EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52015PC0086
Proposal for a COUNCIL DECISION on the signing, on behalf of the European Union, of the Council of Europe Convention on the manipulation of sports competitions with regard to matters related to substantive criminal law and judicial cooperation in criminal matters
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, susijusios su materialine baudžiamąja teise ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, pasirašymo Europos Sąjungos vardu
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, susijusios su materialine baudžiamąja teise ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, pasirašymo Europos Sąjungos vardu
/* COM/2015/086 final - 2015/0043 (NLE) */
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, susijusios su materialine baudžiamąja teise ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, pasirašymo Europos Sąjungos vardu /* COM/2015/086 final - 2015/0043 (NLE) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS Susitarimus dėl varžybų baigties
daug kas laiko viena didžiausių grėsmių šiuolaikiniam sportui.
Tokiais susitarimais menkinamos tokios sporto vertybės, kaip sportinis
sąžiningumas, sąžiningas žaidimas ir pagarba kitiems. Tai gali
atstumti organizuoto sporto aistruolius ir gerbėjus. Be to, sudarant
susitarimus dėl varžybų baigties dažnai dalyvauja pasaulinio masto
organizuotų nusikaltėlių tinklai. Šiuo metu šią problemą
nedelsdamos siekia spręsti viso pasaulio viešojo sektoriaus, sporto ir
teisėsaugos institucijos. Siekdama spręsti šią problemą,
2012 m. vasarą Europos Taryba pakvietė Europos kultūros
konvencijos šalis pradėti derybas dėl Europos Tarybos konvencijos
dėl kovos su manipuliavimu sporto rezultatais. Derybos pradėtos
2012 m. spalio mėn., surengus pirmąjį Europos Tarybos darbo
grupės, atsakingos už konvencijos teksto rengimą, posėdį. 2012 m. lapkričio 13 d.
Komisija priėmė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo,
kuriuo Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai atstovauti ES derybose
dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti su
manipuliavimu sporto rezultatais[1].
2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos rekomendacija perduota Tarybos
sporto reikalų darbo grupei. Pasitarus Tarybos darbo grupei, Taryba,
įtraukusi materialinius teisinius pagrindus, įskaitant SESV
V antraštinės dalies 3 dalimi pagrįstą teisinį
pagrindą, Tarybos sprendimo projektą padalijo į dvi dalis[2]. Vieną
sprendimą, susijusį su lažybomis ir sportu, Taryba priėmė
2013 m. birželio 10 d.[3]
Kitą sprendimą, susijusį su bendradarbiavimu baudžiamosiose
bylose ir policijos bendradarbiavimu, Taryba priėmė 2013 m.
rugsėjo 23 d.[4] Komisija,
atsižvelgdama į susijusius Tarybos sprendimus, dalyvavo tolesnėse
derybose, pasibaigusiose 2014 m. liepos 9 d., Europos Tarybos
ministrų pavaduotojams priėmus Europos konvenciją dėl kovos
su manipuliavimu sporto varžybomis[5].
Konvencija pateikta pasirašyti per 2014 m. rugsėjo 18 d.
surengtą už sporto sritį atsakingų Europos Tarybos ministrų
konferenciją. Ši Konvencija pagal jos 32 straipsnio 3 dalį
teikiama pasirašyti Europos Sąjungai. Nuo tada Konvenciją
pasirašė kelios šalys, įskaitant kai kurias valstybes nares. Atsižvelgiant į susitarimų dėl
varžybų baigties tarptautinį mastą, prie Konvencijos
siūloma prisijungti ir ne Europos šalims. Šis aspektas itin svarbus, nes
pasaulinio masto bendradarbiavimas, visų pirma su šalimis, kuriose sporto
lažybos plačiai paplitusios, kaip antai Pietryčių Azijos šalys,
laikomas esmine prielaida veiksmingai kovoti su skirtinguose žemynuose
veikiančiais tarptautiniais organizuotų nusikaltėlių
tinklais, užsiimančiais susitarimais dėl varžybų baigties.
Komisijos nuomone, Konvencija gali būti veiksminga kovos su susitarimais
dėl varžybų baigties priemonė. SESV 165 straipsnyje nustatyta, kad
Sąjunga savo veiksmais siekia plėtoti europinę pakraipą
sporto srityje, inter alia, skatinant teisingumą bei
atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų
organizacijų bendradarbiavimą. Be to, SESV 165 straipsnyje
Sąjunga ir valstybės narės raginamos skatinti
bendradarbiavimą sporto srityje su tarptautinėmis organizacijomis,
ypač su Europos Taryba. ES veiksmai gali padėti spręsti
tarptautinio masto problemas, su kuriomis susiduriama sporte Europoje, tokias
kaip susitarimai dėl varžybų baigties, dėl kurių
būtina imtis darnių pastangų ir užtikrinti glaudų
veiksmų koordinavimą. Vienas pagrindinių Konvencijos
tikslų – skatinti bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu
lygmenimis, šiuo tikslu III skyriuje išdėstyta keletas nuostatų,
kuriomis siekiama palengvinti visų suinteresuotųjų šalių
tarpusavio keitimąsi informacija. Kovojant su susitarimais dėl
varžybų baigties būtinas glaudus sporto institucijų,
vyriausybių, lažybų organizatorių, teisėsaugos
institucijų ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas.
Dėl tokios didelės suinteresuotųjų šalių
įvairovės kyla tam tikrų problemų, taigi, ES gali
padėti joms bendradarbiauti ir užtikrinti veiksmų koordinavimą. Valstybių narių pažanga kovojant su
susitarimais dėl varžybų baigties nevienoda. Atsižvelgiant į
susitarimų dėl varžybų baigties tarptautinį
pobūdį tikėtina, kad teks bendradarbiauti su valstybėmis
narėmis, kurių patirtis yra skirtinga, todėl reikės dalytis
gerąja patirtimi ir tobulinti kompetenciją. Taigi ES tenka svarbus
vaidmuo ugdant gebėjimus, skatinant bendradarbiavimą ir galiausiai
padedant įgyvendinti Konvenciją. Viena iš Komisijos veiklos sričių
dalyvaujant kovoje su susitarimais dėl varžybų baigties
turėtų būti raginimas pasirašyti Konvenciją, kartu taikant
kitas priemones, pvz., būsimą Komisijos iniciatyvą dėl su
lažybomis susijusių susitarimų dėl varžybų baigties, kuri
bus įgyvendinama atsižvelgiant į 2012 m. Komisijos
komunikatą dėl internetinių lošimų sistemos kūrimo[6], ES ekspertų
grupės, sprendžiančios susitarimų dėl varžybų baigties
klausimus, darbą ir parengiamuosius veiksmus bei projektus, skirtus kovoti
su susitarimais dėl varžybų baigties[7]. Pagal Tarybos sprendimus, kuriais suteikiami
įgaliojimai pradėti derybas, iki Sąjungos prisijungimo
turėtų būti atlikta kompetencijos analizė, nes sprendimuose
nurodyta, kad „Konvencijos teisinis pobūdis ir galių pasidalijimas
tarp valstybių narių ir Sąjungos bus nustatytas atskirai
derybų pabaigoje, remiantis atskirų nuostatų tikslios taikymo
srities analize“. Ši kompetencijos analizė išdėstyta toliau. Sąjungos
kompetencijos pobūdis ir sritis Konvencijos 1 straipsnyje teigiama, kad
jos tikslas – „kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, kad, vadovaujantis
sporto autonomijos principu, būtų apsaugotas sporto sąžiningumas
ir sporto etika“. Todėl pagrindinis Konvencijos tikslas – „apsaugoti
sporto sąžiningumą ir sporto etiką“. Tai pagal
Konvenciją užtikrinama įvairiomis priemonėmis, kuriomis
užkertamas kelias manipuliavimui sporto varžybomis, nustatomi tokie
manipuliavimo atvejai ir už tai baudžiama. Siekiant šio tikslo Konvencija taip
pat skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir nustatomas stebėsenos
mechanizmas, užtikrinsiantis, kad būtų laikomasi Konvencijos
nuostatų. Taigi Konvencijoje siūlomi daugialypiai
būdai manipuliavimo sporto varžybomis problemai spręsti. Todėl
numatoma imtis įvairių ir skirtingas teisės sritis
apimančių priemonių, visos jos daugiausia bus prevencinio
pobūdžio[8].
Kitos susijusios teisės sritys yra materialinė baudžiamoji
teisė, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, duomenų
apsauga ir lažybų veiklos priežiūra. Prevencija
(II–III skyriai, 4–14 straipsniai) Daugeliui Konvencijos nuostatų dėl
prevencijos galėtų būti taikomos SESV 165 straipsnio
4 dalies pirmosios įtraukos nuostatos dėl sporto rėmimo
priemonių[9].
Tačiau tokios kompetencijos taikymo sritis yra ribota, nes jai nepriklauso
valstybių narių teisės aktų ir taisyklių derinimas.
SESV 165 straipsnyje kalbama apie „rėmimo“, „bendradarbiavimo“ ir
„skatinimo“ priemones. Taigi, Sąjungos kompetencija nepanaikina
valstybių narių kompetencijos toje srityje[10]. Tačiau priemonės, susijusios su
lažybų organizavimo paslaugomis, gali turėti ryšio su vidaus rinkos
laisvėmis, savo ruožtu susijusiomis su įsisteigimo teise ir laisve
teikti paslaugas, kiek tai susiję su lažybų organizatorių
vykdoma ekonomine veikla. Visų pirma dėl 3 straipsnio
5 dalies a punkto ir 11 straipsnio pažymėtina, kad
„neteisėtų sporto lažybų“ sąvoka apima visas sporto
lažybas, kurių vykdymo būdas arba organizatorius yra uždraustas pagal
Šalies, kurioje yra lošėjas, jurisdikcijoje taikytiną teisę.
