AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Ilgalaikėmis investicijomis užtikrinamas ilgalaikis kapitalas inovacijas ir konkurencingumą skatinančiam materialiajam turtui (tokiam kaip energetikos, transporto ir komunikacijų infrastruktūros, pramonės ir paslaugų objektai, būsto, klimato kaitos ir ekoinovacijų technologijos) ir nematerialiajam turtui (tokiam kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra) finansuoti. Daugelis tokių investicijų pasižymi didesne viešąja nauda, nes atneša didesnę grąžą visai visuomenei remdamos svarbiausias paslaugas ir gerindamos gyvenimo standartus. Šio pasiūlymo tikslas – padėti padidinti sukauptą kapitalą ilgalaikėms investicijoms į Europos Sąjungos rytojaus ekonomiką siekiant finansuoti perėjimą prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Tam bus sukurta nauja fondų priemonė, ES ilgalaikių investicijų fondai (EIIF). Tikimasi, kad dėl turto klasių, į kurias bus leista investuoti, EIIF galės užtikrinti investuotojams ilgalaikę stabilią grąžą. Reikalavimus atitinkantis turtas būtų laikomas „alternatyvių investicijų“ dalimi. Tai turto klasės, nepatenkančios į tradicinę biržinių akcijų ir obligacijų apibrėžtį. Alternatyvios priemonės aprėpia nekilnojamąjį turtą, rizikos kapitalą, privatųjį kapitalą, rizikos draudimo fondus, nebiržines įmones, sunkumų patiriančius vertybinius popierius ir prekes, bet EIIF skirtas tik alternatyvioms investicijoms, patenkančioms į apibrėžtą ilgalaikio turto klasių kategoriją, kurios sėkmę lemia investuotojų ilgalaikis įsipareigojimas. Todėl nekilnojamasis turtas, nebiržinės įmonės ar infrastruktūros projektai tiktų investicijoms, o prekės – ne.

Vadinasi, reikia užtikrinti, kad Europos Sąjungos lygmeniu būtų atsikratyta kliūčių investuojant ilgam laikui. Tai ypač svarbu tokiam turtui kaip infrastruktūros projektai, kurie priklauso nuo ilgalaikių įsipareigojimų. Iš dalies šis turtas priklauso nuo to, kas dažnai vadinama „ilgalaikiu kapitalu“. Tokių investicijų, galbūt nebus galima išpirkti daugelį metų, bet investuojama taip, kad būtų stabili ir prognozuojama grąža. Tai, pavyzdžiui, būtų infrastruktūros projektai, investicijos į žmogiškąjį kapitalą ar veiklos koncesija. Ilgam laikui investuotas kapitalas naudingas realiajai ekonomikai, nes įmonėms užtikrinami prognozuojami ir tvarūs finansavimo srautai bei kuriamos darbo vietos.

Ilgalaikių įsipareigojimų turintys investuotojai, tokie kaip draudimo bendrovės ir pensijų fondai, parodė norą investuoti į turtą ilgesniam laikui. Kartu jie atkreipė dėmesį į tai, kad nėra sukurta kaupimo mechanizmų, tokių kaip investicijų fondai, kad būtų paprasčiau daryti tokias investicijas. Todėl tokių investavimo galimybių turi tik keli labai dideli investuotojai, kaip antai dideli pensijų fondai ar draudimo bendrovės, galintys sukaupti ir įnešti pakankamą kapitalą iš nuosavų išteklių. Tai savo ruožtu kliudo smulkesniems investuotojams, tokiems kaip vietiniai pensijų planai, savivaldybės, laisvųjų profesijų atstovams skirtos pensijų schemos ar įmonių pensijų planai, kurie antraip galėtų pasinaudoti galimybe diversifikuoti savo investicijas investuodami į tokį turtą. Nesant šių investuotojų grupių, realioji ekonomika savo ruožtu neturi galimybės naudotis didesniais kapitalu užtikrinto finansavimo ištekliais. Galiausiai nė kiek ne mažiau svarbu yra tai, kad ilgalaikių investicijų fondų siūlomų pajamų ar reguliarios grąžos galėtų gauti ir pavieniai mažmeniniai investuotojai su ateities įsipareigojimu (namo pirkimas, išsilavinimas ar svarbios renovacijos finansavimas).

Iki šiol didelio masto ilgalaikiams kapitalo įsipareigojimams, kurių reikia norint veiksmingai kaupti investicijas į ilgalaikį turtą, trukdo reglamentavimo skirtumai valstybėse narėse. Esantys fondai ir paskatos nacionaliniu lygmeniu neatitinka panašių iniciatyvų kitose valstybėse narėse. Tai neleidžia užtikrinti investuotojams naudingos fondų masto ekonomijos, sukuriamos kaupiant kapitalą ir investicines žinias. Kita vertus, daugumoje valstybių narių nėra fondų modelių ar panašių paskatų, skirtų ilgalaikio turto klasėms. Nesant tarpvalstybinės fondų priemonės, investuotojai šiose rinkose negali investuoti į ilgalaikio turto klases.

Galutinis rezultatas yra tas, kad nėra sukurtas mechanizmas lėšoms nukreipti, kad jos būtų investuojamos ilgam laikui, į realiosios ekonomikos projektus, kuriems reikia tokio finansavimo. Tai stabdo ilgalaikių investicijų plėtrą. Investicijų specialistams trūksta žinių, nes nėra paklausos. Masto ekonomija, leidžianti sumažinti sąnaudas valdant ilgalaikių investicijų fondą, nerealizuota.

Be to, vykdant didelius infrastruktūros ar pramonės inžinerijos projektus, gali tekti pasinaudoti sukauptu kapitalu, o tai ne visada įmanoma, kai kapitalas kaupiamas tik vienoje valstybėje narėje. Beje, dideliuose projektuose taip pat gali dalyvauti verslo įmonės, įsisteigusios įvairiose valstybėse narėse. Finansavimo mechanizmu turi būti sprendžiama ši susiskaldymo problema, padedama investuotojams ir skatinami projektai įvairiose Europos Sąjungos šalyse.

Todėl reikia padėti sukurti finansavimo priemonę, kuri būtų skirta konkrečiai šioms problemoms spręsti. Siekiant kuo didesnio finansavimo mechanizmo efektyvumo, reikia, kad jis būtų prieinamas visos Sąjungos investuotojams. Šių klausimų sprendimo svarba paminėta dar II bendrosios rinkos akte (II BRA).[1] Vienas iš dvylikos svarbiausių jo tikslų yra skatinti ilgalaikes investicijas į realiąją ekonomiką. Šiam tikslui pasiekti II BRA pasiūlyta parengti naujas ES taisykles, padėsiančias tarpvalstybiniu lygmeniu kaupti kapitalą, būtiną norint sukurti rentabilius ilgalaikiam investavimui skirtus investicijų fondus.

Išsamiau apie šį darbą kalbama Europos Komisijos Žaliojoje knygoje dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo,[2] kurioje apibūdinti visų finansavimo struktūrų pasiūlos ir paklausos aspektai. Žaliojoje knygoje taip pat patvirtinta, kad reikia investicijų fondų priemonių, kaip aprašyta šiame pasiūlyme, ir kartu skiriama dėmesio bendresniam poreikiui atgaivinti realiosios ekonomikos finansavimą parenkant geresnį įvairių finansavimo šaltinių derinį ir didinant bendrą atsparumą. Šiuo požiūriu naujasis EIIF gali padėti padidinti ne iš bankų gaunamą įmonių finansavimą, kuriuo būtų papildytas bankų siūlomas finansavimas.

Šiuo metu ES investicijų fondų rinkose dominuoja fondai, veikiantys pagal KIPVPS (kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų) direktyvą, pirmą kartą patvirtintą 1985 m. KIPVPS valdomo turto vertė šiuo metu siekia 6 697 milijardų eurų.[3] KIPVPS direktyvoje suformuluotos produktų taisyklės investicijų fondams, kuriais naudojasi mažmeniniai investuotojai, bet didžiausias dėmesys skiriamas perleidžiamiems vertybiniams popieriams, siekiant užtikrinti pakankamą likvidumą, kad būtų galima patenkinti išpirkimo reikalavimus. Todėl KIPVPS negali finansuoti ilgalaikio kapitalo įsipareigojimų vykdant infrastruktūros ir kitus projektus. Turint omenyje KIPVPS iniciatyvą, EIIF nebūtinai sulauks tokio pat investuotojų susidomėjimo, atsižvelgiant į labai likvidžių fondų patrauklumą daugeliui mažmeninių investuotojų, bet KIPVPS sėkmė rodo, kad visos ES iniciatyvos gali turėti didelį poveikį kuriant rinką ir užtikrinant investuotojų pasitikėjimą.

Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir Europos socialinio verslumo fondo (EuSEF) sukūrimas, kartu su EIIF, padės finansuoti Europos ekonomiką. Tačiau EuVECA ir EuSEF schemos skirtos labai konkrečiai ES ekonomikos nišai: naujai įsteigtoms rizikos kapitalo įmonėms ir socialinio poveikio siekiančioms įmonėms.

Pasiūlyme dėl EIIF laikomasi platesnio požiūrio nei EuVECA ir EuSEF. Juo siekiama aprėpti daugelį ilgalaikio turto klasių ir sukurti investicijų fondą, kurio produktus būtų galima parduoti ir mažmeniniams investuotojams. Tuo tikslu reikia sukurti tris esmines sąlygas: 1) parengti konkrečių produktų taisykles, apimančias tinkamą turtą ir jo diversifikavimą; 2) turėti aukšto lygio kompetencijos EIIF valdytojus ir prekiautojus ir 3) EIIF investicijų perspektyvas suderinti su investuotojų lūkesčiais dėl išpirkimo galimybių.

Produktų taisyklių poreikis

Tikslas – užtikrinti, kad pagal naująją EIIF sistemą būtų sukurtas „antrasis mažmeninės prekybos pasas“, pagrįstas jau išbandytu KIPVPS požiūriu į produktų specifikacijas ir rizikos paskirstymą. Investuotojai labai domisi galimybe investuoti į ilgalaikio turto klases, kurių vertė gyvavimo ciklo metu didėja (mažos ar vidutinės įmonės) ar kurios atneša reguliarių pajamų laikymo laikotarpio metu (infrastruktūros objektai). Tokios priemonės ypač pageidautinos vykdant savivaldybių pensijų planus, jų taip pat pageidauja seniūnijos, mažos ir vidutinės įmonės ar laisvųjų profesijų atstovai. Kadangi tokių ilgalaikio turto fondų daugelyje valstybių narių nėra, investuotojai tose valstybėse neturi tokių investavimo galimybių. Sukūrus tarpvalstybinį prekybos pasą, padėtis pasikeistų.

Siekiant atsižvelgti į šiuos investuotojų poreikius, EIIF bus galima investuoti į visas turto rūšis, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose. Toks turtas yra nelikvidus, ir vien jau dėl to reikia, kad jį įsigydamas fondas prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus. Tas pats pasakytina ir apie tuos, kurie investuoja į tokį fondą. Turtas, kuriuo neprekiaujama antrinėje rinkoje ir kurio savininkams reikėtų nemažai laiko, kad rastų pirkėją, būtų toks: 1) investicijos į infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, transporto, energetikos ar švietimo srityse; 2) investicijos į nebiržines įmones, dažniausiai MVĮ; 3) investicijos į nekilnojamąjį turtą, tokį kaip pastatai, ar tiesioginis infrastruktūros objektų pirkimas.

Taigi vien todėl, kad turtu neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jis bus laikomas ilgalaikiu turtu. Toks turtas yra nelikvidus tiesiog todėl, kad nesant viešosios prekybos vietos, lengvai nerasite savo turtui pirkėjų. Be to, toks turtas dažnai yra gana ypatingas ir bus patrauklus tik tiems pirkėjams, kurie patys atlieka išsamų patikrinimą ir yra atitinkamos srities specialistai. Pavyzdžiui, EIIF investuojant į projekto įmonę, daroma prielaida, kad gana ilgą laiką šiam objektui neatsiras iš karto žinomų pirkėjų.

Atsižvelgiant į esminį likvidumo trūkumą, EIIF pasiūlyme nenustatoma konkrečių turto laikymo laikotarpių. Atsižvelgiant į aukštą išsamaus patikrinimo lygį, būtiną investuojant į ilgalaikį turtą, nebūtų protinga nustatyti mažiausių laikymo laikotarpių. Taip yra todėl, kad visi investiciniai sprendimai bus skirtingi, ir geriausią sprendimą dėl to, kiek laiko norima laikyti investicijas į turtą, kad būtų gauta žadėta grąža, gali priimti EIIF valdytojai. Tai svarbus skirtumas palyginti su KIPVPS valdytojais, kurie vadovaujasi makroekonominiais pokyčiais ar kasdieniais svyravimais vertybinių popierių biržoje.

Taip pat atrodo būtina užtikrinti valdymo lankstumą, kalbant apie konkretų laikotarpį, per kurį turi būti suformuotas ilgalaikio turto portfelis. Todėl pasiūlyme numatomas galimas penkerių metų laikotarpis, per kurį galima formuoti ilgalaikio turto portfelį. Be to, pagal pasiūlymą valdytojas gali investuoti iki 30 proc. EIIF kapitalo į likvidžius vertybinius popierius. Tokia likvidumo užtikrinimo priemone EIIF leidžiama valdyti grynųjų pinigų srautą, atsirandantį ilgalaikio portfelio formavimo metu. Tai taip pat leidžia valdytojui panaudoti papildomus grynuosius pinigus, gautus „tarp investicijų“, tai yra kai ilgalaikis turtas parduodamas norint jį pakeisti kitu.

Siekiant užtikrinti investuotojų, visų pirma mažmeninių investuotojų, kuriems skirti EIIF, pasitikėjimą ir teisinį tikrumą, turi būti nustatytos išsamios, bet lanksčios siūlomos schemos produktų taisyklės. Produktų taisyklės yra geriausias būdas padėti patenkinti ilgalaikio finansavimo poreikius ir sukurti EIIF prognozuojamo produkto reputaciją. Patvirtinus EIIF, jais galės naudotis profesionalūs ir mažmeniniai investuotojai kitose valstybėse narėse.

EIIF suteikia galimybių investuotojams diversifikuoti savo investicijų portfelius. Turtas, į kurį siūlomame EIIF galima investuoti, yra alternatyvios investicijos ir todėl labai skiriasi pagal pobūdį nuo labiau tradicinių biržinių akcijų ir vertybinių popierių, kurių turi daugelis investuotojų. Nors dėl KIPVPS griežtų diversifikavimo taisyklių gali būti brangu ar net neįmanoma valdyti EIIF, EIIF vis tiek būtų naudinga užtikrinti tinkamą turto diversifikaciją.

