiaiškina tinkamiausias kovos su neteisėtų sporto lažybų organizatoriais priemones ir, remdamasi atitinkamoje jurisdikcijoje taikytina teise, apsvarsto galimybę imtis priemonių, kaip antai:

                   a)      galimybės naudotis neteisėtų nuotolinių sporto lažybų organizatorių paslaugomis panaikinimas arba tiesioginis ir netiesioginis apribojimas, taip pat Šalies jurisdikcijoje esančių fizinių sporto lažybų punktų veiklos nutraukimas;

                   b)      finansinių srautų tarp neteisėtų sporto lažybų organizatorių ir vartotojų blokavimas;

                   c)      neteisėtų sporto lažybų organizatorių reklamos draudimas;

                   d)      vartotojų informavimas apie riziką, susijusią su neteisėtomis sporto lažybomis.

III skyrius. Keitimasis informacija

                   12 straipsnis. Kompetentingų valdžios institucijų, sporto organizacijų ir sporto lažybų organizatorių keitimasis informacija

         1.       Kiekviena Šalis, nepažeisdama 14 straipsnio, pagal savo nacionalinę teisę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis padeda kompetentingoms valdžios institucijoms, sporto organizacijoms, varžybų organizatoriams, sporto lažybų organizatoriams ir nacionalinėms platformoms keistis informacija. Visų pirma kiekviena Šalis įsipareigoja sukurti keitimosi susijusia informacija sistemas, jei tokia informacija galėtų padėti atlikti 5 straipsnyje nurodytą rizikos vertinimą ir ypač pagerinti informacijos apie rengiamų lažybų rūšis ir objektus teikimą varžybų organizatoriams, taip pat pradėti arba atlikti tyrimus arba procesinius veiksmus dėl manipuliavimo sporto varžybomis.

         2.       Gavęs prašymą, tokios informacijos gavėjas pagal nacionalinę teisę nedelsdamas praneša informacija pasidalijusiai organizacijai arba institucijai apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus tokią informaciją.

         3.       Kiekviena Šalis išnagrinėja galimus bendradarbiavimo ir keitimosi informacija priemonių kūrimo ir tobulinimo būdus, taikytinus kovojant su neteisėtomis sporto lažybomis, kaip nurodyta šios Konvencijos 11 straipsnyje.

                   13 straipsnis. Nacionalinė platforma

         1.       Kiekviena Šalis nustato nacionalinę kovos su manipuliavimu sporto varžybomis platformą. Pagal nacionalinę teisę nustatyta nacionalinė platforma, inter alia:

                   a)      veikia kaip informacijos centras, kuriame renkama ir atitinkamoms organizacijoms bei institucijoms platinama informacija, svarbi kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis;

                   b)      koordinuoja kovą su manipuliavimu sporto varžybomis;

                   c)      priima, centralizuoja ir analizuoja informaciją apie neįprastas arba įtartinas lažybas dėl Šalies teritorijoje vykstančių sporto varžybų ir prireikus siunčia perspėjimus;

                   d)      informaciją apie galimus teisės aktų arba šioje Konvencijoje nurodytų sporto taisyklių pažeidimus perduoda valdžios institucijoms arba sporto organizacijoms ir (arba) sporto lažybų organizatoriams;

                   e)      nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis bendradarbiauja su visomis organizacijomis ir susijusiomis institucijomis, įskaitant kitų Šalių nacionalines platformas.

         2.       Kiekviena Šalis Europos Tarybos generaliniam sekretoriui praneša nacionalinės platformos pavadinimą ir adresus.

                   14 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

         1.       Kiekviena Šalis imasi teisėkūros ir kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant užtikrinti, kad visi kovos su manipuliavimu sporto varžybomis veiksmai būtų suderinami su nacionaliniais ir tarptautiniais asmens duomenų apsaugos srities teisės aktais ir standartais, ypač kiek tai susiję su keitimusi šioje Konvencijoje nurodyta informacija.

         2.       Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad šioje Konvencijoje nurodytos valdžios institucijos ir organizacijos imtųsi reikiamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad renkant, tvarkant asmens duomenis ir jais keičiantis, kad ir koks būtų šio keitimosi pobūdis, deramas dėmesys būtų skiriamas teisėtumo, tinkamumo, svarbos ir tikslumo principams, taip pat duomenų saugumui ir duomenų subjektų teisėms.

