AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Norint sudaryti ES galimybes imtis veiksmų ES valstybėse narėse ir stojimo derybose dalyvaujančiose šalyse įvykus didelei nelaimei, 2002 m. įkurtas ES solidarumo fondas (ESSF)[1]. Taikant šią priemonę iš esmės vykdomi jos tikslai, tačiau manoma, kad į poreikius reaguojama nepakankamai ir kad ši priemonė nėra labai žinoma, o tam tikri jos taikymo kriterijai yra pernelyg sudėtingi ir nelabai aiškūs.

2005 m. Komisija pateikė naujo ESSF reglamento pasiūlymą[2]. Europos Parlamentas[3] šį pasiūlymą įvertino palankiai, tačiau Taryba jo nepriėmė. 2012 m. birželio mėn. Komisija pasiūlymą oficialiai atsiėmė.

2011 m. spalio mėn. Komisija pateikė komunikatą dėl Solidarumo fondo ateities[4], kuriame pateikiamas galiojančios priemonės veikimo vertinimas ir siūlomos galimybės šiam veikimui pagerinti. Atskirame 2008 m. ESSF metinės ataskaitos[5] skyriuje pateikta dabartinės politikos analizė.

Šis pasiūlymas parengtas laikantis naujos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos.

Be to, pasiūlymu papildomas neseniai Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio pateiktas pasiūlymas dėl SESV[6] 222 straipsnyje įtvirtintos solidarumo sąlygos įgyvendinimo tvarkos, kuriame pabrėžiama, kad taikant šią Sutarties nuostatą Solidarumo fondas yra viena svarbiausių Sąjungos priemonių.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI

2011 m. spalio mėn. komunikatas buvo diskusijų su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu, taip pat kitomis suinteresuotosiomis šalimis pagrindas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos Parlamentas priėmė ataskaitas, kuriose plačiai aptarta komunikato analizė ir pritarta Komisijos pateiktoms idėjoms pakoregavus reglamentą gerinti Fondo veikimą.[7][8]

Valstybės narės nuomonę pareiškė per Fondų koordinavimo komiteto ir Tarybos struktūrinių priemonių darbo grupės posėdžius.

3.           Pasiūlymo turinys

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – siekti, kad galiojanti Solidarumo fondo priemonė geriau veiktų, kad ją taikant būtų greičiau reaguojama į poreikius, ji būtų labiau žinoma piliečiams, paprastesnė naudoti, o jos nuostatos – aiškesnės. Tai pasiektina atlikus tam tikrus reglamento techninius pakeitimus. Priemonės principai, jos finansavimo metodas ne pagal daugiametę finansinę programą (DFP) ir planuojamos išleisti sumos nesikeičia.

Pasiūlyme pateikiami toliau išvardyti 2011 m. komunikate dėl Solidarumo fondo ateities aptarti ESSF reglamento pakeitimai.

· Aiški ESSF taikymo srities, į ją įtraukiant tik stichines nelaimes, įskaitant žmogaus sukeltas nelaimes, kurios yra tiesioginė stichinės nelaimės pasekmė (grandininė reakcija), apibrėžtis. Taip bus panaikinti teisiniai neaiškumai dėl taikymo srities ir išvengta sąlygų neatitinkančių paraiškų teikimo.

· Naujas ir paprastas vienas kriterijus, taikomas ESSF lėšoms mobilizuoti esant išskirtinėms aplinkybėms vadinamųjų ypatingųjų regioninių nelaimių atveju, remiantis su BVP susijusia ribine verte. 2011 m. komunikate paaiškinta, kad pagal dabartines nuostatas esantys neaiškumai dėl ESSF lėšų mobilizavimo išskirtinėmis aplinkybėmis sąlygų bus pašalinti nustačius regioninių nelaimių atveju taikomą ribinę 1,5 proc. BVP vertę NUTS 2 lygmeniu. Tokiu būdu bus gerokai supaprastintas ir paspartintas reikalavimus atitinkančių valstybių paraiškų rengimas ir Komisijos atliekamas tokių paraiškų vertinimas. Tuo pačiu metu bus gerokai sumažintas atmestų paraiškų skaičius, nes pareiškėjai iš pat pradžių žinos, ar jie atitinka kriterijų. 1,5 proc. regioninio BVP norma siūloma kaip nauja ribinė vertė, nes nuodugniai išnagrinėjus ankstesnes paraiškas nustatyta, kad rezultatai iš esmės bus beveik tokie patys kaip anksčiau, tačiau bus gerokai paprasčiau ir greičiau priimami sprendimai ir išmokamos dotacijos.

· Galimybė nukentėjusios valstybės narės prašymu greitai išmokėti avansą, neviršijant 10 proc. planuojamos finansinės pagalbos sumos ir laikantis 30 mln. EUR ribos. Iš valstybių narių susigrąžintos sumos iš Solidarumo fondo ir pagal Sanglaudos priemones (ERPF ir Sanglaudos fondas) neviršijant didžiausios leistinos metinės sumos Solidarumo fondui turėtų būti skiriamos kaip asignuotosios pajamos, kad Sąjungos biudžete būtų galima numatyti įsipareigojimus dėl avansų. Be specialios nuostatos Solidarumo fondo reglamente, į Bendrųjų nuostatų reglamentą[9], susijusį su sanglaudos politikos fondais, ir į pereinamojo laikotarpio nuostatas, susijusias su dabartiniu programavimo laikotarpiu, taip pat reikės įtraukti atitinkamą nuostatą. Planuojama, kad Komisija iš dalies pakeistą pasiūlymą priėmimui pateiks tuo pačiu metu kaip šį pasiūlymą.

· Speciali nuostata ilgalaikių nelaimių, pvz., sausros, atveju. Tokių nelaimių pradžią apibrėžus kaip dieną, kurią valdžios institucijos ėmėsi pirmųjų atsakomųjų priemonių, bus pašalinti teisiniai sunkumai, kurie atsiranda dėl dabartinės prievolės paraiškas pateikti per 10 savaičių nuo pirmosios žalos dienos.

· Tam tikros nuostatos, kuriomis skatinama veiksmingesnė nelaimių prevencija, įskaitant visapusišką susijusių Sąjungos teisės aktų dėl prevencijos įgyvendinimą, esamų Sąjungos lėšų panaudojimas susijusioms investicijoms ir geresnė atskaitomybė dėl tokių veiksmų. Pasikartojus tokio paties pobūdžio nelaimei, kuriai jau pirmiau mobilizuotos Fondo lėšos ir nesilaikyta Sąjungos teisės aktų, Komisija rimtai apsvarstys galimybę atmesti naują paraišką arba skirti tik sumažintą pagalbos sumą.

