EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2014 07 23

SWD(2014) 256 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai

Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją

{COM(2014) 520 final}
{SWD(2014) 255 final}

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

1.Politinės aplinkybės

1.2007 m. Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą iki 2020 m. sutaupyti 20 % pirminės energijos (palyginti su 2007 m. pateiktomis prognozėmis). Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (toliau – EVE direktyva) nustatyta bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo priemonių sistema. Šioje direktyvoje reikalaujama, kad Komisija iki 2014 m. birželio mėn. įvertintų tikimybę ES pasiekti nustatytą tikslą ir prireikus pasiūlytų papildomų priemonių.

2.Neseniai paskelbtoje Europos energetinio saugumo strategijoje 1 pabrėžiama, kad energijos paklausos mažinimas yra „vienas iš veiksmingiausių būdų ES priklausomybei nuo išorės energijos tiekėjų ir kainų šuolių rizikai sumažinti“.

3.Komunikate dėl 2030 m. strategijos nustatyti bendri 2020–2030 m. ES klimato ir energetikos strategijos 2 principai. Nors komunikate teigiama, kad „norint pasiekti 40 % išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo tikslinį rodiklį, sutaupytos energijos kiekis iki 2030 m. turės padidėti maždaug iki 25 %“ 3 , jame taip pat nurodoma, kad tikslūs būsimos energijos taupymo politikos tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės turės būti nustatyti per EVE direktyvos peržiūrą, atliksimą remiantis analize, kuria pagrįsta 2030 m. strategija, ir komunikate dėl 2030 m. strategijos pasiūlytais šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tiksliniais rodikliais ir tikslais.

2.Įgyta patirtis ir problemos apibūdinimas

4.Nuo 2000 m. iki 2006 m. ES suvartojamas pirminės energijos kiekis padidėjo nuo 1 618 Mt naftos ekvivalento iki 1 721 Mt naftos ekvivalento, tačiau nuo tada nuolat mažėjo. Nors energijos paklausai didelės įtakos turėjo 2008 m. prasidėjusi ekonomikos krizė, dar didesnį poveikį darė energijos vartojimo efektyvumo didėjimas (kurį skatino kainos ir politika). Nuo 2000 m. energijos vartojimo efektyvumas didėja – ši tendencija nuo 2008 m. vis spartėja. Tačiau jei dabartinės tendencijos išliks tokios pat iki 2020 m., maždaug trečdalis energijos, palyginti su 2007 m. bazinėmis prognozėmis, bus sutaupyta dėl lėtesnio nei tikėtasi ekonomikos augimo ir tik apie du trečdaliai – dėl didėjančio energijos vartojimo efektyvumo.

5.2008–2012 m. suvartojamos pirminės energijos kiekis mažėjo daugumoje valstybių narių. Tam didelės įtakos turėjo ekonominės veiklos intensyvumo, elektros energijos gamybos išteklių derinio ir pramonės struktūros pokyčiai. Kai kuriose šalyse šių veiksnių poveikį atsvėrė vartojimo masto pokyčiai (pvz., didėjantis vidutinis gyvenamųjų namų dydis).

6.Pastaraisiais metais energijos vartojimo efektyvumo politikos strategija gerokai patobulinta. Šiuo metu aiškiai nustatytas ES energijos sutaupymo 20 % tikslinis rodiklis – taip užtikrintas politinis postūmis, orientyras investuotojams ir pažangos vertinimo kriterijus. Europos lygmeniu geriausių rezultatų iki šiol davė gaminių energinio efektyvumo standartai, įskaitant ekologinio projektavimo ir gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo politiką ir teisės aktus dėl automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio. Dar labiau paskatinti energijos vartojimo efektyvumą ES gali Pastatų energinio naudingumo direktyva (nauja 2010 m. redakcija) ir 2012 m. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva, jei tik jas tinkamai įgyvendins valstybės narės. Kita vertus, su EVE direktyva susijusios galimybės ilguoju laikotarpiu yra šiek tiek ribotos, nes nuo 2020 m. nebebus taikomos kai kurios pagrindinės jos nuostatos.

