EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 05 27

COM(2015) 221 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

HERKULIO PROGRAMOS II
TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

1.Pagrindiniai faktai

Šioje ataskaitoje išdėstyti pagrindiniai 2007 metais priimtos 2007–2013 m. Herkulio programos II 1 , kuria siekiama skatinti Europos bendrijos finansinių interesų apsaugos veiklą, rezultatai. Ataskaita grindžiama nepriklausomu vertinimu, kurį pavedė atlikti Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir kurį 2014 m. kovo–gruodžio mėn. atliko išorės rangovas 2 , 3 ; jam pagalbą teikė ir priežiūrą atliko iniciatyvinė grupė, sudaryta iš OLAF ir Komisijos Generalinio sekretoriato pareigūnų.

Sprendimu Nr. 804/2004/EB įsteigta pirmoji Herkulio programa buvo skirta ES finansiniams interesams apsaugoti remiant kovą su ES biudžetui kenkiančiais pažeidimais, sukčiavimu bei korupcija. 2007 m., priėmus Sprendimą Nr. 878/2007/EB, kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas Nr. 804/2004/EB, ją pakeitė Herkulio programa II. 2014 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 250/2014 dėl 2014–2020 m. programos „Hercule III“.

2.    Programa

Pagrindinis Herkulio programos II tikslas buvo nustatyti Bendrijos veiksmų programą, kuria skatinama ES mastu stiprinti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevenciją ir kovą su sukčiavimu, įskaitant kovą su cigarečių kontrabanda bei klastojimu 4 , visų pirma:

a)„skatinti tarpvalstybinį ir tarpdisciplininį valstybių narių valdžios institucijų, Komisijos ir OLAF bendradarbiavimą;

b)vadovaujantis susitarimo memorandumu, kurti tinklus valstybėse narėse, stojančiose šalyse ir šalyse kandidatėse, palengvinančius keitimąsi informacija, patirtimi ir pažangiąja patirtimi, tuo pat metu atsižvelgiant į skirtingas kiekvienos valstybės narės tradicijas;

c)teikti techninę ir operatyvinę paramą valstybių narių teisėsaugos institucijoms kovojant su nelegaliais sienos kirtimo atvejais [neteisėta tarpvalstybinio masto veikla], itin daug dėmesio skiriant paramai muitinėms;

d)išlaikyti geografinę pusiausvyrą nepakenkiant veiklos efektyvumui ir, vadovaujantis susitarimo memorandumu, kaip įmanoma daugiau valstybių narių, stojančių šalių ir šalių kandidačių įtraukti į veiklą, finansuojamą iš programos lėšų;

e)gausinti ir intensyvinti priemones srityse, kurios priskiriamos daugiausia dėmesio reikalaujančioms sritims, ypač cigarečių kontrabandos ir klastojimo srityse. 5 “

Veiklos rūšys

Programos lėšomis buvo finansuojama trijų rūšių veikla 6 :

techninė pagalba nacionalinėms valdžios institucijoms;

mokymai, seminarai ir konferencijos;

IT parama.

Techninė pagalba

Techninė pagalba buvo plačiausia veiklos sritis tiek biudžeto dydžio, tiek susitarimų dėl dotacijos skaičiaus prasme. Veikla apėmė finansinę paramą nacionalinėms ir regioninėms administracijoms, skirtą įrangai, kuria jos naudojasi atlikdamos tyrimus siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, įsigyti. Techninės pagalbos projektai suskirstyti į dvi grupes:

„parama tyrimams“ – skirti kovai su sukčiavimu ir korupcija apskritai;

„cigaretės“ – jais buvo siekiama sustiprinti paramos gavėjų gebėjimą kovoti su cigarečių kontrabanda bei klastojimu. Be kita ko, iš programos lėšų buvo įsigyta rentgeno aparatų, kurie naudojami Sąjungos išorinės sienos perėjimo punktuose siekiant aptikti transporto priemonėse ar konteineriuose gabenamas kontrabandines suklastotas cigaretes, ir įsigyta bei išdresuota tarnybinių šunų.

Mokymai, seminarai ir konferencijos

Šiuos veiksmus sudarė dviejų rūšių veikla:

konferencijos, seminarai ir mokymai, kuriais, pavyzdžiui, buvo siekiama keistis geriausios praktikos pavyzdžiais kovos su sukčiavimu, cigarečių kontrabandos ir klastojimo srityse, didinti informuotumą ir gerinti prevenciją. Taip pat suteikta finansinė parama specializuotiems muitinės ir policijos pareigūnų skaitmeninės ekspertizės mokymams rengti;

teisinis rengimas, įskaitant konkrečius lyginamosios teisės tyrimus, reikalingus politikos dokumentams ir pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengti.

IT parama

Iš programos lėšų Komisija įsigijo (prieigą prie) duomenų bazių, kuriomis atlikdami tyrimus gali naudotis valstybių narių paramos gavėjai, pavyzdžiui, muitinės ar policijos įstaigos. Jose saugoma informacija apie įmones, jų nuosavybės formą, duomenys apie sandorius, prekių judėjimą ir krovinių deklaracijas. Vykdant programą taip pat buvo remiamas konkrečių IT priemonių, skirtų didelio kiekio duomenų apie sandorius automatinei analizei, kurios rezultatai naudojami rizikos analizei ir valstybių narių muitinėms padeda sutelkti savo veiklą į rizikos sritis, kūrimas.

Biudžetas

2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatytas biudžetas (įsipareigojimų asignavimai) sudarė 98,525 mln. EUR 7 , t. y. apie 14,3 mln. EUR per metus. 1 paveiksle pavaizduotas lėšų paskirstymas pagal veiklos rūšis.

1 pav.    Biudžeto asignavimai pagal veiklos rūšis (2007–2013 m.) 8

Remiantis Finansiniu reglamentu 9 , finansavimas pagal Herkulio programą II gali būti dviejų formų:

dotacijų, teikiamų paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus;

viešųjų pirkimų sutarčių, sudaromų paskelbus konkursą 10 .

Dotacijomis buvo galima finansuoti iki 50 % techninės pagalbos srities tinkamų finansuoti išlaidų, mokymų – iki 80 %, o teisinio rengimo – iki 90 % tinkamų finansuoti išlaidų. Dotacijos buvo skirtos 11 :

a)valstybių narių ar stojančiųjų šalių nacionalinėms ir regioninėms administracijoms (techninė pagalba buvo finansuojama tik šios kategorijos paramos gavėjams);

b)mokslinių tyrimų ir mokslo institutams (jiems nebuvo leidžiama teikti paraiškų dėl techninės pagalbos dotacijų, bet jie galėjo teikti paraiškas dėl mokymų, seminarų, konferencijų, tyrimų ir IT paramos veiklos);

c)ne pelno organizacijoms.

Bet kuris juridinis asmuo, atitinkantis taikytinus teisinius reikalavimus, galėjo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje ir teikti paraiškas dėl sutarties pagal programą. Viešieji pirkimai buvo rengiami duomenų bazėms (prieigai prie jų), specializuotoms mokymo paslaugoms ir specialių IT priemonių kūrimo paslaugoms įsigyti.

