18.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/35

Pranešėjas

Thomas DELAPINA

Bendrapranešėjis

David CROUGHAN

1.1.

EESRK nagrinėja, kokiu mastu nacionalinės konkurencingumo valdybos euro zonoje gali prisidėti prie būtino ekonomikos politikos valdymo gerinimo sumažinant Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) narių skirtumus ir išvengiant jų ateityje. Tai galima pasiekti atspindint ekonomikos ir socialinę politiką ir susitelkus į euro zonos tinklą stiprinant europinį matmenį.

1.2.

Konkurencingumas nėra savitikslis. Tai tik protingas tikslas, jei jis praktikoje padidina žmonių gerovę. EESRK nuomone, ne išeitis tęsti dabartinę politiką. Vienpusė strategija, kuria buvo siekiama pagerinti EPS šalių konkurencingumą sumažinant sąnaudas ir padidinant eksportą, iš tikrųjų tik sustiprino krizės poveikį, nes ji grindžiama pernelyg siaura konkurencingumo apibrėžtimi.

1.3.

Todėl Komitetas rekomenduoja ateityje naudoti atnaujintą konkurencingumo apibrėžtį („konkurencingumas 2.0“) ir atsižvelgti į Europos Komisijos finansuotame projekte „WWWforEurope“ pasiūlytas koncepcijas. Tokia peržiūrėta apibrėžtis atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus, kurie apima „ne vien tik BVP“ tikslus. Konkurencingumas apibrėžiamas kaip „šalies (regiono, vietovės) gebėjimas dėl savo piliečių pasiekti BVP viršijančius tikslus“. Taikant šį požiūrį konkurencingumas grindžiamas trimis ramsčiais: pajamomis, socialiniais veiksniais ir tvarumu. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, EESRK primygtinai ragina būsimose diskusijose kalbėti ne apie „konkurencingumo valdybas“, o apie „konkurencingumo, socialinės sanglaudos ir tvarumo valdybas“.

1.4.

EESRK taip pat prašo Komisijos paaiškinti keletą aspektų, kad būtų galima įvertinti šių konkurencingumo, socialinės sanglaudos ir tvarumo valdybų veiklą. Be to, dar reikia atsakyti į tokius techninius klausimus kaip narių skyrimas, atskaitomybės nuostatos ir pan.

1.4.1.

EESRK sutinka su Komisijos požiūriu leisti valstybėms narėms kurti savo nacionalines valdybas steigiant naujas institucijas arba pritaikant jau esamų įstaigų įgaliojimus, su sąlyga, kad jos bus nepriklausomos ir nesieks nei kištis į darbo užmokesčio nustatymo procesą ir socialinių partnerių vaidmenį, nei derinti nacionalines darbo užmokesčio nustatymo sistemas. Atsižvelgdamas į tai, kad būtina išvengti esamo darbo ir įstaigų dubliavimo, EESRK prašo Komisijos atlikti išsamią veiklos analizę (TVF, EBPO, esamų komitetų ar nacionalinių ir kitų galimai naudingų įstaigų ir kt. darbo analizę). Tokia išsami peržiūra yra svarbi, nes ji būtų paspirtis priimant sprendimus apytikriai įvertinti tokių valdybų pridėtinę vertę, atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir nustatyti, ar reikia papildomų įstaigų.

1.4.2.

EESRK prašo Komisijos pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima užtikrinti šiuos būtinus reikalavimus:

1.5.

EESRK jau yra pateikęs konkrečių pasiūlymų dėl ESP stiprinimo prieš paskutinį Komisijos dokumentų rinkinį – tai pasiūlymai, kurie turėtų būti įgyvendinti.

2.1.

