This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014PC0085
Proposal for a COUNCIL RECOMMENDATION on European Tourism Quality Principles
Pasiūlymas TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Europos turizmo kokybės principų
Pasiūlymas TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Europos turizmo kokybės principų
/* COM/2014/085 final - 2014/0043 (NLE) */
Pasiūlymas TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Europos turizmo kokybės principų /* COM/2014/085 final - 2014/0043 (NLE) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS 1.1. Pagrindiniai
faktai Turizmas yra trečia pagal dydį
socialinės ir ekonominės veiklos sritis ES, atsižvelgiant į jo
indėlį į BVP ir užimtumą (po prekybos, platinimo ir
statybos sektorių). Tai vienas iš nedaugelio ekonomikos sektorių,
kuris nuolat auga nepaisant ekonominių ir finansinių sunkumų,
todėl gali labai prisidėti įgyvendinant ES augimo
strategiją „Europa 2020“, kuria siekiama pažangios, tvarios ir integracinės
ES ekonomikos. Šiame sektoriuje[1], kuriame veikia maždaug
1,8 mln. įmonių (daugiausia MVĮ), dirba apie 3,3 proc.
ES darbo jėgos (apie 8 mln. darbo vietų) ir sukuriama maždaug
2,9 proc. ES BVP. Atsižvelgiant į su juo susijusius sektorius[2], netiesioginis turizmo
indėlis yra dar didesnis: apskaičiuota, kad jis sudaro apie
8,5 proc. visų darbo vietų (maždaug 18,8 mln.
darbuotojų) ir sukuria apie 7,9 proc. Europos Sąjungos BVP[3]. Nepaisant
stiprėjančios kitų pasaulio regionų konkurencijos, ES
išlieka lankomiausiu turistų regionu – 2011 m. ją aplankė
384,8 mln. žmonių iš viso pasaulio[4]. Priėmus Lisabonos sutartį ES
suteikta kompetencija papildyti valstybių narių veiksmus turizmo
sektoriuje, ypač skatinant šio sektoriaus Sąjungos įmonių
konkurencingumą[5]. Atsižvelgdama į jai suteiktus naujus
įgaliojimus ir į naujų ES ekonomikos augimo skatinimo
priemonių poreikį, 2010 m. Komisija priėmė
komunikatą dėl naujos Europos turizmo politikos[6]. Šiame dokumente
pateikiamas plataus užmojo rinkinys veiksmų, kuriais siekiama a) didinti
Europos turizmo sektoriaus konkurencingumą; b) skatinti tvaraus, atsakingo
ir kokybiško turizmo vystymąsi, c) įtvirtinti ir propaguoti tvaraus
ir kokybiško Europos – kaip lankytinų vietų visumos – turizmo
įvaizdį, d) kuo geriau išnaudoti politinių ir finansinių ES
priemonių galimybes turizmui plėtoti. Komunikate pagal 13
veiksmą aiškiai numatoma remiantis nacionaline patirtimi sukurti
Europos turizmo kokybės ženklą, „siekiant didinti vartotojų
pasitikėjimą turizmo produktais ir jų saugumą ir apdovanoti
turizmo sektoriaus specialistus už kokybiškas, klientus tenkinančias
turizmo paslaugas“. Atsakydamas į šį komunikatą, Europos
Parlamentas paragino Komisiją „[…] bendradarbiaujant su turizmo sektoriaus
suinteresuotosiomis šalimis, įvertinti Europos kokybiško turizmo ženklo
įgyvendinamumą […], kad būtų sukurtas bendras visas
valstybes nares apimantis ženklas, kuris papildytų nacionalinius ženklus
ir būtų naudojamas laisvai pasirenkant.“ [7]2009 m. atlikus ES
turizmo sektoriaus konkurencingumo tyrimą nustatyta, kad nors bendras
į Europą atvykstančių turistų skaičius vis dar
auga, Europos rinkos dalis pastaruoju metu mažėjo dėl naujų
populiarėjančių kelionių vietų kituose pasaulio
kraštuose. Be to, didelį poveikį šiai pramonės šakai daro
globalizacija, internetas, sparčiai besikeičianti vartotojų
elgsena ir didėjantis rūpestis dėl turizmo veiklos
aplinkosauginio pėdsako[8]. Tokioje vis konkurencingesnėje rinkoje turizmo
įmonėms kokybė tapo dar svarbesnė – jos kokybę vis
labiau suvokia kaip konkurencinio pranašumo šaltinį. Todėl turistams
būtina suteikti galimybę gauti patikimos, naujausios, tikslios ir
aktualios informacijos apie turizmo paslaugų kokybę, kad jie
galėtų įvertinti konkuruojančių produktų
teikėjų pasiūlą ir priimti reikiama informacija
pagrįstą sprendimą. Tai gali būti ypač svarbu turistams,
atvykstantiems iš kitos ES valstybės narės, kai neaiškumų gali
kilti dėl kalbos barjerų, nes nėra informacijos vartotojo
suprantama kalba. Be to, atsižvelgdama į dabartinę ekonomikos
krizę, ES turi dėti visas pastangas pritraukti
trečiųjų šalių lankytojus. Itin svarbu užtikrinti, kad šie
asmenys gautų atitinkamos kokybės paslaugas visoje ES. Vartotojams teikiama informacija apie turizmo paslaugų
