AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.        Pasiūlymo bendrosios aplinkybės ir pagrindas

Su prekių ženklais susiję valstybių narių įstatymai buvo iš dalies suderinti 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/104/EB, kodifikuota kaip Direktyva 2008/95/EB (toliau – direktyva). Kartu atsižvelgiant į nacionalines prekių ženklų sistemas, 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, kodifikuotu kaip Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 (toliau – reglamentas), nustatyta savarankiška sistema vienodoms teisėms, kurios turi vienodą poveikį visoje ES, registruoti. Šiomis aplinkybėmis buvo sukurta Vidaus rinkos derinimo tarnyba (VRDT), atsakinga už Bendrijos prekių ženklų registravimą ir administravimą.

Prekių ženklas padeda atskirti bendrovės prekes ir paslaugas. Tai ženklas, kuriuo bendrovė gali pritraukti vartotoją ir išsaugoti jo lojalumą, taip pat sukurti vertę ir skatinti augimą. Ženklas šiuo atveju yra inovacijos variklis: būtinybė išlaikyti jį tinkamą skatina investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, o tai savo ruožtu tampa nuolatiniu produkto tobulinimo ir plėtros procesu. Šis dinamiškas procesas taip pat teigiamai veikia užimtumą. Vis konkurencingesnėje aplinkoje nuolatos didėja ne tik prekių ženklų vaidmuo siekiant sėkmės rinkoje, bet ir jų komercinė vertė ir skaičius. 2012 m. pateiktas rekordinis skaičius Bendrijos prekių ženklo paraiškų (daugiau negu 107 900, palyginti su 98 217 2010 m. ir 49 503 prieš dešimtmetį). 1996 m. veiklą pradėjusi VRDT 2011 m. taip pat gavo milijoninę paraišką. Kartu su šiais pokyčiais didėja suinteresuotųjų šalių lūkesčiai, kad prekių ženklų registracijos sistemos būtų labiau supaprastintos ir aukštesnės kokybės, labiau derėtų tarpusavyje, būtų viešai prieinamos ir atitiktų technologinę pažangą.

2007 m., svarstydama VRDT finansinių perspektyvų klausimą, Taryba[1] pabrėžė, kad VRDT įsteigimas buvo labai sėkmingas ir labai padėjo sustiprinti ES konkurencingumą. Ji priminė, kad Bendrijos prekių ženklų sistema sukurta tam, kad veiktų kartu su nacionalinėmis prekių ženklų sistemomis, kurios ir toliau reikalingos toms įmonėms, kurios nenori, kad jų prekių ženklai būtų apsaugoti ES lygmeniu. Taryba taip pat pažymėjo, kad svarbus darbas – papildyti nacionalinių prekių ženklų tarnybų veiklą, ir paragino VRDT plėsti bendradarbiavimą su jomis bendros Bendrijos prekių ženklų sistemos veikimo labui. Galiausiai Taryba pripažino, kad praėjo daugiau negu dešimtmetis nuo Bendrijos prekių ženklo sukūrimo, todėl pabrėžė, kad reikia bendrai įvertinti Bendrijos prekių ženklų sistemos veikimą. Ji paragino Komisiją pradėti rengti atitinkamą tyrimą, visų pirma siekiant stiprinti ir plėsti esamas VRDT ir nacionalinių prekių ženklų tarnybų bendradarbiavimo priemones.

2008 m. Smulkiojo verslo akte[2] Komisija prašė Bendrijos prekių ženklų sistemą padaryti prieinamesnę MVĮ. Be to, 2008 m. komunikate „Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija“[3] pabrėžtas Komisijos įsipareigojimas dėl efektyvios ir veiksmingos prekių ženklų apsaugos ir aukštos kokybės prekių ženklų sistemos. Prieita prie išvados, kad atėjo laikas atlikti bendrą vertinimą, kuris galėtų būti būsimos prekių ženklų sistemos Europoje peržiūros ir tolesnio VRDT ir nacionalinių tarnybų bendradarbiavimo gerinimo pagrindas. Pagal 2010 m. komunikate „Europa 2020“ nurodytą pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ Komisija įsipareigojo modernizuoti prekių ženklų sistemą, siekdama pagerinti bendrąsias sąlygas įmonėms diegti inovacijas[4]. Galiausiai 2011 m. Europai skirtoje intelektinės nuosavybės teisių strategijoje[5] Komisija paskelbė prekių ženklų sistemos peržiūrą Europoje, siekdama modernizuoti sistemą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad ji taptų efektyvesnė, veiksmingesnė ir apskritai darnesnė.

1.2.        Pasiūlymo tikslas

Vertinant kaip paketą, pagrindinis šios iniciatyvos ir kartu teikiamo pasiūlymo nauja redakcija išdėstyti direktyvą tikslas – skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą darant prekių ženklų registracijos sistemas prieinamesnes visoje ES ir veiksmingesnes įmonėms, kiek tai susiję su mažesne kaina ir sudėtingumu, didesne sparta, didesniu nuspėjamumu ir teisiniu tikrumu. Šie pakeitimai dera su pastangomis užtikrinti, kad Sąjungos ir nacionalinės prekių ženklų sistemos veiktų kartu ir viena kitą papildytų.

Imdamasi iniciatyvos peržiūrėti reglamentą Komisija nesiūlo naujos sistemos, bet tikslingą galiojančių nuostatų modernizavimą, siekdama šių pagrindinių tikslų:

· pritaikyti terminus prie Lisabonos sutarties ir bendro požiūrio dėl decentralizuotų agentūrų nuostatų (žr. 5.1 skirsnį);

· supaprastinti Europos prekių ženklo paraiškų davimo ir registravimo procedūras (žr. 5.2 skirsnį);

· paaiškinant nuostatas ir pašalinant dviprasmybes, padidinti teisinį tikrumą (žr. 5.3 skirsnį);

· sukurti tinkamą VDRT ir nacionalinių tarnybų bendradarbiavimo sistemą, kad būtų skatinama praktikos konvergencija ir bendrų priemonių plėtojimas (žr. 5.4 skirsnį);

· suderinti sistemą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsniu (žr. 5.5 skirsnį).

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1.        Viešosios konsultacijos

Ši iniciatyva grindžiama bendru prekių ženklų sistemos veikimo visoje Europoje ir plataus masto konsultacijų su pagrindinėmis dalyvaujančiomis suinteresuotosiomis šalimis vertinimu.

Pagrindinė vertinimo sudėtinė dalis – tyrimas, kurį Komisijos vardu atliko Maxo Planko intelektinės nuosavybės, konkurencijos ir mokesčių teisės institutas. Tyrimas atliktas 2009 m. lapkričio–2011 m. vasario mėn.[6] Be ekspertų analizės, tyrimas apėmė konsultacijas su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis. Į jį įtrauktas Bendrijos prekių ženklų sistemos naudotojų tyrimas, nacionaliniais, Europos ir tarptautiniais lygmenimis prekių ženklų naudotojams atstovaujančių organizacijų pastabos ir 2010 m. birželio mėn. dalyvaujant šioms organizacijoms surengti svarstymai. Galiausiai institutas konsultavosi su visų valstybių narių intelektinės nuosavybės tarnybomis ir VRDT.

Galutinėje ataskaitoje prieita prie išvados, kad Europos prekių ženklų sistema yra tvirta. Visų pirma, procedūros, kurių laikosi VRDT, paprastai atitinka įmonių poreikius ir lūkesčius. Toliau bendrai sutarta, kad ir Bendrijos, ir nacionalinių prekių ženklų teisių buvimas yra esminis ir būtinas, kad įvairių dydžių bendrovių, rinkų ir geografinius poreikius atitinkanti prekių ženklų sistema veiksmingai veiktų. Vis dėlto ataskaitoje nustatyta, kad ES būtina tolesnė prekių ženklų įstatymų ir praktikos konvergencija. Patvirtinta, kad dauguma esamos Bendrijos prekių ženklų sistemos aspektų veikia gerai, ir pateikta daug pasiūlymų ją patobulinti. Išskirtos konkrečios sritys, kuriose VRDT ir nacionalinės tarnybos galėtų sustiprinti bendradarbiavimą.

Atsižvelgdama į tarpinius tyrimo rezultatus 2010 m. gegužės 25 d. Taryba priėmė išvadas[7]. Jomis įtvirtintas susitarimas, kurį 2008 m. rugsėjo mėn. pasiekė VRDT valdymo organai (administracinė taryba ir biudžeto komitetas) dėl biudžeto priemonių rinkinio, kuriuo siekiama ateityje geriau subalansuoti VRDT biudžetą. Taryba pritarė, kad šios biudžeto priemonės taip pat padeda modernizuoti, paprastinti, derinti ir stiprinti visos Europos prekių ženklų sistemą. Ji paragino Komisiją į peržiūrą įtraukti specialią nuostatą VRDT ir nacionalinių tarnybų bendradarbiavimo sistemai apibrėžti. Taip būtų paaiškinta, kad visos ES prekių ženklų tarnybos turėtų siekti derinti praktiką, o VRDT turėtų šias pastangas palengvinti. Ji taip pat paragino sukurti teisinį pagrindą, pagal kurį 50 % VRDT registracijos pratęsimo mokesčio būtų paskirstyta nacionalinėms tarnyboms prekių ženklų apsaugai, rėmimui ir (arba) teisių vykdymo užtikrinimui.

Po tyrimo Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų – 2011 m. gegužės 26 d. surengė naudotojų asociacijų svarstymus. Gauti rezultatai padėjo suformuoti ir patvirtinti Komisijos preliminarią analizę.

2.2.        Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime nustatyta viena pagrindinė problema, kurią reikia spręsti peržiūrint reglamentą – menkas Europos prekių ženklų tarnybų tarpusavio bendradarbiavimas. Kaip paaiškinta poveikio vertinime, yra daug Bendrijos prekių ženklų ir nacionalinių prekių ženklų sistemų sąsajų, kurios turi tiesioginį poveikį tiek prekių ženklų naudotojams, tiek intelektinės nuosavybės tarnyboms. Tam reikia, kad abi sistemos viena kitą tam tikru mastu papildytų. Kad tai būtų pasiekta ir užtikrinta, VRDT ir nacionalinės tarnybos turėtų glaudžiai bendradarbiauti.

Veiksmingam ir efektyviam Europos prekių ženklų tarnybų bendradarbiavimui dabar labai trukdo kelios kliūtys:

· trūksta aiškaus bendradarbiavimo ES prekių ženklų teisės aktų klausimais teisinio pagrindo;

· nacionalinėse tarnybose trūksta techninių priemonių;

· vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu trūksta tvaraus finansavimo.

Šioms problemoms spręsti ir atitinkamiems trims tikslams pasiekti apsvarstytos šios galimos priemonės.

1.           Tinkamo bendradarbiavimo teisinio pagrindo nustatymas:

(a) 1 galima priemonė. Nebūtų nustatytas joks specialus Europos intelektinės nuosavybės tarnybų bendradarbiavimo teisinis pagrindas;

(b) 2 galima priemonė. Būtų nustatytas teisinis pagrindas, leisiantis nacionalinėms tarnyboms ir VRDT tarpusavyje bendradarbiauti (pasirenkamasis bendradarbiavimas);

(c) 3 galima priemonė. Būtų nustatytas teisinis pagrindas, įpareigosiantis nacionalines tarnybas ir VRDT tarpusavyje bendradarbiauti (privalomas bendradarbiavimas).

2.           Techninių pajėgumų stiprinimas nacionalinėse tarnybose:

(a) 1 galima priemonė. Kiekviena tarnyba galėtų pasirūpinti reikalingomis priemonėmis ir jas plėtoti;

(b) 2 galima priemonė. Pasirenkamas naudojimasis priemonėmis: pagal savanoriško bendradarbiavimo sistemą reikalingomis priemonėmis galėtų pasinaudoti intelektinės nuosavybės tarnybos;

(c) 3 galima priemonė. Privalomas naudojimasis priemonėmis: reikalingomis priemonėmis būtų galima pasinaudoti per privalomo bendradarbiavimo sistemą. Ši galima priemonė sutampa su pirmiau minėta 3 galima priemone dėl tinkamo teisinio pagrindo ir toliau minima 3 galima priemone dėl ilgalaikio bendradarbiavimo veiklos finansavimo.

