52013PC0814

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pelno mokesčio bazės erozija yra labai svarbus daugelio ES ir ne ES šalių politinės darbotvarkės klausimas, jis buvo įtrauktas į neseniai vykusių G20 ir G8 susitikimų darbotvarkę[1]; šiuo metu EBPO sprendžia mokesčio bazės erozijos ir pelno perkėlimo klausimus, ši veikla sulaukė plataus masto pritarimo[2].

Dvigubas neapmokestinimas yra viena iš svarbiausių ES sričių, kurioje reikia imtis skubių ir koordinuotų veiksmų ir kuri įtraukta į dabartinę veiklą, kuria siekiama gerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, šalinant mokesčių spragas, kurios susidaro pasinaudojant nacionalinių mokesčių sistemų skirtumais. Dėl dvigubo neapmokestinimo valstybės narės netenka daug pajamų, o bendrojoje rinkoje sudaromos sąlygos nesąžiningai įmonių konkurencijai.

2009 m. Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupėje[3] nustatytas konkretus dvigubo neapmokestinimo pavyzdys, susijęs su tam tikrais hibridinių finansinių priemonių neatitikimais. 2012 m. Komisijos viešųjų konsultacijų dėl dvigubo neapmokestinimo[4] metu gautuose atsakymuose bendrai pareikšta, kad tokie neatitikimai yra nepageidautini.

Hibridinių paskolų priemonės yra finansinės priemonės, kurioms būdingi ir skolos, ir nuosavo kapitalo požymiai. Dėl skirtingų mokestinių nuostatų, kurias valstybės narės nustato hibridinėms paskoloms (skolos ar nuosavo kapitalo), tarpvalstybinės hibridinės paskolos mokėjimai vienoje valstybėje narėje (mokėtojo valstybėje narėje) laikomi atskaitytinomis išlaidomis, o kitoje valstybėje narėje (gavėjo valstybėje narėje) – neapmokestinamu pelno paskirstymu, ir taip susidaro nenumatytas dvigubo neapmokestinimo atvejis.

Siekdama spręsti šį klausimą Elgesio kodekso grupė parengė gaires, kuriomis remdamasi valstybė narė gavėja turėtų laikytis mokestinių nuostatų, kurias hibridinių paskolų mokėjimams nustatė šaltinio valstybė narė (t. y. hibridinių paskolų mokėjimai, atskaitytini šaltinio valstybėje narėje, neturėtų būti neapmokestinami)[5].

Tačiau sprendimo, dėl kurio susitarė Elgesio kodekso grupė, negalima saugiai įgyvendinti pagal Direktyvą 2011/96 dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms[6] (Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyva – PDD), iš dalies pakeistą dėl Kroatijos Respublikos stojimo[7]. Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvoje, atsižvelgiant į įvairias reikalavimų atitikimo sąlygas, valstybės narės yra įpareigotos neapmokestinti (arba suteikti lengvatą užsienyje atliktam apmokestinimui) pelno, kurį patronuojančios bendrovės gavo iš kitos valstybės narės dukterinės bendrovės, paskirstymo. Taip daroma net jeigu valstybėje narėje, kurioje įsikūrusi mokančioji dukterinė bendrovė, pelno paskirstymas laikomas atskaitytinu mokėjimu.

Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. kovo mėn. išvadose ir Europos Parlamentas savo 2012 m. balandžio 19 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad reikia parengti konkrečias priemones, kaip geriau kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Europos Parlamentas paragino peržiūrėti PDD, kad būtų galima pašalinti ES mokesčių slėpimą pasitelkiant hibridines finansines priemones.

2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos priimtame Veiksmų plane stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu[8] kaip vienas iš veiksmų, kurių bus imtasi trumpuoju laikotarpiu (2013 m.), nurodytas mokesčių sistemų neatitikimų šalinimas. Šiuo atžvilgiu veiksmų plane nurodyta, kad „per išsamias diskusijas su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad konkrečiu atveju negalima priimti bendro sprendimo iš dalies nepakeičiant Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvos. Bus siekiama užtikrinti, kad taikant direktyvą nebūtų netyčia užkertamas kelias imtis veiksmingų priemonių prieš dvigubą neapmokestinimą hibridinių paskolų struktūrų srityje“.