· Sprendimo suteikti pagalbą ir įgyvendinimo susitarimų sujungimas į vieną teisės aktą. Ši administracinė priemonė padės paspartinti paraiškų nagrinėjimą Komisijoje, todėl pagalbos išmokos bus išmokamos greičiau.

Į Europos Audito Rūmų veiklos audito ataskaitoje dėl finansinės pagalbos Italijai po žemės drebėjimo L’Akviloje[10] pateikiamas rekomendacijas atsižvelgiama įtraukiant aiškesnes laikino būsto ir skubių gelbėjimo operacijų sąvokų apibrėžtis ir nuostatą dėl pajamų surinkimo.

Be to, į pasiūlymą įtraukta daug papildomų elementų, pvz., speciali nuostata dėl PVM tinkamumo finansuoti ir techninės pagalbos nefinansavimo, nuostata, pagal kurią reikalaujama laikytis Sąjungos acquis, patikslinta nuostata dvigubam finansavimui išvengti, pratęstas prevencinių priemonių ex-post ataskaitų teikimo laikas ir nuostata dėl euro naudojimo ir konvertavimo į nacionalinę valiutą.

Pagaliau siūloma keletas pakeitimų reglamentui su 2012 m. iš dalies pakeistu Finansiniu reglamentu suderinti. Tai ne vien sąvokų pakeitimai, o visų pirma tam tikros taisyklės ir prievolės, susijusios su valstybių narių Fondo įgyvendinimu laikantis pasidalijamojo valdymo principo ir reikalavimus atitinkančių šalių kandidačių (šalys, dalyvaujančios stojimo derybose su Sąjunga) Fondo įgyvendinimu laikantis netiesioginio valdymo principo. Kad neiškiltų grėsmė Fondo tikslams finansinę pagalbą suteikti kiek įmanoma greičiau įvykus didelei nelaimei, vis dėlto tenka nukrypti nuo tam tikrų Finansinio reglamento nuostatų, ypač susijusių su paprastai daug laiko trunkančiu įgyvendinančių institucijų, įskaitant audito ir kontrolės institucijas, paskyrimo procesu ir metinės ataskaitos teikimo terminais.

4.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas – galiojančio reglamento teisiniu pagrindu esančios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnio trečia pastraipa ir 212 straipsnio antra pastraipa. 212 straipsnio taikymas būtinas norint įtraukti ne valstybes nares, dalyvaujančias stojimo derybose su ES.

Solidarumo fondą reikia vertinti kaip vieną Sąjungos priemonių SESV 222 straipsnyje įtvirtintai solidarumo sąlygai įgyvendinti, tačiau pastarasis straipsnis nėra Fondo teisinis pagrindas. 222 straipsnis skirtas taikyti pačioms sudėtingiausioms krizinėms situacijoms, o Solidarumo fondo panaudojimo kriterijai apibrėžti taip, kad Fondo lėšas galima naudoti kelis kartus kiekvienais metais. Pagal 222 straipsnyje numatytą teisėkūros procedūrą Europos Parlamentas yra informuojamas, tačiau jis aktyviai nedalyvauja; tuo tarpu pagal Fondo nuostatas Parlamentas visapusiškai dalyvauja užtikrinant asignavimus Solidarumo fondo finansinei pagalbai teikti. Be to, Solidarumo fondui priklauso kelios ne valstybės narės, kurioms netaikomas 222 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, juo neviršijama to, kas būtina 2002 m. įsteigto Solidarumo fondo tikslams pasiekti. Galiojantis Solidarumo fondo reglamentas pagrįstas subsidiarumo principu. Atitinkamai Fondas įsikiša tik tada, kai nelaimės ištiktai šaliai nepavyksta pačiai susidoroti su susiklosčiusia padėtimi. Tikslas – nuo nelaimės nukentėjusioms šalims suteikti finansinę pagalbą, kad jos galėtų pakelti dėl stichinės nelaimės joms tenkančią finansinę naštą, o ne kovoti su nelaimėmis ES lygmeniu. Pasiūlyme nenagrinėjamas šis pagrindinis principas, be to, jame nekeičiami kriterijai reikalavimus atitinkančiai nelaimei nustatyti.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Juo neviršijama to, kas būtina jau nustatytiems galiojančios priemonės tikslams pasiekti.

5.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlyme atsižvelgiama į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, kurioje numatyta toliau taikyti galiojantį mechanizmą, pagal kurį reikiami biudžetiniai ištekliai finansinei pagalbai suteikti biudžeto valdymo institucijos sprendimu mobilizuojami viršijant DFP viršutines ribas, nustatant didžiausią leistiną 500 mln. EUR (2011 m. kainomis) metinių asignavimų dydį.

Sprendimas didžiausią leistiną Fondo asignavimų sumą išreikšti 2011 m. kainomis (o ne galiojančiomis kainomis) pasiūlyme pateiktas taikant tą patį pagrindimą 3 mlrd. EUR sumai, kuri yra viena iš dviejų žalos ribinių verčių didelei nelaimei apibrėžti. Kitai ribinei 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų vertei poveikio nedaroma.

Tais atvejais, kai sumokamas avansas, į jo sumą bus atsižvelgta išmokant galutinę Fondo finansavimo sumą.

2013/0248 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą ir 212 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę([11]),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę([12]),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 įsteigiamas Europos Sąjungos solidarumo fondas (toliau – Fondas)[13];

(2)       Sąjunga turėtų toliau solidarizuotis su šalimis, kurios šiuo metu derasi dėl stojimo. Šias šalis įtraukus į šio reglamento taikymo sritį Sutarties 212 straipsnis tampa teisiniu pagrindu;

(3)       Komisijai turėtų būti sudarytos galimybės greitai nuspręsti dėl konkrečių finansinių išteklių skyrimo ir jų mobilizavimo kiek įmanoma greičiau. Administracinės procedūros turėtų būti atitinkamai pritaikytos ir taikomos tik būtiniausiu atveju. Tuo tikslu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija [mmmm mm dd] sudarė Tarpinstitucinį susitarimą dėl Fondo finansavimo, biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros gerinimo;

(4)       Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 sąvokos ir procedūros turėtų būti suderintos su 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[14] nuostatomis;

(5)       stichinės nelaimės apibrėžtis, pagal kurią nustatoma Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 taikymo sritis, neturėtų būti dviprasmiška;