kokybę yra svarbi pritraukiant trečiųjų šalių
lankytojus, o tai turi didžiulį, kol kas beveik neišnaudotą potencialą
padidinti į ES atvykstančių turistų skaičių ir
sustiprinti ES turizmo sektoriaus konkurencingumą. 2011 m. į ES
atvykę turistai išleido 330,44 mlrd. EUR. Naujausi skaičiavimai
rodo, kad 2022 m. šio sektoriaus užimtumas išaugs iki 20,4 mln. darbo
vietų, o pajamos – iki 427,31 mlrd. EUR[9]. Todėl ši iniciatyva taip pat turi būti vertinama
atsižvelgiant į Komisijos iniciatyvą propaguoti Europos vardą
trečiosiose šalyse[10]
pagal iniciatyvą „Kelionė į Europą 2020“[11]ir ES vizų
politiką[12],
kuri sudaro palankesnes sąlygas ne ES piliečiams keliauti į ES[13], o Europai – išlikti
turistų lankomiausiu žemynu. 1.2 Dabartinė
padėtis Šiuo metu nėra jokių konkrečių ES
lygmens teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojama
vartotojams teikiama informacija apie turizmo paslaugų kokybę[14]. Įgyvendinamos tam tikros informavimo priemonės,
pvz., internete veikiančios paslaugų vertinimo ir palyginimo
svetainės, gali padėti vartotojams priimti sprendimą, jei
pateikiama skaidri ir patikima informacija. Kai kurios valstybės narės savo teritorijoje
savanoriškai taiko nacionalines, subnacionalines ar regionines viešąsias
kokybės sistemas. Sektoriaus įmonės taip pat vykdo daug
įvairių regioninio, nacionalinio ar tarpvalstybinio lygmens
iniciatyvų, kurias įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama
paslaugos kokybės aspektams, konkrečiai susijusiems su tam tikrais
turizmo subsektoriais arba geografine vietove. Kaip patvirtino rinkos analizės, atliktos vykdant
politikos galimybių vertinimą (kuris pridedamas prie šio
pasiūlymo[15]),
rezultatai, šios kokybės sistemos, palyginus jų sektoriaus
apimtį, geografinę aprėptį, valdymą, vertinimo
metodiką ir vertinimo kriterijus, yra labai skirtingos ir nenuoseklios. Labai daug skirtingų privačiųjų ir
viešųjų turizmo paslaugų kokybės vertinimo sistemų
atsirado dėl itin susiskaidžiusios rinkos. Dėl šio susiskaidymo tarpvalstybiniams
turistams neteikiama nuoseklios informacijos, kuri padėtų lengvai
suvokti, kam taikomos įvairios kokybės sistemos ir kaip
įvertinti konkuruojančių paslaugų teikėjų
pasiūlą. Dėl to kyla painiava. Todėl kokybės
sistemų galimybės veiksmingai informuoti vartotojus apie
siūlomų turizmo paslaugų kokybę tampa ribotos, o dėl
to vartotojams, ypač keliaujantiems į kitą valstybę narę
ar atvykstantiems iš trečiųjų šalių, sunku priimti reikiama
informacija pagrįstus sprendimus. Taigi įmonėms,
investuojančioms į kokybę, tokios sistemos neteikia naudos
(galbūt palankesnių galimybių rinktis arba geresnės
reputacijos). Tokia padėtis neskatina sektoriaus įmonių,
ypač MVĮ, turinčių ribotų finansinių
išteklių, gerinti kokybę. Todėl ES turizmo sektorius negali
visiškai išnaudoti savo konkurencinio paslaugų kokybės pranašumo ir
ekonominio potencialo labiau informuodamas apie paslaugų kokybę. Iki
šiol turizmo suinteresuotosioms šalims nepavyko sėkmingai bendradarbiauti
ES lygmeniu, siekiant sumažinti visoje ES esamų ir būsimų
kokybės sistemų neatitikimus; taip pat nėra jokių
požymių, kad atsirastų privačiųjų ar viešųjų
iniciatyvų gerinti šią padėtį. Todėl
labiausiai reikia mažinti rinkos susiskaidymą keliais lygmenimis. Dėl
kokybės vertinimo sistemų susiskaidymo kylanti painiava gali
turėti neigiamą poveikį Europos turizmo sektoriaus
konkurencingumui. 2. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1 Konsultacijų
procesas 2010 m. priėmusi komunikatą,
Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir sektoriaus
suinteresuotosiomis šalimis pradėjo rinkti informaciją apie taikomas
kokybės sistemas. 2011 m. buvo surengti du seminarai, siekiant
pasidalyti sukaupta patirtimi ir idėjomis dėl galimų bendrų
turizmo paslaugų kokybės principų. 2011 m. pradžioje
Komisija įsteigė neoficialią ekspertų grupę, o joje
dalyvavę esamų viešųjų ir privačiųjų
kokybės sistemų vadovai ir vartotojų atstovai padėjo kurti
koncepcijos projektą. Dauguma seminaruose ir neoficialioje ekspertų
grupėje dalyvavusių suinteresuotųjų šalių sutarė,
kad ES iniciatyva turėtų būti vykdoma laikantis požiūrio
„iš apačios į viršų“, atsižvelgiant į esamas ir būsimas
valstybių narių ir sektoriaus iniciatyvas ir jas pripažįstant.
