17.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 423/41

1.

mano, jog svarbu, kad siekdama geresnių rezultatų piliečiams Komisija geresnį reglamentavimą priskiria politikos prioritetams. Inovatyvūs tarpinstitucinių konsultacijų metodai gali padėti kurti aiškius ir veiksmingus ES teisės aktus, kurie remsis pagrindiniais ES principais;

2.

mano, kad geresnis reglamentavimas, t. y. paprasti, kokybiški teisės aktai, kurie yra aiškūs, tinkamai perkelti į valstybių narių teisės aktus ir prireikus peržiūrėti, prisideda prie bendrosios rinkos gilinimo, biurokratijos mažinimo ir pridėtinės vertės piliečiams ir įmonėms kūrimo;

3.

yra įsitikinęs, kad dauguma Europos piliečių ES laiko institucija, kuri įtvirtina ir gina teisę į gyvenimo kokybę, aplinkos apsaugą ir ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

4.

pritaria didesniam Komisijos įsipareigojimui gerinti reglamentavimo kokybę, visų pirma įgyvendinti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą, ir tikslui mažinti biurokratizmą ir šalinti reglamentavimo naštą taip padedant sukurti investicijoms palankią aplinką; pritaria pasiūlymui supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą privatiems veiklos vykdytojams, tačiau ragina kartu atsižvelgti į būtinybę užtikrinti pusiausvyrą tarp supaprastinimo ir aplinkos kokybės, taip pat asmenų, darbuotojų, vartotojų ir naudotojų teisių ir interesų apsaugos. Pabrėžia, kad geresnis reglamentavimas ir nereikalingos administracinės naštos mažinimas neturėtų būti pretekstas panaikinti reglamentavimą arba iš viso nereglamentuoti tuose sektoriuose, kuriuose piliečiai turi teisėtų lūkesčių, kaip nurodyta pirmiau, arba vengti veiksmų tose srityse, kuriose pagal ES sutartis ES institucijoms nustatyta aiški prievolė jų imtis;

5.

dar kartą pakartoja, kad geresnis reglamentavimas turėtų būti vykdomas laikantis daugiapakopio valdymo principo, ES, nacionaliniam, regionų ir vietos lygmenims įgyvendinant koordinuotus veiksmus;

6.

palankiai vertina tai, kaip geresnis reglamentavimas buvo modernizuotas politiškai, suteikiant Komisijos pirmininko pirmajam pavaduotojui atsakomybę už procedūrą, ir tikisi, kad kuriant tokius teisės aktus, kurie pateisintų Europos piliečių lūkesčius siekiant plataus užmojo tikslo, kurį nustatėme dėl ES politikos pagrindinių principų ir aukštų standartų, pagerės teisėkūros kokybė;

7.

palankiai vertina tai, kad Komisija pirmoji sutelkė pastangas įgyvendinti gero reglamentavimo principus per visą teisėkūros ciklą, įskaitant didelę dalį antrinių teisės aktų, taikant inovatyvius metodus ir procedūras, kurie dabar yra tarptautiniu mastu pripažinti gera praktika ir sektinu pavyzdžiu valstybėms narėms;

8.

ragina regionų ir vietos valdžios institucijas, vykdant RK veiklą, aktyviau dalyvauti konkrečiose konsultacijose teisėkūros iniciatyvos etape, kad būtų atsižvelgta į teritorinį aspektą. Tai būtų konkretus atsakas siekiant įveikti ekonomikos nuosmukį, sudarant galimybę nustatyti subnacionalinius tikslus atsižvelgiant į skirtingą vietos ir regionų padėtį; pageidautų, kad RK veikloje dalyvaujančios regionų ir vietos valdžios institucijos būtų įtrauktos į konkrečių tikslų ir įgyvendinimo strategijų rengimo procesą, kadangi jų uždavinys – įgyvendinti ir taikyti ES teisės aktus ir išsaugoti vietos ypatumus kartu laikantis subsidiarumo principo;

9.

palankiai vertina platesnes konsultacijas, įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, vietos valdžios institucijas ir piliečius į parengiamuosius teisėkūros etapus ir teisės aktų įgyvendinimą; jų dalyvavimas nuo pat pirmųjų reguliavimo iniciatyvų kūrimo etapų gali paskatinti piliečius palankiau priimti galutinius teisės aktus, o nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms gali būti lengviau tuos teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę ir juos taikyti;

