52014DC0740

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Geležinkelių saugos direktyvos įgyvendinimo pažangos ataskaita

1. ĮVADAS

Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose[1] (Geležinkelių saugos direktyvos) 31 straipsnį reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kas penkerius metus teiktų šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

Šiame komunikate pristatoma Geležinkelių saugos direktyvos įgyvendinimo Europos geležinkelių sistemoje pažanga, padaryta nuo 2009 m. rugsėjo mėn., kai Komisija patvirtino savo antrąją ataskaitą[2].

1 skyriuje pristatomi per pastaruosius penkerius metus atlikti Geležinkelių saugos direktyva grindžiamų teisės aktų pakeitimai, o 2 skyriuje daugiausia dėmesio skiriama direktyvos įgyvendinimui ir to įgyvendinimo užtikrinimui. Daugiau informacijos galima rasti pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Progress report on the implementation of the Railway Safety Directive (Directive 2004/49/EC)“.

2. TEISINĖS SISTEMOS PLĖTOJIMAS

Bendrai Europos geležinkelių erdvei sukurti reikalinga bendra geležinkelių saugos reguliavimo sistema. Todėl priėmus Direktyvą 2004/49/EB buvo gerokai pasistūmėta į priekį siekiant to tikslo: joje nustatytas nacionalinių saugos taisyklių, geležinkelio įmonių saugos sertifikavimo, nacionalinių saugos institucijų užduočių ir vaidmenų bei avarijų tyrimo derinimo pagrindas. Todėl valstybės narės turėjo vengti kurti savas skirtingais techniniais ir veiklos metodais grindžiamas saugos taisykles ir standartus.

2.1. Naujausi geležinkelių saugos teisinės sistemos pokyčiai

Nuo 2009 m., kai buvo priimta ankstesnė pažangos ataskaita, geležinkelių saugos sektoriuje parengti antrinės teisės aktai, ir įsigaliojo Geležinkelių saugos direktyvoje reikalaujami įgyvendinimo aktai (žr. priedą). Labai svarbus buvo Europos geležinkelio agentūros (ERA) indėlis: ji padėjo parengti teisės aktų projektus ir teikė Komisijai savo rekomendacijas.

Toliau Komisija pateikia svarbiausių geležinkelių saugos srities pokyčių per nagrinėjamąjį laikotarpį analizę.

2.1.1. Bendrieji saugos rodikliai

Pagrindinė bendrųjų saugos rodiklių paskirtis – įvertinti saugos užtikrinimo rezultatus ir palengvinti bendrųjų saugos tikslų ekonominio poveikio vertinimą.

Pagal Geležinkelių saugos direktyvos 5 straipsnio 2 dalį I priedas buvo peržiūrėtas – į jį įtrauktos bendrųjų saugos rodiklių bendros apibrėžtys ir su avarijomis susijusių išlaidų apskaičiavimo metodai.

2.1.2. Bendrieji saugos būdai

Siekiant sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, būtina taikyti bendrus geležinkelių saugos valdymo, reguliavimo ir priežiūros principus, įskaitant suderintus saugos sertifikatų išdavimo ir priežiūros kriterijus.

Taikant šiuos principus (paprastai vadinamus bendraisiais saugos būdais (žr. Geležinkelių saugos direktyvos 6 straipsnį) taip pat galima nustatyti, kaip turi būti vertinami saugos lygiai ir saugos tikslų įgyvendinimas.

2.1.3. Bendrieji saugos tikslai

Bendraisiais saugos tikslais (žr. direktyvos 7 straipsnį) nustatomas pavojaus priimtinumu visuomenei išreikštas saugos lygis. Pavojaus lygis išreiškiamas kaip vienam traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis žūčių ir sunkių sužalojimų skaičius. Pavojaus kategorijos yra susijusios su keleiviais, darbuotojais, geležinkelio pervažų naudotojais, pašaliniais asmenimis geležinkelio zonoje, kitais asmenimis ir visuomene.

Taikant bendruosius saugos tikslus galima lengviau atlikti geležinkelių saugos užtikrinimo rezultatų stebėseną, nes jie suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti, ar sauga valstybėse narėse išlieka bent tokio paties lygio.

2.1.4. Už prekinių vagonų priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimas (Geležinkelių saugos direktyvos 14a straipsnis)

Nauja už prekinių vagonų priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistema – tai dar vienas svarbus pastarųjų penkerių metų laimėjimas. Jos paskirtis – suteikti įrodymų visoje ES, kad už prekinių vagonų priežiūrą atsakingas subjektas sukūrė savo priežiūros sistemą. Už priežiūrą atsakingo subjekto gebėjimas užtikrinti, kad kiekvienas prekinis vagonas, už kurį jis yra atsakingas, bus eksploatuojamas saugiai, gali būti įvertintas naudojant Reglamente (ES) Nr. 445/2011[3] numatytą suderintą sistemą.

2.2. Nacionalinės saugos taisyklės

Nacionalinės saugos taisyklės yra viena iš didžiausių geležinkelių vidaus rinkos kūrimo kliūčių, nes jomis neužtikrinamas deramas skaidrumas. Nors nacionalinės saugos taisyklės buvo nustatytos dėl teisėtų priežasčių, dauguma jų yra senos reguliavimo tvarkos reliktas ir pagal Geležinkelių saugos direktyvą nustatytoje saugos sistemoje yra perteklinės.

Valstybės narės turėtų nuolatos atnaujinti savo nacionalines taisykles, panaikinti pasenusias nuostatas, o Komisiją ir Europos geležinkelio agentūrą informuoti apie visus tokių taisyklių pakeitimus. Tačiau pažanga, padaryta per kelerius metus iš dalies keičiant perteklines nacionalines saugos taisykles, buvo nedidelė. Todėl 2010 m. gruodžio mėn. Geležinkelių sąveikos ir saugos komitetas nusprendė įsteigti Specialią nacionalinių saugos taisyklių darbo grupę (2011–2012 m.), kuriai pavesta išsiaiškinti tam tikrus nacionalinių saugos taisyklių aspektus ir skatinti keistis gerąja patirtimi.

Darbo grupės ataskaitos išvadose pateiktos rekomendacijos dėl gerosios patirties sklaidos ir valstybių narių nacionalinių taisyklių racionalizavimo, pasiūlytos skaidrumo didinimo procedūros ir pateikti pasiūlymai dėl būsimos teisinės sistemos. Komisija ir Europos geležinkelio agentūra į šias rekomendacijas atsižvelgė kuruodamos savo atitinkamas kompetencijos sritis:

a)    Informacijos sklaida ir nereikalingų nacionalinių saugos taisyklių panaikinimas

Vis dar esama europinės sistemos neatitinkančių nacionalinių saugos taisyklių, kurios yra perteklinės, kartotinės, prieštaringos ir nereikalingos.

Darbo grupė Europos geležinkelio agentūrai pavedė pradėti informacijos sklaidos kampaniją, kurios metu kiekvienoje aplankytoje valstybėje narėje buvo platinama konkretiems poreikiams pritaikyta informacija, organizuojamos diskusijos, vertinamos nacionalinės saugos taisyklės ir nustatomi konkretūs prioritetai.

Darbo grupė parengė taisyklių valdymo priemonę, skirtą informacijai apie esamą teisės aktų sistemą teikti, o Europos geležinkelio agentūra bent kartą per metus valstybėms narėms teikia pasiūlymą dėl pasenusių taisyklių panaikinimo.

b)    Skatinimas didinti skaidrumą

Pranešimams apie naujas nacionalines saugos taisykles naudojama informacinių technologijų priemonė Notif-IT. Nuo 2014 m. balandžio mėn. taikomas saugos taisyklių projekto modulis, kurio paskirtis – didinti skaidrumą ir užtikrinti, kad priimamos taisyklės atitiktų ES teisės aktų sistemą. 2015 m. duomenų bazę Komisija perduos Europos geležinkelio agentūrai.

Europos geležinkelio agentūra Komisijai padeda (iš anksto) įvertinti nacionalines saugos taisykles, apie kurias pranešta. Ji taip pat parengė metodiką, kurios paskirtis – kontroliuoti, kaip užtikrinamas skaidrumas, šiuo tikslu taikant geležinkelių sektoriui skirtą skaidrumo barometrą ir rengiant su skaidrumo sritimi susijusias nacionalinių saugos institucijų ir valstybių narių apklausas.

c)    Pasiūlymai dėl būsimos teisinės sistemos

Rengdama 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį (žr. 2.4.2 skirsnį) Komisija pasiūlė Geležinkelių saugos ir Sąveikos direktyvas išdėstyti nauja redakcija.