Tačiau, svarstydamos, ką turėtų apimti bendrieji principai,
suinteresuotosios šalys išreiškė skirtingų nuomonių. Be to,
į principus įtraukus aplinkos tvarumo klausimus, kai kurios
suinteresuotosios šalys irgi išsakė skirtingas pozicijas. 2011 m. rugsėjo –
spalio mėn. vyko tikslinės konsultacijos, kuriomis siekta
išsiaiškinti nuomonę platesnio rato suinteresuotųjų šalių –
t. y. pagrindinių Europos turizmo asociacijų ir federacijų,
susijusių sektoriaus asociacijų, vartotojų organizacijų ir
valstybių narių valdžios institucijų. Per šias konsultacijas
pasitvirtino tos pačios pirmiau minėtuose parengiamuosiuose
seminaruose išreikštos suinteresuotųjų šalių pozicijos. Be to, su valstybėmis narėmis
konsultuotasi nuolatiniuose Komisijos turizmo patariamojo komiteto
posėdžiuose ir jos išreiškė skirtingas nuomones: kai kurios
valstybės narės pareiškė tvirtai remiančios iniciatyvą
ir nepritarė viešojo administravimo institucijų įpareigojimui
dalyvauti tokios ES iniciatyvos valdyme, daugiausia pagrįsdamos, kad tai
neatitinka subsidiarumo principo ir yra teisinio pagrindo apribojimų, be
to, nacionalinių institucijų ištekliai yra riboti. Siekdama plačiau konsultuotis su
suinteresuotosiomis šalimis ir rinkti ekspertų nuomones, 2012 m.
sausio mėn. Komisija surengė viešą konferenciją. Konferencijos
dokumentai ir ataskaita skelbiami Komisijos svetainėje[16]. Remiantis
konferencijos diskusijų rezultatais, privačiųjų ir
viešųjų suinteresuotųjų šalių nuomonės ir
pozicijos nepasikeitė. 2012 m. gegužės –
liepos mėn. svetainės „Europa“ Įmonių ir pramonės
generalinio direktorato tinklalapyje pasitelkiant platformą
„Jūsų balsas Europoje“ vyko viešosios konsultacijos, taip pat
įvairioms privačiosioms ir viešosioms suinteresuotosioms šalims ir
valstybių narių atstovams buvo išsiųsti elektroniniai laiškai.
Profesinės asociacijos, federacijos ir viešojo administravimo institucijos
iš daugiau kaip 150 respondentų sudarė 90 proc. Kiti
10 proc. buvo turizmo įmonės, kurių du trečdaliai
dalyvauja kokybės sistemoje. Konsultacijose taip pat aktyviai dalyvavo turizmo
profesinės sąjungos ir vartotojų atstovai. Dauguma
respondentų sutiko su Komisijos nurodytu problemos apibūdinimu ir
būtinybe ES imtis šios srities iniciatyvos. Viešųjų
konsultacijų rezultatai skelbiami Komisijos svetainėje[17]. Vertinant politikos galimybes buvo atliktas
faktų tyrimas, susijęs su įmonių dalyvavimo kokybės
sistemoje patirtimi. Reprezentatyviąją imtį sudarančiose
taikomose kokybės sistemose dalyvaujančių vadovų ir
įmonių pateikta informacija buvo naudinga vertinant pasiūlytos
iniciatyvos poveikį[18]. 2.2 Politikos
galimybių vertinimas Komisija įvertino įvairias politikos
galimybes, kuriomis siekiama, kad esamos ir būsimos kokybės sistemos
ir vartotojams teikiama informacija būtų kuo nuoseklesnės. Iš viso svarstytos septynios politikos
galimybės, atliekant vertinimą buvo nagrinėjamos keturios iš
jų: galimybė nekeisti politikos, sektoriaus savireguliavimo
galimybė ir dvi galimybės, susijusios su ES intervencija. Vertinant
dvi pastarąsias galimybes nagrinėta, koks būtų poveikis
į koncepciją įtraukus tam tikrus principus, pvz., susijusius su
aplinkos tvarumo aspektais. Numatomas kiekvienos politikos galimybės
ekonominis, socialinis poveikis ir poveikis aplinkai buvo vertinamas
atsižvelgiant į jos veiksmingumą įgyvendinant politikos tikslus,
ekonomiškumą ir suderinamumą su kitomis ES politikos sritimis. Atliekant vertinimą ypač daug