7.Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės praneša apie sėkmingai įgyvendinamas įvairias politikos priemones. Naujausia 2014 m. nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planuose valstybių narių pateikta informacija rodo, kad daugelyje valstybių narių toliau stiprinama nacionalinė politika, be kita ko, imamasi naujų priemonių Energijos vartojimo efektyvumo direktyvai įgyvendinti.

8.Nepaisant šios pažangos, atliktos analizės rezultatai rodo, kad dabartiniais tempais ES energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslas iki 2020 m. sutaupyti 20 % energijos nebus visiškai pasiektas – tam pritrūks 1–2 procentinių punktų.

9.Įvairių laikotarpio po 2020 m. analizių, įskaitant Tarptautinės energetikos agentūros ir Fraunhoferio sistemų ir inovacijų mokslinių tyrimų instituto atliktas analizes, rezultatai rodo, kad dabartinės politikos strategijos nepakaks siekiant ekonomiškai efektyviai išnaudoti visą energijos taupymo potencialą. Prie komunikato dėl 2030 m. strategijos pridėta poveikio vertinimo ataskaita taip pat aiškiai rodo, kad vykdant dabartinę politiką (aprašytą baziniame scenarijuje 4 ) nebūtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos – iki 2030 m., palyginti su 2007 m. pateiktomis prognozėmis, būtų sutaupyta tik 21 % energijos.

10.Pagrindinė priežastis, dėl kurios, kaip numatoma, nebus pasiektas 2020 m. tikslinis rodiklis, yra ta, kad, net atsižvelgiant į pastaruoju metu pagerėjusias tendencijas, valstybės narės kartais deda nepakankamai pastangų esamai teisinei sistemai įgyvendinti. Dėl laikotarpio po 2020 m. perspektyvų pasakytina, kad kai kurios pagrindinės politikos priemonės buvo sukurtos laikotarpiui iki 2020 m., todėl jomis nesuteikiamos ilgalaikės paskatos investuoti į energijos vartojimo efektyvumą. Be to, net ir taikant dabartines taisykles, išlieka didelių kliūčių energijos vartojimo efektyvumui didinti.

11.Šie pagrindiniai veiksniai lemia bendro pobūdžio problemą – ekonomiškai efektyviai neišnaudojamos visos (tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės) energijos taupymo galimybės, ir dėl to neužtikrinamas deramas energijos vartojimo efektyvumo vaidmuo siekiant ES energetikos politikos tikslų. Tai sukelia šiuos padarinius: a) dėl didelės energijos paklausos didėja ES priklausomybė nuo energijos, visų pirma dujų, importo; b) neišnaudojant energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialo, mažėja energijos įperkamumas ir apribojamas ES ekonomikos konkurencingumas; c) dėl didelės energijos paklausos didėja perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos išlaidos, nes daugelis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių nurodomos tarp ŠESD sumažinimo mažiausia kaina būdų.

3.Subsidiarumas

12.Įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo politiką pagrindinį vaidmenį atlieka valstybės narės, o ES intervencija turėtų būti labai tikslinga ir ja turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai. ES turi: a) nustatyti bendrą strategiją, kad būtų taikomi tarpusavyje susiję ir vienas kitą stiprinantys mechanizmai, o valstybėms narėms būtų paliekama atsakomybė pačioms nustatyti priemones sutartiems tikslams pasiekti; b) sukurti keitimosi geriausia patirtimi platformą ir skatinti pajėgumų didinimą; c) nustatyti būtiniausius reikalavimus srityse, kuriose, valstybėms narėms imantis individualių priemonių, kyla vidaus rinkos iškraipymo rizika; d) naudoti ES priemones, pvz., finansavimą, energijos vartojimo efektyvumui skatinti.

4.Taikymo sritis ir tikslai

13.Bendrasis tikslas – užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo politika būtų prisidedama prie konkurencingos, tvarios ir saugios ES energetikos sistemos kūrimo.

14.Konkretūs tikslai:

-sutarti dėl priemonių, būtinų siekiant įgyvendinti tikslą iki 2020 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 %, kad atitinkami subjektai žinotų, kokių veiksmų reikia imtis artimiausiu metu;

-sutarti dėl energijos vartojimo efektyvumo ilgalaikės politikos užmojo, kad valstybėms narėms ir investuotojams būtų užtikrintas didesnis nuspėjamumas ir aiškumas.