Tokia diversifikacija būtų vienodai naudinga mažmeniniams ir instituciniams ar „neįprastiems“ investuotojams, kaip antai daug grynųjų lėšų turintiems asmenims. Siūlomų griežtų produktų taisyklių ir jomis užtikrinamos investuotojų apsaugos tikslas – padaryti EIIF tinkamą mažmeniniams investuotojams.

Aukšto lygio valdytojų kompetencijos poreikis

Dėl likvidumo stokos ir dėl to, kad investicijų priemonės, susijusios su ilgalaikio turto klasėmis EIIF kontekste, neįtraukiamos į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, visas ilgalaikis turtas, į kurį galima investuoti EIIF, patenka į „alternatyvių investicijų“ kategoriją (žr. pirmiau pateiktą alternatyvių investicijų aprašymą). Todėl būtina, kad EIIF valdytų įmonės, kurioms tinkamai pagal AIFV direktyvą leista valdyti ir platinti alternatyvias investicijas.

Todėl siūloma EIIF struktūra bus pagrįsta veiklos leidimais, įtvirtintais AIFV direktyvoje[4], kurioje nustatytos bendrosios taisyklės alternatyvaus investavimo fondų valdytojams, kurie valdo ir platina savo fondus profesionaliems investuotojams. Kartu bus parengtos konkrečios IIF produktų taisyklės, kad EIIF galėtų aiškiai atskirti profesionalūs ir mažmeniniai investuotojai, besidominantys pajamų ir grąžos aspektais, susijusiais su investicijomis į ilgalaikį turtą.

Siūloma EIIF struktūra pagrįsta AIFV direktyvoje įtvirtintomis tarpvalstybinės veiklos nuostatomis, kuriomis „europinis“ prekybos pasas platinti fondus profesionaliems investuotojams papildomas „europiniu“ EIIF prekybos pasu platinti fondus mažmeniniams visos ES investuotojams. Kadangi EIIF galima parduoti mažmeniniams vartotojams, reikia sustiprinti vartotojų apsaugą, pavyzdžiui, reikia nustatyti griežtesnes EIIF taisykles, kuriomis būtų uždrausta investuoti į turtą, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, taip pat reikia skaidrumo taisyklių, kuriomis būtų reikalaujama skelbti pagrindinės informacijos dokumentą, ir konkrečių platinimo taisyklių.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, nustatyta, kad tam, jog EIIF gautų veiklos leidimą, jo valdytojas taip pat turi turėti leidimą pagal AIFV direktyvą. Dauguma turto rūšių, į kurias investuoja EIIF, turi iš esmės būti turtas, kurį reikia laikyti ilgą laiką. Pernelyg didelis dėmesys vienai turto rūšiai ar įmonei kelia investuotojams riziką, kurią gali būti sunku suvaldyti. Kad sumažintų šią riziką, EIIF turės atitikti diversifikavimo taisykles. Be to, siūloma riboti su EIIF turtu susijusių išvestinių finansinių priemonių naudojimą ir nustatyti skolinimosi viršutinę ribą.

Poreikis suderinti investicijų ir išpirkimo perspektyvas

EIIF turtas bus iš esmės nelikvidus. Tai reiškia, kad jo nebus galima lengvai pirkti ir parduoti. Ilgalaikiam turtui gali nebūti patikimos antrinės rinkos, o dėl to jį gali būti sunkiau vertinti ir parduoti. Nelikvidus turto pobūdis savaime nėra problema, o EIIF pasiūlymo tikslas – sukurti tokiam turtui tinkamą finansavimo priemonę. AIFV direktyvos reikalavimais taip pat sprendžiami šie klausimai, pavyzdžiui, vertinimo srityje; taip pat įtvirtintas reikalavimas, kad valdytojai būtų įgyvendinę tinkamą vertinimo politiką ir mechanizmus.

Dėl turto nelikvidaus pobūdžio fondams gali būti sunku tenkinti išpirkimo reikalavimus, kuriuos investuotojai gali pateikti prieš turtui ar projektui pasiekus numatytą išpirkimo terminą. Dėl poreikio turėti likvidaus turto, kad būtų galima patenkinti išpirkimo reikalavimus, pinigai taip pat būtų nukreipiami nuo EIIF pirminio tikslo – investuoti į ilgalaikį turtą. Be to, dėl galimybės išpirkti anksčiau termino, t. y. prieš pasibaigiant fondo investicijų gyvavimo ciklui, atsirastų didesnis poreikis turėti turto, kad būtų galima patenkinti išpirkimo anksčiau termino reikalavimus. Kyla pavojus, kad tokį turtą gali tekti parduoti „išpardavimo“ kainomis, gerokai mažesnėmis nei, fondo valdytojo nuomone, jis turėtų būti parduotas neskubaus pardavimo atveju. Dėl tokio pardavimo taip pat galėtų sumažėti pajamų srautas kitiems investuotojams, kurie tebedalyvauja EIIF. Todėl EIIF nesiūlys investuotojams galimybės išpirkti anksčiau termino. Dėl tokio požiūrio nebus potencialių interesų konfliktų tarp iš fondo išeinančių ir jame liekančių investuotojų.

EIIF kartu su AIFV direktyva sudarys tvirtą valdymo ir produktų sistemą, kuria investuotojai galėtų pasitikėti ir būtų tikri, kad jų investicijos valdomos protingai, kompetentingai ir sąžiningai. Tai, kad investicijų gyvavimo ciklo metu išpirkimas nebus leidžiamas, turės būti aiškiai nurodyta, kad būtų išvengta netinkamų lūkesčių dėl fondo likvidumo. EIIF išplėtus ir į jį įtraukus mažmeninius investuotojus, taip pat bus užtikrinta, kad bus sukauptas didžiausias įmanomas kapitalas.

Be to, su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusį nelikvidumo priedą galima gauti tik tuo atveju, jei EIIF valdytojas turi galimybę dalyvauti projektuose gana ilgą laiką nuolat nepatirdamas spaudimo dėl išpirkimo. Kaip teigiama poveikio vertinime, su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusiam nelikvidumo priedui reikia laikymo laikotarpių nuo 10 iki 20 metų. Pavyzdžiui, 12,71 proc. metinis nekilnojamojo turto naudingumas lenkia „S&P“ 500 (nuosavo kapitalo indeksą) ties 10,94 proc. riba, o įprastą obligacijų indeksą – ties 7,70 proc. riba, vertinant 14 metų laikotarpį. Panašiai, rizikos kapitalo fondų teigiamas naudingumas JAV (16,5 proc. metinė grąža palyginti su „S&P“ 500 ties 11,2 proc. riba) gali būti pasiektas tik pasirinkus 20 metų investicinę perspektyvą.

Investicijų į ilgalaikį turtą teigiamą grąžą taip pat reikėtų vertinti turint omenyje su jomis susijusią riziką. Kaip ir tradicinių investicijų į akcijas ir obligacijas atveju, natūraliai kyla rizika netekti viso kapitalo. Tačiau ilgalaikis turtas skiriasi nuo perleidžiamų vertybinių popierių, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, savo nelikvidumo rizika. Priešingai nei akcijų ir obligacijų, kurias paprastai galima lengvai parduoti reguliuojamoje rinkoje, atveju, ilgalaikiam turtui nėra likvidžių antrinių rinkų, ir tokiam turtui parduoti dažnai prireikia mėnesių ar metų. Todėl pasiūlymo projekte reikalaujama, kad pasirinktas EIIF gyvavimo ciklas būtų pakankamai ilgas, kad užtikrintų kruopštų projekto, įmonės ar nekilnojamojo turto objekto parinkimą ir ilgalaikį įsipareigojimą jam.

Atsižvelgiant į tai, būsimą fondo prekybos pasą reikia papildyti pakankamu valdymo lankstumu renkantis turtą ir nustatant laikotarpį, kiek jis bus laikomas iki išpirkimo. Tuo galima paaiškinti, kodėl pagal pasiūlymo projekte pristatytą požiūrį nenustatoma konkrečių investicinio turto laikymo ar paties EIIF laikotarpių.

Todėl naujasis EIIF turėtų būti lankstus investavimo politikos ir laikymo laikotarpio požiūriu. Tikslas – pritraukti kritinę valdytojų masę, kuri siūlys šią priemonę tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pritraukdama turto objektų ir investuotojų kritinę masę. Todėl fondo gyvavimo ciklas turėtų atitikti konkretaus turto, į kurį bus investuojama, pobūdį. Tai daro poveikį išpirkimo galimybėms, kurias toks fondas gali realiai siūlyti. Atvirų ilgalaikių fondų nacionalinėse rinkose darbo patirtis rodo, kad fondas negali siūlyti išpirkimo galimybių, kol lėšos yra investuotos į ilgalaikį turtą, apie kurį kalbama pasiūlyme. Fondo gyvavimo ciklo derinimas su investicinio turto gyvavimo ciklu yra geriausias įmanomas metodas, siekiant užtikrinti, kad valdytojai turėtų galimybių investuoti į turtą, kuriam reikia ilgalaikių įsipareigojimų, ir taip finansuotų ekonomiką. Siūlant išpirkimo galimybes ankstesniame etape, neišvengiamai susilpnėja ilgalaikis fondo pobūdis; dėl to sumažėtų jo patrauklumas daugumai investuotojų investuojančių į pensijų planus, kurie nori ilgalaikių ir stabilių pajamų vietoj ankstyvų išpirkimo galimybių.

Tačiau tai nereiškia, kad investuotojai negali išpirkti savo investicijų iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Daugelis nacionaliniu lygmeniu sėkmingai veikiančių ilgalaikių fondų, įtrauktų į Komisijos poveikio vertinimą, yra biržiniai objektai. Tai leidžia investuotojams prekiauti savo fondo akcijomis ar vienetais antrinėje rinkoje. Jei norima, kad ilgalaikis investavimas taptų tikrai patrauklus smulkesniems investuotojams ar apskritai mažmeninei grupei, antrinės rinkos bus pagrindinė vieta, kurioje bus galima prisijungti prie ilgalaikio fondo ar iš jo išeiti.

EIIF bus investiciniai produktai, kaip apibrėžta Finansinių priemonių rinkų direktyvoje (FPRD),[5] ir todėl jiems bus taikomi visi tos direktyvos reikalavimai, susiję su platinimu, pardavimu ir atskleidimu.

Siūlomo naujojo EIIF priemones bus galima platinti visos Europos Sąjungos investuotojams. Todėl svarbu, kad investuotojai tiksliai žinotų, jog, nepriklausomai nuo fondo valdytojo kilmės, jų apsaugos lygis bus vienodas. Todėl siūlomas teisės aktas yra reglamentas, nes tai yra geriausias būdas užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų taikomos nuoseklios, aiškios ir tiesiogiai taikytinos taisyklės.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI

2.1.        Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Nuo 2012 m. vidurio Europos Komisija vykdo išsamias konsultacijas su įvairių organizacijų atstovais. Konsultacijų metu vyksta dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai, viešosios konsultacijos raštu turto valdymo klausimais,[6] įskaitant ilgalaikes investicijas; parengtas papildomas klausimynas, kuris buvo išplatintas suinteresuotosioms šalims. Komisijos tarnybos gavo 65 atsakymus, susijusius su ilgalaikėmis investicijomis. Į papildomą klausimyną pateikta 50 atsakymų. Vyko tolesnės dvišalės diskusijos su fondų valdytojais dirbančiais infrastruktūros ir ilgalaikėse rinkose, fondų valdytojų asociacijomis bei mažmeninių ir institucinių investuotojų atstovais.

2.2.        Poveikio vertinimas

Pagal savo „geresnio reglamentavimo“ politiką Komisija atliko politikos alternatyvų poveikio vertinimą. Pateikta daug politikos variantų pradedant siūlymu nesiimti jokių veiksmų integruojant ilgalaikio turto klases į esamą KIPVPS struktūrą ir baigiant fondų priemonėmis, skirtomis tik profesionaliems investuotojams ar fondų priemonėmis visiems investuotojams, su išpirkimo galimybe ar be jos, sukūrimu.

Visi šie variantai išnagrinėti vadovaujantis bendraisiais principais, numatančiais, kad reikėtų didinti ilgalaikio finansavimo kapitalo srautus į Europos realiąją ekonomiką ir užtikrinti didesnį bendrosios rinkos nuoseklumą. Tačiau bet kuris naujas finansavimo mechanizmas taip pat turi būti kuriamas taip, kad tikslas užtikrinti masto ekonomiją fondų valdytojams ir didesnis pasirinkimas neprieštarautų būtinybei tinkamai informuoti ir apsaugoti visų kategorijų investuotojus.

Pagal pasirinktą variantą numatoma sukurti ilgalaikių investicijų fondo priemonę, kuria galėtų naudotis profesionalūs ir mažmeniniai investuotojai. Atsižvelgiant į nelikvidžias ilgalaikio turto klasių savybes, iki fondo gyvavimo ciklo pabaigos išpirkimo teisės nebūtų suteiktos. Siūlomu EIIF dėl jo savybių galėtų naudotis įvairūs investuotojai. Taip būtų sukauptas didžiausias įmanomas potencialus kapitalas investicijoms daryti. EIIF būtų taikomos produktų taisyklės, pagal kurias būtų užtikrintas pakankamas diversifikavimas, išspręsti galimi interesų konfliktai, padidintas su sąnaudomis susijęs skaidrumas ir apribotas išvestinių finansinių priemonių ir sverto naudojimas. Šios savybės numatomos tam, kad būtų užtikrinta mažmeninių investuotojų apsauga. Nesuteikiant išpirkimo teisių fondo gyvavimo ciklo metu, daugiau kapitalo galima investuoti į nelikvidų turtą. Išpirkimo teisių ribojimas mažmeniniams ir profesionaliems investuotojams taip pat aiškiai parodo ilgalaikį įsipareigojimo pobūdį.

Atsižvelgta ir į Poveikio vertinimo valdybos nuomonėje 2013 m. gegužės 31 d. pateiktas pastabas. Problema aprašyta išsamiau, kad būtų aiškesnis jos mastas ir pasiūlymo teikimo laikas. Taip pat patobulintas variantų bei pasirinkto varianto veiksmingumo analizės aprašymas. Poveikio vertinime dabar aiškiau ir išsamiau išdėstytos priežastys, kodėl pasiūlymu nukrypstama nuo kai kurių suinteresuotųjų šalių nuomonės, išsakytos konsultacijų metu. Visų pirma, geriau suformuluoti argumentai, kuriais remiantis nuspręsta nesuteikti išpirkimo teisių, susiję su investuotojų apsauga ir su tikėtinu investuotojų naujojo varianto pasirinkimu. Nors kai kurie mažmeniniai investuotojai gali būti mažiau linkę investuoti į fondą be išpirkimo teisių pareikalavus, tačiau su tokių teisių užtikrinimu susijusi rizika galėtų pakenkti fondo modeliui, o dėl mažesnio investicijų efektyvumo siekiant užtikrinti papildomą likvidumą sumažėtų papildomos mažmeninės paklausos poveikis.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Teisinis pagrindas ir pasirinkta teisinė forma

Reglamento, kuriuo rengiamos vienodos nuostatos dėl vidaus rinkos veikimo, teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnio 1 dalis. Riziką ribojančiomis produktų taisyklėmis nustatomos su investicijų į ilgalaikį turtą fondais susijusios rizikos ribos. Jomis reglamentuojama ne galimybė užsiimti turto valdymo veikla, o tokios veiklos vykdymo metodai, siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą. Nuo to priklauso tinkamas vidaus rinkos veikimas.

