EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 07 23

COM(2015) 360 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2014 M. METINĖ ATASKAITA DĖL REGLAMENTO (EB) NR. 300/2008 DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMO

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2014 M. METINĖ ATASKAITA DĖL REGLAMENTO (EB) NR. 300/2008 DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMO

2014 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. ataskaita

ĮVADAS

2014 metai ypatingi tuo, kad pradėtas įgyvendinti technologijomis grindžiamos skysčių, aerozolių ir gelių (SAG), kuriuos keleiviai gabena rankiniame bagaže, kontrolės pirmasis etapas ir baigėsi į ES įvežamų krovinių ir pašto reikalavimams taikomas pereinamasis laikotarpis. Prieš įsigaliojant abiem priemonėms, dėl jų buvo nemažai diskutuojama ir vyko intensyvus pasirengimas, todėl buvo sudarytos sąlygos jas įgyvendinti sklandžiai ir laiku.

Tęsdama 2013 m. pradėtą konsolidavimo procesą, 2014 m. birželio mėn. Komisija priėmė dar vieną teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama patikslinti, suderinti ir supaprastinti esamas aviacijos saugumo priemones. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai palankiai įvertino pokyčius, kuriais užtikrinama daugiau teisinio aiškumo siekiant išvengti nevienodo teisės aktų aiškinimo ir dar labiau užtikrinti, kad bendri pagrindiniai aviacijos saugumo standartai būtų įgyvendinami geriausiu būdu. Be to, rinkinį sudarančiais teisės aktais muitinės įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo programa buvo suderinta su aviacijos saugumo tvarka, taikoma reguliuojamiems subjektams ir žinomiems siuntėjams. Tokiu suderinimu sudaromos sąlygos abipusiam tam tikros atitinkamų institucijų vykdomos veiklos pripažinimui ir taip palengvinama atitinkamų sektoriaus atstovų bei valdžios institucijų veikla, kartu išlaikant esamą saugumo lygį.

Remiantis ES rizikos vertinimo, kurį atliekant daugiausia dėmesio skirta su keleiviais susijusiai rizikai, rezultatais, 2014 metais buvo intensyviai vykdoma veikla siekiant dar labiau sustiprinti gebėjimą aptikti sprogmenis. Atlikus darbą parengti teisės aktai, kuriuose apibrėžiamas mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių įrangos naudojimas keleiviams, bagažui ir kroviniams tikrinti. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. tikrinant keleivius ir rankinį bagažą bus privaloma naudoti mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklius. Be to, buvo užbaigti kiti du oro transportu vežamų krovinių rizikos vertinimo etapai.

Tarptautiniu mastu Komisija aktyviai dalyvavo visuose atitinkamuose Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) renginiuose ir forumuose, kuriuose ji toliau atliko svarbų vaidmenį derinant ES poziciją ir strategiją dėl aviacijos saugumo politikos tarptautiniu lygiu. Komisija palaikė visapusišką dialogą su svarbiausiomis trečiosiomis šalimis partnerėmis bei regioninėmis organizacijomis ir 2014 m. organizavo keletą dvišalių ir daugiašalių susitikimų bei juose dalyvavo. Ypač daug dėmesio buvo skiriama informuotumo didinimo veiklai Afrikos regione, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiai įgyvendinti įvežamiems kroviniams ir paštui keliamus reikalavimus.

Dar viena sritis, kurioje valstybės narės ir Komisija aptariamais metais glaudžiai bendradarbiavo – tai valstybių narių ir atitinkamų veiklos vykdytojų atliekama aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo stebėsena vykdant ES patikrinimus. Reikalavimų laikymosi lygis išliko stabilus, todėl 2014 m. laikinai sustabdyti ES vienintelio saugumo patikrinimo sistemos taikymo neprireikė.

PIRMA DALIS

Patikrinimai

1.Bendrosios pastabos

Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas Komisija turi atlikti valstybių narių aviacijos saugumo administracijų (toliau – atitinkamos institucijos) ir ES oro uostų patikrinimus. Sąjungos programa taikoma ir Šveicarijai, o Norvegijoje ir Islandijoje pagal analogiškas nuostatas patikrinimus atlieka Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucija. Šiems patikrinimams atlikti Komisija turi devynių aviacijos saugumo inspektorių, dirbančių visą darbo dieną, grupę. Patikrinimus atlikti padeda apie 100 nacionalinių auditorių, kuriuos paskyrė valstybės narės, Islandija, Norvegija ir Šveicarija ir kurių tinkamumas dalyvauti Komisijos patikrinimuose užtikrinamas Komisijos rengiamu mokymu. 1 priede pateikta visų Komisijos ir ELPA priežiūros institucijos iki šiol atliktų atitikties stebėsenos veiksmų suvestinė.

