This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52015DC0222
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN CENTRAL BANK, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS The introduction of the euro in Lithuania
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Euro įvedimas Lietuvoje
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Euro įvedimas Lietuvoje
/* COM/2015/0222 final */
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 05 27
COM(2015) 222 final
KOMISIJOS ATASKAITA
EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Euro įvedimas Lietuvoje
KOMISIJOS ATASKAITA
EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Euro įvedimas Lietuvoje
1.Įžanga
2014 m. liepos 23 d. Taryba nusprendė, kad Lietuva atitinka būtinas euro įvedimo sąlygas ir kad 2015 m. sausio 1 d. turi būti panaikinta jai taikoma išimtis dėl dalyvavimo bendros valiutos sistemoje 1 .
Lietuva vadovavosi visų valstybių narių, įsivedusių eurą po pirmosios euro įvedimo bangos (1999–2002 m.), praktika ir taikė vadinamąjį didžiojo sprogimo metodą, pagal kurį eurų banknotai ir monetos teisėta mokėjimo priemone tapo euro įvedimo dieną 2 . Per dvi savaites trukusį dviejų valiutų apyvartos laikotarpį, kai apyvartoje vienu metu buvo ir eurų, ir Lietuvos litų banknotai bei monetos, sudarytos sąlygos iš apyvartos laipsniškai išimti grynuosius litus. Šis sėkmingas naujos valiutos įvedimas dar kartą parodė, kad, jei tam kruopščiai pasirengta, pakanka trumpo dviejų valiutų apyvartos laikotarpio 3 . Didžioji dauguma lietuvių (86 %) manė, kad nauja valiuta įvesta sklandžiai ir veiksmingai 4 .
Po dviejų Komisijos pranešimų apie praktinį Lietuvos pasirengimą euro įvedimui 5 šioje ataskaitoje iš ex post perspektyvos aptariami svarbiausi euro įvedimo proceso aspektai, joje daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui grynųjų pinigų pakeitimui, dviejų valiutų apyvartos laikotarpiui, priemonėms, kurių imtasi siekiant išvengti piktnaudžiavimo kainomis ir klaidingo kainų suvokimo, kainų tendencijoms bei kainų suvokimui ir informacijos apie eurą teikimui. Prireikus ataskaitoje taip pat pateikiamos Komisijos rekomendacijos dėl galimų tolesnių veiksmų, kurių turėtų imtis Lietuvos valdžios institucijos, ir daromos išvados, kurios gali praversti ateityje įvedant eurą kitose šalyse.
2.Euro įvedimas
2.1.Pasirengimas grynųjų pinigų pakeitimui
Grynųjų pinigų pakeitimas turbūt yra matomiausias perėjimo prie naujos valiutos elementas, nes šiame procese dalyvauja beveik visos finansų įstaigos, įmonės ir piliečiai. Šio proceso sklandumas ir veiksmingumas priklauso nuo to, ar visos susijusios šalys yra tinkamai aprūpintos grynaisiais eurais ir ar bankai bei įmonės gerai pasirengę dideliam papildomam darbo krūviui.
Surengus viešą konkursą, Lietuvos monetų kalykloje nukaldinta 370 mln. eurų monetų, kurių nacionalinė pusė yra lietuviška. Iš Vokietijos federalinio banko (Deutsche Bundesbank) pasiskolinta apie 132 mln. įvairaus nominalo eurų banknotų.
Bankai ir įmonės grynaisiais eurais buvo sėkmingai aprūpinti iki 2014 m. pabaigos. Išankstinis pirminis eurų monetų pristatymas kredito įstaigoms pradėtas 2014 m. spalio 1 d., o eurų banknotų – 2014 m. lapkričio 1 d. Įprastinis antrinis išankstinis pristatymas komercinių bankų didžiausiems klientams prasidėjo 2014 m. gruodžio 1 d., o smulkesni verslo klientai grynuosius eurus gavo iki 2014 m. gruodžio mėn. pabaigos vykdant supaprastintą antrinį išankstinį pristatymą. Bendra iš anksto pristatytų eurų banknotų ir monetų vertė sudarė 622 mln. EUR.
Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. 343 komercinių bankų skyriuose, 330 pašto skyrių ir 3 Lietuvos banko grynųjų pinigų tvarkymo skyriuose buvo galima įsigyti 900 000 pradinių eurų monetų rinkinių, kuriuos sudarė visų nominalų Lietuvos eurų monetos (vieno rinkinio vertė – 11,59 EUR). Pradinių rinkinių paklausa buvo didelė. Iki 2014 m. gruodžio 14 d. buvo parduoti 640 000 iš 900 000 pradinių rinkinių, o iki 2015 m. sausio 1 d. – beveik visi piliečiams skirti pradiniai rinkiniai. Be to, mažmenininkams buvo parengti du skirtingi pradiniai rinkiniai (60 000 rinkinių, kuriuose buvo 111 EUR, ir 50 000 rinkinių, kuriuose buvo 200 EUR).
Atsižvelgiant į didesnę saugumo riziką parengtas saugumo veiksmų planas, kuriame numatytos grynųjų pinigų vežimo sektoriaus vykdomo grynųjų pinigų vežimo saugos didinimo priemonės per euro įvedimo procesą, pavyzdžiui, policijos pareigūnams buvo surengti specialūs mokymai. Parengtas veiksmų planas, kaip elgtis, jei būtų blogos oro sąlygos.
Visų pirma paskutinėmis 2014 m. gruodžio mėn. dienomis komerciniai bankai ir pašto skyriai dirbo su itin dideliu grynųjų pinigų kiekiu. Siekiant palengvinti litų monetų išėmimo iš apyvartos logistiką, grynųjų pinigų vežimo bendrovės ir komerciniai bankai aprūpinti standartinėmis mobiliomis talpyklomis monetoms surinkti, saugoti ir vežti.
2014 m. pabaigoje ir pirmosiomis dienomis po euro įvedimo kai kurie komerciniai bankai siekdami palengvinti grynųjų pinigų tvarkymo operacijas skyriuose padidino darbuotojų skaičių ir (arba) įrengė papildomų aptarnavimo vietų. Atsižvelgiant į tai, kad įprastos bankų skyrių darbo valandos Lietuvoje yra palyginti ilgos, per euro įvedimo laikotarpį visų skyrių darbo valandų ilginti nenumatyta. Tačiau 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. pradžioje devyni komerciniai bankai klientų aptarnavimo skyrių darbo valandas pailgino. Komerciniai bankai grynuosius pinigus keis nemokamai be jokių apribojimų iki 2015 m. birželio 30 d., o maždaug 90 bankų skyrių – iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos Lietuvos bankas su grynaisiais pinigais dirbantiems darbuotojams ir buhalteriams siūlė specialius mokymus apie grynuosius eurus apskritai ir konkrečiai apie jų apsaugines savybes. Šiuose mokymuose visų pirma dalyvavo mažmenininkai ir pašto skyrių darbuotojai (mokytojų mokymas). Bankų darbuotojams darbdaviai surengė konkrečius mokymus apie bendruosius euro įvedimo principus ir jo poveikį banko paslaugoms, taip pat apie banko paslaugų prieinamumą keletą dienų prieš euro įvedimo dieną ir po jos.
Siekdamas suteikti daugiau galimybių naudotis grynųjų pinigų keitimo paslaugomis, ypač kaimo vietovėse, Lietuvos paštas aktyviai dalyvavo keičiant grynuosius pinigus – plačiajai visuomenei grynųjų pinigų keitimo paslaugos buvo teikiamos 330 pašto skyrių.
Remiantis Komisijos apklausa, atlikta 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje 6 , didelė dalis lietuvių grynųjų eurų jau turėjo iki euro įvedimo: eurų banknotų turėjo 44 % piliečių (56 % iš kelionių užsienyje, 35 % buvo išsikeitę viename iš Lietuvos bankų), o eurų monetų turėjo 46 % piliečių (62 % iš kelionių užsienyje ir 31 % iš įsigytų pradinių rinkinių).
|
Grynųjų eurų įvedimas Lietuvoje buvo gerai parengtas ir organizuotas. Prieš euro įvedimą bankai, įmonės ir piliečiai buvo tinkamai aprūpinti grynaisiais eurais. |
2.2.Dviejų valiutų apyvartos laikotarpis
Dvi savaites trukęs dviejų valiutų apyvartos laikotarpis, kai apyvartoje vienu metu buvo ir eurai, ir Lietuvos litai, baigėsi 2015 m. sausio 15 d.