(6)       žala, padaryta dėl kito tipo nelaimės, kuri dėl grandininės reakcijos yra tiesioginė stichinės nelaimės pasekmė, taikant Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 turėtų būti laikoma tos stichinės nelaimės padarytos žalos dalimi;

(7)       norint susisteminti nusistovėjusią praktiką ir užtikrinti vienodas paraiškų tvarkymo sąlygas reikėtų patikslinti, kad Fondo parama turi būti skiriama tik tiesioginei žalai atlyginti;

(8)       didelė stichinė nelaimė pagal Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 turėtų būti apibrėžta kaip nelaimė, dėl kurios padaryta tiesioginė žala, kuri viršija finansiniais terminais apibrėžtą ribinę vertę ir turėtų būti išreikšta ataskaitinių metų kainomis arba susijusios valstybės bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) procentine dalimi;

(9)       kad būtų labiau atsižvelgta į tokių nelaimių, kurios yra svarbios, tačiau nėra tokio dydžio, kad atitiktų mažiausią nustatytą ribą Fondo paramai gauti, specifinį pobūdį, remiantis žala, kuri yra apskaičiuotina pagal regiono bendrąjį vidaus produktą (BVP), turėtų būti nustatyti regioninių nelaimių kriterijai. Tai turėtų būti aiškūs ir paprasti kriterijai, kad būtų mažiau galimybių teikti paraiškas, kurios neatitinka Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 nustatytų reikalavimų;

(10)     tiesioginei žalai nustatyti turėtų būti naudojami Eurostato pateikti suderintos formos duomenys, kad paraiškos būtų tvarkomos nešališkai;

(11)     Fondas turėtų prisidėti prie veiksnios infrastruktūros atkūrimo, nelaimės ištiktų zonų išvalymo ir gelbėjimo tarnybų išlaidų, taip pat laikino susijusių gyventojų apgyvendinimo visu įgyvendinimo laikotarpiu. Taip pat derėtų nustatyti laikotarpį, kuriuo dėl nelaimės benamiais tapusių žmonių apgyvendinimas gali būti vadinamas laikinu;

(12)     su pridėtinės vertės mokesčiu susijusios Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 nuostatos turėtų būti suderintos su bendrąja Sąjungos finansavimo politika;

(13)     taip pat turėtų būti patikslinta, kad techninės pagalbos išlaidos nebūtų priskirtos reikalavimus atitinkančiai veiklai;

(14)     siekiant išvengti, kad valstybės naudos gavėjos iš Fondo paramos negautų grynojo pelno, turėtų būti patikslintos sąlygos, kuriomis iš Fondo lėšomis finansuojamos veiklos galima gauti pajamų;

(15)     tam tikros stichinės nelaimės, kaip antai sausra, trunka ilgesnį laikotarpį, kol pajuntamas jų pragaištingas poveikis. Turėtų būti parengtos nuostatos dėl Fondo lėšų naudojimo tokiais atvejais;

(16)     svarbu užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančios valstybės siektų užtikrinti nelaimių prevenciją ir švelnintų nelaimių poveikį visapusiškai įgyvendindamos susijusius Sąjungos teisės aktus dėl nelaimių rizikos prevencijos bei valdymo ir esamų Sąjungos lėšų naudojimo susijusioms investicijoms. Todėl derėtų įtraukti nuostatą, kad, jei gavusi Fondo paramą stichinės nelaimės atveju valstybė narė nesilaikė susijusių Sąjungos teisės aktų dėl nelaimės rizikos prevencijos ir valdymo, gali būti atmesta paraiška arba sumažinta paramos suma pagal kitą paraišką panašaus pobūdžio nelaimės atveju;

(17)     valstybėms narėms finansinės paramos nelaimės atveju gali reikėti greičiau, nei įmanoma laikantis įprastinės tvarkos. Todėl reikėtų numatyti galimybę susijusiai valstybei narei paprašius sumokėti avansą, kai tik Komisijai pateikiama paraiška Fondo paramai gauti. Avansas neturėtų viršyti tam tikros sumos, už jį turėtų būti atsiskaityta išmokant galutinę paramos sumą. Be to, iš valstybių narių susigrąžintos Fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo sumos, neviršijant tam tikros didžiausios sumos, turėtų būti laikomos vidinėmis asignuotosiomis įplaukomis, kad būtų galima prisiimti įsipareigojimus dėl avanso iš Sąjungos biudžeto. Avanso mokėjimu neturėtų būti daromas poveikis galutiniam sprendimui dėl Fondo lėšų mobilizavimo;

(18)     administracinės procedūros iki paramos sumos išmokėjimo turėtų būti kuo paprastesnės ir trumpesnės. Todėl valstybėms narėms skirtos išsamios Fondo paramos įgyvendinimo nuostatos turėtų būti įtrauktos į įgyvendinimo sprendimus dėl tokios paramos suteikimo. Tačiau su valstybėmis naudos gavėjomis, kurios dar nėra Sąjungos valstybės narės, dėl teisinių priežasčių turėtų būti sudaryti atskiri įgyvendinimo susitarimai;

(19)     reikėtų atsižvelgti į Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytus pasidalijamojo ir netiesioginio valdymo pakeitimus, įskaitant specialiuosius atskaitomybės reikalavimus. Iš atskaitomybės prievolių turėtų matytis trumpas Fondo veiklos įgyvendinimo laikotarpis. Rengiant už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę atsakingų institucijų skyrimo procedūras turėtų būti atsižvelgiama į priemonės pobūdį, dėl jų neturėtų būti uždelsiamas Fondo paramos mokėjimas. Todėl būtina nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(20)     reikėtų įtraukti nuostatą, kurią taikant būtų išvengta dvigubo veiklos, kuri yra finansuojama Fondo lėšomis, finansavimo kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis ar tarptautinėmis teisinėmis priemonėmis, susijusiomis su konkrečios žalos atlyginimu;

(21)     turėtų būti sudarytos kuo paprastesnės sąlygos šalims Fondo paramos išlaidoms deklaruoti. Todėl visu paramos įgyvendinimo laikotarpiu turėtų būti naudojamas vienas valiutos kursas euro zonai nepriklausančioms šalims;

(22)     siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su Fondo paramos skyrimu, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai;

(23)     Sąjungos finansinių interesų apsaugą reglamentuojančios nuostatos turėtų būti konkretesnės, kad būtų galima aiškiai nustatyti pažeidimų prevencijos, jų nustatymo ir tyrimo priemones, taip pat prarastų lėšų, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos, išieškojimo priemones;