Savo komunikate Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai Komisija siūlo iki 2017 m. pradžios toliau konsoliduoti euro zoną (1 etapas – „tobulinimas darbais“, prasidėjęs 2015 m. liepos 15 d.), po to, remiantis sugriežtintais euro zonos valstybių konvergencijos lyginamaisiais standartais, turėtų būti imamasi fundamentalesnių reformų, persiorientuojant į vidutinę ir ilgalaikę naujų augimo perspektyvų viziją (2 etapas – „EPS kūrimo užbaigimas“). Vienas pagrindinių 1 etapo elementų – geresnių ekonomikos valdymo priemonių rinkinys, įskaitant Tarybos pateiktą pasiūlymą euro zonos valstybėse narėse steigti nacionalines konkurencingumo valdybas (taip pat skatinti kitas valstybes nares steigti panašias įstaigas).

2.2.

Komisija siekia, kad sutelkta nepriklausoma nacionalinė profesinė patirtis paskatintų valstybes nares pačias prisiimti atsakomybę ir nacionaliniu lygmeniu imtis reikiamų priemonių ir reformų. Rekomendacija siekiama įsteigti nacionalines konkurencingumo valdybas, kurios stebėtų konkurencingumo plačiąja prasme srities rezultatus bei politiką ir taip padėtų stiprinti tvarią ekonominę konvergenciją ir nacionaliniu lygmeniu didinti atsakomybę už būtinas reformas. Valstybės narės raginamos įgyvendinti šioje rekomendacijoje nustatytus principus, o Komisijos prašoma po 12 mėnesių parengti pažangos ataskaitą apie šios rekomendacijos įgyvendinimą ir tinkamumą, įskaitant vertinimą, ar reikia priimti privalomąsias nuostatas.

2.3.

Valdybos pavienėse valstybėse narėse stebėtų konkurencingumo tendencijas, ypač veiksnius, galinčius daryti įtaką kainoms ir prekių bei paslaugų kokybei, palyginti su pasauliniais konkurentais trumpuoju laikotarpiu. Į šių valdybų kompetencijos sritį patektų „darbo užmokesčio kitimas, taip pat su darbo užmokesčiu nesusiję faktoriai ir našumo veiksniai, kintantys parametrai, susiję su investavimu, inovacijomis ir ekonomikos patrauklumu įmonėms“. Valdybos analizuotų ir vertintų susijusias priemones ir, atsižvelgdamos į nacionalines ypatybes ir nusistovėjusią praktiką, rengtų politines rekomendacijas. Valdybos taip pat teiktų atitinkamą informaciją ir prisidėtų prie darbo užmokesčio nustatymo nacionaliniu lygmeniu. Laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnio, teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis nebūtų pažeista.

2.4.

Valstybių narių atžvilgiu valdybos būtų struktūriškai ir funkciškai nepriklausomos. Jos turėtų konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais (pavyzdžiui, nacionaliniais veikėjais ar veikėjų grupėmis, įskaitant socialinius partnerius, reguliariai dalyvaujančius valstybės narės ekonominiame ir socialiniame dialoge), tačiau neturėtų perteikti vien tik ar daugiausia tam tikros suinteresuotųjų subjektų grupės nuomonę ir interesus.

2.5.

Valdybos turėtų rengti metines ataskaitas. Siekdama užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į euro zonos ir Sąjungos tikslus, Komisija ketina koordinuoti valdybų darbą abiem šalims konsultuojantis rengiant ataskaitas ir per faktų nustatymo misijas valstybėse narėse. Parengtas ataskaitas taip pat būtų galima panaudoti kaip informacijos šaltinį Komisijos tyrimams, susijusiems su Europos semestru ir makroekonominio disbalanso procedūra.

3.1.

EESRK pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad reikia tobulinti ir stiprinti EPS; šį pritarimą Komitetas išreiškė daugelyje savo nuomonių ir jose pateikė konkrečių pasiūlymų. Komitetas taip pat gerai vertina teigiamus veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, ir pritaria jos nuomonei, kad itin svarbu glaudžiau koordinuoti valstybėse narėse taikomą ekonomikos politiką, siekiant pašalinti esamą disbalansą ir sumažinti galimybes jam atsirasti ateityje. Šių nacionalinių valdybų pridėtinę vertę būtų galima gerokai padidinti jas sutelkiant į euro zonos tinklą, sudarytą iš panašių valdybų; tai sustiprintų valstybių narių ir Komisijos politinių debatų europinį matmenį.