10.

tikisi, kad Komisija atskirs teritorijoms atstovaujančias regionų ir vietos institucijas (institucinius suinteresuotuosius subjektus) ir privatiems interesams atstovaujančias institucijas (privačius suinteresuotuosius subjektus), kadangi tik pirmosios, demokratiškai išrinktos, demokratiškai įkūnija realius piliečių, įskaitant tuos, kurie patys negali išreikšti savo nuomonės, poreikius. Todėl reikia stiprinti Komisijos struktūruotą dialogą su Regionų komitetu ir vietos bei regionų valdžios institucijų atstovais, kad rengiant ES teisės aktus būtų užtikrintas dalyvaujamojo proceso demokratinis pobūdis. Tai grindžiama įsitikinimu, kad ES institucijos pirmenybę turėtų teikti ne didelėms bendrovėms, o regionų ir vietos valdžios institucijoms, ginančioms visų ekonominių ir socialinių grupių interesus, taip pat ir konsultacijose;

11.

ypač palankiai vertinama naujoji „Pasisakyk ir sumažink naštą“ platforma ir Komisijos įsipareigojimas išplėsti jos funkcijas ir tarnybas. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atviros internetinės konsultacijos gali būti naudingos organizuotoms grupėms ir dalyviams, kurių darbo kompiuteriu įgūdžiai yra labiau pažengę, jų poveikis dažnai riboja svarstomo pasiūlymo pobūdį ir taikymo sritį, todėl nereikėtų atsisakyti tradicinių bendravimo su Komisija metodų (nekalbant apie platformą);

12.

siūlo tikslinėms konsultacijoms (konferencijoms, ekspertų grupėms, praktiniams seminarams ir susitikimams su suinteresuotaisiais subjektais) veiksmingai taikyti kitas priemones, nes jos taip pat padės užtikrinti suinteresuotųjų šalių tiesioginį dalyvavimą, ir ragina Komisiją išplėsti jų formatą ir naudojimą (sudarant tikslines arba naudotojų grupes ir tyrimo grupes, ir pan.);

13.

nurodo, kad viešieji klausymai ne pakeičia, o tik papildo SESV 154 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konsultacijas su socialiniais partneriais;

14.

kadangi konsultavimosi procesas tiesiogiai priklauso nuo dalyvių reprezentatyvumo ir jų indėlio kokybės, konsultacijos iš esmės turėtų vykti taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti tiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie tiesiogiai susiję, ir skleisti informaciją apie priimtiną sprendimą, ypač tais atvejais, kai teisinės nuostatos yra itin techninės ir reikalauja daug žinių;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu konsultacijų etapu į visas oficialias ES kalbas būtina išversti bent pagrindinius dokumentus, nes taip bus sudarytos palankesnės sąlygos didesniam skaičiui suinteresuotųjų subjektų ir piliečių dalyvauti šiame procese;

16.

ragina Komisiją užtikrinti didesnį skaidrumą pasitelkiant ekspertų grupes, priimant sprendimą, kada ir kokioms politikos sritims jas sudaryti, kam jos turėtų atstovauti, o ypač, pagal kokią atrankos procedūrą Komisija jas steigia;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kaip jau buvo minėta ir neseniai RK priimtoje nuomonėje dėl REFIT (CIVEX-V-040), kad dar yra galimybių patobulinti konsultacijų procesą, be kita ko, teikiant kokybiškesnę grįžtamąją informaciją, užtikrinant geresnį proceso matomumą ir dedant didesnes pastangas siekiant kiekybiškai įvertinti rezultatus. Komitetas ragina Komisiją taikant naująją procedūrą atsižvelgti į RK rekomendacijas;

18.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų, suinteresuotųjų subjektų ar piliečių dalyvavimas konsultacijose per savo institucinius atstovus, pavyzdžiui, RK ir EESRK, kurie turi būti aiškiai atskirti nuo kitų suinteresuotųjų subjektų, padės siekti geresnio reglamentavimo tikslo, ypač atsižvelgiant į tai, kad terminai dažnai būna riboti ir atsakymus lengviau gauti iš šių pirmiau minėtų institucijų, kurios turi plačius tinklus. Aktyvus ir prasmingas jų įtraukimas į geresnio reglamentavimo procesą yra būtina sąlyga siekiant kokybiškų rezultatų;