Sąvoka „taikytina teisė“ apima ir ES teisę. Tai reiškia, kad
būtina atsižvelgti į kiekvieną teisę, suteiktą pagal
ES teisę, ir kad valstybių narių nacionalinės teisės
aktai turi atitikti ES teisę, ypač kiek tai susiję su vidaus
rinkos taisyklėmis. 9–11 straipsniuose numatomos
priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti tam tikrą
teisės aktų suderinimą. Pavyzdžiui, Konvencijos
9 straipsnyje siūlomas orientacinio pobūdžio
priemonių, kurias „prireikus“ galėtų taikyti atitinkama
lažybų priežiūros institucija, sporto lažybų srityje kovodama su
manipuliavimu sporto varžybomis, sąrašas. Konvencijos 10 straipsnio
1 dalyje teigiama: „Kiekviena Šalis imasi teisėkūros arba
kitokių priemonių, kurios gali būti reikalingos siekiant
neleisti kilti fizinių arba juridinių asmenų,
dalyvaujančių rengiant sporto lažybas, interesų konfliktams ir
nederamai panaudoti viešai neskelbiamą informaciją […]“
(pabraukta autoriaus). Konvencijos 10 straipsnio 3 dalimi siekiama
nustatyti prievolę teikti pranešimus; joje teigiama: „Kiekviena Šalis
imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali
būti reikalingos siekiant įpareigoti sporto lažybų
organizatorius lažybų priežiūros institucijai [...] nedelsiant
pranešti apie neįprastas arba įtartinas lažybas.“ (pabraukta
autoriaus). Be to, Konvencijos 11 straipsnyje dėl neteisėtų
sporto lažybų šalims suteikta dar didesnė laisvė. Jame sakoma: „Kiekviena
Šalis [...] išsiaiškina tinkamiausias kovos su neteisėtų
sporto lažybų organizatoriais priemones ir, remdamasi atitinkamoje
jurisdikcijoje taikytina teise, apsvarsto galimybę imtis priemonių,
kaip antai [...]“. Tai rodo, kad Konvencijos 9 straipsniu,
taip pat 10 straipsnio 1 ir 3 dalimis sukuriamas galimo derinimo
pagal SESV 114 straipsnį pagrindas, kiek tai susiję su
lažybų organizatorių vykdoma ekonomine veikla. 11 straipsnio
formuluotė dar lankstesnė, tačiau ja vis vien užtikrinamas tam
tikras nuostatų, kurioms taip pat gali būti taikomas SESV 114 straipsnis
dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo, derinimas. Be to, Konvencijos 11 straipsnis gali
turėti įtakos trečiosios šalies teikiamoms paslaugoms.
Aptariamoms priemonėms, tiesiogiai susijusioms su „galimybe naudotis“
tokiomis paslaugomis, pagal SESV 207 straipsnį būtų taikoma
Sąjungos bendra prekybos politika. Konvencijos 14 straipsnis dėl
duomenų apsaugos priklauso Sąjungos kompetencijai pagal SESV
16 straipsnį. Vykdymo
užtikrinimas (IV–VI skyriai, 15–25 straipsniai) IV skyriuje nagrinėjama baudžiamoji
teisė ir bendradarbiavimas vykdymo užtikrinimo srityje
(15–18 straipsniai). Konvencijos 15 straipsniu nėra nenustatoma
baudžiamoji atsakomybė apskritai už visą nusikalstamą
veiką, susijusią su manipuliavimu sporto varžybomis, bet tik už tam
tikras nusikalstamos veikos rūšis (manipuliavimą, apimantį
korupciją, prievartą arba sukčiavimą). Tokiai nusikalstamai
veikai, susijusiai su organizuotu nusikalstamumu arba korupciniais veiksmais,
galėtų būti taikoma SESV 83 straipsnio 1 dalis[11]. Tačiau
15 straipsnis taikomas ne tik organizuotam nusikalstamumui, bet ir
prievartai bei sukčiavimui nevykdant korupcinių veiksmų. Šioje
srityje ES acquis yra ribota. 16 straipsnyje nagrinėjamas
pinigų plovimas. Sąjungos lygmeniu tai reglamentuojama Tarybos
pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR[12],
taikomu kartu su Direktyva 2014/42/ES[13].
Konvencijos 16 straipsnio 3 dalis priklauso ES kompetencijos
sričiai, šiai daliai taikomas SESV 114 straipsnis; Direktyva
2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo
pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pagrįsta SESV
114 straipsniu[14].
Kadangi direktyva nėra konkrečiai taikoma sporto varžyboms, ji
nesikerta su Konvencijos 16 straipsnio 3 dalimi, taikoma tik „sporto
lažybų organizatoriams“. Kompetencija 17, 18, 22 ir 23 straipsniuose
aptariamais klausimais (IV ir VI skyriai) susijusi su kompetencija pagal
Konvencijos 15 ir 16 straipsnius. V skyriuje dėl jurisdikcijos,
baudžiamojo proceso ir vykdymo užtikrinimo priemonių ir VI skyriuje
dėl sankcijų ir priemonių išdėstytos nuostatos, kuriomis
papildomos Konvencijos 15–18 straipsniuose išdėstytos
materialinės baudžiamosios teisės nuostatos. Konvencijos
19 straipsnis (jurisdikcija) yra pagalbinė nuostata, taikoma
nustatant baudžiamosios teisės nuostatas. Konvencijos 20, 21 ir
25 straipsniai (tyrimo priemonės, apsaugos priemonės, areštas ir
konfiskavimas) yra baudžiamojo proceso priemonės, kurioms gali būti
taikoma SESV 82 straipsnio 2 dalis (a ir b punktai). Tarptautinis bendradarbiavimas
(VII skyrius, 26–28 straipsniai) VII skyriuje nagrinėjamas
tarptautinis bendradarbiavimas teisminiais ir kitais klausimais. Svarbu
atkreipti dėmesį į tai, kad Konvencijoje nenustatoma jokia
teisinė tvarka, kuria būtų pakeičiamos esamos
taisyklės, todėl Konvencija nepažeidžiamos priemonės, jau taikomos
savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos srityje[15]. Šioje srityje Europos
lygmeniu nustatytas išsamus priemonių rinkinys, skirtas teisminiam
bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose palengvinti, kuris būtų
taikomas skirtingiems susitarimų dėl varžybų baigties sudarymo būdams
arba nusikalstamiems susitarimams dėl varžybų baigties, kaip naujai
valstybių narių vidaus teisinės tvarkos pažeidimų
rūšiai[16].
Šis klausimas aptariamas Konvencijos 26 straipsnyje. Konvencijos 27 ir 28 straipsniuose
išdėstytos bendros bendradarbiavimo nuostatos, joms taikomas SESV
165 straipsnis. Išvados Tam tikriems nusikaltimams SESV
83 straipsnio 1 dalis dabar nėra taikoma. Kiti nusikaltimai
priklauso Sąjungos kompetencijai, tačiau ši kompetencija išimtinai
apima tik dvi nuostatas – 11 straipsnio (tiek, kiek jis taikomas
trečiųjų šalių teikiamoms paslaugoms ir paslaugoms,
teikiamoms trečiosioms šalims) ir 14 straipsnio dėl duomenų
apsaugos (iš dalies)[17].
Kiti nusikaltimai priklauso bendrai arba „papildomajai“ kompetencijai. 2. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI Dėl teisinio pagrindo reikia pasakyti,
kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisinio pagrindo
Sąjungos teisės aktui parinkimas turi būti grindžiamas
objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė
kontrolė; prie jų priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys[18]. Jei išnagrinėjus
Europos Sąjungos aktą paaiškėja, kad juo siekiama dviejų
tikslų arba tikslas turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei vieną iš
šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti
kaip pagrindinį (pagrindinę) ar dominuojantį
(dominuojančią), o kitą tik kaip papildomą, aktas turi
būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja
pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti
sudedamoji dalis. Išimtiniais atvejais, jei nustatoma, kad aktu siekiama
kelių tikslų, iš kurių nė vienas nėra papildomas ir
netiesioginis, palyginti su kitais, toks aktas turi būti grindžiamas
skirtingais konkrečiais teisiniais pagrindais[19]. Šiuo atveju gali būti taikomi tokie
teisiniai pagrindai: SESV 16 straipsnis (duomenų apsauga), SESV
82 straipsnio 1 ir 2 dalys (teisminis bendradarbiavimas
baudžiamosiose bylose), SESV 83 straipsnio 1 dalis (materialinė
baudžiamoji teisė), SESV 114 straipsnis (vidaus rinkos sukūrimas
ir veikimas), SESV 165 straipsnis (sportas) ir SESV 207 straipsnis
(bendra prekybos politika). Apskritai kovos su manipuliavimu sporto
varžybomis tikslas apima prevencijos ir bendradarbiavimo aspektus, daugiausia
aptariamus SESV 165 straipsnyje, ir bendradarbiavimo ir derinimo aspektus,
aptariamus SESV 114 straipsnyje (ne baudžiamosios teisės nuostatos),
SESV 207 straipsnyje (tiek, kiek tos nuostatos susijusios su trečiųjų
šalių lažybų organizatorių teise rengti lažybas) ir SESV
82 straipsnio 1 dalimi bei 83 straipsniu (baudžiamosios bylos). Lažybų paslaugoms gali būti taikomi
SESV 114 ir 207 straipsniai – tai priklauso nuo to, ar paslaugas teikia ES
įsteigti veiklos vykdytojai. Atrodo, kad vidaus rinkos aspektas turi
didesnės reikšmės visai Konvencijai, o bendros prekybos politikos
aspektas aktualus tik Konvencijos 11 straipsnio požiūriu.