Grynųjų eurų išsiimti iš bankomatų buvo galima jau 2015 m. sausio 1 d., nuo tada bankomatai veikia įprastai. Į bankomatus grynieji eurai (daugiausia 5, 10, 20 ir 50 EUR nominalo) įdėti iš esmės paskutinėmis 2014 m. gruodžio mėn. dienomis. Daugeliu bankomatų buvo galima naudotis iškart po vidurnakčio, o visas Lietuvos bankomatų tinklas (maždaug 1 200 bankomatų) pradėjo veikti visu pajėgumu sausio 1 d. 00:26.Pardavimo vietose esančiuose terminaluose eurus buvo galima naudoti iškart 2015 m. sausio 1 d. Bankų klientai buvo raginami dažniau naudotis elektroniniais mokėjimo būdais, ypač pirmosiomis dienomis po 2015 m. sausio 1 d. Dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu mokėjimo kortelėmis naudotasi atliekant 6,7 mln. operacijų, kurių bendra vertė – 127 mln EUR. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. sausio mėn., 2015 m. sausio mėn. elektroninių mokėjimų atlikta maždaug 5 % daugiau.
Kruopščiai pasirengę bankai ir pašto skyriai gerai susitvarkė su dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu padidėjusiu darbo krūviu. Keletas bankų savo filialams skyrė papildomų darbuotojų grynųjų pinigų operacijoms vykdyti. Grynųjų pinigų surinkimo paslaugos aktyviai teiktos mažmenininkams ir kitiems verslo klientams. Filialų skaičiavimo įrenginiai ir saugyklos buvo pritaikyti.
Per pirmąją 2015 m. sausio mėn. pusę bankomatuose išgryninta 314 mln. EUR. Bet to, pirmosiomis 2015 m. savaitėmis kai kurių bankų grynuosius pinigus priimantys ir išduodantys bankomatai buvo sukonfigūruoti taip, kad galėtų priimti litus ir išduoti eurus. Per pirmąją sausio mėn. pusę naudojantis tokiais bankomatais buvo įnešta daugiau kaip 205 mln. LTL (59,3 mln. EUR).
Išsikeisti litus į eurus buvo galima 343 bankų skyriuose, 330 pašto skyrių, 3 Lietuvos banko padalinių skyriuose ir 14 kredito unijų skyrių. Iki 2015 m. sausio 15 d. 419 mln. EUR pakeista bankuose, 156 mln. EUR pašto, 14 mln. EUR Lietuvos banko ir 2 mln. kredito unijų skyriuose.
2015 m. sausio 16–19 d. Lietuvoje Komisijos atliktos apklausos duomenimis 7 , 91 % apklaustųjų pirmąją sausio mėn. savaitę neturėjo jokių problemų išsikeisti grynuosius litus ar išsiimti grynųjų eurų bankuose. Šis rodiklis šiek tiek didesnis, palyginti su euro įvedimo Latvijoje (88 %), ir apskritai panašus į rodiklius įvedant eurą kitose šalyse 8 .
1 diagramoje parodyta Lietuvos grynųjų pinigų mokėjimų vien eurais raida dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu, palyginti su Latvija ir Estija.
Jau trečią dieną po euro įvedimo (2015 m. sausio 3 d.) 36 % grynaisiais pinigais atsiskaičiusių gyventojų mokėjo vien grynaisiais eurais 9 . Sausio 8 d. vien grynaisiais eurais mokėjo jau keturi iš penkių apklaustų piliečių. Vėliau vien grynaisiais eurais atliekamų mokėjimų dalis nuolat didėjo iki dviejų valiutų apyvartos laikotarpio pabaigos, išskyrus šeštadienį, 2015 m. sausio 10 d., kai ji sumažėjo nuo 80 % iki 69 %, bet kitą dieną vėl šoktelėjo iki 86 %. Apskritai vien grynaisiais eurais atliekamų mokėjimų raida buvo sparti, nors ne tokia pastovi, kaip 2014 m. Latvijoje per dviejų valiutų apyvartos laikotarpį.