2.Atitinkamų nacionalinių institucijų patikrinimai

2014 m. Komisija užbaigė trečiąjį atitinkamų institucijų patikrinimų ciklą ir pradėjo ketvirtąjį. Šioje ataskaitoje aptariami visų 2014 metais atliktų patikrinimų abiejų ciklų rezultatai. Iš viso 2014 m. atlikti devyni atitinkamų institucijų patikrinimai. Daugumoje valstybių narių atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad padėtis, palyginti su padėtimi, nustatyta per ankstesnius patikrinimus, gerokai pagerėjo.

Būdingiausi 2014 m. nustatyti trūkumai panašūs į tuos, kurie buvo nustatyti trečiajame cikle, ir daugiausia susiję su nedideliais neatitikimais visapusiškai derinant nacionalines aviacijos saugumo programas bei nacionalinių kokybės kontrolės programų įgyvendinimo trūkumais. Kalbant apie šiuos trūkumus, kai kurios valstybės narės nepakankamai stebėjo žinomus oro uosto atsargų ir orlaivio atsargų tiekėjus, nes daugiausia dėl problemų, susijusių su valstybės biudžetu, ir didelio susijusių subjektų skaičiaus trūko išteklių. Be to, kai kuriose valstybėse narėse, kuriose atliktas patikrinimas, reikia gerinti užsienio oro vežėjų stebėseną, kad ji būtų atliekamai reguliariai ir tinkamai. Galiausiai keletas valstybių narių neužtikrino, kad būtų visapusiškai laikomasi reikalavimo oro uostų saugumo priemones tikrinti ne rečiau nei minimaliu dažnumu.

Teigiamai įvertinta tai, kad daugumoje valstybių narių, kuriose 2014 m. atliktas patikrinimas, nustačius trūkumų, jų šalinimo procesas buvo tinkamas, o vykdymo užtikrinimo priemones galėjo taikyti visos valstybės narės.

3.Pradiniai oro uostų patikrinimai

2014 m. atlikta dvidešimt penki pradiniai oro uostų patikrinimai – tiek pat, kiek 2013 m. Patikrinta atitiktis visiems skyriams (bet ne per kiekvieną patikrinimą). Nustatyta, kad 2014 m. reikalavimus atitiko 81 % pagrindinių priemonių – iš esmės tiek pat, kiek ir ankstesniais metais.

Kaip ir anksčiau, daugumą nustatytų trūkumų lėmė su žmogiškuoju veiksniu susijusios problemos. Jų daugiausia pasitaiko tikrinimo ir orlaivio saugumo, taip pat tam tikrų krovinių saugumo reikalavimų įgyvendinimo srityse. Šios su žmogiškuoju veiksniu susijusios problemos turėtų būti šalinamos gerinant mokymą ir priežiūrą.

Kita vertus, palyginti su ankstesniais metais, 2014 m. pagerėjo oro uosto atsargų ir orlaivio atsargų saugumo kontrolės reikalavimų laikymasis. Tokį pagerėjimą lėmė dėl Komisijos surengtų informavimo kampanijų padidėjęs informuotumas ir atitinkamų teisės aktų peržiūra, kurią atlikus padidėjo priemonių aiškumas ir nuoseklumas.

4.Paskesni patikrinimai

Pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 72/2010 1 13 straipsnį Komisija paprastai atlieka ribotą skaičių paskesnių patikrinimų. Jei per pradinį patikrinimą nustatyti keli dideli trūkumai, numatomas papildomo apsilankymo laikas, tačiau, siekiant patikrinti nacionalinės atitikties stebėsenos veiklos ir teikiamų ataskaitų tikslumą, patikrinimai atliekami ir atsitiktine tvarka. 2014 m. atlikus keturis tokius patikrinimus patvirtinta, kad dauguma nustatytų trūkumų ištaisyti tinkamai. Tačiau dviejų paskesnių patikrinimų atveju dar reikėjo atidžiai stebėti, kaip šalinami keli dar nepašalinti trūkumai; tai patvirtina, jog tokia paskesnė veikla yra svarbi.

