This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52015DC0505
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the follow-up to the discharge for the 2013 financial year (Summary)
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (santrauka)
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (santrauka)
COM/2015/0505 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 10 08
COM(2015) 505 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (santrauka)
{SWD(2015) 194 final}
{SWD(2015) 195 final}
Tolesnių priemonių, susijusių su prašymais, pateiktais Europos Parlamento rezoliucijose dėl 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir Tarybos rekomendacijoje dėl 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ataskaita
Preliminarios pastabos
Tai Komisijos ataskaita Europos Parlamentui (toliau EP) ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su Europos Parlamento rezoliucijomis dėl 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 1 ir Tarybos rekomendacija 2 dėl 2013 finansinių metų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau SESV) 319 straipsnio 3 dalį, Finansinio reglamento (toliau – FR) 166 straipsnį, 9-ojo Europos plėtros fondo (toliau EPF) finansinio reglamento 119 straipsnio 5 dalį ir 10-ojo EPF finansinio reglamento 144 straipsnį.
Tai pirma Komisijos, pradėjusios darbą 2014 m. lapkričio 1 d., ataskaita. Naujoji Komisijos įgyvendinama darbotvarkė labiau sutelkta į Pirmininko J.-C. Junckerio nustatytus politikos prioritetus, joje ypač daug dėmesio skiriama patikimo finansų valdymo principui.
Komisija nuodugniai išnagrinėjo EP ir Tarybos per 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus.
EP rezoliucijoje dėl bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo kelta keletas klausimų, pavyzdžiui, dėl būtinybės gerinti pasidalijamąjį valdymą, supaprastinimo, veiklos rezultatų ir tam tikrų kitų dalykų. Šie prašymai išsamiai aptarti per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, visų pirma su pranešėju ir Biudžeto kontrolės komiteto (CONT) nariais. Pirmininko pavaduotojos K. Georgievos rašte 3 pateikta įrodymų, kad Komisija oficialiai įsipareigojo visapusiškai ir laiku įgyvendinti tam tikrus veiksmus ir priemones, susijusius su iškeltais klausimais.
Tarybos rekomendacijoje taip pat išdėstyti svarbūs klausimai dėl poreikio gerinti pasidalijamąjį valdymą, supaprastinimo ir veiklos rezultatų.
Šiame komunikate atsižvelgiama į šį įsipareigojimą, kartu, kur reikia ir jeigu jau buvo imtasi tolesnių veiksmų, atnaujinama informacija apie esamą padėtį. Prie jo pridedami du Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai, kuriuose pateikiami atsakymai į 319 EP ir 75 Tarybos prašymus dėl tam tikrų biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimų.
Komisija sutinka imtis naujų veiksmų dėl 139 prašymų (115 EP ir 24 Tarybos). Komisijos nuomone, reikiamų veiksmų jau buvo imtasi arba šiuo metu imamasi dėl 218 prašymų (168 EP ir 50 Tarybos), nors kai kuriais atvejais veiksmų rezultatus reikės įvertinti. Galiausiai dėl priežasčių, susijusių su esama teisine ir biudžeto sistema arba Komisijos instituciniu vaidmeniu ar prerogatyvomis, Komisija negali sutikti su 37 prašymais (36 Europos Parlamento 4 ir 1 Tarybos 5 ). Išsamus pagrindimas pateikiamas dviejuose pridedamuose Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose.
1. Pasidalijamojo valdymo gerinimas
1.1.Išlygos dėl generalinių direktorių „patikinimo pareiškimo“ žemės ūkio ir kaimo plėtros, regioninės politikos, užimtumo ir socialinių reikalų srityse (1–4 dalys)
Komisija mano, jog išlygomis patvirtinama, kad Komisijoje ir valstybėse narėse (toliau VN) įdiegtos kontrolės procedūros veikia tinkamai. Metinėse veiklos ataskaitose (toliau MVA) pateiktų išlygų [2013 m. – 21] skaičius yra griežtesnės ir labiau koncentruotos Komisijos metodikos taikymo, inter alia, griežtos mokėjimų nutraukimo ir stabdymo politikos nuolatinio laikymosi rezultatas, o ne kontrolės sistemos blogėjimo arba atskaitomybės trūkumo padarinys. Išlygos daugiausia būna susijusios su veiksmų planais, kuriuos Komisija atidžiai prižiūri.