Mažmeninės prekybos sektoriui taip pat gerai sekėsi spręsti euro įvedimo metu kilusias problemas ir tuo pat metu dirbti su dviem valiutomis. Mažmenininkai buvo gerai aprūpinti grynaisiais eurais, o apie dideles problemas dėl eilių nepranešta. Kaip matyti iš 2 diagramos, jau sausio 2 d. 84 % piliečių grąžą gavo vien eurais. Sausio 7 d. ši dalis padidėjo iki 100 %.
Iš Komisijos apklausos, atliktos vos pasibaigus dviejų valiutų apyvartos laikotarpiui, matyti, kad, labai didelės lietuvių daugumos (86 %) vertinimu, naujoji valiuta įvesta sklandžiai ir veiksmingai 10 .
2.3.Nacionalinės valiutos išėmimas iš apyvartos
Nors apyvartoje esančių grynųjų litų mažėjo nuo 2014 m. pradžios, jų išėmimas iš apyvartos buvo ypatingas uždavinys, kadangi Lietuvos ekonomikoje vyrauja grynieji pinigai.
Didelė grynųjų Lietuvos litų dalis buvo išimta iš apyvartos jau prieš įvedant eurą. Įvertindamas 2014 m. apyvartoje esančių litų monetų kiekį ir bendrą svorį ir siekdamas sumažinti apyvartoje esančių litų monetų, Lietuvos bankas siūlė iki 2014 m. gruodžio mėn. pabaigos neribotai ir nemokamai keisti litų monetas į litų banknotus. Siekiant sumažinti apyvartoje esančių didelio nominalo litų banknotų kiekį artėjant 2015 m. sausio 1 d., 2014 m. rudenį grynųjų pinigų vežimo bendrovės ir įmonės buvo raginamos neužsakyti didelio nominalo banknotų. Tuo pat metu komerciniai bankai dar aktyviau ragino klientus mokėjimus atlikti ne grynaisiais pinigais.
Iki 2014 m. gruodžio 31 d., palyginti su 2014 m. sausio mėn., apyvartoje esančių litų vertė sumažėjo 51 %. 2014 m. gruodžio 31 d. apyvartoje dar buvo maždaug 5,8 mlrd. litų.
Laipsniškas litų banknotų demonetizavimas prasidėjo jau 2014 m. rugpjūčio mėn., o litų monetų demonetizavimas – 2014 m. spalio mėn.
|
Euro įvedimui Lietuvoje pasirengta gerai, o įvedimo procesas buvo sklandus. Bankomatai ir terminalai pardavimo vietose laiku parengti darbui su eurais, o bankai ir pašto skyriai gerai susitvarkė su dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu padidėjusiu darbo krūviu. Mažmenininkams taip pat gerai sekėsi spręsti euro įvedimo metu kilusias problemas ir tuo pat metu dirbti su dviem valiutomis. Jie buvo gerai aprūpinti grynaisiais eurais, ir, Komisijos apklausos duomenimis, jau 2015 m. sausio 2 d. 84 % apklaustų piliečių grąžą gavo vien eurais 11 . |
3.Piktnaudžiavimo kainomis ir klaidingo kainų suvokimo prevencija
Gyventojai buvo susirūpinę dėl euro įvedimo galimo poveikio kainoms. Todėl buvo itin svarbu, kad Lietuvos valdžios institucijos imtųsi reikiamų priemonių ir užkirstų kelią piktnaudžiavimui ir išsklaidytų klaidingą gyventojų supratimą apie kainų raidą.