Siekiant užtikrinti vidaus rinkos vientisumą, siūloma teisėkūros priemone bus parengta EIIF reguliavimo sistema, kad tokiems fondams galiotų nuoseklios taisyklės visoje ES ir kad investuotojai visoje ES juos atpažintų kaip EIIF. Siūlomo reglamento tikslas – sukurti išsamias, bet lanksčias taisykles, konkrečiai atitinkančias minėtų investicijų ilgalaikį pobūdį. Siūlomomis taisyklėmis taip pat turi būti užtikrintos vienodos sąlygos įvairiems ilgalaikių investicijų fondų valdytojams. Todėl šiuo teisėkūros pasiūlymu suderinamos visų investicinių fondų rinkos dalyvių veiklos sąlygos visų investuotojų labui ir siekiant užtikrinti finansinių paslaugų bendrosios rinkos tinkamą veikimą.

Manoma, kad reglamentas yra tinkamiausia teisinė priemonė vienodiems reikalavimams nustatyti; jie, be kita ko, bus susiję su tinkamo turto rūšimis, portfelio sudėtimi, diversifikavimo taisyklėmis, išpirkimo politika ir leidimų išdavimo taisyklėmis taikomomis fondams, ketinantiems užsiimti ilgalaikėmis investicijomis. Šių produktų taisyklių tikslas – užtikrinti, kad EIIF veiktų veiksmingiau. EIIF valdytojo veikla reglamentuojama AIFV direktyva. Valdytojų veiklai tebebus taikoma AIFV direktyva, bet ilgalaikių investicijų produktams kartu su AIFV direktyvos taisyklėmis bus taikomas ir siūlomas reglamentas.

3.2.        Subsidiarumas ir proporcingumas

Visos pastangos spręsti šią problemą reglamentuojant nacionaliniu lygmeniu yra susijusios tik su tam tikra valstybe nare. EIIF produktų apibūdinimo reguliavimas tik nacionaliniu lygmeniu susijęs su rizika, kad visi skirtingi investiciniai produktai bus parduodami kaip ilgalaikių investicijų fondų produktai su skirtingomis savybėmis. Dėl to kils neaiškumų investuotojams, atsiras kliūčių visoje Sąjungoje sudaryti vienodas sąlygas tiems valdytojams, kurie siūlo EIIF profesionaliems ir (ar) mažmeniniams investuotojams.

Kadangi turto valdymo sektorius yra iš esmės tarpvalstybinio pobūdžio, dėl esamo EIIF rinkos susiskaldymo šio sektoriaus veikla neveiksminga. Siūloma suderinta ir tvari sistema, įskaitant EIIF, bus ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo šaltinis. Naujoji sistema užtikrins įvairių projektų ir sektorių finansavimą, stabilius grąžos šaltinius ilgalaikiams investuotojams. Todėl reikalinga visos Europos EIIF rinka, o siūloma teisėkūros priemonė atitinka ES sutarties 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą subsidiarumo principą ir Antrąjį protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

Kalbant apie proporcingumą, kaip nustatyta ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje, pasiūlyme užtikrinama tinkama tam tikrų viešųjų interesų ir priemonės ekonominio naudingumo pusiausvyra. Siūlomomis taisyklėmis siekiama sukurti bendrą produkto ženklą, kuris sulauktų didelio viešojo susidomėjimo ir kuris būtų pagrindas bendrai konkurencingai ir rentabiliai visos Sąjungos EIIF rinkai. Įvairioms šalims nustatomi reikalavimai yra kruopščiai suderinti. Kai įmanoma, reikalavimai suformuluoti kaip būtiniausi standartai (pvz., emitentų diversifikavimo ribos), o reguliavimo reikalavimai parengti taip, kad nesukeltų nereikalingų sunkumų esamiems verslo modeliams. Visų pirma, siūlomame reglamente suderinti aspektai, tinkantys ilgalaikėms investicijoms ir konkrečioms investuotojų grupėms, visiškai atsižvelgiant į saugumo ir pasitikėjimo problemas, susijusias su EIIF paskirtimi. Todėl šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina bendrai teisinei sistemai EIIF srityje sukurti ir kartu sprendžiami reguliavimo klausimai, darantys poveikį produktų patikimumui.

3.3.        Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF) reglamento pasiūlymą sudaro septyni skyriai.

3.3.1.     I skyrius – Bendrosios nuostatos (1–6 straipsniai)

I skyriuje pateiktos bendrosios taisyklės, kaip antai reglamento dalykas ir siūlomos fondo struktūros aprėptis, apibrėžtys, EIIF leidimų išdavimo tvarka (fondų lygmeniu) bei siūlomo reglamento sąsaja su galiojančiomis taisyklėmis dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų veiklos leidimų, kaip nustatyta Direktyvoje 2011/61/ES (AIFV direktyva).

1 straipsnyje nustatytas reglamento dalykas ir taikymo sritis. Aiškiai nurodyta, kad reglamente pateikti reikalavimai yra išsamūs, todėl nacionaliniu lygmeniu nelieka perteklinio reglamentavimo galimybių. 2 straipsnyje pateiktos svarbiausios apibrėžtys, būtinos, kad siūlomas reglamentas būtų vienodai taikomas. 3 straipsnyje reikalaujama, kad ES AIF turėtų leidimus pagal siūlomą reglamentą, kad jų vienetai būtų platinami ar valdomi visoje Sąjungoje kaip EIIF vienetai. Pavadinimas „Europos ilgalaikių investicijų fondai“ (EIIF) naudojamas tik siūlomą reglamentą atitinkantiems ES AIF pavadinti. Vadinasi, alternatyvaus turto klasių valdytojas, norintis valdyti ar platinti ilgalaikio turto fondus nenaudojant siūlomo jų pavadinimo, neprivalo laikytis siūlomo reglamento.

4 straipsnyje išdėstyta suderinta EIIF veiklos leidimų išdavimo tvarka, o 5 straipsnyje nustatytos tokių leidimų sąlygos. 6 straipsnyje aprašyta galiojančių AIFV direktyvos taisyklių ryšys su siūlomu reglamentu, konkrečiai patikslinant, kad reglamento įgyvendinimą užtikrina EIIF valdytojas.

3.3.2.     II skyrius – Su EIIF investavimo politika susijusios prievolės (7–15 straipsniai)

II skyriuje išdėstytos taisyklės dėl EIIF leistinos investavimo politikos, kaip antai taisyklės, susijusios su tinkamomis investicijomis, portfelio sudėtimi ir diversifikavimu, interesų konfliktu, koncentracija ir grynųjų pinigų skolinimusi.

7 straipsnyje numatyta, kad, kai taikytina, II skyriaus tikslais kiekvienas EIIF investicinis skyrius laikomas atskiru EIIF.

8 straipsnyje aprašytos dvi finansinio turto kategorijos, į kurias EIIF gali investuoti: ilgalaikis turtas ir turtas, išvardytas Direktyvos 2009/65/EB (KIPVPS direktyvos) 50 straipsnio 1 dalyje. Tačiau EIIF nevykdo skolinto turto pardavimo sandorių, neįgyja pozicijos prekių atžvilgiu, nesudaro vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi susitarimų, nesudaro perpirkimo susitarimų ar nenaudoja išvestinių finansinių priemonių, nebent jos būtų naudojamos rizikos draudimo tikslais.

9 straipsnyje išsamiai paaiškintos ilgalaikio turto tinkamumo sąlygos, tokios kaip įvairios finansinių priemonių kategorijos, naudojamos siekiant investuoti į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, investicijos į kitų EIIF vienetus ar akcijas bei nekilnojamąjį turtą, kaip antai nekilnojamasis turtas, laivai ar orlaiviai. 10 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis įmonė gali tapti reikalavimus atitinkančia portfeliui priklausančia įmone. Reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė turėtų būti neįtraukta į biržos sąrašus, turėtų būti įsisteigusi ES ir siekti finansuoti infrastruktūros projektus, bendroves ar nekilnojamąjį turtą, laivus ir orlaivius. Tai neturėtų būti kolektyvinio investavimo subjektas.

11 straipsnyje suformuluota bendroji taisyklė, kaip EIIF valdytojas turėtų spręsti interesų konfliktus. Valdytojas negali būti asmeniškai suinteresuotas ilgalaikiu turtu, į kurį investuojama EIIF priemonė.

12 straipsnyje nustatytos išsamios taisyklės dėl EIIF būdingo portfelio sudėties. Ten taip pat pateikiamos diversifikavimo taisyklės, kurių turi laikytis visi EIIF reikalavimų atitinkančio investicinio turto atžvilgiu, kaip antai taisyklės dėl didžiausios rizikos, kurią EIIF gali prisiimti vienos sandorio šalies atžvilgiu. 13 straipsnyje nustatytos didžiausios ribos, kokią vieno emitento dalį gali turėti EIIF (koncentracijos ribos). 14 straipsnyje nustatytos EIIF grynųjų pinigų skolinimosi sąlygos. 15 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl portfelio sudėties taikymo ir diversifikavimo taisyklių, atsižvelgiant į įvairius IIF gyvavimo ciklo etapus.

3.3.3.     III skyrius – EIIF akcijų ar vienetų išpirkimas, prekyba ir emisija bei pajamų paskirstymas (16–20 straipsniai)

III skyriuje kalbama apie EIIF išpirkimo politiką, galimybę prekiauti EIIF vienetais ar akcijomis antrinėje rinkoje, naujų akcijų ar vienetų emisiją, disponavimą EIIF turtu ir pajamų paskirstymą EIIF investuotojams.

16 straipsniu EIIF draudžiama siūlyti išpirkimo teises investuotojams iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Gyvavimo ciklas apibrėžtas EIIF taisyklėse ir atitinka EIIF atskirų turto vienetų gyvavimo ciklą bei ilgalaikio investavimo tikslus.

17 straipsnyje numatoma galimybė prekiauti EIIF vienetais ar akcijomis reguliuojamose rinkose bei laisvai perleisti EIIF vienetus ar akcijas trečiosioms šalims. 18 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl naujų EIIF akcijų ar vienetų emisijos, kaip antai išankstinis pasiūlymas esamiems investuotojams, kai emisijos kaina yra mažesnė nei EIIF grynoji turto vertė. 19 straipsnyje aptarta tvarka, kurią kiekvienas EIIF privalo patvirtinti, jei nori disponuoti savo turtu. 20 straipsnyje nustatytos taikytinos EIIF turto sukurtų pajamų paskirstymo taisyklės ir reikalaujama, kad EIIF savo fondo taisyklėse nustatytų paskirstymo politiką.

3.3.4.     IV skyrius – Skaidrumo reikalavimai (21–22 straipsniai)

IV skyriuje nustatytos skaidrumo taisyklės, reglamentuojančios reklamos apie EIIF teikimą investuotojams.

21 straipsnyje reikalaujama iš anksto skelbti pagrindinės informacijos dokumentą ir prospektą prieš platinant EIIF vienetus mažmeniniams investuotojams. Prospektu ir kitais reklaminiais dokumentais investuotojai informuojami apie ypatingą ilgalaikių investicijų į EIIF pobūdį. 22 straipsnyje reikalaujama, kad EIIF valdytojas išsamiai atskleistų investuotojams visas su fondu susijusias išlaidas.

3.3.5.     V skyrius – Platinimas (23–25 straipsniai)

V skyriuje nustatytos taisyklės taikytinos ES AIFV platinant EIIF vienetus ar akcijas profesionaliems ir mažmeniniams investuotojams.

23 straipsnyje reikalaujama, kad EIIF valdytojai būtų įgyvendinę atitinkamas sistemas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jie ketina platinti EIIF vienetus ar akcijas. 24 straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai valdytojams, jei jie nori platinti produktus mažmeniniams investuotojams. 25 straipsnyje vadovaujamasi AIFV direktyvoje įtvirtintomis pranešimo procedūromis dėl leidimo EIIF valdytojams platinti savo EIIF vienetus ar akcijas investuotojams buveinės valstybėje narėje ir galimose priimančiosiose valstybėse narėse.

3.3.6.     VI skyrius – Priežiūra (26–29 straipsniai)

VI skyriuje nustatytos taikytinos EIIF priežiūros taisyklės.

26 straipsnyje paaiškinti EIIF kompetentingųjų institucijų ir EIIF valdytojo vaidmenys. 27 straipsnyje nustatyta, kad kompetentingųjų institucijų įgaliojimai pagal KIPVPS ir AIFV direktyvas turėtų būti vykdomi ir pagal siūlomą reglamentą. 28 straipsnyje kalbama apie EVPRI įgaliojimus, o 29 straipsniu nustatomas priežiūros institucijų bendradarbiavimas.