dėmesio buvo skiriama tam, kad, pasirinkus vieną iš galimybių
(kuria siūloma imtis savireguliavimo arba ES intervencijos), sektoriaus
įmonės dalyvautų savanoriškai. Taip pat buvo išsamiai
apsvarstytas Europos turizmo pasiūlos unikalumo ir įvairovės
išsaugojimas, ypač atsižvelgiant į daugybę turizmo
subsektorių, kuriems būtų taikomi Europos paslaugų
kokybės principai. Atlikus vertinimą vienintelės
tinkamiausios galimybės nepateikta, nes palyginus galimybę,
apimančią tik su paslaugų kokybe susijusius principus, ir
galimybę, pagal kurią informacija taip pat pateikiama kitais
aspektais, pvz., aplinkos tvarumo, nustatyta, kad jos yra vienodai veiksmingos,
efektyvios ir nuoseklios. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI 3.1 Teisinis pagrindas Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 195 ir 292 straipsniais. 3.2 Subsidiarumo ir proporcingumo
principai SESV 195 straipsnyje nustatyta, kad ES
„papildo valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, ypač
skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame
sektoriuje“. Laikantis subsidiarumo principo, siūlomi ES veiksmai
būtų savanoriški. Siūloma iniciatyva valstybių narių ar
sektoriaus vykdomos esamos iniciatyvos nepanaikinamos. Imtis ES veiksmų tikslinga dėl
tarpvalstybinio problemos pobūdžio. Tai susiję su keliomis šalimis,
kai turizmo paslauga teikiama šalyje, kurioje turistas negyvena, taigi naudos
iš kokybės sistemų tarpvalstybiniai keliautojai gauna nedaug, o
atvykstantieji iš ES nepriklausančių šalių – dar mažiau. Dabartinė padėtis (aprašyta 1.2
punkte), susijusi su Europos turizmo paslaugų kokybės
įvertinimu, nepadeda šiame ES sektoriuje tinkamai užtikrinti vienodų
sąlygų. Nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu nenuoseklios turizmo
paslaugų kokybės vertinimo sistemos kelia painiavos vartotojams, o
vidaus rinkai – kliūčių. Pavienių valstybių narių galios
savarankiškai siekti didesnio visoje ES teikiamų turizmo paslaugų
kokybės nuoseklumo ir tokios veiklos mastas yra riboti. Iki šiol
valstybės narės nesiėmė tarpvalstybinio turizmo
paslaugų kokybės principų koordinavimo ir nėra jokių
požymių, kad tai jos darytų ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad
yra labai mažai nacionalinio lygmens viešųjų sistemų, toks
bendradarbiavimas jokiu būdu neišaugtų į didelio masto
tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Be to, šiuo metu pavienės
valstybės narės neturi galimybių didinti kitose valstybėse
narėse taikomų privačiųjų sistemų
nuoseklumo. Todėl ES veiksmai yra būtini ir pagrįsti. Be to, net ir tarpvalstybinio
lygmens veiksmai, kurių imasi sektoriaus įmonės, susiję tik
su konkrečiu subsektoriumi (arba keliais), tačiau iš
tikrųjų netaikomi horizontaliai. Todėl vartotojams teikiama
nenuosekli informacija ir atsiranda apribojimų, susijusių su
kokybės sistemų ir sistemoms priklausančių narių
galimybėmis teikti informaciją tarpvalstybiniu mastu ES ir
trečiųjų šalių keliautojams. Nesitikima, kad ši
padėtis keistųsi, todėl reikia imtis ES lygmens veiksmų. Atsižvelgiant į aprašyto sektorių ir
geografinio susiskaidymo mastą, šias problemas būtų geriau
spręsti ES lygmeniu. ES masto sistema, kuria siekiama bendrųjų
Sąjungos turizmo konkurencingumo didinimo tikslų, būtų
veiksmingesnė – pastebimesnė tarpvalstybiniu lygmeniu ir
patikimesnė. Tai galima pasiekti prisidedant prie jau vykdomos
viešųjų ir privačiųjų turizmo subjektų veiklos,
skatinant juos ir sudarant palankias sąlygas jiems derinti savo pastangas.
