52014PC0031

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Bendrosios aplinkybės

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 numatoma teisinė ir finansinė sistema, kuria reglamentuojamas pasirinktų žemės ūkio produktų tiekimas vaikams mokyklose pagal pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą (toliau – PVSMP) ir vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą (toliau – VVSMP).

Pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį priimtame Tarybos reglamente (ES) Nr. 1370/2013 nustatyta Sąjungos pagalbos, teikiamos pagal Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytas VVSMP ir PVSMP, suma, taip pat numatomos valstybėms narėms pagal VVSMP skirtinos pagalbos priemonės ir didžiausias produktų kiekis, už kurį gali būti skirta pagalba pagal PVSMP.

Šis pasiūlymas teikiamas kartu su Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti su mokykloms skirtomis programomis susijusias Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatas. Šiame pasiūlyme numatyta nauja paramos, skiriamos vaisiams ir daržovėms, bananams ir pienui vaikams švietimo įstaigose tiekti, sistema, įskaitant nuostatas dėl Sąjungos pagalbos sumos ir pagalbos paskirstymo valstybėms narėms.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

N. d.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siekiant teisinio tikrumo siūloma išbraukti Tarybos reglamento (ES) Nr. 1370/2013 5 ir 6 straipsnius, nes po siūlomo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 dalinio pakeitimo šie straipsniai taptų nebeaktualūs.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikis biudžetui pristatomas prie šio pasiūlymo ir prie pasiūlymo [COM(2014) 32 final] iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pridedamoje finansinėje pažymoje.

2014/0013 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       Tarybos reglamento (ES) Nr. 1370/2013[1] 5 ir 6 straipsniuose nustatyta Sąjungos pagalbos, teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013[2] numatytas vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programą (VVSMP) ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą (PVSMP), suma, taip pat numatomos valstybėms narėms pagal VVSMP skirtinos pagalbos priemonės ir didžiausias produktų kiekis, už kurį gali būti skirta pagalba pagal PVSMP;

(2)       Reglamento (ES) Nr. 1308/2013, iš dalies pakeisto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. xxx/xx [naujoji mokykloms skirta programa] II dalies I antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnyje numatyta nauja paramos, skiriamos vaisiams ir daržovėms, įskaitant bananus ir pieną, vaikams švietimo įstaigose tiekti, sistema, įskaitant nuostatas dėl Sąjungos pagalbos sumos ir pagalbos paskirstymo valstybėms narėms. Todėl nuo Reglamento (ES) Nr. xxx/xx [naujoji mokykloms skirta programa] taikymo pradžios dienos Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 5 ir 6 straipsniai tapo nebeaktualūs. Siekiant teisinio tikrumo šie straipsniai turėtų būti išbraukti;

(3)       todėl Reglamentas (ES) Nr. 1370/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 5 ir 6 straipsniai išbraukiami.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo xx rugpjūčio 1 d. [tos pačios dienos, kaip ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo dėl vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms pagalbos programos iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013.

Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės.

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[3]

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[4]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Pasiūlymu siekiama tvariai padidinti vaisių ir daržovių bei pieno produktų dalį vaikų mityboje ir taip prisidėti prie bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų stabilizuoti rinkas ir užtikrinti ilgalaikę paklausą. Juo taip pat siekiama prisidėti prie bendresnių visuomenės sveikatos tikslų mažinti antsvorį, nutukimą ir sergamumą su mityba susijusiomis ligomis formuojant tvarius sveikos mitybos įpročius.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas. Gerinti pažeidžiamų socialinių grupių galimybes gauti maisto.

Atitinkama VGV / VGB veikla. 05 02 – Intervencija žemės ūkio rinkose.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Pasiūlymu tikimasi pakeisti jaunų piliečių su maistu ir jo šaltiniais susijusias žinias, požiūrį ir prioritetus, taip pat jų suvokimą apie žemės ūkį ir jo produktus.

Be to, tikimasi, tikslingiau paskirstant ES pagalbą, padidinti produktų tiekimo išlaidų efektyvumą.

Šiuo pasiūlymu būtų padidinta ir su papildomomis priemonėmis susijusių biudžeto išlaidų dalis, todėl padidėtų šių priemonių poveikis tikslinės grupės vartojimo įpročiams ir būtų sumažintas atotrūkis tarp vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos (VVSMP) ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos (PVSMP) švietimo aspektų.

Galiausiai juo būtų nustatyta bendra atskirose valstybėse narėse taikytina sistema ir padidintas ES intervencijos pastebimumas.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nustatyti trijų lygmenų su tikslais susiję rodikliai:

Poveikio rodikliai:

-     Tiesiogiai ir netiesiogiai vaikų suvartojamo šviežių vaisių ir daržovių kiekio pokytis po penkerių intervencijos vykdymo metų

-     Tiesiogiai ir netiesiogiai vaikų suvartojamo geriamojo pieno kiekio pokytis po penkerių  intervencijos vykdymo metų

-     Bendros mitybos kokybės pagerėjimas

Pagrindiniai rezultatų rodikliai:

-     Su papildomomis priemonėmis susijusių išlaidų procentinė dalis, palyginti su visu skirtu biudžetu

-     Su žemės ūkiu ir žemės ūkio produktais susijusių paramos priemonių procentinė dalis, palyginti su visomis įgyvendintomis paramos priemonėmis

-     Išlaidų, susijusių su žemės ūkio produktų vartojimo skatinimu mokyklose, veiksmingumo lygis

Pagrindiniai našumo rodikliai:

-     Valstybėse narėse įgyvendintų papildomų priemonių skaičius

-     Įgyvendinant papildomas priemones įtrauktų vaikų skaičius ir visų dalyvių procentinė dalis

-     Valstybėse narėse įgyvendintų su žemės ūkiu susijusių papildomų priemonių skaičius

-     Porcijos kaina

-     Dalyvaujančių valstybių narių, mokyklų ir vaikų skaičius

-     Mokyklose išdalytų produktų kiekis (vaisių ir daržovių bei pieno porcijų skaičius)

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Šis pasiūlymas pagrįstas poreikiu tvariai padidinti vaikų suvartojamą vaisių ir daržovių bei pieno kiekį ir poreikiu formuoti sveikus jų mitybos įpročius.

Šiuo metu pagal BŽŪP įgyvendinamos mokykloms skirtos programos turi tam tikrų šalintinų su jų modeliu ir veikimu susijusių trūkumų, dėl kurių mažėja galimybės pasiekti numatytus tikslus – skatinti žemės ūkio produktų vartojimą (su rinka susijęs tikslas) ir formuoti sveiką moksleivių mitybą (su sveikata susijęs tikslas).

Nurodytos problemos yra susijusios su atotrūkiu tarp šių programų modelių ir jų tikslų (įgyvendinant šias dvi programas naudojamos skirtingos švietimo priemonės), taip pat su tuo, kad šios dvi programos nėra koordinuojamos ir derinamos, ir su trūkumais, dėl kurių mažėja tiesioginis išlaidų poveikis (abi programos sukuria didelę administracinę ir organizacinę naštą, nepanaudojama 30 proc. VVSMP skirtų lėšų, o PVSMP būdingas galimas savaimingumo poveikis ir menkas sąnaudų ir naudos santykis).

Šias problemas daugiausia lemia reglamentavimo trūkumai, finansinių sistemų skirtumai, įgyvendinimo valstybėse narėse skirtumai ir tam tikri išoriniai veiksniai.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Imantis ES lygmens veiksmų, suteikiama galimybė gauti ES vykdomoms iniciatyvoms reikalingą finansavimą ir užsitikrinti papildomus finansavimo šaltinius, todėl valstybės narės gali išplėsti savo veiksmų mastą ir padidinti jų veiksmingumą. Jei valstybės narės turėtų kliautis tik savais finansiniais ištekliais, daugelis jų nepajėgtų įgyvendinti plataus užmojo iniciatyvų. ES lygmens veiksmais taip pat būtų padidintas valstybėse narėse įgyvendinamų programų patikimumas ir pagerintas ES įvaizdis bei žinomumas. ES lygmens sistema duotų papildomos naudos, nes būtų sudarytos palankesnės sąlygos nuolat kaupti žinias, užtikrinti skaidrumą ir dalytis bei keistis patirtimi.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Šiuo metu pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ES lėšomis finansuojamos dvi produktų tiekimo vaikams mokyklose programos – pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa (PVSMP) ir vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą (VVSMP). Abiem programomis siekiama to paties tikslo – kuo anksčiau, kai dar formuojasi mitybos įpročiai, tvariai padidinti šių produktų dalį vaikų mityboje ir taip prisidėti prie BŽŪP tikslų, visų pirma tikslo stabilizuoti rinkas ir užtikrinti ilgalaikę paklausą. Be to, šios programos dera su bendresniais visuomenės sveikatos tikslais, nes įgyvendinant jas prisidedama prie tvarių sveikos mitybos įpročių formavimo.