3.2.

Tačiau dabartine valstybėse narėse įgyvendinama politika ši problema sprendžiama netinkamai – reikia geresnių priemonių makroekonominiam disbalansui valdyti. Todėl EESRK labai palankiai vertina tai, jog Komisija galiausiai pripažino, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti valstybių narių rezultatams, susijusiems su užimtumu ir socialiniais tikslais, ir kad reikėtų stiprinti atsakomybę už reformų įgyvendinimą. Komisija taip pat teisi ragindama, kad, rengiant nacionalines reformų programas, aktyviau dalyvautų socialiniai partneriai, taip pat, kad nacionaliniai socialiniai partneriai per Komisijos atstovybes būtų įtraukti į Europos semestro vykdymą nacionaliniu lygmeniu. Nacionalinės valdybos, įsteigtos visapusiškai dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams, galėtų tapti naudingu dabartinių ir būsimų politinių veiksmų ekonominio ir socialinio poveikio atspindžiu.

3.3.

Valstybės narės, įgyvendinusios bendrą pinigų politiką (bendra valiuta, viena palūkanų norma) esant mažai tikimybei, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ar apskritai kada nors ji taps visapusiška ekonomine, socialine ir fiskaline sąjunga, prilygstančia visiškai federalinei sąjungai, disbalanso nebegali koreguoti nustatant nominalųjį valiutos kursą. Iki šiol pastangos euro zonoje stiprinti konkurencingumą buvo labai ribotos, o jų tikslas gana siauras – gerinti eksporto rezultatus ir einamąsias sąskaitas, dažnai tiesiog mažinant išlaidas, o tai gali būti kelias į nesėkmę. Dabartinė politika nepakankamai veiksminga disbalansui ir neigiamiems krizės padariniams pašalinti. Atvirkščiai – kai kuriais atvejais politikos priemonės šiuos padarinius (1) tik sustiprino, nes per daug dėmesio buvo skirta vien į pasiūlą orientuotai griežtai taupymo politikai ir dėl to buvo nuslopinta paklausa, dar labiau padidėjo nedarbas, biudžeto deficitas ir socialinė nelygybė. Kadangi laiku nesiėmus veiksmų atsiradęs disbalansas gali tapti karčia kasdienybe, būtinos politinės priemonės siekiant išvengti visos prisitaikymo, įgyvendinamo tik per darbo užmokestį ir darbo rinką, naštos.

3.4.

Nors savo rekomendacijoje Komisija pateikia „visapusišką konkurencingumo sąvoką“, EESRK norėtų pabrėžti, kad dar 2002 m. Komisija paskelbė daug išsamesnę šio termino apibrėžtį – „ekonomikos gebėjimas tvariai užtikrinti savo gyventojams aukštus ir vis didėjančius gyvenimo lygio standartus ir gerus užimtumo rodiklius“ (2). Europos Komisijos finansuotame projekte „WWWforEurope“ (3) buvo pagilinta ši apibrėžtis, įtraukiant BVP viršijančius tikslus, tokius kaip socialinė įtrauktis ir tvari aplinka įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (4). Jame konkurencingumas apibrėžiamas kaip „šalies (regiono, vietovės) gebėjimas dėl savo piliečių pasiekti BVP viršijančius tikslus“ (5). Konkurencingumas grindžiamas trijų ramsčių principu: pajamų ramstis (įskaitant namų ūkio disponuojamąsias pajamas ir vartotojų išlaidas), socialinis ramstis (sistemos socialinis ir ekonominis poveikis, pavyzdžiui, skurdo, nelygybės ir jaunimo nedarbo rizika) ir aplinkosaugos ramstis, pagal kurį vertinamas išteklių produktyvumas, matuojamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas, energijos intensyvumas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis pagamintos elektros energijos kiekyje. Būtina atsižvelgti ir į skaitmeninę darbotvarkę. Tai nereiškia, kad galima nepaisyti disbalanso (pavyzdžiui, einamosios sąskaitos mokėjimų balanso), kurį buvo galima konstatuoti po finansų krizės.