3.3.7.     VII skyrius – Baigiamosios nuostatos (30–31 straipsniai)

VII skyriuje pateiktos taisyklės dėl numatytų Komisijos rengtinų taisyklių ir siūlomo reglamento įsigaliojimo nuostatų taikymo peržiūros.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

EIIF reglamento poveikis biudžetui nurodytas prie šio pasiūlymo pridedamoje Finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

2013/0214 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[7],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       ilgalaikis finansavimas yra itin svarbi priemonė užtikrinant, kad Europos ekonomika siektų tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo, ir kuriant rytojaus ekonomiką taip, kad ją mažiau veiktų sisteminė rizika ir kad ji būtų atsparesnė. Europos ilgalaikių investicijų fondais (EIIF) užtikrinamas įvairių infrastruktūros projektų ar į biržos sąrašus neįtrauktų įmonių, išleidžiančių nuosavo kapitalo ar skolos investicines priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas, ilgalaikis finansavimas. Finansuodami tokius projektus, EIIF padeda finansuoti Sąjungos ekonomiką;

(2)       kalbant apie paklausą, EIIF gali užtikrinti stabilų pajamų srautą pensijų administratoriams, draudimo bendrovėms ir kitiems subjektams, turintiems nuolatinių ir pasikartojančių įsipareigojimų. Nors EIIF likvidumas yra mažesnis palyginti su investicijomis į perleidžiamus vertybinius popierius, EIIF taip pat gali užtikrinti stabilų pajamų srautą pavieniams investuotojams, pasikliaujantiems reguliariu grynųjų pinigų srautu, kurį gali generuoti EIIF. EIIF taip pat gali ilgainiui pasiūlyti gerų kapitalo vertės didėjimo galimybių nuolatinio pajamų srauto negaunantiems investuotojams;

(3)       projektams, susijusiems su transporto infrastruktūra, tvarią energijos gamyba ar paskirstymu, socialine infrastruktūra (būstu ar ligoninėmis), naujųjų technologijų bei išteklių ir energijos suvartojimą mažinančių sistemų plėtra ar tolesniu MVĮ augimu, gali trūkti finansavimo. Kaip parodė finansų krizė, bankų finansavimo papildymas įvairesniais finansavimo šaltiniais, sugebančiais geriau mobilizuoti kapitalo rinkas, galėtų padėti užpildyti finansavimo spragas. EIIF šiuo požiūriu gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį;

(4)       pavieniai investuotojai gali būti suinteresuoti investuoti į EIIF, bet dėl daugumos investicijų į ilgalaikius projektus nelikvidaus pobūdžio EIIF negali pasiūlyti reguliaraus išpirkimo teisių savo investuotojams. Pavienio investuotojo įsipareigojimas investuojant į tokį turtą iš esmės prisiimamas visam investiciniam laikotarpiui. Todėl EIIF turėtų būti sukurti taip, kad nesiūlytų reguliaraus išpirkimo teisių iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Praėjus trejiems metams po šio reglamento patvirtinimo, ataskaitoje bus išnagrinėta, ar šia taisykle įgyvendinti tikėtini rezultatai, susiję su EIIF platinimu, arba ar dėl tam tikrais ribotais atvejais numatytos galimybės kai kuriems pavieniams mažmeniniams investuotojams išpirkti savo vienetus ar akcijas iki EIIF termino pabaigos gali padidėti EIIF platinimas pavieniams mažmeniniams investuotojams;

(5)       šiame reglamente ilgalaikio turto klasės turėtų aprėpti į biržos sąrašus neįtrauktas įmones, išleidžiančias nuosavo kapitalo ar skolos investicines priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas. Į šį reglamentą taip pat turėtų būti įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuriam iš pat pradžių reikia didelio kapitalo;

(6)       nesant reglamento, kuriuo būtų nustatytos EIIF taisyklės, nacionaliniu lygmeniu gali būti patvirtintos skirtingos priemonės dėl investicijų apsaugos priemonių skirtumų galinčios iškraipyti konkurenciją. Dėl skirtingų reikalavimų taikomų portfelio sudėčiai, diversifikavimui ir tinkamam turtui, visų pirma, investicijoms į prekes, atsiranda kliūčių tarpvalstybiniam su nebiržinėmis įmonėmis ir nekilnojamuoju turtu susijusių fondų vienetų ar akcijų platinimui, nes investuotojai negali lengvai palyginti įvairių jiems teikiamų investavimo pasiūlymų. Dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų skiriasi ir investuotojų apsaugos lygiai. Be to, dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų, susijusių su investavimo metodais, tokiais kaip leistinas skolinimosi lygis, išvestinių finansinių priemonių naudojimas, skolintų vertybinių popierių pardavimo ar vertybinių popierių finansavimo sandorių taisyklės, investuotojų apsaugos lygis tampa nevienodas. Skirtingi reikalavimai dėl išpirkimo ir (ar) laikymo laikotarpių taip pat kliudo vykdyti į nebiržinį turtą investuojančių fondų vienetų ar akcijų pardavimą tarpvalstybiniu mastu. Tokie skirtumai gali pakenkti investuotojų pasitikėjimui jiems svarstant galimybę investuoti į tokius fondus ir apriboti investuotojų galimybes tinkamai rinktis iš įvairių ilgalaikių investicijų variantų. Todėl šio reglamento tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(7)       norint užtikrinti, kad EIIF produktų apibūdinimas būtų visoje Sąjungoje vienodas, būtinos visoje Sąjungoje vienodos taisyklės. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos sklandų veikimą ir aukštą investuotojų apsaugos lygį, būtina parengti vienodas EIIF veiklos taisykles, visų pirma, dėl EIIF portfelių sudėties ir investicinių priemonių, kurias leidžiama naudoti norint įgyti poziciją nebiržinių įmonių ir nekilnojamojo turto atžvilgiu. Vienodų taisyklių dėl EIIF portfelio reikia dar ir tam, kad būtų užtikrinta, jog reguliarių pajamų siekiantys EIIF išlaikytų diversifikuotą investicinio turto portfelį, užtikrinantį reguliarų grynųjų pinigų srautą;

(8)       būtina užtikrinti, kad apibrėžiant EIIF veiklą, visų pirma, EIIF portfelio sudėtį ir investicines priemones, kuriomis jie gali naudotis, užtikrinama, kad šiuos reikalavimus būtų galima taikyti tiesiogiai EIIF valdytojams, ir todėl tokios naujos taisyklės turi būti patvirtintos reglamentu. Tuo taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos naudoti EIIF pavadinimą, nes išvengiama skirtingų nacionalinių reikalavimų. EIIF valdytojai turėtų laikytis visoje Sąjungoje vienodų taisyklių, kad padidintų investuotojų pasitikėjimą EIIF ir užtikrintų tvirtą pavadinimo reputaciją. Kartu, patvirtinus vienodas taisykles, su EIIF susijusių reguliavimo klausimai supaprastėja. Taikant vienodas taisykles, taip pat sumažėja valdytojų išlaidos, patiriamos norint įgyvendinti skirtingas nacionalines taisykles, susijusias su fondais, investuojančiais į nebiržines įmones ir panašias nekilnojamojo turto klases. Tai ypač pasakytina apie valdytojus, kurie nori kaupti kapitalą tarpvalstybiniu lygmeniu. Taip pat padedama panaikinti konkurencijos iškraipymus;

(9)       Naujosios EIIF taisyklės yra glaudžiai susijusios su 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010[8], nes ta direktyva sukuriama teisinė sistema,  reglamentuojanti alternatyvaus investavimo fondų (AIF) valdymą ir platinimą Sąjungoje. Iš esmės, EIIF yra ES AIF, kuriuos valdo pagal Direktyvą 2011/61/ES leidimą turintys alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV);

(10)     kadangi Direktyvoje 2011/61/ES taip pat numatytas kelių etapų trečiųjų šalių režimas dėl ne ES AIFV ir ne ES AIF, naujųjų EIIF taisyklių taikymo sritis yra siauresnė ir aprėpia, visų pirma, naujųjų ilgalaikių investicinių produktų europinį metmenį. Todėl tik ES AIF, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/61/ES, gali tapti įgaliotu EIIF ir tik tuo atveju, jei jį valdo ES AIFV, turintis leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES;

(11)     naujosios EIIF taikytinos taisyklės turėtų būti pagrįstos dabartine reguliavimo sistema pagal Direktyvą 2011/61/ES ir jos įgyvendinimo aktais. Todėl produktų taisyklės, susijusios su EIIF, turėtų būti taikomos kartu su galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis. Visų pirma, EIIF turėtų būti taikomos Direktyvoje 2011/61/ES įtvirtintos valdymo ir platinimo taisyklės. Taip pat EIIF tarpvalstybinei veiklai turėtų būti taikomos Direktyvoje 2011/61/ES įtvirtintos taisyklės dėl tarpvalstybinių paslaugų teikimo ir įsisteigimo laisvės. Jas turėtų papildyti konkrečios platinimo taisyklės dėl EIIF platinimo tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje mažmeniniams ir profesionaliems investuotojams;

(12)     vienodos taisyklės turėtų būti taikomos visiems ES AIF, kurie nori veikti kaip EIIF. ES AIF, nenorintiems veikti kaip EIIF, šios taisyklės neturėtų būti privalomos, ir atitinkamai jie sutinka nesinaudoti EIIF užtikrinamais pranašumais. Kita vertus, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) ir ne ES AIF negalėtų veikti kaip EIIF;

(13)     siekiant užtikrinti, kad EIIF atitiktų suderintas šių fondų veiklos taisykles, būtina kompetentingosioms institucijoms nustatyti reikalavimą išduoti leidimus EIIF. Todėl pagal Direktyvą 2011/61/ES nustatytas ir AIFV taikomas suderintas leidimų išdavimo ir priežiūros procedūras reikėtų papildyti specialia leidimų išdavimo EIIF procedūra. Reikėtų sukurti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad EIIF valdytų tik pagal Direktyvą 2011/61/ES leidimą turintys ir EIIF valdyti galintys ES AIFV. Imamasi visų būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad EIIF galėtų atitikti šių fondų veiklą reglamentuojančias suderintas taisykles;

(14)     atsižvelgiant į tai, kad ES AIF gali turėti įvairų teisinį statusą, kuris jiems nebūtinai suteikia juridinio asmens savybių, nuostatas, pagal kurias iš EIIF reikalaujama imtis veiksmų, reikėtų aiškinti taip, kad jei EIIF yra ES AIF, negalintis veikti pats, nes nėra juridinis asmuo, reikėtų kreiptis į EIIF valdytoją;

(15)     siekiant užtikrinti, kad EIIF būtų sutelkti į ilgalaikes investicijas, pagal taisykles dėl EIIF portfelio reikėtų reikalauti aiškiai nustatyti turto kategorijas, į kurias EIIF gali investuoti, ir sąlygas, kuriomis į tokį turtą leidžiama investuoti. EIIF turėtų investuoti bent 70 proc. savo kapitalo į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą. Siekiant užtikrinti EIIF vientisumą, taip pat pageidautina uždrausti EIIF vykdyti tam tikrus finansinius sandorius, dėl kurių gali kilti pavojus jų investavimo strategijai ir tikslams, nes atsirastų papildoma rizika, kuri būtų kitokia, nei būtų galima tikėtis į ilgalaikes investicijas sutelktame fonde. Siekiant užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama ilgalaikėms investicijoms, kurios gali būti naudingos mažmeniniams investuotojams, kurie nėra susipažinę su mažiau paplitusiomis investavimo strategijomis, EIIF neturėtų būti leista investuoti į išvestines finansines priemones, išskyrus atvejus, kai siekiama riboti su kito turto investicijų trukme ir valiuta susijusią riziką. Atsižvelgiant į prekių ir išvestinių finansinių priemonių, suteikiančių netiesioginę poziciją jų atžvilgiu, likvidų pobūdį, investicijoms į prekes nereikia ilgalaikių investuotojų įsipareigojimų, ir todėl jų nereikėtų įtraukti. Toks argumentas netaikomas investicijoms į infrastruktūrą ar įmones, susijusias su prekėmis ar kurių veiksmingumas netiesiogiai susijęs su prekių pelningumu, kaip antai ūkiai žemės ūkio prekių atveju ar jėgainės energetikos prekių atveju;

(16)     ilgalaikių investicijų sąvoka yra pakankamai plati. EIIF valdytojas nebūtinai turi taikyti ilgą laikymo laikotarpį, bet reikalavimus atitinkantis investicinis turtas paprastai nėra likvidus, jam reikia įsipareigojimų tam tikram laikui, ir ekonominiu požiūriu jam būdingas ilgalaikiškumas. Reikalavimus atitinkantis investicinis turtas yra neperleidžiami vertybiniai popieriai, neturintys prieigos prie antrinių rinkų likvidumo. Jiems dažnai reikia ribotos trukmės įsipareigojimų, dėl kurių ribojama galimybė juos platinti. EIIF siekiamų investicijų ekonominis ciklas dėl didelių kapitalo įsipareigojimų ir grąžos laukimo laikotarpių iš esmės yra ilgalaikio pobūdžio. Todėl toks turtas netinka investicijoms su išpirkimo teisėmis;

(17)     EIIF turėtų būti leidžiama investuoti į kitą, o ne į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą, kai to reikia siekiant veiksmingai valdyti grynųjų pinigų srautus, bet tik tuo atveju, kai tai atitinka EIIF ilgalaikių investicijų strategiją;

(18)     reikalavimus atitinkantis investicinis turtas turi apimti tokias priemones kaip nuosavas kapitalas ar kvazinuosavas kapitalas, skolos priemonės reikalavimus atitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse bei joms suteiktos paskolos. Jis taip pat turėtų apimti investicijas į kitus fondus, kuriuose daugiausia turto investuojama į biržos sąrašus neįtrauktas įmones, išleidžiančias nuosavo kapitalo ar skolos investicines priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas. Tiesiogiai valdomas nekilnojamasis turtas, taip pat turėtų būti reikalavimus atitinkančio turto klase, nebent jis būtų pakeistas vertybiniais popieriais;

(19)     kvazinuosavo kapitalo priemonės turi būti suprantamos kaip tokios finansavimo priemonės − tai nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kurių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurių grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Prie tokių priemonių priskiriamos įvairios finansavimo priemonės, kaip antai subordinuotosios paskolos, akcijos be balsavimo teisės, netiesioginio dalyvavimo paskolos, teisės gauti dalį pelno, konvertuojamos obligacijos ir obligacijos su garantijomis;

(20)     siekiant atspindėti dabartinę verslo praktiką, EIIF turėtų būti leidžiama pirkti esamas reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės akcijas iš esamų tos įmonės akcininkų. Siekiant užtikrinti kuo plačiausias lėšų rinkimo galimybes, taip pat turėtų būti leidžiama investuoti į kitus EIIF. Siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones sumažėjimo, EIIF turėtų būti leidžiama investuoti į kitus EIIF tik tuo atveju, jeigu tie EIIF patys nėra investavę daugiau kaip 10 proc. savo kapitalo į kitus EIIF;

(21)     finansinių įmonių gali prireikti norint kaupti ir organizuoti įvairių investuotojų įnašus į infrastruktūros projektus, įskaitant viešojo pobūdžio investicijas. Todėl EIIF turėtų būti leidžiama investuoti į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą per finansines įmones, jei šios įmonės užsiima ilgalaikių projektų finansavimu;

(22)     siekiant patikinti investuotojus, kad EIIF savo įnašais tiesiogiai kuria ilgalaikes investicijas, EIIF turėtų apsiriboti investicijomis į įmones, kurios nėra įtrauktos į biržos sąrašus. Todėl reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės neturėtų būti įtrauktos į biržos sąrašus reguliuojamose rinkose. Reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės apima infrastruktūros projektus, investicijas į augimo siekiančias nebiržines įmones bei investicijas į nekilnojamąjį turtą ir kitokį turtą, kuris galėtų būti tinkamas ilgalaikėms investicijoms;