Tačiau, nors SESV 207 straipsnis neminimas ir, palyginti su vidaus
rinkos aspektais, laikomas šalutiniu, valstybės narės nėra
kompetentingos svarbiais aspektais, priskiriamais bendros prekybos politikos
sričiai. Dėl duomenų apsaugos
pažymėtina, kad tai nėra pagrindinis Konvencijos tikslas ir kad
atitinkamos nuostatos tėra šalutinės. Nors prievolės užtikrinti
duomenų apsaugą gali būti nustatytos ir anksčiau priimtose
konvencijose (pvz., Konvencijoje Nr. 108 dėl asmenų apsaugos
ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu), daugelyje naujausių
Europos Tarybos konvencijų ši prievolė taip pat nurodoma, nes
kiekvienos konvencijos šalys gali būti skirtingos. Todėl pagrindiniai teisiniai pagrindai,
kuriais remdamasi ES galėtų naudotis savo kompetencija visos
Konvencijos atžvilgiu (išskyrus aspektus, kurie nepriklausytų jos
kompetencijai), yra SESV 82 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio
1 dalis, 114 ir 165 straipsniai. Atsižvelgiant į įvairių Konvencijos aspektų
tarpusavio sąsają ir į tai, kad Konvencija apima ir tokią
kompetenciją, kuri gali išimtinai priklausyti ES, ir tokią, kuri ES
nepriklauso, Sąjunga arba valstybės narės negali Konvencijos
sudaryti atskirai. 2015/0043 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Tarybos konvencijos dėl
kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, susijusios su materialine
baudžiamąja teise ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose,
pasirašymo Europos Sąjungos vardu EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalį
ir 83 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, kadangi: (1) 2013 m. birželio
10 d. Taryba įgaliojo Komisiją Europos Sąjungos vardu
dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos,
skirtos kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis (toliau – Konvencija), išskyrus
klausimus, susijusius su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos
bendradarbiavimu; (2) 2013 m. rugsėjo
23 d. Taryba patvirtino antrąjį Komisijos įgaliojimą
Europos Sąjungos vardu dalyvauti derybose dėl Konvencijos
klausimų, susijusių su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir
policijos bendradarbiavimu;[20] (3) derybos sėkmingai
baigtos 2014 m. liepos 9 d. priėmus Europos Tarybos
Ministrų Komiteto konvenciją; (4) Konvencijos
15 straipsniu nėra nustatoma baudžiamoji atsakomybė apskritai už
visą nusikalstamą veiką, susijusią su manipuliavimu sporto
varžybomis, bet tik už tam tikros nusikalstamos veikos rūšis
(manipuliavimą, apimantį korupciją, prievartą arba
sukčiavimą). Su manipuliavimu sporto varžybomis susiję veiksmai
tik iš dalies priskirtini SESV 83 straipsnio 1 dalyje aiškiai
nurodytoms nusikaltimų sritims, susijusioms su organizuotu nusikalstamumu
arba korupciniais veiksmais;[21] (5) Konvencijos 16 straipsniu
Šalys įpareigojamos imtis priemonių, kurios reikalingos, kad
veiksmai, susiję su pinigų plovimu, būtų laikomi
nusikalstama veika, jei naudos gauta padarius vieną iš nusikaltimų,
nurodytų šios Konvencijos 15 ir 17 straipsniuose, „taip pat visais turto
prievartavimo, korupcijos ir sukčiavimo atvejais“. Apie pinigų
plovimą kalbama SESV 83 straipsnio 1 dalyje. Sąjungos lygmeniu
pinigų plovimas reglamentuojamas Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR;[22] (6) Kompetencija 17, 18, 22 ir
23 straipsniuose aptariamais klausimais (IV ir VI skyriai) susijusi
su kompetencija pagal Konvencijos 15 ir 16 straipsnius; (7) V skyriuje dėl
jurisdikcijos, baudžiamojo proceso ir vykdymo užtikrinimo priemonių ir
VI skyriuje dėl sankcijų ir priemonių išdėstytos
nuostatos, kuriomis papildomos Konvencijos 15–18 straipsniuose išdėstytos
materialinės baudžiamosios teisės nuostatos. Konvencijos
19 straipsnis (jurisdikcija) yra pagalbinė nuostata, taikoma
nustatant baudžiamosios teisės nuostatas; (8) VII skyriuje
nagrinėjamas tarptautinis bendradarbiavimas teisminiais ir kitais
klausimais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Konvencijoje
nenustatoma jokia teisinė tvarka, kuria būtų pakeičiamos
esamos taisyklės, todėl Konvencija nepažeidžiamos priemonės, jau
taikomos savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos srityje.[23] Šioje srityje Europos
lygmeniu nustatytas išsamus priemonių rinkinys, skirtas teisminiam
bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose palengvinti, kuris būtų
taikomas skirtingiems susitarimų dėl varžybų baigties sudarymo
būdams arba nusikalstamiems susitarimams dėl varžybų baigties,
kaip naujai valstybių narių vidaus teisinės tvarkos
pažeidimų rūšiai;[24] (9) Europos Sąjunga ragina
pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su manipuliavimu
sporto varžybomis ir taip prisidėti prie Europos Sąjungos
pastangų kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, kad, vadovaujantis
sporto autonomijos principu, būtų apsaugotas sporto sąžiningumas
ir sporto etika; (10) todėl Konvencija
turėtų būti pasirašyta Sąjungos vardu su sąlyga, kad
ji bus vėliau sudaryta, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Patvirtinamas Europos Tarybos konvencijos
dėl manipuliavimo sporto rezultatais pasirašymas Sąjungos vardu su
sąlyga, kad ši Konvencija bus sudaryta. Konvencijos, kuri bus pasirašyta, tekstas
pridedamas prie šio sprendimo. 2 straipsnis Tarybos generalinis sekretoriatas parengia
įgaliojamuosius raštus, kuriais Konvencijos derybininko nurodytam asmeniui
(-ims) suteikiami įgaliojimai pasirašyti Konvenciją su sąlyga,
kad ji bus sudaryta. 3 straipsnis Šis sprendimas
įsigalioja dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] COM(2012) 655 final. [2] Komisija paskelbė į Tarybos posėdžio
protokolą įtrauktiną pareiškimą, kuriame ji paprieštaravo
dėl materialinio teisinio pagrindo; žr. Tarybos dokumentą
Nr. 10509/13. [3] 2013 m. birželio 10 d. Tarybos sprendimas 2013/304/ES,
kuriuo Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai ES vardu dalyvauti
derybose dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti
su manipuliavimu sporto rezultatais, išskyrus klausimus, susijusius su
bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu,
OL L 170, 2013 6 22, p. 62. [4] Tarybos sprendimas, kuriuo Europos Komisijai suteikiami
įgaliojimai ES vardu dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos
tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti su manipuliavimu sporto
rezultatais, klausimais, susijusiais su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose
ir policijos bendradarbiavimu, Tarybos dokumentas Nr. 10180/13. [5] Malta balsavo prieš Konvenciją ir 2014 m. liepos
11 d. paprašė Europos Teisingumo Teismo pagal SESV
218 straipsnio 11 dalį pareikšti nuomonę dėl
Konvencijos (Nuomonė 1/14). [6] http://ec.europa.eu/internal_market/gambling/communication/index_en.htm [7] Vienas iš naujesnių pavyzdžių:
http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/financing/fundings/security-and-safeguarding-liberties/other-programmes/cooperation-between-public-private/index_en.htm. [8] Prevencijai skirti Konvencijos II ir III skyriai, taip pat
27 ir 28 straipsniai. [9] Ypač Konvencijos 4 straipsnis, 5 straipsnio
1 dalis, 6 ir 7 straipsniai dėl sporto organizacijų tam
tikrų veiksmų skatinimo ir Konvencijos 8 straipsnis, taip pat
tam tikri Konvencijos 9 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies, 12
ir 13 straipsnių aspektai. [10] Žr. SESV 2 straipsnio 5 dalį: „Sutartyse
nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis sąlygomis
Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti,
koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus nepanaikinant
jų kompetencijos tose srityse.“ [11] Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su
korupcija privačiame sektoriuje, OL L 192, 2003 7 31,
p. 54. [12] Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų
plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų
pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo,
OL L 182, 2001 7 5, p. 1. [13] 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš
nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje. [14] Šioje Direktyvoje nustatyta sistema, skirta kredito ir
finansų institucijų patikimumui, vientisumui ir stabilumui, taip pat
pasitikėjimui visa finansų sistema apsaugoti nuo pinigų plovimo
ir teroristų finansavimo rizikos. [15] Aiškinamosios ataskaitos 21 punktas. [16] 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos aktas,
patvirtinantis Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių
narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, OL C 197,
2000 7 12, p. 1; Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR
dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių
tvarkos, OL L 190, 2002 7 18, p. 20; Tarybos pamatinis
sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų
vykdymo Europos Sąjungoje, OL L 196, 2003 8 2,
p. 45; Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio
pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti; Tarybos pamatinis sprendimas
2008/978/TVR dėl Europos įrodymų orderio, OL L 350,
2008 12 30; Tarybos pamatinis sprendimas 2009/948/TVR dėl
jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose
prevencijos ir sprendimo, OL L 328, 2009 12 15, p. 42;
Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose,
OL L 130, 2014 5 1, p. 1; Direktyva 2014/42/ES
dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų
įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje, OL L 127,
2014 4 29, p. 39. [17] Prie susijusių teisėkūros procedūra priimtų
aktų galima priskirti Direktyvą 95/46/EB dėl asmenų
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų
judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31.),
Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos
institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių
duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. l.)
ir Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens
duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą
baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, 2008 12 30,
p. 60.). [18] C-377/12, Komisija prieš Tarybą, 34 punktas. [19] Ten pat, sprendimo 34 punktas. [20] Tarybos dokumentas Nr. 10180/13. [21] Tarybos pamatinis sprendimas
2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje,
OL L 192, 2003 7 31, p. 54. [22] OL L 182, 2001 7 5, p. 1; taip pat žr. Direktyvą
2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo
pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, OL L 309, 2005 11 25, p.
15. [23] Aiškinamosios ataskaitos 21 punktas. [24] 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos aktas, patvirtinantis
Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių
savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, OL C 197,
2000 7 12, p. 1; Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR
dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių
tvarkos, OL L 190, 2002 7 18, p. 20; Tarybos pamatinis
sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų
vykdymo Europos Sąjungoje, OL L 196, 2003 8 2,
p. 45; Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio
pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti; Tarybos pamatinis
sprendimas 2008/978/TVR dėl Europos įrodymų orderio,
OL L 350, 2008 12 30; Tarybos pamatinis sprendimas
2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų
baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo, OL L 328,
2009 12 15, p. 42; Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo
orderio baudžiamosiose bylose, OL L 130, 2014 5 1,
p. 1; Direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir
pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos
Sąjungoje, OL L 127, 2014 4 29, p. 39. Europos
Tarybos sutarčių serija – Nr. 215 Europos Tarybos konvencija dėl kovos su manipuliavimu sporto
varžybomis Maglingenas, 2014 m. rugsėjo
18 d. Preambulė Europos
Tarybos valstybės narės ir kitos šią Konvenciją
pasirašiusios Šalys, manydamos, kad
Europos Tarybos tikslas – siekti didesnės savo narių vienybės; atsižvelgdamos
į Trečiajame Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių
vadovų aukščiausiojo lygio susitikime (Varšuva, 2005 m.
gegužės 16–17 d.) priimtą veiksmų planą, kuriame
rekomenduota tęsti Europos Tarybos veiklą, teikiant sporto srities
gaires; manydamos, kad
būtina toliau kurti bendrą Europos ir pasaulio sporto plėtros
sistemą, pagrįstą pliuralistinės demokratijos,
teisinės valstybės, žmogaus teisių ir sporto etikos sampratomis; suvokdamos,
kad manipuliavimas sporto varžybomis gali turėti neigiamą
poveikį kiekvienai valstybei ir kiekvienai sporto šakai pasaulyje, ir
pabrėždamos, kad šią problemą, keliančią
grėsmę sporto sąžiningumui visame pasaulyje, reikia spręsti
pasaulinio masto veiksmais, kuriuos privalo paremti ir tos valstybės,
kurios nėra Europos Tarybos narės; reikšdamos
susirūpinimą, kad manipuliavimas sporto varžybomis susijęs su
nusikalstama veikla, ypač organizuotu nusikalstamumu, ir yra tarptautinio
pobūdžio; prisimindamos
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją
(1950 m., ETS Nr. 5) ir jos protokolus, Europos konvenciją
dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač
per futbolo rungtynes (1985 m., ETS Nr. 120), Antidopingo
konvenciją (1989 m., ETS Nr. 135), Baudžiamosios teisės
konvenciją dėl korupcijos (1999 m., ETS Nr. 173) ir Europos
Tarybos Konvenciją dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu
įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo
finansavimo (2005 m., CETS Nr. 198); prisimindamos
Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį
organizuotą nusikalstamumą (2000 m.) ir jos protokolus; taip pat
prisimindamos Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją
(2003 m.); prisimindamos,
kaip svarbu veiksmingai ir nedelsiant ištirti jų jurisdikcijoje padarytus
nusikaltimus; prisimindamos
esminį Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos
(Interpolo) vaidmenį padedant teisėsaugos ir teismų
institucijoms veiksmingai bendradarbiauti; pabrėždamos
sporto organizacijų atsakomybę už jų žinioje esančių
asmenų įvykdyto manipuliavimo sporto varžybomis atvejų
nustatymą ir už tai bausti; pripažindamos
rezultatus, kurių jau pasiekta kovojant su manipuliavimu sporto
varžybomis; įsitikinusios,
kad norint veiksmingai kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis būtinas
glaudesnis, operatyvus, tvarus ir veiksmingas bendradarbiavimas nacionaliniu ir
tarptautiniu lygmenimis; atsižvelgdamos
į Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms
Nr. Rec(92) 13 rev dėl persvarstytos Europos sporto
chartijos, Rekomendaciją Nr. CM/Rec(2010) 9 dėl
persvarstyto Sporto etikos kodekso, Rekomendaciją
Nr. Rec(2005) 8 dėl gero valdymo principų sporte ir
Rekomendaciją CM/Rec(2011) 10 dėl sąžiningumo sporte skatinimo
kovojant su manipuliavimu rezultatais, visų pirma – su susitarimais
dėl varžybų baigties; atsižvelgdamos
į darbą ir išvadas, padarytas šiose konferencijose: – 11-ojoje
už sporto sritį atsakingų Europos Tarybos ministrų
konferencijoje, vykusioje 2008 m. gruodžio 11–12 d. Atėnuose; - 18-ojoje
neoficialioje už sporto sritį atsakingų Europos Tarybos ministrų
konferencijoje dėl sąžiningumo sporte skatinimo kovojant su
manipuliavimu rezultatais (susitarimais dėl varžybų baigties)
(2010 m. rugsėjo 22 d., Baku); – 12-ojoje
už sporto sritį atsakingų Europos Tarybos ministrų
konferencijoje (2012 m. kovo 15 d., Belgradas), visų pirma
dėl naujo tarptautinės teisės akto, skirto kovoti su
manipuliavimu sporto rezultatais, parengimo; – 5-ojoje
tarptautinėje UNESCO ministrų ir vyresniųjų
pareigūnų, atsakingų už fizinę kultūrą ir
sportą, konferencijoje (MINEPS V); įsitikinusios,
kad abipuse pagarba ir pasitikėjimu pagrįstas valdžios
institucijų, sporto organizacijų, varžybų organizatorių ir
sporto lažybų organizatorių dialogas ir bendradarbiavimas
nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis labai svarbus ieškant būdų,
kaip kartu veiksmingai spręsti manipuliavimo sporto varžybomis
problemą ir su tuo susijusius uždavinius; pripažindamos,
kad sąžininga ir lygiateise konkurencija pagrįstas sportas yra iš
esmės nenuspėjamas ir kad būtina ryžtingai ir veiksmingai kovoti
su neetiška praktika ir elgesiu sporte; pabrėždamos
savo įsitikinimą, kad nuoseklus gero valdymo ir etikos sporte
principų taikymas yra svarbus veiksnys padedant naikinti korupciją,
manipuliavimą sporto varžybomis ir kitą neteisėtą
veiklą sporte; pripažindamos,
kad nors pagal sporto autonomijos principą sporto organizacijos yra
atsakingos už sportą ir atlieka savireguliacijos ir drausmines funkcijas
kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis, prireikus sporto
sąžiningumą užtikrina valdžios institucijos; pripažindamos,
kad dėl sporto lažybų, ypač neteisėtų sporto
lažybų, veiklos plėtros didėja tokio manipuliavimo rizika; manydamos,
kad manipuliavimas sporto varžybomis gali būti susijęs arba
nesusijęs su sporto lažybomis, susijęs arba nesusijęs su
nusikalstama veika, ir kad bet kokiu atveju su šiuo reiškiniu reikia kovoti; atsižvelgdamos
į Šalių veiksmų laisvę pagal taikytiną teisę
nustatyti sporto lažybų politiką, susitarė: I skyrius.
Tikslas, pagrindiniai principai, apibrėžtys 1 straipsnis.
Tikslas ir pagrindiniai uždaviniai 1. Šios konvencijos tikslas –
kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, kad, vadovaujantis sporto
autonomijos principu, būtų apsaugotas sporto sąžiningumas ir
sporto etika. 2. Šiam tikslui pasiekti
keliami tokie pagrindiniai šios Konvencijos uždaviniai: a) užkirsti kelią
nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu manipuliuoti nacionalinėmis ir tarptautinėmis
sporto varžybomis, nustatyti tokio manipuliavimo atvejus ir už tai bausti; b) skatinti susijusių
valdžios institucijų nacionalinio ir tarptautinio lygmens
bendradarbiavimą kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis, taip pat
bendradarbiavimą su organizacijomis, dalyvaujančiomis sporto ir
sporto lažybų veikloje. 2 straipsnis.
Pagrindiniai principai 1. Kovojant su manipuliavimu
sporto varžybomis užtikrinama, inter alia, kad būtų laikomasi
šių principų: a) žmogaus teisių; b) teisėtumo; c) proporcingumo; d) privataus gyvenimo ir
asmens duomenų apsaugos. 3 straipsnis.
Apibrėžtys Šioje
Konvencijoje: 1. Sporto varžybos – sporto
renginys, rengiamas pagal taisykles, kurias nustato sporto organizacija,
įtraukta į Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto pagal
31 straipsnio 2 dalį sudarytą sąrašą ir
pripažinta tarptautinės sporto organizacijos arba, jei reikia, kitos
kompetentingos sporto organizacijos. 2. Sporto organizacija –
sporto sričiai arba kokiai nors vienai sporto šakai vadovaujanti
organizacija, įtraukta į Konvencijos tolesnio įgyvendinimo
komiteto pagal 31 straipsnio 2 dalį sudarytą
sąrašą, ir, jei taikytina, jos žemyniniai ir nacionaliniai
padaliniai. 3. Varžybų
organizatorius – bet kokio juridinio statuso sporto organizacija arba kitas
asmuo, rengiantis sporto varžybas. 4. Manipuliavimas sporto varžybomis
– sąmoningas susitarimas, veiksmas arba neveikimas, kuriuo bandoma
nederamai pakeisti sporto varžybų rezultatą arba sporto varžybų
eigą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti minėtų sporto
varžybų nenuspėjamumą ir taip sau arba kitiems suteikti
nepelnytą pranašumą. 5. Sporto lažybos –
tikintis piniginio laimėjimo atliekamas piniginę vertę turintis
statymas dėl ateityje įvyksiančio tam tikro nežinomos baigties
įvykio, susijusio su sporto varžybomis, pavyzdžiui: a) neteisėtos sporto
lažybos – sporto lažybų veikla, kurios vykdymo būdas arba
organizatorius yra uždrausti pagal jurisdikcijoje, kuriai priklauso lažybų
paslaugos vartotojas, taikytiną teisę; b) neįprastos sporto
lažybos – sporto lažybos, neatitinkančios įprastų arba
numanomų nagrinėjamos rinkos modelių arba susijusios su
lažybomis dėl sporto varžybų, kurių eigai būdingos
neįprastos savybės; c) įtartinos sporto
lažybos – sporto lažybų veikla, kuri, remiantis patikimais ir nuosekliais
įrodymais, atrodo susijusi su manipuliavimu sporto varžybomis, dėl
kurių siūloma lažintis. 6. Su varžybomis susiję
asmenys – fiziniai arba juridiniai asmenys, priklausantys kuriai nors iš toliau
nurodytų kategorijų: a) sportininkai – asmenys ar
asmenų grupės, rungtyniaujančios sporto varžybose; b) sportininkams talkinantys
asmenys – instruktoriai, treneriai, vadybininkai, agentai, komandos
darbuotojai, komandos oficialūs asmenys, medicinos darbuotojai ir paramedikai,
dirbantys su sporto varžybose rungtyniaujančiais arba joms
besirengiančiais sportininkais arba juos gydantys, visi kiti su
sportininkais dirbantys asmenys; c) oficialūs asmenys –
sporto varžybas organizuojančių arba remiančių
subjektų savininkai, akcininkai, vadovai arba darbuotojai, taip pat
teisėjai, teisėjų kolegijos nariai, kiti akredituoti asmenys. Ši
sąvoka apima ir tarptautinės sporto organizacijos arba, jei reikia,
kitos kompetentingos sporto organizacijos, pripažįstančios varžybas,
vadovus ir darbuotojus. 7. Viešai neskelbiama
informacija – su varžybomis susijusi informacija, kuri asmeniui suteikta
dėl jo statuso sporto veiklos arba varžybų atžvilgiu, išskyrus jau
paskelbtą arba plačiai žinomą informaciją, su kuria visi
suinteresuoti visuomenės nariai gali lengvai susipažinti, taip pat
informaciją, atskleistą pagal taisykles ir normas,
reglamentuojančias atitinkamas varžybas. II skyrius.
Prevencija, bendradarbiavimas ir kitos priemonės 4 straipsnis.
Derinimas nacionaliniu lygmeniu 1. Kiekviena Šalis
koordinuoja visų su manipuliavimu sporto varžybomis kovojančių
valdžios institucijų vykdomą politiką ir veiksmus. 2. Kiekviena Šalis pagal savo
jurisdikciją skatina sporto organizacijas, varžybų
organizatorius ir sporto lažybų organizatorius bendradarbiauti
kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis ir prireikus įgalioja juos
įgyvendinti atitinkamas šios Konvencijos nuostatas. 5 straipsnis.
Rizikos vertinimas ir valdymas 1. Kiekviena Šalis, jei
reikia, bendradarbiaudama su sporto organizacijomis, sporto lažybų
organizatoriais, varžybų organizatoriais ir kitomis susijusiomis
organizacijomis, nustato, analizuoja ir vertina su manipuliavimu sporto
varžybomis susijusią riziką. 2. Kiekviena Šalis ragina
sporto organizacijas, sporto lažybų organizatorius, varžybų
organizatorius ir visas kitas susijusias organizacijas nustatyti kovos su
manipuliavimu sporto varžybomis procedūras ir taisykles ir
prireikus šiuo tikslu imasi būtinų teisėkūros ar
kitokių priemonių. 6 straipsnis.
Švietimas ir informavimas 1. Kiekviena Šalis, siekdama
paremti kovą su manipuliavimu sporto varžybomis, skatina informavimą,
švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus. 7 straipsnis.