(24)     valstybės narės ad hoc pagrindu negali pakankamai pasiekti šio reglamento tikslo užtikrinti Sąjungos visapusišką solidarumą nelaimės ištiktai valstybei remti, o taikant sisteminį, reguliarų ir nešališką metodą paramai suteikti, skirtą visoms valstybėms narėms pagal jų pajėgumus, šį tikslą galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, todėl Sąjunga gali priimti priemones pagal solidarumo principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kad būtina tiems tikslams pasiekti;

(25)     todėl Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 iš dalies keičiamas taip:

(1) 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1.       Valstybės narės arba šalies, dalyvaujančios stojimo derybose su Sąjunga, prašymu Fondo lėšos paramai gali būti mobilizuotos, kai dėl didelės ar regioninės stichinės nelaimės, kuri įvyko toje valstybėje ar šalyje, kaimyninėje valstybėje narėje ar kaimyninėje šalyje, dalyvaujančioje stojimo derybose su Sąjunga (toliau – reikalavimus atitinkanti valstybė), tos valstybės ar šalies viename ar daugiau regionų padaryta didelė žala gyvenimo sąlygoms, natūraliai aplinkai ar ekonomikai. Žmogaus sukeltos nelaimės, kuri yra tiesioginė stichinės nelaimės pasekmė, tiesioginė žala vertinama kaip tos stichinės nelaimės padarytos tiesioginės žalos dalis.

2.       Šiame reglamente didelė stichinė nelaimė reiškia bet kurią stichinę nelaimę, dėl kurios valstybėje narėje arba šalyje, dalyvaujančioje stojimo derybose su Sąjunga, padaryta tiesioginė žala vertinama daugiau nei 3 000 000 000 EUR 2011 m. kainomis arba daugiau nei 0,6 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

3.       Šiame reglamente regioninė stichinė nelaimė reiškia bet kurią stichinę nelaimę, dėl kurios valstybės narės arba šalies, dalyvaujančios stojimo derybose su Sąjunga NUTS 2 lygmeniu, regione padaryta tiesioginė žala viršija 1,5 proc. regiono bendrojo vidaus produkto (BVP). Jei nelaimė susijusi su keliais NUTS 2 lygmens regionais, ribinė vertė taikoma tų regionų BVP svertiniam vidurkiui.

4.       Fondo lėšos paramai taip pat gali būti mobilizuojamos bet kurios stichinės nelaimės reikalavimus atitinkančioje valstybėje atveju, jei tai didelė stichinė nelaimė kaimyninėje valstybėje narėje arba šalyje, dalyvaujančioje stojimo derybose su Sąjunga.

5.       Šiame straipsnyje naudojami Eurostato pateikti suderinti statistiniai duomenys.“

(2) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.        Pagalba teikiama Fondo paramos forma. Kiekvienos stichinės nelaimės atveju reikalavimus atitinkančiai valstybei skiriama viena paramos suma.

2.          Fondo tikslas – papildyti susijusių valstybių pastangas ir padengti dalį jų viešųjų išlaidų, kad reikalavimus atitinkanti valstybė galėtų atlikti, atsižvelgiant į nelaimės pobūdį, tokias svarbiausias gelbėjimo ir atstatymo operacijas:

(a) energijos, vandens ir nuotekų, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrangos veiklos atkūrimas;

(b) laikino apgyvendinimo ir finansavimo gelbėjimo tarnyboms skyrimas, kad būtų patenkinti susijusių gyventojų poreikiai;

(c) kultūros paveldo prevencinės infrastruktūros ir neatidėliotinos apsaugos priemonių užtikrinimas;

(d) nelaimės ištiktų vietovių, taip pat gamtos zonų valymas.

b punkte laikinas apgyvendinimas reiškia apgyvendinimą tokiam laikotarpiui, kuris yra reikalingas, kad susiję gyventojai galėtų grįžti į savo namus po tvarkymo ar rekonstrukcijos darbų.

3.          Fondo išmokos turi būti naudojamos tik mažinti nedraudžiamai žalai skirtoms priemonėms finansuoti ir yra grąžinamos, jei žalos atlyginimo išlaidas, remiantis 8 straipsnio 3 dalimi, vėliau padengia trečioji šalis.“

(b) Straipsnis papildomas šiomis 4–7 dalimis:

„4.        Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) nėra veiklos reikalavimus atitinkančios išlaidos, išskyrus atvejus, kai PVM pagal nacionalinius PVM teisės aktus yra nesusigrąžinamas.

5.          Fondo parama neskiriama techninei pagalbai, įskaitant valdymą, stebėseną, informaciją ir ryšius, skundų sprendimą, kontrolę ir auditą.

6.          Visa Fondo parama neturi būti tokio dydžio, kad dėl jos būtų gaunamos pajamos, viršijančios visas gelbėjimo ir atstatymo operacijų išlaidas, kurias patyrė valstybė. Valstybė naudos gavėja į Fondo paramos įgyvendinimo ataskaitą pagal 8 straipsnio 3 dalį įtraukia tam skirtą suvestinę.

7.          Kiekvienų metų spalio 1 d. Fonde turi būti likęs bent ketvirtadalis metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki metų pabaigos atsirandančius poreikius.“

(3) 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1.        Iškart, kai tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per dešimt savaičių po pirmosios stichinės nelaimės padarytos žalos, valstybė gali pateikti Komisijai paraišką Fondo paramai gauti, pateikdama visą turimą informaciją bent apie:

(a) bendrą tiesioginę nelaimės padarytą žalą ir jos poveikį gyventojams, ekonomikai ir susijusiai aplinkai;

(b) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų operacijų apskaičiuotas išlaidas;

(c) visus kitus Sąjungos finansavimo šaltinius;

(d) visus kitus nacionalinio ar tarptautinio finansavimo šaltinius, įskaitant valstybinio bei privataus draudimo dydį, galinčius prisidėti prie žalos atlyginimo išlaidų;

(e) Sąjungos teisės aktų dėl nelaimės rizikos prevencijos ir valdymo, susijusių su nelaimės pobūdžiu, įgyvendinimą;

(f) visą kitą susijusią informaciją apie prevencijos ir švelninimo priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į nelaimės pobūdį.“

(b) Įterpiama 1a dalis:

„1a.      Palaipsniui besivystančios stichinės nelaimės atveju 1 dalyje nurodytas dešimties savaičių paraiškų teikimo laikotarpis prasideda nuo dienos, kurią reikalavimus atitinkančios valstybės valdžios institucijos pirmą kartą ėmėsi oficialių veiksmų nelaimės poveikiui šalinti.“

(c) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.        Remdamasi 1 dalyje nurodyta informacija ir visais paaiškinimais, kuriuos turi pateikti reikalavimus atitinkanti valstybė, Komisija įvertina, ar tenkinamos Fondo lėšų mobilizavimo sąlygos, ir kuo greičiau nusprendžia dėl galimos Fondo paramos sumos, atsižvelgdama į turimus finansinius išteklius.