3.           Ilgalaikio bendradarbiavimo veiklos finansavimo užtikrinimas:

(a) 1 galima priemonė. Valstybių narių teikiamas finansavimas;

(b) 2 galima priemonė. Finansavimas iš ES biudžeto;

(c) 3 galima priemonė. Finansavimas iš VRDT biudžeto.

Poveikio vertinime prieita prie išvados, kad 3 galima priemonė visais atvejais būtų proporcinga ir labiausiai tinkama tikslams pasiekti.

3.           TEISINIS PAGRINDAS IR SUBSIDIARUMAS

Atsižvelgiant į vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo aplinkybes, SESV 118 straipsnio 1 dalyje numatyta imtis priemonių, siekiant kurti Europos intelektinės nuosavybės teises, užtikrinti vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje ES ir nustatyti centralizuotą leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarką Sąjungos lygiu.

Bendrijos prekių ženklas yra ES reglamentu sukurta savarankiška ES intelektinės nuosavybės teisė. Vykdant poveikio vertinimą atlikta analizė parodė, kad reglamento dalis reikia keisti, siekiant Bendrijos prekių ženklų sistemą patobulinti ir supaprastinti. Tik ES teisės aktų leidėjas turi kompetenciją atlikti reikiamus pakeitimus.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturės poveikio Europos Sąjungos biudžetui, todėl Finansinio reglamento (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002) 31 straipsnyje numatyta finansinė pažyma nepridedama.

5.           IŠSAMUS PASIŪLYMO PAAIŠKINIMAS

Siūlomi reglamento pakeitimai išdėstyti pagal 1.2 skirsnyje išvardytus tikslus.

5.1.        Terminų pritaikymas ir bendras požiūris į Sąjungos decentralizuotas agentūras

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atnaujinti reglamento terminai. Tai reiškia, kad „Bendrijos prekių ženklas“ pakeičiamas „Europos prekių ženklu“.

Nustatytos kelios priemonės, kaip pagerinti veikiančių ir pagal bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras, dėl kurio 2012 m. liepos mėn. susitarė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, steigsimų agentūrų valdymą ir veiksmingumą. Norint atsižvelgti į bendrą požiūrį, kiek tai susiję su nuostatomis dėl VRDT, reglamentą reikia pritaikyti. Agentūros pavadinimo klausimu pasiūlyta agentūros pavadinimą pakeisti Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino agentūros (toliau – agentūra) pavadinimu, sustiprinti jos valdančiosios tarybos funkcijas, suderinti vyresniųjų pareigūnų atrankos procedūras, numatyti metines ir daugiametes darbo programas bei reguliarius vertinimus.

5.2.        Procedūrų paprastinimas

- Paraiškų padavimas (25 straipsnis)

Nacionalinės tarnybos daugiau beveik nebegauna Europos prekių ženklų paraiškų. Beveik visos paraiškos (2012 m. – 96,3 %) dabar tiesiogiai paduodamos VRDT per e. paraiškų padavimo sistemą. Atsižvelgiant į šią padėtį ir tai, kad dabar paraiškas paprasta paduoti internetu, reikėtų panaikinti galimybę šias paraiškas paduoti nacionalinėms tarnyboms.

- Paraiškos padavimo data (27 straipsnis)

Dauguma Europos prekių ženklų paraiškų dabar nagrinėjamos likus vienam mėnesiui iki pareiškėjas turi sumokėti paraiškos padavimo mokestį. Tai leidžia pareiškėjui paduoti vadinamąją bandomąją paraišką ir nemokėti mokesčio, jei agentūra nustatytų trūkumų ar pareikštų protestą. Laikoma, kad mokėjimai per einamąją sąskaitą yra atlikti paskutinę mėnesio dieną, jeigu to pageidauja pareiškėjas. Todėl iš dalies keičiamas 27 straipsnis: panaikinamas vieno mėnesio laikotarpis ir įpareigojimas sumokėti susiejamas su paraiškos padavimu, taigi pareiškėjai turės pateikti įrodymų, kad paduodami savo paraišką pateikė mokėjimo nurodymą arba tą mokėjimą leido atlikti.

- Paieška (38 ir 155 straipsniai)

Esamos paieškų sistemos nėra nei patikima prekių ženklų įforminimo priemonė, nei išsamus registro stebėjimo būdas. Nacionalinių ir ES paieškų trūkumai laikui bėgant itin išryškėjo, o dėl IT pažangos šiandien naudotojai gali rinktis geresnes, spartesnes ir pigesnes alternatyvas. Dabar pareiškėjus mažai domina per pasirenkamoje sistemoje dalyvaujančių nacionalinių tarnybų vykdomos nacionalinės paieškos rezultatai. Agentūra kartu su nacionalinėmis tarnybomis plėtoja kelias perspektyvias priemones, kurios siūlo daug geresnių būdų prioritetinėms paieškoms vykdyti ir registrui stebėti dėl pažeidimų. Todėl dabartinės paieškos sistemos panaikinamos.

- Paraiškos skelbimas (39 straipsnis)

Panaikinus paieškos sistemą taip pat bus galima panaikinti dabartinį vieno mėnesio laikotarpį nuo agentūros paieškos ataskaitų pranešimo pareiškėjui iki paraiškos paskelbimo. Tai paspartins registracijos procedūrą.

- Trečiųjų šalių pastabos (40 straipsnis)

Kad trečiosioms šalims būtų lengviau pateikti pastabas, 40 straipsnis iš dalies keičiamas pratęsiant galimą pastabų pateikimo laikotarpį. Nuoroda į skelbimo datą išbrauktina, atsižvelgiant į tai, kad su Europos prekių ženklų paraiškomis visuomenė gali susipažinti agentūros prekių ženklų duomenų bazėje „CTM online“ praėjus kelioms dienoms nuo paraiškos padavimo. Siekiant procedūras supaprastinti, trečiosioms šalims bus suteikiama galimybė pateikti pastabas, kai tik jos sužino apie paraišką. Pastabų pateikimo terminas bus laikotarpio, per kurį galima paduoti protestą, pabaiga arba, laikantis dabartinės agentūros praktikos, protesto procedūros pabaiga.

- Sprendimų peržiūrėjimas inter partes bylose (62 straipsnis)

Paaiškėjo, kad 62 straipsnis jokios praktinės reikšmės neturėjo. Iki šios dienos pagal šią nuostatą neperžiūrėtas nė vienas inter partes sprendimas. Pagrindinė priežastis – kita šalis nėra suinteresuota suteikti pritarimą, kaip reikalaujama pagal 62 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad yra pakankamai priemonių klaidingam inter partes sprendimui ištaisyti, 62 straipsnis išbraukiamas.

- Procedūrų pratęsimas (82 straipsnis)

Dėl 82 straipsnio taikymo buvo kilę tam tikrų praktinių problemų ir agentūros pirmininkas turėjo priimti Komunikatą Nr. 06/05[8]. 82 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant supaprastinti taikymą ir įtraukti to komunikato turinį. 25 straipsnio 3 dalis ir 62 straipsnis išbraukiami, taip pat iš laikotarpių, kuriems taikomos išimtys, sąrašo išbraukiamos visos nuorodos į šias nuostatas. Taip pat išbraukiama nuoroda į 42 straipsnį, suteikiant galimybę taikyti visus laikotarpius protesto procedūrų atvejais, išskyrus 41 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį, per kurį galima paduoti protestą, ir 41 straipsnio 3 dalyje numatytą mokesčio už protesto padavimą sumokėjimo laikotarpį.

- Tarptautinės registracijos protesto laikotarpis (156 straipsnis)

Kadangi nėra reikalo išsaugoti dabar numatytą šešių mėnesių laikotarpį, 156 straipsnis iš dalies keičiamas iki vieno mėnesio sutrumpinant laiką nuo skelbimo pagal 152 straipsnio 2 dalį iki tarptautinės registracijos protesto laikotarpio pradžios.

5.3.        Didesnis teisinis tikrumas

- Europos prekių ženklo apibrėžtis (4 straipsnis)

4 straipsnis iš dalies keičiamas panaikinant „grafinio vaizdavimo“ reikalavimą. Sąlyga žymenį, susijusį su teikiama paraiška, vaizduoti grafiškai yra pasenusi. Ji sukuria daug teisinio netikrumo tam tikrų netradicinių ženklų, pavyzdžiui, vien tik garso, atveju. Pastaraisiais atvejais vaizdavimui kitomis nei grafinėmis priemonėmis (pvz., garso failu), o ne grafiniam vaizdavimui, galbūt netgi būtų teikiama pirmenybė, jeigu tai leidžia tiksliau identifikuoti ženklą ir padeda siekti didesnio teisinio tikrumo. Pagal pasiūlytą naują apibrėžtį leidžiama registruoti tai, ką galima vaizduoti technologinėmis priemonėmis, suteikiančiomis patenkinamų garantijų. Nesiekiama neribotai išplėsti leidžiamo žymens vaizdavimo ribas, o tik suteikti daugiau lankstumo ir kartu užtikrinti didesnį teisinį tikrumą.

- Geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsauga (7 straipsnis)

7 straipsnio 1 dalies j ir k punktais nesuteikiama tokio lygio geografinių nuorodų apsauga, kokia suteikiama šiomis nuostatomis:

· 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 13 ir 14 straipsniais[9];

· 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, su pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Reglamentu Nr. 491/2009[10], 118l ir 118m straipsniais;

· 2008 m. sausio 15 d. Reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apsaugos 16 straipsniu[11].

Siekiant užtikrinti, kad ES geografinių nuorodų teisė būtų išsamiai taikoma procedūrose, susijusiose su Europos prekių ženklų registravimu, santykiniai ir absoliutūs atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai visiškai suderinami su ES geografinių nuorodų teise ir reglamentu supaprastinami. Be to, siekiant derėjimo, atsisakymo pagrindų taikymo sritis išplečiama, kad apimtų tradicinių terminų, naudojamų vynui apibūdinti, ir garantuotų tradicinių gaminių apsaugą.

- Europos prekių ženklo suteikiamos teisės (9 ir 9a straipsniai)

1.         Nepažeidžiant ankstesnių teisių suteikiamos teisės

Nei reglamente, nei direktyvoje nėra aiškios taisyklės, reglamentuojančios, kad prekių ženklo savininkas negali sėkmingai naudotis savo teisėmis, kad uždraustų tapačių arba panašių žymenų, kuriems taikomos ankstesnės teisės, naudojimą. Pagal TRIPS sutarties[12] 16 straipsnio 1 dalį reglamento 9 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant paaiškinti, kad ieškinys dėl pažeidimo teikiamas nepažeidžiant ankstesnių teisių.

2.         Dvigubo tapatumo atvejai

Papildomų prekių ženklų funkcijų pripažinimas pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktą (reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punktą) sukėlė teisinį netikrumą. Ypač neaišku tapo dėl dvigubo tapatumo atvejų ir pagal 5 straipsnio 2 dalį (reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punktą) išplėstos reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos santykio[13]. Siekiant teisinio tikrumo ir derėjimo, paaiškinta, kad tiek dvigubo tapatumo pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą, tiek panašumo pagal 9 straipsnio 1 dalies b punktą atvejais svarbi tik kilmės funkcija.

3.         Naudojimas kaip firmos ar bendrovės pavadinimas

Teisingumo Teismo[14] nuomone, direktyvos 5 straipsnio 1 dalis taikytina, kai visuomenė mano, kad bendrovės pavadinimo naudojimas (taip pat) yra susijęs su tos bendrovės siūlomomis prekėmis ar paslaugomis. Todėl dera apsaugoto prekių ženklo naudojimą firmos pavadinime laikyti pažeidimu, jeigu laikomasi naudojimo reikalavimų, taikomų prekėms ar paslaugoms.