(23)     dėl infrastruktūros projektų masto šiems projektams reikia didelio kapitalo, kuris būtų investuojamas ilgam laikui. Prie tokių infrastruktūros projektų priskiriama viešoji pastatų infrastruktūra, kaip antai mokyklos, ligoninės ar kalėjimai, socialinė infrastruktūra, tokia kaip socialinis būstas, transporto infrastruktūra, kaip antai keliai, masinio tranzito sistemos ar oro uostai, energetikos infrastruktūra, kaip antai energetikos tinklai, prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių ir jų švelninimo projektai, jėgainės ar vamzdynai, vandens tvarkymo infrastruktūra, kaip antai vandentiekio sistemos, kanalizacija ar drėkinimo sistemos, komunikacijų infrastruktūra, pvz., tinklai, ir atliekų tvarkymo infrastruktūra, taip pat perdirbimo ar surinkimo sistemos;

(24)     nebiržinės įmonės gali susidurti su sunkumais norėdamos patekti į kapitalo rinkas ir finansuoti tolesnį augimą ir plėtrą. Įprastas lėšų rinkimo būdas – privatus finansavimas skiriant nuosavo kapitalo dalį ar paskolą. Kadangi šios priemonės yra iš esmės ilgalaikės investicijos, joms reikia ilgalaikio kapitalo, kurį gali suteikti EIIF;

(25)     Investicijoms į nekilnojamąjį turtą reikia ilgalaikio kapitalo, nes nėra likvidžių antrinių rinkų. Investiciniai fondai yra labai svarbus turto, kuriam reikia didelių kapitalo sąnaudų, finansavimo šaltinis. Tokiam turtui dažnai reikia kaupti kapitalą, kad būtų pasiektas norimas finansavimo lygis. Tokioms investicijoms reikia ilgų laikotarpių dėl su tokiu turtu paprastai siejamo ilgo ekonominio ciklo. Paprastai investicijoms į stambų nekilnojamąjį turtą amortizuoti prireikia kelerių metų. Kad tokį stambų turtą būtų lengviau vystyti, EIIF turėtų turėti galimybę investuoti tiesiogiai į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 10 milijonų eurų. Praktiškai tai būtų toks turtas kaip infrastruktūra, nekilnojamasis turtas, laivai, orlaiviai ar riedmenys. Dėl šių priežasčių ir tiesiogiai valdomą nekilnojamąjį turtą, ir investicijų dalį reikalavimus atitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse būtina vertinti panašiai;

(26)     jei valdytojas turi dalį portfeliui priklausančioje įmonėje, kyla rizika, kad valdytojas visų pirma paiso savo, o ne fondo investuotojų interesų. Kad būtų išvengta tokio interesų konflikto, EIIF turėtų investuoti tik į su valdytoju nesusijusį turtą;

(27)     kad EIIF valdytojams būtų užtikrintas tam tikras lankstumas investuojant fondus, reikėtų leisti prekiauti kitomis, ne ilgalaikėmis investicijomis, kurios galėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. kapitalo;

(28)     siekiant apriboti EIIF prisiimamą riziką, būtina mažinti kitų sandorio šalių riziką: EIIF portfeliui reikia taikyti aiškius diversifikavimo reikalavimus. Nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms turėtų būti taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų[9];

(29)     norint išvengti per didelės investuojančio EIIF įtakos kito EIIF ar emitento vadovybei, būtina vengti pernelyg didelės EIIF koncentracijos toje pačioje investicijoje;

(30)     siekiant leisti EIIF valdytojams toliau kaupti kapitalą fondo gyvavimo ciklo metu, jiems turėtų būti leista skolintis grynųjų pinigų, kurių suma galėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. fondo kapitalo. Tai turėtų užtikrinti papildomą grąžą investuotojams. Siekiant panaikinti valiutų neatitikties riziką, EIIF turėtų skolintis tik ta valiuta, kuria valdytojas tikisi įsigyti turtą;

(31)     dėl EIIF investicijų ilgalaikio ir nelikvidaus pobūdžio valdytojai turėtų turėti pakankamai laiko investicijų riboms pritaikyti. Nustatant šioms riboms įgyvendinti būtiną laiką, reikėtų atsižvelgti į investicijų ypatumus ir savybes, bet jis negali viršyti penkerių metų;

(32)     nepaisant to, kad EIIF nesiūlo išpirkimo teisių iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos, niekas neturėtų trukdyti EIIF siekti, kad šiomis akcijomis ar vienetais būtų leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų[10] 4 straipsnio 14 dalyje, daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 dalyje, ar organizuotoje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Reglamento (...) (...) punkte, taip numatant investuotojams galimybę parduoti savo vienetus ar akcijas iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Todėl EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose neturėtų būti draudžiama išleisti vienetus ar akcijas į reguliuojamas rinkas ar jais ten prekiauti; neturėtų būti draudžiama ir investuotojams laisvai perleisti savo akcijas ar vienetus trečiosioms šalims, kurios pageidauja tokias akcijas ar vienetus įsigyti;

(33)     siekiant, kad investuotojai galėtų veiksmingai išpirkti jų vienetus ar akcijas pasibaigus fondo gyvavimo ciklui, valdytojas turėtų pradėti parduoti EIIF turto portfelį tinkamu laiku, kad būtų tinkamai realizuota turto vertė. Nustatydamas tinkamą investicijų atsiėmimo grafiką, EIIF valdytojas turėtų atsižvelgti į skirtingus investicijų išpirkimo terminus ir laiką, kurio reikia EIIF investicinio turto pirkėjui rasti. Kadangi šio likvidavimo laikotarpio metu netikslinga išlaikyti investicijų ribas, jos prasidėjus likvidavimo laikotarpiui nebeturėtų būti taikomos;

(34)     turtas, į kurį investuotas EIIF, fondo gyvavimo ciklo metu gali būti įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje. Jei taip įvyktų, turtas nebeatitiktų šio reglamento reikalavimo, kad turtas neturėtų būti įtrauktas į biržos sąrašus. Kad valdytojai galėtų tinkamai atsiimti investicijas į tokį turtą, šio turto vertė turėtų ir toliau būtų įtraukiama į 70 proc. reikalavimus atitinkančio investicinio turto ribą iki trejų metų;

(35)     atsižvelgiant į EIIF ypatumus bei tam tikrus mažmeninius ir profesionalius investuotojus, svarbu sukurti griežtus skaidrumo reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta galimybė galimiems investuotojams priimti pagrįstą sprendimą ir visiškai suprasti su investicijomis susijusią riziką. Be Direktyvoje 2011/61/ES įtvirtintų skaidrumo reikalavimų, EIIF turėtų skelbti prospektą, kuriame turėtų būti būtinai pateikta visa informacija, kurią privalo atskleisti uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB[11] ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004.[12] Norint platinti EIIF mažmeniniams investuotojams, turėtų būti privaloma skelbti pagrindinės informacijos dokumentą pagal […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. […]. Be to, visuose reklaminiuose dokumentuose turėtų būti konkrečiai kalbama apie su EIIF susijusią riziką;

(36)     kadangi EIIF skirti profesionaliems ir mažmeniniams investuotojams visoje Sąjungoje, būtina Direktyvoje 2011/61/ES įtvirtintus platinimo reikalavimus papildyti tam tikrais kitais reikalavimais, siekiant užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugos lygį. Todėl reikėtų numatyti priemones, padėsiančias pasirašyti vienetus ar akcijas, vienetų ar akcijų savininkams atlikti mokėjimus, perpirkti ar išpirkti vienetus ar akcijas bei teikti informaciją, kurią EIIF ir jo valdytojai privalo teikti. Be to, siekiant užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai neatsidurtų mažiau palankioje padėtyje palyginti su patyrusiais profesionaliais investuotojais, reikia numatyti tam tikras apsaugos priemones, jei EIIF platinami mažmeniniams investuotojams;

(37)     EIIF kompetentingoji institucija turėtų nuolat tikrinti, ar EIIF sugeba laikytis šio reglamento. Kadangi pagal Direktyvą 2011/61/ES kompetentingosioms institucijoms jau suteikti platūs įgaliojimai, tokius įgaliojimus reikia išplėsti, kad jais būtų naudojamasi pagal EIIF naująsias bendrąsias taisykles;

(38)     EVPRI turėtų turėti galimybę pagal šį reglamentą naudotis visais įgaliojimais, kurie jai yra suteikti pagal Direktyvą 2011/61/ES;

(39)     Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB,[13] turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį taikant EIIF taisykles, užtikrindama, kad nacionalinės kompetentingosios institucijos nuosekliai taikytų Sąjungos taisykles. Kadangi ši institucija turi itin specializuotų ekspertinių vertybinių popierių ir vertybinių popierių rinkų srities žinių, EVPRI būtų tikslinga pavesti parengti reguliavimo techninių standartų projektą, kuriame nebūtų numatyti politikos variantai; jis turėtų būti pateiktas Komisijai, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis EIIF gyvavimo ciklas būtų pakankamai ilgas, kad apimtų kiekvieno EIIF turto objekto gyvavimo ciklą, numatant tinkamo disponavimo EIIF turtu laiko grafiko apibūdinimą, apibrėžtis, skaičiavimo metodus ir informacijos apie išlaidas atskleidimo pristatymą bei priemonių, kurios turi būti įdiegtos EIIF visose valstybėse narėse, kuriose ketinama platinti vienetus ar akcijas, apibūdinimą;

(40)     EIIF naujosios suderintos taisyklės turėtų atitikti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (EB) 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[14] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatas[15];

(41)     kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti visoje Sąjungoje vienodus reikalavimus EIIF investicijoms ir veiklos sąlygoms, kartu visiškai atsižvelgiant į būtinybę suderinti EIIF saugumą ir patikimumą su veiksmingu ilgalaikio finansavimo rinkos veikimu ir įvairių suinteresuotųjų šalių išlaidomis, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų dėl jų masto ir poveikio būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal proporcingumo principą, kaip įtvirtinta minėtame straipsnyje, šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina šiems tikslams įgyvendinti;

(42)     naujosiomis suderintomis taisyklėmis dėl EIIF paisoma pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač vartotojų apsaugos, laisvės verstis verslu, teisės į teisių gynimo priemones ir į teisingą bylos nagrinėjimą ir asmens duomenų apsaugos teisės. Naujosios suderintos taisyklės dėl EIIF turėtų būti taikomos vadovaujantis tomis teisėmis ir principais,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnis Dalykas

1.           Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl ES alternatyvaus investavimo fondų (AIF), kurie Sąjungoje veikia kaip Europos ilgalaikių investicijų fondai (EIIF), leidimų išdavimo, investicijų politikos ir veiklos sąlygų.

2.           Valstybės narės šio reglamento taikymo srityje nenustato jokių papildomų reikalavimų.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos šios sąvokos:

(1) kapitalas – visi kapitalo įnašai ir nepareikalautasis numatytasis kapitalas, apskaičiuoti remiantis investuotinomis sumomis, atėmus iš jų visus mokesčius ir investuotojų tiesiogiai ar netiesiogiai patirtas išlaidas;

(2) nuosavas kapitalas – įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis, kurios išleidžiamos jos investuotojams;

(3) kvazinuosavas kapitalas – bet kokios rūšies finansavimo priemonės, kurios yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kai priemonių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kai priemonių grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

(4) finansų įmonė – bet kuris iš toliau išvardytų subjektų:

(a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje[16];

(b) investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

(c) draudimo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 dalyje[17];

(d) finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 19 dalyje;

(e) mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 20 dalyje;

(5) EIIF kompetentingoji institucija – ES AIF buveinės valstybės narės, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies p punkte, kompetentingoji institucija;

(6) EIIF buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje EIIF turi leidimą.

3 straipsnis Leidimas ir pavadinimo naudojimas

1.           Tik ES AIF gali gauti leidimą vykdyti EIIF veiklą.

2.           EIIF galima platinti Sąjungoje tik tuo atveju, jei jam išduotas leidimas pagal šį reglamentą.

Leidimas vykdyti EIIF veiklą galioja visose valstybėse narėse.

3.           Kolektyvinio investavimo subjektas naudoja pavadinimą „EIIF“ ar „ilgalaikių investicijų fondas“, norėdamas pavadinti save ar savo išleidžiamus vienetus ar akcijas, jei jis turi leidimą pagal šį reglamentą.

4.           EIIF kompetentingosios institucijos kartą per ketvirtį informuoja EVPRI apie veiklos leidimus, išduotus ar panaikintus pagal šį reglamentą.

EVPRI tvarko viešą centrinį registrą, kuriame įvardijamas kiekvienas pagal šį reglamentą leidimą gavęs EIIF, jo valdytojas ir EIIF kompetentingoji institucija. Registras yra prieinamas elektronine forma.

4 straipsnis Prašymas išduoti EIIF veiklos leidimą

1.           EIIF teikia prašymą išduoti veiklos leidimą savo kompetentingajai institucijai.

Prašyme išduoti EIIF veiklos leidimą pateikiama ši informacija:

(a) fondo taisyklės ar steigiamieji dokumentai;

(b) informacija apie valdytoją;

(c) informacija apie depozitoriumą;

(d) investuotojams skelbtinos informacijos aprašymas;

(e) bet kokia kita informacija ar dokumentai, kurių prašo EIIF kompetentingoji institucija, kad patikrintų šio reglamento reikalavimų vykdymą.

2.           ES alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (AIFV), turintis veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES, teikia prašymą EIIF kompetentingajai institucijai dėl leidimo valdyti EIIF, kuris pagal 1 dalį pateikė prašymą išduoti veiklos leidimą.

Prašyme leisti valdyti EIIF pateikiama ši informacija:

(a) sutartis raštu su depozitoriumu;

(b) informacija apie deleguotus įgaliojimus, susijusius su EIIF portfelio ir rizikos valdymu ir administravimu;

(c) informacija apie investavimo strategijas, rizikos apibūdinimą ir kitas AIF, kurias AIFV turi leidimą valdyti, savybes.

EIIF kompetentingoji institucija gali prašyti ES AIFV kompetentingosios institucijos pateikti paaiškinimų ir informacijos apie antrojoje pastraipoje išvardytus dokumentus ar patvirtinimą, kad EIIF patenka į ES AIFV leidimo valdyti AIF taikymo sritį. ES AIFV kompetentingoji institucija atsakymą pateikia per 10 darbo dienų po to, kai gauna EIIF kompetentingosios institucijos prašymą dėl informacijos pateikimo.

3.           EIIF ir ES AIFV per du mėnesius nuo užpildyto prašymo pateikimo datos pranešama, ar EIIF išduotas veiklos leidimas.

4.           Apie visus 1 ir 2 dalyse išvardytų dokumentų pakeitimus nedelsiant pranešama EIIF kompetentingajai institucijai.