Veiksmų plane taip pat nurodyta, kad reikia peržiūrėti pelno mokesčio direktyvų, įskaitant PDD, nuostatas dėl kovos su piktnaudžiavimu, siekiant įgyvendinti pagrindinius savo Rekomendacijos dėl agresyvaus mokesčių planavimo principus[9]. Rekomendacijoje valstybėms narėms patariama priimti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, siekiant pašalinti agresyvaus mokesčių planavimo praktiką.

Nors į dabartinę PDD įtraukta kovos su piktnaudžiavimu nuostata, jai trūksta aiškumo ir dėl to gali kilti painiava. Įtraukus išsamesnę bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, pritaikytą Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvos specifikai, kartu su Rekomendacijoje dėl agresyvaus mokesčių planavimo nurodytais principais, šie sunkumai būtų pašalinti ir būtų padidintas priemonių, kurių imtasi nacionaliniu mastu, siekiant kovoti su tarptautinio masto mokesčių vengimu, veiksmingumas, kartu gerinant koordinuotus valstybių narių veiksmus ir užtikrinant Sutarties laisvių principo laikymąsi, kaip jį aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją[10], kuria paragino valstybes nares priimti Komisijos veiksmų planą ir visapusiškai įgyvendinti Rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo. Europos Parlamentas taip pat paragino Komisiją konkrečiai spręsti valstybėse narėse naudojamų skirtingų mokesčių sistemų hibridinių priemonių neatitikimo problemą, taip pat pateikti 2013 m. pasiūlymą dėl PDD persvarstymo, siekiant persvarstyti kovos su piktnaudžiavimu nuostatą ir panaikinti dvigubą neapmokestinimą ES, kurį palengvina hibridinės priemonės.

Savo 2013 m. gegužės 22 d. išvadose Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Komisijos ketinimą iki metų pabaigos pateikti pasiūlymą persvarstyti Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Be konsultacinio darbo, susijusio su Elgesio kodekso grupe, ir 2012 m. Komisijos pradėtų viešųjų konsultacijų dėl dvigubo neapmokestinimo (žr. 1 punktą), 2013 m. balandžio mėn. Komisija surengė techninio pobūdžio susitikimus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis.

Poveikio vertinimas

Parengtas PDD pakeitimo poveikio vertinimas. Poveikio vertinime nagrinėjamos įvairios galimybės iš dalies pakeisti PDD, kurios lyginamos su „veiksmų nesiėmimo“ arba ,,status quo“ scenarijumi.

Nustatyta, kad dvigubo neapmokestinimo, kurį lemia hibridinės finansinės priemonės ir agresyvus mokesčių planavimas, panaikinimas turės teigiamą poveikį valstybių narių mokestinėms pajamoms, kurias kitu atveju neigiamai veikia bendras susijusių šalių mokamų mokesčių sumažinimas ir papildomi mokesčių planavimo ir susijusių priemonių išlaidų atskaitymai. Poveikio vertinime nebuvo įmanoma kiekybiškai įvertinti pageidaujamų pakeitimų naudos. Tačiau susiję skaičiavimai nėra esminiai priimant sprendimą kovoti su hibridinėmis finansinėmis priemonėmis ir mokestiniu piktnaudžiavimu; šiuo atžvilgiu lemiamas vaidmuo tenka konkurencijos priežastims, ekonominiam veiksmingumui, skaidrumui ir sąžiningumui – dalykams, kurie būtų labai naudingi vidaus rinkai.