5.Vertinimas

Per aptariamus metus pagal darbo susitarimą su JAV susisiekimo saugumo administracija, kuris sudarytas remiantis ES ir JAV susitarimu dėl oro susisiekimo 2 , atliktas vieno JAV oro uosto vertinimas.

Be to, Aviacijos saugumo reguliavimo komitetas išnagrinėjo Gernsio, Džersio ir Meno salos oro uostų vertinimo ataskaitas; išnagrinėjus ataskaitas, šiose teritorijose esantys oro uostai įtraukti į ES vienintelio saugumo patikrinimo sistemą 3 .

6.Nebaigtos bylos, bylos pagal 15 straipsnį ir teisinės procedūros

Patikrinimo byla baigiama tik kai Komisija įsitikina, kad imtasi tinkamų taisomųjų veiksmų. 2014 m. užbaigtos trisdešimt penkios bylos (dvidešimt šešios bylos dėl oro uostų ir devynios – dėl atitinkamų institucijų). Tai reiškia, kad per aptariamus metus kiekvienam atliekamam naujam patikrinimui tenka po baigtą jau pradėto patikrinimo bylą, todėl 2014 m. neatliktų darbų nebuvo. Iš viso metų pabaigoje buvo nebaigtos devynios atitinkamų institucijų patikrinimo bylos ir šešiolika oro uostų patikrinimo bylų.

Jei manoma, kad oro uoste nustatyti trūkumai yra tokie dideli, kad galėtų turėti didelį poveikį bendram civilinės aviacijos saugumo lygiui Sąjungoje, Komisija taiko Komisijos reglamento (ES) Nr. 72/2010 15 straipsnį. Tai reiškia, kad apie susidariusią padėtį turi būti įspėtos visos kitos atitinkamos institucijos ir turi būti apsvarstyta, kokias kompensacines priemones taikyti iš to oro uosto vykdomiems skrydžiams. 2014 m. bylų pagal 15 straipsnį nepradėta.

Nepaisant to, ar taikomas 15 straipsnis, kita galima priemonė, kurios gali imtis Komisija, visų pirma tais atvejais, kai ilgą laiką nesiimama priemonių trūkumams pašalinti arba trūkumai nuolat kartojasi, – pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 2014 m. atlikus nacionalinės administracijos institucijos patikrinimą pradėta viena pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Komisijos nuomone, atitinkama valstybė narė neužtikrino, kad keliuose jos teritorijoje esančiuose oro uostuose būtų nuolat atliekama tam tikrų saugumo priemonių atitikties stebėsena. 2015 m. pradžioje ši byla dar nebuvo baigta. Be to, per patikras nustačius, jog valstybė narė reikšmingai padidino vykdomų patikrinimų skaičių, 2014 metais buvo galima užbaigti 2013 m. pradėtą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl atitinkamoje valstybėje narėje veikiančių oro vežėjų nacionalinės stebėsenos veiklos.

7.Valstybių narių vidaus vertinimai

Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010 4 , II priedo 18.1 punktą valstybės narės privalo iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos pateikti Komisijai metinę ataskaitą, kurioje būtų aptarti ankstesnių metų sausio–gruodžio mėn. nacionalinės atitikties stebėsenos veiklos rezultatai. 2013 m. sausio–gruodžio mėn. ataskaitinio laikotarpio dokumentus valstybės narės pateikė laiku ir visos naudojosi Komisijos šablonu. Išnagrinėjus šias ataskaitas nustatytos problemos buvo panašios į ankstesniais metais nustatytąsias; jos susijusios su tuo, kad kai kurioms valstybėms narėms buvo sudėtinga patikrinti visas saugumo priemones, atlikti slaptą tyrimą visose reikiamose zonose ir užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų paskesnių veiksmų. Todėl atlikdama atitinkamų institucijų patikrinimą Komisija ir toliau ypač daug dėmesio skyrė šioms problemoms.

ANTRA DALIS

Teisės aktai ir papildomos priemonės

1.Teisės aktai

Civilinė aviacija išlieka teroristinių grupuočių taikiniu, todėl siekiant kovoti su šia grėsme reikia užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos tinkamos rizika grindžiamos apsaugos priemonės. Todėl Komisija ir valstybės narės nuolat pritaiko rizikos mažinimo priemones, kad užtikrintų aukščiausio lygio saugumą ir kartu kuo labiau sumažintų neigiamą poveikį veiklai. 2014 m. priimtais naujais aviacijos saugumo srities įgyvendinimo teisės aktais bus dar labiau patobulinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinimo taisykles nustatyta teisinė sistema.

Vienas iš pagrindinių 2014 m. priimtų pakeitimų yra susijęs su specialiosiomis priemonėmis sprogmenims, kuriuos slapta nešasi keleiviai, aptikti 5 . Tai bus pasiekta nustatant privalomą reikalavimą ES oro uostuose atliekant tikrinimą naudoti mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių įrangą, kad būtų pagerintas gebėjimas aptikti sprogmenis. Be to, kad įgyvendintų tą patį tikslą, oro uostai gali įrengti kūno skenerius ar naudoti sprogmenis užuodžiančius šunis. Nustatyta, kad atliekant keleivių tikrinimą naudoti mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklius bus privaloma nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Be to, siekiant užtikrinti įvairių mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių naudojimo įvairiais tikslais (pavyzdžiui, keleiviams, bagažui ir kroviniams tikrinti) veiksmingumą, patikslinta jų naudojimo tvarka.

2014 m. birželio mėn. Komisija taip pat priėmė naujas įgyvendinimo taisykles, kuriomis dar labiau patikslintos, suderintos ir supaprastintos tam tikros aviacijos saugumo priemonės ir taisyklės 6 . Iš ES aviacijos saugumo taisyklių įgyvendinimo patirties matyti, jog siekiant vienodai aiškinti teisės aktus ir dar geriau užtikrinti, kad bendri pagrindiniai standartai būtų įgyvendinami veiksmingai, būtinas didesnis teisinis aiškumas. Pakeitimai buvo daugiausia dėl priemonių, susijusių su orlaivio saugumu, kroviniais, paštu, orlaivio atsargomis ir oro uosto atsargomis ir saugumo įranga. Be to, nustačiusi, kad Gernsio, Meno salos ir Džersio oro uostai taiko saugumo standartus, kurie yra lygiaverčiai ES bendriems pagrindiniams standartams, Komisija šiuos oro uostus įtraukė į ES vienintelio saugumo patikrinimo sistemą. Kitas svarbus šio pakeitimo elementas yra tai, kad suderinti patvirtintiems reguliuojamiems subjektams ir (arba) žinomiems siuntėjams ir muitinės įgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams taikomi reikalavimai. Tokiu suderinimu bus sudarytos sąlygos abipusiam pripažinimui, kuriuo bus palengvinta atitinkamų sektoriaus atstovų bei valdžios institucijų veikla.

Visų priimtų teisės aktų sąrašas pateiktas 2 priede. Galutinė šių dokumentų redakcija buvo derinama penkiuose eiliniuose Civilinės aviacijos saugumo reguliavimo komiteto posėdžiuose, penkiuose Patariamosios suinteresuotųjų šalių grupės aviacijos saugumo klausimais susitikimuose ir tikslinės darbo grupės posėdžiuose, kuriuose dalyvavo valstybių narių ir sektoriaus atstovai. Pakeitimai, susiję su į ES įvežamais kroviniais, taip pat grindžiami oro transportu vežamų krovinių rizikos vertinimo dviejų etapų rezultatais.

2.Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazė (UDSCS)

Nuo 2010 m. birželio 1 d. reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazė 7 yra vienintelė teisėta pirminė priemonė, kuria reguliuojami subjektai turi naudotis ieškodami informacijos, kai priima siuntinius iš kito reguliuojamo subjekto arba žinomo siuntėjo. Nuo 2012 m. vasario 1 d. duomenų bazė buvo išplėsta: į ją įtrauktas oro vežėjų, kuriems leidžiama į ES įvežti krovinius ir paštą iš trečiųjų šalių oro uostų, sąrašas (ACC3). 2013 m. išplėsta šios duomenų bazės teisinė informacija: į ją įtrauktas ir valstybių narių patvirtintų ES aviacijos saugumo tvirtintojų sąrašas. Be to, kad geriau atsispindėtų išplėsta duomenų bazės taikymo sritis, ji pervadinta Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų baze 8 . 2014 m. pabaigoje duomenų bazėje buvo apie 14 000 įrašų apie reguliuojamus subjektus, žinomus siuntėjus, nepriklausomus tvirtintojus ir ACC3 subjektus. Atitiktis nustatytam 99,5 % prieinamumo rodikliui buvo nuolat užtikrinama ir 2014 metais.