Europos turizmo kokybės principų taikymą galima geriau skatinti
pagal bendrą ES turizmo skatinimo strategiją imantis ES veiksmų,
skirtų tiek valstybėms narėms, tiek trečiųjų
šalių keliautojams. Tai, kad ES lygmeniu koordinuojami didelio masto
veiksmai duos papildomos naudos, patvirtino didžioji dauguma
suinteresuotųjų šalių. Be to, pasiūlymas
atitinka proporcingumo principą. Iniciatyva buvo parengta siekiant
apriboti jos išlaidas iki tokio lygio, koks yra būtinas politikos tikslams
pasiekti. Pagal siūlomus kokybės principus visų pirma reikia
atlikti organizacinę pertvarką, kuriai prireiktų nedidelių
investicijų. Jas, tikimasi, kompensuos nauda, susijusi su geriau
patenkintais vartotojų poreikiais ir papildomais ES veiksmais. Siekiant užtikrinti, kad
būtų atsižvelgiama į valstybių narių
kompetenciją, rekomenduojama valstybėms narėms bendradarbiaujant
su Komisija koordinuoti, stebėti ir skatinti Europos turizmo kokybės
principų taikymą savo teritorijose. Įgyvendinant tokias
priemones pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. 3.3 Pagrindiniai pasiūlymo
aspektai 3.3.1 Dalykas
ir tikslai Šiame pasiūlyme išdėstyti Europos
turizmo kokybės principai taikytini turizmo paslaugoms, kurios
Sąjungoje tiesiogiai siūlomos vartotojams, taip pat rekomenduojama,
kad jų laikytųsi turizmo paslaugas teikiančios viešosios ir
privačiosios organizacijos. Iniciatyva siekiama
užtikrinti, kad vartotojams, ypač tiems, kurie keliauja į kitą
valstybę narę arba atvyksta iš trečiosios šalies, būtų
teikiama išsamesnė informacija apie turizmo paslaugų kokybę,
taigi vartotojai, kuriems rūpi kokybė, galėtų, remdamiesi
pateikta informacija, lengviau priimti sprendimus. Tai savo ruožtu stiprina ES
turizmo įmonių, visų pirma MVĮ, paskatas toliau investuoti
į kokybę. To siekiama iniciatyva nustatant Europos principus,
kurių turi laikytis turizmo organizacijos, ir taip ES lygmeniu padidinant
turizmo paslaugų kokybės nuoseklumą. Šie principai parengti
remiantis kriterijais, kuriuos pasiūlė suinteresuotosios šalys ir
kurie buvo įvertinti per viešąsias konsultacijas. Praktiškai siekiama, kad tuo metu, kai
iniciatyva bus peržiūrima, Europos turizmo kokybės principus
taikytų daug ES turizmo organizacijų. Iniciatyva suteiks įvairialypės
papildomos naudos: a) šiais principais besivadovaujančios turizmo
organizacijos galės pasinaudoti Komisijos vykdomais propagavimo ir
informuotumo didinimo veiksmais, todėl taps žinomesnės ir galės
pasiekti daugiau vartotojų, taip pat išplėsti savo veiklą
rinkose, į kurias kitaip negalėtų patekti, visų pirma
trečiosiose šalyse; b) vartotojams bus užtikrinta, kad laikomasi tam
tikrų Europos kokybės principų, kad ir kurią valstybę
narę jie aplankytų. Galiausiai pabrėžiant kokybiškų Europos
turizmo paslaugų svarbą bus prisidedama prie bendrosios ES
strategijos, kuria siekiama didinti keliaujančių Europos šalyse ir iš
kitų šalių į Europą atvykstančių turistų
srautus, supaprastinti vizų reikalavimus trečiųjų šalių
turistams ir propaguoti Europą kaip regioną, kuriame teikiamos tvarios
ir kokybiškos turizmo paslaugos. Taigi iniciatyva padės didinti šio
sektoriaus konkurencingumą ir stiprinti gebėjimus užtikrinti
ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, o tai bus naudinga
valstybėms narėms ir visai ES ekonomikai. 3.3.2 Europos turizmo kokybės principų taikymas Sektorių
ir geografinė aprėptis Siekiant nuoseklesnės turizmo
paslaugų kokybės visoje ES, Europos turizmo kokybės principai
gali būti taikomi (be apribojimų subsektoriams) visoms nacionaliniu,
regioniniu, vietos ar tarpvalstybiniu lygmeniu veikiančioms viešosioms
arba privačiosioms turizmo organizacijoms, kurios Sąjungoje
vartotojams siūlo turizmo paslaugas. Koordinavimas, stebėsena ir
reklamavimas Laikantis subsidiarumo principo,
valstybės narės bus raginamos koordinuoti, stebėti ir skatinti
Europos turizmo kokybės principų taikymą savo teritorijose. Valstybėms narėms taip pat bus
rekomenduojama bendradarbiauti dėl tarpvalstybinių turizmo
organizacijų. Be to, jos bus raginamos bendradarbiauti su Komisija Turizmo
patariamajame komitete, kad būtų lengviau stebėti ir vertinti
iniciatyvą, o tuo tikslu galėtų būti, inter alia,
atliekami specialūs valstybių narių, sektoriaus atstovų ir
vartotojų tyrimai. 2014–2020 m. Įmonių
konkurencingumo ir MVĮ programoje (COSME) nustatytas konkretus tikslas
gerinti pagrindines Sąjungos turizmo sektoriaus įmonių
konkurencingumo ir tvarumo sąlygas. Siekdama gerinti Europos – kaip
tvaraus, atsakingo ir kokybiško turizmo regiono – įvaizdį ir
profilį, Komisija vykdys informavimo, komunikacijos ir reklamavimo
veiklą ir parengs tam tikslui skirtą svetainę, kurioje bus
pateikiama informacija apie Europos turizmo kokybės principus. Komisija
taip pat sudarys palankesnes sąlygas dalytis geriausia praktika ir
patirtimi. 3.3.3 Vertinimas Šios rekomendacijos įgyvendinimo
vertinimą numatoma atlikti po trejų metų po jos paskelbimo
Oficialiajame leidinyje. Komisija taip pat įvertins, ar reikia imtis
tolesnių priemonių, kuriomis būtų didinamas turizmo
paslaugų kokybės nuoseklumas. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Europos turizmo kokybės principų
taikymui skatinti gali būti numatytos atitinkamos biudžeto lėšos
pagal Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME)[19]. 2014/0043 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Europos turizmo kokybės
principų EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 195 ir 292 straipsnius, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, kadangi: (1) 2010 m. birželio
30 d. komunikate „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja
turizmo politika“[20]
Komisija pripažįsta, kad būtina skatinti tvaraus, atsakingo ir
kokybiško turizmo vystymąsi, taip siekiant bendro tikslo –
trečiosioms šalims pristatyti Sąjungą kaip lankytiną
regioną, kurioje teikiamos aukštos kokybės paslaugos; (2) aukšto turistų
apgyvendinimo patalpų ir stovyklaviečių aplinkosauginio
veiksmingumo ir geriausios turizmo sektoriaus aplinkos apsaugos vadybos
praktikos skatinimas jau yra Sąjungos lygmeniu konkrečiai
reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 66/2010[21] ir Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009[22]; (3) Sąjungoje veikia daug
įvairių viešųjų ir privačiųjų kokybės
sistemų, kuriomis siekiama informuoti vartotojus apie turizmo
paslaugų kokybę ir pateikti rekomendacijų turizmo specialistams.