4.         Naudojimas lyginamojoje reklamoje

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[15] reglamentuojamos sąlygos, pagal kurias reklama, iš kurios aiškiai arba numanant nustatomas konkurentas arba konkurento siūlomos prekės ar paslaugos, yra leidžiama. Šio dokumento santykis su prekių ženklų teisės aktais sukėlė abejonių. Todėl dera paaiškinti, kad prekių ženklo savininkas gali uždrausti naudoti savo prekių ženklą lyginamojoje reklamoje, kai tokia reklama netenkina Direktyvos 2006/114/EB 4 straipsnio reikalavimų.

5.         Siuntos iš komercinių tiekėjų

Pasiūlyti pakeitimai siekiant paaiškinti, kad gali būti neleista importuoti prekių į Sąjungą, jei vien tik siuntėjas veikia siekdamas komercinių tikslų. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad prekių ženklo savininkas turėtų teisę uždrausti įmonėms (ar jos būtų ES, ar už jos ribų) iš už ES ribų importuoti prekes, kurios buvo parduodamos, siūlomos, reklamuojamos ar siunčiamos privatiems vartotojams, ir neskatinti užsisakyti suklastotų prekių arba jas parduoti, ypač internetu.

6.         Į muitų teritoriją įvežtos prekės

Pagal Teisingumo Teismo sprendimą Philips/Nokia[16], ne ES prekių įvežimas į ES muitų teritoriją, buvimas ir judėjimas joje pagal sąlyginio neapmokestinimo procedūrą remiantis galiojančiu acquis nepažeidžia intelektinės nuosavybės teisių, kaip pripažįstama Sąjungos ir jos valstybių narių materialinėje teisėje. Tokios prekės gali būti klasifikuojamos kaip klastotės tik tada, kai yra įrodymų, kad jos yra ES piliečiams skirtos komercinės veiklos, pavyzdžiui, pardavimo, pasiūlymo parduoti ar reklamos, objektas. Suinteresuotosios šalys labai kritikavo sprendimą Philips/Nokia dėl jo poveikio, nes neproporcingai didelė įrodinėjimo našta tenka teisių turėtojams ir trukdoma kovoti su klastojimu. Akivaizdu, kad neatidėliotinai reikia veikiančios Europos teisinės sistemos, padėsiančios efektyviau kovoti su prekių klastojimu kaip sparčiai augančia veiklos rūšimi. Todėl pasiūlyta esamą spragą užpildyti suteikiant teisių turėtojams teisę uždrausti tretiesiems asmenims iš trečiųjų šalių įvežti į Sąjungos muitų teritoriją prekes, neleistinai pažymėtas prekių ženklu, kuris iš esmės yra tapatus tokių prekių įregistruotam ženklui, leidimo, nepaisant to, ar jos yra išleistos į laisvą apyvartą.

7.         Parengiamieji veiksmai

Nei direktyvoje, nei reglamente nėra jokių nuostatų, leidžiančių iškelti ieškinį už etikečių ir pakuočių bei panašių gaminių, kurie galiausiai gali būti panaudojami neteisėtuose produktuose, platinimą ir pardavimą. Kai kuriuose nacionaliniuose įstatymuose ši veikla reglamentuojama išsamiomis taisyklėmis. Siekiant papildomai praktiškai, tinkamai ir veiksmingai prisidėti prie kovos su klastojimu, taisyklę šiuo klausimu dera įrašyti į direktyvą ir reglamentą.

- Europos prekių ženklo poveikio apribojimas (12 straipsnis)

12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas apribojimas pagal šį pasiūlymą apima tik asmenvardžių naudojimą, atsižvelgiant į Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą[17]. Siekiant derėjimo, 12 straipsnio 1 dalies b punkte apribojimas išplėstas tiek, kad taip pat apimtų žymenis ar nuorodas, neturinčius skiriamųjų požymių. Taip pat manoma, kad 12 straipsnio 1 dalies c punkte dera nustatyti bendrus aiškius apribojimus dėl naudojimo kaip nuorodos. Galiausiai atskiroje dalyje paaiškinamos sąlygos, kuriomis prekių ženklo naudojimas neatitinka sąžiningos verslo praktikos.

- Prekių ir paslaugų identifikavimas ir klasifikavimas (28 straipsnis)

28 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant reglamente nustatyti pagrindines prekių ir paslaugų identifikavimo ir klasifikavimo taisykles. Šios taisyklės įrašomos į direktyvą. Jose laikomasi Teisingumo Teismo[18] nustatytų principų, pagal kuriuos prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma apsaugos, pareiškėjas turi identifikuoti pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad kompetentingos institucijos ir įmonės galėtų nustatyti tų prekių ženklų apsaugos mastą. Tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms galima naudoti bendras nuorodas, įtrauktas į Nicos klasifikacijos klasių antraštes, jeigu tokia identifikacija pakankamai aiški ir tiksli. Pakeitimu paaiškinama, kad vartojami bendrieji terminai aiškinami kaip apimantys visas prekes ir paslaugas, kurias aiškiai žymi tiesiogine reikšme vartojamas terminas. Galiausiai pakeitimu Europos prekių ženklų, dėl kurių paraiškos paduotos prieš agentūros naujos klasifikacijos praktikos[19] paskelbimo dieną, savininkams leidžiama savo prekių ir paslaugų specifikacijas pritaikyti pagal Teisingumo Teismo praktiką, užtikrinant, kad registro turinys atitiktų būtiną aiškumo ir tikslumo standartą.

- Europos sertifikacijos ženklai (74b–74k straipsniai)

Nors pagal įvairias nacionalines sistemas numatyta sertifikacijos ženklų apsauga, dabar Europos prekių ženklų sistemoje numatyta tik individualių ir kolektyvinių ženklų registracija. Kai kurioms viešosioms ir privačiosioms įstaigoms, kurios netenkina sąlygų, kad įgytų teisę gauti kolektyvinių prekių ženklų apsaugą, taip pat reikia ES lygmens sertifikacijos ženklų apsaugos sistemos. Tokia sistema taip pat ištaisytų esamą padėtį – nacionalinių sistemų ir Europos prekių ženklų sistemos disbalansą. Siūloma reglamentą papildyti specialiu taisyklių, apimančių Europos sertifikacijos ženklų registraciją, rinkiniu.

- Agentūros užduotys (123b straipsnis)

Siekiant užtikrinti išsamią aprėptį, teisinį tikrumą ir didesnį skaidrumą, visos agentūros užduotys apibrėžtos naujame 123b straipsnyje, įskaitant užduotis, kurios išplaukia iš kitų teisės aktų ir nėra susijusios su ES prekių ženklų sistema.

5.4.        Bendradarbiavimo sistema (123c straipsnis)

123c straipsnyje nustatyta aiški privalomo agentūros ir valstybių narių intelektinės nuosavybės tarnybų bendradarbiavimo sistema, kuria siekiama paremti praktikos konvergenciją ir bendrų priemonių plėtojimą. Jame nurodyta, kad agentūra ir valstybės narės yra įpareigotos bendradarbiauti, ir numatomos pagrindinės bendradarbiavimo ir konkrečių bendrų Sąjungos intereso projektų sritys, kurias agentūra koordinuos. Toliau nustatomas finansavimo mechanizmas, leisiantis agentūrai dotacijų pavidalu finansuoti tuos bendrus projektus. Ši finansavimo schema yra teisiškai ir finansiškai įmanoma alternatyva Tarybos 2010 m. gegužės mėn. išvadose pasiūlytam metodui.

5.5.        Suderinimas su SESV 290 straipsniu

Reglamentu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tam tikras taisykles. Tos taisyklės dabar numatytos 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2868/95, skirtu įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo[20], 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių[21] ir 1996 m. vasario 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 216/96, nustatančiu Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) Apeliacinių tarybų darbo tvarką[22]. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, reikia suderinti Komisijai reglamentu suteiktus įgaliojimus su Sutarties 290 straipsniu (nauji 24a, 35a, 45a, 49a, 57a, 65a, 74a, 74k, 93a, 114a, 144a ir 161a straipsniai).

2013/0088 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 118 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo[23], 2009 m. kodifikuotu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo[24], sukurta speciali prekių ženklų apsaugos Europos Sąjungoje sistema, kurioje numatyta Europos Sąjungos lygmens prekių ženklų apsauga lygiagrečiai su valstybių narių lygmeniu teikiama prekių ženklų apsauga pagal nacionalines prekių ženklų sistemas, suderintas 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti[25], kodifikuota kaip 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti[26];

(2)       įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, reikėtų atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 207/2009 terminus. Tai reiškia, kad terminas „Bendrijos prekių ženklas“ keičiamas terminu „Europos prekių ženklas“. Pagal bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras, dėl kurio 2012 m. liepos mėn. susitarė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, pavadinimas „Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)“ turėtų būti pakeistas pavadinimu „Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino agentūra“ (toliau – agentūra);

(3)       2008 m. liepos 16 d. priėmusi Komisijos komunikatą „Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija“[27] Komisijos išsamiai įvertino, kaip apskritai veikia prekių ženklų sistema visoje Europoje, įskaitant Sąjungos ir nacionalinio lygmens sistemas bei jų tarpusavio sąsajas;

(4)       2010 m. gegužės 25 d. išvadose dėl būsimo Europos Sąjungos prekių ženklų sistemos patikslinimo[28] Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymus dėl Reglamento (EB) Nr. 207/2009 ir Direktyvos 2008/95/EB peržiūros;

(5)       nuo Bendrijos prekių ženklų sistemos sukūrimo sukaupta patirtis parodė, kad Sąjungos ir trečiųjų šalių įmonės priėmė sistemą, ir ji tapo sėkminga ir perspektyvi valstybių narių lygmeniu teikiamos prekių ženklų apsaugos alternatyva;

(6)       vis dėlto nacionaliniai prekių ženklai ir toliau būtini toms įmonėms, kurios nenori apsaugoti savo prekių ženklų Sąjungos lygmeniu arba kurios negali gauti Sąjungos masto apsaugos, bet gali be kliūčių gauti nacionalinę apsaugą. Kiekvienam asmeniui, norinčiam gauti prekių ženklų apsaugą, turėtų būti leista nuspręsti, ar ta norima apsauga būtų nacionalinio ženklo apsauga vienoje ar keliose valstybėse narėse, ar tik Europos prekių ženklo, ar abiejų;

(7)       nors įvertinus bendrą Bendrijos prekių ženklų sistemos veikimą, pasitvirtino, kad dauguma tos sistemos aspektų, įskaitant pagrindinius principus, kuriais ji pagrįsta, išlaikė laiko išbandymus ir toliau atitinka įmonių poreikius ir lūkesčius, Komisija 2011 m. gegužės 24 d. komunikate „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“[29] priėjo prie išvados, kad reikia modernizuoti Sąjungos prekių ženklų sistemą, kad ji apskritai taptų efektyvesnė, veiksmingesnė ir darnesnė ir būtų pritaikyta interneto amžiui;

(8)       tobulinant ir keičiant Bendrijos prekių ženklų sistemą, reikėtų toliau derinti ir prie Sąjungos prekių ženklų sistemos deramai pritaikyti nacionalinius prekių ženklų įstatymus ir praktiką, kad visoje Sąjungoje būtų sukurtos kuo vienodesnės prekių ženklų registracijos ir apsaugos sąlygos;

(9)       siekiant daugiau lankstumo ir kartu užtikrinant didesnį teisinį tikrumą dėl prekių ženklų vaizdavimo būdų, iš Europos prekių ženklo apibrėžties reikėtų išbraukti grafinio vaizdavimo reikalavimą. Turėtų būti leidžiama žymenį vaizduoti bet kokiu tinkamu pavidalu, nebūtinai grafinėmis priemonėmis, jeigu toks vaizdavimas leidžia kompetentingoms institucijoms ir visuomenei tiksliai ir aiškiai nustatyti tikslų apsaugos objektą;