         3.       Kiekviena Šalis savo teisės aktuose nustato, kad šioje Konvencijoje nurodytos valdžios institucijos ir organizacijos privalo užtikrinti, jog pagal šią Konvenciją būtų keičiamasi tik ta informacija, kuri yra būtina siekiant nurodytų keitimosi tikslų.

         4.       Kiekviena Šalis ragina įvairias šioje Konvencijoje nurodytas valdžios institucijas ir organizacijas suteikti reikiamas technines priemones, kad būtų užtikrintas duomenų, kuriais keičiamasi, saugumas, patikimumas ir vientisumas, taip pat keitimosi duomenimis sistemų prieinamumas ir vientisumas, jų naudotojų tapatybės nustatymas.

IV skyrius. Materialinė baudžiamoji teisė ir bendradarbiavimas vykdymo užtikrinimo srityje

                   15 straipsnis. Nusikalstama veika, susijusi su manipuliavimu sporto varžybomis

         1.       Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos nacionalinės teisės aktuose būtų numatytos baudžiamosios sankcijos už manipuliavimą sporto varžybomis, susijusį su prievartos veiksmais, korupcija arba sukčiavimu, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje.

   16 straipsnis. Iš nusikalstamos veikos, susijusios su manipuliavimu sporto varžybomis, gautų pinigų plovimas

         1.       Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant užtikrinti, kad elgesys, nurodytas Europos Tarybos konvencijos dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo (2005 m., CETS Nr. 198) 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Jungtinių Tautų konvencijos prieš organizuotą tarptautinį nusikalstamumą (2000 m.) 6 straipsnio 1 dalyje arba Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (2003 m.) 23 straipsnio 1 dalyje, remiantis ten išdėstytomis sąlygomis, pagal jos nacionalinę teisę būtų laikomas nusikalstama veika, jei pelną atnešė vienas iš nusikaltimų, nurodytų šios Konvencijos 15 ir 17 straipsniuose, taip pat visais turto prievartavimo, korupcijos ir sukčiavimo atvejais.

         2.       Spręsdama, kokią veiką laikyti šio straipsnio 1 dalyje minimais nusikaltimais, kiekviena Šalis, remdamasi savo nacionaline teise, gali nuspręsti, kaip apibrėžti minėtus nusikaltimus ir apibūdinti konkrečius požymius, dėl kurių jie tampa sunkiais nusikaltimais.

         3.       Kiekviena Šalis apsvarsto galimybę įtraukti manipuliavimą sporto varžybomis į savo pinigų plovimo prevencijos sistemą, pareikalaudama, kad sporto lažybų organizatoriai laikytųsi kliento tapatybės tikrinimo, registravimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų.

                   17 straipsnis. Pagalba ir bendrininkavimas

         1.       Kiekviena Šalis imasi teisėkūros ir kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant, kad tyčinė pagalba ir bendrininkavimas įvykdant bet kurią iš šios Konvencijos 15 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų būtų laikomi nusikalstama veika ir jų nacionalinėje teisėje.

                   18 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė

         1.       Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant, kad juridinius asmenis būtų galima patraukti atsakomybėn už šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytus nusikaltimus, kuriuos jų naudai padarė bet koks fizinis asmuo, veikiantis individualiai arba kaip juridinio asmens padalinio atstovas, tame juridiniame asmenyje einantis vadovaujamas pareigas, remiantis:

                   a)      įgaliojimais atstovauti juridiniam asmeniui;

                   b)      įgaliojimais priimti sprendimus juridinio asmens vardu;

                   c)      įgaliojimais vykdyti juridinio asmens kontrolę.

         2.       Atsižvelgiant į Šalyje galiojančius teisės principus, juridinio asmens atsakomybė gali būti baudžiamoji, civilinė arba administracinė.