Šių sistemų taikymo sritys, valdymas, metodika ir kriterijai labai
skiriasi. Be to, jos veikia tik tam tikruose subsektoriuose ar
geografinėse vietovėse, dėl to turizmo paslaugų
kokybės vertinimo aplinka yra labai susiskaidžiusi; (4) dėl šio susiskaidymo ir
esamose kokybės sistemose taikomų nenuoseklių vertinimo
kriterijų vartotojams, keliaujantiems po Sąjungos šalis ar
atvykstantiems į Sąjungą iš trečiųjų šalių,
gali būti sudėtinga palyginti skirtingose kokybės sistemose
vertinamas paslaugas. Dėl nenuoseklumo vartotojams sunkiau priimti
reikiama informacija pagrįstus sprendimus; (5) dėl esamose kokybės
sistemose taikomų nenuoseklių vertinimo kriterijų turizmo
įmonių galimybės populiarinti savo paslaugas vartotojams ir
pasinaudoti suderintais veiksmais iki šiol buvo ribotos. Tai ypač
pasakytina apie mažas ir labai mažas įmones, kurios dažnai neturi
tinkamų priemonių ir išteklių, kad galėtų reklamuoti
save ir teikiamas aukštos kokybės paslaugas; (6) siekiant padidinti turizmo
sektoriaus konkurencingumą, būtina stengtis, kad Sąjungos
turizmo įmonės taptų patrauklios trečiųjų
šalių piliečiams; (7) todėl tikslinga
nustatyti Europos turizmo kokybės principų rinkinį, kurį
pripažintų vartotojai ir sektoriaus atstovai; (8) siekiant užtikrinti, kad
Europos turizmo kokybės principai apimtų kuo daugiau turizmo
subsektorių ir kartu būtų išsaugota Sąjungos turizmo
pasiūlos įvairovė, šie principai turėtų būti
bendro pobūdžio, tačiau suteikti papildomos naudos, atitinkančios
su kokybiškomis turizmo paslaugomis susijusius vartotojų lūkesčius; (9) siekiant užtikrinti, kad
būtų teikiamos pakankamos kokybės turizmo paslaugos,
atitinkamiems darbuotojams būtina suteikti tinkamą mokymą,
susijusį su jiems pavestomis užduotimis. Dėl tos pačios
priežasties būtina išklausytus mokymo kursus įrašyti į mokymo
registrą; (10) siekiant sudaryti palankesnes
sąlygas nuolat gerinti turizmo paslaugų kokybę, kad ši
atitiktų vartotojų reikalavimus, svarbu atlikti vartotojų
nuomonės tyrimus ir užtikrinti, kad būtų reaguojama į
skundus; (11) skatinant Sąjungos turizmo
pasiūlos autentiškumą ir įvairovę, būtina vartotojams
teikti naujausią informaciją apie vietos papročius,
paveldą, tradicijas, paslaugas ir produktus; (12) siekiant didinti
informuotumą apie Europos turizmo kokybės principus ir taip
įgyti vartotojų pasitikėjimą, labai svarbu, kad turizmo
organizacijos vartotojams teiktų su šiais principais susijusią
informaciją ir patarimus; (13) kad būtų lengviau
taikyti Europos turizmo kokybės principus valstybių narių
teritorijose ir koordinuoti jų veiksmus, valstybės narės
turėtų skaidriai koordinuoti, stebėti ir skatinti Europos
turizmo kokybės principų taikymą; (14) labai svarbu, kad
valstybės narės bendradarbiautų, siekdamos užtikrinti, kad
keliose valstybėse narėse veikiančios (tarpvalstybinės)
turizmo organizacijos Europos turizmo kokybės principus taikytų
savanoriškai; (15) kad būtų lengviau
nuosekliai taikyti Europos turizmo kokybės principus ir koordinuoti,
stebėti ir skatinti jų taikymą visoje Sąjungoje,
valstybės narės raginamos dalytis informacija ir patirtimi. Komisija
turėtų sudaryti sąlygas dalytis tokia informacija; (16) kad būtų papildyti
valstybių narių veiksmai skatinant turizmo sektoriaus
konkurencingumą, svarbu informuoti vartotojus ir didinti jų
informuotumą apie Europos turizmo kokybės principus įgyvendinant
atitinkamus reklamos ir informavimo veiksmus Sąjungoje ir, visų
pirma, trečiosiose šalyse, kurioms Sąjunga būtų pristatoma
kaip lankytinų vietų, kuriose teikiamos aukštos kokybės turizmo
paslaugos, visuma. Be to, siekiant skatinti kurti palankias sąlygas
turizmo sektoriaus vystymuisi, taip pat svarbu užtikrinti, kad Europos turizmo
kokybės principai būtų patrauklūs turizmo organizacijoms.