Hibridinių paskolų neatitikimai

Poveikio vertinime nustatyta, kad geriausia galimybė yra atsisakyti taikyti PDD numatytą atleidimą nuo mokesčių pelno paskirstymo mokėjimams, kurie atskaitomi šaltinio valstybėje narėje. Gaunančiosios bendrovės (patronuojančios bendrovės arba patronuojančios bendrovės nuolatinės buveinės) valstybė narė atitinkamai apmokestina tą pelno paskirstymo mokėjimų dalį, kuri atskaitoma mokančiosios dukterinės bendrovės valstybėje narėje.

Nustatyta, kad ši galimybė yra veiksmingiausia, siekiant panaikinti hibridines finansines priemones, kadangi ja bus užtikrintas nuoseklus traktavimas visoje ES. Pasirinkus šią galimybę bus lengviau siekti pagrindinio PDD tikslo, t. y. sukurti vienodas sąlygas įvairių valstybių narių patronuojančių ir dukterinių bendrovių grupėms ir tos pačios valstybės narės patronuojančių ir dukterinių bendrovių grupėms. Taip norima pasiekti, kad visų bendrovių realizuotas pelnas būtų apmokestintas atitinkamoje valstybėje narėje ir kad nė viena bendrovė neišvengtų apmokestinimo pasinaudojusi spragomis, kurios susidaro dėl hibridinio finansavimo tarpvalstybiniu mastu. Tikslas – panaikinti nepriimtiną praktiką, kurią taikydamos bendrovės išvengia reikiamo apmokestinimo.

Kovos su piktnaudžiavimu nuostata

Poveikio vertinime nustatyta, kad veiksmingiausia galimybė būtų atnaujinti dabartines PDD nuostatas dėl kovos su piktnaudžiavimu, atsižvelgiant į bendras kovos su piktnaudžiavimu taisykles, pasiūlytas 2012 m. gruodžio mėn. Rekomendacijoje dėl agresyvaus mokesčių planavimo, ir įpareigoti valstybes nares priimti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę.

Ši galimybė bus veiksmingiausia, siekiant bendro kovos su piktnaudžiavimu Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyva nuostatų standarto. Bendra kovos su piktnaudžiavimu nuostata visose valstybėse narėse visiems mokesčių mokėtojams ir mokesčių administracijoms bus užtikrintas aiškumas ir tikrumas. Dabartinės valstybių narių kovos su piktnaudžiavimu priemonės yra įvairiausių pavidalų ir apima įvairius tikslus, jos parengtos atsižvelgiant į nacionalinę specifiką, siekiant spręsti konkrečias VN problemas ir atsižvelgti į jų mokesčių sistemų požymius.

Pasirinkus šią galimybę, bus užtikrintas aiškumas, nes bus aiškiai nurodyta, kokias kovos su piktnaudžiavimu taisyklės nuostatas valstybės narės turi priimti įgyvendindamos PDD. Todėl ši galimybė užtikrins, kad dėl ES valstybių narių priimtų ir įgyvendinamų kovos su piktnaudžiavimu priemonių nekils ES taisyklių nesilaikymo problema. Be to, bus vienodai taikoma ES direktyva ir nebus galimybių ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo (t. y. bendrovėms investuoti per tarpininkus valstybėse narėse, kuriose ne tokia griežta kovos su piktnaudžiavimu nuostata arba kur visai netaikoma jokia taisyklė).

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pasiūlymu siekiama pašalinti hibridinių finansinių priemonių neatitikimus, susijusius su PDD taikymu, ir įvesti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, siekiant apsaugoti šios direktyvos veikimą.

Siekiant šių tikslų reikia iš dalies pakeisti PDD ir todėl Komisija turi vienintelę galimybę – pateikti direktyvos pasiūlymą. Tiesioginio apmokestinimo srityje atitinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 115 straipsnis, pagal kurį Komisija gali leisti direktyvas dėl valstybių narių nuostatų, turinčių tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui, suderinimo.