Jei Komisija Fondo paramą skyrė remdamasi su tam tikro pobūdžio nelaime susijusia paraiška, kuri buvo gauta po [mmmm mm dd], ji gali atmesti kitą paraišką paramai gauti, susijusią su tokio paties pobūdžio nelaime, arba sumažina skirtiną sumą, jeigu reikalavimus atitinkančiai valstybei narei taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra ir jai yra pateikta pagrįsta nuomonė nurodant, kad ji neįgyvendino Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo, susijusių su patirtos nelaimės pobūdžiu.

Visas paraiškas Fondo paramai gauti Komisija svarsto nešališkai.“

(d) 4 dalis pakeičiama taip:

„4.        Kai biudžeto valdymo institucija paskiria asignavimus, Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo suteikiama Fondo parama, ir valstybei naudos gavėjai nedelsdama sumoka visą paramos sumą. Jei pagal 4a straipsnį sumokėtas avansas, sumokama tik likutinė suma.“

(e) 5 dalis pakeičiama taip:

„5.        Išlaidų atitikimas reikalavimams pradedamas skaičiuoti nuo 1 dalyje nurodytos pirmosios žalos dienos. Palaipsniui besivystančios stichinės nelaimės atveju išlaidų atitikimas reikalavimams pradedamas skaičiuoti nuo 1a dalyje nurodytos dienos.“

(4) Įterpiamas šis 4a straipsnis:

„4a straipsnis

1.       Komisijai pateikdama paraišką Fondo paramai gauti valstybė narė gali prašyti sumokėti avansą.

Komisija preliminariai įvertina, ar paraiška atitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir patikrina, ar yra biudžeto išteklių. Jei minėtos sąlygos įvykdytos ir esama pakankamai išteklių, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo leidžiama sumokėti avansą, ir, prieš priimdama 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą, jį nedelsdama sumoka. Avanso mokėjimu nedaromas poveikis galutiniam sprendimui dėl Fondo lėšų mobilizavimo.

2.       Avanso suma neviršija 10 proc. numatytos paramos sumos ir bet kuriuo atveju neviršija 30 000 000 EUR. Nustačiusi galutinę paramos sumą Komisija, prieš sumokėdama likutinę paramos sumą, atsižvelgia į avanso sumą. Komisija susigrąžina neteisingai sumokėtas avanso sumas.

3.       Norint užtikrinti, kad būtų galima laiku gauti biudžeto išteklių, iš valstybių narių susigrąžintos Fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo sumos skiriamos Fondui kaip vidinės asignuotosios įplaukos, neviršijant 50 000 000 EUR. Avansui išleistos arba biudžete panaikintos sumos pakeičiamos iš karto, kai iš valstybių narių susigrąžinamos naujos sumos.“

(5) 5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.       4 straipsnio 4 dalyje nurodyto sprendimo priede pateikiamos išsamios Fondo paramos įgyvendinimo nuostatos.

Šiose nuostatose visų pirma apibūdinama Fondo finansuojamos veiklos rūšis ir vieta, gavus reikalavimus atitinkančios valstybės pasiūlymą.

2.       Prieš skirdama Fondo paramą reikalavimus atitinkančiai valstybei, kuri nėra valstybė narė, Komisija su ta valstybe sudaro įgaliojimo susitarimą, kuriame nustatomos 1 dalyje nurodytos išsamios Fondo paramos įgyvendinimo nuostatos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012* ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012**, taip pat prievolės, susijusios su nelaimės rizikos prevencija ir valdymu.

3.       Valstybei naudos gavėjai tenka atsakomybė išrinkti pavienius veiksmus ir įgyvendinti Fondo paramą pagal šį reglamentą, ypač jo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą, kuriuo skiriama Fondo parama, ir prireikus 2 dalyje nurodytą įgaliojimo susitarimą.

4.       Fondo parama valstybei narei įgyvendinama laikantis pasidalijamojo valdymo principo pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Fondo parama šaliai, dalyvaujančiai stojimo derybose su Sąjunga, įgyvendinama laikantis netiesioginio valdymo principo pagal tą reglamentą.

5.       Nepažeidžiant Komisijos atsakomybės už Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, valstybės naudos gavėjos prisiima atsakomybę už Fondo remiamos veiklos valdymą ir finansinę kontrolę. Jos imasi tokių priemonių:

(a) patikrina, ar sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos ir ar jos įgyvendinamos taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir teisingas Sąjungos lėšų naudojimas laikantis patikimo finansų valdymo principų;

(b) patikrina, ar finansuoti veiksmai buvo tinkamai atlikti;

(c) užtikrina, kad padengtos išlaidos tinkamai patvirtintos dokumentais, kuriuos įmanoma patikrinti, ir yra teisingos bei įprastos;

(d) užkerta kelią pažeidimams, nustato ir ištaiso juos, susigrąžina netinkamai sumokėtas sumas, o prireikus – uždelstų mokėjimų palūkanas. Jos apie tokius pažeidimus praneša Komisijai ir nuolat informuoja ją apie administracinio ir teisinio nagrinėjimo eigą.

6.       Valstybės naudos gavėjos paskiria institucijas, kurios būtų atsakingos už Fondo remiamos veiklos valdymą ir kontrolę pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 ir 60 straipsnius. Paskirdamos institucijas jos atsižvelgia į vidaus aplinkos, kontrolės veiksmų, informacijos ir ryšių, taip pat stebėsenos kriterijus. Valstybės narės gali paskirti institucijas, kurios jau yra paskirtos pagal [Bendrųjų nuostatų reglamentas][15].

Pateikdamos Komisijai šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą ir suvestinę paskirtosios institucijos pateikia Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalyje arba 60 straipsnio 5 dalyje nustatytą informaciją apie visą įgyvendinimo laikotarpį.

7.       Nustačius pažeidimą, valstybė naudos gavėja atlieka reikalingas finansines pataisas. Valstybės naudos gavėjos daromomis pataisomis panaikinama visa Fondo parama arba jos dalis. Valstybė naudos gavėja susigrąžina visas sumas, kurios buvo prarastos dėl nustatyto pažeidimo.