Vadovaujantis darbo grupės rekomendacijomis, nacionalinės saugos taisyklės ir nacionalinės techninės taisyklės dabar vadinamos nacionalinėmis taisyklėmis (t. y. nepriklausomai nuo to, koks jų pagrindas). Naujų nacionalinių taisyklių nustatymo ir pranešimo apie jas procedūros buvo suderintos, nors jos tebėra tvirtinamos remiantis skirtingais teisiniais pagrindais.

3. ĮGYVENDINIMO IR SAUGOS UŽTIKRINIMO REZULTATŲ STEBĖSENA 3.1. Geležinkelių saugos direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę

Jeigu direktyva perkelta neteisingai, saugos priemonės negali būti rengiamos arba tobulinamos taip, kad atitiktų bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimo tikslus.

Komisija, padedama Europos geležinkelio agentūros, išanalizavo teisėkūros priemones, apie kurias jai pranešė valstybės narės, ir patikrino, ar Geležinkelių saugos direktyvos nuostatos perkeltos teisingai.

Komisija valstybių narių paprašė pateikti informacijos apie direktyvos perkėlimą į jų nacionalinę teisę (užpildyti „EU Pilot“ klausimynus) ir tais atvejais, kai priežastys, dėl kurių direktyva neperkelta arba perkelta neteisingai, jai pasirodė nepakankamai svarios, pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras.

Iš viso nagrinėtos 26 „EU-Pilot“ bylos. Viena iš jų buvo užbaigta dar nepradėjus pažeidimo nagrinėjimo procedūros. Pažeidimų nagrinėjimo procedūros pradėtos dėl 19 atvejų. Penkios iš jų baigtos po to, kai valstybė narė, dėl kurios pradėta pažeidimo byla, ėmėsi taisomųjų veiksmų. Viena byla perduota Europos Teisingumo Teismui. „EU Pilot“ etape tebevykdomos šešios procedūros ir dar tebenagrinėjama 14 pažeidimo bylų (2014 m. spalio mėn. duomenys).

3.2. Saugos valdymas ir stebėsena

Nors perkėlimas į nacionalinę teisę yra svarbus etapas, teisės aktai formaliai gali būti perkelti tinkamai, bet įgyvendinami netinkamai. Jeigu saugos priemonės įgyvendinamos netinkamai, jomis ES piliečiams negali būti nuosekliai užtikrinamas aukštas saugos lygis. Geležinkelių saugos direktyvoje nustatyta teisinė sistema apima saugos lygio ir tikslų įgyvendinimo stebėsenos metodus.

3.2.1. Saugos valdymas

Geležinkelių sauga Europoje valdoma veiklos vykdytojų, valstybių narių ir ES lygmeniu.

Geležinkelių saugos direktyvoje nustatyta teisinė sistema grindžiama pagrindinių tos sistemos dalyvių – geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų – įpareigojimu vertinti visų rūšių pavojus, susijusius su saugiu traukinių eksploatavimu, ir pagal direktyvos 9 straipsnį sukurti saugos valdymo sistemą.

Valstybių narių lygmeniu nacionalinės saugos institucijos saugos valdymo sistemos kokybę vertina tuomet, kai geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams išduoda saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus jų veiklai vykdyti. Nacionalinės saugos institucijos įpareigotos prižiūrėti geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų veiklą sertifikato ir (arba) įgaliojimo galiojimo laikotarpiu.

ES lygmeniu saugos užtikrinimo rezultatų stebėsena yra vienas iš pagrindinių Europos geležinkelio agentūros uždavinių: taikydama Komisijos sprendime 2009/460/EB[4] numatytą bendrąjį saugos būdą (žr. 4 straipsnį) ji kasmet vertina, kaip įgyvendinami bendrieji saugos tikslai ir nacionalinės pamatinės vertės. Tas vertinimas apima dvidešimt šešias geležinkelio sistemą turinčias valstybes nares ir Norvegiją. 2014 m. pirmą kartą buvo vertinta ir Kroatija, įstojusi į ES ankstesniais metais.

Iš 2014 m. vertinimo rezultatų matyti, kad saugos užtikrinimo rezultatai išlieka priimtino lygio daugumoje valstybių narių. Sauga galimai suprastėjo tik keliose valstybėse narėse. Šioms valstybėms narėms Komisija ir Europos geležinkelio agentūra ketina skirti ypač daug dėmesio. Tos valstybės narės pagal Sprendimo 2009/460/EB 5 straipsnį Komisijai turėtų nusiųsti vertinimo rezultatus nulėmusių galimų priežasčių apžvalgą.