Valstybės narės, veikdamos vienašališkai, negali tinkamai pasiekti šios iniciatyvos tikslų. Būtent dėl nacionalinės teisės aktų, susijusių su hibridinio finansavimo apmokestinimo tvarka, skirtumų mokesčių mokėtojai, visų pirma bendrovių grupės, turi galimybę imtis tarpvalstybinių mokesčių planavimo strategijų, dėl kurių iškraipomi kapitalo srautai ir konkurencija vidaus rinkoje. Be to, apskritai labai skirtingi būdai, kuriuos valstybės narės taiko kovodamos su piktnaudžiavimu, lemia teisinį netikrumą ir trukdo siekti tikrojo PDD tikslo, t. y. pašalinti mokestines kliūtis tarpvalstybiniam skirtingų valstybių narių bendrovių grupavimui. Norint įgyvendinti iniciatyvos tikslą, reikia imtis veiksmų ES mastu. Todėl siūlomi daliniai pakeitimai atitinka subsidiarumo principą. Siūlomi daliniai pakeitimai taip pat atitinka proporcingumo principą, kadangi neviršija to, kas būtina sprendžiant minėtus klausimus, taip pat ir to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų, visų pirma tinkamo ir veiksmingo vidaus rinkos veikimo.

Subsidiarumo principas

Hibridinių finansinių priemonių neatitikimai

Atskirų valstybių narių veiksmais hibridinių finansinių priemonių neatitikimams šalinti nebūtų veiksmingai išspręsta problema, kadangi ją lemia skirtingų nacionalinių mokesčių sistemų sąveika. Iš tikrųjų pavienės nesuderintos iniciatyvos gali lemti papildomą neatitikimą arba sukurti naujų mokestinių kliūčių vidaus rinkoje.

Iš dalies pakeisti valstybių narių dvigubo apmokestinimo sutartis nebūtų tinkamas šio klausimo sprendimo būdas, nes kiekviena šalių pora gali sugalvoti skirtingą sprendimą. Kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis, pvz., tomis, kurių ėmėsi EBPO dėl pelno mokesčio bazės erozijos, nebūtų galima išspręsti konkrečių ES problemų, kadangi tuo tikslu reikia iš dalies pakeisti dabartinius ES teisės aktus.

Galiausiai Elgesio kodekso grupėje pasiektas susitarimas, kad valstybės narės taikytų suderintą metodą, gali būti taikomas tik iš dalies pakeitus Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvą, o to valstybės narės negali padaryti be Komisijos pasiūlymo.

Piktnaudžiavimo prevencija

Pagal dabartinę Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvą valstybėms narėms leidžiama taikyti nacionalines arba susitarimais paremtas nuostatas dėl sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prevencijos. Tačiau ši nuostata turi būti aiškinama taip, kaip ją aiškina ESTT. Remiantis ESTT praktika, nustatomas principas, kad valstybės narės, kovodamos su piktnaudžiavimu, negali viršyti bendrojo Bendrijos teisės principo. Be to, rezultatai, gauti taikant kovos su piktnaudžiavimu priemones, negali būti nesuderinami su pagrindinėmis Sutarties laisvėmis.

Be to, valstybių narių dabartinės nacionalinės kovos su piktnaudžiavimu priemonės yra įvairiausių pavidalų ir apima įvairius tikslus, jos parengtos atsižvelgiant į nacionalinę specifiką, siekiant spręsti konkrečias valstybių narių problemas ir atsižvelgti į jų mokesčių sistemų požymius. Dėl dabartinės padėties mokesčių mokėtojams ir mokesčių administracijoms trūksta aiškumo.

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, atskirų valstybių narių veiksmai nebūtų tokie veiksmingi kaip veiksmai ES mastu.

Proporcingumo principas

Prievolė apmokestinti taikoma tik tiems hibridiniams finansiniams mokėjimams, kurie atskaitomi šaltinio valstybėje narėje.

Siūloma bendra kovos su piktnaudžiavimu taisyklė atitinka ESTT praktikoje numatytas proporcingumo ribas.