(10)     galiojančiomis Reglamento (EB) Nr. 207/2009 nuostatomis nesuteikiama tokia pati kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga, kokia suteikiama kitomis Sąjungos teisės priemonėmis. Todėl būtina paaiškinti absoliučius atsisakymo pagrindus kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų atvejais ir užtikrinti visišką derėjimą su atitinkamais Sąjungos teisės aktais, kuriuose numatoma tų intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Siekiant derėjimo su kitais Sąjungos teisės aktais, šių absoliučių pagrindų taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų tradicinių terminų, naudojamų vynui apibūdinti, ir garantuotų tradicinių gaminių apsaugą;

(11)     prekių ženklai, kurių paraiška duodama Sąjungoje nesuprantamu raštu ar kalba, neturėtų būti saugomi, jeigu jų registracija turėtų būti atmesta dėl absoliučių pagrindų, paraišką išvertus ir transkribavus į bet kurios valstybės narės oficialią kalbą;

(12)     reikėtų nustatyti tokias sąlygas, kad būtų sunkiau nesąžiningai pasisavinti prekių ženklus, išplečiant galimybes pareikšti protestą dėl Europos prekių ženklo paraiškos, jeigu pareiškėjas elgėsi nesąžiningai;

(13)     siekiant Sąjungos lygmeniu išlaikyti stiprią kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugą, reikia paaiškinti, kad tos teisės suteikia galimybę pareikšti protestą dėl vėlesnio Europos prekių ženklo registracijos, nepriklausomai nuo to, ar jos taip pat yra atsisakymo registruoti pagrindai, į kuriuos ekspertas turi atsižvelgti ex officio;

(14)     siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir visišką derėjimą su prioriteto principu, pagal kurį anksčiau įregistruotas prekių ženklas turi pirmenybę prieš vėliau įregistruotus prekių ženklus, būtina nustatyti, kad užtikrinant Europos prekių ženklo suteikiamas teises nebūtų pažeidžiamos savininkų teisės, įgytos prieš Europos prekių ženklo paraiškos padavimo ar prioriteto datą. Tokia nuostata atitinka 1994 m. balandžio 15 d. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba[30], 16 straipsnio 1 dalį;

(15)     siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą, būtina paaiškinti, kad ne tik panašumo atveju, bet ir tuo atveju, jei tapatus žymuo naudojamas tapačioms prekėms ir paslaugoms žymėti, apsauga Europos prekių ženklui turėtų būti suteikiama tik jeigu (ir tiek, kiek) neigiamai paveikiama pagrindinė Europos prekių ženklo funkcija – garantuoti komercinę prekių ar paslaugų kilmę;

(16)     painiava dėl komercinio šaltinio, iš kurio kildinamos prekės ar paslaugos, gali atsirasti tada, kai bendrovė naudoja tapatų firmos pavadinimui ar panašų žymenį taip, kad atsiranda sąsaja tarp bendrovės tokiu pavadinimu ir tos bendrovės siūlomų prekių ar paslaugų. Todėl Europos prekių ženklo pažeidimai turėtų taip pat apimti žymens naudojimą kaip firmos pavadinimą ar panašią nuorodą, jeigu jis naudojamas siekiant atskirti prekes ir paslaugas pagal jų komercinę kilmę;

(17)     siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir visišką derėjimą su konkrečiais Sąjungos teisės aktais, tinkama numatyti, kad Europos prekių ženklo savininkas turėtų turėti teisę uždrausti trečiajai šaliai naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kai tokia lyginamoji reklama prieštarauja 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[31];

(18)     siekiant stiprinti prekių ženklų apsaugą ir efektyviau kovoti su klastojimu, Europos prekių ženklo savininkui turėtų būti suteikta teisė uždrausti trečiosioms šalims įvežti į Sąjungos muitų teritoriją prekes, neišleistas į laisvą apyvartą joje, kai tos prekės įvežamos iš trečiųjų šalių ir yra neleistinai pažymėtos prekių ženklu, kuris iš esmės yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam Europos prekių ženklui;

(19)     siekiant efektyviau užtikrinti, kad nebūtų įvežamos teises pažeidžiančios prekės, visų pirma pardavimo internetu atveju, savininkas turėtų turėti teisę uždrausti tokias prekes importuoti į Sąjungą, jei vien tik prekių siuntėjas veikia siekdamas komercinių tikslų;

(20)     kad Europos prekių ženklų savininkai turėtų galimybę efektyviau kovoti su klastojimu, jiems turėtų būti suteikta teisė uždrausti prekes žymėti teises pažeidžiančiu ženklu ir parengiamuosius veiksmus prieš žymėjimą;

(21)     Europos prekių ženklu suteikiamos išimtinės teisės neturėtų suteikti savininkui teisės uždrausti naudoti žymenis ar nuorodas, jeigu jie naudojami teisingai ir laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos. Kad būtų sukurtos vienodos sąlygos prekių pavadinimams ir prekių ženklams iškilus prieštaravimams dėl to, kad prekių pavadinimams paprastai suteikiama neribota apsauga vėlesnių prekių ženklų atžvilgiu, turėtų būti laikoma, kad toks naudojimas apima tik savo asmenvardžio naudojimą. Taip pat turėtų būti numatytas bendras aprašomųjų arba skiriamųjų požymių neturinčių žymenų ar nuorodų naudojimas. Be to, savininkui neturėtų būti suteikta teisė uždrausti teisingai ir sąžiningai naudoti Europos prekių ženklą siekiant identifikuoti ar daryti nuorodą į prekes ar paslaugas kaip priklausančias savininkui;

(22)     siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir apsaugoti teisėtai įgytas prekių ženklų teises, tinkama ir būtina, nepažeidžiant principo, kad vėlesnio prekių ženklo teisės negali būti užtikrinamos pažeidžiant ankstesnio prekių ženklo teises, kad Europos prekių ženklų savininkai neturėtų teisės prieštarauti vėlesnio prekių ženklo naudojimui, kai vėlesnio prekių ženklo teisės buvo įgytos tada, kai ankstesnio prekių ženklo teisės negalėjo būti užtikrinamos pažeidžiant vėlesnio prekių ženklo teises;

(23)     siekiant vienodų sąlygų ir teisinio tikrumo, Europos prekių ženklo naudojimo tokiu pavidalu, kurio elementai skiriasi, bet nepakeičia ženklo, kuris buvo įregistruotas, skiriamojo požymio turėtų pakakti išsaugoti suteiktas teises, nepriklausomai nuo to, ar prekių ženklas yra naudojamas tokiu pavidalu, kokiu taip pat buvo įregistruotas;

(24)     Reglamentu (EB) Nr. 207/2009 Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti to reglamento įgyvendinimo taisykles. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijai Reglamentu (EB) Nr. 207/2009 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsniais;

(25)     ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(26)     siekiant užtikrinti veiksmingą teisės aktų, susijusių dėl Europos prekių ženklu kaip nuosavybės objektu, registravimą ir visišką Europos prekių ženklų registro skaidrumą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos tam tikros pareiškėjo pareigos, susijusios su konkrečiais prekių ženklais, išsami informacija apie įrašų dėl Europos prekių ženklų perdavimo, daiktinių teisių sukūrimo ir perdavimo, išieškojimo vykdymo procese, įtraukimo į nemokumo procedūras ir prekių ženklo licencijos suteikimo arba perdavimo padarymo registre procedūras, taip pat atitinkamų įrašų anuliavimo arba pakeitimo procedūras;

(27)     atsižvelgiant į laipsnišką valstybių narių centrinėms intelektinės nuosavybės tarnyboms (toliau – valstybių narių tarnybos) paduodamų Bendrijos prekių ženklo paraiškų mažėjimą ir į labai nedidelį jų skaičių, reikėtų nustatyti, kad Europos prekių ženklo paraišką galima paduoti tik agentūrai;

(28)     Europos prekių ženklo apsauga suteikiama konkrečioms prekėms ar paslaugoms, kurių pobūdis ir skaičius lemia prekių ženklo savininkui suteikiamos apsaugos mastą. Todėl Reglamente (EB) Nr. 207/2009 būtina nustatyti prekių ir paslaugų identifikavimo ir klasifikavimo taisykles ir užtikrinti teisinį tikrumą bei patikimą administravimą reikalaujant, kad pareiškėjas pakankamai aiškiai ir tiksliai identifikuotų prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma prekių ženklo suteikiamos apsaugos, kad kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai vien remdamiesi paraiška galėtų nustatyti prašomos apsaugos mastą. Vartojami bendrieji terminai aiškinami kaip apimantys tik visas prekes arba paslaugas, kurias aiškiai žymi tiesiogine reikšme vartojamas terminas. Europos prekių ženklų, dėl ankstesnės agentūros praktikos įregistruotų visai Nicos klasifikacijos klasės antraštei, savininkams turėtų būti suteikta galimybė pritaikyti savo prekių ir paslaugų specifikacijas siekiant užtikrinti, kad registro turinys atitiktų būtinus aiškumo ir tikslumo standartus pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(29)     siekiant numatyti efektyvią ir veiksmingą Europos prekių ženklų paraiškų padavimo (įskaitant prašymus pripažinti prioritetą ir pirmenybę) tvarką, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami Europos prekių ženklo padavimo būdai ir sąlygos, išsami informacija apie formalias sąlygas, kurias turi atitikti Europos prekių ženklo paraiška, tos paraiškos turinį ir už paraišką mokėtino mokesčio tipą, taip pat išsami informacija apie abipusiškumo nustatymo ir prašymo pripažinti ankstesnės paraiškos prioritetą, parodos prioritetą ir nacionalinio prekių ženklo pirmenybę procedūras;

(30)     dabar galiojanti Europos prekių ženklo ir nacionalinių paieškų sistema nėra nei patikima, nei veiksminga. Todėl ją reikėtų pakeisti ir, bendradarbiaujant agentūrai ir valstybių narių tarnyboms, sukurti visapusiškas, sparčias ir galingas paieškos sistemas, kuriomis visuomenė galėtų naudotis nemokamai;

(31)     siekiant užtikrinti, kad agentūra efektyviai, veiksmingai ir sparčiai nagrinėtų ir registruotų Europos prekių ženklų paraiškas naudodama skaidrias, išsamias, teisingas ir nešališkas procedūras, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma išsami informacija apie atitikties paraiškos padavimo datos reikalavimams ir formalioms sąlygoms nagrinėjimo procedūras, patikrinimo, ar sumokėti mokesčiai už klases, procedūras ir absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų nagrinėjimo procedūras, išsami informacija apie paraiškos paskelbimą, skelbiant paraiškas padarytų klaidų ir netikslumų ištaisymo procedūras, išsami informacija apie procedūras, susijusias su trečiųjų šalių pastabomis, išsami informacija apie protesto procedūrą, išsami informacija apie protesto padavimo ir nagrinėjimo procedūras ir paraiškos pakeitimo ir padalijimo procedūras, informacija, kurią būtina įrašyti į registrą, kai įregistruojamas Europos prekių ženklas, registracijos paskelbimo sąlygos ir registracijos liudijimo turinys ir išdavimo sąlygos;

(32)     kad Europos prekių ženklų registraciją būtų galima efektyviai ir veiksmingai pratęsti ir saugiai praktikoje taikyti nuostatas dėl Europos prekių ženklo registracijos pakeitimo ir padalijimo, nedarant neigiamo poveikio teisiniam tikrumui, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos Europos prekių ženklo registracijos pratęsimo sąlygos ir Europos prekių ženklo registracijos pakeitimą ir padalijimą reglamentuojančios procedūros;

(33)     siekiant sudaryti sąlygas Europos prekių ženklo savininkui lengvai atsisakyti nuo Europos prekių ženklo apsaugos, kartu paisant į registrą įrašytų trečiųjų šalių teisių į tą ženklą, taip pat užtikrinti, kad Europos prekių ženklą būtų galima efektyviai ir veiksmingai panaikinti arba paskelbti negaliojančiu taikant skaidrias, išsamias, teisingas ir nešališkas procedūras, ir atsižvelgti į šiame reglamente nustatytus principus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama atsisakymo nuo Europos prekių ženklo apsaugos procedūra ir panaikinimo bei pripažinimo negaliojančiu procedūros;