Sporto organizacijos ir varžybų organizatoriai 1. Kiekviena Šalis sporto
organizacijas ir varžybų organizatorius skatina patvirtinti ir
įgyvendinti taisykles, skirtas kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis,
taip pat gero valdymo principus, susijusius, inter alia, su: a) interesų
konfliktų prevencija, įskaitant: –
draudimą su varžybomis susijusiems asmenims lažintis dėl sporto
varžybų, kuriose jie patys dalyvauja; –
draudimą nederamai naudoti arba platinti viešai neskelbiamą
informaciją; b) sporto organizacijų ir
jų padalinių sutartinių ar kitų įsipareigojimų
vykdymu; c) reikalavimu, kad su
varžybomis susiję asmenys nedelsdami praneštų apie bet kokią
įtarimų keliančią veiklą, incidentą, paskatą
arba metodą, kuris galėtų būti laikomas kovos su manipuliavimu
sporto varžybomis taisyklių pažeidimu. 2. Kiekviena Šalis sporto
organizacijas skatina patvirtinti ir įgyvendinti tinkamas priemones,
siekdama, kad: a) būtų
patobulintas ir taptų veiksmingas sporto varžybų, kuriomis gali
būti manipuliuojama, eigos stebėjimas; b) būtų nustatyta
tvarka, kuria atitinkamoms valdžios institucijoms arba nacionalinei platformai
būtų nedelsiant pranešama apie įtartiną veiklą,
susijusią su manipuliavimu sporto varžybomis; c) būtų nustatytos
veiksmingos priemonės, kaip palengvinti informacijos apie galimus arba
faktinius manipuliavimo sporto varžybomis atvejus atskleidimą, taip pat ir
užtikrinant tinkamą informatorių apsaugą; d) pasitelkiant švietimo,
mokymo ir informavimo priemones, su varžybomis susiję asmenys,
įskaitant jaunus sportininkus, būtų informuoti apie
manipuliavimo sporto varžybomis riziką ir pastangas kovoti su tokiu
manipuliavimu; e) su varžybomis susiję
oficialūs asmenys, ypač arbitrai ir teisėjai, būtų
paskirti kuo vėliau. 3. Kiekviena Šalis skatina
savo, o per jas – ir tarptautines sporto organizacijas taikyti konkrečias,
veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas drausmines sankcijas ir priemones,
nukreiptas prieš jų vidaus taisyklių, skirtų kovoti su
manipuliavimu sporto varžybomis, ypač nurodytų šio straipsnio
1 dalyje, pažeidimą, taip pat užtikrinti kitų sporto organizacijų,
sankcijų pripažinimą ir vykdymą, ypač kitose
valstybėse. 4. Sporto organizacijų
taikoma drausminė atsakomybė neužkerta kelio taikyti
baudžiamąją, civilinę arba administracinę atsakomybę. 8 straipsnis.
Su sporto organizacijų finansavimu susijusios priemonės 1. Kiekviena Šalis imasi
teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti
reikalingos siekiant užtikrinti deramą Šalies finansiškai remiamų
sporto organizacijų finansavimo skaidrumą. 2. Kiekviena Šalis apsvarsto
galimybę padėti sporto organizacijoms kovoti su manipuliavimu sporto
varžybomis, taip pat ir finansuojant atitinkamas priemones. 3. Kiekviena Šalis prireikus
apsvarsto galimybę už manipuliavimą sporto varžybomis
nubaustiems su varžybomis susijusiems asmenims neteikti finansinės paramos
arba paraginti sporto organizacijas neteikti jiems finansinės paramos
sankcijos galiojimo laikotarpiu. 4. Kiekviena Šalis prireikus
imasi veiksmų, kad būtų sumažinta finansinė arba kitokia su
sportu susijusi parama arba kad ji visai nebebūtų teikiama sporto
organizacijoms, kurios iš esmės netaiko kovos su manipuliavimu sporto
varžybomis taisyklių. 9 straipsnis. Priemonės,
susijusios su lažybų priežiūros institucija arba kita (-omis)
atsakinga (-omis) institucija (-omis) 1. Kiekviena Šalis nurodo
vieną arba kelias atsakingas institucijas, kurios pagal Šalies
teisinę sistemą įgaliojamos vykdyti sporto lažybų
priežiūrą ir sporto lažybų srityje taikyti tinkamas kovos su
manipuliavimu sporto varžybomis priemones, ir prireikus: a) su kitomis atitinkamomis
institucijomis arba nacionaline platforma laiku keistis informacija apie
neteisėtas, neįprastas arba įtartinas sporto lažybas, taip pat
šioje Konvencijoje nurodytų arba pagal ją nustatytų
taisyklių pažeidimus; b) pasitarus su
nacionalinėmis sporto organizacijoms ir sporto lažybų
organizatoriais, apriboti sporto lažybų pasiūlą, visų pirma
pašalinant iš jos sporto varžybas: – kuriose
dalyvauja jaunesni kaip 18 metų asmenys arba – kurių
organizavimo sąlygos ir (arba) statomos sumos yra neproporcingos; c) varžybų
organizatoriams iš anksto teikti informaciją apie rengiamų sporto
lažybų rūšis ir objektus, siekiant padėti jiems nustatyti ir
valdyti manipuliavimo jų rengiamomis sporto varžybomis riziką; d) sporto lažybose sistemingai
naudotis tokiomis mokėjimo priemonėmis, kurios suteiktų
galimybę atsekti tam tikras kiekvienos Šalies nustatytas ribas
viršijančius pinigų srautus, visų pirma nustatant
siuntėjus, gavėjus ir sumas; e) bendradarbiaujant su sporto
organizacijomis ir, jei reikia, su sporto lažybų organizatoriais,
taip pat jiems bendradarbiaujant tarpusavyje, neleisti su varžybomis
susijusiems asmenims lažintis dėl tų sporto varžybų, kuriomis
pažeidžiamos atitinkamos sporto taisyklės arba taikytina teisė; f) vadovaujantis nacionaline
teise sustabdyti lažybas dėl varžybų, apie kurias gautas atitinkamas
perspėjimas. 2. Kiekviena Šalis Europos
Tarybos generaliniam sekretoriui praneša pagal šio straipsnio 1 dalį
nurodytos institucijos (-ų) pavadinimą (-us) ir adresą
(-us). 10 straipsnis.
Sporto lažybų organizatoriai 1. Kiekviena Šalis imasi
teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti
reikalingos siekiant neleisti kilti fizinių arba juridinių
asmenų, dalyvaujančių rengiant sporto lažybas, interesų
konfliktams ir nederamai panaudoti viešai neskelbiamą informaciją,
pirmiausia taikydama tokius apribojimus, kad: a) sporto lažybas rengiantys
fiziniai arba juridiniai asmenys negalėtų patys dalyvauti savo
rengiamose lažybose; b) sporto organizacijos
rėmėjai arba bendraturčiai negalėtų piktnaudžiauti
savo padėtimi sudarydami sąlygas manipuliavimui sporto varžybomis
arba netinkamai naudodami viešai neskelbiamą informaciją; c) su varžybomis susiję
asmenys negalėtų dalyvauti nustatant lažybų koeficientus
varžyboms, su kuriomis jie yra susiję; d) sporto lažybų
organizatorius, kuriam yra pavaldus varžybų organizatorius arba su
varžybomis susijęs asmuo, taip pat sporto lažybų organizatorius,
kuris yra pavaldus varžybų organizatoriui arba su varžybomis susijusiam
asmeniui, negalėtų siūlyti lažintis dėl varžybų, su
kuriomis šis varžybų organizatorius arba su varžybomis susijęs asmuo
yra susijęs. 2. Kiekviena Šalis savo
sporto lažybų organizatorius, o per juos – ir tarptautines sporto
lažybų organizatorių organizacijas skatina savo savininkus ir
darbuotojus informuoti apie manipuliavimo sporto varžybomis padarinius ir
kovą su tokiu manipuliavimu, pasitelkiant švietimo, mokymo ir informacijos
sklaidos priemones. 3. Kiekviena Šalis imasi
teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti
reikalingos siekiant įpareigoti sporto lažybų organizatorius
lažybų priežiūros institucijai, kitai (-oms) atsakingai (-oms)
institucijai (-oms) arba nacionalinei platformai nedelsiant pranešti apie
neįprastas arba įtartinas lažybas. 11 straipsnis.
Kova su neteisėtomis sporto lažybomis 1. Kiekviena Šalis, siekdama
kovoti su manipuliavimu sporto varžybomis, išsiaiškina tinkamiausias kovos su
neteisėtų sporto lažybų organizatoriais priemones ir, remdamasi
atitinkamoje jurisdikcijoje taikytina teise, apsvarsto galimybę imtis
priemonių, kaip antai: a) galimybės naudotis
neteisėtų nuotolinių sporto lažybų organizatorių
paslaugomis panaikinimas arba tiesioginis ir netiesioginis apribojimas, taip
pat Šalies jurisdikcijoje esančių fizinių sporto lažybų punktų
veiklos nutraukimas; b) finansinių srautų
tarp neteisėtų sporto lažybų organizatorių ir
vartotojų blokavimas; c) neteisėtų sporto
lažybų organizatorių reklamos draudimas; d) vartotojų informavimas
apie riziką, susijusią su neteisėtomis sporto lažybomis. III skyrius.
Keitimasis informacija 12 straipsnis.
Kompetentingų valdžios institucijų, sporto organizacijų ir
sporto lažybų organizatorių keitimasis informacija 1. Kiekviena Šalis,
nepažeisdama 14 straipsnio, pagal savo nacionalinę teisę nacionaliniu
ir tarptautiniu lygmenimis padeda kompetentingoms valdžios institucijoms,
sporto organizacijoms, varžybų organizatoriams, sporto lažybų
organizatoriams ir nacionalinėms platformoms keistis informacija.
Visų pirma kiekviena Šalis įsipareigoja sukurti keitimosi susijusia
informacija sistemas, jei tokia informacija galėtų padėti
atlikti 5 straipsnyje nurodytą rizikos vertinimą ir ypač
pagerinti informacijos apie rengiamų lažybų rūšis ir objektus teikimą
varžybų organizatoriams, taip pat pradėti arba atlikti tyrimus arba
procesinius veiksmus dėl manipuliavimo sporto varžybomis. 2. Gavęs prašymą,
tokios informacijos gavėjas pagal nacionalinę teisę nedelsdamas
praneša informacija pasidalijusiai organizacijai arba institucijai apie
tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus tokią informaciją. 3. Kiekviena Šalis
išnagrinėja galimus bendradarbiavimo ir keitimosi informacija
priemonių kūrimo ir tobulinimo būdus, taikytinus kovojant su
neteisėtomis sporto lažybomis, kaip nurodyta šios Konvencijos
11 straipsnyje. 13 straipsnis.
Nacionalinė platforma 1. Kiekviena Šalis nustato
nacionalinę kovos su manipuliavimu sporto varžybomis platformą. Pagal
nacionalinę teisę nustatyta nacionalinė platforma, inter alia: a) veikia kaip informacijos
centras, kuriame renkama ir atitinkamoms organizacijoms bei institucijoms
platinama informacija, svarbi kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis; b) koordinuoja kovą su
manipuliavimu sporto varžybomis; c) priima, centralizuoja ir
analizuoja informaciją apie neįprastas arba įtartinas lažybas
dėl Šalies teritorijoje vykstančių sporto varžybų ir
prireikus siunčia perspėjimus; d) informaciją apie
galimus teisės aktų arba šioje Konvencijoje nurodytų sporto
taisyklių pažeidimus perduoda valdžios institucijoms arba sporto organizacijoms
ir (arba) sporto lažybų organizatoriams; e) nacionaliniu ir
tarptautiniu lygmenimis bendradarbiauja su visomis organizacijomis ir
susijusiomis institucijomis, įskaitant kitų Šalių nacionalines
platformas. 2. Kiekviena Šalis Europos
Tarybos generaliniam sekretoriui praneša nacionalinės platformos
pavadinimą ir adresus. 14 straipsnis.