Nuo 2014 m. sausio mėn. buvo stebimos 100 perkamiausių produktų ir paslaugų kainos populiariausiose pardavimo vietose septyniuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Stebimos tos paslaugos, kurių pabrangimas dėl euro įvedimo, remiantis kitose šalyse įvedant eurą įgyta patirtimi, labiausiai tikėtinas, nes dažniausiai padidėja klientų kaimynystėje esančių mažesnių įmonių paslaugų kainos (pavyzdžiui, kirpyklų, restoranų bei kavinių, automobilių plovyklų paslaugos).
Vartotojų teisių gynimo centras, bendradarbiaudamas su įvairiomis institucijomis, pavyzdžiui, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybine ne maisto produktų inspekcija, stebi, kaip kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpiu laikomasi kainų nurodymo ir perskaičiavimo reikalavimų (pavyzdžiui, apvalinimo taisyklių) ir kaip įgyvendinamas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas. 2014 m. rugpjūčio 23 d. prasidėjus kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpiui, buvo pradėta vykdyti aktyvi kontrolė. Po pirmo Europos Komisijos pranešimo apie Lietuvos praktinį pasirengimą euro įvedimui, kainas tikrinančių inspektorių skaičius gerokai padidintas – jų yra daugiau kaip 350.
Privalomas reikalavimas kainas nurodyti dviem valiutomis (litais ir eurais) taikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. vidurio. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. atlikta 13 819 patikrinimų. Vartotojų teisių gynimo centras nustatė 870 pažeidimo atvejų. Dažniausiai pasitaikantys nustatyti trūkumai – dviem valiutomis nenurodytos ir neteisingai suapvalintos kainos. Skirtų baudų sumos – nuo 1 000 LTL (289 EUR) iki 10 000 LTL (2 896 EUR), priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Sankcijos taikytos 833 verslo subjektams, iš jų 819 įmonių buvo pareikštas įspėjimas, o baudos buvo skirtos tik 14 atvejų. 2015 m. sausio mėn. atlikti 1 543 patikrinimai ir nustatyti 93 pažeidimo atvejai.
Apskritai lietuviai manė, kad kainų nurodymas dviem valiutomis – naudinga priemonė, kurią naudojant lengviau palyginti kainas ir priprasti skaičiuoti naująja valiuta. Komisijos sausio mėn. atliktos apklausos duomenimis 12 , daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos gyventojų (67 %) sakė, kad kainų nurodymo dviem valiutomis po euro įvedimo praktika yra naudinga. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių (77 %) mano, kad reikalavimas nurodyti kainas dviem valiutomis buvo įgyvendintas teisingai arba dažniausiai teisingai. Lietuvos respondentų, kurie manė, kad kainų nurodymas dviem valiutomis buvo įgyvendintas teisingai arba dažniausiai teisingai, dalis yra mažiausia.
Paklausus apie kainų perskaičiavimą, beveik pusė respondentų (47 %) sakė, kad kainos į eurus perskaičiuotos teisingai 13 . Šis rezultatas maždaug vidutinis, palyginti su kitų neseniai eurą įsivedusių šalių rezultatais.
2014 m. rugpjūčio 18 d. pradėta Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo kampanija, kurios metu įmonės raginamos įsipareigoti nenaudoti euro įvedimo pasipelnymo tikslais, laikytis euro įvedimo taisyklių ir teikti reikiamą pagalbą klientams. Ji parengta remiantis savanoriškomis iniciatyvomis, kurios sėkmingai įgyvendintos anksčiau eurą įsivedusiose šalyse. Kampanijai vadovauja Ūkio ministerija. Kampanijos dalyviai gali naudoti specialų logotipą, rodantį jų dalyvavimą. 2015 m. sausio 7 d. prie memorandumo buvo prisijungusios daugiau 5 000 bendrovių, kurios vartotojams parduoda prekes arba teikia paslaugas, įskaitant 13 693 pardavimo vietas. Šioje kampanijoje dalyvauja beveik 90 % visų Lietuvos mažmenininkų. Sąžiningo kainų nustatymo kampanija – labai svarbi iniciatyva siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo kainomis ir išsklaidyti klaidingą jų suvokimą. Palyginti su bendru Latvijos įmonių, dalyvavusių euro įvedimo metu vykdomoje iniciatyvoje, skaičiumi ir ankstesne euro įvedimo patirtimi 14 , numatytas tikslas sėkmingai pasiektas.