Tačiau, nepaisant to, kad šios programos įsitvirtino mokyklose ir pripažįstamas jų potencialas, remiantis įvairiomis ataskaitomis – visų pirma, Komisijos užsakyto VVSMP ir PVSMP išorinio vertinimo ataskaitomis ir Europos Audito Rūmų specialiąja ataskaita Nr. 10/2011 – padarytos išvados bei patirtis, sukaupta ne vienus metus įgyvendinant šias programas, rodo, kad abi programas dar reikia tobulinti, kad jos būtų valdomos efektyviau ir veiksmingiau. Kai kurias iš nurodytų problemų jau siekta spręsti ir neseniai priimtame susitarime dėl BŽŪP reformos.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Deramai atsižvelgiant į sektorių ypatumus, šis pasiūlymas dera su žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo veikla. Jis dera ir su visuomenės sveikatos tikslais (svorio valdymo ir sveikatos priežiūros skirtumų srityse), paprastinimo tikslu ir strategijoje „Europa 2020“ nustatytais principais ir tikslais.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[5]

¨ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– ¨  departamentų, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos delegacijose;

– ¨  vykdomųjų įstaigų.

X Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų įstaigoms (nurodyti);

– ¨ EIB ir Europos investicijų fondui;

– ¨ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

– ¨ viešosios teisės įstaigoms;

– ¨ viešąsias paslaugas teikiančioms privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Naujojoje programoje stebėsenos ir vertinimo išlaidos priskirtos prie ES pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, nes ši veikla labai svarbi siekiant patikimai valdyti ir vertinti programos veiksmingumą ir efektyvumą nustatytų tikslų atžvilgiu. Be to, nustatytas programos ryšys su daugiametėmis (šešerių metų) nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis strategijomis.

Stebėsena bus vykdoma remiantis metinėmis valstybių narių ataskaitomis, kuriose bus pateikiama informacija apie panaudotas lėšas, programoje dalyvaujančių mokyklų ir (arba) vaikų skaičių ir jų procentinę dalį palyginti su bendru tikslinės grupės mokyklų ir (arba) vaikų skaičiumi, produktų dalijimo dažnumą, trukmę, laiką ir sistemą, vidutinį porcijos svorį ir kainą, vidutinį vaiko suvartojamą kiekį ir bendrus išdalytų produktų kiekius. Be to, bus stebimas ir papildomų priemonių įgyvendinimas – naudoti metodai ir su jais susijusios išlaidos, dažnumas, dalyvaujančių mokyklų ir (arba) vaikų skaičius, suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, išdalytų produktų kiekis.

Vertinimo procesas susidės iš šių etapų: po penkerių programos įgyvendinimo metų valstybės narės atliks vertinimą ir pateiks jo ataskaitas – taip bus įvertintas vidutinės trukmės poveikis; praėjus vieniems metams po valstybių narių atlikto vertinimo, visoje ES bus atliktas išorinis vertinimas, per kurį bus vertinamas programos įgyvendinimas valstybių narių bei ES lygmenimis ir bendras programos veiksmingumas, efektyvumas, darnumas ir aktualumas, vadovaujantis Komisijos vertinimo standartais ir gairėmis. Be to, galima numatyti atlikti ir išorinį ilgalaikio poveikio rodiklių tyrimą.

Apibrėžiant su naująja programa susijusius stebėsenos ir vertinimo procesus, buvo deramai atsižvelgta į atlikto VVSMP ir PVSMP išorinio vertinimo ataskaitas ir į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2011.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Galima bendroji rizika yra susijusi su programos veiksmingumu, t. y. su klausimu, ar ES pagalba pasieks programos galutinius gavėjus ir ar ja bus veiksmingai prisidėta prie programos tikslų įgyvendinimo.

Remiantis dabartine VVSMP įgyvendinimo patirtimi, ypatingą dėmesį reikėtų skirti pagalbos paraiškų teikėjų atrankai ir viešojo pirkimo procedūroms, susijusioms su tiekimo, reklamos, stebėsenos ir vertinimo paslaugų sutarčių sudarymu. Į kontrolės nuostatas įtrauktos ir nuostatos dėl minėtų sutarčių vykdymo. Viešieji pirkimai gali būti probleminis klausimas įgyvendinant mokykloms skirtas programas.

Kitai rizikai, tokiai kaip galimas savaimingumo poveikis ir pernelyg didelė tiekiamų produktų kaina ar tiekėjų pelno marža, valdyti gali būti numatytos atitinkamos nuostatos (pvz., už porciją skirtinos ES pagalbos dydis).

Su papildomomis priemonėmis susijusi rizika yra ta, kad šios priemonės gali iš dalies sutapti su mokyklose taikomomis švietimo priemonėmis ir su žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo veikla. Siekiant to išvengti, šios priemonės bus apibrėžtos pasitelkus ES mokslo srities specialistų grupę, taip pat bus aiškiai nurodytas šių priemonių ryšys su naujosios programos tikslais. Į kontrolės nuostatas, susijusias su papildomomis priemonėmis, įtrauktos ir bendrosios nuostatos dėl išlaidų tikrumo, kuriomis šis užtikrinamas ir tais atvejais, kai priemonės įgyvendinamos išorės paslaugų teikėjų.

2.2.2.     Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

Mokėjimo agentūros ir valstybių narių lygmeniu paskirtos kontrolės įstaigos sukuria kontrolės sistemą.

Kad būtų gaunama informacija apie administracinį valdymą ir atliktas patikras vietoje, valstybės narės turės teikti metines kontrolės ir patikrų ataskaitas, pagrįstas esamomis ataskaitomis, susijusiomis su dabartinėmis VVSMP ir PVSMP.

Be to, taikant vidaus valdymo ir kontrolės sistemą bus remiamasi valstybių narių pateiktomis stebėsenos ir vertinimo ataskaitomis ir visoje ES atlikto vertinimo ataskaitomis. Galiausiai ES mokslo srities specialistų grupė pateiks valstybėms narėms ir Komisijai patarimų dėl įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo.

2.2.3.     Kontrolės priemonių sąnaudų ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas

Mokykloms skirtai programai bus taikoma dabartinė EŽŪGF išlaidų valdymo ir kontrolės sistema.

Manoma, kad dėl šio pasiūlymo EŽŪGF klaidų lygis nepadidės.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Bus taikomas horizontalusis reglamentas dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

Apskritai kontrolės sistemose numatyta atlikti nuodugnų visų paramos prašymų administracinį patikrinimą, prireikus kryžminę patikrą su kitomis duomenų bazėmis, taip pat patikras vietoje prieš tam tikras mokėjimo operacijas, kurių mažiausias skaičius nustatomas, atsižvelgiant į riziką, susijusią su konkrečia tvarka. Jei atliekant šias patikras nustatoma daug pažeidimų, turi būti atliekamos papildomos patikros.

Be to, teisės aktų, kuriais reformuojama BŽŪP, rinkinyje numatyta, kad valstybės narės vykdo pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustato jų atvejus ir atlieka taisomuosius veiksmus, taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, nustatytas Sąjungos teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose, taip pat susigrąžina visas neteisėtai išmokėtas sumas su palūkanomis. Tame rinkinyje nustatytas automatinis neteisėtai išmokėtų sumų padengimo mechanizmas, pagal kurį tais atvejais, kai suma nesusigrąžinama per ketverius metus arba, jei pradėtas teismo procesas, per aštuonerius metus nuo prašymo grąžinti sumą pateikimo dienos, nesusigrąžintas sumas sumoka atitinkama valstybė narė. Šis mechanizmas – stipri paskata valstybėms narėms kuo greičiau susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas.

Nors nenumatoma, kad valstybių narių strategijos turės būti oficialiai tvirtinamos ES, pradiniu naujosios programos įgyvendinimo etapu iš anksto nustatyti galimą sukčiavimo riziką ir nuo jos apsisaugoti padės nuostatos dėl šių strategijų turinio (ir galimo šablono).

Įgyvendinamos programą, valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią sukčiavimui, taip pat galės kreiptis pagalbos į Komisiją ir (arba) ES mokslo srities specialistų grupę ir prašyti pateikti teisinį išaiškinimą ar duoti patarimų.