3.ES oro uostų patikrinimai. Vadovai

Reglamente (EB) Nr. 300/2008 ir Komisijos reglamente (ES) Nr. 72/2010 nustatytas reikalavimas Komisijos tarnyboms civilinės aviacijos saugumo reikalavimų patikrinimus vykdyti objektyviai ir vadovaujantis standartine metodika.

Kad prisidėtų prie šio siekio, Komisija yra parengusi ir nuolat atnaujina du išsamius vadovus, kuriuose pateiktos šios srities ES inspektoriams skirtos išsamios rekomendacijos ir gairės. Viename vadove aptarti oro transportu vežamų krovinių saugumo patikrinimai, o kitame – oro uostų patikrinimai. Siekiant atsižvelgti į naujausius įgyvendinimo taisyklių pakeitimus ir įtraukti papildomas inspektoriams skirtas rekomendacijas ir gaires, 2014 m. lapkričio mėn. abu vadovai buvo patikslinti. Siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti bendrus pagrindinius standartus, šiais vadovais gali naudotis ir nacionaliniai auditoriai.

TREČIA DALIS

Bandymai, tyrimai ir naujos iniciatyvos

1.Bandymai

ES aviacijos saugumo teisės aktuose nurodytas bandymas atliekamas, kai valstybė narė susitaria su Komisija, kad tam tikrą laiką taikys tam tikrą teisės aktuose nenumatytą priemonę ar metodą, kuria (iuo) pakeičiama viena iš pripažintų saugumo kontrolės priemonių, su sąlyga, kad toks bandymas nedaro neigiamo poveikio bendram saugumo lygiui. Teisiškai šis terminas nevartojamas, kai valstybė narė ar subjektas atlieka naujos saugumo kontrolės priemonės, kuri taikoma kartu su teisės aktuose numatyta priemone ar keliomis tokiomis priemonėmis, vertinimą.

2014 metais bandymai ir vertinimai atlikti Prancūzijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Jie susiję su avalynei tikrinti skirta metalo aptikimo įranga kartu su stacionariąja metalo aptikimo įranga, naujos kartos įranga rankiniam bagažui tikrinti, kurią naudojant prieš tikrinimą nereikia išimti nešiojamųjų kompiuterių, didelių elektros prietaisų ir skysčių, taip pat programinės įrangos, kurią taikant galima automatiškai leisti įsinešti bagažą, kuriame nėra jokių grėsmę keliančių daiktų, naudojimu tikrinimo įrangoje. Visų bandymų rezultatai yra teigiami ir jais reikšmingai prisidėta prie ateityje rengiamų teisės aktų pakeitimų.

2.Tyrimai ir ataskaitos

2014 m. gegužės mėn. Komisijai pateikti tyrimo 9 , kuris pradėtas 2014 m. sausio 31 d. ir kurio metu buvo vertinamas skysčių patikrinimo įgyvendinimo pirmojo etapo poveikis, dokumentai. Nuo tos dienos keleiviams buvo leidžiama įsinešti neapmuitinamų prekių parduotuvėse įsigytų skysčių, skystų vaistų ir specialiems mitybos poreikiams reikalingų skysčių, su sąlyga, kad jie patikrinti tam skirta įranga. Siekiant išsiaiškinti, ar būta poveikio veiklai, išanalizuoti veiklos duomenys, kaip antai patikrintų keleivių skaičius ir vieno keleivio vežamų skysčių kiekis. Remiantis tyrimo rezultatais padaryta išvada, kad skysčių gabenimo apribojimų panaikinimo pirmajame etape poveikio veiklai nenustatyta ir teisės aktai buvo sėkmingai įgyvendinti.

2014 m. lapkričio pabaigoje Komisija gavo papildomo tyrimo, kurį atliekant įvertintas galimas skysčių gabenimo apribojimų panaikinimo antrasis etapas. Šį tyrimą atliko konsultavimo bendrovė ICF International. Atliekant kelis bandymus oro uostuose įvertinta galimybė leisti keleiviams įsinešti vandenį buteliuose ir patikrinti ankstesnio tyrimo duomenys, palyginti su poveikiu veiklai pirmajame etape. Be to, šio tyrimo metu padaryta išvada, kad pirmajame etape ES oro uostuose, kurie dalyvavo šiame tyrime, jokio poveikio veiklai nebuvo juntama net ir vasarą, kai veikla vykdoma intensyviausiai. Vis dėlto konstatuota, kad jei būtų panaikinta dar daugiau apribojimų ir keleiviams būtų leista įsinešti ir vandenį buteliuose, tai galėtų turėti didelį poveikį ES oro uostų pralaidumui ir sąnaudoms. Taip yra pirmiausia dėl prognozuojamo didelio kiekio butelių, kuriuos reikėtų patikrinti, o tam reikėtų kur kas daugiau skysčių tikrinimo įrangos. Atsižvelgdama į šio tyrimo išvadas, Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir tarptautiniais partneriais, nusprendė atidėti skysčių gabenimo apribojimų panaikinimo antrojo etapo įgyvendinimą.

3.Naujos iniciatyvos

Padaryta pakankama pažanga, susijusi su vienu iš svarbiausių ir daugiausia iššūkių keliančiu klausimu – aviacijos saugumo srities technologijų plėtojimo planu. Plane nustatoma įvairi veikla, apimanti visus saugumo technologijų ir metodų aspektus, ir pateikiama informacija visiems Europos suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems aviacijos saugumo tyrimuose.

Kalbant apie krovinius, Komisija toliau glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama susitarti dėl išankstinės informacijos apie krovinius (ACI) analizės tvarkos įgyvendinimo. Šioje srityje su muitinėmis buvo toliau bendradarbiaujama dėl išankstinės informacijos apie krovinius prieš pakrovimą (PLACI); tarptautiniu lygiu jau pradėta veikla ICAO ir PMO jungtinėje darbo grupėje dėl išankstinės informacijos apie krovinius, kurioje Komisija aktyviai dalyvauja. Kartu su valstybėmis ir suinteresuotaisiais subjektais šia veikla siekiama susitarti dėl bendrų principų ir galimų standartų bei rekomenduojamos praktikos, kurie būtų taikomi ir įgyvendinami, jei valstybė ar regionas nuspręstų tokią sampratą taikyti vienam ar visiems verslo modeliams krovinių ir pašto vežimo oro transportu srityje.

KETVIRTA DALIS

Dialogas su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis

1.Bendrosios pastabos

Komisija visapusiškai bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir svarbiausiomis trečiosiomis šalimis partnerėmis, be to, jai nuolat atstovaujama tarptautiniuose susitikimuose, kuriuose ji paprastai derina ES poziciją ir dažnai skaito pranešimus ar teikia dokumentus. Taip pat prireikus su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis rengiami atitinkami dialogai vietos arba bendros svarbos klausimais. Tokie ryšiai padeda ES gauti naujausios informacijos apie geriausią praktiką ir skleisti jos pavyzdžius, taip pat daryti poveikį priimamiems tarptautiniams sprendimams.

2.Tarptautinės organizacijos

Komisija dalyvavo 2014 m. kovo 17–21 d. Monrealyje vykusiame ICAO aviacijos saugumo grupės metiniame susitikime. Kalbant apie pokyčių aviacijos saugumo srityje ataskaitas, Komisija pristatė tris dokumentus, kuriuose išdėstomas ES požiūris (du dokumentai dėl saugumo priemonių, susijusių su skysčiais, ir vienas – dėl saugumo priemonių, susijusių su oro transportu vežamais kroviniais). Šie dokumentai buvo palankiai įvertinti ir susilaukė pritarimo.

Komisija taip pat dėjo dideles pastangas, kad būtų teikiama informacija apie į ES įvežamų krovinių ir pašto ES aviacijos saugumo patvirtinimą. Tai pasiekta aktyviai dalyvaujant ne viename tarptautiniame forume, taip pat ICAO ir kitų tarptautinių ir regioninių organizacijų organizuojamuose forumuose. Visų pirma, 2014 m. kovo mėn. Dakare (Senegalas) surengtas ES ir Afrikos civilinės aviacijos komisijos (AFCAC) bendras praktinis seminaras oro transportu vežamų krovinių ir pašto saugumo klausimais. Šiame renginyje Komisija turėjo galimybę Afrikos valstybių administracijoms bei veiklos vykdytojams paaiškinti ir patikslinti visus klausimus, susijusius su ES taisyklėmis dėl įvežamų krovinių ir pašto (ACC3). Be to, susitikime buvo plėtojamas dviejų regionų dialogas ir bendradarbiavimas, o 2015–2018 m. bus įgyvendinama svarbi Komisijos iniciatyva dėl Afrikos ir Artimųjų Rytų gebėjimų stiprinimo bei pagalbos civilinės aviacijos saugumo srityje.