8.       Nepažeidžiant Audito Rūmų įgaliojimų bei patikrinimų, kuriuos valstybė naudos gavėja atlieka pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisijos pareigūnai arba kiti tarnautojai gali atlikti Fondo finansuojamos veiklos patikrinimus vietoje. Komisija, siekdama gauti visą reikalingą paramą, apie tai praneša valstybei naudos gavėjai. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti susijusios valstybės narės pareigūnai ar kiti tarnautojai.

9.       Valstybė naudos gavėja užtikrina, kad trejus metus po to, kai baigiama teikti Fondo paramą, Komisija ir Audito Rūmai turėtų galimybę susipažinti su visais patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.“

______________

* OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

** OL L 362, 2012 12 31, p. 1.“;

(6) 6 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.     Valstybė naudos gavėja užtikrina, kad pagal šį reglamentą padengtos išlaidos nedengiamos per kitas Sąjungos finansavimo priemones, ypač sanglaudos, žemės ūkio ar žuvininkystės politikos priemones.

3.       Žala, atlyginta pagal Sąjungos arba tarptautines priemones, susijusias su konkrečios žalos atlyginimu, tuo pačiu tikslu negali būti atlyginama Fondo skirta parama.“

(7) 7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Fondo finansuojama veikla turi atitikti Sutarties nuostatas ir pagal ją priimtas priemones, Sąjungos politiką ir priemones, visų pirma finansų valdymo ir viešųjų pirkimų srityse, bei pasirengimo narystei pagalbos priemones. Šia veikla, jei įmanoma, prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos, nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo bei prisitaikymo prie klimato kaitos politikos tikslų.“

(8) 8 ir 9 straipsniai pakeičiami taip:

„8 straipsnis

1.       Fondo parama naudojama vienerius metus nuo dienos, kurią Komisija išmokėjo visą paramos sumą. Komisija iš valstybės naudos gavėjos susigrąžina bet kurią iki termino pabaigos nepanaudotą arba, kaip nustatyta, reikalavimus neatitinkančiai veiklai panaudotos paramos sumos dalį.

2.       Valstybės naudos gavėjos stengiasi gauti visą galimą kompensaciją iš trečiųjų šalių.

3.       Ne vėliau kaip per šešis mėnesius po 1 dalyje nurodyto vienerių metų laikotarpio valstybė naudos gavėja pateikia Fondo paramos įgyvendinimo ataskaitą ir suvestinę, kurioje pagrindžiamos išlaidos, nurodydama visus kitus susijusios veiklos finansavimo šaltinius, taip pat draudimo atsiskaitymus bei iš trečiųjų šalių gautą kompensaciją.

Įgyvendinimo ataskaitoje išsamiai aprašomos valstybės naudos gavėjos nustatytos ar siūlomos prevencinės priemonės siekiant sumažinti būsimą žalą ir kiek įmanoma išvengti panašių nelaimių šiam tikslui naudojant Sąjungos struktūrinius ir investicinius fondus, taip pat susijusių Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimo būklė. Taip pat aprašoma per nelaimę įgyta patirtis ir priemonės, kurių buvo imtasi ar kurios buvo pasiūlytos siekiant užtikrinti atsparumą klimato kaitai ir nelaimėms.

Prie įgyvendinimo ataskaitos pridedama laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų parengta nepriklausomos audito institucijos nuomonė, kurioje patvirtinama, kad išlaidas pagrindžianti suvestinė yra teisinga ir sąžiningai parengta ir kad Fondo parama yra teisėta ir įprastinė, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalyje ir 60 straipsnio 5 dalyje.

Pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytai procedūrai Komisija nutraukia Fondo paramos teikimą.

4. Jeigu žalos ištaisymo išlaidas vėliau atlygina trečioji šalis, Komisija reikalauja, kad valstybė naudos gavėja grąžintų atitinkamą Fondo paramos sumą.“

„9 straipsnis

Paraiškose Fondo paramai gauti ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodytuose sprendimuose, taip pat įgaliojimo susitarime, ataskaitose ir visuose kituose susijusiuose dokumentuose sumos išreiškiamos eurais.

Išlaidų nacionaline valiuta sumos konvertuojamos į eurus taikant vidutinį dienos valiutos kursą, skelbiamą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, kuris nustatomas per veiklos, kuriai skiriama Fondo parama, įgyvendinimo laikotarpį. Jei Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje neskelbiamas susijusios valiutos vidutinis dienos kursas, valiuta gali būti konvertuojama pagal Komisijos nustatytą to laikotarpio vidutinį mėnesio apskaitos kursą. Šis vienintelis valiutos kursas Fondo paramos įgyvendinimo laikotarpiu naudojamas kaip pagrindas galutinei paramos įgyvendinimo ataskaitai ir įgyvendinimo bei elementų suvestinei, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalį arba 60 straipsnio 5 dalį.“

(9) 10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.     Jeigu remiantis naujais duomenimis įvertinus paaiškėja, kad padaryta žala žymiai mažesnė, valstybė naudos gavėja Komisijai grąžina atitinkamą Fondo paramos sumą.“

(10) 11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

1.       Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekamos veiksmingos patikros, o nustačius pažeidimų susigrąžinamos neteisėtai išmokėtos sumos ir prireikus taikomos veiksmingos ir proporcingos atgrasomosios administracinės ir finansinės sankcijos.

2.       Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų naudos gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.       Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999[16] ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[17] nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su susitarimu dėl Sąjungos finansavimo.

4.       Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių, įgyvendinant šį reglamentą sudarytuose įgaliojimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis, Fondo dotacijos skyrimo sutartyse ir sprendimuose yra nuostatos, kuriomis Komisija, Europos Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis.“

(11) 13 ir 14 straipsniai išbraukiami.

2 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, pasiūlymas.

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[18]

ES solidarumo fondas; VGB veikla 13.06

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[19]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Nr. N/A konkretus tikslas

Atitinkama VGV / VGB veikla 13.06

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – atlikus tam tikrus techninius reglamento pakeitimus siekti, kad galiojanti Solidarumo fondo priemonė geriau veiktų, kad ją taikant būtų greičiau reaguojama į poreikius, ji būtų labiau žinoma piliečiams, paprastesnė naudoti, o jos nuostatos – aiškesnės. Priemonės principai, jos finansavimo metodas ne iš ES biudžeto, pagrįstas tarpinstituciniu susitarimu, ir planuojamos išleisti sumos nesikeičia.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Fondas paramą teikia tik tada, kai nelaimės ištiktai šaliai nepavyksta pačiai susidoroti su susiklosčiusia padėtimi (subsidiarumo principas). Priemone siekiama nukentėjusioms šalims suteikti finansinę paramą ir padėti joms pakelti dėl stichinės nelaimės tenkančią finansinę naštą, o ne kovoti su nelaimėmis ES lygmeniu.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Patenkinti reikalavimus atitinkančių šalių (valstybių narių ir šalių, dalyvaujančių stojimo derybose su ES) prašymą suteikti finansinę paramą įvykus stichinei nelaimei.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Šis pasiūlymas parengtas laikantis naujos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos.