         3.       Išskyrus šio straipsnio 1 dalyje jau numatytus atvejus, kiekviena Šalis imasi būtinų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad juridinį asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn tuo atveju, kai šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytą nusikaltimą to juridinio asmens naudai dėl nepakankamos šio straipsnio 1 dalyje nurodyto fizinio asmens vykdomos priežiūros arba kontrolės padaro jam pavaldus fizinis asmuo.

         4.       Ši atsakomybė nepanaikina nusikaltimą padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės.

V skyrius. Jurisdikcija, baudžiamasis procesas ir vykdymo užtikrinimo priemonės

                   19 straipsnis. Jurisdikcija

         1.       Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant nustatyti jos jurisdikciją šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytų nusikaltimų atžvilgiu, kai tokie nusikaltimai padaromi:

                   a)      jos teritorijoje arba

                   b)      laive, plaukiojančiame su jos vėliava, arba

                   c)      orlaivyje, užregistruotame pagal jos teisės aktus, arba

                   d)      jos piliečio ar asmens, nuolat gyvenančio jos teritorijoje.

         2.       Kiekviena Šalis arba Europos Sąjunga, pasirašydama arba deponuodama ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą, pareiškime Europos Tarybos generaliniam sekretoriui gali pareikšti, kad pasilieka teisę netaikyti šio straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų jurisdikcijos taisyklių arba jas taikyti tik tam tikrais atvejais arba tam tikromis sąlygomis.

         3.       Kiekviena Šalis imasi būtinų teisėkūros arba kitokių priemonių, kad nustatytų savo jurisdikciją Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytų nusikaltimų atžvilgiu tais atvejais, kai įtariamas pažeidėjas yra jos teritorijoje ir negali būti išduotas kitai Šaliai dėl jo pilietybės.

         4.       Kai daugiau nei viena Šalis tvirtina turinti jurisdikciją tariamo nusikaltimo, nurodyto šios Konvencijos 15–17 straipsniuose, atžvilgiu, su tuo susijusios Šalys prireikus tariasi tarpusavyje siekdamos nustatyti baudžiamajam persekiojimui tinkamiausią jurisdikciją.

         5.       Nepažeidžiant bendrųjų tarptautinės teisės normų, šia Konvencija nepanaikinama jokia Šalies civilinė ir administracinė jurisdikcija, kuria ji naudojasi pagal nacionalinę teisę.

                   20 straipsnis. Elektroninių įrodymų apsaugos priemonės

         1.       Kiekviena Šalis, tirdama šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytus nusikaltimus, pagal savo nacionalinę teisę imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kad apsaugotų elektroninius įrodymus, inter alia, operatyviai išsaugodama kompiuteriuose laikomus duomenis, operatyviai išsaugodama ir atskleisdama srauto duomenis, nurodydama pateikti informaciją, atlikdama kompiuteriuose laikomų duomenų paiešką ir areštą, realiuoju laiku rinkdama srauto duomenis ir perimdama turinio duomenis.

                   21 straipsnis. Apsaugos priemonės

         1.       Kiekviena Šalis apsvarsto galimybę imtis teisinių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant veiksmingai apsaugoti:

                   a)      asmenis, kurie sąžiningai ir pagrįstai teikia informaciją apie šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytus nusikaltimus arba kitaip bendradarbiauja su tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis institucijomis;

                   b)      liudininkus, teikiančius parodymus dėl šių nusikaltimų;

                   c)      jei reikia, a ir b punktuose nurodytų asmenų šeimų narius.

VI skyrius. Sankcijos ir priemonės

                   22 straipsnis. Fiziniams asmenims taikomos baudžiamosios sankcijos

         1.       Kiekviena Šalis imasi būtinų teisėkūros arba kitokių priemonių, kad užtikrintų, jog fiziniams asmenims, padariusiems šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytus nusikaltimus, atsižvelgiant į jų sunkumo laipsnį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Šios sankcijos apima laisvės atėmimo bausmes, kurias skyrus gali būti taikoma ekstradicija, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje.

                   23 straipsnis. Juridiniams asmenims taikomos sankcijos

         1.       Kiekviena Šalis imasi būtinų teisėkūros arba kitokių priemonių, kad užtikrintų, jog juridiniams asmenims, kuriems taikoma atsakomybė pagal 18 straipsnį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos, įskaitant pinigines baudas, taip pat kitos priemonės, kaip antai:

                   a)      leidimo užsiimti komercine veikla nuolatinis arba laikinas panaikinimas;

                   b)      teisminės priežiūros skyrimas;

                   c)      teismo nutartis dėl likvidavimo.