Todėl svarbu, kad valstybės narės ir Komisija šiuo klausimu bendradarbiautų; (17) kad būtų lengviau
stebėti ir vertinti Europos turizmo kokybės principų
taikymą, valstybės narės turi atlikti svarbų vaidmenį
informuodamos Komisiją, visų pirma Turizmo patariamojo komiteto
posėdžiuose, apie Europos turizmo kokybės principų taikymą
jų teritorijose; (18) siekdama reaguoti į
greitai kintančias turizmo rinkos sąlygas ir užtikrinti, kad ilguoju
laikotarpiu Europos turizmo kokybės principai teiktų papildomos
naudos, Komisija turėtų stebėti jų taikymą ir
praėjus trejiems metams po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje įvertinti šios rekomendacijos įgyvendinimą. Dėl
tos pačios priežasties Komisija taip pat turėtų įvertinti,
ar būtina imtis papildomų priemonių, kad būtų pasiekti
šios rekomendacijos tikslai, REKOMENDUOJA: 1. Dalykas ir taikymo
sritis Šia rekomendacija nustatomi Europos turizmo kokybės principai
(toliau – principai), kuriuos turi taikyti turizmo organizacijos. 2. Apibrėžtys Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys: (a)
turizmo organizacija – Sąjungoje įsteigta
viešoji arba privačioji organizacija, vietos, regioniniu, nacionaliniu
arba tarpvalstybiniu lygmeniu vartotojams teikianti turizmo srities paslaugas; (b)
tarpvalstybinė turizmo organizacija – turizmo
organizacija, veiklą vykdanti kelių valstybių narių
teritorijoje ar jos dalyse. 3. Europos turizmo
kokybės principai Turizmo organizacijoms, atsižvelgiant į jų dydį ir
verslo koncepciją, rekomenduojama savo veiklai taikyti šiuos principus: (a)
užtikrinti darbuotojų mokymą, be kita ko: i) rengti mokymus visiems darbuotojams, kurie dalyvauja teikiant
paslaugas tiesiogiai vartotojams, siekiant užtikrinti, kad jie tinkamai
atliktų jiems pavestas užduotis. ii) įrašyti darbuotojų išklausytus mokymo kursus į
šiuo tikslu sukurtą mokymo registrą; iii) paskirti kokybės koordinatorių, kad būtų
užtikrintas nuoseklus požiūris į teikiamų paslaugų
kokybės valdymą ir kad kokybės vertinimo procese dalyvautų
atitinkami darbuotojai; (b)
taikyti vartotojų poreikių tenkinimo
politiką, be kita ko: i) sukurti priemones vartotojų skundams tvarkyti paslaugos
teikimo vietoje ar internetu; ii) užtikrinti, kad į skundus būtų reaguojama
nedelsiant; iii) atlikti vartotojų poreikių tenkinimo tyrimus ir
gerinti paslaugų kokybę atsižvelgiant į jų rezultatus; (c)
parengti dokumentuojamo patalpų arba
įrangos valymo ir priežiūros planą ir jo laikytis (jei
būtina); (d)
vartotojams teikti informaciją, be kita ko,
apie: i) vietos papročius, paveldą, tradicijas, paslaugas ir
produktus; ii) teikiamų paslaugų prieinamumą; iii) su teikiamomis paslaugomis susijusius tvarumo aspektus; iv) principus; (e)
užtikrinti, kad ši informacija būtų
tiksli, patikima, aiški ir prieinama bent svarbiausiomis užsienio kalbomis, jei
reikia atsižvelgiant į vietovę ir verslo koncepciją. 4. Valstybių
narių veiklos sritys 4.1. Valstybės narės turėtų koordinuoti,
stebėti ir skatinti principų taikymą savo teritorijose.