Tam tikromis sąlygomis pagal programą taip pat buvo galima finansuoti kai kurių ES nepriklausančių šalių atstovų dalyvavimo mokymo renginiuose išlaidas 12 .

Iš biudžeto lėšų paskirstymo ir dotacijų bei sutarčių skaičiaus matyti, kad 52,8 % lėšų skirta dotacijų forma, o 47,1 % – viešųjų pirkimų forma.

1 lentelė.    Dotacijų ir sutarčių skaičiaus apžvalga pagal veiklos rūšis ir metus

2014 m. kovo mėn. pradėjus vertinimą, ne vienos rūšies veikla, dėl kurios buvo sudaryti susitarimai dėl dotacijų arba sutartys, tebebuvo tęsiama, todėl nebuvo įmanoma surinkti informacijos apie pasiektus rezultatus. Tačiau atitinkamų paramos gavėjų ir rangovų buvo paprašyta pateikti savo nuomonę apie programos įgyvendinimo rezultatyvumą.

Įgyvendinimas

Programa buvo įgyvendinama remiantis kasmetiniais Komisijos finansavimo sprendimais, kuriais patvirtinamas metinis biudžetas ir darbo programa. Juose pateikiama orientacinė atitinkamų metų veiklos prioritetų ir kiekvienos rūšies veiklai numatyto biudžeto apžvalga. Kasmetinėse apžvalgose 13 pateiktos metinių darbo programų įgyvendinimo ataskaitos.

3.    Vertinimo tikslai, metodika ir duomenų šaltiniai

Tikslai

Pirmas nepriklausomo vertinimo tikslas – įvertinti programos veiksmingumą, t. y. kokia apimtimi pasiekti jos tikslai.

Antras tikslas – įvertinti įgyvendinimo rezultatyvumą šiais aspektais:

Ekonomiškumas: ar ištekliai, reikalingi tikslams pasiekti, paramos gavėjams buvo skirti laiku, ar jų skirta pakankamai ir jie buvo kokybiški?

Naudingumas: kokia apimtimi veiksmais, kurių imtasi, buvo atsižvelgta į poreikius, šalinamos problemos ir sprendžiami klausimai, nustatyti priimant programą? Ar buvo kokios nors atsitiktinės žalos ar pašalinio poveikio?

Nuoseklumas: kaip buvo padidintas ar sumažintas teigiamas ar neigiamas šalutinis poveikis susijusioms politikos sritims, kaip antai programoms „Muitinė“ ir „Fiscalis“ 14 ?

Priimtinumas: kokia apimtimi suinteresuotieji subjektai pritaria programai ir mano ją esant naudingą?

Trečias tikslas – įvertinti programos teikiamą papildomą naudą ES (papildomumas) ir jos rezultatų tvarumą.

Programos aktualumas nebuvo tiesiogiai vertinamas, kadangi šis aspektas jau buvo aptartas poveikio vertinime 15 , pridėtame prie Komisijos pasiūlymo dėl programos „Hercule III“ (2014–2020 m.). Atliekant vertinimą buvo įvertinta visa 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal programą vykdyta veikla. Vertinant daugiausia dėmesio skirta techninei pagalbai – jos rezultatai laikomi ypač svarbiais, kad programa apskritai būtų sėkminga.

Metodika

Vertinimas buvo atliekamas taikant rangovo sukurtą metodą (indėlio analizė), kurį taikant renkama informacija apie programą, jos įgyvendinimą ir pasiekimus, kad būtų galima iškelti hipotezes apie faktinį veiklos, kurią tapo įmanoma vykdyti gavus finansinę paramą pagal programą, ir šios veiklos rezultatų priežastinį ryšį. Po to hipotezės buvo lyginamos su naujais duomenimis, gautais surengus apklausas, pokalbius ir atvejų tyrimus. Rezultatai buvo įtraukti į pokyčių teoriją, kuri apibūdina, kaip pagal programą finansuojamais veiksmais pasiekiant rezultatus galiausiai prisidedama prie ilgalaikio poveikio. Tokiu būdu buvo įmanoma nustatyti ir patikslinti veiksmingus programos mechanizmus bei jai įtakos turėjusius kontekstinius veiksnius. Dėl veiksmų, finansuojamų pagal programą, ir jų rezultatų nevienalyčio pobūdžio vertinant, kaip įgyvendinti programos tikslai, reikėjo laikytis visapusiško požiūrio. Taikant rangovo metodiką buvo sudarytos sąlygos įvertinti kiekybinius rezultatus ir ilgesnio laikotarpio padarinius juos lyginant su ekspertų bei suinteresuotųjų subjektų prielaidomis ir nuomonėmis, kurias jie pateikė per pokalbius ir apklausas. Pokalbių ir apklausų metu buvo pateikti klausimai ir teiginiai, susiję su programos rezultatais (veiksmingumas) ir jos įgyvendinimo kokybe (rezultatyvumas). Apklausoje pateiktų atsakymų skaičius buvo patenkinamas, o respondentai sudarė reprezentatyvią programos paramos gavėjų imtį pagal geografinį pasiskirstymą, veiklos rūšį ir finansavimo priemonę. Kad tyrimas apimtų visas veiklos rūšis ir visą laikotarpį, pokalbiai vyko su pakankamu skaičiumi suinteresuotųjų subjektų. Pokalbių ir apklausų rezultatais buvo galima patvirtinti pirmines išvadas ir toliau tikslinti programos rezultatus.

Dėl nedidelės programos apimties atlikti sąnaudų ir naudos analizę netikslinga, kadangi jos sąnaudos būtų neproporcingos programos biudžetui.

Atsižvelgiant į nedidelę programos apimtį, sunku įvertinti bendrą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, tačiau taikant rangovo metodiką tebėra pakankamas pagrindas manyti, kad išorės vertinimo rezultatai yra pagrįsti, reprezentatyvūs ir patikimi.

Duomenų šaltiniai

Išorės vertintojui buvo pateikta Komisijos duomenų bazėse turima administracinė ir finansinė informacija apie dotacijų ir sutarčių skaičių, sumas ir geografinį pasiskirstymą, taip pat paramos gavėjų galutinių ataskaitų kopijos. Šiose ataskaitose pateikta informacija apie pasiektus rezultatus, kuriais prisidėta prie Bendrijos finansinių interesų apsaugos; tai, pavyzdžiui, informacija apie konfiskavimo atvejų naudojant rentgeno aparatus skaičių ir konfiskuotų daiktų vertę, nacionalinių ir Sąjungos biudžetų nuostolius, kurių išvengta, ir tai, kaip dalyviai vertina konferencijų bei mokymų rezultatus.

Vertintojui taip pat buvo pateikta programos 2010 m. laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita 16 ir pagrindiniai rezultatai, taip pat Audito Rūmų rekomendacijos dėl 2005 17 bei 2010 m. 18 Komisijos (OLAF) finansinių programų valdymo audito.

Vertintojas surinko internetu surengtų paramos gavėjų 19 bei dalyvių apklausų, 38 pokalbių su suinteresuotaisiais subjektais ir 20 atvejų tyrimų duomenis. Paramos gavėjų apklausos klausimynas buvo išsiųstas daugiau kaip 100 organizacijų, įskaitant NVO, teismus, muitines, policijos įstaigas ir mokslo institutus, kurie gavo dotaciją arba su kuriais sudaryta sutartis dėl renginio (pavyzdžiui, konferencijos, seminaro ar mokymų) organizavimo. Atsakymų proporcija buvo gana didelė (65 %, arba 68 respondentai), bet daugiausia atsakymų gauta iš organizacijų, kurioms finansinė parama pagal programą suteikta neseniai. Iš organizacijų, kurioms parama suteikta pirmaisiais programos metais (2007–2010 m.), atsakymų gauta labai nedaug ir buvo sudėtinga surasti ir apklausti paramos gavėjus, kurie tuo laikotarpiu gavo paramą renginiams, arba juose dalyvavusius dalyvius 20 .

Dalyvių apklausos klausimynas buvo išsiųstas 1 464 asmenims, dalyvavusiems konferencijose, seminaruose arba mokymuose, kuriems buvo skirta parama pagal programą. Po trijų priminimų pateiktų atsakymų proporcija buvo 39 % (574 respondentai), iš kurių 90 % atsakymų buvo susiję su 2013 ar 2014 metais įvykusiais renginiais, o 23 % atsakymų (131) – su skaitmeninės ekspertizės mokymo sesijomis.

Rangovas specialiai apklausė duomenų bazių naudotojus, bet atsakymų skaičius buvo per mažas, kad būtų galima daryti kokias nors pagrįstas ar patikimas išvadas. Naudotojų skaičius valstybėse narėse yra nedidelis ir jų jau du kartus buvo prašyta pareikšti savo nuomonę apie duomenų bazių naudingumą jų darbe. Vertintojo išvados dėl duomenų bazių grindžiamos tik atvejų tyrimais.

4.    Pagrindiniai nustatyti faktai atlikus išorės vertinimą

Veiksmingumas

Herkulio programos II veiksmingumas įvertintas kiekvieno iš penkių jos teisiniame pagrinde 21 išdėstytų tikslų atžvilgiu (žr. pirmiau).

Programa buvo skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas. Iš apklausų ir pokalbių su suinteresuotaisiais subjektais matyti, kad didžiausią postūmį šiam bendradarbiavimui davė kovos su sukčiavimu srities mokymai ir mokymai, seminarai bei konferencijos, kuriuose daugiausia dėmesio skirta teisės klausimams. Kai kuriais atvejais taip pat prisidėta technine pagalba (pavyzdžiui, kuriant tarpvalstybinę automatinio automobilių registracijos numerių atpažinimo sistemą (ANPRS), tačiau šia pagalba daugiausia naudojosi vienos, o ne dviejų ar daugiau valstybių narių subjektai. Be to, programa buvo veiksmingai plečiamos paramos gavėjų ir dalyvių žinios apie ES ir nacionalinius Sąjungos finansinių interesų apsaugos mechanizmus; iš nustatytų faktų matyti, kad taip buvo prisidėta prie to, kad valstybės narės vis geriau suprastų intensyvesnio bendradarbiavimo naudą.

Iš nustatytų faktų akivaizdu, kad pasitelkiant programą buvo veiksmingai kuriami ir stiprinami tinklai, kuriuos sudarė subjektai, dalyvaujantys užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Buvo sukurti tiek formalūs, tiek (daugiausia) neformalūs valstybių narių valdžios institucijų, Komisijos ir OLAF tinklai. Be kita ko, šiais tinklais buvo remiamas spartesnis keitimasis duomenimis tarp nacionalinių valdžios institucijų 22 , didesnio masto prieiga prie informacijos ir didesni reagavimo į sukčiavimą pajėgumai. Programa taip pat buvo prisidedama prie to, kad valstybių narių specialistai ir akademinės bendruomenės nariai geriau bendradarbiautų. Tinklams kurti visų veiksmingiausia veiklos rūšis buvo kovos su sukčiavimu srities mokymai. Programos veiksmingumą būtų galima padidinti užtikrinant tvirtesnius asmeninius administratorių ryšius, pavyzdžiui, organizuojant darbuotojų mainus.

Programa buvo sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Keli respondentai ir apklaustieji subjektai patvirtino, jog tai taikoma daugiausia kovos su sukčiavimu srities mokymų, seminarų ar konferencijų dalyviams, visų pirma renginių metu, taip pat jiems grįžus į savo įprastinę darbo aplinką.

Atlikus vertinimą paaiškėjo, kad įgyvendinant programą numatytų rezultatų pasiekta teikiant paramą techninei pagalbai, visų pirma stiprinant paramos gavėjų veiklos ir tyrimų pajėgumus, kad jie galėtų kovoti su Sąjungos finansiniams interesams žalinga veikla. Iš apklausų, pokalbių su suinteresuotaisiais subjektais ir atvejų tyrimų matyti, kad iš esmės nepanašu, jog atitinkamos įrangos būtų įsigyta negavus dalies lėšų iš ES. Techninės pagalbos pavyzdžių yra nemažai – teisėsaugos institucijos aprūpintos aukštos kokybės įranga, kuria naudojantis galima geriau surinkti korupcijos, sukčiavimo ir kontrabandos valstybėje narėje įrodymus 23 . Be to, suteikus techninę pagalbą padidėjo paramos gavėjų lankstumas ir pagerėjo gebėjimas atlikti tyrimus.

Iš esmės iš nustatytų faktų matyti, kad, paramos gavėjų nuomone, prieiga prie duomenų bazių jų darbui yra naudinga. Pasitelkus programą, kai kuriose valstybėse narėse buvo veiksmingai palengvinta prieiga prie duomenų ir duomenų bazių, o kitose jos indėlis buvo nedidelis. Komisija valdė nacionalinių kontaktinių centrų prieigą prie duomenų bazių, o šie kontaktiniai centrai prieigos teises teikė nacionaliniu lygmeniu. Iš nustatytų faktų matyti, kad prieigos teises suteikiant tik per nacionalinius kontaktinius centrus nebuvo užtikrinta, kad jos būtų suteiktos visoms atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms. Apskritai nacionalinėms valdžios institucijoms suteikta prieiga buvo naudinga atliekant tyrimus, kurie kitu atveju būtų mažiau sėkmingi, o paramos gavėjai pasinaudojo masto ekonomija.

