52014DC0173

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Piliečių dialogų indėlis kuriant Europos viešąją erdvę

Europai brendant iš finansų ir ekonomikos krizės, vis daugiau sprendimų, turinčių tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui, priimama europiniu lygmeniu. Tad dabar pats laikas pradėti mąstyti, kaip dar labiau sustiprinti mūsų Sąjungos demokratines struktūras. Prieš įgyvendinant dideles tam reikalingas reformas Europoje, valstybių ir Europos politikai ir piliečiai turi plačiai diskutuoti, kaip turėtų atrodyti mūsų būsima Europa. Tai turi būti tikra europinė diskusija, kurios centre yra piliečiai.

Būtent todėl Europos Komisija išbandė ir parengė naują komunikacijos priemonę, papildančią jau taikomas priemones, kuriose gyventojai dalyvauja tiesiogiai – piliečių dialogus. Jų koncepcija grindžiama „bendruomenės susirinkimų“ arba vietos forumų, kuriuose politikai išklauso gyventojus ir su jais svarsto politikos kryptis bei priimamus sprendimus, modeliu.

Visose valstybėse narėse iš viso įvyko 51 piliečių dialogas. Juose dalyvavo 22 iš 28 Europos Komisijos narių, dažniausia kartu su Europos Parlamento atstovais ir šalies ar vietos politikais (žr. lentelę priede). Tai piliečių dialogams suteikė tikrą europinį matmenį, kurį dar labiau sustiprina tai, kad daugelyje valstybių narių panašūs debatai pradėti organizuoti nacionaliniu, regiono ir vietos lygmeniu.

Daugiau nei 50 dialogų serija prasidėjo 2012 m. rugsėjo mėn. ir tęsėsi iki 2014 m. kovo mėn.. Ji apėmė Europos piliečių metus ir debatams suteikė centrinę vietą minint Mastrichto sutartimi įvestos ES pilietybės 20-mečio jubiliejų ir ruošiant dirvą 2014 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimams. Tai bus lemiamas momentas piliečiams nuspręsti, kuria kryptimi jų pageidavimu turėtų judėti Europa.

Per šiuos 18 mėnesių Komisijos patirtis rengiant piliečių dialogus parodė, kad jais galima veiksmingai papildyti jau turimas priemones, sudarant galimybes piliečiams visokeriopai naudotis savo kaip ES piliečių teisėmis, kaip antai dalyvauti viešose konsultacijose. Piliečių dialogai – tai dar viena proga leisti piliečiams išreikšti nuomonę dėl europiniu lygmeniu priimamų sprendimų. Debatai sudarė galimybes piliečiams pareikšti savo nuomonę ir užduoti klausimus jiems aktualiausiomis temomis (kaip antai ekonomikos krizės įveikimas), o Komisijos nariai ir kiti politikai turėjo galimybę tiesiogiai išklausyti gyventojus, išaiškinti politikos kryptis ir pabrėžti konkretų europiniu lygmeniu priimamų sprendimų poveikį piliečiams ir jų gyvenimui. Todėl dialogai pasiteisino kaip priemonė, padedanti informuoti gyventojus, atkurti jų pasitikėjimą Europos ir nacionalinėmis institucijomis bei leidžianti įsisąmoninti, kad jų balsas yra svarbus ES.

Tai, kad dialoguose dalyvauja ES institucijų atstovai ir nacionalinio lygmens pareigūnai ir kad jų formatas paplito ir yra taikomas valstybėse narėse, aiškiai rodo, kad dialogų indėlis gali būti veiksmingas kuriant Europos viešąją erdvę. Tai erdvė, kurioje europiečiai kalbasi vieni su kitais, o ne vieni apie kitus ir apie europinius klausimus diskutuojama europiniu požiūriu, kuriant europinę istoriją, kuri grindžiama mūsų bendromis vertybėmis ir kurioje atsižvelgiama į nacionalinę ir regionų specifiką. Be to, šioje erdvėje bus galima aiškiai parodyti piliečiams, kad konkrečią politiką ir politikos kryptis jie gali rinktis ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu lygmeniu.

Politinės aplinkybės: galimybė stiprinti demokratiją

1.1. Dideli žingsniai į priekį

Finansų ir ekonomikos krizė tapo pokyčių katalizatoriumi. Drąsūs žingsniai stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą pareikalavo daugiau koordinavimo ir sprendimų priėmimo europiniu lygmeniu. Europos Sąjunga smarkiai pažengė į priekį. Įdiegtos naujos priemonės ir politikos kryptys, skirtos kovoti su krizės padariniais ir pagrindinėmis priežastimis bei apsisaugoti nuo staigaus sunkumų paaštrėjimo ateityje – pavyzdžiui, sukūrus 500 mlrd. EUR kreditavimo pajėgumą turintį Europos stabilumo mechanizmą, įvedus Europos semestrą, skirtą žymiai stipresniam valstybių narių ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimui, ir įdiegus pagrindines bankų sąjungos dalis siekiant stiprinti finansų sistemos stabilumą ir apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo būtinybės mokėti už bankų valdytojų klaidas. Šie pokyčiai turi būti lydimi reformų, kurios užtikrins didesnį naujųjų struktūrų demokratiškumą, skaidrumą ir atskaitomybę.

„Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte“[1] numatyta, kokie instituciniai pokyčiai yra reikalingi ir kaip galima stiprinti politinį sąmoningumą bei įtaką. Tai yra pagrindas pasiūlymams siekiant sukurti fiskalinę sąjungą ir galiausiai – glaudesnę politinę sąjungą[2].