Nuo 2014 m. spalio 1 d. dėl kainų nurodymo taisyklių pažeidimo vartotojai gali skųstis skambindami specialia telefono linija, siųsdami e. laišką arba atitinkamą pardavimo arba paslaugų teikimo vietą pažymėdami sąveikiajame žemėlapyje, kuris yra vartotojų asociacijų tinklalapyje. Skundai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 48 valandas po skundo pateikimo. Piliečiams daugiausia klausimų kilo dėl kainų nurodymo ir apvalinimo taisyklių taikymo. Visus klausimus ir skundus kruopščiai sprendžia kompetentingos institucijos.
Tačiau euro poveikis kainoms ir piktnaudžiavimas nustatant kainas Lietuvos piliečiams vis dar kelia susirūpinimą 15 . Todėl rekomenduojama dar kelis mėnesius toliau prižiūrėti kainų nurodymą dviem valiutomis, teisingo perskaičiavimo bei apvalinimo taisykles ir kainų raidą apskritai.
|
Laikydamasi Komisijos rekomendacijų Lietuva kainų nurodymo dviem valiutomis reikalavimą ir sąžiningo kainų nustatymo iniciatyvą įgyvendino 16 . Palyginti su kitų eurą įsivedusių šalių rezultatais, dalyvavimas įgyvendinant sąžiningo kainų nustatymo iniciatyvą buvo gana didelis. |
4.Kainų tendencijos ir suvokimas
Prieš euro įvedimą infliacija Lietuvoje buvo labai maža ir kartais neigiama. Defliaciją pirmiausia skatino energetikos komponentas, šiek tiek mažiau – pramoninės ne energetinės prekės. Šios tendencijos panašios į tendencijas, matomas iš euro zonos apibendrintų duomenų ir iš Lietuvos kaimyninių šalių duomenų.
Neseniai atliktos Komisijos apklausos duomenimis 17 , dauguma lietuvių (58 %) mano, kad įvedus eurą jų šalyje padidės infliacija (palyginti su 57 % latvių ir 55 % estų iš karto po euro įvedimo jų šalyse). Maždaug ketvirtadalis respondentų (26 %) manė, kad narystė euro zonoje padės Lietuvai išlaikyti kainų stabilumą. Ankstesniais dviem euro įvedimo atvejais šis skaičius buvo mažesnis (Estijoje – 21 %, Latvijoje – 19 %).
Laikydamasis nusistovėjusios praktikos įvedus eurą kitose valstybėse narėse, kai atsiras pakankamai duomenų, Eurostatas planuoja parengti kainų pokyčių po euro įvedimo Lietuvoje vertinimą.
5.Informacijos apie eurą teikimas
Po 2014 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimo Lietuvos valdžios institucijos pradėjo intensyvų informavimo apie euro įvedimą veiklos etapą.
Galutinėje „Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija“, kuri 2013 m. birželio 24 d. buvo patvirtinta Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 604, versijoje nustatytos informavimo apie euro įvedimą kampanijos gairės. Jos kiekybinis tikslas – užtikrinti, kad 80 % gyventojų jaustųsi gerai informuoti apie visus praktinius euro įvedimo aspektus.
Pagal Lietuvos finansų ministerijos ir Europos Komisijos pasirašytą partnerystės susitarimą ir vėliau pasirašytą dotacijos susitarimą Europos Komisija padengė iki 50 % tinkamų finansuoti informavimo veiklos išlaidų ir taip prisidėjo prie informavimo strategijos įgyvendinimo. Finansų ministerijos koordinuojamą informavimo kampaniją sudarė įvairios informavimo priemonės (laiškai namų ūkiams, seminarai ir mokymai, kampanija socialinėje žiniasklaidoje, televizijoje ir spaudoje) ir ji buvo skirta įvairioms grupėms (pvz., plačiajai visuomenei, moksleiviams, pažeidžiamoms grupėms, įmonėms). Papildomą informavimo veiklą vykdė Lietuvos bankas, Ūkio ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos viešosios bei privačiosios įstaigos.