3.5.

Siekiant užtikrinti, kad išsami konkurencingumo apibrėžtis („konkurencingumas 2.0“) bus suprasta, EESRK mano, kad būsimų diskusijų pavadinimas turėtų būti ne „konkurencingumo valdybos“, o „konkurencingumo, socialinės sanglaudos ir tvarumo valdybos“.

4.1.

Tarptautiniu lygmeniu esama daugybės institucijų ir procedūrų (įskaitant TVF ir EBPO, taip pat Europos Komisiją), kurios prižiūri konkurencingumą ir rengia atitinkamas politines rekomendacijas. Nacionaliniu lygmeniu lygiai taip pat – esama daugybės tokius klausimus sprendžiančių įstaigų, pavyzdžiui, nepriklausomi ekonominių mokslinių tyrimų institutai, statistikos departamentai, ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos. Komisija pažymi, kad steigiant konkurencingumo valdybas galima pasinaudoti esamomis institucijomis ir darbu, nes kai kuriose šalyse tokios įstaigos egzistuoja, o kitose šalyje būtų galima panaudoti esamas įstaigas. Tačiau svarbu, kad valdybos būtų nepriklausomos ir jų patariamasis vaidmuo atitinkamai atspindėtų ekspertų išvadas, suformuluotas atsižvelgiant į bendrą interesą.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją, kad, remiantis atitinkama valstybių narių informacija, reikėtų per 12 rekomendacijos priėmimo mėnesių parengti pažangos ataskaitą apie šios rekomendacijos įsteigti nacionalines konkurencingumo valdybas įgyvendinimą ir tvarumą. Prieš steigiant valdybas reikėtų atlikti analizę ir įvertinti dabartinių ir galimai būsimų įstaigų veiklą bei veiksmingumą. Tokia išsami peržiūra, atsižvelgiant į socialinių partnerių profesinę patirtį, būtų paspirtis priimant sprendimus, nes būtų galima apytikriai įvertinti tokių valdybų pridėtinę vertę, atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir nustatyti, ar reikia papildomų įstaigų.

4.3.

Komisija nuolat visiškai pagrįstai pabrėžia, kad reikia didinti politikos skaidrumą ir demokratinį teisėtumą, visapusiškai įtraukiant Europos Parlamentą, nacionalinius parlamentus, taip pat susijusius pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, ypač – socialinius partnerius. Todėl EESRK ragina deramai įtraukti demokratiškai atskaitingas įstaigas sprendžiant tokius klausimus kaip valdybos narių skyrimas ir patvirtinimas, galios, darbo programų rengimas, ataskaitų ir finansinių ataskaitų teikimas ir kt., kuriuos reikia išsiaiškinti, jei valdybos bus įsteigtos.

4.4.

Kad būtų galima pritarti konkurencingumo valdybų steigimui, Komisija turi nurodyti jų nepriklausomumo ir subalansuotos nešališkos profesinės patirties atstovavimo kriterijus siekiant atspindėti nuomonių įvairovę, įskaitant socialinių partnerių nuomonę, kad būtų galima išsklaidyti abejones dėl nepriklausomos objektyvios profesinės patirties egzistavimo. Be to, reikia išaiškinti atsakomybės klausimą tuo atveju, kai valdybos pateikia neteisingą analizę ar prognozę.

4.5.