3.2.2. Saugos apžvalga

Nacionalinės saugos institucijos ir nacionalinės tyrimo įstaigos yra teisiškai įpareigotos (pagal Geležinkelių saugos direktyvos 18 ir 23 straipsnius) Europos geležinkelio agentūrai pranešti konkrečius informacinius duomenis, kurie gali būti naudojami vertinant geležinkelių saugos didinimą Europos Sąjungoje.

Nuo 2006 m. Europos geležinkelio agentūra kas dvejus metus skelbia ataskaitą, kurioje suinteresuotiesiems subjektams pateikiama išsami geležinkelių saugos didinimo Europos Sąjungoje apžvalga[5].

Per pastaruosius šešerius metus geležinkelių sauga visoje Europos Sąjungoje ir toliau didėjo: avarijų skaičius sumažėjo gerokai, o sužeistųjų skaičius – šiek tiek (žr. 1 ir 2 paveikslus). Valstybių narių geležinkeliuose kasmet įvyksta daugiau kaip 2 000 didelių avarijų. Avarijos dėl judančių riedmenų, per kurias nukentėjo žmonės, ir avarijos pervažose sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius visų geležinkelio avarijų, išskyrus savižudybes. Šiose avarijose kasmet žūsta apie 1 200 žmonių, o panašus skaičius žmonių patiria didelių sužalojimų.

Valstybėse narėse saugos lygiai labai skiriasi, o keliose valstybėse narėse pavojaus lygiai gerokai viršija ES vidurkį (žr. 3 paveikslą). Jei šiose valstybėse narėse būtų pradėtas taikyti sisteminis saugos užtikrinimo rezultatų gerinimo metodas, tai labai padėtų ateityje siekti ES lygmens saugos tikslų.

1 pav. Žūčių skaičius pagal aukų kategorijas (ES-28: 2006–2012 m.)      *2006–2009 m. duomenų apie Kroatiją neturima

2 pav. Sunkiai sužeistų asmenų skaičius pagal aukų kategorijas (ES-28: 2007–2012 m.) *2007–2009 m. duomenų apie Kroatiją neturima

3 pav. Žūčių pavojus – su geležinkelių transportu susijusių žūčių skaičius ir didelių sužalojimų svertinis skaičius, tenkantys milijonui traukinio nuvažiuotų kilometrų (2007–2012 m.)

3.2.3. Nacionalinių tyrimo įstaigų tirti įvykiai

Geležinkelio katastrofų, kurias tyrė nacionalinės tyrimo įstaigos, skaičius nuo 2007 m. išliko stabilus – maždaug 40 avarijų per metus. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau nacionalinių tyrimo įstaigų ėmėsi tirti avarijas, kurios pagal direktyvą nėra priskiriamos katastrofoms.

Kas kartą, kai nacionalinės saugos įstaigos tiria įvykį, Europos geležinkelio agentūra gauna pranešimą apie pradėtą tyrimą ir galutinę ataskaitą.

Svarbu, kad nacionalinės saugos įstaigos bendradarbiautų: tyrimų rezultatai gali būti aptariami ES lygmeniu, kad visi veiklos vykdytojai galėtų pasimokyti iš avarijų ir pagerinti saugos valdymą. Europos geležinkelio agentūra bendradarbiauja su nacionalinėmis tyrimo įstaigomis: rengia avarijų tyrimo metodus, ataskaitas, rekomendacijas ir keičiasi gerąja patirtimi. Europos geležinkelio agentūros padedamos, nacionalinės saugos institucijos ir nacionalinės tyrimo įstaigos parengė bendras gaires dėl saugos rekomendacijų[6].

Europos geležinkelio agentūra taip pat parengė informacinę saugos sistemą, kurios paskirtis – dalytis skubia ir svarbia su sauga susijusia informacija. Tokia sistema padeda geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams imtis jų pavojaus profiliui tinkamiausių priemonių.

3.2.4. Europos geležinkelio agentūros remiama stebėsenos veikla

Be savo teisinių įsipareigojimų teikti ataskaitas Europos geležinkelio agentūra savanoriškai atlieka pagrindinių institucinių įstaigų veiklos stebėseną, kuri grindžiama šiomis priemonėmis:

nacionalinių saugos institucijų kryžminio audito programa, kurios paskirtis – įvertinti, kaip nacionalinės saugos institucijos vykdo Saugos direktyvoje ir Sąveikos direktyvoje joms numatytą trijų pagrindinių rūšių veiklą (saugos sertifikatų ir įgaliojimų išdavimą, priežiūrą ir leidimų pradėti eksploatuoti transporto priemones išdavimą), ir dalytis gerąja patirtimi. Bandomasis kryžminio audito sistemos taikymo etapas truko nuo 2011 iki 2013 m. Dabar vyksta pirmasis išsamaus audito ciklas (2013–2018 m.): vertinami veiklos rezultatai, siekiama padėti suderinti procesus ir nustatyti galimas problemas, kurios turi būti sprendžiamos rengiant būsimus teisės aktus; ir nacionalinių saugos įstaigų savanoriškais vertinimais, kurie nacionalinėms saugos įstaigoms padeda įvertinti, kaip veiksmingai jos tiria avarijas, dalytis gerąja patirtimi ir nustatyti praktinius jų darbo patobulinimo būdus. 3.3. Už priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimas

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 445/2011 sukurta sertifikavimo sistema suteikia ES lygmens įrodymų, kad už priežiūrą atsakingas subjektas sukūrė savo priežiūros sistemą ir gali laikytis suderintų reikalavimų. Nuo reglamento įsigaliojimo 2011 m. gegužės mėn. buvo pasiekta šių rezultatų:

nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2014 m. kovo mėn. sertifikuotų subjektų skaičius padidėjo nuo 10 iki 248 ir per tą patį laikotarpį techninės priežiūros dirbtuvių, kurios sertifikuotos pagal reglamentu nustatytą savanoriško sertifikavimo sistemą, skaičius padidėjo nuo 1 iki 169.

Siekiant suderinti už priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo įstaigų vertinimus, Europos geležinkelio agentūra padeda skatinti bendradarbiavimą, konsultacijas ir dalytis gerąja patirtimi.

3.4. Tolesnė raida 3.4.1. Su saugos užtikrinimo rezultatais susijusių procesų stebėsena

Europos geležinkelio agentūra sukūrė reguliavimo stebėsenos matricą, kuri gali padėti sistemingai apžvelgti padėtį atskirų valstybių narių ministerijų, nacionalinių saugos institucijų ir nacionalinių tyrimo įstaigų lygmeniu. Taip siekiama išsiaiškinti, kaip reguliavimo sistema veikia valstybių narių lygmeniu, kad būtų galima geriau suprasti pamatinius sisteminių problemų mechanizmus, tačiau taip pat siekiama nustatyti reguliavimo sistemos taikymo gerąją patirtį, kad valstybės narės galėtų ta patirtimi pasidalyti.

Pirmieji rezultatai Geležinkelių sąveikos ir saugos komitetui perduoti 2014 m. birželio mėn. Komisija ir Europos geležinkelio agentūra pasiūlė, kad ta matrica būtų naudojama atliekant bendrąjį geležinkelių saugos užtikrinimo valstybėse narėse rezultatų vertinimą, pradedant nuo kai kurių prioritetinių valstybių narių, kuriose pavojaus lygis gerokai viršija ES vidurkį (3 paveikslo dešinėje).

3.4.2. 4-asis geležinkelių dokumentų rinkinys ir nauja Geležinkelių saugos direktyvos redakcija

4-uoju geležinkelių dokumentų rinkiniu, kurį Komisija priėmė 2013 m. sausio 30 d., siekiama gerinti paslaugų kokybę ir efektyvumą, kad geležinkelių transportas taptų patrauklesnis keleiviams.

Į tą rinkinį įtraukta nauja Geležinkelių saugos direktyvos redakcija, kurios pagrindinė naujovė – persvarstyta saugos sertifikavimo tvarka ir perėjimas prie bendro saugos sertifikato. Dabartinę dvipakopę sistemą pakeis remiantis bendra paraiška išduodamas bendras saugos sertifikatas, galiojantis visose valstybėse narėse, kuriose veikia geležinkelio įmonė. Tai atitinka bendrąjį 4-ojo dokumentų rinkinio tikslą: pašalinti administracines bei technines kliūtis ir taip padidinti geležinkelių transporto konkurencingumą kitų rūšių transporto atžvilgiu.

Be to, Europos geležinkelio agentūrai bus skirtas svarbesnis vaidmuo – ji taps ES lygmens saugos sertifikavimo institucija.

Nacionalinės saugos institucijos ir toliau veiks kaip pagrindinės geležinkelio įmones prižiūrinčios institucijos, kurios infrastruktūros valdytojams išduoda saugos įgaliojimus. Siekiant užtikrinti, kad tokia veikla būtų vykdoma taikant panašius kriterijus ir procedūras, Europos geležinkelio agentūrai turėtų būti leidžiama kontroliuoti jų veiklą, veiklos rezultatus ir organizacinę tvarką.

3.4.3. Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojų forumas (angl. PRIME)

2014 m. sausio mėn. Komisija sukūrė aukšto lygio Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojų forumą. Jis turėtų padėti pagerinti infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą ir, be kita ko, užtikrinti geresnį bendros saugos strategijos įgyvendinimą Europos Sąjungoje.

Pirmajame 2014 m. sausio 28 d. surengtame susitikime pasikeista nuomonėmis apie neseniai įvykusias geležinkelio avarijas, kurių prevencijos priemones reikėtų apsvarstyti.

4. IŠVADOS

Per pastaruosius penkerius metus buvo priimti Geležinkelių saugos direktyvoje numatyti teisėkūros aktai. Geležinkelių sąveikos ir saugos komitetas surengė maždaug 20 susitikimų, per kuriuos pagal komitologijos procedūras teikė Komisijai rekomendacijas dėl atitinkamų priemonių. Jam padėjo Europos geležinkelio agentūra – ji teikė įvairias sąveikos ir saugos sričių rekomendacijas.

Nuo 2009 m., kai parengta pažangos ataskaita, buvo kuriami bendrieji saugos rodikliai, būdai ir tikslai. Nacionalinės saugos institucijos išduoti saugos sertifikatus ir saugos įgaliojimus bei vykdyti priežiūrą dabar gali pagal suderintą metodiką. Sukurta suderinta už prekinių vagonų priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistema. Todėl bendroji saugos teisės aktų sistema yra veiksminga.

Tačiau yra ir neišspręstų klausimų:

kai kurios valstybės narės Geležinkelių saugos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę perkėlė neteisingai arba netiksliai. Todėl saugos reikalavimai Europos geležinkelių sistemoje gali būti taikomi nevienodai, o geležinkelio įmonėms gali būti sudaromos nevienodos sąlygos. Tikimasi, kad dėl pradėtųjų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų tos valstybės narės pataisys savo nacionalinės teisės aktus ir jie atitiks Geležinkelių saugos direktyvos nuostatas. Dėl nepakankamo nacionalinių saugos taisyklių skaidrumo gali atsirasti kliūčių kuriant vidaus rinką. Nors nacionalinės saugos taisyklės nustatytos dėl teisėtų priežasčių, dauguma jų yra senos reguliavimo tvarkos reliktas ir dėl priimamų naujų ES teisės aktų tampa perteklinės. Todėl tikimasi, kad valstybės narės panaikins pasenusias taisykles. Naujų nacionalinių saugos taisyklių taikymo sritis turėtų būti ribota ir jos neturėtų būti griežtesnės nei būtina siekiant saugos tikslų. Be to, nacionalinės saugos institucijos, užuot įvedusios privalomas saugos taisykles, turėtų įpareigoti infrastruktūros valdytojus ir geležinkelio įmones prisiimti visišką atsakomybę už sistemos saugą; ir geležinkelių saugos užtikrinimo rezultatai iš esmės yra patenkinami ir geresni nei kitų rūšių sausumos transporto, tačiau šie rezultatai įvairiose valstybėse narėse labai nevienodi. Geležinkelių saugos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Valstybės narės užtikrina, kad sauga geležinkeliuose apskritai būtų valdoma ir ten, kur pagrįstai praktiškai įmanoma, nuolat tobulinama“. Tad „pagrįstai“ būtų galima manyti, kad reikia stengtis pagerinti padėtį tose valstybėse narėse, kuriose pavojaus lygis gerokai viršija ES vidurkį.

Pastaruoju klausimu pažymėtina, kad Europos geležinkelio agentūra parengė geležinkelių saugos bendro vertinimo kiekvienoje valstybėje narėje priemonę. Artimiausiais metais kai kurios valstybės narės bus tikrinamos atidžiau, todėl galima tikėtis labiau subalansuotų rezultatų ir bendro saugos lygio padidėjimo.

Be to, pastarojo meto Komisijos iniciatyvos, pavyzdžiui, 4-ojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninis ramstis ir Europos infrastruktūros valdytojų forumo sukūrimas iš tiesų gali padidinti saugą.

Priedas

Priemonės, kurias Komisija patvirtino nuo 2009 m., taikydama Direktyvą 2004/49/EB[7]

Bendrieji saugos rodikliai (Geležinkelių saugos direktyvos 5 straipsnis)

2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos direktyva 2009/149/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB nuostatas, susijusias su bendraisiais saugos rodikliais ir bendraisiais avarijų išlaidų apskaičiavimo metodais (OL L 313, 2009 11 28, p. 65). 2014 m. liepos 9 d. Komisijos direktyva 2014/88/ES, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB nuostatos dėl bendrųjų saugos rodiklių ir bendrųjų avarijų nuostolių skaičiavimo metodų (OL L 201, 2014 7 10, p. 9).

Bendrieji saugos būdai (Geležinkelių saugos direktyvos 6 straipsnis)

a) Pavojaus lygio nustatymo ir pavojaus vertinimo būdai

2013 m. balandžio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 402/2013, kuriuo nustatomas bendrasis saugos būdas, susijęs su pavojaus lygio nustatymu ir pavojaus vertinimu, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 352/2009 (OL L 121, 2013 5 3, p. 8)

b) Saugos sertifikatų ir saugos įgaliojimų reikalavimų laikymosi tikrinimo būdai

2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1158/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų geležinkelių saugos sertifikatui gauti (OL L 326, 2010 12 10, p. 11). 2010 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1169/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų įgaliojimams geležinkelių saugos srityje gauti (OL L 327, 2010 12 11, p. 13).

c) Eksploatavimo ir priežiūros tikrinimo būdai

2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 dėl priežiūros, kurią, išdavusios saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus, vykdo nacionalinės saugos institucijos, bendrojo saugos būdo (OL L 320, 2012 11 17, p. 3). 2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1078/2012 dėl bendrojo stebėsenos saugos būdo, kurį, gavę saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus, taiko geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, taip pat už techninę priežiūrą atsakingi subjektai (OL L 320, 2012 11 17, p. 8).

Bendrieji saugos tikslai (Geležinkelių saugos direktyvos 7 straipsnis)

2010 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimas 2010/409/ES dėl Direktyvos 2004/49/EB 7 straipsnyje nurodytų bendrųjų saugos tikslų (OL L 189, 2010 7 22, p. 19). 2012 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas 2012/226/ES dėl antrojo geležinkelių sistemos bendrųjų saugos tikslų rinkinio (OL L 115, 2012 4 27, p. 27). 2013 m. gruodžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/753/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/226/ES dėl antrojo geležinkelių sistemos bendrųjų saugos tikslų rinkinio (OL L 334, 2013 12 13, p. 37).

Subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimas (Geležinkelių saugos direktyvos 14a straipsnis)

2011 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 dėl subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimo sistemos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 653/2007 (OL L 122, 2011 5 11, p. 22).

[1]       2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva). OL L 164, 2004 4 30, p. 44.

[2]       Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Saugos geležinkeliuose direktyvos ir Geležinkelių sąveikos direktyvų įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (COM(2009) 464 final).

[3]       OL L 122, 2011 5 11, p. 22.

[4]       2009 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimas 2009/460/EB dėl bendrojo saugos būdo, kaip įvertinti pasiektus saugos tikslus, priėmimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnį (OL L 150, 2009 6 13, p. 11).

[5]       Informacijos ir statistinių duomenų šaltinis: ataskaita Railway Safety Performance in the European Union 2014,su kuria galima susipažinti Europos geležinkelio agentūros svetainėje http://www.era.europa.eu/Document-Register/Documents/SPR2014.pdf

[6]       Gairės pateiktos Europos geležinkelio agentūros svetainėje http://www.era.europa.eu/Document-Register/Pages/guidance-on-safety-recommendations-Safety-Directive-Art-25.aspx

[7] Komisijos įgyvendinimo sprendimai dėl Europos geležinkelio agentūros įgaliojimų į sąrašą neįtraukti.