Dėl krizės dar labiau sumažėjo pasitikėjimas valdymu ir politiniais lyderiais tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu. Jam atkurti reikia dėti daugiau pastangų bendraujant su piliečiais, juos išklausant ir informuojant, kaip jiems gali padėti ES politikos kryptys, kaip naudotis teisėmis, kurias jiems suteikia ES pilietybė, ir kaip jie gali pasinaudoti mūsų atstovaujamosios demokratijos sistema, kad jų nuomonė būtų išgirsta europiniu lygmeniu. Diskusijos su piliečiais apie būtinus politinius pokyčius turi vykti ne jau sukūrus naujas struktūras, o jas kuriant.

Piliečių dialogų iniciatyvą reikšmingai papildo sektorinių ES politikos krypčių metodikos atkuriant piliečių pasitikėjimą ES valdymu per dialogą, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų srityje[3].

1.2. Poreikis atkurti pasitikėjimą

Piliečių dialogai yra svarbiausia šių debatų dalis. Jie pradėti rengti tada, kai „Eurobarometro“ apklausos rodė, kad nuo 2007 m. pavasario iki 2013 m. rudens dėl krizės pasitikėjimas ES sumažėjo nuo 57% iki 31%, o pasitikėjimas nacionalinėmis institucijomis – nuo 41% iki 23%[4]. Per keletą pastarųjų metų suprastėjo ir ES viešas įvaizdis, o europiečių optimizmas vertinant Sąjungos ateitį sumenko[5].

Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 80 - 2013 m. ruduo

Sumažėjimas pasitikėjimu yra analogiškas plačiai paplitusiam europiečių požiūriui, kad jų balsas nėra svarbus. Nors europiečių, pritariančių teiginiui: „Mano balsas svarbus ES“, skaičius nuo 2009 m. pavasario iki 2013 m. rudens sumažėjo nuo 38 % iki vos 29 %, nepritariančių šiam teiginiui dalis išaugo nuo 53 % iki 66 %[6]. Tik vienoje valstybėje narėje – Danijoje – daugiau nei pusė gyventojų mano galintys iš esmės daryti įtaką ES darbotvarkei. Kai kuriose valstybėse narėse, kurios ypač nukentėjo nuo krizės – Kipre, Graikijoje ir Portugalijoje – šiai nuomonei pritaria tik 11–18 % piliečių[7].

QA19.a.3. Prašau pasakyti, kiek Jūs sutinkate ar nesutinkate su kiekvienu iš šių teiginių. Mano balsas svarbus ES

|| Iš viso „Sutinku“ || || Iš viso „Nesutinku“ || || Nežinau

Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 80 - 2013 m. ruduo

1.3. Piliečių dialogai – naujas europinio matmens formatas

Piliečių dialogai buvo sumanyti kaip atvirų durų renginiai, į kuriuos piliečiai kviečiami pasidalyti savo nuomone ES rengiamuose „bendruomenės susirinkimo“ stiliaus susitikimuose. Dialogai vyko kaip 1,5–2 valandų sesijos, skirtos trims temoms – atsigavimo po ekonomikos krizės, piliečių teisių ir Europos ateities – aptarti. Be to, buvo aptariami kiti klausimai, aktualūs atitinkamai valstybei ir priskiriami debatams vadovaujančių Komisijos narių kompetencijos sričiai. Atviras debatų pobūdis leido piliečiams iškelti bet kurį juos dominantį klausimą[8]. Informacija apie renginius buvo plačiai skelbiama regiono žiniasklaidoje, Komisijos atstovybių interneto svetainėse ir socialinėje žiniasklaidoje. Dialogai buvo visiškai atviri renginiai, todėl dalyvių negalima laikyti visų ES gyventojų tipine grupe. Tačiau renginiuose piliečių išsakyti požiūriai atitiko Komisijos nuolat atliekamų tipinių apklausų rezultatus.

Dialogais buvo siekiama piliečiams sudaryti sąlygas klausimus apie Sąjungos ateitį ir Europos politikos kryptis užduoti tiesiogiai Europos ir šalies politikams. Piliečiams buvo pasiūlyta galimybė išsakyti savo nuomonę, gauti konkrečios informacijos, o kartu pamatyti, kad ES politika turi ir žmogiškąjį veidą. Dalyvaujančių piliečių ir politikų reakcija bei nušvietimas žiniasklaidoje rodo, kad tikslas, kuris atitiko ir dalyvių lūkesčius, pasiektas. Be to, tiesioginiai mainai taip pat pasitvirtino kaip tinkama priemonė parodant piliečiams, kad Europos politikai, kaip ir jų šalies politikai, atstovauja tam tikroms politinės pažiūroms ir politikos kryptims.

Renginiai nuo pradžių buvo europinio pobūdžio. Vykstant daugumai dialogų prie Komisijos narių prisijungė Europos Parlamento nariai bei šalies, regiono ir vietos politikai. Europos Parlamento nariai ypač aktyviai dalyvavo daugelyje debatų kaip pagrindiniai kalbėtojai kartu su Komisijos nariais, arba pateikė klausimus ar pareiškimus. Debatuose dalyvavo ir atitinkamo aukšto lygio šalies ir regiono politikai, kaip antai Bulgarijos Respublikos Prezidentas, Austrijos kanclerio pavaduotojas bei kai kurių Vokietijos ir Austrijos federalinių žemių ministrai pirmininkai. Priimančiųjų miestų merai suvaidino lemiamą vaidmenį užmezgant kontaktus su piliečiais. Jie padėjo gyventojams nutiesti tiltus  tarp vietos ir europinių problemų, įžvelgti vietos problemų europinį matmenį bei Europos politikos klausimų vietos matmenį.

Šis principas pabrėžė, kad plačios Europos klausimų diskusijos turi apimti visus lygmenis nuo europinio iki vietos. Jis padėjo dialogus paversti tikrais europiniais renginiais, prisidedančiais prie Europos viešosios erdvės kūrimo. Tam buvo pasitelkta įvairių priemonių ir metodų:

Visi debatai buvo gyvai transliuojami internetu priimančio regiono kalba (-omis) ir anglų kalba, o moderatoriai užduodavo klausimus arba perduodavo komentarus, gautus socialinėje žiniasklaidoje, „Twitter“ (naudojant specialiai sukurtą žymą #eudeb8) ir Komisijos „Facebook“ paskyrose. Platforma www.debatingeurope.eu sudarė galimybę vėlesnėms diskusijoms[9]. Keletą debatų taip pat gyvai transliavo priimančiosios valstybės narės regiono ar nacionalinės televizijos stotys.

Darbas su socialine žiniasklaida prieš kiekvieną renginį, per jį ir jam pasibaigus ne tik padėjo renginį pristatyti interneto erdvėje, bet ir susieti skirtingose valstybėse narėse vykstančius dialogus bei sudaryti galimybes ankstesnių debatų dalyviams įsijungti į vėlesnius dialogus. Naudodamiesi televizija, interneto transliacijomis ir socialine žiniasklaida, piliečių dialoge internetu galėjo dalyvauti piliečiai iš visos Europos.

Kai kuriuose dialoguose dalyvavo kelių šalių piliečiai: pavyzdžiui, debatai Eše buvo skirti „Grande Région“, apimančio Liuksemburgą ir kaimynines Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos dalis, gyventojams, o Triesto piliečių dialoge dalyvavo Italijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Austrijos gyventojai.

Šią piliečių dialogų seriją numatyta užbaigti europiniu renginiu 2014 m. kovo 27 m., kuriame turėtų dalyvauti visų miestų, nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. kovo mėn. valstybėse narėse surengusių daugiau nei 50 dialogų, atstovai. Šis visos dienos renginys įvyks prieš pat baigiamąjį 2014 m. Europos Parlamento rinkimų kampanijos etapą; jame dalyviai diskutuos su Europos ir valstybių politikais. Tai galimybė parodyti, kad Europos politiką, kaip ir nacionalinę politiką, lemia rinkėjai ir jiems priimtiniausios politikos kryptys.

Piliečių dialogas internetu

Piliečių dialoge internetu[10] dalyvavo gyventojai iš visos Europos, per socialinę žiniasklaidą įsitraukę į visoje ES vykstančius debatus. Prieš tai buvo surengtas susitikimas su tinklaraštininkais[11] iš skirtingų valstybių narių, kurie dalyvauja politiniuose debatuose žiniatinklyje ir socialinėje žiniasklaidoje. Per šiuos du interneto debatus sukurta daugiau nei 15 000 žinučių socialinėje žiniasklaidoje, beveik 5 000 rodinių „YouTube“ ir 40 pranešimų žiniasklaidoje.

Pats piliečių dialogas internetu buvo organizuojamas bendradarbiaujant su kanalu „Euronews“. Pagrindinis siekis buvo į renginį pritraukti kuo daugiau gyventojų, tad buvo aptariami ir klausimai, kuriuos uždavė keletas renginyje dėl techninių galimybių, ribojančių dalyvių skaičių, negalėjusių dalyvauti asmenų. Interneto dialogui, kuris buvo gyvai transliuojamas „YouTube“, buvo pasitelkta platforma „Google Hangout“. Dialogas sekė geriausiu laiku „Euronews“ gyvai transliuojamą interviu „Pasaulinis pokalbis“ (klasikinės televizijos laidos ir interneto diskusijų forumo derinys).

Pokalbių internetu, kuriuos paskatino interneto dialogas ir pokalbis su tinklaraštininkais, mastas buvo žymiai didesnis nei įprastų piliečių dialogų mastas, o tai yra įdomi pamoka ateičiai, kaip reikėtų bendrauti su skirtingomis piliečių grupėmis. Atsižvelgiant į tai, kad internetu buvo pasiekta tam tikra auditorija, akivaizdu, kad tokio pobūdžio renginys papildo konkrečioje vietoje vykstančias tiesiogines diskusijas.

1.4. Aprėpties didinimas

Vienas neatsiejamų piliečių dialogų koncepcijos reikalavimų buvo galimybė juose dalyvauti visiems piliečiams, net ir neturintiems išsamių žinių apie Europos Sąjungą ar jos politikos kryptis. Išskyrus vieną kitą išimtį, dialoguose dalyvavę  piliečiai kalbėjo ne konkrečių interesų grupių, o savo vardu. Išankstinės dalyvių atrankos nebuvo: dialoguose tiesiog dalyvavo visuomenės atstovai, kuriuos domina Europa ir bendravimas su Europos ir nacionalinės politikos formuotojais.

Siekdama, kad dialogai būtų reikšmingesni dalyviams, Komisija daugelyje valstybių narių (įskaitant Čekiją, Prancūziją, Lietuvą ir Ispaniją) surengė parengiamuosius ir vėlesnius debatus, kurių dalyviai susitiko tikrovėje arba internete. Šie debatai buvo naudingi dalyviams nustatant pagrindinio dialogo prioritetus ir palaikant diskusijų sukeltą susidomėjimą.

Rengiant dialogus Švedijoje ir Italijoje buvo nuspręsta prieš pagrindinį nacionalinį piliečių dialogą skirtinguose regionuose organizuoti teminius dialogus su Komisijos nariais ar be jų. Tai leido gerai pasiruošti šių temų, kurios ypač svarbios minėtų šalių gyventojams, aptarimui.

Dauguma piliečių dialogų surengti su vienu ar keliais žiniasklaidos partneriais. Daugiausiai tai buvo vietos ar regiono laikraščiai, vietos ir regiono radijo ir televizijos stotys. Kai kuriuos dialogus nacionaliniai transliuotojai rodė gyvai arba parengė išsamius reportažus, kurie buvo transliuojami netrukus po renginių (pavyzdžiui, Bulgarijos, Graikijos, Portugalijos, Švedijos ir Kroatijos nacionaliniai transliuotojai visus dialogus arba jų dalis rodė gyvai).

1.5. Atsakas

Kiekviename dialoge fiziškai dalyvavo vidutiniškai apie 350 piliečių (daugiausia dalyvių buvo Trieste – 800). Iš viso dialoguose dalyvavo daugiau nei 16 tūkst. piliečių. Virš 105 tūkst. dalyvavo tiesioginėse interneto transliacijose ir socialinėje žiniasklaidoje, dar daugiau žiūrovų pritraukė televizijos transliacijos. Didelis socialinės žiniasklaidos potencialas buvo ypač akivaizdus Dubline, Taline ir Barselonoje surengtuose dialoguose, nes juos internete aktyviai sekusių gyventojų skaičius buvo iki 100 kartų didesnis nei susitikime dalyvaujančiųjų skaičius.

Dalyvavimo piliečių dialoguose formos

Ir vis dėlto tai sudaro tik nedidelę visų ES gyventojų dalį. Tai rodo, kad ES dar pradeda plėtoti šią didžiulio potencialo komunikacijos priemonę, nes šis formatas populiarėja ir panašūs debatai vis dažniau vyksta nacionaliniu, regiono ir vietos lygmeniu. Jau ir dabar dialogai veiksmingai papildo komunikacijos priemones, kurias Komisija (ir kitos ES institucijos) naudoja užmegzti tiesioginiam kontaktui su piliečiais, pavyzdžiui, rengiant viešas konsultacijas dėl planuojamų naujų teisės aktų ir įgyvendinant specializuotas iniciatyvas, kaip antai „Kalbėkime apie Europą internete“ ar „Grįžimas į mokyklą“.

Rengiant daugelį piliečių dialogų renginio dieną regiono dienraščių prieduose, kurių bendras tiražas siekė daugiau kaip 12 mln. egzempliorių, buvo skelbiama informacija apie Europą, jos institucijas ir piliečiams suteikiamas teises. Kartu su specialiais renginyje dalyvaujančių Komisijos narių interviu nacionaliniuose ar regiono laikraščiuose galimai buvo pasiekta 43 mln. laikraščių skaitytojų ir 51 mln. susijusių interneto svetainių skaitytojų[12]. Be to, keli milijonai europiečių informacijos apie dialogus galėjo gauti per televiziją, radiją, spaudą ar interneto žiniasklaidą: kai kuriose valstybėse narėse renginiai buvo transliuojami gyvai, žiniasklaidoje, daugiausia visuomenės informavimo priemonėse, apie kiekvieną renginį pasirodydavo vidutiniškai 38 pranešimai.

Po piliečių dialogų paskelbti žiniasklaidos pranešimai (Kadisas-Amsterdamas)

Labai dažnai debatai būdavo apžvelgiami ne tik tos šalies, kurioje vyko, bet ir kitų šalių žiniasklaidoje (pavyzdžiui, Dublino, Heidelbergo ar Liežo dialogai). Akivaizdu, kad žiniasklaidos, ypač televizijos ir radijo, apžvelgiamų renginių aprėptis yra žymiai didesnė. Paaiškėjo ir tai, kad daugelyje žiniasklaidos pranešimų buvo apžvelgiami ne tik patys debatai, bet ir tam tikra Komisijos narių bei jų partnerių politinė nuomonė.

Be to, pasibaigus dialogams atstovybių ir „Europe Direct“ skambučių centro gauti klausimai ir pastabos rodo, kad debatų poveikis buvo žymiai didesnis nei klasikinės vienos krypties kalbos poveikis. Piliečiai pasiliko po renginių ir bendravo, nes tai skatino interaktyvus debatų pobūdis. Jie kėlė klausimus ir kritikavo tam tikras ES politikos kryptis bei bendrą Komisijos narių politinį požiūrį.   

 Geografinis žiniasklaidos pranešimų pasiskirstymas (Kadisas-Amsterdamas)

1.6. Gyventojų nuostatų vertinimas

Siekiant papildyti konkrečiose vietose vykusius susitikimus, Komisijos ir kitų ES institucijų užsakytose „Eurobarometro“ apklausose buvo klausiama europiečių nuomonės apie Sąjungos ateitį ir lūkesčius, susijusius su įgyvendinamomis bei būsimomis politikos iniciatyvomis[13]. Svarbus vaidmuo rengiant piliečių dialogus ir stebint pažangą teko „Europe Direct“ informacijos centrų tinklui ir „Europe Direct“ skambučių centrui, kurie teikė informaciją piliečiams apie jų regione ir netoliese vykstančius dialogus ir debatų vedantiesiems padėjo geriau suprasti, kas kelia nerimą atitinkamų geografinių teritorijų piliečiams. Be to, Komisijos nariai piliečius skatino neatsakytus per renginį klausimus ir atsiliepimus apie jį siųsti į „Europe Direct“ tinklą ir užtikrino, kad siuntėjai gautų atsakymą.

Nuo pat pradžių Komisija visų debatų dalyvių prašė pareikšti savo nuomonę. Siekiant išsiaiškinti piliečių nuomonę įvairiais esminiais klausimais, kaip antai „Ar manote, kad Jūsų balsas yra girdimas ES?“ ir „Ar manote, kad Europa sugebės iš krizės išeiti sustiprėjusi?“ buvo naudojamos elektroninės balsavimo priemonės. Šie klausimai buvo paskelbti visomis ES kalbomis ir užduodami Komisijos atstovybėse vykstant kitiems renginiams su piliečiais ir Komisijos lankytojų centre Briuselyje. Per 18 mėnesių laikotarpį, kol vyko dialogai, buvo gauta ir išanalizuota daugiau nei 6 000 atsakymų.

Atsiliepimai apie piliečių dialogus kartu su parengiamaisiais ir vėlesniais debatais patvirtino svarbų „Eurobarometro“ apklausų rezultatą: du iš trijų europiečių mano, kad jų balsas nėra girdimas. Šiai nuomonei pritarė maždaug 57 % piliečių dialogų dalyvių. Tai atitinka labai aktyvų  kone 9 iš 10 dalyvių (88 %) pareikštą pageidavimą surengti daugiau piliečių dialogų.

Valstybėse narėse, kurios ypač skaudžiai nukentėjo nuo krizės, dialogai piliečiams ne tik suteikė galimybę išreikšti susirūpinimą ir akis į akį pasiginčyti su ES ir šalies ar regiono politikais, bet ir parodė, kad politikai nevengia net karštų diskusijų. Be to, renginiai leido Komisijos nariams ir kitiems politikams parodyti, kad jie yra pasirengę klausytis ir stengiasi paaiškinti veiksmus, kurių imamasi siekiant įveikti krizę.

1.7. Debatuose aptartos temos

Piliečių dialoguose buvo nagrinėjamos pačios įvairiausios temos. Diskusijų temos parodė, kokie klausimai aktualiausi europiečiams ir ko jie tikisi iš politinių lyderių sprendžiant šiuos klausimus. Daugeliu atveju susitikime išreikštos nuomonės ir pateikti klausimai atspindėjo apklausų rezultatus.

Piliečių dialogų dalyvių apklausos (Kadisas – Bukareštas)

Pavyzdžiui, ir apklausose, ir debatuose išryškėjo, kad visų valstybių narių piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar krizė juos palietė asmeniškai ar ne, nerimauja dėl ekonominio ir socialinio krizės poveikio (ypač dėl grėsmės, kad darbo nerandantis jaunimas virs „prarastąja karta“). Čia svarbiausia pažymėti, kad debatų dalyviai visose valstybėse narėse laikėsi nuomonės, kad solidarumas ir atsakomybė yra neatsiejami. Sąjungos piliečiai aiškiai parodė, kad ES jiems reiškia solidarumą.

Piliečių balsas:

„Ar manote, kad Europa turėtų mums labiau padėti įveikti krizę?“ – 66,9 % Berlyno piliečių dialogo dalyvių 2012 m. lapkričio 10 d atsakė „taip“ .[14].

„Europa – tai Graikija, o Graikija – tai Europa. Tai reiškia Sąjungą.“ – „Twitter“ žinutė Dublino piliečių dialoge 2013 m. sausio 10 d.

„Ką reiškia solidarumas? Negalime prarasti visos kartos. Esame žmonių Sąjunga!“ – Jaunuolis Salonikų piliečių dialoge 2013 m. kovo 22 d.

Svarbi dialogų dalis buvo skirta ES piliečių teisėms, kurios jiems suteikiamos ES sutartimis. Dalyviai daugiausia dėmesio skyrė laisvo judėjimo teisei ir politikos kryptims, kurios leidžia sukurti daugiau darbo vietų taikant švietimo ir mokymo priemones.

Piliečių balsas:

„Kaip galime pasiekti teisingumo ir tikslinio 75 % užimtumo, kol egzistuoja vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai?“ – Moteris Dublino piliečių dialoge 2013 m. sausio 10 d.

„PRISM ir TEMPORA – tai pavojaus signalas. Sąjungoje reikia peržiūrėti sekimo teisės aktus. ETT nusprendė, kad duomenų rinkimo ir kaupimo taisyklės yra neveiksmingos, o tai reiškia, kad pažeidžiamos pagrindinės teisės.“ – Vyras Heidelbergo piliečių dialoge 2013 m. liepos 16 d.

 „Dalyvavau programoje "Erasmus". Dabar dirbu Europos savanorių tarnyboje, bendrauju su žmonėmis iš visos Europos ir džiaugiuosi, kad galiu su jais dalytis laiku, idėjomis ir svajonėmis … Mums patinka būti drauge, drauge ir kenčiame… Dabar prašome, kad valdžios institucijos suteiktų mums galimybę įsilieti į šį tarpkultūrinį gyvenimą.“ – Komentaras debatingeurope.eu, paskelbtas po Briuselio piliečių dialogo 2013 m. gegužės 4 d.

„Judėjimo laisvę puola politikai populistai. ES turi imtis priemonių prieš Rumunijos piliečių diskriminavimą kai kuriose valstybėse narėse.“ – Interneto piliečių dialogo dalyvis 2014 m. sausio 16 d.

Kalbant apie Europos ateitį, daugiau nei pusė (54 %) Europos piliečių metų renginiuose dalyvavusių piliečių palaiko Europos integraciją. Be to, trys iš keturių piliečių dialogų dalyvių (74 %) pritaria glaudesnės politinės sąjungos idėjai.

Piliečių balsas:

„Mums reikia tikros politinės sąjungos. Atėjo laikas Europoje turėti vieningas politines partijas, kurios atstovautų žmonėms. Laikas žengti milžinišką žingsnį federalizmo link.“ – Jaunuolis Briuselio piliečių dialoge 2013 m. gegužės 4 d.

„Mums reikia centrinės federalinės valdžios … kitaip būsime susiskaldę ir mus vieną po kito praris, net ir tokias milžines kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.“ — Komentaras debatingeurope.eu, paskelbtas pasibaigus Briuselio piliečių dialogui 2013 m. gegužės 4 d.

„Europos Parlamento rinkimai būtų puiki proga pažvelgti plačiau ir parodyti, kokia yra mūsų bendra tapatybė.“ – Interneto piliečių dialogo dalyvis 2014 m. sausio 16 d.

Daugelis piliečių komentarų, išsakytų dialoguose ir vėlesniuose debatuose, pabrėžia jų nuomonę, kad ekonominė integracija turi žengti koja kojon su demokratijos stiprinimu. Dalyviai tiki Europos atstovaujamąja demokratija: 87 % nurodė balsuosiantys 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose. Tiesioginiam būsimo Komisijos pirmininko rinkimui pritartų apytikriai du iš trijų dalyvių (61 %).

Piliečių balsas:

„Netekome 15 000 stipendijų. Studentai gyvena prastomis sąlygomis arba priversti visiškai atsisakyti studijų. Yra badaujančių. Atsakomybė už tai tenka Komisijai ir Trejetui.“ – Studentas Koimbros piliečių dialoge, 2013 m. vasario 22 d.

„Europos vadovams būtina keisti požiūrį ir (at)kurti demokratines vertybes. Ekonomika yra labai svarbu, bet Briuselis turi dirbti žmonių gerovės labui. – Taip! Kaip reformuota piliečių federacija, integruota Europa pakilo virš tarpvyriausybinio cirko. – Tai ne demokratija, ne! Kai galėsiu tiesiogiai balsuoti dėl teisės aktų ir sprendimų, tada tikriausiai balsuosiu.“ – Nepritariantys komentarai debatingeurope.eu, paskelbti pasibaigus Briuselio piliečių dialogui 2013 m. gegužės 4 d.

„Europa yra jaunų ukrainiečių viltis ir svajonė.“ – Interneto piliečių dialogo dalyvis, 2014 m. sausio 16 d.

Stebėtina, kad iškilo taikos tema, ypač kai 2012 m. pabaigoje ES buvo skirta Nobelio taikos premija. Artėjant Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-osioms metinėms 2014 m., nespėjus išblėsti atsiminimams apie neseniai pasibaigusius Balkanų karus, ir piliečiai, ir politikai pabrėžė, kad svarbiausias Sąjungos pasiekimas buvo sustabdytu šimtmečius žemyne trukusį kraujo praliejimą.

Daugelis dalyvių, ypač jaunimas, išreiškė pasididžiavimą bendra Europos istorija ir priklausomybe Europos kultūrai. Kaip ir daugelis kitų renginių, vykstančių Europos piliečių metais, dauguma dialogų parodė, kad europiečiai nuoširdžiai domisi pamatinėmis Sąjungos vertybėmis. Jie tikisi, kad Europos integracija skatins demokratiją, stiprins teisinės valstybės principus ir žmogaus teises bei užtikrins sąžiningą visuomenę, kurioje visiems suteikiamos lygios galimybės.

Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. gauti atsiliepimai apie dialogus rodo, kad piliečiai nori turėti galimybę per artimiausius Europos Parlamento rinkimus ir vėliau rinktis iš konkuruojančių politinių idėjų, apimančių pagrindines prioritetines vienybės, demokratijos ir solidarumo temas.

Piliečių balsas:

„Džiaugiamės, kad atvykote į mūsų salą, kur žmonės, iš žemyninės šalies dalies išvaryti fašistinės valdžios, buvo priversti slapta susitikinėti urvuose ar paplūdimiuose. Vykstant karui Altiero Spinelli ir kiti čia sukūrė savo Europos viziją, kai atrodė, kad nebuvo jokios vilties.“ – Ventotentės meras Giuseppe Assenso piliečių dialoge 2013 m. gegužės 27 d..

„Bet kokia diskriminacija (teigiama ar neigiama) užkerta kelią teisingumui, nešališkumui ir doram elgesiui.“ — Komentaras, paskelbtas pasibaigus Talino piliečių dialogui 2013 m. rugsėjo 14 d..

Išvados ir tolesni veiksmai: kaip toliau plėtoti šią priemonę

Piliečių dialogai – tai nauja priemonė, europinės komunikacijos eksperimentas, kurio pradinis mastas yra nedidelis. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. kovo mėn. įvykęs 51 dialogas visiems dalyviams tapo mokymosi procesu. Dialogai, visų pirma dėl savo aprėpties, sukuria vertingą iniciatyvos plėtojimo pagrindą. Atviros diskusijos tarp Europos, šalies ir regiono politikų, kurie priima politikos sprendimus, ir Europos piliečių, kurių kasdienį gyvenimą veikia šie sprendimai, atskleidžia ES institucijų žmogiškąjį veidą. Be to, jos padeda Komisijos nariams ir kitiems politikams įgyti naujų įžvalgų.

Atsižvelgiant į svarbius institucinius ir politinius sprendimus, kurie bus priimti artimiausiais metais, tokias diskusijas ir piliečiams, ir politikams verta tęsti po 2014 m. Europos Parlamento rinkimų. Siekiant, kad debatai būtų tikrai europiniai, juose turėtų dalyvauti visų lygmenų – europinio, nacionalinio, regionų ir vietos – atstovai.

Jau yra pirmųjų ženklų, kad šis formatas prigyja nacionaliniu lygmeniu, nes šalies politikai kai kuriose valstybėse, kaip antai Vokietijoje, Bulgarijoje ir Airijoje, pradeda savus debatus. Buvę politikai, mokslininkai ir idėjų kalvės taip pat imasi rengti diskusijas. Tai rodo, kad piliečiams labai trūksta tokio bendravimo, tad yra reali tikimybė, kad ši priemonė virs ilgalaikiu europiniu projektu. Tą patvirtina neformalių tinklų sukūrimas, kurį keliose valstybėse narėse, tarp jų Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Švedijoje, paskatino pasirengimas piliečių dialogams ir jų organizavimas. Šie tinklai gali didinti iniciatyvos poveikį ir palaikyti debatus, į juos įtraukti ES politikus, nacionalinę ir regionų valdžią, Komisijos atstovybes ir Europos Parlamento informacijos biurus, pavienius piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas.

Diskusija prasidėjo. Piliečių dialogai parodė, kad Europos piliečiai yra pasirengę ir turi noro diskutuoti europiniais klausimais ir „diskusijoms su šalies rinkėjais suteikti tikrą europinę perspektyvą“[15]. Prie to turėtų prisidėti 2014 m. kovo 27 d. Europos piliečių dialogas, kuriame turėtų dalyvauti visų miestų, kuriuose vyko debatai, atstovai ir piliečiai, dalyvavę interneto dialoge.

Tad dialogai yra viena plačios europinės diskusijos, reikalingos prieš imantis rimtų pokyčių kuriant dar demokratiškesnę Europą, dalis. Jie jau tapo priemone, aiškiai parodžiusia europiečiams, kad jie turi realų  pasirinkimą artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir kad jų balsas iš tikrųjų yra svarbus.

[1]           COM(2012) 777.

[2]           COM(2012) 777 galutinis/2; taip pat plg. 2013 m. Pranešimą apie Sąjungos padėtį.

[3]           Geras pavyzdys yra iniciatyva VOICES (www.voicesforinnovation.eu) – europinės tiesioginės piliečių konsultacijos, per kurias kaupiamos piliečių idėjos, ir  vėliau panaudojamos kuriant mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką. Panašiai „Speciali piliečių įtraukimo į mokslą iniciatyva „Išsakykite savo nuomonę ... apie mokslą“ ir „Mobilizacijos ir abipusio mokymosi veiksmų planai“ stiprina visuomenės ir įvairių šalių dalyvavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

[4]           Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 80 (2013 m. ruduo), p. 5.

[5]           Ten pat, p. 9, nors neigiama tendencija šiek tiek pakito 2013 m. rudenį.

[6]           Ten pat, p. 7, nors neigiama tendencija šiek tiek pakito 2013 m. rudenį.

[7]           Ten pat, p. 8.

[8]           http://ec.europa.eu/debate-future-europe

[9]           Sprendimas debatus perkelti į jau esamą interneto platformą nekuriant naujos priimtas sąmoningai. 2013 m. pradžioje platforma debatingeurope turėjo daugiau nei 100 000 sekėjų, kurie buvo laikomi potencialiais 15 interneto debatų, papildančių fizinius piliečių dialogus, dalyviais.

[10]          Su dialogu internetu galima susipažinti čia: https://www.youtube.com/watch?v=QHYDoO9sVKc .

[11]          Galima susipažinti čia: https://www.youtube.com/watch?v=K7qKlqDsKa8 .

[12]          Laikraščių kontaktų reitingo taškai (Gross Rating Points,  GRP): 42 643 868; svetainių kontaktų GRP: 51 202 539.

[13]          Pvz., standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 80 (2013 m. ruduo); Europos Parlamento užsakyta „Eurobarometro“ apklausa Nr. 79.5 (2013 m. rugpjūčio mėn.)

[14]          Vidutinis visų dialogų rodiklis buvo 65,7 %.

[15]          J.M. Barroso pranešimas apie Sąjungos padėtį (2013 m.).

Piliečių dialogų sąrašas

Valstybė narė || Miestas || Data || Komisijos narys || ES, šalies, regiono ir vietos politikai

Ispanija || Kadisas || 2012-09-27 || V. Reding || Merė T. Martinez Saiz

Austrija || Gracas || 2012-11-05 || V. Reding || Kanclerio pavaduotojas M. Spindeleggeris

Vokietija || Berlynas || 2012-11-10 || V. Reding || EP narė D. Roth-Behrendt

Prancūzija || Paryžius || 2012-11-23 || V. Reding ||

Italija || Neapolis || 2012-11-30 || L. Andoras || Meras L. de Magistris

Airija || Dublinas || 2013-01-10 || J. M. Barroso, V. Reding || Ministras Pirmininkas E. Kenny, Ministro Pirmininko pavaduotojas  E. Gilmore'as, buvusi Europos reikalų ministrė L. Creighton

Švedija || Geteborgas || 2013-02-18 || C. Malmström ||

Italija || Turinas || 2013-02-21 || C. Malmström || Meras P. Fassino

Portugalija || Koimbra || 2013-02-22 || V. Reding ||

Italija || Roma || 2013-03-18 || A. Tajani || Meras G. Alemanno (neperrinktas)

Graikija || Salonikai || 2013-03-22 || V. Reding || Meras Y. Boutaris

Italija || Piza || 2013-04-05 || J. Potočnikas || Meras M. Filippeschis

Belgija || Gentas || 2013-04-12 || K. De Guchtas || Meras D. Termontas

Belgija || Epenas || 2013-04-23 || J. Hahnas || EP narys M. Groschas, Ministras Pirmininkas (vokiečių bendruomenės)  K. H. Lambertzas

Belgija || Briuselis || 2013-05-04 || V. Reding || (buvęs) Briuselio regiono Ministras Pirmininkas C. Picqué

Vokietija || Diuseldorfas || 2013-05-08 || G. Oettingeris || EP narys J. Klute

Slovėnija || Liubliana || 2013-05-09 || J. Potočnikas ||

Lenkija || Varšuva || 2013-05-11 || J. Lewandowskis ||

Čekija || Praha || 2013-05-13 || Š. Füle || Airijos smulkiojo verslo ministras J. Perry, Čekijos Parlamento ES reikalų komiteto pirmininkas J. Baueris

Italija || Ventotenė || 2013-05-27 || A. Tajani || Meras G. Assenso

Italija || Milanas || 2013-06-07 || C. Hedegaard || Meras G. Pisapia

Liuksemburgas || Ešas || 2013-06-30 || V. Reding || EP narys Ch. Goerensas, Darbo ministras N. Schmitas, parlamento narys F. Brazas, Valonijos viešųjų darbų, žemės ūkio, kaimo reikalų, paveldo ir gamtos politikos ministras B. Lutgenas

Lenkija || Varšuva || 2013-07-11 || J. M. Barroso, V. Reding || Ministras Pirmininkas D. Tuskas, EP narė R. Thun, buvęs Ministras Pirmininkas T. Mazowieckis

Graikija || Heraklionas || 2013-07-12 || M. Damanaki || EP narys S. Danellis, Kretos regiono vadovas S. Arnaoutakis

Vokietija || Heidelbergas || 2013-07-16 || V. Reding || Baden-Viurtembergo Ministras Pirmininkas W. Kretschmannas

Bulgarija || Sofija || 2013-07-23 || V. Reding || Prezidentas R. Plevnelievas

Belgija || Namiūras || 2013-09-13 || V. Reding || Ministras pirmininkas R. Demotte

Estija || Talinas || 2013-09-14 || S. Kallas, O. Rehnas ||

Italija || Triestas || 2013-09-16 || V. Reding || Europos reikalų ministras E. Moavero Milanesi

Suomija || Helsinkis || 2013-09-24 || V. Reding || EP narė S. Pietikäinen

Vengrija || Dėras || 2013-10-03 || L. Andoras || Europos reikalų valstybės sekretorė E. Győri, EP narys C. Őry

Slovakija || Košicė || 2013-10-05 || M. Šefčovicas || Slovakijos parlamento pirmininkas P. Paška

Švedija || Stokholmas || 2013-10-15 || V. Reding || Europos Sąjungos reikalų ministrė B. Ohlsson, EP narys O. Ludvigssonas

Belgija || Lježas || 2013-10-17 || J. M. Barroso || Belgijos Ministro Pirmininko pavaduotojas D. Reynders, Valonijos ekonomikos ministras  J. C. Marcourtas

Latvija || Ryga || 2013-10-18 || A. Piebalgas || Gynybos ministras A. Pabrikas

Malta || Valeta || 2013-11-07 || T. Borgas ||

Prancūzija || Marselis || 2013-11-14 || V. Reding || Teisingumo ministrė Ch. Taubira

Kipras || Limasolis || 2013-11-28 || A. Vassiliou ||

Austrija || Eizenštatas || 2013-11-29 || J. Hahnas || Burgeno žemės Ministras Pirmininkas H. Niesslis

Belgija || Briuselis || 2013-12-05 || A. Vassiliou || EP narė I. Durant

Lietuva || Vilnius || 2013-12-13 || V. Reding ||

Internetas || Virtualus dialogas || 2014-01-16 || V. Reding ||

Danija || Kopenhaga || 2014-02-06 || C. Hedegaard ||

JK || Londonas || 2014-02-10 || V. Reding || Europos reikalų ministras D. Lidingtonas

Ispanija || Barselona || 2014-02-23 || V. Reding ||

Prancūzija || Paryžiaus priemiestis || 2014-02-27 || M. Barnier || Europos reikalų ministras Th. Repentinas

Kroatija || Zagrebas || 2014-03-03 || N. Mimica ||

Vokietija || Koblencas || 2014-03-10 || G. Oettingeris || Reinlando-Pfalco Ministrė Pirmininkė M. Dreyer, Reinlando-Pfalco Europos reikalų ministrė M. Conrad

Nyderlandai || Amsterdamas || 2014-03-14 || V. Reding || Meras E. van der Laanas

Rumunija || Bukareštas || 2014-03-17 || D. Ciolosas ||

ES || Visos Europos dialogas, Briuselis || 2014-03-27 || J. M. Barroso, V. Reding, O. Rehnas, J. Potočnikas, A. Vassiliou, K. De Guchtas, M. Damanaki, J. Hahnas, C. Hedegaard, L. Andoras, N. Mimica || EP narė D. Roth-Behrendt, Kadiso merė T. Martinez Saiz (bus papildyta)