                   24 straipsnis. Administracinės priemonės

         1.       Kiekviena Šalis pagal jos nacionalinę teisę draudžiamų veikų atžvilgiu prireikus imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant užtikrinti, kad baigus administracinių institucijų, kurių sprendimas gali būti pagrindas iškelti bylą kompetentingame teisme, pradėtas procedūras, už pažeidimus, nustatytus pagal šią Konvenciją, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos ir priemonės.

         2.       Kiekviena Šalis užtikrina administracinių priemonių taikymą. Tai gali daryti lažybų priežiūros institucija arba kita atsakinga institucija (-os), remdamosi savo nacionaline teise.

                   25 straipsnis. Areštas ir konfiskavimas

         1.       Kiekviena Šalis pagal nacionalinę teisę imasi būtinų teisėkūros arba kitokių priemonių, suteikiančių galimybę areštuoti ir konfiskuoti:

                   a)      prekes, dokumentus ir kitas priemones, kurios naudojamos arba kurias ketinama naudoti darant šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytus nusikaltimus;

                   b)      pajamas iš tų nusikaltimų arba turtą, atitinkantį šių pajamų dydį.

VII skyrius. Tarptautinis bendradarbiavimas teisminiais ir kitais klausimais

         26. Priemonės, kuriomis siekiama tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose

         1.       Šalys, vykdydamos šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytų nusikaltimų tyrimus, su tais nusikaltimais susijusį baudžiamąjį persekiojimą ir teismo procesus, įskaitant areštą ir konfiskavimą, kuo daugiau bendradarbiauja pagal šios Konvencijos nuostatas ir atitinkamus galiojančius tarptautinius ir regioninius dokumentus bei susitarimus, pagrįstus bendrais ir abipusiais teisės aktais, taip pat pagal savo nacionalinę teisę.

         2.       Šalys, remdamosi atitinkamomis galiojančiomis tarptautinėmis, regioninėmis ir dvišalėmis sutartimis dėl ekstradicijos ir abipusės pagalbos baudžiamosiose bylose ir savo nacionaline teise, kuo daugiau bendradarbiauja, kiek tai susiję su Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytais nusikaltimais.

         3.       Jei įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą yra keliamas abipusio baudžiamumo reikalavimas, jis laikomas įvykdytu, neatsižvelgiant į tai, ar Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, teisės aktuose nusikaltimas priskiriamas tai pačiai nusikaltimų kategorijai, ar jam apibūdinti vartojama ta pati terminija, kaip ir prašymą teikiančios Šalies teisės aktuose, jei abi Šalys nusikalstamą elgesį, dėl kurio prašoma savitarpio teisinės pagalbos arba ekstradicijos, laiko nusikalstamu.

         4.       Jei Šalis, ekstradiciją arba savitarpio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose grindžianti sudaryta sutartimi, baudžiamosiose bylose iš kitos Šalies, su kuria ji nėra sudariusi ekstradicijos sutarties, gauna prašymą dėl ekstradicijos arba teisinės pagalbos, ji, nepažeisdama jokių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir laikydamasi savo nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, gali laikyti šią Konvenciją teisiniu pagrindu ekstradicijai arba savitarpio teisinei pagalbai baudžiamosiose bylose dėl šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytų nusikaltimų.

                   27 straipsnis. Kitos tarptautinio bendradarbiavimo priemonės prevencijos srityje

         1.       Kiekviena Šalis prireikus siekia, kad nuostatos dėl manipuliavimo sporto varžybomis prevencijos ir kovos su tokiu manipuliavimu būtų įtrauktos į trečiosioms Šalims skirtas pagalbos programas.

                   28 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas su tarptautinėmis sporto organizacijomis

         1.       Kiekviena Šalis, kovodama su manipuliavimu sporto varžybomis, pagal savo nacionalinę teisę bendradarbiauja su tarptautinėmis sporto organizacijomis.