Regionuose bendrovėms, su grynaisiais pinigais dirbantiems specialistams ir pažeidžiamoms grupėms reguliariai buvo rengiami seminarai ir renginiai euro įvedimo klausimais. Siekiant informuoti kuo daugiau Lietuvos gyventojų, iki 2014 m. lapkričio mėn. 60-tyje savivaldybių lankėsi „Eurobusas“. Vykdyta keletas silpnaregiams ir neprigirdintiesiems skirtų priemonių – surengta mokymų apie naujųjų banknotų ir monetų dizainą, apsaugines savybes ir bendras euro įvedimo sąlygas.
2014 m. liepos mėn. prasidėjo žiniasklaidos kampanija (įskaitant įvairius televizijos programos intarpus), kurios tikslas buvo įtraukti visuomenę ir paaiškinti euro įvedimo proceso praktinius aspektus. Kampaniją papildė reklama spaudoje, radijuje, internete ir lauke. Renkantis žiniasklaidos priemones, ypač daug dėmesio skirta tam, kaip pasiekti pažeidžiamas grupes atokiuose regionuose, neįgaliuosius ir tautinių mažumų atstovus.
2014 m. spalio mėn. visiems Lietuvos namų ūkiams buvo išsiųsti laiškai lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis, kuriuose buvo paaiškinti praktiniai su euro įvedimu susiję klausimai.
Finansų ministerija ir Europos Komisija taip pat surengė kelis bendrus informavimo renginius: 2014 m. liepos mėn. vyko šventiniai su euru susiję renginiai ir seminaras Lietuvos žurnalistams, 2014 m. rugsėjo mėn. – konferencija apie euro įvedimą (ji buvo surengta kartu su Europos Centriniu Banku ir Lietuvos banku) ir įvairūs renginiai Lietuvos žurnalistams ir mokykloms. Be to, Komisija Lietuvos valdžios institucijoms pateikė plačiajai visuomenei skirtų leidinių.
Siekdami padidinti sąveiką ir užtikrinti didžiausią informavimo kampanijos veiklos poveikį Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas 2014 m. lapkričio mėn. pradėjo bendrą informavimo kampaniją, kurioje naudotos įvairiausios priemonės (reklama televizijoje, spaudoje, internete bei lauke ir kita informacinė medžiaga) ir daugiausia dėmesio skirta eurų banknotų ir monetų išvaizdai, apsauginėms savybėms ir euro įvedimo svarbiausiems faktams ir datoms.
|
Visuomenės informavimo kampanija padėjo užtikrinti sklandų euro įvedimą. Galima vertinti, jog tikslas, kad 80 % Lietuvos gyventojų jaustųsi gavę pakankamai informacijos, buvo pasiektas: didžioji dauguma Lietuvos gyventojų (92 %) jautėsi gavę informacijos apie eurą, o 34 % iš jų sakė, kad buvo labai gerai informuoti. Tik 6 % gyventojų sakė, kad nebuvo gerai informuoti 18 . Be to, Lietuvos banko vykdytos apklausos duomenimis 19 , beveik 70 % apklaustų Lietuvos piliečių dabar teigė, kad jie pritaria euro įvedimui šalyje, nors 2014 m. balandžio ir rugsėjo mėn. euro įvedimą palaikė tik maždaug 47 % gyventojų („Eurobarometro“ duomenimis 20 ). Kad ši tendencija toliau stiprėtų, rekomenduojama toliau vykdyti tinkamas informavimo priemones ir stebėti visuomenės nuomonę su euru susijusiais aspektais. |
Pirmosios bangos valstybės narės eurą įsivedė pagal „Madrido scenarijų“, ir jų pereinamasis laikotarpis truko trejus metus (Graikijos atveju – vienus metus).
2014 m. liepos 23 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Keturioliktasis pranešimas apie praktinį pasirengimą būsimai euro zonos plėtrai, COM(2014) 489 final. 2014 m. liepos 23 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Penkioliktasis pranešimas apie praktinį pasirengimą būsimai euro zonos plėtrai, COM(2014) 706 final.