Programa buvo remiamas didelio kiekio duomenų analizei skirtų IT priemonių kūrimas. Viena iš šių priemonių – „Contraffic“, kuri pagal konteinerių statuso pranešimus iš atvirųjų šaltinių teikia muitinėms informaciją apie konteinerių muitinį statusą ir judėjimą. Naudodami priemonę „Contraffic“, daugiau kaip 300 muitinės pareigūnų per metus pateikia daugiau kaip 15 tūkst. užklausų; ji padidino muitinių gebėjimą išsiaiškinti sukčiavimo atvejus. Be to, 12 valstybių narių vykdant bandomąjį projektą, šia priemone buvo galima automatiškai išanalizuoti daugiau kaip 2 mln. bendrųjų administracinių dokumentų (BAD) – jūrų transporto operatorių importo deklaracijų, siekiant išsiaiškinti atvejus, kai deklaracijoje neteisingai nurodyta kilmės šalis. Kita IT paramos priemonė – automatinė stebėjimo priemonė (ASP), kuria automatiškai pranešama apie neteisingus prekybos duomenis ir kurią galima naudoti siekiant stebėti prekybos srautus, svarbius valstybės narės muitinės vykdomai žvalgybos duomenų analizei bei tikslinei kontrolei. ASP padėjo pagerinti valdžios institucijų gebėjimą išsiaiškinti atvejus, kai nurodoma mažesnė importuojamų prekių vertė, ir padidino jų veiklos rezultatyvumą, nes daugiau darbuotojų ir laiko buvo galima skirti tyrimams atlikti. Vis dėlto tikimasi, kad visas ASP potencialas bus išnaudotas tik tada, kai bus įdiegta patobulinimų, kuriais siekiama sumažinti klaidingai teigiamų pranešimų skaičių; šiuos patobulinimus pradėta diegti tiktai vykdant programą „Hercule III“ ir procesas tęsis 2015–2016 m.

Techninė pagalba, mokymas ir IT paramos veikla buvo finansuojami siekiant remti kovą su cigarečių kontrabanda bei klastojimu. Sudarius susitarimus su tabako bendrovėmis 24 , vykdant programą šiai sričiai buvo skiriama daugiau dėmesio (palyginus su ankstesne programa), todėl šios pastangos buvo didesnės. Tai matyti iš daugelio veiksmų, kuriais teikiamas finansavimas techninei įrangai įsigyti; be to, tą patvirtino paramos gavėjai: 75 % apklausoje dalyvavusių respondentų pritarė, kad šiuo atžvilgiu programa buvo sėkminga.

Rezultatai, pasiekti vykdant šią trijų rūšių veiklą, vieni kitus papildo, taigi neįmanoma įvertinti, ar kurios nors konkrečios rūšies veikla buvo veiksmingiau prisidedama prie programos rezultatų ir poveikio nei kitais veiksmais. Pavyzdžiui, techninė pagalba buvo itin veiksminga stiprinant teisėsaugos institucijoms ir muitinėms teikiamą techninę bei veiklos paramą ir gerinant tyrimus, stebėseną bei žvalgybos veiklą. Jos indėlis į glaudesnį valstybių narių valdžios institucijų ir Komisijos tarpvalstybinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą buvo nedidelis, bet tai nebuvo pagrindinis šios veiklos tikslas. Mokymai, seminarai ir konferencijos sustiprino valstybių narių valdžios institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir suintensyvino tinklų veiklą bei keitimąsi informacija, tačiau buvo mažiau veiksmingi vienodinant valstybėse narėse turimų įgūdžių, įrangos ir pasirengimo aptikti kontrabandines ir suklastotas prekes lygį. Dėl IT paramos, teikiamos techninei pagalbai, pagerėjo tyrimo, stebėsenos ir žvalgybos veikla.

ES nepriklausančiose šalyse, kurios dalyvauja programoje, nesant susitarimo memorandumų dėl nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų, paramos gavėjų geografinis pasiskirstymas buvo ribotas ir apėmė tik valstybes nares. (Vis dėlto dalyviai iš daugelio ES nepriklausančių šalių dalyvavo tokiuose renginiuose kaip skaitmeninės ekspertizės mokymo sesijos.) Veiklos pasiskirstymas iš esmės buvo vienodas visose valstybėse narėse, tačiau būta kelių aiškių skirtumų: daugiausia finansavimo skirta Belgijai, Prancūzijai ir Vokietijai, jose taip pat įgyvendinta daugiausia visų rūšių veiklos projektų (pagal dotacijas ir sutartis), bet techninės pagalbos dotacijas gavo visų valstybių narių paramos gavėjai, o didžiausią finansinę paramą gavusios šalys buvo Ispanija, Lenkija ir Vengrija; po jų ėjo Belgija, Vokietija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija ir Suomija. Visos šios valstybės narės pasižymi tuo, kad jose yra didelis atvykimo į Sąjungą srautas arba jos yra valstybės narės, kurių rytinė siena yra ES išorės sausumos siena. Lenkijai, Vengrijai ir Rumunijai skirta daugiausia dotacijų mokymams, seminarams ir konferencijoms. Belgijai skirta daug lėšų konferencijoms, kadangi joje veikia vienas iš rangovų, organizavusių konferencijas ir seminarus, kurie buvo surengti kitose valstybėse narėse ir ES nepriklausančiose šalyse. Italijos ir Vokietijos universitetai bei NVO taip pat sėkmingai užsitikrino finansavimą mažesnio masto konferencijoms ir mokymams organizuoti. Tačiau šiuose renginiuose dalyvavo subjektai iš daugelio ES valstybių narių ir trečiųjų šalių 25 .

2 pav.    Bendri įsipareigojimų asignavimai visų rūšių veiklai (techninei pagalbai, mokymams, teisiniam rengimui ir IT paramai) pagal valstybes nares (2007–2013 m.)

Rezultatyvumas

Vertinime įvertintas programos įgyvendinimo rezultatyvumas ir remiantis daugiausia pokalbių bei apklausų rezultatais padaryta išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad įgyvendinus programą numatyto poveikio pasiekta pagrįstomis sąnaudomis. Nors negalima daryti išvados, kad apskritai rezultatyvumas valstybėse narėse padidėjo, iš suinteresuotųjų subjektų apklausų ir pokalbių su jais matyti, kad programos valdymas, kurį atliko Komisija (OLAF), buvo rezultatyvus – ištekliai paramos gavėjams skirti laiku, jų skirta pakankamai ir jie buvo kokybiški. Nepaisant to, rezultatyvumą būtų galima padidinti, jei valstybės narės keistųsi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su įrangos įsigijimu ir viešaisiais pirkimais.

Metinis programos biudžetas įvairavo nuo 13,7 mln. EUR iki 15 mln. EUR, o kiekvienais metais buvo finansuojama 67 veiksmai iš 91. Todėl vidutinė dotacijos ar sutarties suma buvo mažesnė kaip 190 tūkst. EUR. Kiekvienu atveju paramos gavėjo ir Komisijos sandorio sąnaudos turėtų būti proporcingos skirtai sumai. Remiantis paramos gavėjų apklausos duomenimis, 90 % respondentų pritarė arba visiškai pritarė teiginiui, kad norimų rezultatų pasiekta pagrįstomis sąnaudomis.

Remiantis trijose metinėse programos įgyvendinimo ataskaitose pateikta informacija, atliekant atvejų tyrimus išnagrinėtų techninės pagalbos galutinių ataskaitų duomenimis ir pokalbių su suinteresuotaisiais subjektais teiginiais, buvo galima apytiksliai įvertinti, kokį finansinį poveikį turėjo naudojantis pagal programą įsigyta technine įranga ir paslaugomis konfiskuotos prekės ir išvengti nuostoliai. Jis yra daugiau kaip 270 mln. EUR – tai tris kartus daugiau nei bendros programos išlaidos (98 mln. EUR) 26 .

Todėl galima daryti išvadą, kad esama požymių, jog įgyvendinant programą norimų rezultatų pasiekta pagrįstomis sąnaudomis. Tačiau negalima konstatuoti, kad valstybių narių teisėsaugos institucijų rezultatyvumas joms stiprinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą iš esmės padidėjo. Iš turimų duomenų matyti, kad projektas buvo valdomas rezultatyviai – ištekliai paramos gavėjams skirti laiku, jų skirta pakankamai ir jie buvo kokybiški. Vis dėlto, atsižvelgiant į skirtingą patirtį, galima teigti, kad būtų galima gauti papildomos naudos, jei valstybės narės keistųsi savo patirtimi, susijusia su tam tikro tipo įrangos naudojimu ir jos įsigijimo būdu.

Iš vertinimo matyti, kad 2008 m. atlikus programos vidaus auditą, o 2010 m. – laikotarpio vidurio vertinimą, įdiegti papildomi stebėsenos reikalavimai yra svarbūs; tai pirmiausia pasakytina apie techninės pagalbos dotacijų ataskaitų teikimo reikalavimus 27 .

Iš apklausų ir pokalbių su suinteresuotaisiais subjektais atsakymų matyti, kad pagal programą įsigyta techninė įranga yra veiksminga apsaugant Sąjungos finansinius interesus. Apskritai, kalbant apie įvairių rūšių veiklą, suinteresuotieji subjektai sutaria, kad rezultatų, kurių pasiekta naudojant tokią įrangą, nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų bei partnerių turėtomis priemonėmis nebūtų įmanoma pasiekti arba jie būtų pasiekti mažesne apimtimi. Tai taikoma visų trijų rūšių veiklai, nors manoma, kad mokymai, seminarai ir konferencijos buvo ypač veiksmingi sudarant palankesnes sąlygas bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir kurti tinklus, kurių kitu atveju nebūtų sukurta. Priemonės, sukurtos ir suteiktos naudojantis IT parama ir technine pagalba, muitinėms ir teisėsaugos institucijoms teikia labiau tiesioginio pobūdžio naudą joms atliekant tyrimus, todėl jomis prisidedama prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos.

Paramos gavėjai palankiai įvertino tai, kad 2012 metais programos valdymas buvo centralizuotas; jį atliko vienas OLAF skyrius. Apskritai, jie teigiamai įvertino kvietimų teikti pasiūlymus procedūras (81 % respondentų įvertino palankiai ar labai palankiai). Nors, jų nuomone, laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų palyginti nesunku (78 % respondentų pritarė arba visiškai pritarė), iš turimų duomenų matyti, kad reikėtų daugiau nuveikti siekiant juos patobulinti. Komisija galėtų geriau atlikti remiamų veiksmų rezultatų ir poveikio stebėseną, jei ji paprašytų paramos gavėjų savo galutinėse techninėse ataskaitose pateikti tinkamų rūšių duomenis.

Paramos gavėjai ir dalyviai yra patenkinti tuo, kaip programa atitinka jų poreikius valstybės narės lygmeniu. Paramos gavėjų apklausos duomenimis, didžioji dauguma iš 68 respondentų (86 %) sutiko arba visiškai sutiko su tuo, kad projekto, kuriame jie dalyvavo, rezultatais į jų poreikius jų šalyje buvo atsižvelgta ir problemos pašalintos. Visų pirma, buvo pripažinta, kad kovos su sukčiavimu mokymų projektas labai atitiko šalies poreikius: 94 % sutiko arba visiškai su tuo, kad projektu į jų poreikius buvo atsižvelgta ir problemos pašalintos. Veiksmais siekiama atsižvelgti į poreikius ne tik valstybių narių lygmeniu, nes šie veiksmai padėjo apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Programos tikslai buvo įgyvendinti, todėl konstatuojama, kad ji prisidėjo prie to, kad būtų išvengta Sąjungos biudžeto nuostolių. Vis dėlto programa nebuvo galima atsižvelgti į visus valstybių narių muitinių 28 poreikius, susijusius su technine įranga, skirta jų veiklos pajėgumams stiprinti.

ES papildoma nauda ir rezultatų tvarumas

Visi šaltiniai patvirtina, kad iš programos gauta Sąjungos lygmens papildomos naudos. Apskritai, kalbant apie įvairių rūšių veiklą, suinteresuotieji subjektai sutaria, kad savo tikslų nacionalinėms ar regioninėms priemonėmis nebūtų įmanoma pasiekti arba jie būtų pasiekti mažesne apimtimi. Papildomos naudos pobūdis skiriasi, atsižvelgiant į veiklos rūšį: mokymai ir konferencijos yra ypač veiksmingi sudarant palankesnes sąlygas bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir kurti tinklus, o IT priemonės ir techninė pagalba nacionalinėms muitinėms ir teisėsaugos institucijoms teikia labiau tiesioginio pobūdžio naudą joms atliekant tyrimus.

Paramos gavėjai patvirtino, kad programa yra naudinga, visų pirma muitinėms, ir pabrėžė, jog nauda yra gerokai didesnė nei dalyvavimo išlaidos. Be to, jie aiškiai nurodė ketinantys toliau naudoti techninę įrangą.

Komisija leido teikti bendrą finansavimą techninės priežiūros išlaidoms padengti ir taip užtikrino, kad šie rezultatai būtų tvarūs. Savo ruožtu paramos gavėjai įsipareigojo per vienus metus nuo projekto pabaigos dienos pateikti galutinę įgyvendinimo ataskaitą, kad įrodytų projekto veiksmingumą bei rezultatų tvarumą. Kalbant apie mokymus, seminarus ir konferencijas, dalyviai iš esmės yra įsitikinę, kad įgyta patirtis gali būti panaudota praktikoje, todėl šiuo atžvilgiu rezultatai taip pat tvarūs. Tai ypač pabrėžtina kalbant apie skaitmeninės ekspertizės mokymo dalyvius.

Papildomumas

Rengiant ir įgyvendinant programą papildomumas buvo užtikrintas pakankamai. Suinteresuotieji subjektai iš esmės sutaria, kad ji buvo itin naudinga sprendžiant Sąjungos finansinių interesų apsaugos problemas; dėl to ji skiriasi nuo kitų (GD HOME ir GD TAXUD) programų. Visų pirma, buvo pabrėžta, jog įgyvendinant kitas ES iniciatyvas techninė pagalba neteikiama, nors sinergija su kitomis ES iniciatyvomis techninės pagalbos veiksmams galėtų būti naudinga. Tai taikoma, pavyzdžiui, ANPRS, kurios rezultatai galėtų būti geresni, jei būtų naudojamasi kitomis esamomis ES finansuojamomis sistemomis, kaip antai Europos transporto priemonių ir vairuotojų pažymėjimų informacine sistema (EUCARIS) 29 , Europos kelių transporto įmonių registru (ERRU) 30 ir sistema Réseau Permis de Conduire (RESPER) 31 , kurios buvo įdiegtos įgyvendinant kelias Sąjungos iniciatyvas.

Nors stengtasi koordinuoti įvairių Sąjungos programų planavimą, pavyzdžiui, muitų srityje, būtų galima nuveikti daugiau siekiant stiprinti Komisijos tarnybų bendradarbiavimą, kad būtų galima gauti naudos iš programų sinergijos ir užkirsti kelią ES programų ir iniciatyvų dubliavimuisi.

5.    Kontekstiniai veiksniai, turintys įtakos programos rezultatams

Kontekstinių veiksnių, kurie turėjo įtakos programos rezultatams, buvo ne vienas, tačiau sunku juos įvertinti kiekybiškai:

nacionalinės ir regioninės administracijos turėjo prisidėti prie dotacijų, skirtų techninei pagalbai; jų indėlis sudarė bent 50 %. Nuo pat finansų krizės pradžios 2008 metais apribojus biudžeto išlaidas, labai sumažėjo paraiškų teikėjų ir paramos gavėjų finansinis pajėgumas, todėl kai kurie iš jų savo paraiškas atsiėmė, o kai kuriais atvejais netgi grąžino jau skirtas dotacijas. Į tai atsižvelgta naujajame Reglamente dėl programos „Hercule III“, kuriame numatyta finansuoti iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų (išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais – iki 90 %);

didelę veiksmų, kurie finansuojami teikiant dotacijas, biudžeto lėšų dalį sudarė PVM (iki 25 %, atsižvelgiant į taikytinus tarifus), bet finansiniuose reglamentuose PVM pagal programą nelaikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis. Todėl praktiškai dotacijos sudarė mažesnę procentinę dalį išlaidų (techninės pagalbos atveju – mažiau kaip 40 %), o skirtumą turėjo padengti paramos gavėjas;

išnagrinėjus paraiškas, gautas paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, matyti, kad paraiškų teikėjams neretai sudėtinga laikytis administracinių ir teisinių reikalavimų dėl kalbos barjero arba dėl to, kad jie nėra susipažinę su paraiškos teikimo ar dotacijų skyrimo tvarka;

dėl mokėjimų asignavimų trūkumo programos pabaigoje gerokai vėluota galutinai išmokėti dotacijas, dėl kurių per pastaruosius dvejus metus buvo sudaryti susitarimai.

6.    Išvados ir tolesni veiksmai

Atlikus išorės vertinimą padaryta išvada 32 , kad įgyvendinus programą pasiekti nustatyti tikslai, taigi juntamas numatytas jos poveikis. Be to, konstatuota, kad vykdant trijų rūšių veiklą gauti papildomumu ir tvarumu pasižymintys rezultatai ir kad programa buvo įgyvendinama rezultatyviai bei norimų rezultatų pasiekta pagrįstomis sąnaudomis. Tačiau buvo nustatytos kai kurios sritys, kuriose dar reikia padirbėti; jos nurodytos toliau, o kartu išdėstyta, kokių veiksmų bus imtasi siekiant išspręsti problemas:

1.Programos poveikį būtų galima padidinti užtikrinant tvirtesnius asmeninius administracijų ryšius, pavyzdžiui, organizuojant darbuotojų mainus 33 . Išlaidos, susijusios su darbuotojų mainais, jau yra tinkamos finansuoti išlaidos pagal mokymų specifikacijas ir 2010 m. jau įvyko sėkmingi mainai, pavyzdžiui, tarp Italijos ir Bulgarijos. Komisija ragins ir skatins kaimynines valstybes nares įvairiais lygmenimis vykdyti nacionalinių ir regioninių administracijų darbuotojų mainus, kad būtų pagerintas bendradarbiavimas tarpvalstybinių operacijų ir tyrimų srityje. Siekdama padidinti pagal programą finansuojamų mokymų ekonominį efektyvumą ir kokybę, Komisija išnagrinės, kokių esama kitų galimybių rengti mokymus ir darbuotojų mainus, kaip antai, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą esamuose Europos nacionalinių teismo ekspertizės institutų ir teisėjų mokymo organizacijų tinkluose.

2.Tai, kad prieigos teisės suteikiamos per nacionalinius kontaktinius centrus, neužtikrino, kad jos būtų suteiktos visoms atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms. Iš faktų, nustatytų atlikus vertinimą, matyti, jog tas pats pasakytina apie visas valstybes nares; iš jų kai kurioms duomenys gali būti naudingesni nei kitoms 34 . Pagal programą buvo teikiama parama duomenų bazėms (prieigai prie jų) įsigyti ir valstybių narių teisėsaugos institucijų darbuotojų prieigos teisėms valdyti. Kadangi prieigos teisės yra ribotos, nacionaliniai kontaktiniai centrai turi nustatyti prioritetus, kuriais remiantis nacionalinėms ar regioninėms administracijoms paskirstomos prieigos teisės. Iš nustatytų faktų, susijusių su naudojimusi duomenų bazėmis, akivaizdžiai matyti ne tik tai, kad jos naudingos, bet ir tai, kad sudėtinga įrodyti, kaip jomis prisidedama prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos. Komisija atliks išsamią esamų naudotojų informacijos poreikių peržiūrą ir įvertins rinkoje turimus informacijos šaltinius, kad jie būtų geriau suderinti su minėtais poreikiais. Tokiu būdu duomenų bazės turėtų būti naudojamos ekonomiškai efektyviausiu būdu, visų pirma tais tikslais, kurie yra susiję su Sąjungos finansinių interesų apsauga.

3.Atsižvelgiant į skirtingą rezultatyvaus projektų valdymo patirtį, galima teigti, kad būtų galima gauti papildomos naudos, jei valstybės narės keistųsi savo patirtimi, susijusia su tam tikro tipo įrangos naudojimu ir jos įsigijimo būdu 35 . Veiksmą pagal programą valdo dotacijų gavėjai, o nacionaliniu lygmeniu teikiant bendrą finansavimą jiems turėtų būti sudarytos pakankamos paskatos tai atlikti kuo rezultatyviau. Komisija atrenka paraiškas pagal ekonominį efektyvumą, o kai kuriais atvejais ji paprašė paraiškų teikėjų peržiūrėti išlaidas atsižvelgiant į kitų valstybių narių geriausią praktiką ir kainas, visų pirma kiek tai susiję su brangia įranga, kaip antai rentgeno aparatais ar ANPRS. Ji ir toliau skatins keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma susijusiais su tarpvalstybiniais projektais, kuriais kelių valstybių narių pastangomis siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

4.Komisija galėtų geriau atlikti finansuojamos veiklos rezultatų ir poveikio stebėseną, jei būtų užtikrinta, kad paramos gavėjų būtų prašoma savo galutinėse techninėse ataskaitose pateikti tinkamų rūšių duomenis, ir valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos pagerintų savo tikslinę stebėseną, kad būtų geriau matoma pagal Herkulio programą finansuojamų veiksmų papildoma nauda kovojant su Sąjungos finansiniams interesams žalinga veikla ir atliekant prevenciją, visų pirma cigarečių kontrabandos ir klastojimo srityje 36 . Nuo 2013 m. Komisija prašė paramos gavėjų pateikti ataskaitas apie rezultatus, kurių pasiekta per vienus metus nuo susitarimo dėl dotacijos pabaigos dienos, kad ji turėtų informacijos apie tą laikotarpį, kuriuo įranga veikė visu pajėgumu. Prašoma informacija yra susijusi su rezultatais, pasiektais naudojantis įranga ar paslaugomis, kurių įsigyta gavus finansinę paramą pagal programą ir kuriomis naudojamasi vykdant veiklą, siekiant padėti atlikti tyrimus, susijusius su Sąjungos finansinių interesų apsauga. Informacija galėtų būti susijusi su: įtariamų pažeidimų ar korupcijos naudojant ES lėšas tyrimais; sukčiautojų taikomomis sukčiavimo schemomis; arešto (jei jau taikytina, ir įkalinimo) atvejų skaičiumi arba numatomu finansiniu poveikiu nacionaliniam ar Sąjungos biudžetui. Ataskaitų teikimo reikalavimai galiausiai leis Komisijai parodyti, kaip programa prisidedama prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos, ir kartu sudarys sąlygas paramos gavėjams laikytis nacionalinių ataskaitų teikimo reikalavimų.

5.Nors stengtasi koordinuoti įvairių Sąjungos programų planavimą, pavyzdžiui, muitų srityje, būtų galima nuveikti daugiau siekiant stiprinti Komisijos tarnybų bendradarbiavimą, kad būtų galima gauti naudos iš programų sinergijos ir užkirsti kelią dubliavimuisi 37 . Komisija toliau vykdys vidaus komunikacijos veiklą, kad pasinaudotų Sąjungos programų sinergijos teikiama nauda ir užkirstų kelią dubliavimuisi. Be to, įgyvendinant Komisijos geresnio reglamentavimo strategiją, bus išnagrinėtos galimybės dar labiau supaprastinti ir racionalizuoti veiksmus, reikalingus programai įgyvendinti, kad būtų sumažintos programos paramos gavėjų ir Komisijos tarnybų dedamos pastangos ir patiriamos sąnaudos.

(1)

     Šioje ataskaitoje terminas „programa“ – tai Herkulio programa II, įsteigta Sprendimu Nr. 878/2007/EB, kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas Nr. 804/2004/EB.

(2)

     Rangovas buvo įmonė Rambøll Management Consulting. Vertinimas atliktas pagal Sprendimo Nr. 804/2004/EB, iš dalies pakeisto 2007 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 878/2007/EB, iš dalies keičiančiu ir pratęsiančiu Sprendimą Nr. 804/2004/EB, steigiantį Bendrijos veiksmų programą, skatinančią veiklą Bendrijos finansinių interesų apsaugos srityje (Herkulio programa II) (OL L 193, 2007 7 25, p. 18), 7 straipsnį, kuriame nurodyta: „Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija (OLAF) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai programos tikslų pasiekimo ataskaitą.“ Pateikti ataskaitą vėluota dėl to, kad 2014 m. pabaigoje buvo vykdoma Europos Komisijos tarnybų restruktūrizacija.

(3)

     Rangovo pateiktą ataskaitą ir jos priedus galima rasti adresu https://bookshop.europa.eu/lt/home/ .

(4)

     Iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 1 straipsnis.

(5)

     Iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 1 straipsnio 2 dalis.

(6)

     Iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 1a straipsnis.

(7)

     Iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 6 straipsnio 2 dalis; 2007 m. kainomis.

(8)

     Sumos nurodytos remiantis įsipareigojimų asignavimais, nurodytais 2007–2013 m. finansavimo sprendimuose. 2007 m. teisinis rengimas buvo konferencijų, seminarų ir mokymo veiklos dalis; šią veiklą sudarė dvi dalys: mokymų dalis, susijusi su veikla, ir mokymų dalis, susijusi su teisiniais klausimais. Pastarosios biudžetą sudarė 375 tūkst. EUR.

(9)

     2007–2012 metais – 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (Įgyvendinimo taisyklės), o 2013 metais ir vėliau – 2012 m spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (Naujasis finansinis reglamentas) ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 (Taikymo taisyklės). Atliekant vertinimą nebuvo vertinamas Naujojo finansinio reglamento poveikis Herkulio programos II įgyvendinimui, bet galima teigti, kad, palengvinus taisykles dėl nedidelės vertės dotacijų ir sutrumpinus mokėjimo terminus, reglamentu buvo sumažinta administracinė našta (pavyzdžiui, dotacijų gavėjams).

(10)

     Žr. iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 2 straipsnį, visų pirma jo 1 dalį, kurioje nustatytos finansavimo priemonės ir sąlygos.

(11)

     Iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 2a straipsnis. Visi paramos gavėjai turėjo „skatin[ti] Bendrijos veiksmų jos finansinių interesų apsaugos srityje stiprinimą“. Iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 3 straipsnyje išdėstyti reikalavimai, keliami šalių kandidačių ar kitų ES nepriklausančių šalių įstaigoms, kad jos galėtų gauti dotacijas pagal programą. Kadangi minėtos trečiųjų šalių įstaigos neatitiko šių reikalavimų, joms dotacijos nebuvo skirtos.

(12)

     Žr. iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 2a straipsnį. Subjektams, nurodytiems b ir c kategorijose – atitinkamai mokslinių tyrimų ir mokslo institutams ir visoms ne pelno organizacijoms – taip pat buvo keliamas reikalavimas bent vienus metus turėti teisinį subjektiškumą ir būti įsisteigusioms bei veikti valstybėje narėje arba Bendrijai nepriklausančioje šalyje, kaip nurodyta 3 straipsnyje.

(13)

     Remdamasi iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 7 straipsniu, Komisija priėmė metines apžvalgas ir jas pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai. Paskiausios apžvalgos buvo šios: 2011 metais – SWD(2012) 445 final (2012 m. gruodžio 11 d.), 2012 metais – SWD(2013) 287 final (2013 m. liepos 24 d.) ir 2013 metais – SWD(2014) 247 final (2014 m. liepos 17 d.).

(14)

     Programa „Fiscalis“ buvo daugiametė Bendrijos programa, skirta mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti (Sprendimas Nr. 1482/2007/EB, OL L 330, 2007 12 15, p. 1). Programa „Muitinė“ buvo daugiametė veiksmų programa, skirta veiksmams, kurių valstybės narės imasi muitinės veiklos srityje siekdamos užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą, paremti ir papildyti (Sprendimas Nr. 624/2007/EB, OL L 154, 2007 6 14).