VIII skyrius. Tolesni veiksmai

                   29 straipsnis. Informacijos teikimas

         1.       Kiekviena Šalis Europos Tarybos generaliniam sekretoriui viena iš Europos Tarybos oficialių kalbų pateikia visą informaciją apie teisėkūros ir kitas priemones, kurių ji imasi siekdama įgyvendinti šios Konvencijos sąlygas.

                   30 straipsnis. Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas

         1.       Siekiant šios Konvencijos tikslų, įsteigiamas Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas.

         2.       Kiekvienai Šaliai Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitete gali atstovauti vienas arba keli delegatai, įskaitant atitinkamų už sportą, teisėsaugą ar lažybų priežiūrą atsakingų valdžios institucijų atstovus. Kiekviena Šalis turi vieną balsą.

         3.       Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, taip pat kiti susiję Europos Tarybos tarpvyriausybiniai komitetai, prisidėdami prie daugiasektoriškumo ir daugiadalykiškumo principo įgyvendinimo, į Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetą paskiria po atstovą. Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas prireikus gali vieningu sprendimu pakviesti bet kokios valstybės, kuri nėra šios Konvencijos šalis, taip pat bet kokios tarptautinės organizacijos arba įstaigos atstovus dalyvauti komiteto posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Pagal šią straipsnio dalį paskirti atstovai Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto posėdžiuose dalyvauja be teisės balsuoti.

         4.       Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto posėdžius šaukia Europos Tarybos generalinis sekretorius. Pirmasis komiteto posėdis surengiamas, kai tik tai tampa praktiškai įmanoma, bet ne vėliau nei per metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo. Paskui posėdžiai rengiami, kai to pareikalauja ne mažiau kaip trečdalis Šalių arba Generalinis sekretorius.

         5.       Remdamasis Konvencijos nuostatomis, Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas parengia ir bendru sutarimu patvirtina savo Darbo tvarkos taisykles.

         6.       Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto funkcijas padeda įgyvendinti Europos Tarybos sekretoriatas.

                   31 straipsnis. Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto funkcijos

         1.       Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas atsakingas už tolesnius veiksmus įgyvendinant šią Konvenciją.

         2.       Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas tvirtina ir keičia 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą sporto organizacijų sąrašą ir užtikrina, kad jis būtų tinkamai paskelbtas.

         3.       Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas visų pirma gali:

                   a)      Šalims teikti rekomendacijas dėl priemonių, taikytinų įgyvendinant šią Konvenciją, ypač tarptautinio bendradarbiavimo srityje;

                   b)      paskelbus aiškinamuosius dokumentus ir iš anksto pasitarus su sporto organizacijų atstovais ir sporto lažybų organizatoriais, prireikus Šalims teikti rekomendacijas, visų pirma dėl:

                            –       kriterijų, kuriuos turi atitikti sporto organizacijos ir sporto lažybų organizatoriai, kad galėtų pasinaudoti informacija, kuria keičiamasi pagal Konvencijos 12 straipsnio 1 dalį;

                            –       kitų šioje Konvencijoje nurodytų būdų, kaip gerinti operatyvinį atitinkamų valstybės institucijų, sporto organizacijų ir sporto lažybų organizatorių bendradarbiavimą;

                   c)      informuoti atitinkamas tarptautines organizacijas ir visuomenę apie veiklą, kurios imamasi pagal šią Konvenciją;

                   d)      parengti Ministrų Komitetui nuomonę dėl bet kokios valstybės, kuri nėra Europos Tarybos narė, prašymo gauti Ministrų Komiteto kvietimą pasirašyti Konvenciją pagal 32 straipsnio 2 dalį.

         4.       Siekdamas įgyvendinti savo funkcijas, Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas gali savo iniciatyva rengti ekspertų posėdžius.

         5.       Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas, gavęs išankstinį atitinkamų Šalių sutikimą, rengia vizitus į Šalis.

IX skyrius. Baigiamosios nuostatos

                   32 straipsnis. Pasirašymas ir įsigaliojimas

         1.       Šią Konvenciją gali pasirašyti Europos Tarybos valstybės narės, kitos valstybės, turinčios Europos kultūros konvencijos Šalių statusą, Europos Sąjunga ir valstybės, kurios nėra narės, dalyvavusios ją rengiant arba Europos Taryboje turinčios stebėtojo statusą.