Be to, pasiūlymu papildomas neseniai Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio pateiktas pasiūlymas dėl SESV[20] 222 straipsnyje įtvirtintos solidarumo sąlygos įgyvendinimo tvarkos, kuriame pabrėžiama, kad taikant šią Sutarties nuostatą Solidarumo fondas yra viena svarbiausių Sąjungos priemonių.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Aiškesnių kriterijų ir paprastesnių procedūrų nustatymas ir avanso mokėjimo galimybė siekiant greičiau reaguoti įvykus nelaimei.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Fondas papildo kitas ES priemones rizikos prevencijos, mažinimo ir greito atsako srityje (daugiausia sanglaudos politikos priemonės ir civilinės saugos mechanizmas).

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdai (-ai)[21]

2013 m. biudžetui netaikoma.

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[22]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Iš 2014 m. biudžeto

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

– ¨ per savo departamentus, įskaitant savo darbuotojus Sąjungos delegacijose

– ¨  per vykdomąsias įstaigas

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Netiesioginis valdymas įgyvendinimo užduotis perduodant:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti)

– ¨EIB ir Europos investicijų fondui

– ¨ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose

– ¨ viešosios teisės įstaigoms

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Reikalavimus Fondo finansinei paramai gauti atitinkančios šalys:

1.           Valstybės narės, kurioms taikomi pasidalijamojo valdymo principai. Reglamente išsamiai nustatyti su įgyvendinimu, auditu ir kontrole, įskaitant atskaitomybės prievoles, susijusių institucijų skyrimo reikalavimai.

2.           Šalys, dalyvaujančios stojimo derybose su Sąjunga, kurioms taikomi netiesioginio valdymo principai. Prieš skirdama Fondo finansinę paramą reikalavimus atitinkančiai valstybei, kuri nėra valstybė narė, Komisija su ta valstybe turi sudaryti įgaliojimo susitarimą, kuriame nustatomos išsamios Fondo paramos įgyvendinimo nuostatos pagal Finansinį reglamentą, panašios į valstybėms narėms taikomas nuostatas.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Šiuo pasiūlymu nustatyta stebėsenos sistema nekeičiama, ji pagrįsta pasidalijamojo valdymo principu valstybių narių atveju ir netiesioginio valdymo principu reikalavimus atitinkančių šalių kandidačių, turinčių panašius įsipareigojimus, atveju. Sistema priderinta prie trumpo įgyvendinimo laikotarpio (1 metai) ir priemonės specifiškumo reaguoti nelaimės atveju. Per šešis mėnesius po vienerių metų laikotarpio pabaigos būtina pateikti galutinę Fondo paramos įgyvendinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti išsamiai aprašyta nustatyta įgyvendinimo sistema, įskaitant audito ir kontrolės veiksmus, taip pat pateiktas nuodugnus veiklos pristatymas. Be to, paskirtoji institucija visu veiklos įgyvendinimo laikotarpiu atitinkamai pagal 59 straipsnio 5 dalį arba 60 straipsnio 5 dalį turės laikytis atskaitomybės reikalavimų.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Valstybė naudos gavėja siunčią prašymą, kurį vertina Komisija. Jei prašymas tenkina sąlygas, sumokamas 10 proc. avansas. Galutinis mokėjimas pagrįstas galutine ataskaita, jį atliekant taip pat išskaičiuojamas 10 proc. avansas. Avansas išmokamas remiantis konkrečia tvarka, nustatyta Struktūrinių fondų reglamente, kai naudojamos iš ERPF ir Sanglaudos fondo susigrąžintos lėšos. Siūloma tvarka – dabartinės padėties pagerinimas.

Į Europos Audito Rūmų veiklos audito ataskaitoje dėl finansinės paramos Italijai po žemės drebėjimo L’Akviloje[23] pateikiamas rekomendacijas atsižvelgiama įtraukiant aiškesnes laikino apgyvendinimo ir skubių gelbėjimo operacijų sąvokų apibrėžtis ir nuostatą dėl pajamų gavimo.

Be to, į pasiūlymą įtraukta daug papildomų elementų, pvz., speciali nuostata dėl PVM tinkamumo finansuoti ir techninės pagalbos nefinansavimo, nuostata, pagal kurią reikalaujama laikytis Sąjungos acquis, patikslinta nuostata dvigubam finansavimui išvengti, pratęstas prevencinių priemonių ex-post ataskaitų teikimo laikas ir nuostata dėl euro naudojimo ir konvertavimo į nacionalinę valiutą.

2.2.2.     Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

Kiekvieno sprendimo priede pateikiamos išsamios Fondo paramos įgyvendinimo nuostatos. Ne ES valstybėms narėms šios nuostatos nustatomos įgaliojimo susitarime. Palyginti su galiojančiu reglamentu, pakeitimų nepadaryta. Valstybė naudos gavėja paskiria instituciją. Fondo parama valstybei narei įgyvendinama vadovaujantis valstybių narių ir Komisijos pasidalijamojo valdymo principu, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Fondo parama valstybėms, kurios dar nėra Sąjungos narės, įgyvendinama vadovaujantis netiesioginio valdymo principu.

Nepažeidžiant Komisijos atsakomybės už Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, valstybės naudos gavėjos pirmiausia prisiima atsakomybę už Fondo remiamų veiksmų valdymą ir finansų kontrolę. Tuo tikslu jos patikrina, ar sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos ir ar jos įgyvendinamos taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir teisingas Sąjungos lėšų naudojimas laikantis patikimo finansų valdymo principų; patikrina, ar finansuoti veiksmai buvo tinkamai atlikti, ir užtikrina, kad padengtos išlaidos būtų tinkamai patvirtintos dokumentais, kuriuos įmanoma patikrinti, ir būtų teisingos bei įprastos.

Komisija imasi visų reikiamų priemonių, kad patikrintų, ar finansuojami veiksmai vykdomi laikantis gero finansų valdymo principų. Valstybė naudos gavėja atsako už sklandžiai veikiančias valdymo ir kontrolės sistemas. Komisija turi būti įsitikinusi, kad minėtos sistemos yra sukurtos. Nepažeidžiant Audito Rūmų įgaliojimų bei patikrinimų, kuriuos valstybė naudos gavėja atlieka pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisijos pareigūnai arba tarnautojai gali atlikti Fondo finansuojamų veiksmų patikrinimus vietoje. Komisija, siekdama gauti visą reikalingą paramą, apie tai praneša paraišką teikiančiai valstybei naudos gavėjai. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti ir susijusios valstybės naudos gavėjos pareigūnai, ir tarnautojai.