5 straipsnis Veiklos leidimo suteikimo sąlygos

1.           Prašymą pateikusiam EIIF veiklos leidimas suteikiamas tik tuo atveju, jei jo kompetentingoji institucija:

(a) įsitikina, kad prašymą pateikęs EIIF sugebės laikytis visų šio reglamento reikalavimų;

(b) patvirtino pagal Direktyvą 2011/61/ES veiklos leidimą turinčio ES AIFV prašymą leisti valdyti EIIF, fondo taisykles ir pasirinktą depozitoriumą.

2.           EIIF kompetentingoji institucija gali atmesti ES AIFV prašymą leisti valdyti EIIF tik tuo atveju, jeigu:

(a) ES AIFV neatitinka šio reglamento reikalavimų;

(b) ES AIFV neatitinka Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų;

(c) ES AIFV kompetentingoji institucija nesuteikė jam leidimo valdyti AIF, įskaitant fondų rūšį, kuriai taikomas šis reglamentas;

(d) ES AIFV nepateikė 4 straipsnio 2 dalyje išvardytų dokumentų.

Prieš atmesdama prašymą, EIIF kompetentingoji institucija pasitaria su ES AIFV kompetentingąja institucija.

3.           Kompetentingoji institucija nesuteikia EIIF veiklos leidimo, jei prašymą pateikęs EIIF pagal teisės aktus negali platinti savo vienetų ar akcijų buveinės valstybėje narėje.

4.           EIIF veiklos leidimui netaikomas reikalavimas, kad EIIF valdytų EIIF buveinės valstybėje narėje veiklos leidimą turintis ES AIFV ar kad ES AIFV vykdytų ar pavestų vykdyti veiklą EIIF buveinės valstybėje narėje.

6 straipsnis Taikytinos taisyklės ir atsakomybė

1.           EIIF visada laikosi šio reglamento nuostatų.

2.           EIIF ir jo valdytojas visada laikosi Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų.

3.           EIIF valdytojas privalo užtikrinti šio reglamento vykdymą. Valdytojas atsako už visus nuostolius ar žalą, patiriamus dėl šio reglamento nesilaikymo.

II skyrius Su EIIF investavimo politika susijusios prievolės

1 skirsnis Bendrosios taisyklės ir reikalavimus atitinkantis turtas

7 straipsnis Investiciniai skyriai

Jei EIIF sudaro daugiau nei vienas investicinis skyrius, šiame skyriuje kiekvienas skyrius yra laikomas atskiru EIIF.

8 straipsnis Reikalavimus atitinkančios investicijos

1.           EIIF investuoja tik į šias turto kategorijas ir tik šiame reglamente nustatytomis sąlygomis:

(a) reikalavimus atitinkantis investicinis turtas;

(b) turtas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalyje.[18]

2.           EIIF neužsiima jokia toliau išvardyta veikla:

(a) skolinto turto pardavimu;

(b) tiesioginės ar netiesioginės pozicijos įsigijimu prekių atžvilgiu, įskaitant atvejus, kai naudojamos išvestinės finansinės priemonės, jų sertifikatai, jomis pagrįsti indeksai ar bet kokios kitos priemonės, kurios jiems suteiktų poziciją;

(c) vertybinių popierių skolinimo susitarimų, vertybinių popierių skolinimosi susitarimų ir perpirkimo susitarimų ar bet kokių kitų susitarimų, kuriais galėtų būti susaistytas EIIF turtas, sudarymu;

(d) išvestinių finansinių priemonių naudojimu, išskyrus atvejus, kai pagrindinę finansinę priemonę sudaro palūkanų normos ar valiutos ir ji naudojama tik su kitomis EIIF investicijomis susijusiai trukmės ir keitimo kursų rizikai apdrausti.

9 straipsnis Reikalavimus atitinkantis investicinis turtas

EIIF gali investuoti į 8 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytą turtą tik jei jis patenka į vieną iš šių kategorijų:

(a) nuosavo kapitalo ar kvazinuosavo kapitalo priemonės, kurias:

(i)      išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja EIIF;

(ii)      išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią anksčiau iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigijo EIIF;

(iii)     išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės EIIF įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, įsigytą pagal i ar ii punktus;

(b) reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės išleistos skolos priemonės;

(c) paskolos, kurias EIIF suteikia reikalavimus atitinkančiai portfeliui priklausančiai įmonei;

(d) vieno ar kelių kitų EIIF, Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF) vienetai ar akcijos, jei tie EIIF, EuVECA ir EuSEF patys nėra investavę daugiau nei 10 proc. savo kapitalo į EIIF;

(e) tiesiogiai valdomi pavieniai nekilnojamojo turto objektai, kuriems iš pat pradžių kapitalo išlaidų reikia ne mažiau kaip 10 milijonų eurų ar tokios pat sumos ta valiuta tuo metu, kai buvo patirtos išlaidos.

10 straipsnis Reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė

1.           9 straipsnio 1 dalyje nurodyta reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė – tai portfeliui priklausanti įmonė, kuri nėra kolektyvinio investavimo subjektas ir kuri atitinka visus toliau išvardytus reikalavimus:

(a) nėra finansų įmonė;

(b) ji neturi teisės prekiauti:

(i)      reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 dalyje;

(ii)      daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 dalyje;

(iii)     organizuotose prekybos sistemose, kaip apibrėžta Reglamento […] [...] punkte;

(c) ji yra įsisteigusi valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, jei trečioji šalis:

(i)      nėra didelės rizikos ir nebendradarbiaujanti šalis, nustatyta Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG);

(ii)      yra pasirašiusi susitarimą su EIIF valdytojo buveinės valstybe nare ir su visomis kitomis valstybėmis narėmis, kuriose ketinama platinti EIIF vienetus ar akcijas, siekiant užtikrinti, kad trečioji šalis visiškai laikytųsi EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje įtvirtintų standartų, ir užtikrinant veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant daugiašalius apmokestinimo susitarimus.

2.           Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies a punkto, reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė gali būti finansų įmonė, išskirtinai finansuojanti šio straipsnio 1 dalyje minėtas reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones arba 9 straipsnyje išvardytą nekilnojamąjį turtą.

11 straipsnis Interesų konfliktas

EIIF neinvestuoja į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą, kuriame dalį tiesiogiai ar netiesiogiai turi valdytojas, išskyrus atvejus, kai jis turi jo valdomo EIIF vienetų ar akcijų.

2 skirsnis Investavimo politikos nuostatos

12 straipsnis Portfelio sudėtis ir diversifikavimas

1.           EIIF investuoja bent 70 proc. savo kapitalo į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą.

2.           EIIF investuoja ne daugiau nei:

(a) 10 proc. savo kapitalo į turtą, kurį išleidžia bet kokia viena reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;

(b) 10 proc. savo kapitalo į pavienį nekilnojamojo turto objektą;

(c) 10 proc. savo kapitalo į vieno EIIF, EuVECA ar EuSEF vienetus ar akcijas;

(d) 5 proc. savo kapitalo į 8 straipsnio 1 dalies b punkte išvardytą turtą, kai tokį turtą išleidžia bet koks vienas subjektas.

3.           EIIF, EuVECA ir EuSEF vienetų ar akcijų bendroji vertė EIIF portfelyje neviršija 20 proc. jo kapitalo vertės.

4.           Bendroji pozicijos rizika EIIF sandorio šalies atžvilgiu, susijusi su nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriais ar atpirkimo sandoriais, neviršija 5 proc. EIIF kapitalo.

5.           Nukrypstant nuo 2 dalies a ir b punktų, EIIF gali padidinti šiuose punktuose minėtą 10 proc. ribą iki 20 proc., jei EIIF turimo reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių ir pavienių nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos jis investuoja daugiau nei 10 proc. savo kapitalo, turto bendroji vertė neviršija 40 proc. jo kapitalo vertės.

6.           Apskaičiuojant 1–5 dalyse nurodytas ribas, bendrovės, priskiriamos vienai grupei konsoliduotos finansinės atskaitomybės tikslais, kaip nustatyta Septintojoje Tarybos direktyvoje 83/349/EEB[19] ar pripažintose tarptautinėse apskaitos taisyklėse, laikomos viena reikalavimus atitinkančia portfeliui priklausančia įmone.

13 straipsnis Koncentracija

1.           EIIF gali įsigyti ne daugiau kaip 25 proc. vieno EIIF, EuVECA ar EuSEF vienetų ar akcijų.

2.           Koncentracijos ribos, nustatytos Direktyvos 2009/65/EB 56 straipsnio 2 dalyje, taikomos investicijoms į šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte išvardytą turtą.

14 straipsnis Grynųjų pinigų skolinimasis

EIIF gali skolintis grynųjų pinigų, jei toks skolinimasis atitinka visas šias sąlygas:

(a) jis sudaro ne daugiau kaip 30 proc. EIIF kapitalo;

(b) skolinamasi siekiant įgyti reikalavimus atitinkančio investicinio turto dalį;

(c) skolinamasi ta pačia valiuta, kokia ketinama pirkti turtą, kuriam pirkti skolinamasi grynųjų pinigų;

(d) tai netrukdo realizuoti EIIF portfeliui priklausančio turto;

(e) tai nesaisto EIIF portfeliui priklausančio turto.

15 straipsnis Portfelio sudėties ir diversifikavimo taisyklių taikymas

1.           12 straipsnio 1 dalyje nustatytos investavimo ribos:

(a) taikomos iki datos, nurodytos EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose, kai pagal šią datą atsižvelgiama į turto, į kurį investuoja EIIF, ypatumus ir savybes, ir ne ilgiau nei penkerius metus po EIIF veiklos leidimo suteikimo. Išimties tvarka EIIF kompetentingoji institucija, pateikus tinkamai pagrįstą investavimo planą, gali patvirtinti šio laikotarpio pratęsimą ne daugiau kaip dar vieniems metams;

(b) nebetaikomos, kai EIIF pradeda parduoti turtą pagal savo išpirkimo politiką, kaip numatyta 16 straipsnyje;

(c) laikinai netaikomos, kai EIIF kaupia papildomą kapitalą, jei toks laikinas sustabdymas trunka ne ilgiau nei 12 mėnesių.

2.           Kai ilgalaikį turtą, į kurį investuoja EIIF, išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, nebeatitinkanti 10 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų, ilgalaikis turtas gali būti ir toliau įtraukiamas apskaičiuojant 12 straipsnio 1 dalyje minėtus 70 proc. ne ilgiau nei trejus metus nuo tos dienos, kai portfeliui priklausanti įmonė nebeatitinka 10 straipsnio reikalavimų.

III skyrius EIIF akcijų ar vienetų išpirkimas, prekyba ir emisija bei pajamų paskirstymas

16 straipsnis Išpirkimo politika

1.           Investuotojai negali prašyti išpirkti savo vienetų ar akcijų iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Išpirkimo galimybė investuotojams suteikiama nuo kitos dienos po to, kai nustatoma EIIF gyvavimo ciklo pabaiga.

EIIF gyvavimo ciklo pabaiga aiškiai nurodoma kaip konkreti data EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose ir paskelbiama investuotojams.

EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose ir informacijos atskleidimo investuotojams dokumentuose nustatomos turto išpirkimo ir disponavimo juo procedūros bei aiškiai nurodoma, kad investuotojai galės išpirkti turtą kitą dieną po EIIF gyvavimo ciklo pabaigos.

2.           EIIF gyvavimo ciklo trukmė yra pakankama, kad apimtų kiekvieno atskiro EIIF turto objekto gyvavimo ciklą, įvertintą atsižvelgiant į turto nelikvidumo aspektus ir ekonominį gyvavimo ciklą bei užsibrėžtą EIIF investavimo tikslą.

3.           Investuotojai gali prašyti likviduoti EIIF, jei jų išpirkimo reikalavimai nepatenkinti per vienerius metus po EIIF gyvavimo ciklo pabaigos.

4.           Investuotojai visada gali pasirinkti, kad jiems būtų sumokėta grynaisiais pinigais.

5.           Lėšų grąžinimas natūra iš EIIF turto įmanomas tik tuo atveju, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

(a) EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose numatyta tokia galimybė, nustatant sąlygą, kad su visais investuotojais elgiamasi sąžiningai;

(b) investuotojas raštu pateikia prašymą grąžinti jam lėšas suteikiant dalį fondo turto;

(c) toks turto perleidimas neapribojamas jokiomis taisyklėmis.

6.           EVPRI rengia techninių reguliavimo standartų projektą, konkrečiai nurodydama aplinkybes, kuriomis EIIF gyvavimo ciklas yra pakankamai ilgas, kad apimtų kiekvieno EIIF turto objekto gyvavimo ciklą.

EVPRI šį reguliavimo techninių standartų projektą pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minimus reguliavimo techninius standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

17 straipsnis Antrinė rinka

1.           EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose nedraudžiama teikti EIIF vienetų ar akcijų arba jais prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 dalyje, ar daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 dalyje, arba organizuotoje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Reglamento (…) (...) punkte.

2.           EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose nėra nustatytas draudimas investuotojams laisvai perleisti savo akcijas ar vienetus trečiosioms šalims.

18 straipsnis Naujų akcijų ar vienetų emisija

1.           EIIF gali siūlyti naujas akcijų ar vienetų emisijas pagal fondo taisykles ar steigiamuosius dokumentus.

2.           EIIF neišleidžia naujų akcijų ar vienetų kaina, mažesne nei jo grynoji turto vertė, pirma nepasiūlydamas tų akcijų ar vienetų tokia kaina dabartiniams investuotojams.

19 straipsnis Disponavimas EIIF turtu

1.           Kiekvienas EIIF tvirtina grafiką papunkčiui, kaip reikia tinkamai disponuoti jo turtu, kad pasibaigus EIIF gyvavimo ciklui investuotojai galėtų pasinaudoti savo išpirkimo teisėmis.

2.           1 dalyje minėtame grafike pateikiama:

(a) potencialių pirkėjų rinkos vertinimas;

(b) galimų pardavimo kainų vertinimas ir palyginimas;

(c) parduotino turto vertinimas;

(d) tikslios disponavimo grafiko datos.

3.           EVPRI rengia reguliavimo techninių standartų projektą, nustatydama kriterijus 2 dalies a ir c punktuose minėtam vertinimui atlikti.

EVPRI šį reguliavimo techninių standartų projektą pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus reguliavimo techninius standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

20 straipsnis Pajamų paskirstymas

1.           EIIF gali reguliariai paskirstyti investuotojams pajamas, gautas iš portfeliui priklausančio turto. Pajamas sudaro:

(a) bet kokios pajamos, reguliariai gaunamos iš turto;

(b) kapitalo vertės didėjimas disponuojant turtu, bet atskaičius pirminį įneštą kapitalą.

2.           Pajamos paskirstomos ne tokiu mastu, kokio reikia būsimiems EIIF įsipareigojimams.

3.           EIIF savo fondo taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose nustato paskirstymo politiką, kurios laikysis fondo gyvavimo ciklo metu.

IV skyrius Skaidrumo reikalavimai

21 straipsnis Skaidrumas

1.           Veiklos leidimą turinčio EIIF vienetai ar akcijos Sąjungoje neplatinami, pirma nepaskelbus prospekto.

Veiklos leidimą turinčio EIIF vienetai ar akcijos Sąjungoje neplatinami mažmeniniams investuotojams, pirma nepaskelbus pagrindinės informacijos dokumento pagal [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. [...].[20]

2.           Prospekte pateikiama informacija, kurios reikia investuotojams, kad jie galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl jiems siūlomų investicijų ir, visų pirma, su jomis susijusios rizikos.

3.           Prospekte pateikiama bent ši informacija:

(a) pareiškimas, kuriuo paaiškinama, kaip EIIF investavimo tikslai ir šių tikslų įgyvendinimo strategija lemia fondo ilgalaikį pobūdį;

(b) informacija, kurią turi atskleisti uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB[21]  ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004[22];

(c) informacija, kuri turi būti atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnį, jei ji nepatenka į šios dalies b punktą;

(d) aiškus turto, į kurį gali investuoti EIIF, kategorijų aprašymas;

(e) bet kokia kita informacija, kuri, kompetentingųjų institucijų nuomone, gali būti aktuali pagal šio straipsnio 2 dalį.

4.           Prospektu, pagrindinės informacijos dokumentu ir kitais reklaminiais dokumentais investuotojai aiškiai informuojami apie nelikvidų fondo pobūdį.

Visų pirma, prospekte, pagrindinės informacijos dokumente ir kituose reklaminiuose dokumentuose:

(a) investuotojai aiškiai informuojami apie EIIF investicijų ilgalaikį pobūdį;

(b) investuotojai aiškiai informuojami apie EIIF gyvavimo ciklo pabaigą;

(c) aiškiai nurodoma, ar ketinama EIIF siūlyti mažmeniniams investuotojams;

(d) aiškiai nurodoma, kad investuotojai neturi teisės išpirkti savo investicijų iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos;

(e) aiškiai nurodomas pajamų išmokų investuotojams, jei jų bus, dažnis ir laikas fondo gyvavimo ciklo metu;

(f) investuotojams aiškiai patariama, kad į EIIF reikėtų investuoti tik nedidelę jų viso investicijų portfelio dalį.

22 straipsnis Informacijos apie išlaidas atskleidimas

1.           Prospekte investuotojai aiškiai informuojami apie įvairių investuotojo tiesiogiai ar netiesiogiai patiriamų išlaidų lygį. Įvairios išlaidos skirstomos į šias grupes:

(a) EIIF steigimo išlaidos;

(b) su turto įsigijimu susijusios išlaidos;

(c) valdymo išlaidos;

(d) platinimo išlaidos;

(e) kitos išlaidos, įskaitant administravimo, reguliavimo, laikymo ir audito išlaidas.

2.           Prospekte atskleidžiamas bendrasis išlaidų ir EIIF kapitalo santykis.

3.           Pagrindinės informacijos dokumente parodomos visos prospekte minėtos išlaidos, jas pateikiant pinigais ir procentais.

4.           EVPRI rengia reguliavimo techninių standartų projektą, kuriame pateikia:

(a) bendras 1 dalyje išvardytų išlaidų apibrėžtis, skaičiavimo metodus ir pateikimo formatus bei 2 dalyje minėtą bendrąjį santykį;

(b) visų 3 dalyje nurodytų išlaidų bendrą apibrėžtį, skaičiavimo metodą ir pateikimo formatą.

Rengdama tokį reguliavimo techninių standartų projektą, EVPRI atsižvelgia į Reglamento (...) [MIPP] (...) punkte minėtą reguliavimo standartų projektą.

EVPRI šį reguliavimo techninių standartų projektą pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus reguliavimo techninius standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

V skyrius EIIF vienetų ar akcijų platinimas

23 straipsnis Priemonės investuotojams

1.           Kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje ketinama platinti EIIF vienetus ar akcijas, EIIF valdytojas įdiegia priemones, padėsiančias pasirašyti vienetus ar akcijas, vienetų ar akcijų savininkams atlikti mokėjimus, perpirkti ar išpirkti vienetus ar akcijas bei teikti informaciją, kurią EIIF ir jo valdytojai privalo teikti.

2.           EVPRI parengia reguliavimo techninių standartų projektą, nustatydama tokių priemonių rūšis ir savybes, jų techninę infrastruktūrą ir uždavinių turinį EIIF investuotojų atžvilgiu, kaip minėta 1 dalyje.

EVPRI šį reguliavimo techninių standartų projektą pateikia Komisijai iki [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus reguliavimo techninius standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

24 straipsnis Papildomi reikalavimai platinant mažmeniniams investuotojams

EIIF valdytojas gali platinti EIIF vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams, jei laikomasi visų šių papildomų reikalavimų:

(a) EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose numatyta, kad visiems investuotojams sukuriamos vienodos sąlygos ir kad pavieniams investuotojams ar investuotojų grupėms nesuteikiama jokių privilegijų ar konkrečių ekonominių pranašumų;

(b) EIIF struktūra nėra partnerystė;

(c) EIIF vienetų ar akcijų pasirašymo laikotarpio metu ir bent dvi savaites pasibaigus šiam laikotarpiui mažmeniniai investuotojai gali atšaukti pasirašymą ir susigrąžinti pinigus be baudos.

25 straipsnis EIIF vienetų ar akcijų platinimas

1.           EIIF valdytojas gali platinti veiklos leidimą turinčio EIIF vienetus ar akcijas profesionaliems ir mažmeniniams investuotojams savo buveinės valstybėje narėje, pateikęs pranešimą pagal Direktyvos 2011/61/ES 31 straipsnį.

2.           EIIF valdytojas gali platinti veiklos leidimą turinčio EIIF vienetus ar akcijas profesionaliems ir mažmeniniams investuotojams kitoje, ne EIIF valdytojo buveinės valstybėje narėje, pateikęs pranešimą pagal Direktyvos 2011/61/ES 32 straipsnį.

3.           EIIF valdytojas apie kiekvieną EIIF praneša savo kompetentingajai institucijai, ar ketina platinti jo vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams.

4.           Be dokumentų ir informacijos, reikalaujamų pagal Direktyvos 2011/61/ES 31 ir 32 straipsnius, EIIF valdytojas pateikia savo kompetentingajai institucijai visą šią informaciją:

(a) EIIF prospektą;

(b) EIIF pagrindinės informacijos dokumentą, jei jo vienetai ar akcijos platinami mažmeniniams investuotojams;

(c) informaciją apie 22 straipsnyje minėtas priemones.

5.           Suprantama, kad kompetentingosios institucijos kompetencijos ir įgaliojimai pagal Direktyvos 2011/61/ES 31 ir 32 straipsnius taip pat apima EIIF platinimą mažmeniniams investuotojams ir šiame reglamente įtvirtintus papildomus reikalavimus.

6.           Be įgaliojimų jai suteiktų pagal Direktyvos 2011/61/ES 31 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, EIIF valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingoji institucija taip pat neleidžia platinti veiklos leidimo turinčio EIIF vienetų ar akcijų, jei EIIF valdytojas nesilaiko ar nesilaikys šio reglamento.

7.           Be įgaliojimų jai suteiktų pagal Direktyvos 2011/61/ES 32 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, EIIF valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingoji institucija taip pat atsisako perduoti išsamų pranešimą valstybės narės, kurioje ketinama platinti EIIF, kompetentingosioms institucijoms, jei EIIF valdytojas nesilaiko ar nesilaikys šio reglamento.

VI skyrius Priežiūra

26 straipsnis Kompetentingųjų institucijų vykdoma priežiūra

1.           Kompetentingosios institucijos nuolat vykdo šio reglamento įgyvendinimo priežiūrą.

2.           EIIF kompetentingoji institucija privalo kontroliuoti II, III ir IV skyriuose nustatytų taisyklių laikymąsi.

3.           EIIF kompetentingoji institucija atsako už fondo taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose nustatytų bei prospekte įtvirtintų prievolių, atitinkančių šį reglamentą, vykdymo priežiūrą.

4.           EIIF valdytojo kompetentingoji institucija privalo kontroliuoti, ar valdytojo procedūros ir organizacija yra pakankamos, kad EIIF valdytojas sugebėtų laikytis prievolių ir taisyklių, susijusių su visų jo valdomų EIIF sudėtimi ir veikimu.

Valdytojo kompetentingoji institucija privalo kontroliuoti, kaip EIIF valdytojas laikosi šio reglamento.

5.           Kompetentingosios institucijos vykdo jų teritorijoje įsteigtų ar platinamų kolektyvinio investavimo subjektų stebėseną, tikrindamos, ar jie nenaudoja EIIF pavadinimo ir ar neteigia, kad jie yra EIIF, tais atvejais, kai jie neturi veiklos leidimo ir nesilaiko šio reglamento.

27 straipsnis Kompetentingųjų institucijų įgaliojimai

1.           Kompetentingosios institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų funkcijoms pagal šį reglamentą atlikti.

2.           Pagal Direktyvą 2011/61/ES kompetentingosioms institucijoms suteikti įgaliojimai naudojami ir pagal šį reglamentą.

28 straipsnis EVPRI įgaliojimai ir kompetencijos

1.           EVPRI turi įgaliojimus, būtinus jos užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

2.           Pagal Direktyvą 2011/61/ES EVPRI suteikti įgaliojimai naudojami ir pagal šį reglamentą bei pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

3.           Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 šis reglamentas turi būti įtrauktas į visus kitus teisiškai privalomus Sąjungos aktus, kuriais Institucijai pavedama atlikti tam tikrus uždavinius, kaip nurodyta Reglamento (ES) 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje.

29 straipsnis Institucijų bendradarbiavimas

1.           EIIF kompetentinga institucija ir valdytojo kompetentingoji institucija, jei jos yra skirtingos, bendradarbiauja viena su kita ir keičiasi informacija, vykdydamos savo pareigas pagal šį reglamentą.

2.           Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kad galėtų vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą.

3.           Kompetentingos institucijos ir EVPRI keičiasi visa informacija ir dokumentais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kad galėtų vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą, visų pirma, siekdamos nustatyti ir taisyti šio reglamento pažeidimus.

VII skyrius Baigiamosios nuostatos

30 straipsnis Peržiūra

Per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija pradeda šio reglamento taikymo peržiūrą. Peržiūros metu visų pirma nagrinėjama:

(a) 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią investuotojai negali išpirkti savo vienetų ar akcijų iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos, poveikis. Peržiūros metu, atsižvelgiant į EIIF pasiskirstymą pagal įvairias investuotojų kategorijas, taip pat vertinama, ar netaikant šios taisyklės ribotam individualių mažmeninių investuotojų skaičiui padidėtų EIIF paklausa tarp mažmeninių investuotojų;

(b) 70 proc. reikalavimų atitinkančio investicinio turto mažiausio lygio, kaip nustatyta 12 straipsnio 1 dalyje, poveikis turto diversifikavimui, visų pirma, siekiant įvertinti, ar būtina stiprinti likvidumo priemones, jei ribotam pavienių mažmeninių investuotojų skaičiui negaliotų draudimas išpirkti savo vienetus iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos; 

(c) mastas, kuriuo EIIF platinami Sąjungoje, įskaitant tai, ar AIFV, kuriems taikoma Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalis, gali būti susidomėję galimybe platinti EIIF.

Apie šios peržiūros rezultatus pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu pateikiant pakeitimų pasiūlymus.

31 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl ilgalaikių investicijų fondų

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[23]

Vidaus rinka – finansų rinkos

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[24]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Padidinti finansų rinkų saugumą ir efektyvumą; paskatinti finansinių paslaugų vidaus rinką

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Būti ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo šaltiniu; užtikrinti vienodas sąlygas ilgalaikių investicijų fondų valdytojams; didinti ne bankų finansavimą įmonėms; užtikrinti investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymo tikslas: suaktyvinti Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF) platinimą tarpvalstybiniu mastu mažmeniniams ir profesionaliems investuotojams visoje Sąjungoje; numatyti suderintą ilgalaikių investicijų fondų veiklos leidimų išdavimo procedūrą; nustatyti ilgalaikių investicijų fondų leistiną investavimo politiką; užkirsti kelią interesų konfliktams; nustatyti griežtus skaidrumo reikalavimus ir konkrečias platinimo sąlygas

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Ataskaitas reikėtų rengti šiais klausimais:

pokyčiai EIIF platinimo tarpvalstybiniu lygmeniu srityje; siūlomo reglamento poveikis investuotojų apsaugai; pažanga užtikrinant neiškraipytą konkurenciją; siūlomų priemonių poveikis ilgalaikėms investicijoms skirtam sukauptam kapitalui (pvz., investicijoms į infrastruktūros projektus, nekilnojamąjį turtą ir nebiržines įmones)

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Patvirtinus siūlomą reglamentą:

•        prognozuojamas aktyvesnis ilgalaikių investicijų fondų platinimas tarpvalstybiniu lygmeniu;

•        būtų suderintas ilgalaikių investicijų fondų veiklos leidimų išdavimas nacionalinių kompetentingų institucijų lygmeniu ir būtų užtikrintas geresnis nacionalinių priežiūros institucijų veiklos koordinavimas;

•        tolesnė ilgalaikio investavimo plėtra visoje Sąjungoje: visų investicinių fondų rinkos dalyvių veiklos sąlygų suderinimas užtikrins ilgalaikių investicijų fondų efektyvumą ir leis užtikrinti masto ekonomiją;

•        instituciniai investuotojai, tokie kaip draudimo bendrovės ir pensijų fondai, bei pavieniai mažmeniniai investuotojai naudosis ilgalaikių investicijų fondų siūlomais reguliarios grąžos pranašumais;

•        didesnis pasirinkimas investuotojams ir geresnė gaunamų paslaugų kokybė;

•        didesnis skaidrumas paskatins investuotojų pasitikėjimą, galima tikėtis didesnės konkurencijos;

•        Būtų sustiprintas ilgalaikis Europos ekonomikos finansavimas, ypač kalbant apie infrastruktūros projektus bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimą;

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

1) Dėl reguliavimo skirtumų investuotojai neįgyja pozicijų ilgalaikio turto atžvilgiu; todėl nedidėja kaupiamas kapitalas ir negerėja investicinės žinios, kurios užtikrintų masto ekonomiją ilgalaikių investicijų fondams;

2) Jei ES lygmeniu nebūtų imamasi veiksmų, investuotojams kiltų neaiškumų; atsirastų kliūčių vienodų sąlygų kūrimui ilgalaikių investicijų fondų valdytojams visoje Sąjungoje;