Komisija taip pat reguliariai dalyvauja Europos civilinės aviacijos konferencijos saugumo forumo ir su juo susijusių darbo grupių susitikimuose. Kiekvienoje iš šių grupių padarytomis išvadomis vėliau remtasi per Civilinės aviacijos saugumo reguliavimo komiteto ir su juo susijusių darbo grupių susitikimų diskusijas. Įgyvendinant 2012 m. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą suintensyvinta Europos civilinės aviacijos konferencijos ir Komisijos veikla aviacijos saugumo srityje.

Remdamosi 2013 m. pasirašytu Komisijos ir ELPA priežiūros institucijos, kuri vykdo aviacijos saugumo atitikties stebėseną Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje, susitarimo memorandumu, ELPA priežiūros institucija ir Komisija toliau keitėsi atitinkamomis patikrinimų išvadomis.

Galiausiai, sukurta sąsaja tarp Eurokontrolės IT platformos ir Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazės. Ši sąsaja leidžia taikyti perspėjimo sistemą, kuria valstybės narės būtų laiku informuojamos apie orlaivius, atvykstančius iš trečiosiose šalyse esančių oro uostų, kai oro vežėjas neturi ACC3 vežėjo statuso.

3.Trečiosios šalys

Komisija ir JAV toliau aktyviai plėtojo dialogą aviacijos saugumo klausimais įvairiuose forumuose, ypač ES ir JAV bendradarbiavimo transporto saugumo klausimais grupėje. Bendradarbiavimo transporto saugumo klausimais grupė siekia skatinti bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso srityse ir užtikrinti, kad ir toliau būtų taikoma vienintelio saugumo patikrinimo sistema 10 bei abipusis ES ir JAV taikomos krovinių ir pašto vežimo oro transportu tvarkos pripažinimas.

Be to, Komisija kelis kartus pareiškė savo poziciją, kai valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl reikalavimų jų oro vežėjams imtis papildomų saugumo priemonių dėl skrydžių į tam tikras trečiąsias šalis. Komisija ir valstybės narės bendradarbiavo siekdamos užtikrinti, kad įgyvendinant šias priemones būtų atsižvelgiama į esamas ES aviacijos saugumo priemones siekiant sumažinti poveikį veiklai. Vienas iš pavyzdžių – JAV ir Kanados taikomos papildomos saugumo priemonės, susijusios su pavojumi civilinei aviacijai, kurį kelia savadarbiai sprogstamieji užtaisai, užmaskuoti kaip elektroniniai prietaisai; šias priemones oro vežėjai turėjo įdiegti per trumpą laiką ir be išankstinių konsultacijų, todėl neretai šiems vežėjams jos sukėlė didelių veiklos sunkumų.

IŠVADA

Siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų, ES ir toliau užtikrinamas aukšto lygio aviacijos saugumas.

Komisijos patikrinimų rezultatais patvirtinta, kad atitikties pagrindiniams ES aviacijos saugumo reikalavimams lygis išlieka stabilus. Nustatytus trūkumus iš esmės lėmė su žmogiškuoju veiksniu susijusios problemos. Apskritai Komisijos rekomendacijų dėl trūkumų šalinimo buvo laikomasi gerai, tačiau iš patikrinimų išvadų matyti, jog svarbu, kad valstybėse narėse būtų nustatyta griežta ES patikrinimų tvarka ir tinkamai užtikrinama kokybė. Komisija ir toliau stengsis užtikrinti, kad visi teisiniai reikalavimai būtų visapusiškai ir tinkamai įgyvendinami, o prireikus ji pradės oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Kalbant apie teisėkūrą pažymėtina, kad tai, jog priimti ir įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai, įskaitant tuos, kuriais siekiama dar labiau didinti ES reikalavimų aiškumą ir nuoseklumą, didinti sprogmenų aptikimo priemonių veiksmingumą ir sudaryti palankesnes sąlygas įsinešti tam tikrų kategorijų skysčių, padarė teigiamą poveikį: jie padėjo užtikrinti , kad kintančios grėsmės civilinei aviacijai sąlygomis ES saugumo priemonėmis ir toliau būtų garantuojamas aukščiausio lygio saugumas, kartu užtikrinant patogumą keleiviams ir mažinant neigiamą poveikį oro uostų bei oro transporto bendrovių veiklai.