EESRK, pažymėdamas, kad tokios įstaigos būtų patariamojo pobūdžio, prašo Komisijos pateikti paaiškinimą, kuriame būtų tiksliai nurodyta, kad konkurencingumo valdybų parengtos rekomendacijos būtų neprivalomos. Neprivalomumo problema aktuali ypač tais atvejais, kai ginamas derybų dėl užmokesčio šalių savarankiškumas. Komisija savo rekomendacijoje pažymi, kad neturėtų būti paveikta teisė vesti derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis, tačiau šio patikinimo, susijusio tik su Sutartimi užtikrinta teise (6), nepakanka. Bet koks mėginimas daryti tiesioginį poveikį darbo užmokesčio nustatymui absoliučiai nepatenka į konkurencingumo valdybų kompetencijos sritį.

4.6.

EESRK pažymi, kad konkurencingumą reikėtų suvokti platesne prasme, neapsiribojant sąnaudų konkurencingumu. Svarstant kitus veiksnius, kurie užkirstų kelią disbalanso didėjimui, reikėtų atsižvelgti į dvejopą užmokesčio pobūdį (įmonių išlaidų veiksnys, vidaus paklausos veiksnys; žr. 5.5 punktą). Be to, siekiant tinkamai spręsti disbalanso problemą, reikia vienodai vertinti ir perteklių, ir deficitą (7).

5.1.

EESRK mano, kad reikia stiprinti EPS. Kadangi Komitetas nurodė, kad pirmiau minėtame jo atliktame Komisijos pasiūlymo vertinime yra daug neatsakytų klausimų, taip pat tokių klausimų, į kuriuos norint atsakyti reikia papildomo tyrimo ir paaiškinimo, santrauka parengta pagal atitinkamus jo paties iki šiol pateiktus pasiūlymus. Pastaraisiais metais EESRK priėmė keletą nuomonių dėl EPS stiprinimo (8), ir naujausia iš jų – 2015 m. nuomonė ECO/380 dėl Demokratinės ir socialinės EPS taikant Bendrijos metodą  (9).

5.2.

Savo nuomonėje ECO/380 EESRK pateikia pasiūlymų, susijusių su būsimomis Komisijos iniciatyvomis dėl EPS. EESRK įsitikinęs, kad tokios priemonės padės panaikinti darbo rinkų veikimo, darbo užmokesčio nustatymo ir socialinių sistemų, t. y. sistemų, būtinų EPS stabilizuoti ir stiprinti demokratiniu ir socialiniu požiūriais, skirtumus. EESRK požiūris grindžiamas nuostata, kad, atsižvelgiant į visas pinigų, biudžeto ir užmokesčio politikos aplinkybes, didinti pasitikėjimą ir stiprinti konvergenciją galima nepažeidžiant kolektyvinių derybų nepriklausomumo.

5.3.

Tam reikės priemonių makroekonominiam dialogui skatinti, o ypač makroekonominiam dialogui euro zonoje (angl. MED-EURO) pradėti. Makroekonominis dialogas pradėtas 1999 m., siekiant tvaraus ir į augimą bei stabilumą orientuoto makroekonominės politikos priemonių derinio, t. y. sklandžios darbo užmokesčio pokyčių ir pinigų bei fiskalinės politikos sąveikos. Šis forumas, koordinuojantis tris didžiuosius makroekonominės politikos dalyvius, tiesiogiai dalyvaujant socialiniams partneriams, galėtų iš esmės prisidėti užtikrinant būtiną koordinavimą, bendro EPS stabilumo tikslo laikymąsi ir demokratinę bei socialinę EPS raidą. Nustatyti faktai ir padarytos išvados turėtų būti įtraukti į metinę augimo apžvalgą ir į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.

5.4.

Komitetas dar kartą pabrėžia, kaip svarbu skatinti socialinių partnerių vaidmenį ir jų dalyvavimą formuojant politiką. Kai kurie makroekonominio dialogo klausimai naudingi ir nacionaliniu lygmeniu. Daugiausia tose šalyse, kuriose vyksta aktyvus socialinis dialogas ir užmegzti tvirti pramoniniai santykiai, taip pat tose, kuriose užtikrintas aukštas socialinės apsaugos ir socialinės sanglaudos lygis, pastebėtas didelis konkurencingumo ir produktyvumo augimas.