1.5.3.     Panašios patirties išvados

KIPVPS (kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų) direktyva buvo pirmoji, kuria buvo nustatytos išsamios produktų taisyklės, kurias taiko mažmeniniams investuotojams prieinami investiciniai fondai. KIPVPS valdomo turto vertė šiuo metu siekia 6 697 milijardų eurų. EIIF nebūtinai sulauks tokio pat investuotojų susidomėjimo, kaip KIPVPS, bet patirtis rodo, kad tokios ES iniciatyvos gali būti labai sėkmingos.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Siūlomos taisyklės pagrįstos dabartine reguliavimo sistema pagal Direktyvą 2011/61/ES (Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvą – AIFV direktyvą) ir jos įgyvendinimo aktais. Todėl pagal AIFV direktyvą nustatytas ir AIFV taikomas suderintas leidimų išdavimo ir priežiūros procedūras reikėtų papildyti leidimų išdavimo EIIF procedūra. Be to, produktų taisyklės, susijusios su EIIF, taikomos kartu su galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis, nebent būtų aiškiai nurodyta kitaip. Visų pirma, EIIF bus atitinkamai taikomos galiojančiuose teisės aktuose nustatytos valdymo ir platinimo taisyklės bei taisyklės dėl paslaugų teikimo tarpvalstybiniu lygmeniu ir dėl laisvės įsisteigti, kaip nustatyta AIFV direktyvoje.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2015 m. iki 2020 m.,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[25]

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– x   Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[26]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Reglamento, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), 81 straipsnyje numatoma įvertinti patirtį vykdant EVPRI veiklą per trejus metus po jo įsigaliojimo. Šiuo tikslu Komisija skelbs bendrą ataskaitą, kuri bus teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Remiantis dabartiniu pasiūlymu EVPRI būtini papildomi ištekliai, kad institucija galėtų įgyvendinti savo kompetencijas, visų pirma, šiose srityse:

•        siekiant užtikrinti EIIF reglamento taisyklių suderinimą ir koordinavimą, parengtų reguliavimo standartus;

•        siekiant sugriežtinti ir užtikrinti nuoseklų nacionalinių reguliavimo įgaliojimų taikymą, parengtų gaires ir įgyvendinimo techninius standartus;

•        rinktų ir skelbtų būtiną informaciją apie ilgalaikių finansų rinkų dalyvius.

Jei nebus skirta išteklių, bus neįmanoma užtikrinti, kad EVPRI laiku ir veiksmingai įgyvendintų savo vaidmenį.

2.2.2.     Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

EVPRI reglamente numatytos valdymo ir kontrolės sistemos taip pat bus taikomos ir su šiuo pasiūlymu susijusiam EVPRI vaidmeniui.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, EVPRI be jokių apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos, kaip numatyta EVPRI reglamento 66 straipsnio 1 dalyje.

EVPRI prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama tvirtina atitinkamas nuostatas taikomas visiems EVPRI darbuotojams, kaip numatyta EVPRI reglamento 66 straipsnio 2 dalyje.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris […][Kategorija………………………………………...……….] || DA / NDA ([27]) || ELPA šalių[28] || šalių kandidačių[29] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1.a || [12.03.04][EVPRI] || DA || TAIP || TAIP || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris […][Kategorija………………………………………...……….] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

|| || || || || ||

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

Vienintelis poveikis išlaidoms yra susijęs su 2 papildomų laikinųjų darbuotojų samdymu neribotam laikui. Naujos užduotys bus atliekamos naudojant turimus žmogiškuosius išteklius pagal metinio biudžeto skyrimo procedūrą, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, taikomus visoms ES įstaigoms ir pagal agentūroms skirtą finansinį programavimą.

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 1.a || Konkurencingumas ekonomikos augimui ir darbo vietoms

GD: MARKT || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || ||

12.03.04 EVPRI || Įsipareigojimai || (1) || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

Mokėjimai || (2) || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis[30] || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų MARKT GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

Mokėjimai || (5) || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1.a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Pastaba: atsižvelgiama tik į 40 % visų išlaidų; likusius 60 % finansuoja valstybės narės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

GD: <…….> ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

IŠ VISO <…….> GD || Asignavimai || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || || || || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

Mokėjimai || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Pastaba.

Žr. pirmiau.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis[31] || Vidutinės išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. iš viso || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[32] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai[33] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

5 daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

5 daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijos tarpinė suma || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[34]  || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || || ||

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Pastaba.

– Dėl pasiūlymo MARKT GD nereikės papildomų žmogiškųjų ir administracinių išteklių. EVPRI bus pasamdyta 2 papildomi laikini darbuotojai neribotam laikui.

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || || || || || || ||

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[35] ||

|| XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

|| XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[36] || - būstinėje || || || || || || ||

|| - delegacijose || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || || || || || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai ||

Išorės personalas ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[37].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių finansinis įnašas

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

– þ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Valstybės narės per ES nacionalines priežiūros institucijas * || 0,210 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 1 181

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0,210 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 1 181

* Įvertinta remiantis dabartiniu finansavimo mechanizmu pagal EVPRI reglamentą (valstybės narės 60 %, Bendrija 40 %).

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė: || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[38]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis ......... || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF) pasiūlymo finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priedas

Šio pasiūlymo tikslas – padėti didinti sukauptą kapitalą ilgalaikėms investicijoms į Europos Sąjungos realiąją ekonomiką. Tam bus sukurta nauja fondų priemonė, ES ilgalaikių investicijų fondai (EIIF). Tikimasi, kad dėl turto klasių, į kurias bus leista investuoti, EIIF galės užtikrinti investuotojams ilgalaikę stabilią grąžą. Reikalavimus atitinkantis turtas būtų laikomas „alternatyvių investicijų“ dalimi. Tai turto klasės, nepatenkančios į tradicinę biržinių akcijų ir obligacijų apibrėžtį. Alternatyvios priemonės aprėpia nekilnojamąjį turtą, rizikos kapitalą, privatųjį kapitalą, rizikos draudimo fondus, nebiržines įmones, sunkumų patiriančius vertybinius popierius ir prekes, bet EIIF skirtas tik alternatyvioms investicijoms, patenkančioms į apibrėžtą ilgalaikio turto klasių kategoriją, kurios sėkmę lemia investuotojų ilgalaikis įsipareigojimas.

Būtina pakeisti investuotojų polinkį investuoti vien tik siekiant trumpalaikės naudos ar vien tik į turtą, kuriam reikia trumpalaikių įsipareigojimų. Vienas iš būdų tai padaryti − sumažinti kliūtis prisiimti labiau ilgalaikius turto įsipareigojimus, kaip antai infrastruktūros projektai, skiriant ilgalaikį kapitalą. Tokios investicijos, galbūt, neatsipirks daugelį metų, bet investuojama taip, kad būtų stabili ir prognozuojama grąža. Tai, pavyzdžiui, būtų infrastruktūros projektai ar veiklos koncesija. Ilgam laikui investuotas kapitalas naudingas realiajai ekonomikai, nes įmonėms užtikrinami prognozuojami ir tvarūs finansavimo srautai bei kuriamos darbo vietos.

Siekiant veiksmingai pašalinti visos Europos EIIF rinkai kylančias kliūtis ir užtikrinti investuotojų pasitikėjimą šiais fondais, būtina užtikrinti aukščiausią priežiūros konvergenciją ir proporcingą kontrolę. Todėl bus labai svarbus EVPRI vaidmuo, tiek rengiant išsamius reguliavimo reikalavimus siekiant užtikrinti konvergenciją ir vienodas sąlygas rinkoje, tiek išlaikant dabartinę priežiūrą ir kontrolę.

Su EVPRI vykdomomis užduotimis susijusios išlaidos įvertintos kaip išlaidos darbuotojams (1 antraštinė dalis), remiantis išlaidų klasifikacija EVPRI biudžeto projekte. Komisijos pasiūlyme yra nuostatų, įpareigojančių EVPRI parengti 4 reguliavimo techninius standartus. Be to, EVPRI turės tvarkyti visų veiklos leidimus turinčių EIIF centrinį registrą. EVPRI taip pat turės galimybę parengti šio reglamento taikymo srities gaires. EVPRI taip pat atliks vaidmenį, susijusį su valstybių narių kompetentingųjų institucijų glaudžiu bendradarbiavimu ir EIIF priežiūros koordinavimu.

Daroma prielaida, kad reglamentas įsigalios 2015 m. pradžioje. Todėl papildomų EVPRI išteklių reikės nuo 2015 m. Papildomų darbuotojų, kaip manoma, reikės EVPRI techniniams standartams, patarimams ir registrui rengti; taip pat kitoms nuolatinėms užduotims, susijusioms su EVPRI vaidmeniu stiprinant bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis ir priežiūros metodų konvergenciją, vykdyti. Kalbant apie pareigų pobūdį, siekiant sėkmingai ir laiku parengti naujus techninius standartus reikės, visų pirma, papildomų politikos, teisės ir poveikio vertinimo pareigūnų.

Vertinant poveikį visos darbo dienos ekvivalentų, kurių reikia techniniams standartams, gairėms ir ataskaitoms rengti, skaičių remtasi šiomis prielaidomis:

· vienas politikos pareigūnas gali parengti vidutiniškai 1,5 techninio standarto per metus. Šiuo tikslu reikia atlikti paruošiamąjį darbą:

· rengti dvišalius ir daugiašalius susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis

· išnagrinėti ir įvertinti variantus ir parengti konsultacinius dokumentus

· rengti viešas konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis

· suburti ir valdyti nuolatines ekspertų grupes, sudarytas iš valstybių narių priežiūros institucijų atstovų

· suburti ir valdyti ad hoc ekspertų grupes, sudarytas iš rinkos dalyvių ir investuotojų atstovų

· išanalizuoti atsakymus į per konsultacijas pateiktus klausimus

· parengti sąnaudų ir naudos analizę

· parengti teisinį tekstą

Reikės sukurti centrinį registrą (parengti IT projektą, įvertinti pateiktus konkursinius pasiūlymus, valdyti projektą). Po to reikės nuolat atlikti šio registro techninę priežiūrą, siekiant užtikrinti jo tikslumą ir išsamumą.

Be to, nuolat reikės dirbti ir kitus darbus, įskaitant valstybių narių priežiūros institucijų veiklos koordinavimą, darbą siekiant nustatyti priežiūros praktiką ir skatinti šios praktikos, ginčų sprendimo ir tarpininkavimo procesų konvergenciją, rinkos stebėsenos ir vertinimo darbus siekiant nustatyti tendencijas Europos ilgalaikių investicijų rinkoje bei išsiaiškinti investuotojams kylančią riziką ar sklandaus tokių fondų bendrosios rinkos veikimo kliūtis.

Taigi, nuo 2015 m. reikės 2 papildomų visą darbo dieną dirbančių pareigūnų. Padaryta prielaida, kad šie papildomi etatai bus išlaikyti 2016– 2020 m., nes tikėtina, kad standartai bus baigti rengti tik 2016–2017 m., o įgyvendinti juos reikės iki 2020 m.; be to, atliekant įgyvendinimo darbus, kaip minėta pirmiau, EVPRI padaugės ir nuolatinių užduočių.

Kitos prielaidos:

· remiantis visos darbo dienos etatų paskirstymu nuo 2015 m., daroma prielaida, kad papildomi 2 visos darbo dienos etatai – tai 2 laikini darbuotojai

· vidutinis metinis atlyginimas įvairioms darbuotojų kategorijoms nustatomas remiantis BUDG GD nurodymais

· atlyginimo svertinis koeficientas Paryžiui yra 1,16

· misijų išlaidos per metus sudaro apie 10 000 eurų

· su samdymu susijusios išlaidos (kelionės, viešbučiai, medicininis sveikatos patikrinimas, įsikūrimo ir kitos pašalpos, persikraustymo išlaidos ir pan.) – apie 12 700 eurų

· 6 metų būtino biudžeto padidinimo apskaičiavimo metodas išsamiau pristatytas toliau esančioje lentelėje. Šis skaičiavimas rodo, kad iš Bendrijos biudžeto finansuojama 40 proc. išlaidų.

Išlaidų rūšys || Skaičiavimas || Suma (tūkstančiais)

2015 || 2016 || … || 2020

1 antraštinė dalis: Darbuotojų išlaidos: 11 atlyginimai ir pašalpos - iš jų laikinųjų darbuotojų - iš jų komandiruotų nacionalinių ekspertų - iš jų sutartininkų 12 Su samdymu susijusios išlaidos 13 Misijų išlaidos Iš viso 1 antraštinė dalis: Darbuotojų išlaidos Iš jų Bendrijos įnašas (40 proc.) Iš jų valstybių narių įnašas (60 proc.) || =2*131*1,16 =2*12.7 =2*10 || 304 25 20 349 140 210 || 304 20 324 130 194 || 304 20 324 130 194 || 304 20 324 130 194

Toliau esančioje lentelėje pateiktas siūlomas 2 laikinų darbuotojų pareigybių steigimo planas:

Funkcinė grupė ir kategorija || Pareigybės

AD16 ||

AD15 ||

AD14 ||

AD13 ||

AD12 ||

AD11 ||

AD10 ||

AD9 ||

AD8 ||

AD7 || 1

AD6 || 1

AD5 ||

||

AD iš viso || 2

[1]               Žr. hhttp://ec.euopea.eu/internal_market/smact/docs/single-market-act2_en.pdf

[2]               Žr. hhttp://ec.euopea.eu/internal_market/finances/financing-growth/long-term/index_en.htm

[3]               EFAMA investicinių fondų duomenų suvestinė, 2013 m. kovas

[4]               Direktyva 2011/61/ES

[5]               Direktyva 2004/39/EB

[6]               Žr.  http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2012/ucits/ucits_consultation_en.pdf

[7]               OL C , , p. .

[8]               OL L 174, 2011 7 1, p.1.

[9]               OL L 201. 2012 7 27. p.1

[10]             OL L 145, 2004 4 30, p.1.

[11]             OL L 345, 2003 12 31, p.64.

[12]             OL L 149, 2004 4 30, p.1.

[13]             OL L 331, 2010 12 15, p.84.

[14]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31–50.

[15]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1–22.

[16]             OL L 177, 2006 6 30, p.1.

[17]             OL L 335, 2009 12 17, p.1.

[18]             OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

[19]             OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

[20]             Nuoroda į OL.

[21]             OL L 345, 2003 12 31, p.64.

[22]             OL L 149, 2004 4 30, p. 1.

[23]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[24]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a ar b punktuose.

[25]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“: http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[26]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[27]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[28]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[29]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[30]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[31]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kilometrų kelių ir kt.).

[32]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[33]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[34]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[35]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

[36]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[37]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus (2007–2013 m.).

[38]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.