Asmens duomenų apsauga 1. Kiekviena Šalis imasi
teisėkūros ir kitokių priemonių, kurios gali būti
reikalingos siekiant užtikrinti, kad visi kovos su manipuliavimu sporto
varžybomis veiksmai būtų suderinami su nacionaliniais ir
tarptautiniais asmens duomenų apsaugos srities teisės aktais ir
standartais, ypač kiek tai susiję su keitimusi šioje Konvencijoje
nurodyta informacija. 2. Kiekviena Šalis imasi teisėkūros
arba kitokių priemonių, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti,
kad šioje Konvencijoje nurodytos valdžios institucijos ir organizacijos
imtųsi reikiamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta,
kad renkant, tvarkant asmens duomenis ir jais keičiantis, kad ir koks
būtų šio keitimosi pobūdis, deramas dėmesys būtų
skiriamas teisėtumo, tinkamumo, svarbos ir tikslumo principams, taip pat
duomenų saugumui ir duomenų subjektų teisėms. 3. Kiekviena Šalis savo
teisės aktuose nustato, kad šioje Konvencijoje nurodytos valdžios
institucijos ir organizacijos privalo užtikrinti, jog pagal šią
Konvenciją būtų keičiamasi tik ta informacija, kuri yra
būtina siekiant nurodytų keitimosi tikslų. 4. Kiekviena Šalis ragina
įvairias šioje Konvencijoje nurodytas valdžios institucijas ir
organizacijas suteikti reikiamas technines priemones, kad būtų
užtikrintas duomenų, kuriais keičiamasi, saugumas, patikimumas ir
vientisumas, taip pat keitimosi duomenimis sistemų prieinamumas ir
vientisumas, jų naudotojų tapatybės nustatymas. IV skyrius.
Materialinė baudžiamoji teisė ir bendradarbiavimas vykdymo
užtikrinimo srityje 15 straipsnis.
Nusikalstama veika, susijusi su manipuliavimu sporto varžybomis 1. Kiekviena Šalis užtikrina,
kad jos nacionalinės teisės aktuose būtų numatytos
baudžiamosios sankcijos už manipuliavimą sporto varžybomis, susijusį
su prievartos veiksmais, korupcija arba sukčiavimu, kaip apibrėžta
nacionalinėje teisėje. 16 straipsnis. Iš nusikalstamos veikos,
susijusios su manipuliavimu sporto varžybomis, gautų pinigų plovimas 1. Kiekviena Šalis imasi
teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti
reikalingos siekiant užtikrinti, kad elgesys, nurodytas Europos Tarybos
konvencijos dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu
įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo
finansavimo (2005 m., CETS Nr. 198) 9 straipsnio 1 ir
2 dalyse, Jungtinių Tautų konvencijos prieš organizuotą
tarptautinį nusikalstamumą (2000 m.) 6 straipsnio
1 dalyje arba Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją
(2003 m.) 23 straipsnio 1 dalyje, remiantis ten
išdėstytomis sąlygomis, pagal jos nacionalinę teisę
būtų laikomas nusikalstama veika, jei pelną atnešė vienas
iš nusikaltimų, nurodytų šios Konvencijos 15 ir 17 straipsniuose,
taip pat visais turto prievartavimo, korupcijos ir sukčiavimo atvejais. 2. Spręsdama,
kokią veiką laikyti šio straipsnio 1 dalyje minimais
nusikaltimais, kiekviena Šalis, remdamasi savo nacionaline teise, gali
nuspręsti, kaip apibrėžti minėtus nusikaltimus ir
apibūdinti konkrečius požymius, dėl kurių jie tampa
sunkiais nusikaltimais. 3. Kiekviena Šalis apsvarsto
galimybę įtraukti manipuliavimą sporto varžybomis į savo
pinigų plovimo prevencijos sistemą, pareikalaudama, kad sporto
lažybų organizatoriai laikytųsi kliento tapatybės tikrinimo, registravimo
ir ataskaitų teikimo reikalavimų. 17 straipsnis.
Pagalba ir bendrininkavimas 1. Kiekviena Šalis imasi
teisėkūros ir kitokių priemonių, kurios gali būti
reikalingos siekiant, kad tyčinė pagalba ir bendrininkavimas
įvykdant bet kurią iš šios Konvencijos 15 straipsnyje
nurodytų nusikalstamų veikų būtų laikomi nusikalstama
veika ir jų nacionalinėje teisėje. 18 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė 1. Kiekviena Šalis imasi
teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti
reikalingos siekiant, kad juridinius asmenis būtų galima patraukti
atsakomybėn už šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytus
nusikaltimus, kuriuos jų naudai padarė bet koks fizinis asmuo,
veikiantis individualiai arba kaip juridinio asmens padalinio atstovas, tame
juridiniame asmenyje einantis vadovaujamas pareigas, remiantis: a) įgaliojimais
atstovauti juridiniam asmeniui; b) įgaliojimais priimti
sprendimus juridinio asmens vardu; c) įgaliojimais vykdyti
juridinio asmens kontrolę. 2. Atsižvelgiant į
Šalyje galiojančius teisės principus, juridinio asmens
atsakomybė gali būti baudžiamoji, civilinė arba
administracinė. 3. Išskyrus šio straipsnio
1 dalyje jau numatytus atvejus, kiekviena Šalis imasi būtinų
priemonių, kuriomis užtikrinama, kad juridinį asmenį
būtų galima patraukti atsakomybėn tuo atveju, kai šios
Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytą nusikaltimą to
juridinio asmens naudai dėl nepakankamos šio straipsnio 1 dalyje
nurodyto fizinio asmens vykdomos priežiūros arba kontrolės padaro jam
pavaldus fizinis asmuo. 4. Ši atsakomybė
nepanaikina nusikaltimą padariusių asmenų baudžiamosios
atsakomybės. V skyrius.
Jurisdikcija, baudžiamasis procesas ir vykdymo užtikrinimo priemonės 19 straipsnis.
Jurisdikcija 1. Kiekviena Šalis imasi
teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali būti
reikalingos siekiant nustatyti jos jurisdikciją šios Konvencijos
15–17 straipsniuose nurodytų nusikaltimų atžvilgiu, kai tokie
nusikaltimai padaromi: a) jos teritorijoje arba b) laive, plaukiojančiame
su jos vėliava, arba c) orlaivyje, užregistruotame
pagal jos teisės aktus, arba d) jos piliečio ar
asmens, nuolat gyvenančio jos teritorijoje. 2. Kiekviena Šalis arba
Europos Sąjunga, pasirašydama arba deponuodama ratifikavimo, priėmimo
arba patvirtinimo dokumentą, pareiškime Europos Tarybos generaliniam
sekretoriui gali pareikšti, kad pasilieka teisę netaikyti šio straipsnio
1 dalies d punkte nustatytų jurisdikcijos taisyklių arba
jas taikyti tik tam tikrais atvejais arba tam tikromis sąlygomis. 3. Kiekviena Šalis imasi
būtinų teisėkūros arba kitokių priemonių, kad
nustatytų savo jurisdikciją Konvencijos 15–17 straipsniuose
nurodytų nusikaltimų atžvilgiu tais atvejais, kai įtariamas
pažeidėjas yra jos teritorijoje ir negali būti išduotas kitai Šaliai
dėl jo pilietybės. 4. Kai daugiau nei viena
Šalis tvirtina turinti jurisdikciją tariamo nusikaltimo, nurodyto šios
Konvencijos 15–17 straipsniuose, atžvilgiu, su tuo susijusios Šalys
prireikus tariasi tarpusavyje siekdamos nustatyti baudžiamajam persekiojimui
tinkamiausią jurisdikciją. 5. Nepažeidžiant
bendrųjų tarptautinės teisės normų, šia Konvencija
nepanaikinama jokia Šalies civilinė ir administracinė jurisdikcija,
kuria ji naudojasi pagal nacionalinę teisę. 20 straipsnis.
Elektroninių įrodymų apsaugos priemonės 1. Kiekviena Šalis, tirdama
šios Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytus nusikaltimus, pagal savo
nacionalinę teisę imasi teisėkūros arba kitokių
priemonių, kad apsaugotų elektroninius įrodymus, inter alia,
operatyviai išsaugodama kompiuteriuose laikomus duomenis, operatyviai
išsaugodama ir atskleisdama srauto duomenis, nurodydama pateikti
informaciją, atlikdama kompiuteriuose laikomų duomenų
paiešką ir areštą, realiuoju laiku rinkdama srauto duomenis ir
perimdama turinio duomenis. 21 straipsnis.
Apsaugos priemonės 1. Kiekviena Šalis apsvarsto
galimybę imtis teisinių priemonių, kurios gali būti
reikalingos siekiant veiksmingai apsaugoti: a) asmenis, kurie
sąžiningai ir pagrįstai teikia informaciją apie šios Konvencijos
15–17 straipsniuose nurodytus nusikaltimus arba kitaip bendradarbiauja su
tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis
institucijomis; b) liudininkus,
teikiančius parodymus dėl šių nusikaltimų; c) jei reikia, a ir
b punktuose nurodytų asmenų šeimų narius. VI skyrius. Sankcijos
ir priemonės 22 straipsnis.
Fiziniams asmenims taikomos baudžiamosios sankcijos 1. Kiekviena Šalis imasi
būtinų teisėkūros arba kitokių priemonių, kad
užtikrintų, jog fiziniams asmenims, padariusiems šios Konvencijos
15–17 straipsniuose nurodytus nusikaltimus, atsižvelgiant į jų
sunkumo laipsnį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir
atgrasomosios sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Šios sankcijos apima
laisvės atėmimo bausmes, kurias skyrus gali būti taikoma
ekstradicija, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. 23 straipsnis.
Juridiniams asmenims taikomos sankcijos 1. Kiekviena Šalis imasi
būtinų teisėkūros arba kitokių priemonių, kad
užtikrintų, jog juridiniams asmenims, kuriems taikoma atsakomybė
pagal 18 straipsnį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos
ir atgrasomosios sankcijos, įskaitant pinigines baudas, taip pat kitos
priemonės, kaip antai: a) leidimo užsiimti komercine
veikla nuolatinis arba laikinas panaikinimas; b) teisminės
priežiūros skyrimas; c) teismo nutartis dėl likvidavimo. 24 straipsnis.
Administracinės priemonės 1. Kiekviena Šalis pagal jos
nacionalinę teisę draudžiamų veikų atžvilgiu prireikus
imasi teisėkūros arba kitokių priemonių, kurios gali
būti reikalingos siekiant užtikrinti, kad baigus administracinių
institucijų, kurių sprendimas gali būti pagrindas iškelti
bylą kompetentingame teisme, pradėtas procedūras, už pažeidimus,
nustatytus pagal šią Konvenciją, būtų taikomos veiksmingos,
proporcingos ir atgrasomosios sankcijos ir priemonės. 2. Kiekviena Šalis užtikrina
administracinių priemonių taikymą. Tai gali daryti lažybų
priežiūros institucija arba kita atsakinga institucija (-os),
remdamosi savo nacionaline teise. 25 straipsnis.
Areštas ir konfiskavimas 1. Kiekviena Šalis pagal
nacionalinę teisę imasi būtinų teisėkūros arba
kitokių priemonių, suteikiančių galimybę areštuoti ir
konfiskuoti: a) prekes, dokumentus ir kitas
priemones, kurios naudojamos arba kurias ketinama naudoti darant šios
Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytus nusikaltimus; b) pajamas iš tų
nusikaltimų arba turtą, atitinkantį šių pajamų
dydį. VII skyrius.
Tarptautinis bendradarbiavimas teisminiais ir kitais klausimais 26.
Priemonės, kuriomis siekiama tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose
bylose 1. Šalys, vykdydamos šios
Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytų nusikaltimų tyrimus, su
tais nusikaltimais susijusį baudžiamąjį persekiojimą ir
teismo procesus, įskaitant areštą ir konfiskavimą, kuo daugiau
bendradarbiauja pagal šios Konvencijos nuostatas ir atitinkamus
galiojančius tarptautinius ir regioninius dokumentus bei susitarimus,
pagrįstus bendrais ir abipusiais teisės aktais, taip pat pagal savo
nacionalinę teisę. 2. Šalys, remdamosi
atitinkamomis galiojančiomis tarptautinėmis, regioninėmis ir
dvišalėmis sutartimis dėl ekstradicijos ir abipusės pagalbos
baudžiamosiose bylose ir savo nacionaline teise, kuo daugiau bendradarbiauja,
kiek tai susiję su Konvencijos 15–17 straipsniuose nurodytais
nusikaltimais. 3. Jei įgyvendinant
tarptautinį bendradarbiavimą yra keliamas abipusio baudžiamumo
reikalavimas, jis laikomas įvykdytu, neatsižvelgiant į tai, ar
Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, teisės aktuose nusikaltimas
priskiriamas tai pačiai nusikaltimų kategorijai, ar jam
apibūdinti vartojama ta pati terminija, kaip ir prašymą
teikiančios Šalies teisės aktuose, jei abi Šalys nusikalstamą
elgesį, dėl kurio prašoma savitarpio teisinės pagalbos arba
ekstradicijos, laiko nusikalstamu. 4. Jei Šalis,
ekstradiciją arba savitarpio teisinę pagalbą baudžiamosiose
bylose grindžianti sudaryta sutartimi, baudžiamosiose bylose iš kitos Šalies,
su kuria ji nėra sudariusi ekstradicijos sutarties, gauna prašymą
dėl ekstradicijos arba teisinės pagalbos, ji, nepažeisdama jokių
įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir laikydamasi savo
nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, gali laikyti
šią Konvenciją teisiniu pagrindu ekstradicijai arba savitarpio
teisinei pagalbai baudžiamosiose bylose dėl šios Konvencijos
15–17 straipsniuose nurodytų nusikaltimų. 27 straipsnis.
Kitos tarptautinio bendradarbiavimo priemonės prevencijos srityje 1. Kiekviena Šalis prireikus
siekia, kad nuostatos dėl manipuliavimo sporto varžybomis prevencijos ir
kovos su tokiu manipuliavimu būtų įtrauktos į
trečiosioms Šalims skirtas pagalbos programas. 28 straipsnis.
Tarptautinis bendradarbiavimas su tarptautinėmis sporto organizacijomis 1. Kiekviena Šalis, kovodama
su manipuliavimu sporto varžybomis, pagal savo nacionalinę teisę
bendradarbiauja su tarptautinėmis sporto organizacijomis. VIII skyrius. Tolesni
veiksmai 29 straipsnis.
Informacijos teikimas 1. Kiekviena Šalis Europos
Tarybos generaliniam sekretoriui viena iš Europos Tarybos oficialių
kalbų pateikia visą informaciją apie teisėkūros ir
kitas priemones, kurių ji imasi siekdama įgyvendinti šios Konvencijos
sąlygas. 30 straipsnis.
Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas 1. Siekiant šios Konvencijos
tikslų, įsteigiamas Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas. 2. Kiekvienai Šaliai
Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitete gali atstovauti vienas arba
keli delegatai, įskaitant atitinkamų už sportą,
teisėsaugą ar lažybų priežiūrą atsakingų valdžios
institucijų atstovus. Kiekviena Šalis turi vieną balsą. 3. Europos Tarybos
Parlamentinė Asamblėja, taip pat kiti susiję Europos Tarybos tarpvyriausybiniai
komitetai, prisidėdami prie daugiasektoriškumo ir daugiadalykiškumo
principo įgyvendinimo, į Konvencijos tolesnio įgyvendinimo
komitetą paskiria po atstovą. Konvencijos tolesnio įgyvendinimo
komitetas prireikus gali vieningu sprendimu pakviesti bet kokios
valstybės, kuri nėra šios Konvencijos šalis, taip pat bet kokios
tarptautinės organizacijos arba įstaigos atstovus dalyvauti komiteto
posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Pagal šią straipsnio
dalį paskirti atstovai Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto
posėdžiuose dalyvauja be teisės balsuoti. 4. Konvencijos tolesnio
įgyvendinimo komiteto posėdžius šaukia Europos Tarybos generalinis
sekretorius. Pirmasis komiteto posėdis surengiamas, kai tik tai tampa
praktiškai įmanoma, bet ne vėliau nei per metus nuo šios Konvencijos
įsigaliojimo. Paskui posėdžiai rengiami, kai to pareikalauja ne
mažiau kaip trečdalis Šalių arba Generalinis sekretorius. 5. Remdamasis Konvencijos
nuostatomis, Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas parengia ir bendru
sutarimu patvirtina savo Darbo tvarkos taisykles. 6. Konvencijos tolesnio
įgyvendinimo komiteto funkcijas padeda įgyvendinti Europos Tarybos
sekretoriatas. 31 straipsnis.
Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komiteto funkcijos 1. Konvencijos tolesnio
įgyvendinimo komitetas atsakingas už tolesnius veiksmus įgyvendinant
šią Konvenciją. 2. Konvencijos tolesnio
įgyvendinimo komitetas tvirtina ir keičia 3 straipsnio
2 dalyje nurodytą sporto organizacijų sąrašą ir
užtikrina, kad jis būtų tinkamai paskelbtas. 3. Konvencijos tolesnio
įgyvendinimo komitetas visų pirma gali: a) Šalims teikti
rekomendacijas dėl priemonių, taikytinų įgyvendinant
šią Konvenciją, ypač tarptautinio bendradarbiavimo srityje; b) paskelbus aiškinamuosius
dokumentus ir iš anksto pasitarus su sporto organizacijų atstovais ir
sporto lažybų organizatoriais, prireikus Šalims teikti rekomendacijas,
visų pirma dėl: – kriterijų,
kuriuos turi atitikti sporto organizacijos ir sporto lažybų
organizatoriai, kad galėtų pasinaudoti informacija, kuria
keičiamasi pagal Konvencijos 12 straipsnio 1 dalį; – kitų
šioje Konvencijoje nurodytų būdų, kaip gerinti operatyvinį
atitinkamų valstybės institucijų, sporto organizacijų ir
sporto lažybų organizatorių bendradarbiavimą; c) informuoti atitinkamas
tarptautines organizacijas ir visuomenę apie veiklą, kurios imamasi
pagal šią Konvenciją; d) parengti Ministrų
Komitetui nuomonę dėl bet kokios valstybės, kuri nėra
Europos Tarybos narė, prašymo gauti Ministrų Komiteto kvietimą
pasirašyti Konvenciją pagal 32 straipsnio 2 dalį. 4. Siekdamas įgyvendinti
savo funkcijas, Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas gali savo
iniciatyva rengti ekspertų posėdžius. 5. Konvencijos tolesnio
įgyvendinimo komitetas, gavęs išankstinį atitinkamų
Šalių sutikimą, rengia vizitus į Šalis. IX skyrius.
Baigiamosios nuostatos 32 straipsnis.
Pasirašymas ir įsigaliojimas 1. Šią Konvenciją
gali pasirašyti Europos Tarybos valstybės narės, kitos
valstybės, turinčios Europos kultūros konvencijos Šalių
statusą, Europos Sąjunga ir valstybės, kurios nėra
narės, dalyvavusios ją rengiant arba Europos Taryboje turinčios
stebėtojo statusą. 2. Šią Konvenciją
Ministrų Komiteto kvietimu taip pat gali pasirašyti bet kokia kita
valstybė, kuri nėra Europos Tarybos narė. Sprendimas pakviesti
valstybę, kuri nėra narė, pasirašyti Konvenciją, pasitarus
su įsteigtu Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetu, priimamas
Europos Tarybos statuto 20 straipsnio d punkte nustatyta balsų
dauguma ir už tai vieningai nubalsavus Susitariančiųjų
Šalių, turinčių teisę būti Ministrų Komiteto
narėmis, atstovams. 3. Konvencija ratifikuojama,
priimama arba patvirtinama. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo
dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui. 4. Ši Konvencija įsigalioja
pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus trims
mėnesiams nuo dienos, kai pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių
nuostatas savo sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvenciją
pareiškia penkios ją pasirašiusios Šalys, iš kurių bent trys yra
Europos Tarybos narės. 5. Bet kokios Konvenciją
pasirašiusios Šalies arba Europos Sąjungos, vėliau pareiškusios
sutikimą įsipareigoti pagal ją, atžvilgiu Konvencija
įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus
trims mėnesiams nuo tos dienos, kai pagal šio straipsnio 1, 2 ir
3 dalių nuostatas toji Šalis arba Europos Sąjunga pareiškia
sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvenciją. 6. Susitariančioji
Šalis, kuri nėra Europos Tarybos narė, prie Konvencijos tolesnio
įgyvendinimo komiteto finansavimo prisideda taip, kaip nustato Ministrų
Komitetas, pasitaręs su ta Šalimi. 33 straipsnis.
Konvencijos poveikis ir ryšys su kitais tarptautiniais dokumentais 1. Ši Konvencija neturi
poveikio Šalių teisėms ir įsipareigojimams, nustatytiems pagal
tarptautines daugiašales konvencijas, reglamentuojančias konkrečius
klausimus. Visų pirma šia Konvencija nekeičiamos jų teisės
ir įsipareigojimai, nustatyti kitais anksčiau sudarytais susitarimais
dėl kovos su dopingu ir atitinkantys šioje Konvencijoje reglamentuojamus
klausimus ir siekiamą tikslą. 2. Ši Konvencija pirmiausia,
jei taikytina, papildo galiojančias Šalių daugiašales arba dvišales
sutartis, įskaitant toliau nurodytų dokumentų nuostatas: a) Europos konvencijos
dėl ekstradicijos (1957 m., ETS Nr. 24); b) Europos konvencijos
dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (1959 m., ETS
Nr. 30); c) Konvencijos dėl
pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų
paieškos, arešto bei konfiskavimo (1990 m., ETS Nr. 141); d) Europos Tarybos konvencijos
dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų
pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo
(2005 m., CETS Nr. 198). 3. Konvencijos Šalys,
norėdamos papildyti arba patobulinti Konvencijos nuostatas arba
palengvinti joje įtvirtintų principų įgyvendinimą,
gali tarpusavyje sudaryti dvišales ar daugiašales sutartis dėl šioje
Konvencijoje reglamentuojamų klausimų. 4. Jei dvi arba daugiau
Šalių jau yra sudariusios sutartį dėl šioje Konvencijoje
reglamentuojamų klausimų arba yra kitu būdu reglamentavusios
savo santykius, susijusius su šiais klausimais, jos turi teisę taikyti
tą sutartį arba atitinkamai sureguliuoti tuos santykius. Tačiau,
kai Šalys užmezga santykius šioje Konvencijoje reglamentuojamais klausimais
kitaip nei joje nustatyta, jos tai turi daryti taip, kad nebūtų
pažeisti Konvencijos tikslai ir principai. 5. Jokia šios Konvencijos
nuostata neturi poveikio kitoms Šalių teisėms, apribojimams,
pareigoms ir įsipareigojimams. 34 straipsnis.
Sąlygos ir apsaugos priemonės 1. Kiekviena Šalis užtikrina,
kad nustatant, įgyvendinant ir taikant II–VII skyriuose nustatytus
įgaliojimus ir procedūras būtų laikomasi jos
nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų ir apsaugos
priemonių, kuriomis užtikrinama tinkama žmogaus teisių ir
laisvių apsauga, taip pat apimanti teises, pagrįstas Šalies
įsipareigojimais pagal Konvenciją dėl žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos, 1966 m. Jungtinių Tautų
tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir
kitus galiojančius tarptautinius žmogaus teisių srities dokumentus,
ir kuriomis nacionalinėje teisėje įtvirtinamas proporcingumo
principas. 2. Jei tai tikslinga
atsižvelgiant į atitinkamos procedūros arba įgaliojimo
pobūdį, tokios sąlygos ir apsaugos priemonės, inter alia,
apima tokio įgaliojimo arba procedūros teisminę arba kitokią
nepriklausomą priežiūrą, taikymo pagrindus ir taikymo srities
bei trukmės apribojimus. 3. Jei tai atitinka
visuomenės interesus, ypač siekiant tinkamai vykdyti teisingumą,
kiekviena Šalis atsižvelgia į šiame skyriuje nustatytų
įgaliojimų ir procedūrų įtaką
trečiųjų šalių teisėms, pareigoms ir teisėtiems
interesams. 35 straipsnis.
Teritorinė taikymo sritis 1. Konvencijos pasirašymo ar
ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo metu bet
kuri Šalis gali nustatyti teritoriją arba teritorijas, kuriose bus taikoma
ši Konvencija. 2. Vėliau bet kuri
Šalis, pateikdama pareiškimą Europos Tarybos generaliniam sekretoriui,
gali išplėsti šios Konvencijos taikymo teritoriją įtraukdama bet
kurią kitą pareiškime nurodomą teritoriją, už kurios
tarptautinius santykius ji atsako arba kurios vardu ji įgaliota prisiimti
įsipareigojimus. Tokioje teritorijoje Konvencija įsigalioja
pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus trims
mėnesiams nuo dienos, kai Generalinis sekretorius gauna tokį
pareiškimą. 3. Pagal abi pirmesnes šio
straipsnio dalis pateikti pareiškimai, kuriuose nurodoma teritorija, gali
būti atšaukti pranešimu Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.
Atšaukimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną,
praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai Generalinis sekretorius gauna
tokį pranešimą. 36 straipsnis.
Sąlyga dėl federacinių valstybių 1. Federacinė
valstybė gali pasilikti teisę prisiimti įsipareigojimus pagal
šios Konvencijos II, IV, V ir VI skyrius, laikydamasi pagrindinių
principų, kuriais reglamentuojami jos centrinės valdžios santykiai su
federacinę valstybę sudarančiomis valstijomis arba kitais
panašiais teritoriniais vienetais, jei ji ir toliau galės bendradarbiauti
pagal III ir VII skyrius. 2. Taikydama šio straipsnio
1 dalyje nustatytą išlygą, federacinė valstybė negali
jos sąlygų taikyti taip, kad būtų panaikinti arba gerokai
sumažinti jos įsipareigojimai nustatyti III ir VII skyriuose
nurodytas priemones. Apskritai ji turi suteikti plačius ir veiksmingus
tų priemonių vykdymo užtikrinimo įgaliojimus. 3. Jei tam tikrų šios
Konvencijos nuostatų taikymas priklauso kiekvienos federacinę
valstybę sudarančios valstijos arba kito panašaus teritorinio
vieneto, kuris pagal konstitucinę federacijos sistemą neprivalo imtis
teisėkūros priemonių, jurisdikcijai, federacinė
vyriausybė privalo tokių valstijų kompetentingoms institucijoms
pranešti apie tokias nuostatas, pareikšdama savo palankią nuomonę ir
paragindama jas imtis tinkamų veiksmų, kad tos nuostatos
būtų įgyvendintos. 37 straipsnis.
Išlygos 1. Kiekviena Šalis arba
Europos Sąjunga, pasirašydama arba deponuodama ratifikavimo,
priėmimo, arba patvirtinimo dokumentą, pareiškime Europos Tarybos
generaliniam sekretoriui gali pareikšti, kad ji pasinaudos 19 straipsnio
2 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje nustatytomis išlygomis.
Jokios kitos išlygos negalimos. 2. Bet kuri Šalis,
pasinaudojusi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga, gali ją
visiškai arba iš dalies atšaukti pranešimu Europos Tarybos generaliniam
sekretoriui. Atšaukimas įsigalioja tą dieną, kai Generalinis
sekretorius gauna tokį pranešimą. Jei pranešime nurodoma, kad išlygos
taikymo atšaukimas įsigalioja pareiškime nurodytą dieną ir jei
ta diena yra vėlesnė už dieną, kurią Generalinis
sekretorius gauna pranešimą, atšaukimas įsigalioja tą
vėlesniąją dieną. 3. Išlygą padariusi
Šalis visiškai arba iš dalies atšaukia išlygos taikymą, kai tik
aplinkybės leidžia tai padaryti. 4. Europos Tarybos
generalinis sekretorius gali periodiškai pasiteirauti vienos arba keleto
išlygas padariusių Šalių apie tokios išlygos (-ų) taikymo
atšaukimo galimybes. 38 straipsnis.
Pakeitimai 1. Bet kuri Šalis,
Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas ar Europos Tarybos
Ministrų Komitetas gali siūlyti šios Konvencijos straipsnių
pakeitimus. 2. Pasiūlymas dėl
pakeitimų, likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki posėdžio,
per kurį jis bus svarstomas, pateikiamas Europos Tarybos generaliniam
sekretoriui, o šis jį perduoda Šalims, Europos Tarybos valstybėms narėms,
valstybėms, kurios nėra narės, dalyvavusioms rengiant
Konvenciją arba turinčioms stebėtojo statusą Europos
Taryboje, Europos Sąjungai, visoms pasirašyti šią Konvenciją
pakviestoms valstybėms ir Konvencijos tolesnio įgyvendinimo
komitetui. Konvencijos tolesnio įgyvendinimo komitetas Ministrų
Komitetui pateikia savo nuomonę apie siūlomą pakeitimą. 3. Ministrų Komitetas
apsvarsto pateiktą pasiūlymą ir Konvencijos tolesnio
įgyvendinimo komiteto pateiktą nuomonę ir gali patvirtinti
pakeitimą Europos Tarybos statuto 20 straipsnio d punkte nustatyta
balsų dauguma. 4. Pagal šio straipsnio
3 dalį Ministrų Komiteto patvirtinto pakeitimo tekstas
perduodamas Šalims priimti. 5. Pagal šio straipsnio
3 dalį patvirtintas pakeitimas įsigalioja pirmąją kito
mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai visos
Šalys informuoja Generalinį sekretorių apie pakeitimo
priėmimą atlikus atitinkamas vidaus procedūras. 6. Jei Ministrų
Komitetas patvirtino pakeitimą, bet jis dar neįsigaliojo pagal šio
straipsnio 5 dalį, nei Šalis, nei Europos Sąjunga negali pareikšti
savo sutikimo įsipareigoti pagal šią Konvenciją, kartu
nepriimdama ir minėto pakeitimo. 39 straipsnis.
Ginčų sprendimas 1. Konvencijos tolesnio
įgyvendinimo komitetas, glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamais
Europos Tarybos tarpvyriausybiniais komitetais, gauna informaciją apie bet
kokius šios Konvencijos aiškinimo ir taikymo sunkumus. 2. Jei tarp Šalių kyla
ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo, jos stengiasi
ginčą išspręsti derybomis, taikinimo, arbitražo arba kitomis
jų pasirinktomis taikiomis priemonėmis. 3. Europos Tarybos
Ministrų Komitetas, ginčo Šalims sutikus, gali nustatyti
ginčų sprendimo tvarką, kuria tos Šalys gali vadovautis. 40 straipsnis.
Denonsavimas 1. Bet kuri Šalis gali bet
kada denonsuoti Konvenciją apie tai pranešdama Europos Tarybos
generaliniam sekretoriui. 2. Denonsavimas
įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus
trims mėnesiams nuo dienos, kai Generalinis sekretorius gauna tokį
pranešimą. 41 straipsnis.
Pranešimai 1. Šalims, Europos Tarybos
valstybėms narėms, kitoms valstybėms, turinčioms Europos
kultūros konvencijos Šalių statusą, valstybėms, kurios
nėra narės, prisidėjusioms prie šios Konvencijos rengimo arba
turinčioms stebėtojo statusą Europos Taryboje, Europos
Sąjungai ir visoms valstybėms, kurios yra pakviestos pasirašyti
šią Konvenciją pagal 32 straipsnio nuostatas, Europos Tarybos
generalinis sekretorius praneša apie: a) kiekvieną
pasirašymą; b) kiekvieno ratifikavimo,
priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimą; c) Konvencijos
įsigaliojimo pagal 32 straipsnį datas; d) kiekvieną išlygos
taikymą arba atšaukimą pagal 37 straipsnį; e) kiekvieną
pranešimą pagal 9 ir 13 straipsnius; f) visus kitus su Konvencija
susijusius veiksmus, pranešimus arba informaciją. Tai
patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė
šią Konvenciją. Sudaryta
2014 m. rugsėjo 18 d. Maglingene anglų ir
prancūzų kalbomis, abu tekstai yra autentiški ir vienu egzemplioriumi
deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius
patvirtintas kopijas siunčia kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei,
valstybėms, kurios nėra narės, prisidėjusioms prie šios
Konvencijos rengimo arba turinčioms stebėtojo statusą Europos
Taryboje, Europos Sąjungai ir visoms valstybėms, kurios yra
pakviestos pasirašyti šią Konvenciją.