         2.       Šią Konvenciją Ministrų Komiteto kvietimu taip pat gali pasirašyti bet kokia kita valstybė, kuri nėra Europos Tarybos narė. Sprendimas pakviesti valstybę, kuri nėra narė, pasirašyti Konvenciją, pasitarus su įsteigtu Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetu, priimamas Europos Tarybos statuto 20 straipsnio d punkte nustatyta balsų dauguma ir už tai vieningai nubalsavus Susitariančiųjų Šalių, turinčių teisę būti Ministrų Komiteto narėmis, atstovams.

         3.       Konvencija ratifikuojama, priimama arba patvirtinama. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

         4.       Ši Konvencija įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas savo sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvenciją pareiškia penkios ją pasirašiusios Šalys, iš kurių bent trys yra Europos Tarybos narės.

         5.       Bet kokios Konvenciją pasirašiusios Šalies arba Europos Sąjungos, vėliau pareiškusios sutikimą įsipareigoti pagal ją, atžvilgiu Konvencija įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas toji Šalis arba Europos Sąjunga pareiškia sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvenciją.

         6.       Susitariančioji Šalis, kuri nėra Europos Tarybos narė, prie Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto finansavimo prisideda taip, kaip nustato Ministrų Komitetas, pasitaręs su ta Šalimi.

                   33 straipsnis. Konvencijos poveikis ir ryšys su kitais tarptautiniais dokumentais

         1.       Ši Konvencija neturi poveikio Šalių teisėms ir įsipareigojimams, nustatytiems pagal tarptautines daugiašales konvencijas, reglamentuojančias konkrečius klausimus. Visų pirma šia Konvencija nekeičiamos jų teisės ir įsipareigojimai, nustatyti kitais anksčiau sudarytais susitarimais dėl kovos su dopingu ir atitinkantys šioje Konvencijoje reglamentuojamus klausimus ir siekiamą tikslą.

         2.       Ši Konvencija pirmiausia, jei taikytina, papildo galiojančias Šalių daugiašales arba dvišales sutartis, įskaitant toliau nurodytų dokumentų nuostatas:

                   a)      Europos konvencijos dėl ekstradicijos (1957 m., ETS Nr. 24);

                   b)      Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (1959 m., ETS Nr. 30);

                   c)      Konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (1990 m., ETS Nr. 141);

                   d)      Europos Tarybos konvencijos dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo (2005 m., CETS Nr. 198).

         3.       Konvencijos Šalys, norėdamos papildyti arba patobulinti Konvencijos nuostatas arba palengvinti joje įtvirtintų principų įgyvendinimą, gali tarpusavyje sudaryti dvišales ar daugiašales sutartis dėl šioje Konvencijoje reglamentuojamų klausimų.

         4.       Jei dvi arba daugiau Šalių jau yra sudariusios sutartį dėl šioje Konvencijoje reglamentuojamų klausimų arba yra kitu būdu reglamentavusios savo santykius, susijusius su šiais klausimais, jos turi teisę taikyti tą sutartį arba atitinkamai sureguliuoti tuos santykius. Tačiau, kai Šalys užmezga santykius šioje Konvencijoje reglamentuojamais klausimais kitaip nei joje nustatyta, jos tai turi daryti taip, kad nebūtų pažeisti Konvencijos tikslai ir principai.

         5.       Jokia šios Konvencijos nuostata neturi poveikio kitoms Šalių teisėms, apribojimams, pareigoms ir įsipareigojimams.

                   34 straipsnis. Sąlygos ir apsaugos priemonės

         1.       Kiekviena Šalis užtikrina, kad nustatant, įgyvendinant ir taikant II–VII skyriuose nustatytus įgaliojimus ir procedūras būtų laikomasi jos nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų ir apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinama tinkama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, taip pat apimanti teises, pagrįstas Šalies įsipareigojimais pagal Konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, 1966 m. Jungtinių Tautų tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitus galiojančius tarptautinius žmogaus teisių srities dokumentus, ir kuriomis nacionalinėje teisėje įtvirtinamas proporcingumo principas.