Tai, kad Komisija sistemingai nustato trūkumus ir riziką, imasi veiksmų ir praneša apie padarytą pažangą, EP suteikia galimybę nuolat stebėti finansų valdymo padėtį ir kokybės pokyčius.
Komisija, įgyvendindama daugiamečių priežiūros ir kontrolės sistemų prevencines, klaidų nustatymo ir taisymo priemones, gali pagrįstai patikinti, kad ES biudžetas yra pakankamai apsaugotas nuo išlaidų, kuriomis pažeidžiamos teisės normos, ir rizikos, kuri kyla dėl VN valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų.
1.2.Vieno bendro audito grandinė ir Komisijos bei VN atsakomybė (44, 47 dalys)
Komisija stengėsi sukurti veiksmingą vadinamojo vieno bendro audito grandinę – šis klausimas daugiausia ir nagrinėjamas didelėje rezoliucijos dalyje.
Šiomis aplinkybėmis pagrindiniai Komisijos patikinimo, kad ištekliai panaudoti pagal teisinę sistemą ir patikimo finansų valdymo principus, šaltiniai yra Komisijos atlikto audito darbo, Europos Audito Rūmų (toliau EAR) atlikto audito rezultatai ir OLAF pateiktos ataskaitos, taip pat nacionalinių institucijų pateikta informacija, pirmiausia audito nuomonės ir klaidų lygio kontrolės statistiniai duomenys, per metus pateikiami metinėse kontrolės ataskaitose ir atliekant nacionalinės sistemos auditus.
Vienas iš svarbių vieno bendro audito aspektų yra valdymo pareiškimas; juo įdiegiamos griežtesnės privalomos VN ataskaitos, kurias pasirašo agentūrų arba įstaigų direktoriai ir (arba) vadovai. Kartu su šiuo pareiškimu bus teikiama ataskaita su visų atliktos kontrolės ir audito rezultatų bei pritaikytų arba suplanuotų taisomųjų priemonių santrauka. Tačiau nacionalinis pareiškimas (FR 59 straipsnio 1 dalis) galėtų būti dar vienas svarbus vieno bendro audito elementas.
Atsakydama į prašymą pateikti rekomendaciją dėl nacionalinių pareiškimų naudojimo skatinimo, Komisija pritaria Tarpinstitucinės darbo grupės rekomendacijoms 6 , bet kartu norėtų pabrėžti, kad nacionalinių pareiškimų naudojimui skatinti tinkamesni kiti veiksmai, pavyzdžiui, informacijos skelbimas viešuose dokumentuose, tokiuose kaip Komisijos MVA, informacijos apie geriausią patirtį rinkimas, informacinės sesijos atitinkamuose forumuose arba nacionalinių pareiškimų naudojimo skatinimas palaikant ryšius su finansų ministrais, nacionaliniais parlamentais ir aukščiausiosiomis audito institucijomis.
Atsakydama į EP prašymą skelbti nacionalinius pareiškimus, metines suvestines ir valdymo pareiškimus, Komisija pabrėžia, kad šių dokumentų skelbti neturi teisės.
1.3.VN teikiamos informacijos patikimumas (24–25, 49–50 dalys)
Komisija mano, kad dėl kai kurių VN vykdomų pirmojo lygio patikrų patikimumo stokos MVA patikimumas nesumažėja. Komisija iš tikrųjų gerai žino padėtį ir savo patikinimą grindžia tvirta ir patikima tvarka, kurią sudaro kelių lygmenų kontrolė:
– pirmojo lygmens kontrolė, per kurią visos išlaidos patikrinamos prieš jas deklaruojant Komisijai;
– antrojo lygmens kontrolė, kurią prieš teikiant sąskaitas Komisijai atlieka tvirtinančioji institucija (buhalteris);
– trečiojo lygmens kontrolę sudaro projektų ir taikomų procedūrų auditas;
– pačios Komisijos kontrolės priemonės, taikomos nacionalinėms už įgyvendinimą arba kontrolę atsakingoms institucijoms arba tiesiogiai projektams ir grindžiamos 15 pagrindinių reikalavimų vertinimu.
Rengdama patikinimo pareiškimą, Komisija atsižvelgia į visų šių lygmenų kontrolės rezultatus, taip pat į EAR atlikto audito darbo ir OLAF tyrimų rezultatus.