Todėl valstybės narės raginamos: (a)
stebėti, kaip turizmo organizacijos taiko 3
dalyje nustatytus principus; (b)
su kitomis valstybėmis narėmis
koordinuoti veiklą, susijusią su principais ir jų taikymu; (c)
skatinti turizmo organizacijas laikytis
principų; (d)
bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis
narėmis užtikrinti, kad turizmo organizacijoms būtų prieinama su
principais susijusi tinkama informacija ir rekomendacijos; (e)
bendradarbiauti, kad tarpvalstybinėms turizmo
organizacijoms būtų lengviau taikyti principus. 4.2. Taip pat rekomenduojama
užtikrinti, kad valstybių narių veikla būtų vykdoma
skaidriai. 5. Valstybių
narių ir Komisijos bendradarbiavimas Valstybės narės raginamos pranešti Komisijai apie 4 dalyje
nurodytą veiklą ir bendradarbiauti su Komisija atliekant veiklos
stebėseną ir vertinimą, taip pat vykdant informacines ir
reklamines iniciatyvas. 6. Stebėsena ir
vertinimas 6.1. Komisija
turėtų įvertinti, kaip įgyvendinama ši rekomendacija, iki [nustatyti datą: 3 metai po šios rekomendacijos paskelbimo
Oficialiajame leidinyje]. 6,2. Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar
reikėtų pasiūlyti tolesnių priemonių šioje
rekomendacijoje aptariamam turizmo paslaugų kokybės nuoseklumui
valstybėse narėse didinti. 7. Baigiamosios
nuostatos Ši rekomendacija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas [1] Tradiciniai kelionių ir turizmo paslaugų
teikėjai (viešbučiai, restoranai, kelionių agentūros,
automobilių nuomos bendrovės, užsakomųjų skrydžių
bendrovės, turistiniai autobusai, kruiziniai laivai ir t. t.), kurie
keliautojams tiesiogiai teikia prekes ir paslaugas. [2] Visų pirma platinimo, statybos ir transporto
bendrovės (oro, geležinkelių, jūrų, miesto ir (arba)
tolimojo susisiekimo autobusų bendrovės ir t. t.) ir
kultūros sektorius (įskaitant kultūros ir kūrybos
pramonę). [3] WTTC 2012
http://www.wttc.org/site_media/uploads/downloads/european_union2012.pdf [4] Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) tyrimas
„Pasaulio turizmo barometras“, 2012 m. gegužės mėn. [5] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6
straipsnio d punktas. Be to, SESV 195 straipsnyje ES nustatyta, kad „šiuo
tikslu Sąjunga savo veiksmais siekia a) skatinti įmonių
plėtrai palankios aplinkos šiame sektoriuje sukūrimą; b) remti
valstybių narių bendradarbiavimą, ypač keičiantis gera
praktika.“ [6] „Turistų lankomiausias žemynas – Europa.
Nauja turizmo politika“ COM(2010) 352 final. [7] P7_TA-PROV(2011)0407 –
Europos Parlamento rezoliucija Nr. 2709/2011 dėl turistų
lankomiausio žemyno – Europos (nauja turizmo politika). [8] Ecorys (2009 m.), p. 2. [9] http://europa.eu/rapid/press-release_IP-12-1177_lt.htm [10] Dokumente COM (2010)352 final numatoma sukurti Europos
ženklą, kad būtų galima labiau išsiskirti iš kitų
lankytinų pasaulio vietų. Taip būtų prisidedama prie
regionų ir valstybių pastangų propaguoti turizmą (18
veiksmas). [11] Iniciatyva, vykdoma naudojant ad hoc subsidijas
ir bendradarbiaujant su Europos kelionių komisija, siekiama bendro tikslo
– nustatyti Kelionės į Europą prekės ženklo
kūrimo ir rinkodaros strategiją
http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/tourism/international/index_en.htm [12] COM(2012) 649 final. [13] Šiuo metu 42 šalių ir subjektų
piliečiams, keliaujantiems į ES, nereikia vizos. Netrukus 16
Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno salų valstybių
piliečiams turėtų būti suteikta galimybė be vizų
vykti į Šengeno erdvę. Siekiama, kad šių valstybių
piliečiams būtų paprasčiau keliauti į Šengeno erdvę
ir į Kiprą, Bulgariją bei Rumuniją. Komisijos
pasiūlyme numatyta, kad reikalavimas turėti vizą nebus taikomas
pagal abipusius bevizio režimo susitarimus, kuriais visiems ES piliečiams,
norintiems vykti į šias šalis, bus užtikrintas bevizis režimas
(http://europa.eu/rapid/press-release_IP-12-1179_lt.htm). [14] Bendrieji ES vartotojų apsaugos teisės aktai
jau yra taikomi, pavyzdžiui, Direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų
teisių. [15] Numatomas bendrojo Europos turizmo kokybės ženklo
politikos galimybių ir teisinių priemonių poveikis („Estimated
Impacts of possible Options and Legal Instruments of the Umbrella European
Tourism Quality Label“), CEPS, 2012 m. rugsėjo mėn.,
pateikiama internete adresu http://ec.europa.eu/enterprise/newsroom/cf/_getdocument.cfm?doc_id=7655 (toliau – CEPS (2012 m.)). [16] http://ec.europa.eu/enterprise/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=5642 [17] http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/tourism/public-consultation-etq/index_en.htm [18] CEPS (2012 m.) [19] Reglamentas, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Įmonių
konkurencingumo ir MVĮ programa. Reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, OL L 347,
p. 33. [20] COM(2010) 352 final. [21] 2009 m. lapkričio 25 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio
ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1). [22] 2009 m. lapkričio 25 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl
organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito
sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001
ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p.
1).