         2.       Jei tai tikslinga atsižvelgiant į atitinkamos procedūros arba įgaliojimo pobūdį, tokios sąlygos ir apsaugos priemonės, inter alia, apima tokio įgaliojimo arba procedūros teisminę arba kitokią nepriklausomą priežiūrą, taikymo pagrindus ir taikymo srities bei trukmės apribojimus.

         3.       Jei tai atitinka visuomenės interesus, ypač siekiant tinkamai vykdyti teisingumą, kiekviena Šalis atsižvelgia į šiame skyriuje nustatytų įgaliojimų ir procedūrų įtaką trečiųjų šalių teisėms, pareigoms ir teisėtiems interesams.

                   35 straipsnis. Teritorinė taikymo sritis

         1.       Konvencijos pasirašymo ar ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo metu bet kuri Šalis gali nustatyti teritoriją arba teritorijas, kuriose bus taikoma ši Konvencija.

         2.       Vėliau bet kuri Šalis, pateikdama pareiškimą Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, gali išplėsti šios Konvencijos taikymo teritoriją įtraukdama bet kurią kitą pareiškime nurodomą teritoriją, už kurios tarptautinius santykius ji atsako arba kurios vardu ji įgaliota prisiimti įsipareigojimus. Tokioje teritorijoje Konvencija įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai Generalinis sekretorius gauna tokį pareiškimą.

         3.       Pagal abi pirmesnes šio straipsnio dalis pateikti pareiškimai, kuriuose nurodoma teritorija, gali būti atšaukti pranešimu Europos Tarybos generaliniam sekretoriui. Atšaukimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai Generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

                   36 straipsnis. Sąlyga dėl federacinių valstybių

         1.       Federacinė valstybė gali pasilikti teisę prisiimti įsipareigojimus pagal šios Konvencijos II, IV, V ir VI skyrius, laikydamasi pagrindinių principų, kuriais reglamentuojami jos centrinės valdžios santykiai su federacinę valstybę sudarančiomis valstijomis arba kitais panašiais teritoriniais vienetais, jei ji ir toliau galės bendradarbiauti pagal III ir VII skyrius.

         2.       Taikydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytą išlygą, federacinė valstybė negali jos sąlygų taikyti taip, kad būtų panaikinti arba gerokai sumažinti jos įsipareigojimai nustatyti III ir VII skyriuose nurodytas priemones. Apskritai ji turi suteikti plačius ir veiksmingus tų priemonių vykdymo užtikrinimo įgaliojimus.

         3.       Jei tam tikrų šios Konvencijos nuostatų taikymas priklauso kiekvienos federacinę valstybę sudarančios valstijos arba kito panašaus teritorinio vieneto, kuris pagal konstitucinę federacijos sistemą neprivalo imtis teisėkūros priemonių, jurisdikcijai, federacinė vyriausybė privalo tokių valstijų kompetentingoms institucijoms pranešti apie tokias nuostatas, pareikšdama savo palankią nuomonę ir paragindama jas imtis tinkamų veiksmų, kad tos nuostatos būtų įgyvendintos.

                   37 straipsnis. Išlygos

         1.       Kiekviena Šalis arba Europos Sąjunga, pasirašydama arba deponuodama ratifikavimo, priėmimo, arba patvirtinimo dokumentą, pareiškime Europos Tarybos generaliniam sekretoriui gali pareikšti, kad ji pasinaudos 19 straipsnio 2 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje nustatytomis išlygomis. Jokios kitos išlygos negalimos.

         2.       Bet kuri Šalis, pasinaudojusi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga, gali ją visiškai arba iš dalies atšaukti pranešimu Europos Tarybos generaliniam sekretoriui. Atšaukimas įsigalioja tą dieną, kai Generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą. Jei pranešime nurodoma, kad išlygos taikymo atšaukimas įsigalioja pareiškime nurodytą dieną ir jei ta diena yra vėlesnė už dieną, kurią Generalinis sekretorius gauna pranešimą, atšaukimas įsigalioja tą vėlesniąją dieną.

         3.       Išlygą padariusi Šalis visiškai arba iš dalies atšaukia išlygos taikymą, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti.