5.Politikos galimybių ir metodikos aprašymas

15.Apsvarstytos šios politikos galimybės atotrūkiui nuo 2020 m. tikslinio rodiklio panaikinti:

a.nesiimti jokių veiksmų;

b.priimti naujus pirminės teisės aktus, kuriuose būtų nustatyti privalomi nacionaliniai tiksliniai rodikliai arba papildomos privalomos priemonės;

c.sustiprinti esamos politikos įgyvendinimą.

a galimybė atmesta ir toliau nenagrinėta, nes jos atveju nebūtų visiškai pasiektas 2020 m. tikslinis rodiklis ir nebūtų gauta su tuo susijusios naudos.

16.Analizuojant, koks būtų optimalus iki 2030 m. sutaupytinos energijos kiekis, buvo sumodeliuoti šeši scenarijai, kuriuose numatytos skirtingo intensyvumo pastangos didinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose, kuriems taikomos dabartinės politikos priemonės. Lyginant šių scenarijų rezultatus su baziniu scenarijumi, įvertintas poveikis, kuris dedant šias pastangas būtų padarytas energetikos sistemai (įskaitant tiekimo saugumo aspektus), konkurencingumui ir tvarumui iki 2030 m. ir iki 2050 m. Šių scenarijų atveju, palyginti su PRIMES modelio 2007 m. baziniu scenarijumi, iki 2030 m. būtų sutaupyta atitinkamai 27,4%, 28,3%, 29,3%, 30,7%, 35,0% ir 39,8% energijos – atsižvelgiant į tai, šie scenarijai toliau vadinami EVE27, EVE28, EVE29, EVE30, EVE35 ir EVE40 scenarijais. Ši analizė atlikta remiantis poveikio vertinimo ataskaita, kuria pagrįstas komunikatas dėl 2030 m. strategijos, ir visiškai su ja dera; be kita ko, atliekant ją atsižvelgta į Komisijos pasiūlytus privalomus ŠESD kiekio sumažinimo 40 % ir užtikrinimo, kad (bent) 27 % galutinės suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, 2030 m. tikslinius rodiklius. Atliekant šią analizę atsižvelgta į pažangą, kurią daro valstybės narės siekdamos nacionalinių tikslinių rodiklių pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą.

17.Nustatytos šios laikotarpio po 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo strategijos struktūros galimybės:

a.nesiimti jokių veiksmų. Šiuo atveju po 2020 m. nebūtų nustatytas joks energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslinis rodiklis;

b.nustatyti orientacinį ES tikslinį rodiklį ir konkrečias ES priemones. Šiuo atveju būtų tęsiama dabartinė strategija;

c.nustatyti privalomą ES tikslinį rodiklį ir konkrečias ES priemones. Šis metodas būtų analogiškas metodui, kurį komunikate dėl 2030 m. strategijos Komisija pasiūlė taikyti atsinaujinančiųjų išteklių energijai;

d.nustatyti privalomus valstybių narių tikslinius rodiklius ir tik su vidaus rinka susijusių sričių ES politiką.

18.Be to, nepriklausomai nuo galimo tikslinio rodiklio pobūdžio ir dydžio, reikia apsvarstyti galimą tikslinio rodiklio formuluotę. Nustatytos šios galimos tikslinio rodiklio formuluotės:

a.suvartojimo tikslinis rodiklis;

b.intensyvumo tikslinis rodiklis;

c.hibridinis tikslinis rodiklis.

6.Poveikio analizė ir išvados

Politikos galimybės atotrūkiui nuo 2020 m. tikslinio rodiklio panaikinti

19.Dėl 2020 m. pasakytina, kad poveikio analizės rezultatai rodo būtinybę įgyvendinti dabartinę politikos sistemą – to pakaktų numatomam atotrūkiui panaikinti. Naujų pirminės teisės aktų siūlymas, priešingai, tikriausiai neturėtų didelės įtakos atotrūkio panaikinimui, turint omenyje trumpiausią būtiną įprastos teisėkūros procedūros atlikimo ir teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę laiką.