(34)     siekiant apeliacinėms taryboms sudaryti sąlygas efektyviai, veiksmingai ir išsamiai peržiūrėti agentūros sprendimus taikant skaidrias, išsamias, teisingas ir nešališkas procedūras, kuriomis atsižvelgiama į Reglamente (EB) Nr. 207/2009 nustatytus principus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma išsami informacija dėl pranešimo apie apeliaciją turinio ir apeliacijos padavimo bei nagrinėjimo procedūros, apeliacinės tarybos sprendimų turinys ir forma ir apeliacijos mokesčių kompensavimo tvarka;

(35)     siekiant papildyti esamas nuostatas dėl Bendrijos kolektyvinių ženklų ir ištaisyti dabartinį nacionalinių sistemų ir Europos prekių ženklo sistemos disbalansą, būtina įrašyti konkrečias nuostatas, kurių tikslas – suteikti apsaugą Europos sertifikacijos ženklams ir kurios suteiktų galimybę sertifikavimo institucijai ar organizacijai leisti sertifikavimo sistemos dalyviams naudoti ženklą prekėms ar paslaugoms žymėti, laikantis sertifikavimo reikalavimų;

(36)     siekiant užtikrinti galimybę efektyviai ir veiksmingai naudoti Europos kolektyvinius ir sertifikacijos ženklus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami laikotarpiai, per kuriuos reikia pateikti tų ženklų naudojimą reglamentuojančias taisykles, ir tų taisyklių turinys;

(37)     taikant dabartinę Bendrijos prekių ženklų sistemą įgyta patirtis parodė, kad yra galimybių tobulinti tam tikrus procedūros aspektus. Todėl reikėtų imtis priemonių siekiant tam tikrais atvejais supaprastinti ir pagreitinti procedūras, taip pat prireikus didinti teisinį tikrumą bei nuspėjamumą;

(38)     siekiant užtikrinti sklandų, efektyvų ir veiksmingą Europos prekių ženklų sistemos veikimą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami: sprendimų formos reikalavimai, išsami informacija apie žodinį procesą ir įrodymų pateikimo sąlygos, pranešimo sąlygos, teisių praradimo nustatymo procedūra, naudotinos procedūrų šalių ryšio priemonės ir formos, taisyklės, reglamentuojančios terminų skaičiavimą ir trukmę, sprendimo panaikinimo arba įrašo registre anuliavimo procedūros ir akivaizdžių klaidų sprendimuose bei agentūrai priskirtinų klaidų ištaisymo sąlygos, procedūrų pertraukimo sąlygos ir išlaidų paskirstymo ir nustatymo procedūros, išsami informacija, kurią reikia įrašyti į registrą, išsami informacija apie susipažinimą su bylomis ir bylų tvarkymą, informacijos skelbimo Europos prekių ženklų biuletenyje ir Oficialiajame leidinyje tvarka, agentūros ir valstybių narių institucijų administracinio bendradarbiavimo sąlygos ir išsami informacija apie atstovavimą agentūroje;

(39)     dėl teisinio tikrumo ir didesnio skaidrumo priežasčių reikėtų aiškiai apibrėžti visas agentūros užduotis, įskaitant tas, kurios nėra susijusios su Sąjungos prekių ženklų sistemos valdymu;

(40)     siekiant skatinti praktikos konvergenciją ir kurti bendras priemones, būtina nustatyti tinkamą agentūros ir valstybių narių bendradarbiavimo sistemą, aiškiai apibrėžiant bendradarbiavimo sritis ir suteikiant galimybę agentūrai koordinuoti atitinkamus bendrus Sąjungos intereso projektus ir iki tam tikros maksimalios sumos finansuoti tuos bendrus projektus teikiant dotacijas. Toks bendradarbiavimas turėtų būti naudingas įmonėms, naudojančioms prekių ženklų sistemas Europoje. Šiame reglamente nustatytos Sąjungos tvarkos naudotojams bendri projektai, visų pirma paieškai ir konsultacijoms skirtos duomenų bazės, turėtų suteikti papildomų, integracinių, veiksmingų ir nemokamų priemonių, kurios leistų laikytis specialių reikalavimų, atsirandančių dėl vieningo Europos prekių ženklo pobūdžio;

(41)     tam tikri agentūros valdymo principai turėtų būti pritaikyti taip, kad atitiktų bendrą požiūrį į ES decentralizuotas agentūras, kurį 2012 m. liepos mėn. patvirtino Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija;

(42)     siekiant didesnio teisinio tikrumo ir skaidrumo, būtina atnaujinti tam tikras agentūros organizavimo ir veikimo nuostatas;

(43)     siekiant patikimai valdyti finansus, reikėtų užtikrinti, kad nesusidarytų didelis biudžeto perteklius. Tai turėtų neprieštarauti agentūros pareigai turėti finansinių atsargų, kurių užtektų jos vienų metų veiklos išlaidoms padengti, kad būtų užtikrintas jos veiklos tęstinumas ir užduočių vykdymas;

(44)     siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą Europos prekių ženklo paraiškos arba registracijos pakeitimą į nacionalinę prekių ženklo paraišką, kartu užtikrinant, kad būtų išsamiai išnagrinėti atitinkami reikalavimai, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos formalios sąlygos, kurias turi atitikti prašymas dėl pakeitimo, ir išsami informacija apie jo nagrinėjimą ir paskelbimą;

(45)     siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą ginčų sprendimo metodą, užtikrinti derėjimą su Reglamente (EB) Nr. 207/2009 nustatyta kalbų vartojimo tvarka, operatyvų sprendimų dėl paprastų klausimų priėmimą ir efektyvų bei veiksmingą apeliacinių tarybų organizavimą, taip pat garantuoti tinkamą ir realistišką agentūros imamų mokesčių lygį, kartu laikantis Reglamente (EB) Nr. 207/2009 nustatytų biudžeto principų, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama išsami informacija apie bendraujant su agentūra vartotinas kalbas, atvejai, kai sprendimus dėl protestų ir anuliavimo turėtų priimti vienas narys, išsami informacija apie apeliacinių tarybų organizavimą, agentūrai mokėtinų mokesčių sumos ir išsami su jų mokėjimu susijusi informacija;

(46)     siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą tarptautinių prekių ženklų registravimą, visiškai laikantis Madrido susitarimo dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo taisyklių, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos procedūros, susijusios su tarptautine prekių ženklų registracija;

(47)     todėl Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 iš dalies keičiamas taip:

(1) pavadinimas „Bendrijos prekių ženklas“ pakeičiamas pavadinimu „Europos prekių ženklas“;

(2) visame reglamente žodžiai „Bendrijos prekių ženklas“ pakeičiami žodžiais „Europos prekių ženklas“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai;

(3) visame reglamente žodžiai „Bendrijos prekių ženklų teismas“ pakeičiami žodžiais „Europos prekių ženklų teismas“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai;

(4) visame reglamente žodžiai „Bendrijos kolektyvinis ženklas“ pakeičiami žodžiais „Europos kolektyvinis ženklas“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai;

(5) visame reglamente, išskyrus 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus, žodžiai „Bendrija“, „Europos bendrija“ ir „Europos Bendrijos“ pakeičiami žodžiu „Sąjunga“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai;

(6) visame reglamente žodis „Tarnyba“, kai jis reiškia Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), numatytą reglamento 2 straipsnyje, pakeičiamas žodžiu „agentūra“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai;

(7) visame reglamente žodis „pirmininkas“ pakeičiamas žodžiu „vykdomasis direktorius“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai;

(8) 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis Agentūra

1. Įsteigiama Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino agentūra (toliau – agentūra).

2. Visos nuorodos Sąjungos teisėje į Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) laikomos nuorodomis į agentūrą.“;

(9) 4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis Žymenys, galintys sudaryti Europos prekių ženklą

Europos prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, visų pirma iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, išorinio prekių ar jų pakuotės vaizdo arba garsų, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia:

a) atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitoms įmonėms priklausančių prekių arba paslaugų;

b) juos vaizduoti tokiu būdu, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų tiksliai nustatyti savininkui suteiktos apsaugos objektą.“;

(10) 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalies j ir k punktai pakeičiami taip:

„j) prekių ženklai, kurie yra neregistruojami ir kurių nebegalima naudoti pagal Sąjungos teisės aktus ar tarptautinius susitarimus, kurių šalis yra Sąjunga, pagal kuriuos numatyta kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga;

k) prekių ženklai, kurie yra neregistruojami pagal Sąjungos teisės aktus ar tarptautinius susitarimus, kurių šalis yra Sąjunga, pagal kuriuos numatyta tradicinių terminų, naudojamų vynui apibūdinti, ir garantuotų tradicinių gaminių apsauga;

l) prekių ženklai, kuriuose yra arba kuriuos sudaro ankstesnis veislės pavadinimas, įregistruotas pagal 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje to paties tipo produktui.“;

(b) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalis taikoma, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja:

a) tik Sąjungos dalyje;

b) tik tuomet, kai prekių ženklas užsienio kalba yra išverstas į valstybės narės oficialią kalbą ar transkribuotas valstybės narės oficialios kalbos rašmenimis.“;

(11) 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas neregistruojamas:

a) jeigu prekių ženklo savininko atstovas ar patikėtinis savo vardu be savininko sutikimo paduoda paraišką įregistruoti prekių ženklą, išskyrus atvejus, kai atstovas ar patikėtinis pagrindžia savo veiksmus;

b) prekių ženklas gali būti supainiotas su ankstesniu prekių ženklu, kuris saugomas ne Sąjungoje, jeigu ankstesnis prekių ženklas paraiškos padavimo datą dar buvo iš tikrųjų naudojamas ir pareiškėjas elgėsi nesąžiningai.“;

(b) 4 dalies įvadinė frazė pakeičiama taip:

„4. Neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikšmę turinčio žymens savininkui užprotestavus, pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, kai ir jeigu pagal to žymens naudojimą reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais numatyta kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga, arba valstybės narės teisę:“;

(c) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Ankstesnio įregistruoto prekių ženklo, kaip apibrėžta 2 dalyje, savininkui užprotestavus pareikštas įregistruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, nepriklausomai nuo to, ar prekės arba paslaugos, kurioms jis yra pareikštas įregistruoti, yra tapačios, panašios ar nėra panašios į tas prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu ankstesnis Europos prekių ženklas turi reputaciją Sąjungoje arba ankstesnis nacionalinis prekių ženklas turi reputaciją atitinkamoje valstybėje narėje ir jeigu dėl pareikšto įregistruoti prekių ženklo naudojimo be svarbios priežasties būtų nesąžiningai įgyjamas pranašumas arba pažeidžiamas ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis ar pakenkiama jo reputacijai.“;

(12) 9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis Europos prekių ženklo suteikiamos teisės

1. Europos prekių ženklo registracija suteikia savininkui išimtines teises.

2. Nepažeisdamas savininkų teisių, įgytų iki Europos prekių ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos, Europos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu:

(a) žymuo yra tapatus Europos prekių ženklui ir juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms Europos prekių ženklas yra įregistruotas, jeigu toks naudojimas turi ar gali turėti įtakos Europos prekių ženklo funkcijai garantuoti vartotojams prekių ir paslaugų kilmę;

(b) žymuo yra tapatus Europos prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms Europos prekių ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima galimybę susieti žymenį su prekių ženklu;

(c) žymuo yra tapatus Europos prekių ženklui arba į jį panašus, nepriklausomai nuo to, ar juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios, panašios ar nėra panašios į tas, kurioms Europos prekių ženklas yra įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Sąjungoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be svarbios priežasties nesąžiningai įgyjamas pranašumas arba pažeidžiamas skiriamasis Europos prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo reputacijai.

3. Vadovaujantis 2 dalimi visų pirma galima uždrausti:

(a) tokiu žymeniu žymėti prekes arba jų pakuotę;

(b) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;

(c) importuoti arba eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes;

(d) naudoti žymenį kaip firmos ar bendrovės pavadinimą arba kaip tokio pavadinimo dalį;

(e) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje;

(f) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje tokiu būdu, kuris prieštarauja Direktyvai 2006/114/EB.

4. Europos prekių ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti importuoti prekes, nurodytas 3 dalies c punkte, jei vien tik prekių siuntėjas veikia siekdamas komercinių tikslų.

5. Europos prekių ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims vykdant komercinę veiklą įvežti prekes į Sąjungos muitų teritoriją, jeigu prekės nėra išleistos į laisvą apyvartą joje, kai tokios prekės, įskaitant pakuotę, įvežamos iš trečiųjų šalių ir yra neleistinai pažymėtos prekių ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam Europos prekių ženklui arba kurio pagal esminius aspektus negalima atskirti nuo to prekių ženklo.“;

(13) Įterpiami 9a ir 9b straipsniai:

„9a straipsnis Savininko teisių pažeidimas naudojant apipavidalinimo priemones, pakuotę arba kitas priemones

Kai tikėtina, kad bus naudojamos prekių ar paslaugų apipavidalinimo priemonės, pakuotė ar kitos priemonės, kurios yra pažymėtos ženklu, ir toks naudojimas tų prekių ar paslaugų atžvilgiu pažeistų savininko teises pagal 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, Europos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti:

(a) apipavidalinimo priemones, pakuotę ar kitas priemones, kurios gali būti pažymėtos ženklu, prekybos veikloje žymėti žymeniu, kuris yra tapatus Europos prekių ženklui arba į jį panašus;

(b) siūlyti apipavidalinimo priemones, pakuotę ar kitas priemones, kurios yra pažymėtos ženklu, pateikti jas rinkai arba tuo tikslu jas sandėliuoti, taip pat importuoti ar eksportuoti.

9b straipsnis Teisių pirmenybės trečiųjų šalių atžvilgiu įsigaliojimo data

1. Europos prekių ženklo suteikiamos teisės nuo paskelbimo apie prekių ženklo registraciją dienos turi pirmenybę trečiųjų šalių atžvilgiu.

2. Galima reikalauti pagrįsto dydžio kompensacijos už veiksmus, atliekamus po Europos prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos, jei tie veiksmai po paskelbimo apie prekių ženklo registraciją dėl to paskelbimo taptų draudžiami.

3. Iki registracijos paskelbimo teismas negali byloje priimti sprendimo nagrinėjant bylą iš esmės.“;

(14) 12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis Europos prekių ženklo poveikio apribojimas

1. Sąjungos prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje naudoti:

(a) savo asmenvardį arba adresą;

(b) žymenis ar nuorodas, neturinčius skiriamųjų požymių arba susijusius su prekių ar paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekės pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų charakteristikomis;

(c) prekių ženklą, kai siekiama identifikuoti ar daryti nuorodą į prekes ar paslaugas kaip priklausančias prekių ženklo savininkui, visų pirma kai naudoti prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį.

Pirma pastraipa taikoma tik tuomet, jei trečioji šalis ženklą naudoja laikydamasi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos.

2. Kad trečioji šalis naudoja ženklą nesilaikydama sąžiningos praktikos, laikoma visų pirma šiais atvejais:

(a) susidaro įspūdis, kad tarp trečiosios šalies ir prekių ženklo savininko yra komercinių ryšių;

(b) trečioji šalis be svarbios priežasties nesąžiningai įgyja pranašumą arba pažeidžia skiriamąjį prekių ženklo požymį ar pakenkia jo reputacijai.“;

(15) 13 straipsnio 1 dalyje žodis „Bendrijos“ pakeičiamas žodžiais „Europos ekonominės erdvės“;

(16) Įterpiamas 13a straipsnis:

„13a straipsnis Vėlesnio įregistruoto prekių ženklo savininko įstojimo teisė kaip gynybos priemonė teisių pažeidimo byloje

1. Teisių pažeidimo byloje Europos prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą Europos prekių ženklą, jei to vėlesnio prekių ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia pagal 53 straipsnio 3 ir 4 dalis, 54 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 57 straipsnio 2 dalį.

2. Teisių pažeidimo byloje Europos prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą nacionalinį prekių ženklą, jei to vėlesnio nacionalinio prekių ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia pagal Direktyvos [xxx] 8 straipsnį, 9 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 48 straipsnio 3 dalį.

3. Kai Europos prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą prekių ženklą pagal 1 arba 2 dalį, to vėlesnio įregistruoto prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti tą ankstesnį Europos prekių ženklą teisių pažeidimo byloje.“;

(17) 15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Taikant pirmą pastraipą naudojimas taip pat yra:

(a) Europos prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai, nepriklausomai nuo to, ar tokios formos, kokia jis naudojamas, prekių ženklas taip pat yra įregistruotas;

(b) prekių arba jų pakuočių žymėjimas Europos prekių ženklu Sąjungoje išimtinai eksporto tikslais.“;

(18) 16 straipsnio 1 dalies įvadinė frazė pakeičiama taip:

„1. Jeigu 17–24 straipsniuose nenumatyta kitaip, Europos prekių ženklas, kaip nuosavybės objektas, yra vertinamas visa apimtimi ir visoje Sąjungos teritorijoje taip, kaip ir nacionalinis prekių ženklas, įregistruotas valstybėje narėje, kurioje, sprendžiant iš Europos prekių ženklų registro (toliau – registras):“;

(19) 17 straipsnio 4 dalis išbraukiama;

(20) 18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis Atstovo vardu įregistruoto prekių ženklo perdavimas

1. Jeigu Europos prekių ženklas be šio ženklo savininko leidimo yra įregistruotas prekių ženklo savininko atstovo arba patikėtinio vardu, savininkas turi teisę reikalauti Europos prekių ženklą perduoti jam, išskyrus atvejus, kai atstovas arba patikėtinis pagrindžia savo veiksmus.

2. Savininkas gali pateikti prašymą dėl ženklo perdavimo pagal 1 dalį:

(a) agentūrai vietoje prašymo pripažinti registraciją negaliojančia, remiantis 53 straipsnio 1 dalies b punktu;

(b) Europos prekių ženklų teismui, kaip nurodyta 95 straipsnyje, vietoje priešieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis 100 straipsnio 1 dalimi.“;

(21) 19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Vienos iš šalių prašymu 1 dalyje nurodytos teisės arba tų teisių perdavimas įrašomi į registrą ir paskelbiami.“;

(b) straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Pagal 2 dalį padarytas įrašas registre vienos iš šalių prašymu gali būti anuliuotas arba pakeistas.“;

(22) 20 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. Pagal 3 dalį padarytas įrašas registre vienos iš šalių prašymu gali būti anuliuotas arba pakeistas.“;

(23) 22 straipsnis papildomas 6 dalimi:

„6. Pagal 5 dalį padarytas įrašas registre vienos iš šalių prašymu gali būti anuliuotas arba pakeistas.“;

(24) II dalyje įterpiamas 5 skyrius:

„5 SKYRIUS Įgaliojimų delegavimas

24a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

(a) pareiškėjo pareiga pateikti vertimą į paraiškos kalbą arba transkripciją paraiškos kalba, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies b punkte;

(b) informacijos apie perdavimą įrašymo registre, kaip nurodyta 17 straipsnio 5 dalyje, procedūra;

(c) informacijos apie daiktinės teisės suteikimą arba perdavimą įrašymo registre, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje, procedūra;

(d) informacijos apie išieškojimą vykdymo procese įrašymo registre, kaip nurodyta 20 straipsnio 3 dalyje, procedūra;

(e) informacijos apie įtraukimą į nemokumo procedūras įrašymo registre, kaip nurodyta 21 straipsnio 3 dalyje, procedūra;

(f) informacijos apie licencijos suteikimą arba perdavimą įrašymo registre, kaip nurodyta 22 straipsnio 5 dalyje, procedūra;

(g) įrašo registre apie daiktinės teisės, išieškojimą vykdymo procese arba licenciją anuliavimo arba pakeitimo, kaip nurodyta atitinkamai 19 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 6 dalyje, procedūra.“;

(25) 25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis Paraiškų padavimas

Europos prekių ženklo paraiška paduodama agentūrai.“;

(26) 26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) prekių ženklo vaizdas, atitinkantis 4 straipsnio b punkte nustatytus reikalavimus.“;

(b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Be 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų, Europos prekių ženklo paraiška atitinka formalias sąlygas, nustatytas pagal 35a straipsnio b punktą. Jei tose sąlygose numatyta galimybė prekių ženklą pavaizduoti elektroniškai, agentūros vykdomasis direktorius gali nustatyti tokios elektroninės bylos formatus ir maksimalų dydį.“;

(27) 27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis Paraiškos padavimo data

Europos prekių ženklo paraiškos padavimo data laikoma ta data, kurią pareiškėjas agentūrai pateikia dokumentus su 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, jeigu sumokamas paraiškos padavimo mokestis, kurio mokėjimo nurodymas turėjo būti duotas ne vėliau kaip tą datą.“;

(28) 28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis Prekių ir paslaugų identifikavimas ir klasifikavimas

1. Prekės ir paslaugos, dėl kurių teikiama registracijos paraiška, klasifikuojamos pagal klasifikacijos sistemą, nustatytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos (toliau – Nicos klasifikacija).

2. Pareiškėjas pakankamai aiškiai ir tiksliai identifikuoja prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma prekių ženklo suteikiamos apsaugos, kad kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai vien tuo pagrindu galėtų nustatyti prašomos apsaugos mastą. Prekių ir paslaugų sąrašas suteikia galimybę kiekvieną objektą priskirti tik prie vienos klasės pagal Nicos klasifikaciją.

3. Taikant 2 dalį gali būti naudojamos bendrosios nuorodos, įtrauktos į Nicos klasifikacijos klasių antraštes, arba kiti bendrieji terminai, jei jie atitinka būtinus aiškumo ir tikslumo standartus.

4. Agentūra atmeta paraišką, kurioje nurodyti terminai ar nuorodos yra neaiškūs arba netikslūs, jeigu pareiškėjas per agentūros tuo tikslu nustatytą laikotarpį nepasiūlo priimtinos formuluotės.

5. Vartojami bendrieji terminai, įskaitant bendrąsias nuorodas Nicos klasifikacijos klasių antraštėse, aiškinami kaip apimantys visas prekes ar paslaugas, kurias aiškiai žymi tiesiogine reikšme vartojama nuoroda ar terminas. Tokie vartojami terminai ar nuorodos nėra aiškinami kaip suteikiantys teisę į prekių ženklo apsaugą prekėms ar paslaugoms, kurios negali būti suprantamos kaip tokios.

6. Kai pareiškėjas prašo registracijos daugiau nei vienai klasei, prekės ir paslaugos grupuojamos pagal Nicos klasifikacijos klases, prieš kiekvieną grupę nurodant klasės, kuriai ta prekių ar paslaugų grupė priklauso, numerį, ir pateikiamos klasių eilės tvarka.

7. Prekių ir paslaugų klasifikacija taikoma vien administravimo reikmėms. Prekės ir paslaugos nelaikomos panašiomis remiantis vien tuo pagrindu, kad jos priskirtos prie tos pačios klasės pagal Nicos klasifikaciją; prekės ir paslaugos taip pat nelaikomos nepanašiomis remiantis vien tuo pagrindu, kad jos priskirtos prie skirtingų klasių pagal Nicos klasifikaciją.

8. Europos prekių ženklų, kurių paraiška paduota iki 2012 m. birželio 22 d. ir kurie įregistruoti tik visai Nicos klasifikacijos klasės antraštei, savininkai gali pareikšti, kad paraiškos padavimo datą ketino siekti apsaugos ne tik toms prekėms ir paslaugoms, kurios nurodytos tos klasės antraštėje tiesiogine reikšme, jeigu taip identifikuojamos prekės arba paslaugos yra įtrauktos į paraiškos padavimo datą galiojusios Nicos klasifikacijos versijos tos klasės abėcėlinį sąrašą.

Pareiškimas pateikiamas agentūrai per 4 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo datos ir jame aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nurodomos prekės ir paslaugos, kurių apsaugos savininkas iš tikrųjų ketino prašyti, išskyrus tas prekes ir paslaugas, kurias aiškiai apima klasės antraštės nuorodos tiesiogine reikšme. Agentūra imasi tinkamų priemonių, kad atitinkamai pataisytų registrą. Ši galimybė neprieštarauja 15 straipsnio, 42 straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 57 straipsnio 2 dalies taikymui.