Todėl siūlomi daliniai pakeitimai atitinka proporcingumo principą, kadangi ji neviršija to, kas būtina sprendžiant minėtus klausimus.

Pastabos apie straipsnius

Pasiūlymu siekiama pakeisti konstatuojamąsias dalis, 1 ir 4 straipsnius ir atnaujinti dabartinės PDD I priedo A dalį. Pakeitimai ir atnaujintos dalys pateikiami pasiūlymo 1 straipsnyje.

Konstatuojamosios dalys

Pagal siūlomą dalinį pakeitimą konstatuojamosiose dalyse paaiškinama, kad siekiant užkirsti kelią tarpvalstybinėms patronuojančių ir dukterinių bendrovių grupėms pasinaudoti nenumatytomis lengvatomis, palyginti su nacionalinėmis grupėmis, atleidimas nuo mokesčio neturėtų būti taikomas pelno paskirstymo mokėjimams, kurie atskaitomi šaltinio valstybėje narėje.

Pagrindinis PDD tikslas – sukurti vienodas sąlygas skirtingų valstybių narių patronuojančių ir dukterinių bendrovių grupėms ir tos pačios valstybės narės patronuojančių ir dukterinių bendrovių grupėms.

Tuo metu, kai buvo priimama PDD, dėl dvigubo apmokestinimo, kuris buvo taikomas pelno paskirstymui, tarpvalstybinės grupės paprastai būdavo blogesnėje padėtyje nei nacionalinės grupės; kita vertus, dvišalės dvigubo apmokestinimo sutartys buvo nepakankamos, kad ES būtų galima sukurti vidaus rinkai analogiškas sąlygas.

Siekiant užtikrinti pageidaujamą neutralumą, PDD buvo numatyta i) panaikinti išskaičiuojamuosius mokesčius pelno paskirstymui ir ii) užkirsti kelią ekonominiam dvigubam paskirstytojo pelno apmokestinimui atleidžiant nuo mokesčių arba taikant mokestinę lengvatą patronuojančių bendrovių valstybėse narėse.

Nuo tada padėtis, ypač per pastarąjį dešimtmetį, vis sparčiau keitėsi.

Išaugus tarpvalstybinėms investicijoms, tarpvalstybinėms grupėms atsirado galimybių panaudoti hibridines finansines priemones, nederamai pasinaudojant skirtingos nacionalinės apmokestinimo tvarkos neatitikimais ir tarptautinėmis standartinėmis taisyklėmis, ir taip sumažinti dvigubą apmokestinimą. Priešingai, nei numatyta PDD taikymo srityje, ES dėl to buvo iškraipyta tarpvalstybinių ir nacionalinių grupių konkurencija.

1 straipsnis

Siūloma direktyva valstybėms narėms būtų leista imtis sukčiavimo ir mokesčių slėpimo prevencijos priemonių. Todėl Komisijos tarnyba priminė, kad mokestinis sukčiavimas yra tyčinio mokesčių slėpimo forma, už kurią paprastai baudžiama pagal baudžiamąją teisę, o mokesčių slėpimas paprastai apima neteisėtas priemones, kai mokestinis įsipareigojimas yra paslėptas arba ignoruojamas[11].

Be to, siekiant pašalinti piktnaudžiavimo riziką, siūloma pakeisti dabartinę kovos su piktnaudžiavimu nuostatą, įtraukiant bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, grindžiamą panašia išlyga, įtraukta į Rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo.

4 straipsnis

Pagal siūlomą dalinį pakeitimą patronuojančios bendrovės valstybė narė ir šios bendrovės nuolatinės buveinės valstybė narė netaiko atleidimo nuo mokesčių pelno paskirstymo mokėjimams, kuriuos atskaito patronuojančios bendrovės dukterinė bendrovė.