Optimalaus 2030 m. tikslų užmojo analizė

20.Dėl poveikio energetikos sistemai (įskaitant tiekimo saugumą) pasakytina, kad energijos vartojimo efektyvumo politika visų scenarijų atvejais padeda veiksmingai sumažinti energijos (tiek pirminės, tiek galutinės) vartojimą ir energijos intensyvumą. Skirtingų politikos scenarijų atvejais šiek tiek skiriasi įvairių pirminės energijos išteklių vartojimas.

21.Energijos vartojimo efektyvumo didinimas daro didelį poveikį tiekimo saugumui, visų pirma dujų importo dydžiui. Grynasis energijos importas mažėja, t. y. mažėja energijai gauti naudojamo iškastinio kuro importo išlaidos. EVE27, EVE28 ir EVE29 scenarijų atvejais iškastinio kuro importo išlaidos 2011–2030 m. gali sumažėti 285–346 mlrd. EUR. Siekiant platesnio užmojo – 30 % ir daugiau – energijos sutaupymo tikslinių rodiklių, išlaidos gali sumažėti 395–549 mlrd. EUR.

22.Dėl ekonominio poveikio pasakytina, kad, palyginti su baziniu scenarijumi, visų scenarijų atvejais energetikos sistemos išlaidos didėja. Didinant energijos vartojimo efektyvumą, vidutinių metinių (2011–2030 m.) energetikos sistemos išlaidų, išreikštų procentine BVP dalimi, rodiklis skirtingų politikos scenarijų atvejais, palyginti su baziniu scenarijumi, yra didesnis 0,01–0,8 procentinio punkto. Absoliučiąja verte vidutinės metinės 2011–2030 m. išlaidos didėja 2–114 mlrd. EUR.

23.Pastebima bendra išlaidų struktūros kitimo tendencija – mažėja energijos pirkimo išlaidos ir didėja kapitalo išlaidos bei tiesioginių investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidos. Investicijų išlaidos, daugiausia investicijų gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriuose išlaidos, smarkiai didėja visų – labiausiai platesnio užmojo – scenarijų atvejais.

24.2030 m. elektros energijos kainos skirtumai, palyginti su baziniu scenarijumi, labai nedideli – vos 1–3 %. Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina skirtingų scenarijų atvejais smarkiai skiriasi – tai rodo, kad didinant energijos vartojimo efektyvumą labai padedama mažinti sektoriuose, kuriems taikoma Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), išmetamą teršalų kiekį (nes mažėja energijos paklausa) ir smarkiai sumažinamas sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, išmetamas teršalų kiekis. Kuo platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo politika, tuo mažesnės ATLPS išlaidos ir šios sistemos reikšmė skatinant mažinti ŠESD kiekį.

25.Scenarijų, kuriuose numatyta 40 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą, poveikis BVP gali būti ir neigiamas, ir teigiamas (priklausomai nuo teorijos, kuria remiamasi, ir atitinkamų prielaidų), ir daugiausia priklauso nuo investicijų dydžio. Pagal bendrosios pusiausvyros modelį išstūmimo efektas lemia neigiamus rezultatus. Jei nedaroma prielaida, kad šiuo metu panaudojami visi ištekliai, poveikis BVP yra teigiamas.

26.Dėl socialinio poveikio pasakytina, kad bendras grynasis poveikis užimtumui, kaip ir poveikio BVP atveju, priklauso nuo daugelio prielaidų. Apskritai, naudojant iš anglies dioksido apmokestinimo gautas pajamas darbo sąnaudoms mažinti, užimtumui daromas teigiamas poveikis. Analizės rezultatai rodo, kad apskritai poveikis užimtumui palankesnis scenarijų, kuriuose numatyta platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo politika, atveju – tai rodo didelį su šia politika susijusį darbo vietų kūrimo potencialą (visų pirma statybų sektoriuje), o poveikio dydis priklauso nuo teorijos, kuria remiamasi.

27.Scenarijų, kuriuose numatyta siekti sutaupyti iki 28 % energijos, poveikis namų ūkių pajėgumui įpirkti energiją (palyginti su baziniu scenarijumi) ir iki 2030 m., ir iki 2050 m. nedidelis. Plačiausio užmojo scenarijų atvejais (daugiausia vertinant iš 2050 m. perspektyvos) šiek tiek padidėja namų ūkių su energija susijusių išlaidų dalis, nes didinant energijos vartojimo efektyvumą paprastai būtinos investicijos, dėl kurių padidėja tuose scenarijuose numatytos kapitalo išlaidos.