2.2.3.     Kontrolės sąnaudų ir naudos vertinimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

Naujas ir paprastas vienas kriterijus, taikomas ESSF lėšoms mobilizuoti esant išskirtinėms aplinkybėms vadinamųjų ypatingųjų regioninių nelaimių atveju, remiantis su BVP susijusia ribine verte. 2011 m. komunikate paaiškinta, kad pagal dabartines nuostatas esantys neaiškumai dėl ESSF lėšų mobilizavimo išskirtinėmis aplinkybėmis sąlygų bus pašalinti nustačius regioninių nelaimių atveju taikomą ribinę 1,5 proc. BVP vertę NUTS 2 lygmeniu. Tokiu būdu bus gerokai supaprastintas ir paspartintas reikalavimus atitinkančių valstybių paraiškų rengimas ir Komisijos atliekamas tokių paraiškų vertinimas. Tuo pačiu metu bus gerokai sumažintas atmestų paraiškų skaičius, nes pareiškėjai iš pat pradžių žinos, ar jie atitinka kriterijų. Tai turėtų sumažinti kontrolės sąnaudas.

Komisijos ir Europos Audito Rūmų atliktas auditas neatskleidė dalykų, dėl kurių praeityje nebūtų buvę galima suteikti pagrįstų garantijų dėl Fondo naudojimo. Bendras apskaičiuotas klaidų lygis neviršija 2 proc. reikšmingumo ribos.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Pirminė atsakomybė imtis tinkamų priemonių prieš sukčiavimą ir pažeidimus tenka valstybei naudos gavėjai, kuri turi paskirti audito įstaigą ir prireikus reikalauti susigrąžinti neteisingai išleistas lėšas. Įgyvendinimo laikotarpiu atlikto audito ir kontrolės santrauka pagal Finansinį reglamentą turėtų būti pateikiama Komisijai. Auditą bet kuriuo metu gali atlikti Komisijos auditoriai, Audito Rūmai arba OLAF.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris […]Išlaidų kategorija………………………………………...……….] || DA / NDA ([24]) || ELPA šalių[25] || šalių kandidačių[26] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

3 || 13.060100 || DA || NE || NE || NE || NE

4 || 13.060200 || DA || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris […]Išlaidų kategorija………………………………………...……….] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

|| […][XX.YY.YY.YY] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

[Šis skirsnis turėtų būti užpildytas naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų skaičiuoklę (antrasis šios finansinės pažymos priedo dokumentas), įkeltą į CISNET tarnybų tarpusavio konsultacijoms.]

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

ESSF nenumatytas biudžete. Faktinės išlaidos priklausys nuo reikalavimus atitinkančių valstybių pateiktų paraiškų paramai gauti įvykus (nenumatytai) stichinei nelaimei ir didžiausios metinės išmokų sumos, kuri numatyta Fondui pagal TIS.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris || […][Išlaidų kategorija……………...……………………………………………………………….]

<…….> GD || || || N metai[27] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2) || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[28] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų <….> GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =2+2a +3 || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

REGIO GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 1,834

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

IŠ VISO <….> GD || Asignavimai || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 1,834

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 1,834

Mokėjimai || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 1,834

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis[29] || Vidutinės išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Bendras skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[30] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

– Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

– Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

– Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS... || || || || || || || || || || || || || || || ||

– Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 1,834

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[31] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || || ||

Žmogiškųjų išteklių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2

XX 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais FTE))[32]

XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0 || || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || 0 || || || || || ||

XX 01 04 yy[33] || – būstinėje || 0 || || || || || ||

– delegacijose || 0 || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || 0 || || || || || ||

IŠ VISO || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Šiuo metu darbą atlieka 1AD ir 1 AST pareigūnas.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Prašymų Fondo paramai gauti analizė, dotacijų sprendimų rengimas, tolesni veiksmai po mokėjimų, ataskaitų vertinimas ir kt.

Išorės personalas || netaikoma

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[34].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

Neįmanoma nustatyti iš anksto

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨  nuosaviems ištekliams

– ¨  įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė: || Einamųjų finansinių metų asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[35]

2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

6150 ir 6500 straipsniai || || 50 || 50 || 50 || 50 || 50 || 50 || 50

|| || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Avansas turėtų būti finansuojamas iš ERPF ir Sanglaudos fondo susigrąžintomis lėšomis, neviršijant 50 mln. EUR. Komisija pateiks pasiūlymą iš dalies pakeisti Komisijos reglamento pasiūlymą KOM(2011) 615 galutinį.

[1]               Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002.

[2]               KOM(2005) 108.

[3]               2006 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą, pasiūlymo ataskaita A6-0123/2006.

[4]               KOM(2011) 613.

[5]               KOM(2009) 193.

[6]               Konsoliduota Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo redakcija, OL C 83/47, 2010 3 30.

[7]               2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos solidarumo fondo ateitis“, ECO/319.

[8]               2012 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos solidarumo fondo, įgyvendinimo ir taikymo ataskaita A7-0398/2012.

[9]               Pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, pasiūlymas, COM(2013) 246 final.

[10]             Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita Nr. 24 2012. Europos Sąjungos solidarumo fondo veiksmai, reaguojant į 2009 m. žemės drebėjimą Abrucuose. Operacijų aktualumas ir išlaidos.

[11]             OL C [...].

[12]             OL C [...].

[13]             OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

[14]             OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[15]             …..

[16]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[17]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[18]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[19]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[20]                    Konsoliduota Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo redakcija, OL C 83/47, 2010 3 30.

[21]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos BudgWeb svetainėje http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[22]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[23]             Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24 2012. Europos Sąjungos solidarumo fondo veiksmai, reaguojant į 2009 m. žemės drebėjimą Abrucuose. Operacijų aktualumas ir išlaidos.

[24]             DA DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[25]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[26]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[27]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[28]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[29]             Rezultatai – būsimi produktai ir paslaugos (pvz.:, finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[30]             Kaip apibūdinta 1.4.2 dalyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“

[31]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[32]             CA – sutartininkas („Contract staff“); LA – vietinis darbuotojas („Local staff“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

[33]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[34]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (2007–2013 m. laikotarpiui) 19 ir 24 punktus.

[35]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.