AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Dėl ekonomikos ir finansų krizės padarinių investicijų lygis ES sumažėjo maždaug 15 % nuo 2007 m. pasiekto aukščiausio taško. Dabartinis lygis yra gerokai mažesnis, nei galėtų būti, atsižvelgiant į istorines tendencijas ir, jei nebus imtasi veiksmų, prognozuojama, kad per keletą ateinančių metų jis atsigaus tik iš dalies. Todėl lėčiau atsigauna ekonomika, stabdomas darbo vietų kūrimas, ilgalaikis augimas ir konkurencingumo didėjimas. Šis investicijų atotrūkis kelia riziką, kad nebus pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai. Todėl Europos Komisijos Pirmininkas 2014–2019 m. Komisijos politinėse gairėse šį klausimą įvardijo kaip pagrindinį politinį uždavinį, labai svarbiu jis laikytas ir 2014 m. gruodžio 18 d. posėdžiavusioje Europos Vadovų Taryboje (EUCO 237/14) bei 2014 m. lapkričio 15–16 d. įvykusiame Didžiojo dvidešimtuko vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.

Bendras ekonominės padėties neaiškumas, didelė viešojo bei privačiojo sektorių skola kai kuriose ES šalyse ir jos poveikis kredito rizikai riboja veiksmų laisvę. Vis dėlto esama didelių santaupų ir yra didelis finansinis likvidumas. Be to, neseniai Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir ES valstybių narių atliktais bendrais tyrimais patvirtinta, kad daug gyvybingų investicinių projektų lieka nefinansuoti.

Atsižvelgdama į šią padėtį 2014 m. lapkričio 26 d. paskelbtame komunikate „Investicijų planas Europai“ Komisija pasiūlė ES lygmens iniciatyvą šiam klausimui spręsti. Planą sudaro trys viena kitą papildančios dalys. Pirma, mažiausiai 315 mlrd. EUR papildomų investicijų pritraukimas per ateinančius trejus metus, kuo efektyviau panaudojant viešuosius išteklius ir skatinant privačiojo sektoriaus investicijas. Antra, tikslinės iniciatyvos siekiant užtikrinti, kad šios papildomos investicijos atitiktų realiosios ekonomikos poreikius. Trečia, priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį reglamentavimo sistemos nuspėjamumą ir pašalinti investavimo kliūtis, taip didinant Europos patrauklumą ir kartu stiprinant šio plano poveikį.

Šiuo pasiūlymu sukuriamas reikiamas teisinis pagrindas ir teikiami biudžetiniai asignavimai dviem pirmosioms plano dalims pagal ES teisinę sistemą. Kai pasiūlytas reglamentas bus priimtas, jį kaip strateginiai partneriai įgyvendins Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB), turėdami aiškų tikslą – suburti visų lygmenų suinteresuotąsias šalis. Dėl trečiosios investicijų plano dalies, susijusios su reguliavimo aplinka ir kliūčių investicijoms pašalinimu, Komisija 2014 m. gruodžio 16 d. priimtoje darbo programoje išdėstė pirmuosius veiksmus (COM(2014) 910). Komisija šiais klausimais taip pat bendradarbiaus su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis įgyvendinant Europos semestrą.

Atsižvelgiant į svarbų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poveikį ES ekonomikai, visų pirma jų vaidmenį kuriant naujas darbo vietas, jos bus pagrindinės paramos pagal šį pasiūlymą gavėjos.

Šioje srityje šių mechanizmų sandara ir pobūdis taip pat yra paremti esama patirtimi taikant novatoriškas finansines priemones, kurias bendrai naudoja ES ir EIB grupė.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Pirmininkas J. C. Junckeris lapkričio 26 d. pateikė Investicijų planą Europos Parlamentui. 2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryba planą patvirtino. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino Sąjungos teisės aktų leidėjus iki birželio mėn. sutarti dėl reikiamo teksto, kad naujos investicijos galėtų būti pradėtos naudoti dar 2015 m. viduryje.

Teisinės, ekonominės ir finansinės idėjos, kuriomis grindžiamas šis pasiūlymas, buvo išsamiai aptartos su Europos investicijų banko grupe ir neoficialiai – su viešojo ir privačiojo sektorių atstovais. Privačiojo sektoriaus suinteresuotosios šalys ypač pabrėžė, kad svarbu nustatyti griežtus kokybės kriterijus ir nepriklausomą projektų, kurie galėtų būti remiami pagal planą, atranką. Konkrečiai buvo rekomenduota, kad projektai turėtų būti: 1) su parama, teikiama pagal iniciatyvą, ekonomiškai gyvybingi, 2) pakankamai brandūs, kad juos būtų galima vertinti visuotiniu ar vietos lygmenimis, 3) teiktų europinę pridėtinę vertę ir atitiktų ES politikos prioritetus (pavyzdžiui, 2030 m. klimato ir energetikos politikos teisės aktų rinkinį, strategiją „Europa 2020“ ir kitus ilgalaikius ES strateginius prioritetus). Be to, projektai neturėtų būti apriboti vien tik tarpvalstybiniais projektais (kaip TEN-T ir TEN-E projektų atveju).

Svarbių žinių Komisija taip pat įgijo dalyvaudama specialiojoje investicijų ES darbo grupėje. Bendras darbo grupės tikslas – bendrai apžvelgti pagrindines investavimo tendencijas ir poreikius, analizuoti pagrindines kliūtis ir trukdžius investicijoms, pasiūlyti praktinių šių kliūčių ir trukdžių šalinimo sprendimų, nustatyti strategines investicijas, turinčias pridėtinės vertės Europos Sąjungai, kurių galima būtų imtis trumpuoju laikotarpiu, ir pateikti rekomendacijų, kaip parengti patikimą ir skaidrią bazę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Į šį darbą buvo atsižvelgta rengiant pasiūlymą.

Galutinė darbo grupės ataskaita pateikiama šioje interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/priorities/jobs-growth-investment/plan/docs/special-task-force-report-on-investment-in-the-eu_en.pdf.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172, 173 straipsniai, 175 straipsnio 3 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis. Pasiūlyme išdėstoma teisinė sistema, reikalinga siekiant įgyvendinti dvi pirmąsias Investicijų plano Europai dalis.

Remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytais subsidiarumo ir proporcingumo principais valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlyto veiksmo tikslų ir todėl tų tikslų geriau siekti ES lygmeniu. Dėl valstybių narių fiskalinio pajėgumo veikti skirtumų ir dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio siekiami tikslai geriau gali būti pasiekti Sąjungos lygmeniu. Konkrečiai ES lygmens veiksmais užtikrinama masto ekonomija naudojant novatoriškas finansines priemones, skatinant privačias investicijas visoje ES ir kuo geriau šiuo tikslu išnaudojant Europos institucijas ir jų patirtį bei žinias. Todėl didinamasis poveikis ir poveikis vietoje bus gerokai didesni, nei galėtų būti pasiekti vienoje valstybėje narėje arba valstybių narių grupėje vykdoma investicijų kampanija. Dėl Sąjungos bendrosios rinkos, taip pat dėl to, kad nenumatoma paskirstyti lėšų projektams pagal konkrečias šalis ar sektorius, bus užtikrintas didesnis patrauklumas investuotojams ir mažesnė bendra rizika. Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina siekiamiems tikslams pasiekti.

3.1.      Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sukūrimas ir Europos investavimo konsultacijų centro įsteigimas (1–3 straipsniai)

Pasiūlymo 1 straipsniu Komisija įgaliojama sudaryti su EIB susitarimą dėl Europos strateginių investicijų fondo (toliau – ESIF) įsteigimo, siekiant remti investicijas Sąjungoje ir užtikrinti daugiau galimybių gauti finansavimą įmonėms, kuriose dirba iki 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir EIB suteikiant pajėgumą prisiimti riziką. Pasiūlymo 2 straipsniu nustatoma, kad ši ES garantija skiriama konkrečioms EIB finansavimo ir investavimo per ESIF operacijoms.

Dėl ES garantijos ESIF naudojimo sprendžia jame nustatytos valdymo struktūros. Visų pirma ESIF veikia Valdančioji taryba (3 straipsnis), kuri nustato strateginę kryptį, strateginį turto paskirstymą ir veiklos politiką bei procedūras, įskaitant projektų, kuriuos gali remti ESIF, investicijų politiką ir ESIF rizikos pobūdį. Investicijų komitetas, kurį sudaro nepriklausomi specialistai, yra atsakingas už galimų operacijų nagrinėjimą ir paramos operacijoms patvirtinimą, neatsižvelgiant į susijusio projekto geografinę vietą.

Valdančiosios tarybos narius skiria įnašų mokėtojai, užtikrinantys pajėgumą prisiimti riziką, kurių balso teisė proporcinga jų įnašų dydžiui. Kol vieninteliai įnašų į ESIF mokėtojai yra Sąjunga ir EIB, Valdančiosios tarybos narių ir balsų skaičius paskirstomas atsižvelgiant į atitinkamą įnašų mokėtojų įnašų, mokamų pinigais arba garantijų pavidalu, dydį, ir visi sprendimai priimami bendru sutarimu.

Kai prie Susitarimo dėl ESIF prisijungia kitos šalys, Valdančiosios tarybos narių ir balsų skaičius paskirstomas atsižvelgiant į atitinkamą įnašų mokėtojų įnašų, mokamų pinigais arba garantijų pavidalu, dydį. Komisijos ir EIB narių ir balsų skaičius atitinkamai perskaičiuojamas. Valdančioji taryba stengiasi priimti sprendimus bendru sutarimu. Jeigu per pirmininko nustatytą laikotarpį Valdančioji taryba negali priimti sprendimo bendru sutarimu, ji sprendimą priima paprasta balsų dauguma. Valdančiosios tarybos sprendimas negali būti priimtas, jeigu Komisija arba EIB balsuoja prieš.

Investicijų komitetą sudaro šeši nepriklausomi rinkos ekspertai ir vykdomasis direktorius. Vykdomajam direktoriui padeda vykdomojo direktoriaus pavaduotojas. Vykdomasis direktorius rengia Investicijų komiteto posėdžius ir jiems pirmininkauja. Abiejose struktūrose sprendimai priimami paprasta dauguma, tačiau Valdančiojoje taryboje sprendimus siekiama priimti bendru sutarimu. Siekiant užtikrinti kuo didesnę pridėtinę Fondo vertę projektai atrenkami pagal jų konkrečius privalumus, iš anksto nenustatant kvotų projektams pagal sektorius ar geografinių kvotų. ESIF taip pat gali kartu su valstybėmis narėmis ir privačiais investuotojais finansuoti investicijų platformas nacionaliniu, regioniniu ar sektorių lygmenimis.

Be specialių ESIF sukūrimui, veiklai ir valdymui taikomų nuostatų, susitarimu dėl ESIF įsteigiamas Europos investavimo konsultacijų centras (toliau – EIKC, 2 straipsnio 2 dalis). Remdamasis esamomis EIB ir Komisijos konsultavimo tarnybomis EIKC teikia konsultavimo paramą identifikuojant investicinius projektus, juos rengiant ir plėtojant, taip pat atlieka vieno langelio principu veikiančio techninio konsultavimo centro projektų finansavimo ES klausimais (įskaitant teisinius) funkciją. Tai apima techninę pagalbą, susijusią su projektų struktūros formavimu ir novatoriškų finansinių priemonių bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimu.

3.2.      ES garantijos teikimas ir ES garantijų fondo sukūrimas (4–8 straipsniai)

Pasiūlymo 4 straipsniu sukuriama pirminė 16 mlrd. EUR ES garantija EIB finansavimo ir investavimo operacijoms. Pagal 5 straipsnį šiomis operacijomis turi būti remiamas infrastruktūros vystymas arba investicijos į švietimą, sveikatą, mokslinius tyrimus, vystymą, informacines ir ryšių technologijas bei inovacijas, arba didinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ir energijos vartojimo efektyvumas, arba remiami infrastruktūros projektai aplinkos, gamtos išteklių, miestų plėtros ir socialinėse srityse, arba remiamos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, įskaitant paramą teikiant apyvartinio kapitalo rizikos finansavimą. Paramą tiesiogiai gali teikti EIB arba ji gali būti teikiama per Europos investicijų fondą. Šios įstaigos teiks finansavimą prisiimdamos didelę finansinę riziką (nuosavą kapitalą, kvazinuosavą kapitalą ir kt.), sudarydamos sąlygas kartu investuoti privačiojo sektoriaus investuotojams.

Siekiant užtikrinti tinkamą ES biudžeto vykdymą net jei būtų pareikalauta panaudoti garantiją, 8 straipsniu sukuriamas garantijų fondas (toliau – Fondas). Patirtis, susijusi su ESIF remtinų investicijų pobūdžiu, rodo, kad tinkamas būtų 50 % santykis tarp įmokų iš Sąjungos biudžeto ir iš bendrų Sąjungos garantijų įsipareigojimų. Esant įprastai padėčiai šis 50 % tikslas bus pasiektas iš ES biudžeto, Sąjungai mokėtinų sumų, susijusių su investicijomis, iš įsipareigojimų nevykdančių kreditorių gautų sumų ir iš garantijų fondo investuotų išteklių grąžos. Tačiau pradiniu laikotarpiu 8 mlrd. EUR bus suteikta tik mokėjimais iš biudžeto. Nuo 2016 m. šiais mokėjimais iš biudžeto palaipsniui bus sukauptos Fondo lėšos, kurios iki 2020 m. turėtų pasiekti bendrą 8 mlrd. EUR sumą. Vis dėlto, jeigu būtų pareikalauta panaudoti ES garantiją, siekiant apriboti galimą poveikį ES biudžetui tikslinga, kad apskaičiuojant tikslinį lygį taip pat būtų atsižvelgiama į alternatyvius garantijų fondo šaltinius. Šis apskaičiuotas lygis bus apribotas ES garantijos, kurią pareikalauta panaudoti, suma.

Siekiant kuo labiau padidinti ekonominį veiksmingumą Komisija bus įpareigota šiuos išteklius investuoti. Be to, Komisija įgaliojama deleguotuoju aktu po 2018 m. pakeisti Fondo tikslinę sumą 10 %. Tai turėtų leisti Komisijai pasinaudoti įgauta praktine patirtimi ir užkirsti kelią bereikalingam biudžeto eikvojimui, kartu užtikrinant jo tolesnę apsaugą.

Išskyrus galimo nuosavo kapitalo praradimo atvejus, kuomet EIB gali nuspręsti neatidėliotinai pareikalauti panaudoti garantiją, turėtų būti galima reikalauti panaudoti garantiją tik kartą per metus, tarpusavyje užskaičius visą su neįvykdytomis operacijomis susijusį pelną ir nuostolį.

Jeigu pareikalaujama panaudoti garantiją, garantijos dydis sumažėtų iki mažesnės sumos už pirminę 16 mlrd. EUR sumą. Vis dėlto turėtų būti leidžiama panaudoti būsimas pajamas, mokėtinas Sąjungai už ESIF veiklą, siekiant atkurti ES garantiją iki pirminės sumos.

3.3.      Europos investicinių projektų bazės sukūrimas (9 straipsnis)

Suinteresuotosios šalys dažnai nurodo, kad kliūtis didesniam ES investicijų lygiui yra tai, kad trūksta žinių apie esamus ir būsimus investicinius projektus Sąjungoje. Be ESIF, pasiūlymu taip pat numatoma sukurti Europos investicinių projektų bazę kaip priemonę užtikrinti, kad informacija apie potencialius projektus būtų skaidri ir prieinama investuotojams.

3.4.      Ataskaitų teikimas, atskaitomybė, ESIF operacijų vertinimas ir peržiūra (10–12 straipsniai)

Atsižvelgiant į tai, kad EIB naudojasi ES garantija, tikslinga nustatyti, kad EIB reguliariai teiktų ataskaitas Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai apie atliktas operacijas, kurioms taikoma ES garantija.

12 straipsnyje nustatoma keletas reguliarių EIB ir Komisijos vertinimų, siekiant užtikrinti, kad ESIF, ES garantija ir garantijų fondas būtų naudojami taip, kaip numatyta. Šiuo atžvilgiu ypač svarbi atskaitomybė Europos Parlamentui.

3.5.      Bendrosios nuostatos (13–17 straipsniai)

Tikslinga nustatyti keletą EIB taikomų bendrųjų taisyklių, susijusių su ES garantijos naudojimu. 13 straipsniu nustatoma, kad informacija apie veiklą, kuriai taikoma ES garantija, būtų skelbiama viešai. 14–15 straipsniais nustatoma atitinkamai Audito Rūmų ir OLAF kompetencija, o 16 straipsniu nustatoma tam tikrų rūšių veikla, kuriai garantija netaikoma. Galiausiai 17 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus remiantis atitinkama procedūra.

3.6.      Daliniai pakeitimai (18–19 straipsniai)

18–19 straipsniais numatomas veiklos asignavimų perskirstymas iš programos „Horizontas 2020“ (Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013).

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

ESIF suteikta 16 mlrd. EUR ES garantija gali būti visa panaudota nuo reglamento įsigaliojimo. Siekiant užtikrinti tinkamą biudžeto vykdymą, nepaisant galimų pareikalavimų panaudoti garantiją, sukuriamas garantijų fondas, kuriam iki 2020 m. skiriama 50 % visų ES garantijos įsipareigojimų sumos. Mokėjimai į garantijų fondą 2016 m. sieks 500 mln. EUR, 2017 m. – 1 mlrd. EUR ir 2018 m. – 2 mlrd. EUR. 2,25 mlrd. EUR mokėjimai ir 2019 m., ir 2020 m. priklausys nuo tikslinės garantijų fondo sumos, kuri po 2018 m. nesikeis ir sieks 50 %. Mokėjimų įsipareigojimai 2015 m. sieks 1,35 mlrd. EUR, 2016 m. – 2,03 mlrd. EUR, 2017 m. – 2,641 mlrd. EUR ir 2018 m. – 1,979 mlrd. EUR. Dėl laipsniško garantijų fondo finansavimo neturėtų kilti rizika ES biudžetui per kelerius pirmuosius metus, nes galimų garantijos panaudojimo reikalavimų, susijusių su patirtais nuostoliais, poveikis bus juntamas tik per tam tikrą laiką.

Kaip ir esamos EIB veiklos atveju lėšų gavėjai turės sumokėti EIB su ESIF operacijomis susijusias sąnaudas. Dėl EIB garantijos panaudojimo ir garantijų fondo išteklių investavimo turėtų būti gaunamos teigiamos grynosios pajamos. ESIF pajamos bus proporcingai padalytos įnašų mokėtojams, užtikrinantiems pajėgumą prisiimti riziką. Perviršinės garantijų fondo lėšos gali būti naudojamos ES garantijai atkurti iki pradinės sumos.

Vis dėlto dėl dviejų veiksmų EIB patirs išlaidų, kurių negalima pareikalauti iš lėšų gavėjų:

1.           Remiantis šio pasiūlymo 2 straipsnio 2 dalimi įsteigtas Europos investavimo konsultacijų centras daugiausia bus finansuojamas iš esamų EIB techninės pagalbos paketų pagal esamas ES programas (Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programą „Horizontas 2020“...). Tačiau gali būti reikalingas papildomas iki 20 mln. EUR per metus (10 mln. EUR 2015 m.) finansavimas, kuris bus įtrauktas į biudžetą remiantis prie šio pasiūlymo pridėta finansine pažyma. Taip pat bus padengtos bet kokios galimos su projektų baze susijusios išlaidos.

2.           EIB patirs administracinių išlaidų dėl padidinto finansavimo per EIF mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Remiantis dabartinėmis prielaidomis apie priemonių pobūdį ir naujų operacijų pasirašymo spartą turės būti sumokėti iš viso 105 mln. EUR siekiantys mokesčiai, maždaug 48 mln. EUR iš jų iki 2020 m. Atsižvelgiant į galimybę atidėti mokėjimus (iki kol gautos pajamos gali būti panaudotos šiuo tikslu) šie mokėjimai dar neįtraukti į biudžetą, tačiau tik aprašyti finansinės pažymos priede.

EIB išlaidos, kurios nebuvo nei atgautos iš lėšų gavėjų, nei atimtos iš atlyginimo už ES suteiktą garantiją, gali būti padengtos ES garantija, laikantis bendros ribos, atitinkančios 1 % neapmokėtų sumų.

Šiuo pasiūlymu reikalaujami veiklos asignavimai visa suma finansuojami pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. 6 mlrd. EUR perskirstomi 1A išlaidų kategorijoje, 2,11 mlrd. EUR bus finansuojami pasinaudojant nepaskirstytų lėšų marža, įskaitant bendrąją įsipareigojimų maržą. Nors finansavimas dotacijomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir programos „Horizontas 2020“ bus sumažintas, ESIF sukurtas didinamasis poveikis leis smarkiai padidinti investicijas šių dviejų esamų programų apimamose politikos srityse.

5.           PAPILDOMA INFORMACIJA

Finansiniame šio pasiūlymo pakete aiškiai nenumatoma įtraukti valstybių narių ar kitų trečiųjų šalių įnašus į bet kokias juo sukurtas struktūras. Vis dėlto 1 straipsnio 2 dalimi aiškiai leidžiama šalims, norinčioms prisijungti prie susitarimo dėl ESIF, teikti kapitalo įnašus į ESIF.

Komisija nurodė, kad valstybių narių, nusprendusių teikti įnašus į ESIF, atveju, vertindama viešuosius finansus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnį ir Reglamentą (EB) Nr. 1467/1997, ji tokius įnašus vertins palankiai. 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikate („Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“) išdėstomi specialūs šiam scenarijui taikomi veiksniai.

2015/0009 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013

EUROPOS PALAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172, 173 straipsnius, 175 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       dėl ekonomikos ir finansų krizės Sąjungoje sumažėjo investicijų lygis. Investicijų sumažėjo maždaug 15 % nuo 2007 m. pasiekto aukščiausio taško. Sąjunga visų pirma kenčia dėl nepakankamo investavimo, kurį lemia rinkoje vyraujantis netikrumas dėl ekonominės ateities ir fiskalinių valstybių narių suvaržymų. Dėl šio nepakankamo investavimo lėčiau atsigauna ekonomika ir jis neigiamai veikia darbo vietų kūrimą, ilgalaikes ekonomikos augimo perspektyvas ir konkurencingumą;

(2)       siekiant radikaliai pakeisti nepakankamo investavimo nulemtą užburtą ratą, reikia imtis visapusiškų veiksmų. Struktūrinės reformos ir fiskalinė atsakomybė – būtinos investavimo skatinimo sąlygos. Šios sąlygos gali suteikti naują paskatą finansuoti investicijas ir kartu padėti sukurti vertybių sistemą, kurioje investiciniai projektai padeda remti užimtumą bei paklausą ir užtikrina tvarų ekonomikos augimo potencialo didėjimą;

(3)       įgyvendinant pasaulinės infrastruktūros iniciatyvą (angl. Global Infrastructure Initiative), Didysis dvidešimtukas pripažino investicijų svarbą skatinant paklausą ir didinant produktyvumą bei ekonomikos augimą ir įsipareigojo sukurti sąlygas, kuriomis būtų lengviau užtikrinti aukštesnį investicijų lygį;

(4)       per visą ekonomikos ir finansų krizę Sąjunga dėjo pastangas skatinti ekonomikos augimą, visų pirma įgyvendindama iniciatyvas, nustatytas strategijoje „Europa 2020“, kurioje įtvirtintas pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo principas. Europos investicijų bankas (EIB) taip pat sustiprino savo vaidmenį skatinant ir remiant investavimą Sąjungoje ir iš dalies tai pasiekė 2013 m. sausio mėn. padidinęs savo kapitalą. Siekiant užtikrinti, kad investavimo poreikiai Sąjungoje būtų patenkinti ir kad rinkoje turimos likvidžios lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir nukreipiamos gyvybingiems investiciniams projektams finansuoti, reikia imtis tolesnių veiksmų;

(5)       2014 m. liepos 15 d. išrinktasis Europos Komisijos Pirmininkas Europos Komisijai ir Europos Parlamentui pateikė politinių gairių rinkinį. Šiose politinėse gairėse raginama „per artimiausius trejus metus papildomai pritraukti iki 300 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų į realią ekonomiką“, kad būtų skatinama investuoti siekiant kurti darbo vietas;

(6)       2014 m. lapkričio 26 d. Komisija pateikė komunikatą „Investicijų planas Europai“[1], kuriame numatyta įsteigti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), europiniu lygmeniu sukurti skaidrią investicinių projektų bazę ir įsteigti investavimo konsultacijų centrą (toliau – Europos investavimo konsultacijų centras, EIKC); komunikate taip pat išdėstyta plataus užmojo darbotvarkė, kuria siekiama panaikinti kliūtis investicijoms ir baigti kurti bendrąją rinką;

(7)       2014 m. gruodžio 18 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba priėjo prie išvados, kad „investicijų skatinimas ir rinkos nepakankamumo problemos sprendimas Europoje yra svarbus politikos uždavinys“ ir kad „naujai sutelktas dėmesys į investicijas, kartu su valstybių narių įsipareigojimu intensyvinti struktūrines reformas ir tęsti ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, taps ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje pagrindu“, ir paragino „EIB grupėje sukurti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), kurio tikslas – 2015–2017 m. sutelkti 315 mlrd. EUR naujų investicijų“;

(8)       ESIF yra visapusiško metodo, kuriuo siekiama panaikinti su viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis susijusį netikrumą, dalis. Trys strategijos kryptys: sutelkti investicijų finansavimą, užtikrinti, kad investicijos pasiektų realiąją ekonomiką, ir pagerinti investicinę aplinką Sąjungoje;

(9)       investicinė aplinka Sąjungoje turėtų būti gerinama šalinant investavimo kliūtis, stiprinant bendrąją rinką ir didinant reglamentavimo nuspėjamumą. Šiais papildomais veiksmais turėtų būti remiamas ESIF darbas ir apskritai investavimas visoje Europoje;

(10)     ESIF turėtų siekti padėti pašalinti sunkumus finansuojant ir vykdant produktyvias investicijas Sąjungoje, taip pat užtikrinti daugiau galimybių gauti finansavimą. Siekiama, kad didesnės galimybės gauti finansavimą būtų ypač naudingos mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Taip pat tikslinga daugiau tokių finansavimo galimybių suteikti ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, tai yra įmonėms, kuriose dirba iki 3 000 darbuotojų. Įveikus esamus Europos investavimo sunkumus turėtų padidėti Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

(11)     ESIF turėtų remti strategines investicijas, turinčias didelę ekonominę pridėtinę vertę, kuriomis padedama siekti Sąjungos politikos tikslų;

(12)     daugeliui mažųjų ir vidutinių įmonių, taip pat vidutinės kapitalizacijos įmonių visoje Sąjungoje reikia padėti pritraukti rinkos finansavimą, visų pirma susijusį su rizikingesnėmis investicijomis. ESIF turėtų padėti šioms įmonėms užpildyti kapitalo trūkumą, nes EIB ir Europos investicijų fondui (EIF) leidžiama teikti tiesiogines ir netiesiogines kapitalo injekcijas, taip pat teikti garantijas, susijusias su paskolų aukštos kokybės pakeitimu vertybiniais popieriais, ir kitus produktus, kurie teikiami siekiant ESIF tikslų;

(13)     ESIF turėtų būti įsteigtas Europos investicijų banke (EIB), kad būtų galima pasinaudoti banko patirtimi ir pasiektais rezultatais ir kad fondo operacijos kuo greičiau pradėtų daryti teigiamą poveikį. ESIF veikla teikiant finansavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, turėtų būti vykdoma per Europos investicijų fondą (EIF), kad būtų galima pasinaudoti šio fondo patirtimi vykdant šią veiklą.

(14)     ESIF turėtų būti orientuotas į projektus, kuriais siekiama didelės visuomeninės ir ekonominės vertės. Visų pirma ESIF turėtų būti orientuotas į projektus, kurie skatina darbo vietų kūrimą, ilgalaikį ekonomikos augimą ir konkurencingumą. ESIF turėtų būti remiami įvairūs finansiniai produktai, įskaitant nuosavo kapitalo, skolos priemones ar garantijas, kad būtų kuo geriau atsižvelgiama į atskiro projekto poreikius. Ši produktų įvairovė turėtų sudaryti galimybes ESIF prisitaikyti prie rinkos poreikių ir kartu skatinti privačiojo sektoriaus investavimą į projektus. ESIF neturėtų pakeisti privačiojo sektoriaus rinkos finansavimo, bet veikiau turėtų spręsti rinkos nepakankamumo problemas ir taip skatinti privačiojo sektoriaus finansavimą, kad būtų užtikrintas veiksmingiausias strateginis viešųjų lėšų naudojimas. Toks veiksmingas strateginis lėšų naudojimas turėtų būti užtikrinamas ir reikalavimu laikytis valstybės pagalbos principų;

(15)     ESIF turėtų būti orientuotas į projektus, kurių rizikos ir grąžos santykis yra didesnis nei esamų EIB ir Sąjungos priemonių, siekiant užtikrinti esamų operacijų papildomumą. ESIF lėšomis turėtų būti finansuojami projektai visoje Sąjungoje, įskaitant labiausiai nuo finansų krizės nukentėjusias šalis. ESIF turėtų būti naudojamas tik jeigu pagrįstomis sąlygomis negalima gauti finansavimo iš kitų šaltinių;

(16)     ESIF turėtų būti orientuotas į investicijas, kurios, kaip tikimasi, yra ekonomiškai ir techniškai gyvybingos ir kurios gali būti susijusios su tam tikra atitinkama rizika, tačiau vis tiek atitinka konkrečius ESIF finansavimo reikalavimus;

(17)     sprendimus dėl ESIF paramos naudojimo infrastruktūros ir dideliems vidutinės kapitalizacijos projektams turėtų priimti Investicijų komitetas. Investicijų komitetą turėtų sudaryti nepriklausomi ekspertai, gerai išmanantys investicinių projektų sritis ir jose turintys patirties. Investicijų komitetas turėtų būti atskaitingas ESIF valdančiajai tarybai, kuri turėtų prižiūrėti, kaip siekiama ESIF tikslų. Kad būtų veiksmingai naudojamasi EIF patirtimi, ESIF turėtų remti Europos investicijų fondui teikiamą finansavimą, kad fondas galėtų vykdyti atskirus projektus, susijusius su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis ir mažomis vidutinės kapitalizacijos įmonėmis;

(18)     kad ESIF galėtų remti investicijas, Sąjunga turėtų suteikti garantiją, kurios suma sudaro 16 000 000 000 EUR. Garantiją teikiant portfelio pagrindu, jos dydis turėtų būti apribotas priklausomai nuo to, kokios rūšies yra priemonė, pavyzdžiui, skola, nuosavas kapitalas ar garantijos, kaip neįvykdytų įsipareigojimų portfelio dydžio procentinė dalis. Tikimasi, kad garantiją derinant su 5 000 000 000 EUR, kuriuos suteiks EIB, ESIF parama turėtų sutelkti 60 800 000 000 EUR papildomų EIB ir EIF investicijų. Tikimasi, kad dėl šių 60 800 000 000 EUR, remiant ESIF, 2015–2017 m. Sąjungoje iš viso bus sutelkta 315 000 000 000 EUR investicijų. Garantijos, skirtos projektams, kurie pabaigiami nepareikalavus garantijos, gali būti naudojamos naujoms operacijoms remti;

(19)     kad fondo ištekliai toliau galėtų didėti, dalyvauti ESIF turėtų būti leidžiama trečiosioms šalims, įskaitant valstybes nares, nacionalinius skatinamąjį finansavimą teikiančius bankus ar valstybėms narėms priklausančias ar jų valdomas valstybines agentūras, privačiojo sektoriaus subjektus ir už Sąjungos ribų esančius subjektus, jeigu tam pritaria esami įnašų mokėtojai. Trečiosios šalys gali įnešti tiesioginius įnašus į ESIF ir dalyvauti ESIF valdymo struktūroje;

(20)     projektų lygmeniu trečiosios šalys gali teikti finansavimą kartu su ESIF atskiriems projektams arba su konkrečiais geografiniais ar teminiais sektoriais susijusiose investavimo platformose;

(21)     jeigu laikomasi visų susijusių tinkamumo kriterijų, valstybės narės gali naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad prisidėtų prie reikalavimus atitinkančių projektų, kurie remiami ES garantija, finansavimo. Dėl šio principo lankstumo turėtų kuo labiau padidėti galimybės pritraukti investuotojų į investavimo sritis, į kurias orientuojasi ESIF;

(22)     Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ESIF remiamos investicijos į infrastruktūrą ir projektus turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles. Šiuo tikslu Komisija paskelbė, kad suformuluos esminius valstybės pagalbos vertinimo principus, kuriuos projektas turės atitikti, kad galėtų būti remiamas ESIF lėšomis. Komisija paskelbė, kad, jeigu projektas atitiks šiuos kriterijus ir gaus ESIF paramą, bet kokia papildoma nacionalinė parama bus vertinama atliekant paprastesnį ir spartesnį valstybės pagalbos vertinimą, kai Komisija papildomai tikrins tik viešosios paramos proporcingumą (t. y. ar nėra kompensuojama per didelė suma). Komisija taip pat paskelbė, kad pateiks daugiau gairių dėl šių esminių principų, kad užtikrintų veiksmingą viešųjų lėšų naudojimą;

(23)     atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje reikia nedelsiant imtis veiksmų, prieš įsigaliojant šiam reglamentui 2015 m. EIB ir EIF gali finansuoti papildomus projektus, neatitinkančius įprasto jų finansavimo pobūdžio. Siekiant kuo labiau padidinti šiame reglamente numatytų priemonių naudą, turėtų būti įmanoma tokiems papildomiems projektams taikyti ES garantiją tuo atveju, jeigu jie atitinka šiame reglamente išdėstytus esminius kriterijus;

(24)     ESIF remiamos EIB finansavimo ir investavimo operacijos turėtų būti administruojamos laikantis EIB taisyklių ir procedūrų, įskaitant tinkamas kontrolės priemones ir priemones, kurių imamasi siekiant išvengti mokesčių slėpimo, taip pat laikantis atitinkamų taisyklių ir procedūrų, susijusių su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Audito Rūmais, be kita ko, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalio susitarimo;

(25)     EIB turėtų reguliariai vertinti ESIF remiamą veiklą siekdamas patikrinti jos aktualumą, rezultatus ir poveikį ir nustatyti aspektus, kuriais ateityje būtų galima pagerinti veiklą. Tokiais vertinimais turėtų būti prisidedama prie atskaitomybės didinimo ir tvarumo analizės;

(26)     be to, kad per ESIF bus vykdomos finansavimo operacijos, turėtų būti įsteigtas Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC). EIKC turėtų suteikti geresnę paramą, susijusią su projektų plėtojimu ir rengimu visoje Sąjungoje, remiantis Komisijos, EIB, nacionalinių skatinamąjį finansavimą teikiančių bankų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo institucijų kompetencija. Tai turėtų būti vieno langelio principu veikiantis centras klausimams dėl techninės pagalbos, susijusios su investicijomis Sąjungoje;

(27)     siekiant padengti su ES garantija Europos investicijų bankui susijusią riziką, turėtų būti įsteigtas garantijų fondas. Garantijų fondas turėtų būti sudarytas palaipsniui mokant lėšas iš Sąjungos biudžeto. Paskui garantijų fondas taip pat turėtų gauti įplaukas ir grąžinamąsias įmokas iš projektų, kurie gauna ESIF paramą, ir sumas, išieškotas iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų tais atvejais, kai garantijų fondas jau išmokėjo garantijos sumą EIB;

(28)     garantijų fondas turėtų užtikrinti likvidumo atsargas Sąjungos biudžetui dėl nuostolių, kuriuos ESIF patiria siekdamas savo tikslų. Patirtis, susijusi su ESIF remtinų investicijų pobūdžiu, rodo, kad tinkamas būtų 50 % santykis tarp sumų, mokamų iš Sąjungos biudžeto ir pagal bendrus Sąjungos garantijų įsipareigojimus;

(29)     Kad būtų iš dalies finansuojamas įnašas iš Sąjungos biudžeto, turėtų būti sumažintos bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), nustatytai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013[2], ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei, nustatytai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013[3], skirtos lėšos. ESIF nekartoja šiomis programomis siekiamų tikslų. Tačiau tikimasi, kad sumažinus abi programas siekiant finansuoti garantijų fondą, bus užtikrintos didesnės investicijos tam tikrose srityse, kurioms atitinkamai taikomos šios programos, nei įmanoma pagal esamas programas. ESIF turėtų galėti panaudoti ES garantijos svertą ir labiau padidinti finansinį poveikį tose mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, inovacijų ir transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros srityse, nei būtų įmanoma, jeigu ištekliai būtų naudojami teikiant dotacijas pagal planuojamą programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Todėl tikslinga perskirti dalį šiuo metu toms programoms numatyto finansavimo ESIF naudai;

(30)     atsižvelgiant į jų sandarą, nei ES garantija EIB, nei garantijų fondas nėra finansinės priemonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 966/2012[4];

(31)     Sąjungoje yra labai daug potencialiai gyvybingų projektų, kurie nefinansuojami dėl su tokiais projektais susijusio aiškumo ir skaidrumo stokos. Dažnai taip yra dėl to, kad privatūs investuotojai nežino apie projektus arba turi nepakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti investavimo riziką. Komisija ir EIB, remiami valstybių narių, turėtų skatinti sukurti skaidrią Sąjungoje jau vykdomų ir būsimų investicinių projektų, tinkamų investicijoms, bazę. Ši projektų bazė turėtų leisti užtikrinti, kad informacija apie investicinius projektus būtų viešai skelbiama reguliariai ir struktūrizuotai, kad investuotojai turėtų patikimos informacijos, kuria galėtų pagrįsti savo investavimo sprendimus;

(32)     valstybės narės taip pat pradėjo darbą nacionaliniu lygmeniu, kad sukurtų ir skatintų projektų bazes, skirtas nacionalinės reikšmės projektams. Komisijos ir EIB parengtoje informacijoje turėtų būti pateikiamos nuorodos į susijusias nacionalines projektų bazes;

(33)     nors projektų bazėje identifikuotus projektus EIB gali naudoti identifikuodamas ir atrinkdamas ESIF remtinus projektus, projektų bazės taikymo sritis turėtų būti platesnė, kad būtų identifikuojami projektai visoje Sąjungoje. Į tokią taikymo sritį gali būti įtraukiami projektai, kuriuos galima visiškai finansuoti privačiojo sektoriaus lėšomis arba naudojant kitas priemones, teikiamas Europos ar nacionaliniu lygmeniu. ESIF turėtų galėti remti projektų, identifikuotų projektų bazėje, finansavimą ir investicijas į juos, tačiau į sąrašą projektai neturėtų būti įtraukiami ir galimybė gauti ESIF paramą neturėtų būti suteikiama automatiškai, o ESIF turėtų būti suteikta laisvė savo nuožiūra atrinkti ir remti projektus, kurie neįtraukti į sąrašą;

(34)     siekiant užtikrinti atskaitomybę Europos piliečiams, EIB Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų reguliariai teikti ESIF padarytos pažangos ir poveikio ataskaitas;

(35)     siekiant užtikrinti tinkamą ES garantijos įsipareigojimų taikymo sritį ir užtikrinti, kad ES garantija būtų galima nuolat pasinaudoti, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl sumų, mokėtinų iš Sąjungos bendrojo biudžeto, patikslinimo ir dėl atitinkamo I priedo dalinio keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(36)     kadangi ši reglamento tikslų, t. y. remti investicijas Sąjungoje ir užtikrinti daugiau galimybių gauti finansavimą įmonėms, kuriose dirba iki 3 000 darbuotojų, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl savo fiskalinio pajėgumo veikti skirtumų ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS. Europos strateginių investicijų fondas

1 straipsnis Europos strateginių investicijų fondas

1.           Komisija ir Europos investicijų bankas (toliau – EIB) sudaro susitarimą dėl Europos strateginių investicijų fondo (toliau – ESIF) įsteigimo.

ESIF tikslas – remti investicijas Sąjungoje ir užtikrinti daugiau galimybių gauti finansavimą įmonėms, kuriose dirba iki 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir EIB suteikiant pajėgumą prisiimti riziką (toliau – Susitarimas dėl ESIF).

2.           Prie Susitarimo dėl ESIF gali prisijungti valstybės narės. Jeigu esami įnašų mokėtojai sutinka, prie Susitarimo dėl ESIF taip pat gali prisijungti kitos trečiosios šalys, įskaitant nacionalinius skatinamąjį finansavimą teikiančius bankus ar valstybėms narėms priklausančias ar jų valdomas valstybines agentūras ir privačiojo sektoriaus subjektus.

2 straipsnis Susitarimo dėl ESIF sąlygos

1.           Į Susitarimą dėl ESIF visų pirma įtraukiama:

(a) nuostatos, reglamentuojančios ESIF, kaip atskiros, aiškiai identifikuojamos ir skaidrios garantijų priemonės, turinčios atskirą sąskaitą ir administruojamos EIB, įsteigimą;

(b) finansinio įnašo, kurį EIB teikia per ESIF, suma ir sąlygos;

(c) finansavimo, kurį Europos investicijų fondui (toliau – EIF) per ESIF teikia Europos investicijų bankas, sąlygos;

(d) valdymo susitarimai dėl ESIF pagal 3 straipsnį, nedarant poveikio Europos investicijų banko statutui;

(e) išsamios ES garantijos suteikimo pagal 7 straipsnį taisyklės, įskaitant jos apribotą dydį specialių rūšių priemonių portfeliams, atvejus, kai galima pareikalauti ES garantijos (išskyrus galimų nuosavo kapitalo nuostolių atvejus, tai padaryti galima tik kartą per metus atskaičius operacijų pelną ir nuostolius), ir jos atlyginimą bei reikalavimą, kad atlyginimas už rizikos prisiėmimą įnašų mokėtojams būtų paskirstomas proporcingai pagal jų atitinkamą rizikos dalį;

(f) nuostatos ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų išieškojimu;

(g) reikalavimai, taikomi ES garantijos naudojimui, įskaitant naudojimą per konkrečius laikotarpius ir pagrindinius veiklos rodiklius;

(h) nuostatos dėl finansavimo, kuris reikalingas EIKC pagal 2 dalies trečią pastraipą;

(i) nuostatos, reglamentuojančios būdus, kaip trečiosios šalys gali investuoti kartu su EIB, jam vykdant ESIF remiamas finansavimo ir investavimo operacijas;

(j) ES garantijos taikymo sąlygos.

Susitarime dėl ESIF numatoma, kad aiškiai atskiriamos operacijos, vykdomos remiant ESIF, ir kitos EIB operacijos.

Susitarime dėl ESIF numatoma, kad Europos investicijų fondo vykdomą ESIF veiklą valdo EIF valdymo organai.

Susitarime dėl ESIF numatoma, kad Sąjungai priskirtinas atlyginimas iš ESIF remiamų operacijų pateikiamas atskaičius išmokas dėl ES garantijos pareikalavimo atvejų ir paskiau – sąnaudas pagal 2 dalies trečią pastraipą ir 5 straipsnio 3 dalį.

2.           Susitarime dėl ESIF numatoma EIB įsteigti Europos investavimo konsultacijų centrą (toliau – EIKC). EIKC tikslas – remtis esamomis EIB ir Komisijos konsultavimo tarnybomis ir teikti konsultavimo paramą identifikuojant investicinius projektus, juos rengiant ir plėtojant, taip pat atlikti vieno langelio principu veikiančio techninio konsultavimo centro projektų finansavimo Sąjungoje klausimais funkciją. Tai apima paramą, susijusią su techninės pagalbos naudojimu projektų struktūros formavimui, novatoriškų finansinių priemonių naudojimu, viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimu, ir prireikus patarimus susijusiais ES teisės aktų klausimais.

Kad šį tikslą pasiektų, EIKC naudojasi EIB, Komisijos, nacionalinių skatinamąjį finansavimą teikiančių bankų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo institucijų kompetencija.

Laikotarpiu, kuris baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d., už EIKC teikiamas papildomas paslaugas, palyginti su EIB jau teikiama technine pagalba, EIKC iš dalies finansuoja Sąjunga iki didžiausios 20 000 000 EUR sumos per metus. Po 2020 m. metinis Sąjungos finansinis įnašas tiesiogiai siejamas su būsimų daugiamečių finansinių programų nuostatomis.

3.           Susitarimo dėl ESIF šalimis tapusios valstybės narės gali teikti savo įnašus, visų pirma pinigais arba EIB priimtinos garantijos pavidalu. Kitos trečiosios šalys gali teikti įnašus tik pinigais.

3 straipsnis ESIF valdymas

1.           Susitarime dėl ESIF numatoma, kad ESIF valdo Valdančioji taryba, kuri nustato strateginę kryptį, strateginį turto paskirstymą ir veiklos politiką bei procedūras, įskaitant projektų, kuriuos gali remti ESIF, investicijų politiką ir ESIF rizikos pobūdį, laikydamasi 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Valdančioji taryba vieną savo narį išrenka pirmininku.

2.           Kol vieninteliai įnašų į ESIF mokėtojai yra Sąjunga ir EIB, Valdančiosios tarybos narių ir balsų skaičius paskirstomas atsižvelgiant į atitinkamą įnašų, mokamų pinigais arba garantijų pavidalu, dydį.

Valdančioji taryba priima sprendimus bendru sutarimu.

3.           Kai prie Susitarimo dėl ESIF pagal 1 straipsnio 2 dalį prisijungia kitos šalys, Valdančiosios tarybos narių ir balsų skaičius paskirstomas atsižvelgiant į atitinkamą įnašų mokėtojų įnašų, mokamų pinigais arba garantijų pavidalu, dydį. Komisijos ir EIB narių ir balsų skaičius pagal 2 dalį atitinkamai perskaičiuojamas.

Valdančioji taryba stengiasi priimti sprendimus bendru sutarimu. Jeigu per pirmininko nustatytą laikotarpį Valdančioji taryba negali priimti sprendimo bendru sutarimu, ji sprendimą priima paprasta balsų dauguma.

Valdančioji taryba nepriima sprendimo, jeigu Komisija arba EIB balsuoja prieš.

4.           Susitarime dėl ESIF numatoma, kad ESIF vadovauja vykdomasis direktorius, atsakingas už kasdienį ESIF administravimą ir 5 dalyje nurodyto Investicijų komiteto posėdžių rengimą ir pirmininkavimą jiems. Vykdomajam direktoriui padeda vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

Vykdomasis direktorius kas ketvirtį Valdančiajai tarybai teikia ESIF veiklos ataskaitą.

Vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, skiria Valdančioji taryba remdamasi bendru Komisijos ir EIB pasiūlymu.

5.           Susitarime dėl ESIF numatoma, kad ESIF veikia Investicijų komitetas, atsakingas už galimų operacijų, atitinkančių ESIF investicijų politiką, nagrinėjimą ir paramos suteikiant ES garantiją operacijoms patvirtinimą pagal 5 straipsnį, neatsižvelgiant į jų geografinę vietą.

Investicijų komitetą sudaro šeši nepriklausomi ekspertai ir vykdomasis direktorius. Nepriklausomi ekspertai turi aukšto lygio atitinkamos rinkos patirties projektų finansavimo srityje ir juos skiria Valdančioji taryba trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas.

Investicijų komitetas sprendimus priima paprasta balsų dauguma.

II SKYRIUS. ES garantija ir ES garantijų fondas

4 straipsnis ES garantija

Sąjunga suteikia garantiją EIB finansavimo ar investavimo operacijoms, kurios vykdomos Sąjungoje ir kurioms taikomas šis reglamentas (toliau – ES garantija). ES garantija suteikiama kaip garantija pagal pareikalavimą dėl 6 straipsnyje nurodytų priemonių.

5 straipsnis ES garantijos naudojimo reikalavimai

1.           ES garantijos suteikimas priklauso nuo Susitarimo dėl ESIF įsigaliojimo.

2.           ES garantija suteikiama EIB finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias patvirtino 3 straipsnio 5 dalyje nurodytas Investicijų komitetas, arba Europos investicijų fondui skiriamam finansavimui, kad EIB galėtų vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas pagal 7 straipsnio 2 dalį. Susijusios operacijos atitinka Sąjungos politiką ir jomis padedama siekti bet kurio iš šių bendrųjų tikslų:

(a) plėtoti infrastruktūrą, įskaitant transporto infrastruktūrą, visų pirma pramonės centruose, energetikos infrastruktūrą, visų pirma energetikos tinklų jungtis, ir skaitmeninę infrastruktūrą;

(b) investuoti į švietimą ir mokymą, sveikatos priežiūrą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, informacines ir ryšių technologijas ir inovacijas;

(c) didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir išteklių naudojimo efektyvumą,

(d) infrastruktūros projektai aplinkos, gamtos išteklių, miestų plėtros ir socialinėse srityse;

(e) teikti finansinę paramą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms, įskaitant apyvartinio kapitalo rizikos finansavimą.

Be to, ES garantija per EIB suteikiama specialių investavimo platformų ir nacionalinių skatinamąjį finansavimą teikiančių bankų, kurie investuoja į šio reglamento reikalavimus atitinkančias operacijas, paramai. Tokiu atveju Valdančioji taryba nustato politiką dėl reikalavimus atitinkančių investavimo platformų.

3.           Pagal Europos investicijų banko statuto 17 straipsnį EIB įpareigoja finansavimo operacijų gavėjus padengti jo išlaidas, susijusias su ESIF. Nedarant poveikio antrai ir trečiai pastraipoms, iš Sąjungos biudžeto nedengiamos jokios EIB administracinės išlaidos ar kiti mokesčiai, susiję su EIB vykdoma finansavimo ir investavimo veikla pagal šį reglamentą.

EIB gali pareikalauti ES garantijos pagal 2 straipsnio 1 dalies e punktą neviršydamas bendros didžiausios ribos, atitinkančios 1 % bendrų neįvykdytų ES garantijos įsipareigojimų, kad padengtų išlaidas, kurios, nors ir priskirtos finansavimo operacijų gavėjams, nebuvo susigrąžintos.

Jeigu EIB ESIF vardu Europos investicijų fondui teikia finansavimą, kuris užtikrintas ES garantija pagal 7 straipsnio 2 dalį, EIB mokesčiai gali būti padengiami iš Sąjungos biudžeto.

4.           Jeigu laikomasi visų susijusių tinkamumo kriterijų, valstybės narės gali naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad prisidėtų prie reikalavimus atitinkančių projektų, į kuriuos investuoja EIB remdamasis ES garantija, finansavimo.

6 straipsnis Reikalavimus atitinkančios priemonės

Taikant 5 straipsnio 2 dalį, ES garantiją priemonių rizikai padengti EIB paprastai naudoja portfelio pagrindu.

Atskiras priemones, kurios atitinka garantijos taikymo reikalavimus, arba portfelius gali sudaryti šios priemonės:

(a) EIB paskolos, garantijos, priešpriešinės garantijos, kapitalo rinkos priemonės, bet kokios kitos formos finansavimo ar kredito vertės didinimo priemonė, investicijos į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą. Šios priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos Sąjungoje vykdomoms operacijoms, įskaitant tarpvalstybines operacijas, kurias vykdo valstybė narė ir trečioji valstybė, laikantis šio reglamento ir jeigu EIB finansavimas suteiktas pagal pasirašytą susitarimą, kurio galiojimas nesibaigė ir kuris nebuvo panaikintas;

(b) EIB finansavimas, teikiamas EIF, kad šis galėtų teikti paskolas, garantijas, priešpriešines garantijas, bet kokios kitos formos finansavimo ar kredito vertės didinimo priemonę, kapitalo rinkos priemones ir investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą. Šios priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos Sąjungoje vykdomoms operacijoms, laikantis šio reglamento ir jeigu EIF finansavimas suteiktas pagal pasirašytą susitarimą, kurio galiojimas nesibaigė ir kuris nebuvo panaikintas.

7 straipsnis ES garantijos dydis ir sąlygos

1.           ES garantijos EIB suma yra 16 000 000 000 EUR, iš kurių daugiausiai 2 500 000 000 EUR gali būti skirta EIB finansavimui, kuris teikiamas EIF pagal 2 dalį. Nedarant poveikio 8 straipsnio 9 daliai, agreguotos sumos, Sąjungos išmokamos EIB pagal garantiją, neviršija garantijos sumos.

2.           Konkrečios rūšies priemonių, nurodytų 6 straipsnyje, portfeliui taikomos garantijos dydis nustatomas pagal to portfelio riziką. ES garantija gali būti teikiama arba kaip pirmojo nuostolio garantijos portfelio pagrindu, arba kaip visapusiška garantija. ES garantija gali būti teikiama pari passu pagrindu su kitais įnašų mokėtojais.

Jeigu EIB teikia finansavimą EIF, kad šis galėtų vykdyti EIB finansavimo ir investavimo operacijas, ES garantija suteikiama kaip visapusiška garantija EIB finansavimui, su sąlyga, kad vienodą finansavimo sumą EIB teikia be ES garantijos. ES garantija padengiama suma neviršija 2 500 000 000 EUR.

3.           Jeigu EIB pareikalauja ES garantijos pagal Susitarimą dėl ESIF, Sąjunga sumoka pagal pareikalavimą pagal to susitarimo sąlygas.

4.           Jeigu Sąjunga išmoka sumą pagal ES garantiją, EIB vykdo išmokėtų sumų išieškojimą ir atlygina Sąjungai iš susigrąžintų lėšų.

8 straipsnis ES garantijų fondas

1.           Įsteigiamas ES garantijų fondas (toliau – garantijų fondas), iš kurio ES garantijos pareikalavimo atveju gali būti išmokėta suma EIB.

2.           Garantijų fondui skiriamos lėšos:

(a) įmokos iš Sąjungos bendrojo biudžeto,

(b) grąža, gauta už investuotus garantijų fondo išteklius,

(c) sumos, išieškotos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų pagal Susitarime dėl ESIF numatytą išieškojimo procedūrą, kaip numatyta 2 straipsnio 1 dalies f punkte,

(d) bet kokios kitos įmokos, kurias Sąjunga gauna pagal Susitarimą dėl ESIF.

3.           Garantijų fondui pagal 2 dalies c ir d punktus skiriamos lėšos sudaro vidaus asignuotąsias įplaukas pagal Reglamento (ES) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalį.

4.           Pagal 2 dalį garantijų fondui suteiktus išteklius tiesiogiai valdo Komisija, jie yra investuojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir jiems taikomos tinkamos rizikos ribojimo taisyklės.

5.           2 dalyje nurodytos garantijų fondui skiriamos lėšos naudojamos, kad būtų pasiektas tinkamas dydis, atitinkantis bendrus ES garantijos įsipareigojimus (toliau – tikslinė suma). Tikslinė suma sudaro 50 % bendrų Sąjungos garantijų įsipareigojimų.

Tikslinė suma iš pradžių sukaupiama palaipsniui mokant 2 dalies a punkte nurodytus išteklius. Jeigu per pradinio garantijų fondo sudarymo laikotarpį pareikalaujama garantijos, 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytos garantijų fondui skiriamos lėšos taip pat naudojamos, kad būtų pasiekta tikslinė suma, lygi pareikalautos garantijos dydžiui.

6.           Iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kiekvienais metais Komisija peržiūri garantijų fondo dydžio tinkamumą atsižvelgdama į bet kokį išteklių sumažėjimą dėl garantijos panaudojimo ir į EIB pagal 10 straipsnio 3 dalį pateiktą vertinimą.

Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais 5 dalyje numatyta tikslinė suma patikslinama daugiausia 10 %, kad būtų geriau atspindima galima rizika, jog ES garantijos bus pareikalauta.

7.           n metais patikslinus tikslinę sumą arba įvertinus garantijų fondo dydžio tinkamumą atsižvelgiant į 6 dalyje numatytą peržiūrą:

(a) bet koks perviršis pervedamas atliekant vieną operaciją į n+1 metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukų suvestinės specialią eilutę,

(b) bet koks garantijų fondo papildymas mokamas metinėmis dalimis per daugiausiai trejų metų laikotarpį pradedant n+1 metais.

8.           Nuo 2019 m. sausio 1 d., jeigu dėl garantijos pareikalavimo atvejų garantijų fondo dydis sumažėja žemiau 50 % tikslinės sumos, Komisija pateikia ataskaitą apie išimtines priemones, kurių gali prireikti fondui papildyti.

9.           Pareikalavus ES garantijos, garantijų fondui pagal 2 dalies b, c ir d punktus skiriamos lėšos, viršijančios tikslinę sumą, naudojamos ES garantijos sumai atkurti iki jos pradinio dydžio.

III SKYRIUS. Europos investicinių projektų bazė

9 straipsnis Europos investicinių projektų bazė

1.           Komisija ir EIB, remiami valstybių narių, skatina sukurti skaidrią Sąjungoje vykdomų ir galimų būsimų investicinių projektų bazę. Bazė nedaro poveikio galutiniams projektams, kurie atrinkti paramai teikti pagal 3 straipsnio 5 dalį.

2.           Komisija ir EIB parengia, atnaujina ir reguliariai bei struktūrizuotai skelbia informaciją apie vykdomas ir būsimas investicijas, kuriomis reikšmingai padedama siekti ES politikos tikslų.

3.           Valstybės narės parengia, atnaujina ir reguliariai bei struktūrizuotai skelbia informaciją apie vykdomus ir būsimus investicinius projektus savo teritorijoje.

IV SKYRIUS. Ataskaitų teikimas, atskaitomybė ir vertinimas

10 straipsnis Ataskaitų teikimas ir apskaita

1.           EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas pusmetį Komisijai teikia ataskaitą apie EIB finansavimo ir investavimo operacijas pagal šį reglamentą. Ataskaitoje įvertinama ES garantijos naudojimo atitiktis reikalavimams ir pagrindiniai veiklos rodikliai, nustatyti pagal 2 straipsnio 1 dalies g punktą. Ataskaitoje taip pat pateikiami kiekvienos EIB finansavimo ir investavimo operacijos, taip pat agreguoti statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys.

2.           EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie finansavimo ir investavimo operacijas. Ataskaita yra viešai skelbiama ir joje pateikiama:

(a) EIB finansavimo ir investavimo operacijų vertinimas operacijos, sektoriaus, šalies ir regioniniu lygmenimis, taip pat jų atitiktis šiam reglamentui, kartu su EIB finansavimo ir investavimo operacijų paskirstymo pagal 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus įvertinimu;

(b) pridėtinės vertės, privačiojo sektoriaus išteklių sutelkimo vertinimas, apskaičiuoti ir faktiniai EIB finansavimo ir investavimo operacijų agreguoti įgyvendinimo duomenys, rezultatai ir poveikis;

(c) EIB finansavimo ir investavimo operacijų gavėjams perduotos finansinės naudos bendras vertinimas;

(d) EIB finansavimo ir investavimo operacijų kokybės vertinimas;

(e) išsami informacija apie ES garantijos pareikalavimo atvejus;

(f) ESIF finansinės ataskaitos.

3.           Kad Komisija galėtų vykdyti rizikos, kuriai suteikiama ES garantija, apskaitą ir rengti ataskaitas, taip pat garantijų fondo valdymo tikslais, EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, Komisijai kas metus teikia:

(a)  EIB ir EIF rizikos įvertinimą ir informaciją apie EIB finansavimo ir investavimo operacijų reitingus;

(b) informaciją apie neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ES atžvilgiu, susijusius su EIB finansavimo ir investavimo operacijoms suteiktomis garantijomis, suskirstytą pagal atskiras operacijas;

(c) bendrą pelną arba nuostolius, atsirandančius dėl EIB finansavimo ir investavimo operacijų, susijusių su portfeliais, numatytais Susitarime dėl ESIF, pagal 2 straipsnio 1 dalies e punktą.

4.           Komisijai paprašius, EIB pateikia papildomos informacijos, kurios reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti su šiuo reglamentu susijusias pareigas.

5.           EIB ir, kai tinkama, EIF, 1–4 dalyse nurodytą informaciją teikia savo sąskaita.

6.           Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams siunčia praėjusių kalendorinių metų garantijų fondo būklės ir valdymo metinę ataskaitą.

11 straipsnis Atskaitomybė

1.           Europos Parlamentui paprašius, vykdomasis direktorius dalyvauja Europos Parlamento klausyme dėl ESIF veiklos rezultatų.

2.           Vykdomasis direktorius žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento ESIF pateiktus klausimus bet kuriuo atveju per penkias savaites nuo klausimo gavimo.

3.           Europos Parlamentui paprašius, Komisija Europos Parlamentui pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

12 straipsnis Vertinimas ir peržiūra

1.           Ne vėliau kaip [LB įterpia datą: per 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] EIB įvertina ESIF veikimą. Savo vertinimą EIB pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

Ne vėliau kaip [LB įterpia datą: per 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] Komisija įvertina ES garantijos naudojimą ir garantijų fondo veikimą, įskaitant fondui skiriamų lėšų naudojimą pagal 8 straipsnio 9 dalį. Savo vertinimą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.           Iki 2018 m. birželio 30 d. ir paskui kas trejus metus:

(a) EIB paskelbia išsamią ESIF veikimo ataskaitą;

(b) Komisija paskelbia išsamią ES garantijos naudojimo ir garantijų fondo veikimo ataskaitą.

3.           EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, prisideda prie Komisijos vertinimo ir ataskaitos rengimo atitinkamai pagal 1 ir 2 dalis ir teikia reikiamą informaciją.

4.           EIB ir EIF Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia visas nepriklausomo vertinimo ataskaitas, kuriose įvertinami konkrečios EIB ir EIF veiklos pagal šį reglamentą praktiniai rezultatai.

5.           Ne vėliau kaip [LB įterpia datą: per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą ir prireikus prideda atitinkamus pasiūlymus.

V SKYRIUS. Bendrosios nuostatos

13 straipsnis Skaidrumas ir viešas informacijos atskleidimas

Laikydamasis savo skaidrumo politikos dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir informacija, EIB savo svetainėje viešai paskelbia informaciją, susijusią su visomis EIB finansavimo ir investavimo operacijomis, ir kaip jomis padedama siekti 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų tikslų.

14 straipsnis Audito Rūmų vykdomas auditas

ES garantijos ir pagal ją išmokėtų ir išieškotų sumų, priskiriamų Sąjungos bendrajam biudžetui, auditą atlieka Audito Rūmai.

15 straipsnis Kovos su sukčiavimu priemonės

1.           EIB nedelsdamas praneša OLAF ir suteikia jam būtiną informaciją, jeigu bet kuriame operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, rengimo, įgyvendinimo ar užbaigimo etape turi pagrindų įtarti galimą sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo ar kitos neteisėtos veiklos, kuri gali pakenkti Sąjungos finansiniams interesams, atvejį.

2.           OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013([5]), Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96([6]) ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95([7]) nuostatomis ir juose nustatytomis procedūromis, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus ir nustatytų, ar bet kurioje operacijoje, kuri remiama ES garantija, būta sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Tyrimų metu gautą informaciją OLAF gali perduoti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jeigu tokia neteisėta veikla įrodoma, EIB imasi išieškojimo veiksmų dėl savo operacijų, kurios remiamos ES garantija.

3.           Finansavimo susitarimuose, pasirašytuose dėl pagal šį reglamentą remiamų operacijų, numatomos sąlygos, pagal kurias sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais leidžiama neįtraukti veiklos į EIB finansavimo ir investavimo operacijas, laikantis Susitarimo dėl ESIF, EIB politikos ir taikomų reglamentavimo reikalavimų, ir prireikus numatomos tinkamos išieškojimo priemonės. Sprendimas, ar neįtraukti veiklos į EIB finansavimo ir investavimo operacijas, priimamas pagal atitinkamą finansavimo ar investavimo susitarimą.

16 straipsnis Neįtraukiama veikla ir nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos

1.           Vykdydamas savo finansavimo ir investavimo operacijas EIB neremia jokios veiklos, kuri vykdoma siekiant neteisėtų tikslų, įskaitant pinigų plovimą, terorizmo finansavimą, mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą, korupciją ar sukčiavimą, kenkiantį Sąjungos finansiniams interesams. Visų pirma EIB nedalyvauja jokiose finansavimo ar investavimo operacijose, kurios vykdomos per subjektą, esantį nebendradarbiaujančioje šalyje ar teritorijoje, laikydamasis savo politikos dėl mažai reglamentuojamų ar nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų, remiantis Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės politika.

2.           Vykdydamas finansavimo ir investavimo operacijas, EIB taiko Sąjungos teisėje dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nustatytus principus ir standartus, įskaitant reikalavimą atitinkamais atvejais imtis pagrįstų priemonių siekiant nustatyti tikrųjų savininkų tapatybę.

17 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           8 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 8 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.           Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal 8 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

IV SKYRIUS. Pakeitimai

18 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 iš dalies keičiamas taip:

1.         6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.       Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro 74 328,3 mln. EUR dabartinėmis kainomis, iš kurių daugiausia 71 966,9 mln. EUR skiriama veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį.

Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina metinius asignavimus atsižvelgdami į daugiametės finansinės programos nustatytas ribas.

2.         Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma šio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:

a) „Pažangus mokslas“ – 23 897,0 mln. EUR dabartinėmis kainomis;

b) „Pramonės pirmavimas“ – 16 430,5 mln. EUR dabartinėmis kainomis;

c) „Visuomenės uždaviniai“ – 28 560,7 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo iš programos „Horizontas 2020“ lėšų suma, skiriama konkretiems 5 straipsnio 3 dalyje nustatytiems tikslams ir JTC nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, yra tokia:

i) „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ – 782,3 mln. EUR dabartinėmis kainomis;

ii) „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“ – 443,8 mln. EUR dabartinėmis kainomis;

iii) „JTC nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai“ – 1 852,6 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

Orientacinis paskirstymas 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems prioritetams ir konkretiems tikslams nustatytas II priede.

3.         EIT finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ lėšų ne daugiau kaip 2 361,4 mln. EUR dabartinėmis kainomis įnašą, kaip nustatyta II priede.“

2.         II priedas pakeičiamas šio reglamento I priede pateiktu tekstu.

19 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 daliniai pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.       2014–2020 m. finansinis paketas EITP įgyvendinimui yra 29 942 259 000 EUR(*) dabartinėmis kainomis. Ta suma paskirstoma taip:

a) transporto sektorius: 23 550 582 000 EUR, iš kurių 11 305 500 000 EUR pervedama iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

b) telekomunikacijų sektorius: 1 041 602 000 EUR;

c) energetikos sektorius: 5 350 075 000 EUR.

Šiomis sumomis nedaromas poveikis Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013(*) numatytam lankstumo mechanizmo taikymui.

(*) 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa 2014–2020 m. (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).“

VII SKYRIUS. Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

20 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki Susitarimo dėl ESIF sudarymo EIB ar EIF pasirašytas finansavimo ir investavimo operacijas EIB arba EIF gali pateikti Komisijai, kad joms būtų taikoma ES garantija.

Komisija įvertina tas operacijas ir, jeigu jos atitinka 5 straipsnyje ir Susitarime dėl ESIF išdėstytus esminius reikalavimus, nusprendžia, kad joms taikoma ES garantija.

21 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 pasiūlymas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[8]

Politikos sritis: ekonomikos ir finansų reikalai

VGB veikla: finansinės operacijos ir priemonės

Išsamus VGB veiklos aprašymas pateiktas 3.2 skirsnyje.

Politikos sritis: mobilumas ir transportas

Politikos sritis: ryšių tinklai, turinys ir technologijos

Politikos sritis: energetika

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[9]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Remti ekonomikos augimą skatinančias investicijas pagal Sąjungos biudžeto prioritetus, visų pirma šiose srityse:

1.       Strateginė infrastruktūra (investicijos į skaitmeninę ekonomiką ir energetiką atsižvelgiant į ES politiką)

2.       Transporto infrastruktūra pramonės centruose, švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos

3.       Investicijos, didinančios užimtumą, visų pirma teikiant finansavimą MVĮ ir taikant jaunimo užimtumo priemones

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas

Didinti Europos investicijų banko (EIB) finansavimo ir investavimo operacijų skaičių ir apimtį prioritetinėse srityse.

2 konkretus tikslas

Didinti Europos investicijų fondo (EIF) finansavimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms apimtį.

3 konkretus tikslas

Įsteigti Europos investavimo konsultacijų centrą.

Atitinkama VGV / VGB veikla

Ekonomikos ir finansų reikalų GD: Finansinės operacijos ir priemonės

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Iniciatyva turėtų suteikti galimybę Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui galimybę vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas 1.4.1 punkte nurodytose srityse padidinant finansavimo apimtį ir, EIB atveju, finansuojant rizikingesnius, bet vis tiek ekonomiškai gyvybingus projektus.

Didinamasis poveikis turėtų būti užtikrintas EIB suteikiant ES garantiją, kad pagal šią iniciatyvą teikiamos ES garantijos vienas euras galėtų pritraukti maždaug 15 eurų investicijų į projektus.

Todėl iniciatyva turėtų padėti iki 2020 m. sutelkti maždaug 315 mlrd. EUR projektų finansavimo. Tai turėtų padėti padidinti bendrą investicijų lygį Sąjungoje, taigi ir galimą bei faktinį ekonomikos ir užimtumo augimą.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Siekiama padidinti investicijas 1.4.1 punkte išvardytose strateginėse srityse.

Atsižvelgiant į tai bus taikomi šie rodikliai:

- EIB / EIF finansavimą pagal iniciatyvą gavusių projektų / MVĮ skaičius;

- pasiektas vidutinis didinamasis poveikis. Numatomas didinamasis poveikis ES garantijos naudojimo, palyginti su visa pagal iniciatyvą remiamiems projektams skirtų investicijų suma, ir sandorių sąlygų atžvilgiu yra maždaug 15;

- bendra remiamiems projektams sutelkto finansavimo apimtis.

Rezultatų stebėsena bus pagrįsta EIB ataskaitomis ir rinkų tyrimais.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Iniciatyva bus užtikrinta masto ekonomija, nes bus naudojamos novatoriškos finansinės priemonės, kuriomis bus skatinamas privačiojo sektoriaus investavimas visoje Sąjungoje, šiuo tikslu geriausiai panaudojant Europos institucijas, jų kompetenciją ir žinias. Sąjungoje nenustačius geografinių apribojimų, labiau padidės bendras remiamų projektų patrauklumas ir sumažės rizika, nei tai būtų įmanoma atskirose valstybėse narėse.

1.5.2.     Panašios patirties išvados

Komisija yra įgijusi vertingos novatoriškų finansavimo priemonių naudojimo patirties, visų pirma įgyvendindama Projektų obligacijų iniciatyvos bandomąjį etapą ir naudodama esamas ES ir EIB finansines priemones, pavyzdžiui, parengtas pagal programas COSME, „Horizontas 2020“ arba pagal Projektų obligacijų iniciatyvą.

1.5.3.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Iniciatyva visiškai suderinama su esamomis programomis pagal 1a išlaidų kategoriją, visų pirma su Europos infrastruktūros tinklų priemone, programomis „Horizontas 2020“ ir COSME.

Jų sinergija bus išnagrinėta naudojantis esama Komisijos patirtimi valdant finansinius išteklius ir patirtimi, įgyta naudojant esamas ES ir EIB finansavimo priemones.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:

– ¨  pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

– ¨  finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[10]

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– X padalinių, įskaitant Sąjungos atstovybių darbuotojus;

– ¨  vykdomųjų įstaigų.

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

¨ Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis perduodant:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– ¨EIB arba Europos investicijų fondui;

– ¨ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

– ¨ viešosios teisės įstaigoms;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Garantijų fondą tiesiogiai valdys Komisija.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pagal pasiūlymo 10 straipsnį EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas pusmetį Komisijai teikia ataskaitą apie EIB finansavimo ir investavimo operacijas. Be to, EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie finansavimo ir investavimo operacijas. Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams turi nusiųsti praėjusių metų garantijų fondo būklės ir valdymo metinę ataskaitą.

Pagal pasiūlymo 12 straipsnį EIB įvertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veikimą ir savo vertinimą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Be to, Komisija įvertina ES garantijos naudojimą ir garantijų fondo veikimą ir vertinimą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Iki 2018 m. birželio 30 d. ir paskui kas trejus metus turi būti teikiama išsami ESIF veikimo ataskaita, taip pat išsami ES garantijos naudojimo ir garantijų fondo veikimo ataskaita.

2.1.1.     Valdymo ir kontrolės sistema

Pasiūlymo 14 straipsnyje nustatyta, kad ES garantijos ir pagal ją išmokėtų ir išieškotų sumų, priskiriamų Sąjungos bendrajam biudžetui, auditą atlieka Audito Rūmai.

EIB finansavimo ir investavimo operacijas EIB administruos pagal savo taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas audito, kontrolės ir stebėsenos priemones. EIB statute numatyta, kad EIB audito komitetas, kuriam padeda išorės auditoriai, yra atsakingas už EIB operacijų ir finansinių sąskaitų teisingumo tikrinimą. EIB finansines sąskaitas kiekvienais metais tvirtina Valdytojų taryba.

Be to, EIB valdytojų taryba, kurioje Komisijai atstovauja direktorius ir pakaitinis direktorius, tvirtina kiekvieną EIB finansavimo ir investavimo operaciją ir stebi, kad EIB valdymas atitiktų statutą ir Valdytojų tarybos bendruosius nurodymus.

2003 m. spalio mėn. Komisijos, Audito Rūmų ir EIB trišaliame susitarime išdėstytos išsamios taisyklės, pagal kurias Audito Rūmai turi atlikti EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikta ES garantija, auditą.

2.1.2.     Nustatyta rizika

EIB finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms suteikta Sąjungos garantija, susijusios su reikšminga finansine rizika. Garantijos pareikalavimo galimybė yra akivaizdi. Tačiau apskaičiuota, kad garantijų fondas suteikia reikiamą apsaugą Sąjungos biudžetui. Patys projektai gali būti susiję su įgyvendinimo vėlavimu ir per didelėmis sąnaudomis.

Net remiantis konservatyviomis prielaidomis, iniciatyvos sąnaudų veiksmingumas galėtų sumažėti dėl nepakankamo priemonių įsisavinimo rinkoje ir ilgainiui kintančių rinkos sąlygų, dėl to sumažėtų numatomas didinamasis poveikis.

Pagal pasiūlymo 8 straipsnio 4 dalį garantijų fondo ištekliai turi būti investuojami. Šios investicijos bus susijusios su investicijų rizika (pvz., rinkos ir kredito rizika) ir tam tikra veiklos rizika.

2.1.3.     Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

ESIF valdys Valdančioji taryba, kuri nustatys strateginę kryptį, strateginį turto paskirstymą ir veiklos politiką bei procedūras, įskaitant projektų, kuriuos gali remti ESIF, investicijų politiką ir ESIF rizikos pobūdį.

Sprendimus dėl ESIF paramos naudojimo infrastruktūros ir dideliems vidutinės kapitalizacijos projektams turėtų priimti Investicijų komitetas. Investicijų komitetą turėtų sudaryti nepriklausomi ekspertai, gerai išmanantys investicinių projektų sritis ir jose turintys patirties, ir jis bus atskaitingas Valdančiajai tarybai, kuri prižiūrės ESIF tikslų siekimą.

Taip pat bus paskirtas vykdomasis direktorius, kuris bus atsakingas už kasdienį ESIF administravimą ir Investicijų komiteto posėdžių rengimą. Vykdomasis direktorius bus tiesiogiai atskaitingas Valdančiajai tarybai ir kas ketvirtį jai teiks ESIF veiklos ataskaitas. Vykdomąjį direktorių trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, skirs Valdančioji taryba remdamasi bendru su EIB pasiūlymu.

Komisija valdys garantijų fondo turtą pagal reglamentą ir galiojančias savo vidaus taisykles ir procedūras.

2.2.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Pasiūlymo 15 straipsnyje paaiškinama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) kompetencija vykdyti pagal šią iniciatyvą remiamų operacijų tyrimus. Pagal 2004 m. liepos 27 d. EIB valdytojų tarybos sprendimą dėl EIB bendradarbiavimo su OLAF, bankas nustatė specialias bendradarbiavimo su OLAF galimais sukčiavimo, korupcijos ar bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios bendrijų finansiniams interesams, taisykles.

Be to, taikomos EIB taisyklės ir procedūros. Visų pirma jos apima EIB vidaus tyrimo procedūrą, kurią EIB valdymo komitetas patvirtino 2013 m. kovo mėn. Be to, 2013 m. rugsėjo mėn. EIB patvirtino „Neleistino elgesio vykdant Europos investicijų banko veiklą prevencijos ir atgrasymo nuo jo politiką“ (toliau – EIB kovos su sukčiavimu politika).

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dėl esamų biudžeto eilučių, žr. 3.2 skirsnį.

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

|| DA / NDA[11] || ELPA šalių[12] || šalių kandidačių[13] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1 a || 01.0404 – Garantija ESIF || DA || NE || NE || NE || NE

1 a || 01.0405 – ESIF garantijų fondo atidėjiniai || DA || NE || NE || NE || NE

1 a || 01.0406 – Europos investavimo konsultacijų centras || DA || NE || NE || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Europos strateginių investicijų fondo finansavimo šaltiniai || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso

EUROPOS INFRASTRUKTŪROS TINKLŲ PRIEMONĖ, iš kurios || 790 || 770 || 770 || 970 || || || 3300

06.020101 – Kliūčių šalinimas, geležinkelių sąveikumo didinimas, trūkstamų jungčių sukūrimas ir tarpvalstybinių atkarpų patobulinimas 06.020102 – Tvarių ir efektyvių transporto sistemų užtikrinimas 06.020103 – Transporto rūšių integracijos bei sujungimo optimizavimas ir transporto paslaugų sąveikos, saugos ir saugumo padidinimas || 560,3 34,9 104,8 || 520,3 32,4 97,3 || 480,3 29,9 89,8 || 600,3 37,4 112,3 || || || 2161,2 134,6 404,2

09.0303 – Transeuropinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros sąveikumo, darnaus diegimo, naudojimo ir modernizavimo, taip pat koordinavimo Europos lygmeniu rėmimas || || || 50 || 50 || || || 100

32.020101 – Tolesnės energijos vidaus rinkos integracijos ir elektros energijos bei dujų tinklų tarpvalstybinio sąveikumo didinimas 32.020102 – Sąjungos tiekimo saugumo didinimas 32.020103 – Indėlis į tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą || 30 30 30 || 40 40 40 || 40 40 40 || 56,7 56,6 56,7 || || || 166,7 166,6 166,7

programa HORIZONTAS 2020, iš kurios: || 70 || 860 || 871 || 479 || 150 || 270 || 2700

02.040201 – Pirmavimas kosmoso srityje 02.040203 – Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) inovacijų didinimas 02.040301 – Efektyviai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos sukūrimas ir tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimas 02.040302 – Saugios Europos visuomenės kūrimas || 11 1,8 3,7 7,5 || 29,9 2,1 7,0 25 || 27,9 6,1 7 25 || 11,6 6,5 17,5 10,4 || || || 80,4 16,5 35,2 67,9

05.090301 – Aprūpinimo saugiais aukštos kokybės maisto ir kitais biologiniais produktais užtikrinimas || || 30 || 37 || 33 || || || 100

06.030301 – Išteklius bei aplinką tausojančios, saugios ir integruotos Europos transporto sistemos sukūrimas || || 37 || 37 || 26 || || || 100

08.020101 – Mažai tirtų mokslinių tyrimų stiprinimas pasitelkiant Europos mokslinių tyrimų tarybą 08.020103 – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, įskaitant e. infrastruktūrą, stiprinimas 08.020201 – Pirmavimas nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, lazerių technologijos, biotechnologijos, pažangiosios gamybos ir apdirbimo srityse 08.020203 – Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) inovacijų didinimas 08.020301 – Viso gyvenimo sveikatos gerinimas ir gerovės didinimas 08.020302 – Saugių, sveikų ir kokybiškų maisto produktų bei kitų biologinių produktų pakankamo tiekimo užtikrinimas 08.020303 – Perėjimo prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energijos sistemos užtikrinimas 08.020304 – Efektyviai išteklius naudojančios, aplinkai nekenkiančios, saugios ir vientisos Europos transporto sistemos sukūrimas 08.020305 – Efektyviai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos sukūrimas ir tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimas 08.020306 – Integracinių, naujoviškų ir mąstančių Europos visuomenių kūrimo skatinimas 08.0204 – Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas 08.0206 – Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas || || 91,3 17,7 38,3 3,4 51,3 8,5 30,9 12,5 28,1 10,7 9,3 5,1 || 91,0 17,6 38,5 3,4 43,3 10,7 31,2 17,6 27,9 10,6 10,1 5,1 || 14,2 3,9 10,0 0,8 11,9 3,3 6,5 4,2 5,8 2,3 2,0 1,1 || 0,5 8,8 32,6 1,7 26,8 12,6 14,7 26,9 13,0 5,3 4,6 2,6 || 24,2 15,4 49,6 3,0 47,6 18,2 25,9 41,4 22,8 9,3 8,1 4,5 || 221,2 63,3 169,1 12,3 180,9 53,2 109,1 102,4 97,7 38,3 34,2 18,4

09.040101 – Mokslinių tyrimų ateities ir besiformuojančių technologijų srityje stiprinimas 09.040102 – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, įskaitant elektroninę infrastruktūrą, stiprinimas 09.040201 – Pirmavimas informacinių ir ryšių technologijų srityje 09.040301 – Sveikatos ir gerovės visą gyvenimą gerinimas 09.040302 – Integracinių, novatoriškų ir saugių Europos visuomenių kūrimo skatinimas 09.040303 – Saugios Europos visuomenės kūrimas || || 35 15,9 120,3 19,2 6,1 7,4 || 45,4 15,3 114,8 15,5 5,8 7,1 || 37,4 10,4 71,7 13,6 3,9 4,9 || || || 117,9 41,6 306,8 48,3 15,9 19,5

10.0201 – Programa „Horizontas 2020“ — Vartotojų interesus atitinkanti mokslinė ir techninė parama Sąjungos politikos kryptims || 11 || 12 || 13 || 14 || || || 50

15.030101 – Programa „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“– Naujų gebėjimų, žinių ir inovacijų kūrimas, plėtojimas ir perdavimas 15.0305 – Europos inovacijos ir technologijos institutas – Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų trikampio integravimas || 25 || 30 136 || 60 107 || 70 22 || -30 30 || -30 30 || 100 350

32.040301 – Perėjimo prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energijos sistemos užtikrinimas || 10 || 40 || 40 || 60 || || || 150

ITER PERPROGRAVIMAS 2015–2020 M. 08.040102 – ITER infrastruktūros statyba, paleidimas ir eksploatavimas – Europos ITER įgyvendinimo bendroji įmonė – Branduolių sintezės energija (F4E) || 490 || || || -70 || -150 || -270 || -

Nepaskirstytų lėšų marža (įskaitant bendrąją įsipareigojimų maržą) || || 400 || 1000 || 600 || || || 2000

Iš viso finansavimo šaltinių, skirtų įnašams į ESIF garantijų fondą || 1350 || 2030 || 2641 || 1979 || || || 8000

Europos investavimo konsultacijų centro finansavimas – 08.040102 – ITER infrastruktūros statyba, paleidimas ir eksploatavimas – Europos ITER įgyvendinimo bendroji įmonė – Branduolių sintezės energija (F4E) || 10 || || || -10 || || || -

Europos investavimo konsultacijų centro finansavimas – nepaskirstytų lėšų marža || || 20 || 20 || 30 || 20 || 20 || 110

IŠ VISO ĮNAŠŲ Į ESIF || 1360 || 2050 || 2661 || 1 999 || 20 || 20 || 8110

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 1A || Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

Ekonomikos ir finansų reikalų GD || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || ||

01.0405 || Įsipareigojimai || 1. || 1350 || 2030 || 2641 || 1979 || 0 || 0 || 8000

Mokėjimai || 2. || 0 || 500 || 1000 || 2000 || 2250 || 2250 || 8000

01.0406 || Įsipareigojimai || 1a. || 10 || 20 || 20 || 20 || 20 || 20 || 110

Mokėjimai || 2 a. || 10 || 20 || 20 || 20 || 20 || 20 || 110

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų[14] || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || 3. || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų Ekonomikos ir finansų reikalų GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 1360 || 2050 || 2661 || 1999 || 20 || 20 || 8110

Mokėjimai || =2+2a +3 || 10 || 520 || 1020 || 2020 || 2270 || 2270 || 8110

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || 4. || 1360 || 2050 || 2661 || 1999 || 20 || 20 || 8110

Mokėjimai || 5. || 10 || 520 || 1020 || 2020 || 2270 || 2270 || 8110

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų || 6. || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 1360 || 2050 || 2661 || 1999 || 20 || 20 || 8110*

Mokėjimai || =5+ 6 || 10 || 520 || 1020 || 2020 || 2270 || 2270 || 8110*

*NB: gali reikėti papildomų asignavimų, kaip nurodyta šios finansinės pažymos priede.

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || 4. || || || || || || ||

Mokėjimai || 5. || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų || 6. || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Ekonomikos ir finansų reikalų GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,264 || 0,528 || 0,792 || 0,924 || 0,924 || 1,056 || 4,488

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,36 || 0,725 || 0,495 || 0,615 || 0,4 || 0,42 || 3,015

IŠ VISO Ekonomikos ir finansų reikalų GD || || 0,624 || 1,253 || 1,287 || 1,539 || 1,324 || 1,476 || 7,503

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,624 || 1,253 || 1,287 || 1,539 || 1,324 || 1,476 || 7,503

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 1360,624 || 2051,253 || 2662,287 || 2000,539 || 21,324 || 21,476 || 8117,503

Mokėjimai || 10,624 || 521,253 || 1021,287 || 2021,539 || 2271,324 || 2271,476 || 8117,503

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO ||

||

Rūšis[15] || Vidutinės sąnaudos || Skaičius || Sąnaudos || Skaičius || Sąnaudos || Skaičius || Sąnaudos || Skaičius || Sąnaudos || Skaičius || Sąnaudos || Skaičius || Sąnaudos || Bendras skaičius || Iš viso sąnaudų ||

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) Nr. 1: Didinti EIB finansavimo ir investavimo operacijų skaičių ir apimtį prioritetinėse srityse. ir Nr. 2: Didinti EIF finansavimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms apimtį. ||

|| || || || 1350 || || 2030 || || 2641 || || 1979 || || || || || || 8000 ||

Nr. 3: Įsteigti Europos investavimo konsultacijų centrą. ||

|| || || || 10 || || 20 || || 20 || || 20 || || 20 || || 20 || || 110 ||

IŠ VISO SĄNAUDŲ || || 1360 || || 2050 || || 2661 || || 1999 || || 20 || || 20 || || 8110 ||

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Santrauka

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,264 || 0,528 || 0,792 || 0,924 || 0,924 || 1,056 || 4,488

Kitos administracinės išlaidos || 0,36 || 0,725 || 0,495 || 0,615 || 0,4 || 0,42 || 3,015

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,624 || 1,253 || 1,287 || 1,539 || 1,324 || 1,476 || 7,503

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos[16] 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || ||

IŠ VISO || 0,624 || 1,253 || 1,287 || 1,539 || 1,324 || 1,476 || 7,503

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

|| || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || || ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 2 || 4 || 6 || 7 || 7 || 8

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

Ÿ Išorės darbuotojai (etatų vienetais)[17] ||

|| XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || ||

|| XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || ||

|| XX 01 04 yy [18] || - būstinėje || || || || || ||

|| - delegacijose || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || ||

|| IŠ VISO || 2 || 4 || 6 || 7 || 7 || 8

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || · Turto valdymas: portfelių valdymas, kiekybinė analizė, taip pat su rizika susijusio analitinio darbo rėmimas; · Paramos funkcija, susijusi su tiesioginiu valdymu, visų pirma rizikos valdymu ir rizikos valdymo mokėjimo funkcijomis; · Valdymas, ataskaitų teikimas ir tolesni veiksmai dėl garantijų (projektų bazė); · Finansinių ataskaitų teikimas / apskaita ir atskaitomybės veikla;

Išorės darbuotojai ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[…]

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

[…]

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

– ¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų finansinių metų asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[19]

Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

... straipsnis || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

[…]

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[…]

Priedas

Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma

prie

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

Europos strateginių investicijų fondas

Pagal pasiūlymo 8 straipsnio 2 dalį pajamos iš garantijų fondo išteklių ir Europos strateginių investicijų fondo paskiriamos garantijų fondui.

Toliau nurodyti mokėjimo įsipareigojimai įvykdomi minėtomis pajamomis. Tačiau jeigu išteklių nepakanka tiems įsipareigojimams įvykdyti, jie įvykdomi Sąjungos biudžeto lėšomis. Todėl jie gali būti pridėti prie mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų, kaip nurodyta šioje finansinėje pažymoje.

mln. EUR

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso

Padidinta Europos investicijų fondo (EIF) parama

|| 11,5 || 3,6 || 5,7 || 6,8 || 9,0 || 11,7 || 48,3*

*NB: Administraciniai mokesčiai, kuriuos EIB turi sumokėti EIF, kai šis vykdo veiklą, kuriai suteikta ES garantija. Po 2020 m. tikimasi, kad papildomos išlaidos bus maždaug 57 mln. EUR. Skaičiai grindžiami prielaidomis dėl EIF produktų derinio ir prielaidomis, kurios padarytos rengiant pasiūlymą, tačiau vėliau jie gali smarkiai pasikeisti.

[1]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Investicijų planas Europai“. COM(2014) 903 final.

[2]               2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

[3]               2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL 348, 2013 12 20, p. 129).

[4]               2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

[5]               2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

[6]               1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

[7]               1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

[8]               VGV – veikla grindžiamas valdymas; VGB – veikla grindžiamo biudžeto sudarymas.

[9]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[10]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[11]             DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[12]             ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

[13]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[14]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[15]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[16]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[17]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

[18]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[19]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

I priedas

II priedas

Biudžeto paskirstymas

Orientacinis programos „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymas:

|| mln. EUR dabartinėmis kainomis

I Pažangus mokslas: || 23 897,0

  1. Europos mokslinių tyrimų taryba || 12 873,6

  2. Ateities ir besiformuojančios technologijos || 2 578,1

  3. Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai || 6 062,3

  4. Mokslinių tyrimų infrastruktūra || 2 383,1

II Pramonės pirmavimas: || 16 430,5

  1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas (*), (****) || 13 000,7

  2. Prieiga prie rizikos finansavimo (**) || 2 842,3

  3. Inovacijos MVĮ (***) || 587,4

III Visuomenės uždaviniai (****): || 28 560,7

  1. Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė || 7 242,6

  2. Apsirūpinimo maistu saugumas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, moksliniai tyrimai jūrų, laivybos bei vidaus vandenų srityse ir bioekonomika || 3 698,2

  3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija || 5 672,1

  4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos || 6 137,0

  5. Kova su klimato kaita, aplinka, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavos || 2 948,3

  6. Europa besikeičiančiame pasaulyje. Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė || 1 255,2

  7. Saugi visuomenė. Europos ir jos piliečių laisvės bei saugumo apsauga || 1 607,3

IV Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas || 782,3

V Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas || 443,8

VI Nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JTC) veiksmai || 1 852,6

VII Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) || 2 361,4

IŠ VISO || 74 328,3

(*) Įskaitant 7 404 mln. EUR informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT), iš kurių 1 539 mln. EUR fotonikai ir mikro- bei nanoelektronikai, 3 716 mln. EUR nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagoms ir pažangiajai gamybai bei perdirbimui, 498 mln. EUR biotechnologijai ir 1 399 mln. EUR kosmoso sričiai. Taigi didelio poveikio technologijoms remti bus skirta 5 753 mln. EUR.

(**) Maždaug 959 mln. EUR iš šios sumos gali būti skirta Strateginio energetikos technologijų plano (SET plano) projektams įgyvendinti. Maždaug trečdalis šios sumos gali būti skirta MVĮ.

(***) Laikantis tikslo MVĮ skirti ne mažiau kaip 20 % viso bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto, ne mažiau kaip 5 % to bendro biudžeto iš pradžių bus skirta specialiai MVĮ priemonei. Ne mažiau kaip 7 % viso konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto bus skiriama specialiai MVĮ priemonei šią sumą paskirstant per programos „Horizontas 2020“ laikotarpį.

(****) Spartaus inovacijų diegimo bandomosios programos veiksmai bus finansuojami pagal konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir pagal atitinkamus prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ konkrečius tikslus. Bus parengta pakankamai projektų, kad būtų galima visapusiškai įvertinti spartaus inovacijų diegimo bandomąjį projektą. “