19.

pažymi, kad siekiant partnerystės ir geresnės bei veiksmingesnės teisėkūros tikslo, svarbu parengti keletą veiklos gairių, kurios būtų taikomos tikrinant, ar naujų teisės aktų atveju laikomasi subsidiarumo principo;

20.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą išsamiai tikrinti pasitelkus poveikio vertinimus viso teisėkūros proceso metu;

21.

siūlo Komisijai skelbti visus ex ante poveikio vertinimus, net ir iniciatyvų, kurios nėra perkeltos į pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant skaidrumo ir didesnės atskaitomybės; pradinio poveikio vertinimų skelbimas politikos ciklo pradžioje laikomas geru pirmuoju žingsniu teikiant grįžtamąją informaciją ir išreiškiant susirūpinimą dėl subsidiarumo;

22.

mano, kad įvairiapusiai poveikio vertinimai yra naudingi, nes jie neapsiriboja ekonominiu aspektu, o apima ir aplinkos bei gamtos apsaugą, vartotojus, sveikatą ir užimtumą, socialinę apsaugą ir darbo teisę. Juose nagrinėjama ir nereguliavimo galimybė, o reglamentavimo atveju tiriamas poveikis užtikrinant pagrindinius ES principus ir jų įtaką socialinei ir teritorinei sanglaudai;

23.

dėl kiekvieno naujo ar antrinės teisės akto Komitetas visų pirma primygtinai ragina atlikti teritorinio poveikio vertinimą. RK savo praktine patirtimi aktyviai padės siekti šio tikslo, be kita ko, pasitelkdamas savo platformas ir tinklus, per kuriuos galima veiksmingai užmegzti ryšius su regionų ir vietos valdžios institucijomis. Atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad „ES išliktų konkurencinga, o vystymasis būtų darnus“ (1), jis taip pat ragina tikrinti konkurencingumą ir tvarumą;

24.

nors ir pripažįsta, kad MVĮ yra ES ekonomikos augimo varomoji jėga, apgailestauja, kad nepakankamai kruopščiai yra vertinamas teisės aktų poveikis, ypač administracinės naštos mažinimo vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurioms reikia įgyvendinti daugumą ES teisės aktų, požiūriu;

25.

mano, kad teisės aktų modernizavimas turi būti suderintas su ES teisynu siekiant užtikrinti ES principų laikymąsi. Todėl ragina kruopščiai įgyvendinti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kad būtų laikomasi įpareigojimo išlaikyti aukštus ES standartus socialinių ir aplinkos reikalų srityje ir pasiekti bendrosios rinkos gilinimo tikslą. Jis norėtų pabrėžti, kad REFIT programa siekiama ne panaikinti reguliavimą, bet geriau ir veiksmingiau reguliuoti mažinant nereikalingą administracinę naštą, užtikrinant geresnį priemonių ir tikslų tarpusavio ryšį, ir, jei įmanoma, įtraukti suinteresuotuosius subjektus į sprendimų priėmimo procesą;

26.

reikalauja, kad atliekant poveikio vertinimą būtų mažiau kliaujamasi išorės konsultantais, ypač dėl tiesiogiai vietoms ir regionams rūpimų klausimų. Veikiau mano, kad RK ir vietos bei regionų valdžios institucijoms atstovaujančios organizacijos turi geresnes galimybes parodyti, kokia yra padėtis vietoje;

27.

MVĮ atveju visų pirma pabrėžia, kad bendros taisyklės išimtimis turi būti siekiama deramos pusiausvyros tarp naudos paramos gavėjams ir bendrų Europos interesų gynimo, stengiantis nepabloginti aukštų (darbuotojų arba aplinkos) apsaugos standartų;

28.

ragina vystyti struktūriškesnes konsultacijas su vietos ir regionų atstovais parengiamuoju teisėkūros etapu, galbūt remiantis esama Europos socialinio dialogo metodika, pagal kurią rengiant tiesiogiai su vietomis ir regionais susijusius ES teisės aktus įtraukiama Komisija ir visuomeninės organizacijos;

29.

palankiai vertina Komisijos pranešimą apie jos ketinimą apsvarstyti galimybę supaprastinti reglamentus, susijusius su bendra žemės ūkio politika ir Europos struktūriniais ir investiciniais fondais, ir dar kartą pakartoja savo pasiūlymą dėl vietos ir regionų valdžios institucijoms aktualių sričių teisės aktų tinkamumo patikros, įskaitant miestų politiką, aplinkos teisės aktus, transporto sektorių, ir dėl veiksmų siekiant sumažinti administracinę naštą, pavyzdžiui, licencijų išdavimo tvarkos ir leidimų;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad REFIT programa taip pat gali padėti padidinti ekonominę naudą vietos ir regionų valdžios institucijoms, taip pat įmonėms, išlaisvindama žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir skatindama ES konkurencingumą;

31.

mano, kad naujoji Reglamentavimo patikros valdyba, kuriai bus suteikti didesni įgaliojimai, dėl nuolatinio statuso ir sudėties iš dalies sumažina RK nerimą dėl jos veiksmingumo ir pabrėžia, kad nekvestionuojant Komisijos, kuri atstovauja bendriems interesams, nepriklausomybės, idealiu atveju Reglamentavimo patikros valdybą galėtų sudaryti nepriklausomi išorės ekspertai, kaip yra panašiose tam tikrų valstybių narių įstaigose;

32.

pabrėžia, kad bent vienas iš išorės ekspertų Reglamentavimo patikros valdyboje turėtų turėti patirties vietos ir (arba) regionų valdymo ir administravimo srityje;

33.

palankiai vertina Komisijos sprendimą įtraukti RK į naująją REFIT platformą, reaguojant į ankstesnį RK prašymą. Tačiau jis norėtų priminti, kad Komiteto institucinio vaidmens nereikėtų painioti su kitų platformoje dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų vaidmeniu;

34.

primena, kad ES sutartyse pripažįstamas subsidiarumo principo vietos ir regionų matmuo ir RK vaidmuo, ir ragina pakviesti Regionų komitetą dalyvauti rengiant naują Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnio reglamentavimo. Pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl konsultavimosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis rengiant ES politiką masto ir dėl būtinybės laiku gauti išsamią informaciją, kad šios institucijos galėtų pareikšti savo nuomonę. Kai kurie Europos Parlamento nariai paprašė labiau įtraukti RK ir pasinaudoti jo kompetencija ir patirtimi ankstyvuoju pasiūlymų dėl teisės aktų rengimo etapu;

35.

džiaugiasi, kad REFIT platforma kuriama skelbiant atvirą konkursą. Vis dėlto Regionų komitetas prašo šį atvirą konkursą išplėsti taip, kad vietos ir regionų valdžios institucijų, Europos ir nacionalinių organizacijų atstovai galėtų tiesiogiai teikti paraiškas ir būtų joje atstovaujami;

36.

ragina Komisijos generalinius direktoratus ir abu teisės aktų leidėjus pripažinti RK ir jo narių kaip institucinių partnerių vaidmenį ir atliekant poveikio vertinimus labiau konsultuotis tiek su RK, tiek su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės nevienodai taiko geresnio reglamentavimo procedūras. Tai reiškia, kad negalima aiškiai atskirti ES teisės aktų poveikio dėl jų įgyvendinimo būdo nuo pačių Sąjungos teisės aktų tiesioginio poveikio, todėl sunku visapusiškai stebėti teisėkūros procedūra priimamų aktų gyvavimo ciklą;

38.

ragina valstybes nares atsižvelgti į Komisijos raginimą geriau įgyvendinti geresnio reglamentavimo procedūras, tiek Taryboje, tiek nacionalinėse administracijose;

39.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu vykstančiame ES konsultacijų procese laiku ir visais etapais būtų įtraukiamos vietos ir regionų valdžios institucijos, taip pat ir per jų nacionalines organizacijas. Šios valdžios institucijos turi techninių žinių, specialiųjų žinių ir patirties įgyvendinant teisės aktus;

40.

ragina Komisiją išnagrinėti priežastis, dėl kurių valstybės narės vėluoja arba prastai taiko ES teisės aktus, ir stengtis išspręsti šią svarbią problemą, be kita ko, pagrindžiant pasirinkimą tarp direktyvų ir reglamentų, ir daugiau pastangų dėti gerinant paramos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus;

41.

pabrėžia, kad direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę yra nacionalinis procesas, kurį įgyvendinant reikia pritaikyti nacionalinės, regionų ir vietos administracijos procedūras. Tam reikia pakankamai laiko ir veiksmų laisvės. RK mano, kad Komisijos ketinimas paskelbti ne tik teisės aktų įgyvendinimo planus ir gaires, bet ir kontrolės priemones, ne tik dėl formalaus, bet ir dėl praktinio nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, yra žingsnis teisinga kryptimi;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu teisės aktai būtų paprasti, suprantami ir jų būtų lengva laikytis, kartu vyktų kruopštus poveikio įvertinimas ir būtų parengti įgyvendinimo veiksmų planai, jų perkėlimas į nacionalinę teisę vyktų sparčiau ir veiksmingiau ir pagerėtų jų laikymasis;

43.

pripažįsta šalių teisę užtikrinti aukštesnius standartus nei nustatyta ES teisės aktais. Tačiau tai neturėtų būti painiojama su vadinamuoju pertekliniu reglamentavimu, kai perkeldamos ES teisės aktus į nacionalinę teisę valstybės narės nustato papildomų teisinių arba administracinių reikalavimų. Svarbu, kad visuomenė aiškiai suprastų, kokie įsipareigojimai kyla iš ES, o kokius lemia valstybių narių perteklinis reglamentavimas, todėl Regionų komitetas prašo valstybių narių aiškiai nurodyti ir pagrįsti visas papildomas nuostatas, jų priimtas perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad perteklinį reglamentavimą institucijos (pavyzdžiui, Europos regionų komitetas (2) ir Europos Komisija) ir kitos organizacijos apibrėždavo labai įvairiai. Komitetas primena savo pasiūlymą priimti bendrą apibrėžtį, kad būtų galima užtikrinti teisinį aiškumą perkeliant ir įgyvendinant ES teisę ir būtų galima atlikti valstybių narių lyginamąją analizę;

45.

pabrėžia, kad reikia laiku, tiksliai ir veiksmingai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę;

46.

reiškia pasitenkinimą Komisijos įsipareigojimu išsamiai patikrinti proporcingumo ir subsidiarumo principus rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pakartoja, kad RK ir nacionalinių parlamentų vaidmuo būtų teisiškai įtvirtintas šiuo požiūriu;

47.

pažymi, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos atsakingos už kai kurias taisykles ir įstatymus, kurie grindžiami ES reguliavimu, todėl įgyvendinant naujus ES teisės aktus reikėtų užtikrinti, kad įgyvendinimas būtų kuo lengvesnis ir administraciniu požiūriu kuo paprastesnis, kad kiekvienam valdymo lygmeniui nereikėtų be reikalo naudoti išteklių ir patirti išlaidų įgyvendinant teisės aktus;

48.

apgailestauja, kad neatrodo, jog geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkiniu būtų geriau įvertinamas subsidiarumo principas siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo žemesniame valdymo lygmenyje, kaip nurodyta Regionų komiteto subsidiarumo vertinimo priemonių rinkinyje;

49.

žino, kad daugelyje valstybių narių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese vis dar nėra pakankamo masto. Todėl pabrėžia, kad būtina į teisėkūros procesą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios yra arčiausiai piliečių, taip pat svarbu užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę, o ES institucijose pirmenybė turėtų būti teikiama piliečiams ir verslui palankiam požiūriui;

50.

siūlo, kad, kai įmanoma, visi Komisijos generaliniai direktoratai, Europos Parlamentas ir Taryba priimtų ir įgyvendintų suderintas taisykles dėl poveikio vertinimo visuose teisėkūros proceso etapuose, nes tai padės užtikrinti tarpusavio supratimą ir geresnę kokybę;

51.