5.5.

Darbo užmokesčio nustatymo sistemos klausimus, nesikišant jokiems veikėjams iš išorės, turėtų spręsti kolektyvinių derybų partneriai. Jų savarankiškumas turi būti gerbiamas ir garantuojamas. Jie geriausiai suvokia su darbo užmokesčio nustatymu ir darbo rinkomis susijusią realią padėtį. Kolektyvinių derybų partneriai atsižvelgia į tai, kad darbo užmokesčio pokyčiai turi įtakos tiek išlaidoms, tiek paklausai. Jie gerai žino, kad darbo užmokesčio didėjimą sulyginus su vidutinės trukmės nacionalinio produktyvumo augimu bei ECB nustatytu infliacijos lygiu, poveikis kainoms, konkurencingumui, vidaus paklausai ir pajamų paskirstymui būtų neutralus (10). Poreikį stiprinti makroekonominį dialogą didina tai, kad šių žinių lygis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, o kartais praktiškai jos netaikomos ir taip atsiranda disbalansas.

5.6.

euro zonos valdyme turi aktyviau dalyvauti nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas. EESRK skatina įsteigti EP didįjį komitetą, kurį sudarytų visi euro zonos ir prie jos prisijungti norinčių šalių EP nariai ir kuriame euro zonos nacionalinių parlamentų nariai labiau derintų savo požiūrį EPS klausimais (COSAC+).

5.7.

EESRK nurodo, kad politikos tikslai turėtų būti geriau suderinti su ES socialinės politikos tikslais pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį, ir kad reikia pašalinti galimus prieštaravimus tarp ekonominių ir socialinių tikslų. Reikia – laikantis horizontaliosios socialinės išlygos – atlikti visų Europos semestro priemonių socialinio poveikio vertinimą (11).

5.8.

Be to, EESRK mano, kad, norint iš augimo, socialinės sanglaudos ir solidarumo gauti pajamų, būtinas trumpalaikis paklausos valdymas ir veiksminga investavimo programa. Tai reiškia, kad reikia ekonomikos augimui ir užimtumui palankios biudžeto politikos. Siekiant užtikrinti, kad šalys turėtų pakankamą pajamų bazę, privaloma veiksmingai koordinuoti mokesčius. Taip pat reikia imtis ryžtingų veiksmų kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių rojais ir agresyviu mokesčių planavimu.

5.9.

Išlaidų srityje taip pat – Komitetas įžvelgia galimybių vykdyti augimui palankesnę biudžeto politiką. Viešosios investicijos yra labai svarbi ekonomikos atgaivinimo priemonė. Pažangiausioms sritims ir socialinėms sritims (moksliniams tyrimams, švietimui, vaikų priežiūrai, socialinėms paslaugoms, socialiniam būstui ir pan.) reikalingos investicijos ne tik skatina augimą ir darbo vietų kūrimą trumpuoju laikotarpiu, bet ir didina potencialią gamybos apimtį ilguoju laikotarpiu. Investicijos ir augimas, ypač krizės paveiktose šalyse, yra pagrindiniai veiksniai, padedantys atsitiesti ir taip pašalinti disbalansą.

5.10.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą valstybių narių indėlio neįtraukti į Europos strateginių investicijų fondo biudžeto deficito skaičiavimus. Kadangi šis klausimas susijęs su išlaidomis, kurios didina augimo potencialą ir už kurias ateities kartos gaus pajamų, finansavimą taip pat reikėtų paskirstyti keletui kartų. Todėl, remdamasis tais pačiais argumentais, Komitetas dar kartą klausia (12), kodėl į ateitį orientuotoms investicijoms, kurioms naudojamos bendros biudžeto lėšos, negalima taikyti tų pačių sąlygų, t. y. investicijoms taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę.