52014DC0010

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2012 m. Europos kultūros sostinių (Gimarainso ir Mariboro) renginių ex post vertinimas

1.           Įvadas

Ši ataskaita teikiama pagal Sprendimo Nr. 1622/2006/EB[1] 12 straipsnį, pagal kurį reikalaujama, kad kiekvienais metais Komisija užtikrintų išorinį ir nepriklausomą praėjusių metų Europos kultūros sostinės renginio rezultatų vertinimą, o šio vertinimo ataskaita kitoms ES institucijos būtų pateikta iki kitų metų pabaigos.

Šioje ataskaitoje pateikta Komisijos nuomonė dėl 2012 m. Europos kultūros sostinių renginių išorės vertinimo pagrindinių išvadų ir rekomendacijų[2]. Visą vertinimo tekstą, kuriame pateikti įvairių šios ataskaitos punktų kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, galima parsisiųsti internetu:

http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/capitals/evaluation-commissioned-by-the-eu_en.htm

Atliekant išorės vertinimą pirmiausia abi 2012 m. Europos kultūros sostinės (toliau – EKS) – Gimarainsas ir Mariboras – buvo įvertintos atskirai. Palyginus rezultatus padarytos išvados dėl abiejų miestų ir EKS iniciatyvos.

2.           Veiklos pagrindas

2.1.        Su Europos kultūros sostinės renginiais susijusi ES veikla

Pirmoji Europos kultūros miesto programa inicijuota tarpvyriausybiniu lygmeniu 1985 m.[3] Remiantis šia patirtimi, Sprendimu Nr. 1419/1999/EB buvo nustatyta Bendrijos veikla, susijusi su EKS renginiais 2005–2019 m.[4] Buvo nustatyta chronologinė tvarka, pagal kurią EKS renginius kasmet rengia vis kitos valstybės narės. Valstybės, kurios tam tikrais metais buvo atrinktos EKS veiklai organizuoti, turėjo siūlyti miestus ir pateikti jų paraiškas kartu su metine kultūrine programa Europos atrankos grupei, o ši Komisijai rekomenduodavo kultūros sostinėmis skirti kai kuriuos pasiūlytus miestus. Oficialiai EKS skelbia Ministrų Taryba.

2007 m. sausio 1 d. Sprendimas Nr. 1419/1999/EB buvo pakeistas Sprendimu Nr. 1622/2006/EB, kuriuo buvo patikslinti 2013 m. ir vėlesniais metais atrinktų miestų veiklos tikslai, nustatyta dviejų etapų nacionalinė atranka ir stebėsenos tvarka. Naujuoju sprendimu taip pat nustatyta po EKS paskyrimo surengti stebėsenos grupės posėdžius, po kurių pateikiama rekomendacija kultūros sostinėms skirti Melinos Mercouri apdovanojimą, jeigu tie miestai atitinka Sprendimu Nr. 1622/2006/EB nustatytus kriterijus ir yra įvykdę atrankos bei stebėsenos ir patariamosios grupių rekomendacijas. ES finansinė parama teikiama pagal ES programą „Kultūra“. 2007–2013 m. kasmet kiekvienai EKS skiriama iki 1,5 mln. EUR. Nuo 2010 m. visoms kultūros sostinėms taikomas stebėsenos procesas, kaip nustatyta Sprendime Nr. 1622/2006/EB.

2.2.        2012 m. Europos kultūros sostinės

Remiantis 2006 m. sprendimu, teisė siūlyti 2012 m. kultūros sostines buvo suteikta Portugalijai ir Slovėnijai, atrankai ir nominavimui taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas pagal to sprendimo 14 straipsnį.

Be to, 2006 m. sprendime nustatyta, kad 2010–2012 m. nominuotų miestų kultūros programų kriterijai bus taikomi pagal 1999 m. sprendimą, nebent miestai patys nuspręstų savo programas rengti pagal 2006 m. sprendimo kriterijus. Nauji bendro finansavimo ir stebėsenos procesai, išdėstyti 2006 m. sprendime, taikomi nuo 2010 m. EKS nominuotiems miestams.

2006 m. sprendimu buvo nustatytas naujas EKS ES finansavimo mechanizmas – Melinos Mercouri apdovanojimas, kuris skiriamas nominuotiems miestams prieš metų pradžią, atsižvelgiant į stebėsenos ir patariamosios grupės pateiktas ataskaitas; vienas iš šios grupės uždavinių yra teikti paramą ir patarti miestams nuo pat jų nominavimo dienos iki EKS metų pabaigos, taip pat apžvelgti ir įvertinti jų pasirengimą ir patikrinti, ar įvykdyti jų įsipareigojimai. Pirmą kartą apdovanojimas įteiktas 2010 m. kultūros sostinėms, vėliau – 2011 m. ir 2012 m. kultūros sostinėms.

Vadovaudamasi Sprendimo Nr. 1622/2006/EB pereinamojo laikotarpio nuostatomis, Portugalijos Vyriausybė, nesuorganizavusi nacionalinio konkurso, 2007 m. nusprendė rekomenduoti Gimarainsą tapti 2012 m. EKS. Slovėnijos vyriausybė priėmė sprendimą surengti nacionalinį konkursą ir taip atrinkti miestą, tapsiantį kultūros sostine; 2006 m. buvo paskelbtas viešas kvietimas teikti paraiškas, į kurį atsiliepė keturi miestai; remiantis konkurso rezultatais buvo rekomenduota EKS nominuoti Mariboro miestą drauge su penkiais miestais partneriais. Vis dėlto išorės vertinime pažymima, kad suinteresuotieji subjektai, su kuriais buvo konsultuotasi, nėra vieningos nuomonės, ar nacionalinė atrankos procedūra buvo vykdoma pačiu tinkamiausiu ar skaidriausiu būdu.

2008 m. lapkričio mėn. atrankos grupė rekomendavo, kad šie du miestai taptų 2012 m. EKS, ir pateikė rekomendacijų, kad padėtų šiems miestams pasiekti savo tikslų. 2009 m. gegužės mėn. ES Taryba oficialiai Gimarainsą ir Mariborą nominavo 2012 m. EKS. 2011 m. ataskaitoje Stebėsenos ir patariamoji grupė rekomendavo Gimarainsui ir Mariborui skirti Melinos Mercouri apdovanojimą[5].

3.           Išorės vertinimas

3.1.        Vertinimo sąlygos

Buvo siekiama įvertinti abiejų EKS veiklos aktualumą, veiksmingumą, našumą, tikėtiną tvarumą ir tęstinumą, atsižvelgiant į veiklos tikslus ir pačių EKS paraiškose bei veiklos įgyvendinimo etapu nustatytus tikslus. Be to, vertintas visos EKS iniciatyvos aktualumas, veiksmingumas, našumas ir tvarumas.

3.2.        Metodologija

Tam, kad būtų galima tarpusavyje palyginti skirtingų metų duomenis, vertinant turėjo būti taikomas tas pats modelis kaip ir 2007–2011 m. vertinimams. Kai tai buvo įmanoma, stebėta ir vertinta nemažai kriterijų, susijusių su iniciatyvos aukšto lygio visuotinių tikslų hierarchija ir su jos specifiniais bei veiklos tikslais.

Iš pradžių šie du miestai buvo įvertinti atskirai, remiantis pirminiais duomenimis, surinktais vykdant tyrimus vietoje arba gautus iš kiekvienos EKS, taip pat buvo atlikta įvairių antrinių duomenų šaltinių analizė. Pirminių duomenų šaltiniai apima kokybinius interviu, surengtus dviejų apsilankymų abiejuose miestuose metu, bei apklausą telefonu. Šiais interviu buvo siekiama įvertinti kiekvieną EKS iš įvairių perspektyvų , įskaitant valdymo grupes, vietos ir nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjus, taip pat kultūrinės veiklos vykdytojus ir įvairius partnerius, dalyvaujančius įgyvendinant EKS programas. Be to, asmenų, atsakingų už EKS projektus, buvo paprašyta prisidėti prie projektų vertinimo dalyvaujant internetinėje apklausoje. Antrinių duomenų šaltiniai apima pirmines EKS paraiškas, EKS užsakytų tyrimų ir ataskaitų analizę, renginių programų, reklaminės medžiagos ir interneto svetainių analizę, statistinius kultūros ir turizmo srities duomenis ir EKS pateiktus išsamius kiekybinius duomenis apie finansavimą, veiklą, našumą ir rezultatus.

Tada atlikus lyginamąją peržiūrą buvo apsvarstytos su Gimarainsu ir Mariboru susijusios išvados, taip pat įvardytos bendros temos ir visos EKS iniciatyvos rezultatai.

4.           Vertintojo išvados

4.1.        EKS iniciatyvos aktualumas

Vertintojas mano, kad EKS iniciatyva ir toliau lieka labai svarbi; ji yra glaudžiai susijusi su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 167 straipsniu, nes prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, išryškina bendrą kultūrinį palikimą bei kultūrinę įvairovę ir didina kultūrinį valstybių narių ir tarptautinį bendradarbiavimą.

EKS veikla ir toliau papildo kitas ES kultūros iniciatyvas, ypač 2007–2013 m. programą „Kultūra“ (ir ją pakeitusią programą „Kūrybiška Europa“). Svarbu yra tai, kad ji taip pat padeda siekti tikslų, nustatytų Europos kultūros darbotvarkėje – skatina kultūrinę įvairovę, padeda plėtoti tarptautinius kultūrinius ryšius ir stiprina kultūros vaidmenį, atsižvelgiant į ilgalaikį Europos miestų vystymą. Be to, EKS iniciatyva papildo kitas Europos programas, ypač jaunimo, pilietybės, švietimo ir mokymo bei regionų plėtros programas.

4.2.        2012 m. EKS renginių aktualumas

Atliekant vertinimą nagrinėta miestų motyvacija tapti EKS ir jų tikslų derėjimas su iniciatyvos ir Sutarties 167 straipsnyje nustatytais tikslais. Taip pat buvo nagrinėjamas procesas, kurio metu pirminiai 2012 m. EKS siekiai virto konkrečiais tikslais, ir tų tikslų raida planavimo laikotarpiu.

Vertinimo rezultatai rodo, kad abi 2012 m. EKS atsižvelgė į iniciatyvos tikslus ir juos pritaikė prie konkrečių savo aplinkybių ir prioritetų. Abiejų EKS įvykdyti tikslai ir renginiai atitiko pagrindinius ES lygmens tikslus. Abi EKS suplanavo įvairių kultūrinių programų ir su tuo susijusios veiklos (pvz., komunikacijos, savanorystės ir pan.), atitinkančių tokius ES lygmens tikslus, kaip kultūrinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimo skatinimas, Europos kultūrų įvairovės rėmimas ir jų bendrų bruožų akcentavimas, kultūros indėlio į ilgalaikį miestų vystymąsi didinimas, socialinio ir ekonominio miestų vystymosi rėmimas, piliečių dalyvavimo skatinimas, miestų kultūrinės pasiūlos masto, įvairovės ir europinio aspekto įtvirtinimas,  prieigos prie kultūros galimybių ir dalyvavimo plėtotė,  kultūros sektorių pajėgumų didinimas ir tarptautinio miestų žinomumo didinimas.

4.3.        Valdymo ir administravimo veiksmingumas ir projektų įgyvendinimo pajėgumas

Atliekant vertinimą, nagrinėtas EKS projektų įgyvendinimo pajėgumas ir veiklos valdymo ir administravimo veiksmingumas, įskaitant organizacinius modelius, kultūrinės veiklos sričių ir renginių atrankos bei įgyvendinimo tvarką, ryšius, reklamą ir finansavimo būdus.

Panašiai kaip vertinant 2007–2011 m. EKS, 2012 m. EKS vertinime pabrėžiama, kad labai svarbu, nors ir nelengva, nustatyti tinkamą organizacinę struktūrą ir suburti komandą, turinčią reikiamų įgūdžių kultūrinei programai įgyvendinti. Tam reikia daugiau įgūdžių ir kitokios organizacinės struktūros nei turėjo pirminę paraišką pateikusi komanda. Be to, būtina suderinti meninius ir politinius interesus ir užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų ir palankiai vertintų naują įgyvendinimo sistemą. Paprastai rekomenduotina nauja ir nepriklausoma struktūra, pritaikyta prie konkretaus miesto politinių ir kultūrinių aplinkybių.

Kultūros ministerija ir Gimarainso miesto taryba 2009 m. įsteigė naują organizaciją – Gimarainso miesto fondą. Su šiuo fondu dalytasi EKS valdymo ir administravimo rūpesčiais. Fondas buvo atsakingas už bendros vizijos kūrimą, ryšius ir administravimą, o jau egzistavusi organizacija, Oficina, buvo atsakinga už pačios kultūrinės programos įgyvendinimą. Be to, vieną programos dalį, „Intersecting Times“, administravo ir finansavo vietos asociacijų konsorciumas. Vertintojai pažymi, kad nors planavimo laikotarpiu buvo patirta sunkumų, valdymo ir administravimo struktūros tais metais, kai miestai buvo EKS, veikė palyginti gerai. Atrodo, kad Gimarainso bendra 2012 m. vizija, tikslai ir programavimo principai labai stipriai nepasikeitė nuo paraiškos pateikimo etapo iki įgyvendinimo EKS metais. Stiprus politinis palaikymas, kurio Gimarainsas 2012 m. sulaukė iš miesto administracijos, taip pat labai prisidėjo prie jo sėkmės. Tai atspindėjo įsipareigojimas dėl kultūros infrastruktūros projektų, parama administravimo komandai ir glaudus bendradarbiavimas su ja, taip pat didelė parama įgyvendinant kultūros projektus. Miesto administracija EKS vertino kaip strateginį projektą, ir labai daug pastangų buvo skirta tam, kad jis būtų įgyvendinamas sėkmingai.

Maribore nebuvo oficialių partnerystės projektų ar tvirtos vietos lyderystės (dėl kelis kartus pasikeitusios vyriausybės), todėl planavimo ir įgyvendinimo laikotarpiu buvo susidariusi probleminė padėtis. Planavimo etapą administravo savivaldybės įsteigtas laikinasis sekretoriatas. Kai galutinė infrastruktūra jau buvo sukurta, palyginti greitai buvo suburta komanda, kuri, pasak vertintojų, turėjo veikti paskubomis. Vertinime pažymima, kad įgyvendinimo agentūros veikloje būta nemažai sėkmės veiksnių, tarp kurių – naujos ir nuoseklios programos koncepcijos kūrimas, išsamios konsultacijos su partneriais, veiklos vykdytojais ir menininkais, tačiau taip pat miesto tarybos ir bendrosios administracijos parama personalui ir tai, kad sugebėta apsaugoti autonomiją nuo išorės įsikišimo. EKS palaipsniui užsitikrino piliečių, žiniasklaidos partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų palaikymą. Tačiau didžioji dalis numatytų infrastruktūros patobulinimų nebuvo įgyvendinta, o tai labai stipriai apribojo renginių vietų pasirinkimą ir kartais reiškė, kad suplanuoti renginiai negalėjo įvykti. Tam tikrais momentais buvo iškilęs realus pavojus, kad dėl konfliktų, susijusių su institucinėmis struktūromis, finansavimo įsipareigojimais ir infrastruktūros problemomis, gali žlugti visas projektas.

Kaip ir ankstesniuose vertinimuose, 2012 m. patirta didelių iššūkių, kuriuos kėlė EKS valdymas ir administravimas bei politinės įtakos vaidmuo, organizacinio neužtikrintumas ir personalo kaita. Tai, ko gero, neišvengiama, atsižvelgiant į EKS pobūdį ir trukmę; tačiau 2012 m. aiškiai parodė, jog labai svarbios yra miesto ir kitos institucijos, kurios teikia nuolatinę paramą ir rodo tvirtą palaikymą bei įsipareigojimą, kad būtų galima greitai nustatyti ir įveikti bet kokius sunkumus.

Europos lygmeniu EKS iniciatyva ir toliau yra labai efektyvi ekonomiškai, palyginti su kitomis ES politikos priemonėmis ir mechanizmais, turint omenyje labai nedidelį ES finansavimą – Melinos Mercouri apdovanojimą. Nors šis apdovanojimas sudarė gana nedidelę dalį viso abiejų miestų EKS skirto biudžeto, finansinės problemos, su kuriomis susidūrė abu miestai, reiškė, kad abiem atvejais ta finansinė parama buvo labai vertinga. Be to, apdovanojimas turi didelę simbolinę vertę ir juo pripažįstama planavimo laikotarpiu miestų padaryta pažanga.

4.4.        Kultūrinės veiklos ir meninio bei kultūrinio turinio kūrimo veiksmingumas

Vertintojų teigimu, abi 2012 m. EKS sėkmingai įgyvendino kultūros programas, kurios buvo platesnės, novatoriškesnės ir tarptautiškesnės (temų, menininkų, atlikėjų ir auditorijos atžvilgiu) nei ankstesnės šių miestų kultūros programos. Buvo nagrinėjamos naujos temos, viešinti abiejų miestų kultūros lobiai ir įvairovė, renginiai vyko naujose ar neįprastose erdvėse, jie buvo atviri piliečiams.

2012 m. Mariboras vykdė plataus masto ir naujovišką kultūrinę programą, įskaitant daugybę visiškai naujų kultūrinių renginių, ypač pabrėžiant naujas kūrybinės raiškos formas ir tarpdalykinę veiklą, taip pat itin intensyvų bendradarbiavimo ir dalyvavimo pobūdį, suburiant tarptautinius veiklos vykdytojus ir vietos organizacijas, menininkus ir piliečius.

Daug renginių buvo organizuota remiantis bendra veikla ir bendradarbiavimu. Tai, kad 2012 m. Mariboras sėkmingai pasitelkė bendrą veiklą, iš dalies buvo išteklių ir laiko stokos parengti išsamią savo pačių kultūrinę programą pasekmė. Vis dėlto miestas sugebėjo tinkamai pasinaudoti išorės partnerių ištekliais ir patirtimi (pavyzdžiui, jis pasitelkė kultūros ambasadas, apimančias 80 organizacijų iš 31 šalies), kartu užtikrindamas, kad vykdomi renginiai atitiktų jų pačių ir EKS taikomus ES lygmens tikslus.

Galutinė programa buvo nuoseklesnė ir labiau struktūrinė pirminio sumanymo versija. Ją sudarė šimtai projektų, o 2012 m. auditorija siekė apytiksliai 3,1 mln. žmonių (iš viso – 4,5 mln.). Tai reikšmingas augimas ir masto, ir renginių pobūdžio požiūriu, palyginti su tuo, kas paprastai buvo pasiekiama Mariboro gyventojams. Vertinime pažymima, kad daugybė suinteresuotųjų subjektų išreiškė nuomonę, jog programa atspindėjo tinkamą aukštosios ir popkultūros pusiausvyrą, įskaitant pakankamą skaičių vadinamųjų prestižinių renginių, tačiau daug dėmesio skiriant dalyvavimui ir naujoviškam turiniui, įskaitant veiklą, kuria buvo derinamos meninės disciplinos ir eksperimentinės prieigos, pasitelkiant, be kita ko, naująsias priemones.

Gimarainsas vykdė kultūros programą, kuri apėmė daug naujų ir naujoviškų kultūrinės veiklos krypčių. Vertintojai mano, kad buvo sėkmingai įtraukti miesto gyventojai, pritraukta šalies ir užsienio svečių, taip pat padidėjo miesto siūloma kultūrinė pasiūla. Kultūrinės programos ašis buvo Gimarainso meninė kūryba. Jau iš pat pradžių pagrindiniai dalyvavę suinteresuotieji subjektai nenorėjo tiesiog kurti tokios festivalių programos, kai kviečiami geriausi kitur sukurti projektai, bet nusprendė sutelkti dėmesį į meninę kūrybą pačiame Gimarainse ir prisidėti prie meninio ir kūrybinio miesto pajėgumo ir potencialo didinimo.

Trumpai tariant, į Gimarainso programą buvo įtraukta šimtai renginių, kuriuose dalyvavo 25 000 menininkų ir specialistų. Prie kultūrinių renginių prisidėjo 15 000 piliečių ir 300 organizacijų. Į programą buvo įtraukta 1 000 naujai sukurtų kūrinių, buvo surengta 700 menininkų kūrybinių viešnagių. Sukurta 40 filmų, pristatyta 60 naujų leidinių, įvyko 100 tarptautinių premjerų.

Programos tikslas buvo ištyrinėti miestą, pasitelkiant skirtingų jo praeities ir dabarties aspektų menines interpretacijas. Pavyzdžiui, kino programa buvo parengta taip, kad būtų iš naujo atrastas miesto garso ir vaizdo palikimas, o meno ir architektūros programa buvo sutelkta į vietos tapatybę ir istoriją, ypač susiejant miesto pramoninį palikimą su socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais matmenimis.

4.5.        Kultūrinio Europos aspekto plėtojimo veiksmingumas

Vertinime pažymima, kad abiejų 2012 m. EKS kultūros programų Europos aspektas visų pirma buvo susijęs su pastangomis remti tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą ir internacionalizuoti tam tikrus miestų kultūros sektorius. Nors Europos temos buvo įtrauktos į abiejų miestų programas, jos labiau buvo susijusios su konkrečiomis sritimis ar individualiais projektais, tačiau nepersmelkė visos kultūrinės programos. Nors būtų visiškai nerealu tikėtis, kad EKS titulas paverstų Gimarainsą ir Mariborą svarbiomis kultūrinėmis destinacijomis (bent jau ne pasibaigus EKS metams), intensyvaus tarptautinio populiarinimo trūkumas yra tam tikra prasme abiejų miestų prarasta galimybė, net jei EKS metai turėjo teigiamo poveikio platesniam susipažinimui su tais miestais ir turizmo skatinimui. Atrodo, kad 2012 m. EKS iniciatyva buvo vienintelė apytiksliai 39 proc. viešnagių Maribore ir miestuose partneriuose priežastis. Gimarainse turizmo informacijos centruose lankytojų skaičius padidėjo 120 proc., o per 25 proc. lankytojų nurodė, kad EKS iniciatyva buvo viena iš priežasčių, dėl kurių jie apsilankė šiame mieste.

Galiausiai, abi EKS bendradarbiavo mažiau negu tikėtasi, nors tokiais atvejais, kai atstumai yra dideli ir nėra istorinių ar kultūrinių ryšių, galimybės plėtoti tokias sąsajas yra ribotos.

4.6.        Piliečių įtraukimo ir informavimo veiklos veiksmingumas

Vertinime pažymima, kad vienas iš abiejų miestų sėkmės veiksnių buvo piliečių įtraukimas. 2012 m. Gimarainsas sulaukė didelės piliečių paramos, energijos ir įsitraukimo, jie EKS metus vertino kaip vieną iš esminių momentų, kuris jų miestui suteikė naują postūmį, sustiprino jo vaidmenį šalyje ir padidino jo matomumą tarptautiniu mastu. Šiuo atveju pagrindiniai sėkmės veiksniai buvo komunikacijos stilius ir logotipas. Mariboras taip pat ilgainiui pasiekė aukšto lygio piliečių informuotumą, dalyvavimą ir įsitraukimą ir laipsniškai įgijo piliečių, žiniasklaidos partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų palaikymą, buvo įveikta išankstinė neigiama nuostata ir skeptiškas nusistatymas. Be to, į jo programą buvo įtraukta įvairi veikla, skirta kultūros, kūrybingumo ir kitų sričių sąsajoms tirti; antai Mariboro universiteto įvairiuose fakultetuose buvo vykdomi moksliniai tyrimai, susiję su menais ir kultūra.

4.7.        Poveikio ekonominiam ir miestų vystymuisi bei turizmui veiksmingumas

Gimarainsui buvo labai svarbu investuoti į miesto pajėgumus, kad prisidėtų prie ekonominio ir socialinio vystymosi. Pirma, investicijos į infrastruktūrą buvo skirtos padidinti miesto pajėgumus. Antra, programoje didelis dėmesys buvo skirtas tam, kad būtų padidintas vietos kultūros sektoriaus pajėgumas. Trečia, didelė kultūrinės programos dalis buvo skirta auditorijos formavimui, bendruomenės įtraukimui ir įvairios kultūrinės pasiūlos piliečiams pateikimui. Vertinimo metu gauti duomenys rodo, kad EKS turėjo įtakos verslo plėtrai mieste, ypač paslaugų sektoriui miesto centre. Tvirta 2012 m. Gimarainsui suteikta miesto administracijos, kuri EKS vertino kaip strateginį projektą, politinė parama šiuo atžvilgiu buvo akivaizdus privalumas. 2012 m. Gimarainso patirtis patvirtina, kad EKS potencialą gali padidinti ERPF investicijos ir, savo ruožu, EKS šioms investicijoms gali suteikti papildomos naudos. Daug ankstesnių EKS pasitelkė ERPF finansavimą infrastruktūros vystymui, tačiau 2012 m. Gimarainso atveju apie 70 proc. viso finansavimo buvo iš ERPF.

Pirminėje Mariboro paraiškoje buvo ypač pabrėžiama, kad EKS iniciatyva bus pasitelkta miesto, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi skatinti, ir bus siekiama panaudoti kultūrą, kad miestui būtų suteiktas naujas postūmis, kad miesto gyventojai įgytų naujo pasitikėjimo, kad būtų užmegzti ryšiai, kurie prisidėtų prie platesnio masto socialinio ir ekonominio vystymosi. Nors dauguma infrastruktūros projektų nebuvo tęsiami, miestas išlaikė siekį EKS metus išnaudoti kaip priemonę, prisidedančią prie miesto ir regiono vystymosi. To pasekmė – labai įvairios veiklos, skirtos per kultūrą atgaivinti miesto centrus, vystymas. Kai kurie miestai partneriai labai palankiai vertino savo įsitraukimą į EKS metų veiklą. Akivaizdu, kad tai darė didelį teigiamą poveikį mažesniems miestams, kurių kai kurie pritraukė daug lankytojų ir ėmė labiau vertinti savo kultūros vertybes, išplėtojo idėjų dėl naujų kultūros ir turizmo vystymo būdų.

Vertinime pažymima, kad abiejuose miestuose padidėjo lankytojų skaičius, o tai turėjo didelės įtakos vietos ekonominei veiklai.

4.8.        Tvarumas

Vadovaujantis 2006 m. sprendimu, EKS turi būti „darni ir neatskiriama miesto kultūrinės ir socialinės plėtros dalis“. Vertintojai pažymi, kad abiejų 2012 m. EKS atveju buvo plėtojama nauja ir patobulinta kultūros infrastruktūra ir nauja kultūrinė veikla, kuri tęsiama ir EKS metams pasibaigus. Tvaraus kultūros sektoriaus pajėgumo srityje abi EKS įgijo daugiau patirties, pagilino žinias ir pagerino tinklų veiklą bei bendradarbiavimą kultūros sektoriaus viduje.

Abiejuose miestuose kultūrinės veiklos vykdytojai įgijo vertingų įgūdžių ir ekspertinių žinių ir labai tikėtina, kad bus poveikio didinant miestų kultūrinę pasiūlą. Vis dėlto sunku tikėtis, kad tai darys nuolatinį poveikį kultūros valdymui; tam labai reikėtų ilgalaikės strategijos, kuri turėtų būti įtraukta į atrankos ir stebėsenos procesus.

Abiem atvejais panašu, kad tvarumas toli gražu nėra užtikrintas, be kita ko, ir dėl neaiškios ekonominės padėties. Maribore politinė padėtis ir toliau yra nestabili, ekonominės perspektyvos ir toliau lieka neigiamos, o ilgalaikio planavimo ar veiklos tęstinumo (po 2013 m. birželio mėn.) nebuvimas kartu su sumažėjusiu kultūros biudžetu lems, kad bus sudėtinga tęsti pastarojo meto pagausėjusią kultūrinės veiklą ar išlaikyti aukštesnį visuomenės įsitraukimo į kultūrą lygį. Gimarainsas neturi ilgalaikės kultūros strategijos, o miesto fondas, kuris administravo EKS, bus išformuotas 2013 m. pabaigoje. Vis dėlto vyksta vietos valdžios institucijų, nacionalinės vyriausybės ir universiteto derybos, kad būtų sudaryta bendradarbiavimo sistema, siekiant užtikrinti valdymo struktūrų tvarumą. Be to, gali būti, kad vietos valdžios institucijos galės užtikrinti, kad būtų tęsiama tam tikra svarbiausia veikla.

5.           Pagrindinės išorės vertintojų rekomendacijos ir Komisijos išvados

Rekomendacijos formuluojamos atsižvelgiant į vertintojų nuomonę, grindžiamą ne tik 2012 m. EKS veiklos, bet ir visos EKS iniciatyvos įgyvendinimo vertinimu. Vertintojai atkreipia dėmesį, kad daug ankstesnių EKS vertinimų rekomendacijų vis dar galioja ir yra aktualios.

Rekomenduojama toliau tęsti EKS veiklą kaip didelio matomumo ir simbolinę ES iniciatyvą; nacionaliniu mastu reikalingos skaidrios atrankos procedūros, reikia tvirtesnių stebėsenos priemonių, kuriomis siekiama teikti paramą ir rekomendacijas miestams ankstyvaisiais etapais, – tai būtų būdas geriau užtikrinti nuolatinę pažangą planavimo laikotarpiu; įtvirtinti reikalavimą kiekvienai EKS užmegzti glaudesnius ryšius su kita tų pačių metų EKS, labiau pabrėžti poreikį, kad EKS sukurtų savo institucinę sistemą reikiamu metu ir vystytų konkretesnes išliekamąsias struktūras; be to, pačiuose miestuose pradėti taikyti nuoseklesnes vertinimo procedūras. Vertinimo išvados patvirtina, kad EKS vardas yra toliau labai vertinamas, jis suteikia postūmį įvairioms kultūrinėms programoms ir padeda pasiekti svarbių rezultatų. ES įsitraukimas ir finansinė parama turi didelį sverto poveikį, todėl ši iniciatyva yra ekonomiškai naudinga ir veiksminga.

Komisija sutinka su bendru vertinimu ir išvadomis ir pritaria vertintojų rekomendacijoms.

Šio vertinimo rekomendacijos iš esmės atitinka neseniai Komisijos pasiūlyto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., nuostatas[6].

Remiantis visais dabartinės sistemos, kuri apskritai veikia gerai, privalumais, pasiūlyme išlaikomos jos pagrindinės ypatybės ir bendroji struktūra. Vis dėlto, atsižvelgiant į 2012 m. ir ankstesnių metų EKS išorės vertintojų rekomendacijas ir į kitus argumentus, siūlomi tokie patobulinimai:

– patikslinti Melinos Mercouri apdovanojimo išmokėjimo sąlygas; taip pat rekomenduojama įvertinti 2011 m. EKS, susieti apdovanojimą su miestų pažanga vykdant įsipareigojimus paraiškų teikimo etapu – nustatant aiškesnes ir griežtesnes sąlygas ir kriterijus, dėl kurių Komisija galėtų atsisakyti išmokėti apdovanojimą – taip pat atidėti apdovanojimo mokėjimą iki EKS metų, kad Komisija galėtų savo sprendimą priimti vadovaudamasi solidesniu pagrindu ir turėdama daugiau informacijos;

– pradėti taikyti aiškesnius ir išsamesnius atrankos kriterijus, siekiant padidinti skaidrumą ir proceso teisingumą, įskaitant kriterijus, susijusius su EKS įnašu į miesto ilgalaikę strategiją, su plataus masto politinės paramos poreikiu, valdymu ar finansavimo strategijos pagrįstumu;

– skatinti, kad tų pačių metų EKS užmegztų tarpusavio ryšius ir vykdytų bendrus projektus kaip dalį savo kultūrinių programų, nes nauji darbiniai ryšiai joms gali būti labai naudingi, nors – kaip teisingai pažymėta ataskaitoje – kartais tai gali kelti sunkumų, jei miestai geografiškai yra nutolę ar turi labai nedaug kultūrinių ir istorinių tarpusavio ryšių;

– skatinti, kad pačios EKS imtųsi mokslinių tyrimų ir studijų dėl EKS metų rezultatų ir poveikio; tai reikštų, kad miestai privalėtų atlikti vertinimą, kad galėtų geriau įvertinti, kaip įgyvendinti jų tikslai.

Be to, Komisijos pasiūlymu siekiama patobulinti sistemą, nustatant bendrą tikslą, susijusį su kultūros indėliu į ilgalaikį miestų vystymą, pridedant trečią oficialų stebėsenos posėdį likus trejiems metams iki EKS metų ir pabrėžiant tai, kad miestai kandidatai kultūros strategiją turi turėti jau paraiškų pateikimo laikotarpiu.

[1]               OL L 304, 2006 11 3.

[2]               Dokumentas „2012 m. Europos kultūros sostinių ex post vertinimas. Galutinė Europos Komisijai skirta ataskaita“, kurį 2012 m. Komisija patikėjo parengti ECORYS UK Ltd; ataskaita parengta pagal paslaugų sutartį Nr. EAC/50/2009 dėl vertinimo, su vertinimu susijusių paslaugų ir poveikio vertinimo rėmimo.

[3]               1985 m. birželio 13 d. kultūros ministrų rezoliucija dėl kasmetinės Europos kultūros miesto iniciatyvos.

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:1985:153:0002:0003:EN:PDF

[4]               OL L 166, 1999 7 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 649/2005/EB (OL L 117, 2005 5 4).

[5]               Žr. Atrankos bei stebėsenos ir patariamosios grupės ataskaitas adresu http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/capitals/past-capitals_en.htm.

[6]               COM(2012) 407 final.