Laikoma, kad Europos prekių ženklai, dėl kurių per antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį nepateikiamas pareiškimas, nuo to laikotarpio pabaigos taikomi tik toms prekėms ir paslaugoms, kurias aiškiai apima tiesiogine reikšme vartojamos nuorodos, įtrauktos į atitinkamos klasės antraštę.“;

(29) 29 straipsnio 5 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Jei būtina, agentūros vykdomasis direktorius prašo Komisijos apsvarstyti galimybę išsiaiškinti, ar pirmame sakinyje nurodyta valstybė laikosi tokio abipusiškumo principo.“;

(30) 30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis Prašymas pripažinti prioritetą

1. Prašymai pripažinti prioritetą pateikiami kartu su Europos prekių ženklo paraiška ir juose nurodoma ankstesnės paraiškos data, numeris ir šalis.

2. Agentūros vykdomasis direktorius gali nustatyti, kad papildomos informacijos ir dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti siekdamas pagrįsti prašymą pripažinti prioritetą, gali būti pateikta mažiau, nei reikalaujama pagal 35a straipsnio d punktą priimtose taisyklėse, jeigu reikalingą informaciją agentūra gali gauti iš kitų šaltinių.“;

(31) 33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalis papildoma tokiu sakiniu:

„Prašymas pripažinti prioritetą pateikiamas kartu su Europos prekių ženklo paraiška.“;

(b) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pareiškėjas, norintis prašyti pripažinti prioritetą pagal 1 dalį, pateikia pareikštu ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų eksponavimo įrodymus.“;

(32) 34 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Europos prekių ženklui prašoma pripažinti pirmenybė nustoja galioti, jeigu paskelbiama, kad ankstesnis prekių ženklas, kurio pirmenybę prašoma pripažinti, buvo paskelbtas negaliojančiu arba buvo panaikintas. Kai ankstesnis prekių ženklas panaikinamas, pirmenybė nustoja galioti, jei panaikinimas įsigalioja iki Europos prekių ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos.“;

(33) III dalyje įterpiamas 5 skyrius:

„5 SKYRIUS Įgaliojimų delegavimas

35a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

(a) Europos prekių ženklo paraiškos padavimo agentūrai pagal 25 straipsnį būdai ir sąlygos;

(b) išsami informacija apie Europos prekių ženklo paraiškos turinį, nurodytą 26 straipsnio 1 dalyje, už paraišką mokėtinų mokesčių, nurodytų 26 straipsnio 2 dalyje, tipą, įskaitant prekių ir paslaugų klasių, kurioms tie mokesčiai taikomi, skaičių, ir formalias paraiškos sąlygas, nurodytas 26 straipsnio 3 dalyje;

(c) abipusiškumo nustatymo pagal 29 straipsnio 5 dalį procedūros;

(d) procedūra ir taisyklės, taikomos informacijai ir dokumentams, reikalingiems prašant pripažinti ankstesnės paraiškos prioritetą pagal 30 straipsnį;

(e) procedūra ir taisyklės, taikomos įrodymams, kuriuos reikia pateikti prašant pripažinti parodos prioritetą pagal 33 straipsnio 1 dalį;

(f) prašymo pripažinti nacionalinio prekių ženklo pirmenybę pagal 34 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnio 1 dalį procedūra.“;

(34) 36 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) Europos prekių ženklo paraiška atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas ir 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas formalias sąlygas.“;

(35) 37 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

(36) IV dalies 2 skyrius išbraukiamas;

(37) 39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jeigu Europos prekių ženklo paraiškai keliami reikalavimai yra patenkinti, taikant 42 straipsnį paraiška paskelbiama, jeigu ji nebuvo atmesta pagal 37 straipsnį. Paskelbta paraiška neprieštarauja informacijai, kuri jau buvo pateikta visuomenei vadovaujantis šiuo reglamentu arba pagal šį reglamentą priimtais deleguotaisiais aktais.“;

(b) straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Agentūra ištaiso visas skelbiant paraišką padarytas klaidas ar netikslumus.“

(38) 40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis Trečiųjų šalių pastabos

1. Kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo ir kiekviena gamintojams, paslaugų teikėjams, prekybininkams ar vartotojams atstovaujanti grupė ar įstaiga gali pateikti agentūrai rašytines pastabas, jose paaiškindami, dėl kurių 5 ir 7 straipsniuose nurodytų pagrindų prekių ženklas negali būti įregistruotas ex officio.

Jie nėra agentūros vykdomų procedūrų šalys.

2. Trečiųjų šalių pastabos pateikiamos iki laikotarpio, per kurį galima paduoti protestą, pabaigos arba, jei dėl prekių ženklo paduotas protestas, prieš priimant galutinį sprendimą dėl protesto.

3. Pastabų teikimas pagal 1 dalį neprieštarauja agentūros teisei, jei reikia, savo iniciatyva atnaujinti absoliučių pagrindų nagrinėjimą bet kuriuo metu iki registracijos.

4. Apie 1 dalyje nurodytas pastabas pranešama pareiškėjui, kuris gali pateikti atsiliepimus apie jas.“;

(39) 41 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Protestas paduodamas raštu ir nurodomi jo pagrindai. Jis nelaikomas tinkamai paduotu, kol nesumokamas mokestis už protesto padavimą.

4. Per agentūros nustatytą laiką protestą padavęs asmuo gali pateikti faktų, įrodymų ir argumentų savo teiginiams pagrįsti.“;

(40) 42 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje frazė „penkerius metus iki paraiškos Bendrijos prekių ženklui paskelbimo“ pakeičiama fraze „penkerius metus iki paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos“;

(41) 44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) anksčiau nei agentūra suteikė 27 straipsnyje nurodytą paraiškos padavimo datą ir 41 straipsnio 1 dalyje numatytu laikotarpiu, per kurį galima paduoti protestą.“;

(b) 3 dalis išbraukiama;

(42) 45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnis Registracija

1. Jei paraiška atitinka šio reglamento reikalavimus ir jei per 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį nepaduodamas protestas arba galutiniu sprendimu protestas atmetamas, prekių ženklas įregistruojamas kaip Europos prekių ženklas. Apie registraciją paskelbiama.

2. Agentūra išduoda ženklo registracijos liudijimą. Liudijimą galima išduoti elektroninėmis priemonėmis.

3. Įregistruoto Europos prekių ženklo savininkas, žymėdamas prekes ir paslaugas, kurioms įregistruotas prekių ženklas, turi teisę prie pat prekių ženklo nurodyti simbolį, kuriuo patvirtinama, kad prekių ženklas įregistruotas Sąjungoje; tokia teisė galioja tik tol, kol galioja registracija. Dėl tikslios to simbolio formos sprendžia agentūros vykdomasis direktorius.

4. Įregistruoto prekių ženklo simbolį gali naudoti tik ženklo savininkas arba kitas savininko sutikimą turintis asmuo. Prekių ženklo savininkas nenaudoja prekių ženklo simbolio prieš tai, kai ženklas įregistruojamas, arba po to, kai prekių ženklo registracija panaikinama, paskelbiama negaliojančia, baigiasi jos galiojimas arba jos atsisakoma.“;

(43) IV dalyje įterpiamas 7 skyrius:

„7 SKYRIUS Įgaliojimų delegavimas

45a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

(a) atitikties paraiškos padavimo datos reikalavimams, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalies a punkte, ir formalioms sąlygoms, kaip nurodyta 26 straipsnio 3 dalyje, nagrinėjimo procedūra ir patikrinimo, ar sumokėti 36 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti mokesčiai už klases, procedūra;

(b) absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų nagrinėjimo, nurodyto 37 straipsnyje, procedūra;

(c) išsami informacija, kurią būtina pateikti skelbiant paraišką, kaip nurodyta 39 straipsnio 1 dalyje;

(d) skelbiant Europos prekių ženklų paraiškas padarytų klaidų ir netikslumų ištaisymo, kaip nurodyta 39 straipsnio 3 dalyje, procedūra;

(e) trečiųjų šalių pastabų, nurodytų 40 straipsnyje, pateikimo procedūra;

(f) išsami informacija apie protesto padavimo ir nagrinėjimo procedūrą, nurodytą 41 ir 42 straipsniuose;

(g) paraiškos pakeitimo pagal 43 straipsnio 2 dalį ir paraiškos padalijimo pagal 44 straipsnį procedūros;

(h) išsami informacija, kurią būtina įrašyti į registrą, kai įregistruojamas Europos prekių ženklas, ir registracijos paskelbimo, kaip nurodyta 45 straipsnio 1 dalyje, sąlygos, taip pat 45 straipsnio 2 dalyje nurodyto registracijos liudijimo turinys ir išdavimo sąlygos.“;

(44) 49 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

(45) Įterpiamas 49a straipsnis:

„49a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

(a) Europos prekių ženklo registracijos pratęsimo pagal 47 straipsnį, įskaitant mokėtinų mokesčių tipą, procedūrinė tvarka;

(b) Europos prekių ženklo registracijos pakeitimo, numatyto 48 straipsnio 2 dalyje, procedūra;

(c) Europos prekių ženklo registracijos padalijimo, numatyto 49 straipsnyje, procedūra.“;

(46) 50 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Apie atsisakymą nuo teisinės apsaugos prekių ženklo savininkas agentūrai praneša raštu. Atsisakymas neturi galios iki jo įrašymo į registrą. Atsisakymo nuo Europos prekių ženklo apsaugos, apie kurį agentūrai pranešama pateikus prašymą panaikinti to prekių ženklo teises pagal 56 straipsnio 1 dalį, galiojimas priklauso nuo galutinio sprendimo atmesti prašymą panaikinti teises arba jį atsiimti.“;

„3. Informacija apie atsisakymą nuo teisinės apsaugos į registrą įrašoma tik turint jame nurodyto teisių savininko sutikimą. Jeigu buvo įregistruota licencija, informacija apie atsisakymą nuo teisinės apsaugos įrašoma į registrą tik prekių ženklo savininkui įrodžius, kad jis yra licenciatui pranešęs apie savo ketinimą atsisakyti nuo teisinės apsaugos; šis įrašas padaromas pasibaigus laikotarpiui, nustatytam pagal 57a straipsnio a punktą.“;

(47) 53 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos sąlygos turi būti įvykdytos Europos prekių ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą.“;

(48) 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse žodžiai „arba paduoti protestą prieš vėlesnio prekių ženklo naudojimą“ išbraukiami;

(49) 56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalies c punkte frazė „pagal valstybės narės įstatymus“ pakeičiama fraze „pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės teisę“;

(b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Prašymas panaikinti arba paskelbti negaliojančiu nepriimamas, jeigu ieškinys dėl tokio pat dalyko ir tokiu pat pagrindu, dalyvaujant toms pačioms šalims, buvo išnagrinėtas iš esmės agentūroje arba Europos prekių ženklų teisme, kaip nurodyta 95 straipsnyje, ir agentūros arba to teismo sprendimas dėl minėto prašymo įgijo galutinio sprendimo galią.“;

(50) 57 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje žodžiai „paskelbimo dieną“ pakeičiami žodžiais „padavimo datą arba Europos prekių ženklo paraiškos prioriteto datą“;

(51) VI dalyje įterpiamas 6 skyrius:

„6 SKYRIUS Įgaliojimų delegavimas

57a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

(a) atsisakymo nuo Europos prekių ženklo apsaugos procedūra, nurodyta 50 straipsnyje, įskaitant to straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį;

(b) Europos prekių ženklo panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiu procedūros, nurodytos 56 ir 57 straipsniuose.“;

(52) 58 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Apeliacija gali būti paduota dėl bet kurių agentūros sprendimų priėmimo organų, išvardytų 130 straipsnio a–d punktuose, sprendimų. Tiek 60 straipsnyje numatytas apeliacijos laikotarpis, tiek apeliacijos padavimas turi stabdomąjį poveikį.“;

(53) 62 straipsnis išbraukiamas;

(54) 64 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Apeliacinių tarybų sprendimai įsigalioja tik kai pasibaigia 65 straipsnio 5 dalyje nurodytas laikotarpis arba, jeigu per tą laiką buvo paduotas ieškinys Bendrajam Teismui, nuo tokio ieškinio atmetimo dienos arba nuo bet kokios Teisingumo Teismui paduotos apeliacijos dėl Bendrojo Teismo sprendimo atmetimo dienos.“;

(55) 65 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Bendrajam Teismui galima skųsti apeliacinių tarybų sprendimus dėl apeliacijų.“;

(b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Bendrasis Teismas turi teisę anuliuoti ar keisti ginčijamus sprendimus.“;

(c) 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„5. Skundas Bendrajam Teismui gali būti paduotas per du mėnesius nuo pranešimo apie apeliacinės tarybos priimtą sprendimą dienos.