Susijusios dalies a punkte atitinkamai nurodyta, kad gaunančiosios bendrovės (patronuojančios bendrovės arba jos nuolatinės buveinės) VN neapmokestina gautų pelno paskirstymo mokėjimų tik jeigu tie pelno paskirstymo mokėjimai nėra atskaitomi šaltinio valstybėje narėje (t. y. paskirstančiosios dukterinės bendrovės valstybėje narėje). Todėl gaunančiosios bendrovės valstybė narė apmokestina pelno dalį, kuri atskaitoma šaltinio valstybėje narėje.

Dukterinės bendrovės paskirstytam pelnui nebūtų taikomas išskaičiuojamasis mokestis, nes dukterinės bendrovės valstybėje narėje šis mokėjimas būtų laikomas kaip palūkanų mokėjimas pagal Palūkanų ir autorinio atlyginimo direktyvą. Tarybai pateiktas pasiūlymas suderinti Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvoje numatytą dabartinę 25 % valdomos akcijų paketo dalies ribą su 10 % riba, numatyta PDD[12]. Be to, paprastai valstybėse narėse taikomose hibridinėse finansinėse priemonėse yra nustatytas nulinis išskaičiuojamasis mokestis palūkanų mokėjimams pagal nacionalines arba dvigubo apmokestinimo sutarčių nuostatas.

I priedo A dalis

Siūlomi daliniai pakeitimai apima reikalavimus atitinkančias bendroves, kurios įtrauktos į valstybių narių bendrovių įstatymus po naujos direktyvos redakcijos. Komisija gavo Rumunijos prašymą atnaujinti informaciją.

Todėl į w punktą įtrauktos šios dvi bendrovių rūšys: „societăți în nume colectiv“, „societăți în comandită simplă“.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas neturi jokio poveikio ES biudžetui.

2013/0400 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[13],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14],

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       remiantis Tarybos direktyva 2011/96/ES, dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokami dividendai ir kiti pelno paskirstymo mokėjimai neapmokestinami išskaičiuojamaisiais mokesčiais ir panaikinamas tokių pajamų dvigubas apmokestinimas patronuojančios bendrovės lygiu;

(2)       dėl Direktyvos 2011/96/ES naudos neturėtų susidaryti dvigubo neapmokestinimo situacijų ir skirtingų valstybių narių patronuojančių ir dukterinių bendrovių grupės, palyginti su tos pačios valstybės narės bendrovių grupėmis, neturėtų gauti nenumatytų mokesčio lengvatų;

(3)       siekiant išvengti dvigubo neapmokestinimo situacijų, kurios susidaro dėl pelno paskirstymo apmokestinimo tvarkos neatitikimų valstybėse narėse, patronuojančios bendrovės valstybė narė ir šios bendrovės nuolatinės buveinės valstybė narė neturėtų leisti toms bendrovėms pasinaudoti gautam paskirstytajam pelnui taikomu atleidimu nuo mokesčių, jeigu tokį pelną atskaito patronuojančios bendrovės dukterinė bendrovė;

(4)       siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui pasitelkiant dirbtines priemones, reikėtų įtraukti bendrą kovos su piktnaudžiavimu nuostatą, pritaikytą Direktyvos 2011/96/ES paskirčiai ir tikslams;

(5)       būtina užtikrinti, kad ši direktyva nekliudytų taikyti nacionalinių arba susitarimais paremtų nuostatų dėl mokesčių slėpimo prevencijos;

(6)       tikslinga atnaujinti tos direktyvos I priedo A dalį, siekiant įtraukti kitų formų bendroves, kurios įtrauktos į Rumunijos bendrovių įstatymus;

(7)       todėl Direktyva 2011/96/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2011/96/ES iš dalies keičiama taip:

1.           1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Ši direktyva nekliudo taikyti nacionalinių arba susitarimais paremtų nuostatų dėl mokesčių slėpimo prevencijos.“

2.           Įterpiamas šis 1 a straipsnis:

„1a straipsnis

1.      Valstybės narės atšaukia šioje direktyvoje nustatytą lengvatą tuo atveju, kai dirbtinė priemonė arba dirbtinės priemonės taikomos iš esmės siekiant gauti netinkamos mokestinės naudos pagal šią direktyvą ir taip panaikinamas taikomų mokestinių nuostatų tikslas, esmė ir paskirtis.