Be to, bus atliekamos ex post patikros ir nuodugniai tikrinami visi įtarimai dėl piktnaudžiavimo programa.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

|| DA / NDA([6]) || ELPA šalių[7] || šalių kandidačių[8] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

2 || 05 02 08 12 – Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa || NDA || NE || NE || NE || NE

2 || 05 02 12 08 – Pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa || NDA || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

|| DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

|| NETAIKOMA || || NE || NE || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 2 || Tvarus augimas: gamtos ištekliai

|| Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD || || || || 2014 m.[9] || || 2016 m.[10] || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO ||

|| Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || || ||

|| 05 02 08 12 – Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa || Įsipareigojimai || (1) || || 122 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||

|| Mokėjimai || (2) || || 122 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||

|| 05 02 12 08 – Pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa[11] || Įsipareigojimai || (1a) || || 75 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||

|| Mokėjimai || (2a) || || 75 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||

|| IŠ VISO asignavimų || Įsipareigojimai || = 1 + 1a || || 197 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||

|| Mokėjimai || = 2 + 2a || || 197 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||

|| Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || 197 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| Mokėjimai || (5) || || 197 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečioms programoms skirto finansinio paketo lėšomis || (6) || || 0 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || = 4 + 6 || || 197 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| Mokėjimai || = 5 + 6 || || 197 || || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || „Administracinės išlaidos“ ||

mln. EUR

|| || || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD || || ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD || Asignavimai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

mln. EUR

|| || || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Mokėjimai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– X       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ¨      Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR

Nurodyti tikslus ir rezultatus || || || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

ĮGYVENDINIMAS (rezultatai) ||

Rūšis[12] || Vidutinės išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos

KONKRETUS TIKSLAS || Gerinti pažeidžiamų socialinių grupių galimybes gauti maisto. ||

Rezultatas || Papildomų priemonių skaičius || || || || || || || || || || || || ||

Rezultatas || Įgyvendinant papildomas priemones įtrauktų vaikų skaičius || || || || || || || || || || || || ||

Rezultatas || Su žemės ūkiu susijusių papildomų priemonių skaičius || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || ||

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨      Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami

– X       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR

|| 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Žmogiškųjų išteklių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨      Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

– X       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą pateikti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

XX 01 01 01 (Būstinė ir Komisijos atstovai) || 4 || 4 || 4 || 4 || 4

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

XX 01 02 01 (CA, SNE, INT, finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || ||

XX 01 04 yy || - būstinėje || || || || ||

- delegacijose || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || ||

IŠ VISO (*) || 4 || 4 || 4 || 4 || 4

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Teisės aktų tvarkymas, politikos formavimas, ekonominė analizė ir patarimai, tarpžinybinis koordinavimas ir konsultavimas, vidaus ryšiai ir visuomenės informavimas, atstovavimas institucijai ir derybos, statistinių duomenų tvarkymas.

Išorės personalas ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X       Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨      Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

– ¨      Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Sąjungos finansinis įnašas į šią programą nurodytas reglamento projekto 1 straipsnio 3 punkte. Be to, Sąjungos pagalbos, skiriamos išlaidoms, susijusioms su viena vaisių ir daržovių bei pieno porcija, padengti, dydis (fiksuoto dydžio norma) bus nustatytas deleguotuosiuose aktuose.

Sąjungos įnašo, skiriamo su produktais susijusioms išlaidoms padengti, dydis bus ribojamas nustatant didžiausią ES pagalbos, skiriamos už vieną vaisių bei daržovių ir pieno produktų porciją, sumą. Siekdamos išplėsti mokykloms skirtų programų taikymo mastą ir (arba) intensyvumą, valstybės narės galės mokėti papildomas nacionalines išmokas arba pritraukti privačių lėšų. Šiuo metu dėl didelės trečiųjų šalių įvairovės (viešieji ir (arba) privatūs subjektai) ir dėl to, kad kol kas neturima aktualios informacijos, neįmanoma nustatyti trečiųjų šalių įnašo bendros sumos dydžio.

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– X       Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨      Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

[1]               2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės.

[2]               2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

[3]               VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[4]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[5]               Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[6]               DA – diferencijuoti asignavimai, NDA – nediferencijuoti asignavimai.

[7]               ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[8]               Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[9]               2014 m. biudžeto sumos pateikiamos tik informaciniais tikslais.

[10]             Lyginimo tikslais įgyvendinimo pradžia laikomi 2016 m. Be to, nuo 2014–2015 mokslo metų, kaip sutarta reformuojant BŽŪP (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės), bus padidintas vaisių vartojimo skatinimui mokyklose skirtas finansinis paketas, ir čia daroma prielaida, kad bus panaudota visa suma.

[11]             Pasiūlyme numatytas pieno vartojimo skatinimo mokyklose programai skirtas finansinis paketas – 80 mln. EUR per mokslo metus. Ši suma atitinka numatomą biudžeto įvykdymo lygį ir dera su bendromis 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatytomis su rinka susijusių išlaidų ir tiesioginės pagalbos sumomis.

[12]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).