Kontrolės priemonės taip pat paskirstytos laike, tam tikra kontrolė vykdoma po to, kai išlaidos patvirtinamos Komisijai. Pirmiausia, užbaigus programas, bus atliekamas galutinis likutinės rizikos, taigi įgyvendinimo sėkmės, įvertinimas.
Komisija mano, kad MVA, apibendrinamojoje ataskaitoje, Komunikate dėl ES biudžeto apsaugos ir metinėse sąskaitose išdėstyta informacija yra pakankamas pagrindas įdiegtų sistemų taisomiesiems pajėgumams įvertinti.
Nereikėtų suprasti, kad apdairus požiūris, kurio laikomasi Komunikate dėl ES biudžeto apsaugos 7 , reiškia, jog VN teikia nepatikimą informaciją. Komisijos pastaba pateikta dėl kai kurių tvirtinančiųjų institucijų praktikos kaip finansinę pataisą nurodyti skaičių, kuris apima VN ir Komisijos atliktas finansines pataisas. Todėl Komisija, siekdama išvengti dvigubo skaičiavimo rizikos, sistemingai iš VN pateiktų skaičių atima Komisijos pataisas atitinkantį skaičių.
Regioninės ir miestų politikos (REGIO) generalinis direktoratas ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (EMPL) generalinis direktoratas imasi priemonių, stengdamiesi užtikrinti valstybių narių teikiamos informacijos apie finansines pataisas patikimumą. Šios priemonės yra:
metinis VN pateiktų duomenų rizikos vertinimas;
aptikus nenuoseklių duomenų, bendravimas su tvirtinančiosiomis institucijomis siekiant, kad pateikti duomenys būtų paaiškinti;
auditai vietoje, per kuriuos, remiantis rizikos vertinimo rezultatais, tikrinamos tvirtinančiųjų institucijų apskaitos sistemos ir pateiktų duomenų apie finansines pataisas patikimumas; 2014 m. šių auditų mastas padidintas, siekiant gauti papildomo patikinimo.
Atsakydama į prašymą nustatyti tvarką, pagal kurią taisomosios priemonės būtų susietos su pradiniais mokėjimo metais, Komisija pažymi, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu VN pareiga yra pirmiausia įdiegti patikimą taisomųjų priemonių terminų, kilmės ir kiekio patvirtinimo tvarką.
Komisija visada teigė, kad pataisų susiejimas su pradiniais mokėjimo metais neįmanomas.
Jeigu Komisija, remdamasi vertinimais ir analize, mano, kad VN duomenys neteisingi, tai bus aiškiai atskleista atitinkamoje jos tarnybų MVA.
Atsakydama į prašymą, kad generaliniai direktoriai savo MVA pateiktų informaciją apie VN praneštą klaidų lygį ir apie Komisijos atliktas pataisas, Komisija primena, kad šią informaciją generaliniai direktoratai šiuo metu teikia apie visas veiksmų programas, kurioms taikoma išlyga. Nuo 2014 m. ši tvarka išplėsta ir pradėta taikyti visoms veiksmų programoms, vadovaujantis ad hoc principu.
1.4.Apibendrinamoji ataskaita ir MVA (26–27, 217–218 dalys)
Atsakydama į EP prašymą, Komisija 2014 m. apibendrinamojoje ataskaitoje 8 paaiškino, kaip apskaičiuojama su rizika susijusi suma, kartu nurodė įvertintą taisomųjų priemonių poveikį.
Dėl prašymo apibendrinamojoje ataskaitoje pateikti tinkamą „patikinimo pareiškimą“ Komisija pabrėžia, kad atsižvelgiant į poreikį griežtinti finansų kontrolę, nes tai vienas pagrindinių administracinės reformos ir griežtinimo tikslų nuo 2000 m., valdymo sistemoje (ypač pagal FR 66 straipsnio 9 dalį) generaliniams direktoriams suteikti visapusiški įgaliojimai ir nustatyta asmeninė atsakomybė už finansų valdymą. Todėl generaliniams direktoriams prisiėmus valdymo atsakomybę užtikrinamas būtinas atskaitomybės struktūros tęstinumas ir tvarumas.