(1) 2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 72/2010, kuriuo nustatoma Komisijos atliekamų patikrinimų aviacijos saugumo srityje tvarka (OL L 23, 2010 1 27, p. 1).

(2)  OL L 134, 2007 5 25, p. 4.

(3)  2014 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 687/2014, kuriuo dėl aviacijos saugumo priemonių patikslinimo, suderinimo ir paprastinimo ir nuostatų dėl saugumo standartų lygiavertiškumo ir krovinių bei pašto saugumo priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010.

(4) 2010 m. sausio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 18/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 (OL L 7, 2008 1 12, p. 3).

(5)  Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 278/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010, siekiant patikslinti, suvienodinti ir supaprastinti mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių naudojimo tvarką (OL L 82, 2014 3 30, p. 3).

(6)  2014 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 687/2014, kuriuo dėl aviacijos saugumo priemonių patikslinimo, suderinimo ir paprastinimo ir nuostatų dėl saugumo standartų lygiavertiškumo ir krovinių bei pašto saugumo priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010.

(7)  Komisijos parengta duomenų bazė, kuria pagal Reglamentą (ES) Nr. 185/2010 ir Sprendimą C(2010) 774 privalo naudotis tiekimo grandinės subjektai.

(8)  2013 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1116/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010 (OL L 299, 2013 11 9, p. 1).

(9) Tyrimą atliko konsultantas Leigh Fisheris.

(10) Nuo 2011 m. balandžio 1 d. taikoma iš JAV atvykstantiems orlaiviams, keleiviams ir jų rankiniam bei krovinių skyriaus bagažui. 2010 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 983/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010 (OL L 286, 2010 11 4, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 07 23

COM(2015) 360 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2014 M. METINĖ ATASKAITA DĖL REGLAMENTO (EB) NR. 300/2008 DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMO

1 priedas

Komisijos patikrinimai 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis

ELPA priežiūros institucijos patikrinimai 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis

2 priedas

2014 m. priimti įgyvendinimo teisės aktai

2014 m. kovo 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 278/2014 1 , kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010, siekiant patikslinti, suvienodinti ir supaprastinti mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių naudojimo tvarką

2014 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 687/2014 2 , kuriuo dėl aviacijos saugumo priemonių patikslinimo, suderinimo ir paprastinimo ir nuostatų dėl saugumo standartų lygiavertiškumo ir krovinių bei pašto saugumo priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010

2014 m. kovo 5 d. Sprendimas C(2014) 1200 3 , kuriuo iš dalies keičiamos Komisijos sprendimo C(2010) 774 nuostatos dėl oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto

2014 m. kovo 17 d. Sprendimas C(2014) 1635 4 , kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2010) 774, siekiant patikslinti, suvienodinti ir supaprastinti mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių naudojimo tvarką

2014 m. birželio 17 d. Sprendimas C(2014) 3870 5 , kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2010) 774, siekiant patikslinti, suvienodinti ir supaprastinti mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių naudojimo tvarką

2014 m. birželio 20 d. Sprendimas C(2014) 4054 6 , kuriuo dėl aviacijos saugumo priemonių patikslinimo, suderinimo ir paprastinimo ir nuostatų dėl oro transportu į Sąjungą vežamų krovinių ir pašto iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2010) 774

(1)  2014 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 278/2014, OL L 82, 2014 3 20, p. 3–5.

(2)  2014 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 687/2014, OL L 182, 2014 6 21, p. 31–46.

(3)  Sprendimas C(2014) 1200 final priimtas 2014 m. kovo 5 d. ir po to apie jį pranešta visoms valstybėms narėms;
Oficialiajame leidinyje nepaskelbtas.

(4)  Sprendimas C(2014) 1635 final priimtas 2014 m. kovo 17 d. ir po to apie jį pranešta visoms valstybėms narėms;Oficialiajame leidinyje nepaskelbtas.

(5)  Sprendimas C(2014) 3870 final priimtas 2014 m. birželio 17 d. ir po to apie jį pranešta visoms valstybėms narėms;Oficialiajame leidinyje nepaskelbtas.

(6)  Sprendimas C(2014) 4054 final priimtas 2014 m. birželio 20 d. ir po to apie jį pranešta visoms valstybėms narėms;Oficialiajame leidinyje nepaskelbtas.