(15)

     SEC(2011) 1610 final ir SEC(2011) 1611 (2011 m. gruodžio 19 d.).

(16)

     (Atnaujinta) Programos „Hercule II“ tikslų įvykdymo tarpinė peržiūra. Ji atlikta remiantis iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 7 straipsnio 2 dalimi. 2008 m. Vidaus audito skyrius atliko 2004–2006 m. Herkulio programos finansinį auditą. Jame pateikta keletas rekomendacijų, kaip OLAF galėtų pagerinti programos įgyvendinimą.

(17)

     Specialioji ataskaita Nr. 1/2005 (OL C 202, 2005 8 18).

(18)

     Specialioji ataskaita Nr. 2/2011:

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011SA0002&qid=1431508005472&from=LT .

(19)

     Paramos gavėjai pagal programą yra juridiniai asmenys, su kuriais Komisija sudarė susitarimą dėl dotacijos arba sutartį. Dalyviai – tai fiziniai asmenys, kurie lankė pagal programą finansuojamą renginį (konferenciją, seminarą ir mokymus) arba jame dalyvavo. Jie negauna tiesioginės Komisijos paramos, bet jų išlaidos apmokamos iš šiam renginiui skirto biudžeto.

(20)

     Teoriškai apklaustų paramos gavėjų imtis galėjo būti nereprezentatyvi, kadangi į ją nepateko organizacijos, kurioms iš pat pradžių buvo suteikta parama, bet vėliau jos nusprendė, kad programa yra nereikšminga, ir joje nebedalyvavo. Tačiau Komisija niekada nekreipė dėmesio į tokius atvejus. Be to, atsakymai į klausimus ir teiginius, susijusius su renginiais, kurie įvyko seniau, paprastai yra mažiau patikimi; tai taip pat galėjo iškreipti apklausos rezultatus. Į imtį patenka organizacijų, kurioms parama buvo teikiama visą programos laikotarpį, atsakymai.

(21)

     Iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 804/2004/EB 1 straipsnio 2 dalies a–e punktai.

(22)

     Jie susiję ne su IT priemonėmis, bet su tuo, kad nacionalinių valdžios institucijų darbuotojai naudojasi tinklais, kad susisiektų su savo kolegomis kitose valstybėse narėse siekdami spontaniškai keistis informacija.

(23)

     Aštuoni iš 16 valstybių narių suinteresuotųjų subjektų ir viena NVO aiškiai patvirtino, kad įgyvendinant programą nacionalinėms teisėsaugos institucijoms (visų pirma muitinėms) suteikta techninė ir veiklos pagalba kovojant su neteisėta tarpvalstybine veikla; pavyzdžiui, nauja įranga institucijoms suteikė daugiau lankstumo – ankstesni aparatai buvo dideli ir veikė lėtai, o naujieji yra greitesni bei mažesni.

(24)

     ES sudarė susitarimus su keturiomis tabako bendrovėmis, kuriais siekiama kovoti su cigarečių kontrabanda ir klastojimu. Pagal šiuos susitarimus ES ir valstybės narės iš šių bendrovių gavo nemažas išmokas.

(25)

     Dotacijos buvo skiriamos subjektams, pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateikusiems paraiškas, kurios įvertintos teigiamai; Komisijai paraiškas pateikė nedaug valstybių narių. Oficialiajame leidinyje paskelbus pranešimus ir specialistų tinkluose aktyviai skleidžiant informaciją apie kvietimą teikti paraiškas, per pastaruosius programos įgyvendinimo metus iš esmės išaugo paraiškų ir jas teikiančių valstybių narių skaičius.

(26)

     Šiais duomenimis nereikėtų remtis besąlygiškai, kadangi jie anaiptol nėra išsamūs. Šis vertinimas grindžiamas metinių ataskaitų ir galutinių ataskaitų, kurias pateikė visų pirma techninės pagalbos veiksmų paramos gavėjai, ir daugybės antrinių šaltinių, kuriais rangovas rėmėsi atlikdamas tyrimą, analize. Pavyzdžiui, techninės pagalbos dotacijų gavėjai ataskaitose nurodo, kad konfiskavimo atvejų skaičius ir išvengti nacionalinių bei ES biudžetų nuostoliai – tai veiksmų, kurių buvo galima imtis pagal programą įsigijus įrangos ar informacijos, rezultatas. Didelę dalį išvengtų nuostolių sumos sudaro išvengti nuostoliai aptikus konteinerius su kontrabandinėmis ar suklastotomis cigaretėmis. Į šį vertinimą nepatenka pajamos, gautos vykdant prevencijos veiklą, arba rezultatai, kuriuos sudėtinga kiekybiškai įvertinti. Atvejų tyrimai neapima visų Herkulio programos II veiksmų. Gali būti, kad finansinis poveikis yra didesnis.

(27)

     Techninės pagalbos dotacijų gavėjai turi pateikti galutinę įgyvendinimo ataskaitą per vienus metus nuo susitarimo dėl dotacijos pabaigos dienos. Šis reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis tarp įrangos įsigijimo ir susitarimo pabaigos dienos yra trumpas, todėl paramos gavėjui yra sudėtinga ataskaitoje nurodyti kokius nors apčiuopiamus rezultatus, kurie gauti naudojantis šia įranga.

(28)

2013–2014 m. Mokesčių ir muitų sąjungos GD atliko analizę siekdamas nustatyti, koks yra bendras valstybių narių muitinių investicijų poreikis 2014–2020 metais; paaiškėjo, kad ši suma yra 30 kartų didesnė nei biudžetas, skirtas pagal programą „Hercule III“.

(29)

     Žr. https://joinup.ec.europa.eu/community/eucaris/description .

(30)

     Žr., pavyzdžiui, http://ec.europa.eu/transport/modes/road/access/erru_en.htm .

(31)

     Žr. http://ec.europa.eu/idabc/en/document/3989/5926.html .

(32)

     Rangovo ataskaitoje pateikta 16 išvadų. Rangovo nebuvo prašyta pateikti rekomendacijų, bet šešiose išvadose (2, 5, 7, 10, 11 ir 15) jis suformulavo pasiūlymus dėl galimų tolesnių veiksmų. Šiame skirsnyje pateiktos išvados ir tolesni veiksmai grindžiami rangovo nustatytais faktais, kuriuos papildo Komisijos nustatyti faktai ir patirtis įgyvendinant programą bei grįžtamoji informacija, kurią Komisijai pateikė dotacijos paraiškų teikėjai, dotacijų gavėjai ir rangovai, Komisijos tarnybos ir kitos institucijos pasibaigus deryboms dėl tolesnės veiklos, susijusios su programa pagal naująją 2014–2020 m. DFP, kurios bus imtasi 2012–2014 metais.

(33)

     Remiantis rangovo ataskaitos 2 išvada.

(34)

     Remiantis 5 išvada.

(35)

     Remiantis 10 išvada.

(36)

     Remiantis 7 ir 11 išvadomis.

(37)

     Remiantis 15 išvada.