28.Dėl tvarumo (ir derėjimo su 2030 m. energetikos ir klimato strategijoje nustatytais tiksliniais rodikliais) pasakytina, kad visų scenarijų (išskyrus EVE40) atvejais išmetamas ŠESD kiekis iki 2030 m. sumažinamas laikantis komunikate dėl 2030 m. strategijos pasiūlyto tikslinio rodiklio, o išmetamo teršalų kiekio sumažinimo sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS, ir sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, santykis 2030 m. daugmaž atitinka tame komunikate pasiūlytą santykį. Visuose scenarijuose siekiama tikslo mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Visi scenarijai dera su tikslu užtikrinti, kad (bent) 27 % suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija.

29.Išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo skirtinguose ekonomikos sektoriuose santykis skirtinguose scenarijuose nesiskiria, nes visuose juose numatytas toks pats energijos vartojimo efektyvumo politikos priemonių derinys (visais atvejais vadovaujamasi dabartinių teisės aktų principais, tik didinamas bendras užmojis). Išmetamas ŠESD kiekis labiausiai sumažinamas energijos gamybos sektoriuje (taikant 2030 m. strategijoje pasiūlytą ATLPS) ir gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriuose (nes pagrindinės energijos vartojimo efektyvumo politikos priemonės skirtos būtent šiems dviem sektoriams).

2030 m. politikos strategijos struktūra

30.Dėl galimo būsimo energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslinio rodiklio teisinio pobūdžio pasakytina, kad atlikus analizę padaryta išvada, kad vien orientacinio pobūdžio tikslinis rodiklis būtų ekonomiškai efektyvus ir derėtų su 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategija. Privalomi nacionaliniai tiksliniai rodikliai nederėtų su pasiūlyta energetikos ir klimato politikos strategija. Jų veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas – neaiškūs. Galima nesiūlyti jokio tikslinio rodiklio, tačiau tokiu atveju įgyvendinant laikotarpio po 2020 m. politikos strategiją nebūtų gaunama su tiksliniu rodikliu susijusios šiuo metu gaunamos naudos – naudojant tokį rodiklį užtikrinamas pažangos stebėjimo ir politikos koregavimo kriterijus, atitinkamiems subjektams duodamas signalas apie politikos kryptį ir padedamas pagrindas papildomiems politikos elementams.

31.Nepriklausomai nuo tikslinio rodiklio formuluotės, stebint pažangą turėtų būti atsižvelgiama į ekonomikos pokyčius.

Finansavimas

32.Norint smarkiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą reikės didelių investicijų, kurios visų pirma turės būti finansuojamos privačiomis lėšomis. Todėl būtina finansų sektoriui pateikti aiškesnius ekonominius investavimo į energijos vartojimo efektyvumą naudos argumentus – tam reikės atlikti įvairius veiksmus, pavyzdžiui, nustatyti patikimas sutaupomo energijos kiekio matavimo ir tikrinimo procedūras, sukurti investavimo į energijos vartojimo efektyvumą procesų standartus ir teikti techninę pagalbą siekiant užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų priimtinumą bankams.

2030 m. (jei nenurodyta kitaip) padėties modeliavimo pagrindinių rezultatų apžvalgos lentelė

(1)

COM(2014) 330.

(2)

COM(2014) 15 final.

(3)

Tikslas sutaupyti 25 % energijos siekiant 40 % sumažinti ŠESD kiekį numatytas 2030 m. poveikio vertinimo ataskaitoje pateiktame scenarijuje ŠESD40, kuris buvo pripažintas ekonomiškai efektyviausiu būdu 40 % sumažinti ŠESD kiekį.

(4)

 ES ENERGETIKOS, TRANSPORTO IR ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ IŠMETIMO TENDENCIJOS IKI 2050 M. 2013 M. BAZINIS SCENARIJUS, http://ec.europa.eu/energy/observatory/trends_2030/ .