Komisija primena, kad Kolegija prisiima politinę atsakomybę pagal SESV 317 straipsnį ir kasmet tvirtina apibendrinamąją ataskaitą, kurioje pateikiama praėjusių metų MVA santrauka (FR 66 straipsnio 9 dalis). Komisija mano, kad MVA ir apibendrinamąja ataskaita kartu pasiekiami vidaus ir išorės atskaitomybės tikslai.
Dėl EP prašymo paaiškinti tipinius nurodymus dėl MVA (dėl galimos neigiamos nuomonės, sankcijų mechanizmo) Komisija pabrėžia, kad pagal dabartinius nurodymus įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai jau gali daryti išvadą, kad neturi pagrįsto patikinimo, jog taikomomis kontrolės procedūromis pakankamai užtikrinamas atitinkamų sandorių teisėtumas ir tvarkingumas.
Dėl sankcijų mechanizmo pažymėtina, kad ir FR, ir Tarnybos nuostatuose šiuo metu jau yra nustatyta, kad įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas atsako pagal drausmines procedūras ir kad jam tenka piniginė atsakomybė už neteisėtą veiklą, sukčiavimą arba korupciją.
2. Supaprastinimas
2014–2020 m. teisinėje sistemoje nustatytomis priemonėmis sukurtas tolesnio paprastinimo pagrindas, pavyzdžiui, sumažintas programų skaičius, suderintos Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES priemonių nuostatos, labiau įtvirtintas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, įdiegti bendrieji veiksmų planai, sumažinta audito našta, laikantis proporcingumo principo.
Naujoje žemės ūkio ir kaimo plėtros srities teisinėje sistemoje numatyta supaprastinimo elementų, pavyzdžiui, kaimo plėtros srityje – smulkiųjų ūkininkų schema arba standartinės išlaidos ir vienkartinių išmokų mokėjimai. Tačiau kadangi dauguma šių elementų VN yra savanoriški, jų praktinis poveikis priklauso nuo valstybės sprendimo dėl jų įgyvendinimo. Be to, dėl kai kurių elementų, kuriuos per teisėkūros procedūrą nustatė teisėkūros institucijos, pradiniai Komisijos pasiūlymai tapo sudėtingesni. Komisija taip pat pradėjo supaprastinimo peržiūrą, apie jos rezultatus netrukus bus informuoti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai.
Kalbant apie sanglaudos politiką, VN pasiūlyta įvairių paprastinimo galimybių, ir dabar VN turi jomis pasinaudoti, kartu vengdamos perteklinio reglamentavimo. Be to, patobulinus teisės aktus, neseniai supaprastintos viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklės; jas visiškai įgyvendinus, turėtų sumažėti klaidų lygis. Komisija dar ėmėsi politinės iniciatyvos ir sudarė ekspertų grupę, kad ši atliktų nepriklausomą vertinimą, kaip VN įgyvendina paprastinimo priemones, ir įvardytų tolesnio taisyklių paprastinimo galimybes. 2015 m. liepos 10 d. Komisija priėmė sprendimą sudaryti Aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupę Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėjams skirtiems supaprastinimams stebėti; apie tai 2015 m. birželio 9 d. paskelbė už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Creţu. Grupės paskirtis – įvertinti, kaip VN pasinaudojo galimybėmis supaprastinti tvarką fondų paramai gauti ir naudojimąsi šia parama, kad sumažėtų paramos gavėjams tenkanti administracinė našta.
Nuo 2016 m. pradės veikti elektroninio sanglaudos politikos administravimo sistema. 2014–2020 m. reglamentavimo sistemoje suteikiama daugiau galimybių naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu, numatyta naujų supaprastintų priemonių, pavyzdžiui, bendrieji veiksmų planai; šios priemonės apibrėžtos tik pagal tai, kokius produkto ir rezultatų rodiklius reikia pasiekti, o įgyvendinamos laikantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarkos. Be to, kalbant apie užimtumą, Komisija VN veda seminarus supaprastinimo tema. Komisija ketina iki 2015 m. pabaigos EP ir Tarybai pristatyti esamos supaprastinimo padėties apžvalgos ataskaitą.
Dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo ir fondų taisyklių suderinimo mažėja gavėjų administracinė našta ir klaidų rizika. Todėl paprastinimas padeda sutelkti jėgas tam, kad būtų pasiekti projektų ir programų rezultatai.
Komisija stebės, kaip kiekvienoje politikos srityje įgyvendinami supaprastinimo elementai ir, naudodamasi Administracinio supaprastinimo rezultatų suvestine, iki 2015 m. pabaigos suderins šias atskiras iniciatyvas.
Komisija atsižvelgs į šios stebėsenos ir koordinavimo veiklos rezultatus per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą (kurią suplanuota atlikti 2016 m. pabaigoje) ir per kitą FR peržiūrą.
3. Veiklos rezultatai (303–310 dalys)
Naujos kartos 2014–2020 m. DFP išlaidų programos padės siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes jos daugiau sutelktos į veiklos rezultatus, kaip išsamiai paaiškinta pirmiau minėtame pirmininko pavaduotojos K. Georgievos laiške.
Atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 3 d. EP rezoliuciją dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (40 punktas) 9 , Komisija ėmėsi būtinų priemonių ir 2015 m. sudarė Tarpinstitucinę rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo darbo grupę.
EP prašo, kad generalinių direktorių valdymo plane butų nustatytas ribotas skaičius tikslų, apie kurių įgyvendinimą jie praneštų savo MVA. Komisija pabrėžia, kad 2013 m. MVA aptarta pažanga, padaryta siekiant 2013 m. valdymo planuose nustatytų orientyrų ir ilgalaikių tikslų, taip pat pateikta vertinimų ir atlikto veiklos audito rezultatų santrauka.
Rezoliucijoje prašoma, kad į kitą įvertinimo pranešimą būtų įtraukta dvejopa analizė: Investicijų plano 10 ir Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plano efektyvumo, veiksmingumo ir pasiektų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo rezultatų analizė.
Kalbant apie pirmąją analizę, laikydamasi susitarimo su EP ir Taryba (2015 m. birželio 5 d.), Komisija pateiks: a) ES garantijos naudojimo ir veikimo vertinimą ir EAR nuomonę ir b) ataskaitą su nepriklausomu reglamento taikymo įvertinimu.
Dėl antrosios analizės Komisija pažymi, kad įvertinimo pranešime pateikiami duomenys apie veiksmus, finansuotus iš ES biudžeto įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos 2012 m. birželio mėn. priimto Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo planą.
Kiti du prašymai susiję su Komisijos vidaus organizacinės struktūros koordinavimu. Pagal savo naujus darbo metodus Komisija nustato, kaip užtikrina, kad visų Komisijos tarnybų darbas būtų vykdomas pagrindinėse politikos gairėse nustatytose srityse ir stengiasi kurti tvirtesnius ES biudžeto vykdymo principus. Be to, ES politika valdoma ir koordinuojama atsižvelgiant į horizontalųjį GD veiklos pobūdį.
Dėl to sudaryta Komisijos narių grupė, kuri nagrinėja ES biudžeto vykdymo rezultatus.
4. Konkrečios problemos
4.1. Interesų konfliktai (56 dalis)
Dėl EP prašymo išnagrinėti dabartinę šios srities VN teisės aktų padėtį Komisija primena, kad, apskritai pareiga nacionaliniu lygmeniu užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktų, įskaitant interesų konfliktus, susijusius su Sąjungos biudžeto lėšų valdymu, priklauso VN kompetencijai.
Dėl raginimo pateikti rekomendacijų arba teisiškai privalomų sprendimų Komisija primena, kad teisinės nuostatos 11 dėl interesų konfliktų vengimo įgyvendinant ES biudžetą pagal pasidalijamojo valdymo principus jau priimtos.
Pirmiausia, kalbant apie FR nuostatas, reikalingų priemonių, kad būtų išvengta interesų konfliktų, susijusių su valdymo ir kontrolės veikla, turi imtis pačios VN.
Be to, Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR) numatyta, kad veiksmų programose reikia užtikrinti, kad tais atvejais, kai vadovaujančioji institucija yra ir paramos gavėja, funkcijos būtų pakankamai atskirtos.
Viešųjų pirkimų taisyklėse taip pat nustatyta, jog VN turi užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos imtųsi reikiamų priemonių, kad veiksmingai užkirstų kelią interesų konfliktams, kylantiems vykdant pirkimo procedūras, ir kad juos veiksmingai nustatytų ir šalintų, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo ir visiems ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas sąlygas.
4.2. Išankstinis pasirengimo narystei finansavimas (215 dalis)
Dėl devynių operacijų, susijusių su pasirengimo narystei nacionalinėmis programomis, patvirtinimo Komisija pabrėžia, kad jas paveikė tik laikina procedūrinė apskaitos klaida. Komisija visada tvirtino, kad ši klaida nepadarė poveikio nei sąskaitų patikimumui, nei atitinkamų operacijų teisėtumui ir tvarkingumui.
Be to, toje dalyje tik iš dalies atspindėtos EAR padarytos išvados ir atitinkami Komisijos atsakymai dėl 2013 m. EAR metinės ataskaitos.
Atsakydama į pastabą, kad Plėtros generalinio direktorato praktika neatitinka FR 88 straipsnio ir reglamento taikymo taisyklių 100 straipsnio nuostatų, Komisija pabrėžia, kad šiomis nuostatomis reglamentuojamas būtent išlaidų patvirtinimas, kuris nė vienoje šių operacijų nebuvo suteiktas. Taigi Komisija nesutinka, kad straipsnio nesilaikyta: jokiu etapu bendraujant su valstybėmis paramos gavėjomis dėl šių operacijų nebuvo nurodyta, kad Komisija patvirtino susijusias išlaidas.
Komisija pažymi, kad laikinoji apskaitos procedūra buvo taikoma tik dvejus metus, o trečiaisiais metais atšaukta. Generalinis direktoratas su atitinkamomis šalimis paramos gavėjomis dabar įdiegė sistemą, kuria užtikrinama, kad sąnaudų pripažinimas apskaitoje visapusiškai atitiktų FR.
4.3. Organizacija IMG (234–235 dalys)
Rezoliucijoje prašoma ištirti, kodėl neteisėtai paviešinta galutinė OLAF ataskaita dėl organizacijos IMG, taip pat priimti sprendimą dėl teisinio šios organizacijos statuso. Laikydamasi konfidencialumo reikalavimų, Komisija praneš EP esą neteisėto paviešinimo aplinkybių tyrimų rezultatus.
Dėl teisinio organizacijos IMG statuso Komisija jau paaiškino, kad, atsižvelgdama į naujas OLAF galutinėje ataskaitoje išdėstytas faktines aplinkybes, ji su organizacija IMG sutarčių specialia tarptautinėms organizacijoms taikoma tvarka nebepasirašinės tol, kol nepaaiškės organizacijos IMG statusas.
Komisija norėtų priminti, kad FR ir jo taikymo taisyklėse išdėstyta aiški teisinė dotacijų skyrimo neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus ir pirkimo sutarčių skyrimo vykdant derybas be išankstinio skelbimo (tiesioginio valdymo atveju) sistema. Teisinėje sistemoje numatyti konkretūs atvejai, kada galima taikyti tiesioginio skyrimo tvarką, pavyzdžiui, humanitarinės pagalbos, civilinės saugos, pagalbos krizėms valdyti, ekstremaliųjų situacijų, monopolijų atvejais, kai teisėkūros institucija įstaigas nurodo pagrindiniame akte arba kai vykdomi specialūs veiksmai, kuriems reikalingas konkretus paramos gavėjas, daugiausia dėl jo techninės kompetencijos, didelės specializacijos arba specialių administracinių galių. Kalbant apie viešuosius pirkimus, kiekvienoje MVA pagal taikymo taisyklių 53 straipsnį nurodomas derybų procedūrų, taikytų per vienus metus, skaičius (3 priedas, 11 ir 12 lentelės).
Svarbu pažymėti, kad sąsajos tarp šių konkrečių atvejų ir gavėjo arba rangovo teisinio statuso nėra. Tai, ar subjektas yra tarptautinė organizacija, ar ne, šiais konkrečiais atvejais neturi reikšmės: privilegijų, kurių, kaip spėjama, subjektas galėtų įgyti dėl savo pobūdžio, įgyjama ne dėl tiesioginio valdymo, jas veikiau sudaro galimybė taip pat naudotis ankstesne valdymo kartu su tarptautinėmis organizacijomis sistema, dabar vadinama netiesioginiu valdymu.
Rezoliucijoje taip pat prašoma informuoti EP apie 2011 m. OLAF pradėtą tyrimą ir pateikti sąrašą, kuriame būtų išvardytos visos organizacijos, įmonės, kitos įstaigos arba asmenys, su kuriais Komisija sudarė sutartis neskelbdama kvietimo teikti pasiūlymus, ir būtų nurodytas jų teisinis statusas.
Dėl pirmojo prašymo pažymėtina, kad Komisija reguliariai informuoja Biudžeto kontrolės komiteto pirmininką ir jo narius. Pirmiausia Komisija primena, kad 2015 m. birželio 17 d. per in camera posėdį informavo Biudžeto kontrolės komiteto pirmininką ir jo narius apie Komisijos paskesnės informacijos apie organizaciją IMG, suteiktos OLAF, poveikį. Komisija norėtų nurodyti tą informaciją.
Dėl antrojo prašymo Komisija mano, kad teikti gavėjų, kuriems skirtos sutartys vykdant derybas arba kuriems dotacijos skirtos tiesiogiai, sąrašą ir kartu nurodyti jų teisinį statusą būtų neproporcingas darbo krūvis, nes šių duomenų iš centrinių duomenų bazių lengvai surinkti neįmanoma. Be to, tiesioginio skyrimo atvejai yra aiškiai išvardyti MVA, kaip paminėta pirmiau.
4.4. OLAF (280–287 dalys)
Parlamento prašymas šioje srityje daugiausia susijęs su OLAF ir jos Priežiūros komiteto (toliau – PK) santykiais. Komisija gali patikinti EP, kad į tai deramai atsižvelgiama.
Pirmiausia, dėl PK nepriklausomumo pagal Reglamentą Nr. 883/2013 OLAF kiek galėdama ėmėsi priemonių, stengdamasi užtikrinti, kad PK ir jo biudžetas būtų nepriklausomi ir finansiškai savarankiški. Komisija tiria galimybę pagal esamą teisinę sistemą šį komitetą, ypač jo žmogiškuosius išteklius ir biudžeto valdymą, dar labiau sustiprinti. EP bus deramai informuojamas. Taip pat dėl prašymo konsultuotis su PK prieš keičiant instrukcijas darbuotojams dėl tyrimo procedūrų ir prieš nustatant tyrimo politikos prioritetus, OLAF dėl tyrimo procedūrų ir tyrimo politikos prioritetų jau konsultavosi su PK, kokias gaires pateikti darbuotojams, kaip nustatyta Reglamente Nr. 883/2013 ir OLAF bei PK darbo tvarkos susitarime, ir įsipareigojo taip elgtis ir ateityje.
Kalbant apie Priežiūros komiteto rekomendacijų įgyvendinimą, Komisija gali patikinti EP, kad OLAF atidžiai išnagrinėjo visas PK rekomendacijas ir daugeliui jų įgyvendinti skiriama nemažai išteklių. 2014 m. buvo pirmi metai, kuriais PK stebėjo, kaip praėjusiais metais įgyvendintos jo rekomendacijos. Rengiama procedūra, kaip ateityje vykdyti tokį stebėjimą. Ir OLAF, ir PK šioje srityje stengiasi tinkamai bendradarbiauti. Tyrimų, kuriuos OLAF pradėjo 2012 m. vasario 1 d., vykdydama reorganizaciją, teisėtumas išnagrinėtas 2015 m. sausio 20 d. PK ataskaitoje Nr. 3/2014. 2015 m. vasario 9 d. OLAF pateikė savo pastabas dėl PK ataskaitos, jos buvo pridėtos prie PK ataskaitos, išsiųstos institucijoms 2015 m. vasario 12 d. Tyrimų trukmės statistinę informaciją OLAF pateikė savo metinėse ataskaitose. Be to, OLAF generalinis direktorius paprašė, kad PK parengtų išsamią nuomonę apie OLAF statistinę informaciją; PK šią nuomonę įtraukė į 2015 m. darbo programą.
* * *
Ares(2015) 971353, 2015 3 4.
Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento dėl EP rezoliucijų 2, 10, 12, 26–27, 34–35, 40, 44–45, 58, 91, 94, 103, 110, 137–138, 141, 143–144, 148, 152, 156, 169, 218, 222, 224, 268–269, 271, 282–283, 290, 294–295, 297 dalis.
Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento dėl Tarybos rekomendacijos 50 dalį.
COM(2014) 688 final.
COM(2014) 618 final.
COM(2015) 279 final.
Paskelbta adresu http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2013-0319+0+DOC+XML+V0//LT .
COM(2015) 10 final.
FR 32 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnio 1 dalis, BNR 125 straipsnio 7 dalis, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 24 straipsnis.