         4.       Europos Tarybos generalinis sekretorius gali periodiškai pasiteirauti vienos arba keleto išlygas padariusių Šalių apie tokios išlygos (-ų) taikymo atšaukimo galimybes.

                   38 straipsnis. Pakeitimai

         1.       Bet kuri Šalis, Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas ar Europos Tarybos Ministrų Komitetas gali siūlyti šios Konvencijos straipsnių pakeitimus.

         2.       Pasiūlymas dėl pakeitimų, likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki posėdžio, per kurį jis bus svarstomas, pateikiamas Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, o šis jį perduoda Šalims, Europos Tarybos valstybėms narėms, valstybėms, kurios nėra narės, dalyvavusioms rengiant Konvenciją arba turinčioms stebėtojo statusą Europos Taryboje, Europos Sąjungai, visoms pasirašyti šią Konvenciją pakviestoms valstybėms ir Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetui. Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas Ministrų Komitetui pateikia savo nuomonę apie siūlomą pakeitimą.

         3.       Ministrų Komitetas apsvarsto pateiktą pasiūlymą ir Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto pateiktą nuomonę ir gali patvirtinti pakeitimą Europos Tarybos statuto 20 straipsnio d punkte nustatyta balsų dauguma.

         4.       Pagal šio straipsnio 3 dalį Ministrų Komiteto patvirtinto pakeitimo tekstas perduodamas Šalims priimti.

         5.       Pagal šio straipsnio 3 dalį patvirtintas pakeitimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai visos Šalys informuoja Generalinį sekretorių apie pakeitimo priėmimą atlikus atitinkamas vidaus procedūras.

         6.       Jei Ministrų Komitetas patvirtino pakeitimą, bet jis dar neįsigaliojo pagal šio straipsnio 5 dalį, nei Šalis, nei Europos Sąjunga negali pareikšti savo sutikimo įsipareigoti pagal šią Konvenciją, kartu nepriimdama ir minėto pakeitimo.

                   39 straipsnis. Ginčų sprendimas

         1.       Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas, glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamais Europos Tarybos tarpvyriausybiniais komitetais, gauna informaciją apie bet kokius šios Konvencijos aiškinimo ir taikymo sunkumus.

         2.       Jei tarp Šalių kyla ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo, jos stengiasi ginčą išspręsti derybomis, taikinimo, arbitražo arba kitomis jų pasirinktomis taikiomis priemonėmis.

         3.       Europos Tarybos Ministrų Komitetas, ginčo Šalims sutikus, gali nustatyti ginčų sprendimo tvarką, kuria tos Šalys gali vadovautis.

                   40 straipsnis. Denonsavimas

         1.       Bet kuri Šalis gali bet kada denonsuoti Konvenciją apie tai pranešdama Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

         2.       Denonsavimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai Generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

                   41 straipsnis. Pranešimai

         1.       Šalims, Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms valstybėms, turinčioms Europos kultūros konvencijos Šalių statusą, valstybėms, kurios nėra narės, prisidėjusioms prie šios Konvencijos rengimo arba turinčioms stebėtojo statusą Europos Taryboje, Europos Sąjungai ir visoms valstybėms, kurios yra pakviestos pasirašyti šią Konvenciją pagal 32 straipsnio nuostatas, Europos Tarybos generalinis sekretorius praneša apie:

                   a)      kiekvieną pasirašymą;

                   b)      kiekvieno ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimą;

                   c)      Konvencijos įsigaliojimo pagal 32 straipsnį datas;

                   d)      kiekvieną išlygos taikymą arba atšaukimą pagal 37 straipsnį;

                   e)      kiekvieną pranešimą pagal 9 ir 13 straipsnius;

                   f)       visus kitus su Konvencija susijusius veiksmus, pranešimus arba informaciją.

                   Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

                   Sudaryta 2014 m. rugsėjo 18 d. Maglingene anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai yra autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius patvirtintas kopijas siunčia kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei, valstybėms, kurios nėra narės, prisidėjusioms prie šios Konvencijos rengimo arba turinčioms stebėtojo statusą Europos Taryboje, Europos Sąjungai ir visoms valstybėms, kurios yra pakviestos pasirašyti šią Konvenciją.