norėtų paraginti abu teisės aktų leidėjus reaguoti į Komisijos reikalavimą skubiai priimti naują tarpinstitucinį susitarimą ir vėliau įgyvendinti visus su juo susijusius įsipareigojimus, siekiant, kad geresnio reglamentavimo procedūros būtų patobulintos visose Europos institucijose ir kad piliečiai remtų ES teisės aktų įgyvendinimą;

52.

pabrėžia, kad glaudus bendradarbiavimas su EESRK pakomitetyje dėl geresnio reglamentavimo būtų naudingas, nes taip būtų galima geriau derinti pilietinės visuomenės ir vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų pozicijas;

53.

laikosi nuomonės, kad pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie buvo rengiami ilgą laiką, atšaukimas galėtų prisidėti prie gero Europos valdymo, bet tai turėtų būti daroma atsargiai, kad netaptų spaudimo priemone abiem teisės aktų leidėjams. Akivaizdu, kad kompetentingiems teisės aktų leidėjams turėtų būti suteikta pakankamai laiko ir bendra galimybė pareikšti savo nuomonę dėl atšauktinų pasiūlymų;

54.

pritaria Komisijai pateiktam Europos Parlamento pasiūlymui apsvarstyti galimybę įtraukti laikinojo galiojimo sąlygą į ribotos trukmės teisėkūros iniciatyvas, jei tokiu būdu nebus sukurta teisinių spragų, ir taikyti „peržiūros sąlygas“ esamoms priemonėms įvertinti per pagrįstą laikotarpį po tų priemonių įsigaliojimo. Komisija turėtų skatinti valstybes nares nustatyti laikinojo galiojimo sąlygas, taip pat ir vertinant nacionalinės teisės aktus, visų pirma, jei yra kliūčių perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę;

55.

atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktų pasekmės turėtų būti nagrinėjamos ne tik tuo metu, kai rengiamas Komisijos pasiūlymas, bet taip pat po svarbių pakeitimų, kuriuos pateikė abu teisės aktų leidėjai. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad neturėtų būti pradėta abejoti teisėkūros proceso demokratiniu legitimumu ir kad dėl šių poveikio vertinimų neturi būti apribota abiejų teisės aktų leidėjų veiksmų laisvė, todėl nepritaria idėjai vykdyti tolesnius poveikio vertinimus laikotarpiu nuo derybų pabaigos iki galutinio balsavimo;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad neužsimenama apie savireguliacijos ir bendro reguliavimo procedūras kaip lankstesnes procedūras viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimui nuolat kintančiame pasaulyje tais atvejais, kai teisės aktai gali atsilikti nuo reguliavimo poreikių;

57.

pabrėžia, kad svarbu įvairinti konsultacijas ir sukurti stabilius konsultavimosi ir stebėsenos tinklus klausimais, kuriems reikia specialių žinių, ir veiksmingai konsultuotis su dalyviais priėmus teisės aktą, ypač kai tai susiję su įgyvendinimo kontrole ir stebėsena;

58.

palankiai vertina tai, kad Komisija ketina nustatyti aiškesnius kriterijus, pagal kuriuos ji taikys deleguotuosius teisės aktus, ir apibrėžti, kokiais atvejais naudos įgyvendinimo aktus. Taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija turės galimybę konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais prieš teikdama pasiūlymus dėl deleguotųjų aktų; todėl ragina Komisiją šią tvarką taikyti visose srityse, o ne tik ten, kur, jos nuomone, tai suteiktų pridėtinės vertės;

59.

tikisi, kad Komisija dės visas pastangas, kad būtų iki galo įgyvendintos komunikato nuostatos, nepaisant padidėjusios administracinės naštos ir sutelktų žmogiškųjų išteklių, kurių gali prireikti;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia vengti tolesnio vėlavimo rengiant teisės aktus dėl naujų geresnio reglamentavimo procedūrų;

61.

pabrėžia pareigą pranešti, kokia yra valstybių narių viešoji nuomonė, ir propaguoti konsultacijų procesą sutelkiant vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiant ugdyti sąmoningumą ir didinti piliečių bei suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, kartu sustiprinant demokratinį sprendimų priėmimo procesą;

62.

įsipareigoja informuoti vietos ir regionų valdžios institucijas apie naują geresnio reglamentavimo procedūrą, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų ir geriau įgyvendinti teisės aktai ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis.