52014DC0030

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo įgyvendinimo

(Tekstas svarbus EEE)

TURINYS

1........... Įžanga........................................................................................................................... 3

2........... Profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos pasiekimai..................................... 4

2.1........ Profesinio mokymo sistemos lygmens kokybės užtikrinimo mechanizmai................... 4

2.2........ Profesinio mokymo paslaugų teikėjo lygmens kokybės užtikrinimo mechanizmai....... 5

3........... Spręstini uždaviniai....................................................................................................... 7

3.1........ EQAVET indėlis didinant profesinio mokymo skaidrumą.......................................... 7

3.2........ Valdymas...................................................................................................................... 8

4........... Išvados ir tolesni veiksmai............................................................................................ 8

4.1........ Vertinimo išvados......................................................................................................... 8

4.2........ EQAVET sistemos sukūrimas...................................................................................... 9

4.3........ Už EQAVET ribų....................................................................................................... 10

1.           Įžanga

Kad Europa galėtų įveikti ekonomikos krizę, jai reikia pažangaus augimo[1], kuriam savo ruožtu reikia kvalifikuotų žmonių. Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) prognozuoja, kad nekvalifikuotų darbuotojų paklausa mažės, o kvalifikuotų – augs, tačiau daugiausiai reikės vidutinės kvalifikacijos darbuotojų[2].

Tokiomis aplinkybėmis labai svarbų vaidmenį atlieka profesinis mokymas – tai pabrėžta ne viename nesename Komisijos strateginiame dokumente. Nors politikai profesiniam mokymui skiria nemažai dėmesio, dar reikia spręsti daug svarbių uždavinių: didinti jo patrauklumą, stiprinti mokymąsi darbo vietoje, didinti jo aktualumą darbo rinkoje, plėtoti stipresnes profesinio ir švietimo orientavimo sistemas, diegti bendrųjų dalykų ir profesijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemas, gerinti mokymosi rezultatų pripažinimą ir skaidrumą įvairiose šalyse ir įvairiuose švietimo sistemos sektoriuose.

Svarbus vaidmuo sprendžiant šiuos uždavinius, visų pirma mažinant gebėjimų neatitiktį ir didinant jaunuolių galimybes įsidarbinti, tenka kokybės užtikrinimui, kad galiausiai būtų galima nustatyti bendrą profesinio mokymo meistriškumo koncepciją, palengvinsiančią mokymosi įvairiose šalyse tarpusavio pripažinimą ir taip paskatinsiančią judumą ir geresnį atsaką į ekonomikos ir visuomenės problemas.

Tai pirmoji Europos Sąjungos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo pažangos ataskaita, teikiama po 2009 m. birželio 18 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo[3] (toliau – EQAVET rekomendacija). Joje apibendrinama įgyta patirtis ir pristatoma Komisijos siūloma būsima veikla

EQAVET rekomendacijoje nustatyta orientacinė sistema, padedanti valstybėms narėms skatinti ir stebėti nuolatinę profesinio mokymo sistemų gerinimo veiklą. Sistema turėtų padėti gerinti profesinio mokymo kokybę, didinti profesinio mokymo politikos raidos skaidrumą ir nuoseklumą valstybėse narėse ir taip skatinti abipusį pasitikėjimą, darbuotojų ir besimokančių asmenų judumą bei mokymąsi visą gyvenimą.

Sistemą sudaro keturių etapų (planavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir peržiūros) ciklas; kiekvienam iš etapų nustatyti kokybės kriterijai ir orientaciniai aprašai[4], taikytini profesinio mokymo sistemos, paslaugų teikėjų ir kvalifikacijos suteikėjų lygmeniu. Pagal šią sistemą užtikrinamas sisteminis požiūris į kokybę ir itin daug dėmesio skiriama kokybės stebėsenai ir gerinimui derinant vidaus ir išorės vertinimą, peržiūrą ir kitus gerinimo procesus ir naudojantis stebėjimo rezultatais bei kokybės analize.

Šią sistemą reikėtų laikyti priemonių rinkiniu, iš kurio skirtingi vartotojai galėtų pasirinkti tas priemones, kurios jų konkrečiomis aplinkybėmis yra pačios tinkamiausios. Rodikliai, kuriais siūloma vertinti profesinio mokymo kokybės gerinimą, yra susiję su tokiais duomenimis kaip investicijos į bendrųjų dalykų ir profesijos mokytojų rengimą, įstojusių mokytis, besimokančių ir mokslus baigiančių moksleivių skaičius, įgytų gebėjimų panaudojimas darbo vietoje, nedarbo lygis, pažeidžiamų grupių atstovų dalyvavimas, darbo rinkos reikmių nustatymo mechanizmai ir prieigos prie profesinio mokymosi sistemos skatinimo programos.

Rekomendacijoje valstybės narės paragintos parengti nacionalines priemones, kuriomis būtų siekiama gerinti nacionalinio lygmens kokybės užtikrinimo sistemas, įsteigti nacionalinius kokybės užtikrinimo informacinius punktus ir dalyvauti europinio EQAVET tinklo veikloje.

2.           Profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos pasiekimai

2.1.        Profesinio mokymo sistemos lygmens kokybės užtikrinimo mechanizmai

Sisteminis profesinio mokymo meistriškumas reiškia, kad reikia nuolatinio įgūdžių ugdymo strategijos, kuria būtų tikslingai siekiama kokybiškų mokymosi rezultatų, judumo, savitarpio pripažinimo ir skvarbos, taip pat faktais grindžiamos politikos, galinčios padidinti sistemos veiksmingumą; be to, tai reiškia, kad reikia bendradarbiauti, bendrai investuoti ir integruoti profesinį mokymą į bendrą švietimo sistemą[5].

EQAVET sekretoriato atlikto tyrimo[6] ir išorės vertinimo[7] duomenimis, savo kokybės užtikrinimo sistemas sutvirtino daugiau kaip 20 šalių, o EQAVET tiesiogiai prisidėjo prie 14 šalių (BG, CZ, EL, HU, HR, MT, RO, FYROM, prancūzakalbės BE dalies, ES, IT, LV, LT, SI, kur vykdomos reformos) nacionalinių sistemų plėtotės. Dauguma sistemų apima tiek pirminio[8], tiek tęstinio[9] profesinio mokymo daugiausiai viešosiomis lėšomis finansuojamas institucines sistemas. Kai kurios šalys jau turėjo su EQAVET suderintas sistemas, tad joms neprireikė esminių pokyčių.

Šiuo metu dauguma ES nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų jau turi parengusios profesinio mokymo paslaugų teikėjams taikomus kokybės standartus[10], kurių laikymasis iš esmės yra būtina finansavimo ir akreditavimo sąlyga ir (arba) kurių laikytis reikalaujama įstatymais.

Beveik visos valstybės narės renka duomenis, kad padidintų savo sistemų veiksmingumą, ir yra šiuo tikslu parengusios atitinkamas duomenų rinkimo metodologijas, t. y. klausimynus ir rodiklius bei parametrus. Vis dėlto tai nereiškia, kad procesai yra nuolat peržiūrimi ir kad rengiami su pokyčiais susiję veiksmų planai – iš tyrimų rezultatų matyti, kad tik trečdalis šalių vykdo reguliarias peržiūras ir rengia veiksmų planus. Dauguma atvejų valstybės narės paviešina informaciją apie atliktų vertinimų rezultatus[11].

Kalbant apie rodiklių naudojimą, šalių praktika gerokai skiriasi. Kai kuriuos rodiklius (pavyzdžiui, dalyvavimo profesinio mokymo programose ir jų baigimo) naudoja dauguma valstybių narių, kiti svarbūs su rezultatais susiję rodikliai, kaip antai įgūdžių pritaikymo darbo vietoje rodiklis ar per tam tikrą laiką nuo mokyklos baigimo įdarbintų absolventų dalies rodiklis, naudojami rečiau, nors jie galėtų suteikti svarbios informacijos apie geresnės atitikties darbo rinkos reikmėms galimybes. Apskritai būtent šių rodiklių duomenis gauti sunkiausia.

Neseniai atlikto EQAVET nacionalinių informacinių punktų tyrimo duomenimis, 75 proc. informacinių punktų laikėsi nuomonės, kad didesnis ES lygmens bendradarbiavimas būtų naudingas norint atlikti lyginamąją analizę pagal vieną ar kelis EQAVET rodiklius[12].

Iš to paties tyrimo rezultatų matyti, kad EQAVET orientaciniai aprašai naudojami 22 pirminio profesinio mokymo sistemų kokybės valdymo srityje. Išorės vertintojai mini sunkumus, susijusius su nacionalinių kokybės užtikrinimo priemonių palyginimu su EQAVET aprašais, nes aprašai yra labai bendro pobūdžio ir neretai apima aspektus, į kuriuos neatsižvelgiama rengiant konkrečias kokybės užtikrinimo priemones, tačiau kurie atspindimi plėtojant ir formuojant profesinio mokymo politiką[13]. Toks globalus požiūris taip pat padeda perkelti dėmesį nuo priemonių įvairovės prie kokybės gerinimo kultūros.

Kokybiška profesinio mokymo sistema taip pat sudaro geresnes sąlygas toliau ugdyti įgūdžius, skatinti judumą ir skvarbą profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemose. Maždaug pusė šalių teigia, kad kokybės užtikrinimas jų profesinio mokymo sistemose įvairiais būdais padeda didinti prieigą prie aukštojo mokslo: kokybiška profesinė kvalifikacija pripažįstama kaip įprastinė patekimo į aukštąją mokyklą sąlyga (pavyzdžiui, IE, NL) arba suteikia dvigubą – bendro išsilavinimo ir profesinio pasirengimo – statusą (pavyzdžiui, PT). Tačiau drauge tai verčia atkreipti dėmesį į faktą, kad daugelyje šalių skvarba tebėra nepasiektas tikslas ir reikia dėti daug pastangų, kad jis būtų įgyvendintas praktiškai.

Dauguma šalių yra nustačiusios mechanizmus ir procedūras, kuriais naudojantis nustatomos pirminio mokymo reikmės, kiek mažiau šalių turi mechanizmus tęstinio mokymo reikmėms nustatyti[14]. Tačiau norint įvertinti tokių sistemų veiksmingumą, jų sinergiją su ES įgūdžių panorama[15] ir specialistų (visų pirma jų organizacijų ir įmonių) bendradarbiaujamojo ir (arba) patariamojo pobūdžio dalyvavimą[16], reikia išsamios analizės, nes visi minėti veiksniai yra svarbūs kokybiškos, mokymosi rezultatais grindžiamos ir darbo rinkos reikmes tenkinančios kvalifikacijų sistemos aspektai.

2.2.        Profesinio mokymo paslaugų teikėjo lygmens kokybės užtikrinimo mechanizmai

Kokybiškas besimokančių asmenų rėmimas, gerai parengti bendrųjų dalykų ir profesijos mokytojai, veiksmingas gabaus lyderio vadovavimas – svarbūs veiksniai, tačiau profesinio mokymo paslaugų teikėjai teikia kokybiškesnes paslaugas, kai užmezgami strateginiai ryšiai ir regioninio, nacionalinio ir tarptautinio lygmens bendradarbiavimas su platesne ekonomikos bendruomene[17].

Dauguma šalių jau turi arba šiuo metu rengia profesinio mokymo paslaugų teikėjams skirtą bendrą kokybės užtikrinimo sistemą, kuri būtų suderinta su Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacine sistema. Beveik visos šalys yra įstatymais nustačiusios paslaugų teikėjų išorės vertinimą, 22 šalys[18] reikalauja, kad profesinio mokymo paslaugų teikėjai naudotų vidaus kokybės užtikrinimo mechanizmus, o šešiose šalyse (prancūzakalbėje BE dalyje, BG, FR, IT, LT, SK) jų taikymas yra savanoriškas, bet skatinamas.

Dažniausiai naudojama išorės peržiūros forma – oficialus patikrinimas. Iš esmės šį darbą atlieka mokyklų inspektoriai, tikrinantys tiek pirminio profesinio mokymo, tiek bendrojo lavinimo įstaigas. Naudojamos ir kitos išorės vertinimo formos, tačiau paprastai jos taikomos tęstiniam, o ne pirminiam profesiniam mokymui. Pavyzdžiui, kai kuriose Vokietijos žemėse reikalaujama, kad paslaugų teikėjai įgyvendintų kokybės valdymo sistemas Q2E, EFQM, QZS arba ISO 9001. Maltoje reikalaujama, kad paslaugų teikėjams būtų atliktas išorės ekspertų kokybės auditas. Kai kurios šalys turi specialias kokybės užtikrinimo ar vertinimo agentūras, pavyzdžiui, Belgijos Flandrijos bendruomenėje veikia Švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo agentūra, vykdanti veiklą visuose švietimo sektoriuose, išskyrus aukštąjį mokslą, Danija turi Vertinimo institutą, kurio kompetencija apima visą švietimo sistemą, Ispanijoje veikia Nacionalinis švietimo ir mokymo vertinimo institutas.

Daugelyje šalių įstatymais reikalaujama, kad profesinio mokymo paslaugų teikėjai reguliariai vertintų savo veiklą bei siūlomų mokymo paslaugų kokybę ir veiksmingumą. BG, HR, CZ, DK, EE, HU, RO, SI ir SK įstaigos turi teikti privalomas savęs vertinimo ataskaitas ir padėties gerinimo planus, papildančius išorės vertinimą. Nors nėra privaloma, savęs vertinimo priemones plačiai naudoja Austrijos pirminio profesinio mokymo paslaugų teikėjai.

Svarbiausia savęs vertinimo priežastis paslaugų teikėjų lygmeniu – kokybės kultūros puoselėjimas tiek švietimo sistemoje, tiek mokymo įstaigose. Teigiamų rezultatų gaunama ir paslaugų teikėjų atskaitomybės bei valdymo srityse, nes didėja atsakomybė už kokybiškus rezultatus. Kadangi visų paslaugų teikėjų veiklos sąlygos yra skirtingos, savęs vertinimas padeda organizacijai išplėtoti sistemą ir nustatyti priemones, pritaikytas prie konkrečių aplinkybių ir tikrovės.

Valstybės narės taiko įvairią vidaus peržiūros praktiką. Kai kuriose šalyse reikalaujama, kad profesinio mokymo paslaugų teikėjai sutelktų dėmesį į konkrečių veiklos sričių vidaus peržiūrą. Kitos šalys nepateikia jokių nurodymų, kaip turėtų būti užtikrinama kokybė, dar kitos yra parengusios vadovų, metodologijų ir interneto svetainių šiam procesui paremti[19]. Dalis šalių turi profesinio mokymo paslaugų teikėjų tarpusavio vertinimo ir savitarpio mokymosi sistemas, dauguma iš kurių yra grindžiamos europine metodologija, parengta įgyvendinant „Leonardo da Vinci“ projektą[20].

Apskritai paslaugų teikėjų lygmeniu aprašais naudojamasi mažiau nei sistemos lygmeniu[21]. Profesinio mokymo paslaugų teikėjai dažnai dalyvauja akreditavimo[22] ir išorės bei vidaus vertinimo procesuose, tačiau plačiai naudotis EQAVET ciklu nėra įprasta. Tai rodo, kad paslaugų teikėjų lygmeniu galima siekti didesnės pažangos, visų pirma naudojantis multiplikatoriais. Šiuo tikslu EQAVET projektus būtų galima laikyti gerosios patirties pavyzdžiais. Pavyzdžiui, įgyvendinant Maltos QA-VET projektą, buvo parengtos profesinėms mokykloms skirtos rodiklių taikymo gairės; Olandijos projektas padėjo bendradarbiaujant su profesinio mokymo paslaugų teikėjais parengti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą kokybės užtikrinimo sistemą ir puoselėti kokybės kultūrą[23].

Vienas iš didelių kokybės užtikrinimo sunkumų – mokymosi darbo vietoje matmuo. Dažnai neužtikrinamas tinkamas profesijos mokytojų rengimas, neretai pritrūksta bendro supratimo apie mokymąsi darbo vietoje.

EQAVET kriterijai, aprašai ir rodikliai neapima mokymosi darbo vietoje kokybės užtikrinimo aspektų. Šį trūkumą bandyta šalinti politiniu lygmeniu, skelbiant Briugės komunikatą, kuriame dalyvaujančios šalys raginamos iki 2015 m. parengti bendrą profesinio mokymo paslaugų teikėjams skirtą kokybės užtikrinimo sistemą, kurią būtų galima taikyti ir mokymuisi darbo vietoje ir kuri būtų suderinta su EQAVET[24]. EQAVET tinklas jau subūrė darbo grupę ir šiuo metu rengia atitinkamas gaires.

3.           Spręstini uždaviniai

EQAVET tyrimas ir išorės vertinimas rodo, kad kai kurie EQAVET aspektai yra integruoti į valstybių narių kokybės užtikrinimo kultūrą. Tačiau siekiant bendros pozicijos, kuri labai palengvintų kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą ir paskatintų judumą, dar yra kur tobulėti.

3.1.        EQAVET indėlis didinant profesinio mokymo skaidrumą

Kad EQAVET potencialas didinti skaidrumą – remti tarpusavio pasitikėjimą, tarpvalstybinį judumą ir mokymąsi visą gyvenimą – dar nėra visapusiškai išnaudotas, rodo ribota europinių kvalifikacijos ir kompetencijos skaidrumo užtikrinimo priemonių, pagal kurias daugiausia dėmesio skiriama mokymosi proceso rezultatams (kokių žinių ir gebėjimų įgyta) – Europos kvalifikacijų sandaros (EKS)[25], Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET)[26] ir „Europass“[27] – sinergija. Rezultatų kokybė – esminis kriterijus sprendžiant apie mokymosi kokybę, tačiau į šį aspektą EQAVET sistemoje neatsižvelgiama: ji neapima kvalifikacijos sandaros, vertinimo ir patvirtinimo kokybės užtikrinimo, nors Rekomendacijoje nustatyta, kad sistema turėtų būti taikoma ir kvalifikacijos teikimo lygmeniu. Tai rodo reikmę sutvirtinti sąsajas su nacionalinio ir Europos lygmens kvalifikacijų sistemomis.

Tarpusavio pripažinimo tvarka nustatyta profesinio mokymo sistemoje (tarptautiniai kai kurių profesijų pažymėjimai) ir aukštojo mokslo sistemoje (ENIC ir NARIC tinklai). Tačiau akivaizdu, kad ši tvarka dar nėra įsigalėjusi. Dar viena potenciali pažangos sritis – EQAVET ir ECVET sąsajų stiprinimas. Vienas iš pirminių EQAVET tikslų buvo remti ECVET sukūrimą. Vis dėlto profesinio mokymo kreditų sistemas yra parengusios vos kelios šalys (FI, IE, UK, EE, SE, SL ir LU, IT (tik pirminio mokymo))[28], ECVET daugelyje šalių dar tik pradėta kurti[29].

Labai svarbus tarpsektorinio judumo švietimo sistemoje klausimas. Galimybė patekti į aukštojo mokslo sistemą yra vienas svarbiausių profesinio mokymo patrauklumo elementų, padedantis siekti šio sektoriaus meistriškumo. Tobulėti šioje srityje dar yra kur. Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo standartais ir gairėmis[30] nustatomi bendri principai, tačiau leidžiama juos įgyvendinti skirtingomis priemonėmis, šios veiklos beveik nekoordinuojant. Vis dėlto neseniai surengus kelis bendrus renginius dialogas ir bendradarbiavimas suaktyvėjo. Europos kvalifikacijų sandaros 3 priede siūlomi bendri kokybės užtikrinimo principai, taikytini tiek aukštajam mokslui, tiek profesiniam mokymui, tačiau jie nėra aiškiai susieti nei su Europos standartais ir gairėmis, nei su EQAVET[31].

Viena iš Europos suaugusiųjų mokymosi (taigi ir tęstinio profesinio mokymo) darbo grupės pasiūlytų priemonių – tinkama EQAVET modelio plėtotė, galbūt daugiau dėmesio skiriant mokymosi rezultatų kokybei ir siekiant ilgainiui išplėtoti bendrą mokymosi visą gyvenimą kokybės užtikrinimo sistemą[32].

3.2.        Valdymas

EQAVET rekomendacijoje visi suinteresuotieji subjektai raginami įsitraukti į visus kokybės užtikrinimo ciklo etapus, tačiau Europos lygmeniu valdymo veikloje daugiausiai dalyvauja tik pirminio profesinio mokymo sistemos atstovai. EQAVET sekretoriato tyrimo duomenimis, nacionalinėse valdymo struktūrose juntama reikmė užtikrinti geresnį ir tvaresnį tam tikrų suinteresuotųjų subjektų – visų pirma besimokančių asmenų, aukštojo mokslo įstaigų, darbdavių ir kitų darbo rinkos dalyvių, taip pat regioninių ir vietos institucijų – dalyvavimą.

EQAVET ne tik padėjo padidinti nacionalinių profesinio mokymo sistemų kokybę, bet ir palengvino jų komunikaciją bei tarpusavio mainus ir taip padidino profesinio mokymo plėtotės nuoseklumą įvairiose šalyse. Taip iš dalies prisidedama prie bendro tikslo didinti skaidrumą ir valstybių narių profesinio mokymo politikos plėtotės nuoseklumą.

Vis dėlto tai nepadėjo užtikrinti, kad nacionalinės kokybės užtikrinimo priemonės būtų lengvai palyginamos, išsamiai dokumentuotos ir atspindėtų EQAVET struktūrą. Paprastai šalys savo kokybės užtikrinimo sistemose daro nuorodas į profesinio mokymo paslaugų teikėjų vidaus ir išorės vertinimus, sisteminio lygmens vertinimą politikos plėtotės tikslais ir kvalifikacijos sandaros ir suteikimo nuostatų kokybę.

Iš dalies taip yra dėl lankstaus EQAVET rekomendacijos pobūdžio – šalims ir paslaugų teikėjams leidžiama patiems pasirinkti priemones ir elementus ir pritaikyti juos savo reikmėms. Viena vertus, tai padėjo užtikrinti šių priemonių sklaidą, kita vertus, šalys nesiėmė įgyvendinti bendro požiūrio į kokybės užtikrinimo priemones ir profesinio mokymo plėtotę.

Naudotis EQAVET kaip nacionalinių priemonių aprašo pagrindu taip pat gali būti sunku, nes EQAVET kokybės terminija skiriasi nuo profesinio mokymo sistemos ir paslaugų teikėjų lygmeniu vartojamos terminijos[33]. Tai neatitinka nacionalinio lygmens praktikos, kur tokia įprastinė priemonė kaip patikrinimai gali būti taikoma tiek sistemai, tiek pavieniams paslaugų teikėjams.

4.           Išvados ir tolesni veiksmai

4.1.        Vertinimo išvados

Toliau apibendrinami ataskaitoje aptarti klausimai.

– EQAVET padėjo puoselėti Europos šalių profesinio mokymo kokybės kultūrą bei ją įgyvendinti praktiškai, visų pirma EQAVET tinkle plėtojant kokybės priemones[34].

– Tačiau tokios priemonės visų pirma skirtos instituciniam (mokyklų) paslaugų teikimui (daugiausia pirminio ir iš dalies tęstinio profesinio mokymo), mažesnis poveikis daromas mokymuisi darbo vietoje ir neformaliajam mokymuisi (kurie sudaro didžiąją tęstinio profesinio mokymo dalį, tačiau yra svarbūs ir pirminio dualinio profesinio mokymo sistemose);

– EQAVET lankstumas bei galimybė rinktis priemones ir jas pritaikyti savo reikmėms sudarė palankesnes sąlygas jomis naudotis, tačiau drauge sumažino EQAVET kaip visoms šalims bendros sistemos ir koncepcijos potencialą.

Todėl išryškėja reikmė stiprinti sąsajas su kitomis europinėmis kokybės užtikrinimo ir skaidrumo priemonėmis.

EQAVET yra orientacinė sistema, kurią galima lanksčiai naudoti. Būtų galima išnagrinėti, ar tokia orientacinė sistema reikalinga kokybės kriterijams, aprašams ir rodikliams nustatyti, jei juos galima naudoti lanksčiai. Būtų galima atsižvelgti į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo standartus ir gaires, be kita ko, į jų taikymo sritį (jais siekiama institucijų, o ne sistemos kokybės), drauge turint omenyje tam tikrus šių standartų ir gairių trūkumus.

4.2.        EQAVET sistemos sukūrimas

Svarbiausias švietimo ir mokymo kokybės priemonių tikslas – kokybiški mokymosi rezultatai; tai reiškia, kad profesinių mokyklų absolventai turėtų įgyti kokybiškų profesinių ir universaliųjų gebėjimų. Gebėjimų kokybė neseniai buvo pabrėžta vienoje iš Suaugusiųjų kompetencijos vertinimo tyrimo (PIAAC) išvadų: įvairiose šalyse tą pačią kvalifikaciją įgijusių asmenų gebėjimai buvo labai nevienodi[35].

Didesnis dėmesys kvalifikacijos sandaros ir suteikimo kokybės užtikrinimui, susiejant juos su EKS, ECVET ir „Europass“ pažymėjimo priedėliu, galėtų padėti EQAVET geriau atsižvelgti į neformalųjį profesinį mokymąsi ir mokymąsi darbo vietoje ir drauge spręsti naujus klausimus, susijusius su atviraisiais švietimo ištekliais ar atvirais masinio nuotolinio mokymo kursais bei didinti poveikį skaidrumui ir savitarpio pripažinimui, atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo išdėstytus principus[36].

Kad EQAVET būtų įgyvendinama išsamiau, Komisija ketina drauge su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais imtis toliau nurodytų veiksmų:

– rengti aprašus, rodiklius ir atitinkamas gaires, skirtus kokybės klausimams ir profesinių mokyklų moksleivių pakankamam mokymosi rezultatų lygiui užtikrinti. Šiuo tikslu reikia koordinuoti kitų kokybės užtikrinimo iniciatyvų ir skaidrumo priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis ir tinklais;

– parengti ir išbandyti politikams ir paslaugų teikėjams skirtas gaires bei kontrolinius sąrašus, aprašus ir rodiklius, pritaikytus prie tęstinio profesinio mokymo formų įvairovės ir mokymosi darbo vietoje ypatumų. Šiuo tikslu reikia bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir koordinuoti veiklą, susijusią su suaugusiųjų mokymo(si) kokybe;

– išanalizuoti galimybę parengti europines nuostatas, kuriomis būtų tarptautiniu mastu didinamas nacionalinių kokybės užtikrinimo priemonių skaidrumas. Be kita ko, būtų galima parengti informacinį priedą, kuris padėtų suprasti profesinio mokymo paslaugų teikėjų nacionalinius akreditavimo procesus, viešinti bendras EQAVET nuostatas atitinkančios kokybės užtikrinimo tvarkos rengimo gaires arba, remiantis Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro (EQAR)[37] patirtimi ir nacionalinėmis sąsajų su EKS ataskaitomis[38], parengti bendrą profesinio mokymo paslaugų teikėjų akreditavimo formą.

Įgyvendindama programą „Erasmus+“, ES:

· rems tarpvalstybinį bendradarbiavimą profesinio mokymo kokybės užtikrinimo srityje, plėtodama strateginę partnerystę ir sektorių įgūdžių sąjungas, į kurias įtraukiami patys įvairiausi suinteresuotieji subjektai, bei aukštojo mokslo ir suaugusiųjų mokymo(si) tarpsektorinį dialogą kokybės užtikrinimo klausimais;

· rems tolesnį Europos lygmens dialogą:

– EQAVET tinkle kokybės kultūros puoselėjimo klausimais, prisidėdama prie darbo grupių veiklos, seminarų, savitarpio mokymosi veiklos, kurioje dalyvautų profesinio mokymo kokybės užtikrinimo suinteresuotieji subjektai;

– rengdama pagalbines priemones, pavyzdžiui IT programas ar vadovus;

– vykdydama novatoriškus projektus kokybės užtikrinimo gebėjimams didinti ir profesinio mokymo tobulinimui remti.

Įgyvendindama programą „Horizontas 2020“, ES:

· gerins žinias apie tęstinio profesinio mokymo ir kitų suaugusiųjų mokymo formų (įskaitant kokybės užtikrinimo aspektus) viešosios politikos veiksmingumą ES ir jų suderinamumą su privačių rinkų dinamika.

Galiausiai Komisija pažymi, kad kai kurios šalys siekia pasinaudoti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis savo profesinio mokymo sistemoms reformuoti. Įgyvendinant šias iniciatyvas esminis vaidmuo tenka profesinio mokymo kokybės užtikrinimo stiprinimui.

4.3.        Už EQAVET ribų

Piliečiai vis dažniau nepaiso sistemų ribų – tiek tradicinėje švietimo sistemoje palaipsniui pereidami iš vieno etapo į kitą, tiek visą gyvenimą atnaujindami ir plėsdami savo žinias ir gebėjimus. Vis daugiau mokymosi galimybių nebeatitinka įprastinės švietimo sistemos klasifikacijos. Besimokantiems asmenims vis dažniau (ir ne be pagrindo) siūloma patiems spręsti, iš kokių etapų bus sudarytas jų mokymosi kelias: jie gali rinktis iš įvairių posistemių elementų ir metodų, be kita ko, naudotis IRT grindžiamais mokymosi ištekliais, todėl turi būti užtikrinta, kad būtų galima pasitikėti jų kokybe.

Europos kvalifikacijų sandara (EKS) grindžiamų kokybiškų mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijos sistemų atsiradimas reiškia, kad reikia apsvarstyti sektorinį požiūrį į kokybės užtikrinimą ir, jei įmanoma, nustatyti pagrindinius principus ir gaires, kurie būtų taikomi įvairiems sektoriams ir kvalifikacijoms. Norint spręsti šiuos uždavinius, vertėtų aptarti EQAVET klausimus platesniame skaidrumo ir kokybės užtikrinimo priemonių kontekste. Šiuo metu Komisija nagrinėja galimybę glaudžiau koordinuoti visas Europos skaidrumo ir kokybės užtikrinimo priemones ir taip sukurti visapusišką Europos gebėjimų ir kvalifikacijų erdvę[39].

Šiuo tikslu Komisija ketina imtis toliau nurodytų veiksmų, kuriais siekiama geresnio Europos bendradarbiavimo mokymosi visą gyvenimą kokybės užtikrinimo srityje:

– šios ataskaitos klausimais bei dėl reikmės ir galimybių gerinti įvairių švietimo sistemos pasektorių kokybės užtikrinimo nuoseklumą bus konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais – tai bus viena būsimų viešų konsultacijų Europos gebėjimų ir kvalifikacijų erdvės klausimais, siekiant didesnės ES skaidrumo ir pripažinimo priemonių sinergijos ir konvergencijos, dalių;

– bus nagrinėjama, kaip EQAVET tikslų galėtų būti siekiama išsamesniame mokymosi visą gyvenimą kokybės užtikrinimo kontekste;

– koordinuojant kitų kokybės užtikrinimo iniciatyvų ir skaidrumo priemonių įgyvendinimą, bus nagrinėjami praktiniai reikalavimai, susiję su tarpsektorinių mokymosi visą gyvenimą kokybės užtikrinimo principų ir gairių plėtote ir galimybėmis atsižvelgti į tam tikrų posistemių bei nacionalinių aplinkybių ypatumus.

[1]               Komisijos komunikatas „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“, COM(2012) 582 final, 2012 10 10.

[2]               CEDEFOP, „Roads to recovery: three skill and labour market scenarios for 2025“, 2013 m. birželio mėn.

[3]               OL C155, 2009 7 8, p. 1.

[4]               Pavyzdžiui, planavimo etapu sistemos lygmens aprašai yra veiklos gairės: profesinio mokymo sistemos ilgalaikiai ir vidutinio laikotarpio tikslai, nustatyti konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, stebėsenos siekiai ir rodikliai, mokymosi reikmės.

[5]               Komisijos tarnybų darbo dokumentas SEC(2012) 375, 2012 11 20, p. 38.

[6]               EQAVET, „Supporting the implementation of the European quality assurance reference framework: Results of the EQAVET Secretariat Survey“, 2012 m., p. 20. Pateikiama EQAVET sekretoriato svetainėje: http://www.eqavet.eu/gns/what-we-do/annual-forum.aspx

[7]               ICF GHK, Evaluation of implementation of EQAVET Final report, (toliau – išorės vertinimas), 2013 m. p. 51.

[8]               „Vocational education and training carried out in the initial education system, usually before entering working life“ (pagal CEDEFOP), Terminology of European education and training policy, Luxembourg, OP, 2008 m.

[9]               „Education or training after initial education and training – or after entry into working life […]“, CEDEFOP, idem.

[10]             EQAVET sekretoriato tyrimas, cit. p. 29.

[11]             Ibid, p. 68: olandakalbė BE dalis, BG, DK, DE, EE, IE, ES, LV, LT, NL, AT, PL, RO, SK, FI, SE, UK, HR.

[12]             EQAVET sekretoriato tyrimas, cit. 5 skyrius.

[13]             Išorės vertinimas, cit. p. 32.

[14]             EQAVET sekretoriato tyrimas, cit. p. 61 ir p. 72.

[15]             Žr. http://euskillspanorama.ec.europa.eu/.

[16]             Tęstinio profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo klausimai nagrinėti keliuose 7BP mokslinių tyrimų projektuose. Žr. „Adult and continuing education in Europe. Using public policy to secure a growth in skills“, Europos Komisija, 2013 m.

[17]             SWD(2012) 375, cit. p. 38.

[18]             AT, olandakalbė BE dalis, CY, CZ, DK, EE, FI, HU, IE, LU, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SE, SI, UK, HR, IC ir FYROM, EQAVET sekretoriato tyrimas, cit. p. 24.

[19]             Išorės vertinimas, cit. p. 25.

[20]             http://www.peer-review-education.net/

[21]             EQAVET sekretoriato tyrimas, cit. p. 104.

[22]         Terminas „akreditavimas“ šiame dokumente turėtų būti suprantamas kaip švietimo akreditavimas, o ne kaip terminas, nurodytas Reglamente (EB) Nr. 765/2008.

[23]             Žr. http://eqavetprojects.eu/

[24]             Žr. Briugės komunikatą dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje, 2010 12 7, 2b strateginis tikslas.

[25]             2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo, OL C 111/01, 2008 5 6.

[26]             2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo, OL C 155/02, 2009 7 8.

[27]             Sprendimas Nr. 2241/2004/EB, OL L390/6, 2004 12 31.

[28]             EQAVET, Serban Iosifescu, Quality assurance procedures in the processes of certification, curricula setting, accreditation and training of trainers in European VET systems, 2011 m.

[29]             CEDEFOP, Trends in VET policy in Europe 2010-12,2012 m., p. 59.

[30]             ENQA, European Standards and Guidelines for Quality Assurance in the European Higher Education Area, 2005 m.

[31]             Nors EQAVET dar nebuvo sukurtas, jau veikė bendra profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema.

[32]             „Final report of the Thematic Working Group on quality in adult learning“. Žr. Suaugusiųjų mokymosi kokybės tyrimą: http://ec.europa.eu/education/adult/doc/qualityannex_en.pdf.

[33]             Tai išryškina akivaizdų EQAVET ir Europos standartų ir gairių, taikomų tik instituciniu lygmeniu, skirtumą.

[34]             http://www.eqavet.eu – visų pirma žr. „Kokybės ciklo IT priemonės“.

[35]             EBPO, Skills Outlook 2013, visų pirma p. 204.

[36]             Tarybos rekomendacija (2012/C 398/01).

[37]             Žr. http://www.eqar.eu/.

[38]             Žr. http://ec.europa.eu/eqf/documentation_en.htm.

[39]             Komisijos komunikatas „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“, COM(2012) 669 final, 2012 m.