2.      Sandoris, schema, veiksmas, operacija, sutikimas, susitarimas, pažadas ar įsipareigojimas yra dirbtinė priemonė arba dirbtinių priemonių dalis, neatspindinti ekonominės tikrovės.

Nustatydamos, ar viena ar kelios priemonės yra dirbtinės, valstybės narės visų pirma apsvarsto, ar joms galioja vienas ar daugiau šių aspektų:

(a) teisiniai atskirų priemonę sudarančių etapų požymiai neatitinka visos priemonės teisinio pobūdžio;

(b) priemonė taikoma taip, kaip ji paprastai nebūtų taikoma pagal tinkama laikytiną verslo praktiką;

(c) priemonė apima elementus, kurie vienas kitą kompensuoja ar panaikina;

(d) sudaromi žiedinio pobūdžio sandoriai;

(e) taikant priemonę gaunama didelė mokesčių lengvata, tačiau to neparodo mokesčio mokėtojo prisiimta verslo rizika arba jo pinigų srautai.“

3.           4 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) tokio pelno neapmokestina, jeigu tokio pelno neatskaito patronuojančios bendrovės dukterinė bendrovė, arba“

4.           I priedo A dalies w punktas pakeičiamas taip:

„w) bendrovės, pagal Rumunijos įstatymus žinomos kaip „societăți pe acțiuni“, „societăți în comandită pe acțiuni“, „societăți cu răspundere limitată“, „societăți în nume colectiv“, „societăți în comandită simplă“;“

2 straipsnis

1.           Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, pateikia jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda pateikiama jas oficialiai skelbiant. Nuorodos pateikimo tvarką nustato valstybės narės.

2.           Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               2012 m. birželio 18–19 d. G20 vadovų susitikimo galutinės deklaracijos; 2012 m. lapkričio 5–6 d., 2013 m. vasario 15–16 d. ir 2013 m. balandžio 18–19 d. G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų informacinis pranešimas; bendras JK iždo kanclerio ir Vokietijos finansų ministro pareiškimas dėl 2012 m. lapkričio mėn. G20 susitikimo maržos; 2013 m. birželio 17–18 d. G8 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo informacinis pranešimas.

[2]               EBPO, „Addressing Base Erosion and Profit Shifting“ („Mokesčio bazės erozijos ir pelno perkėlimo klausimo sprendimas“), 2013 m.

[3]               Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas buvo nustatytas 1997 m. gruodžio 1 d. Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (ECOFIN) išvadose.

[4]               2012 m. vasario 29 d. Komisija pradėjo faktų nustatymo konsultacijas dėl dvigubo neapmokestinimo ir galimo jo poveikio vidaus rinkai.

[5]               „Tokia apimtimi, kokia hibridinės paskolos priemonės mokėjimai laikomi priemonės skolininko atskaitytinomis išlaidomis, valstybės narės tokiems mokėjimams netaiko atleidimo nuo mokesčių kaip pelno paskirstymui pagal dalyvavimui taikomą atleidimą nuo mokesčių“ (2010 m. gegužės 25 d. Elgesio kodekso grupės ataskaitos (dok. 10033/10, FISC 47) 31 dalis).

[6]               2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (nauja redakcija) (OL L 345, 2011 12 29, p. 8).

[7]               2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/13/ES, kuria dėl Kroatijos Respublikos stojimo adaptuojamos tam tikros mokesčių srities direktyvos (OL L 141, 2013 5 28, p. 30).

[8]               COM(2012) 722.

[9]               COM(2012) 8806.

[10]             2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais (2013/2060(INI)).

[11]             Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2012) 403, p. 9.

[12]             Tarybos direktyvos dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, pasiūlymas (nauja redakcija), COM(2011) 714.

[13]             OL L , , p. .

[14]             OL L , , p. .