6. Agentūra imasi būtinų priemonių, kad įvykdytų Bendrojo Teismo sprendimą, arba, jei dėl to sprendimo paduota apeliacija, Teisingumo Teismo sprendimą.“;

(56) Įterpiamas 65a straipsnis:

„65a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

(a) 60 straipsnyje nurodyto pranešimo apie apeliaciją turinys ir apeliacijos padavimo bei nagrinėjimo procedūra;

(b) 64 straipsnyje nurodytų apeliacinės tarybos sprendimų turinys ir forma;

(c) 60 straipsnyje nurodytų apeliacijos mokesčių kompensavimo tvarka.“;

(57) VIII dalies antraštė pakeičiama taip:

„SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL EUROPOS KOLEKTYVINIŲ ŽENKLŲ IR SERTIFIKACIJOS ŽENKLŲ“

(58) Tarp VIII dalies antraštės ir 66 straipsnio įterpiama tokia antraštė:

„1 SKYRIUS Europos kolektyviniai ženklai“;

(59) 66 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. I–VII ir IX–XIV dalys taikomos Europos kolektyviniams ženklams, jeigu šiame skyriuje nenumatyta kitaip.“;

(60) 67 straipsnio 1 dalyje žodžiai „per nurodytą laiką“ pakeičiami žodžiais „per laikotarpį, nurodytą pagal 74a straipsnį“;

(61) 69 straipsnis pakeičiamas taip:

„69 straipsnis Trečiųjų šalių pastabos

Kai dėl Europos kolektyvinio ženklo agentūrai pagal 40 straipsnį teikiamos rašytinės pastabos, tos pastabos taip pat gali būti paremtos konkrečiais pagrindais, dėl kurių pagal 68 straipsnį Europos kolektyvinio ženklo paraiška atmetama.“;

(62) Įterpiamas 74a straipsnis:

„74a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamas 67 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis, per kurį agentūrai būtina pateikti Europos kolektyvinio ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles, ir tų taisyklių turinys, kaip nurodyta 67 straipsnio 2 dalyje.“;

(63) VIII dalis papildoma 2 skyriumi:

„2 SKYRIUS Europos sertifikacijos ženklai

74b straipsnis Europos sertifikacijos ženklai

1. Europos sertifikacijos ženklas yra Europos prekių ženklas, kurio paraiškoje jis apibūdinamas kaip toks ir pagal kurį prekes ar paslaugas, ženklo savininko sertifikuotas atsižvelgiant į geografinę kilmę, medžiagą, prekių pagaminimo arba paslaugų teikimo būdą, kokybę, tikslumą ar kitas charakteristikas, galima atskirti nuo nesertifikuotų prekių ar paslaugų.

2. Paraišką įregistruoti Europos sertifikacijos ženklą gali teikti bet kuris juridinis asmuo, įskaitant institucijas, valdžios institucijas ir įstaigas, kurias reglamentuoja viešoji teisė, jeigu:

(a) juridinis asmuo nevykdo veiklos, susijusios su sertifikuojamo tipo prekių tiekimu ar paslaugų teikimu;

(b) juridinis asmuo yra kompetentingas sertifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms registruojamas ženklas.

3. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal 1 dalį Europos sertifikacijos ženklais gali būti žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmės vietą. Sertifikacijos ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai prekyboje naudoti tokius žymenis arba nuorodas, jeigu trečioji šalis juos naudoja laikydamasi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos. Sertifikacijos ženklo negalima panaudoti prieš trečiąją šalį, turinčią teisę naudoti geografinį pavadinimą.

4. I–VII ir IX–XIV dalys taikomos Europos sertifikacijos ženklams, jeigu šiame skyriuje nenumatyta kitaip.

74c straipsnis Ženklo naudojimą reglamentuojančios taisyklės

1. Pareiškėjas, prašantis įregistruoti Europos sertifikacijos ženklą, per laikotarpį, nustatytą pagal 74k straipsnį, pateikia sertifikacijos ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles.

2. Naudojimą reglamentuojančiose taisyklėse nurodomi asmenys, kuriems leidžiama naudoti ženklą, suteikiant ženklą sertifikuojamos charakteristikos, tvarka, kaip sertifikavimo įstaiga turi tikrinti tas charakteristikas ir prižiūrėti ženklo naudojimą, taip pat ženklo naudojimo sąlygos, įskaitant sankcijas.

74d straipsnis Paraiškos atmetimas

1. Be 36 ir 37 straipsniuose nurodytų Europos prekių ženklo paraiškos atmetimo pagrindų, Europos sertifikacijos ženklo paraiška atmetama, jeigu nesilaikoma 74b ir 74c straipsnių arba jeigu naudojimą reglamentuojančios taisyklės prieštarauja viešajai politikai ar pripažintiems moralės principams.

2. Europos sertifikacijos ženklo paraiška taip pat atmetama tada, kai dėl ženklo pobūdžio ar reikšmės gali būti klaidinama visuomenė ir ypač jeigu atrodo, kad jis gali būti palaikytas kuo nors kitu nei sertifikacijos ženklu.

3. Paraiška neatmetama, jeigu pareiškėjas, pataisęs naudojimą reglamentuojančias taisykles, įvykdo 1 ir 2 dalių reikalavimus.

74e straipsnis Trečiųjų šalių pastabos

Kai dėl Europos sertifikacijos ženklo agentūrai pagal 40 straipsnį teikiamos rašytinės pastabos, tos pastabos taip pat gali būti paremtos konkrečiais pagrindais, dėl kurių pagal 74d straipsnį Europos sertifikacijos ženklo paraiška atmetama.

74f straipsnis Ženklo naudojimą reglamentuojančių taisyklių pataisos

1. Europos sertifikacijos ženklo savininkas pateikia agentūrai visas naudojimą reglamentuojančių taisyklių pataisas.

2. Pataisa nenurodoma registre, jeigu pataisytos taisyklės neatitinka 74c straipsnyje keliamų reikalavimų arba jeigu galioja vienas iš 74d straipsnyje nurodytų paraiškos atmetimo pagrindų.

3. Pataisytoms ženklo naudojimą reglamentuojančioms taisyklėms taikomas 74e straipsnis.

4. Taikant šį reglamentą, pataisytos naudojimą reglamentuojančios taisyklės įsigalioja tik nuo pataisos įrašymo į registrą datos.

74g straipsnis Perdavimas

Nukrypstant nuo 17 straipsnio 1 dalies, Europos sertifikacijos ženklas gali būti perduotas tik juridiniam asmeniui, kuris atitinka 74b straipsnio 2 dalies reikalavimus.

74h straipsnis Asmenys, turintys teisę iškelti bylą dėl teisių pažeidimo

1. Iškelti bylą dėl teisių pažeidimo turi teisę tik Europos sertifikacijos ženklo savininkas arba konkrečiai tuo tikslu jo įgaliotas asmuo.

2. Europos sertifikacijos ženklo savininkas asmenų, turinčių teisę naudoti ženklą, vardu turi teisę reikalauti kompensacijos, jeigu šie asmenys dėl neteisėto ženklo naudojimo patyrė nuostolių.

74i straipsnis Panaikinimo pagrindai

Be 51 straipsnyje nurodytų panaikinimo pagrindų, Europos sertifikacijos ženklo savininko teisės panaikinamos pateikus prašymą agentūrai arba padavus priešieškinį teisių pažeidimo byloje, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

(a) savininkas nebeatitinka 74b straipsnio 2 dalies reikalavimų;

(b) savininkas nesiima pagrįstų priemonių neleisti ženklo naudoti tokiu būdu, kuris nesuderinamas su jo naudojimo sąlygomis, nustatytomis naudojimą reglamentuojančiose taisyklėse, kurių pataisos, kai tinka, yra nurodytos registre;

(c) dėl savininko naudojimosi ženklu būdo visuomenė galėjo būti klaidinama, kaip nurodyta 74d straipsnio 2 dalyje;

(d) ženklo naudojimą reglamentuojančių taisyklių pataisa registre buvo įrašyta nesilaikant 74f straipsnio 2 dalies, išskyrus atvejus, kai ženklo savininkas, vėl pataisęs ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles, įvykdo to straipsnio reikalavimus.

74j straipsnis Paskelbimo negaliojančiu pagrindai

Be 52 ir 53 straipsniuose nurodytų paskelbimo negaliojančiu pagrindų, Europos sertifikacijos ženklas paskelbiamas negaliojančiu pateikus prašymą agentūrai arba padavus priešieškinį teisių pažeidimo byloje, jeigu jis įregistruotas nesilaikant 74d straipsnio, išskyrus atvejus, kai ženklo savininkas, pataisęs ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles, įvykdo 74d straipsnio reikalavimus.

74k straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas 74c straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis, per kurį agentūrai būtina pateikti Europos sertifikacijos ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles, ir tų taisyklių turinys, kaip nurodyta 74c straipsnio 2 dalyje.“;

(64) 75 straipsnis pakeičiamas taip:

„75 straipsnis Agentūros sprendimų ir pranešimų forma

1. Agentūros sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Sprendimai grindžiami tik tokiais motyvais ar įrodymais, apie kuriuos atitinkamos šalys turėjo galimybę pateikti atsiliepimus.

2. Visuose agentūros sprendimuose, teikiamoje informacijoje ar pranešimuose nurodomas agentūros skyrius ar padalinys, taip pat atsakingo pareigūno vardas ir pavardė arba atsakingų pareigūnų vardai ir pavardės. Juos pasirašo pareigūnas ar pareigūnai arba vietoje parašo turi būti išspausdintas arba įspaustas agentūros antspaudas. Vykdomasis direktorius gali nuspręsti, kad agentūros skyrius ar padalinys ir pareigūno ar pareigūnų vardai ir pavardės gali būti identifikuojami kitais būdais arba galima naudoti kitokią nei antspaudas identifikavimo priemonę, kai agentūros sprendimai, teikiama informacija ar pranešimai perduodami faksu ar kitomis techninėmis ryšių priemonėmis.“;

(65) 76 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Pripažinimo negaliojančiu procedūrose pagal 52 straipsnį agentūra nagrinėja tik šalių nurodytus pagrindus ir argumentus.“;

(66) 78 straipsnis papildomas 5 dalimi:

„5. Agentūros vykdomasis direktorius nustato mokėtinas sumas, įskaitant išankstinius mokėjimus, susijusias su įrodymų pateikimo, nurodyto 93a straipsnio b punkte, išlaidomis.“;

(67) 79 straipsnis pakeičiamas taip:

„79 straipsnis Pranešimas

1. Vadovaudamasi nusistovėjusia praktika, agentūra suinteresuotiems subjektams praneša apie sprendimus, šaukimus ir apie kiekvieną pranešimą ar kitokį informacijos pateikimą, nuo kurių pradedamas skaičiuoti terminas arba apie kuriuos šiems suinteresuotiems subjektams turi būti pranešta vadovaujantis kitomis šio reglamento nuostatomis arba pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų nuostatomis, arba apie kuriuos pranešti nurodė agentūros vykdomasis direktorius.

2. Vykdomasis direktorius gali nuspręsti, apie kokius dokumentus, kitus nei sprendimai, kurie gali būti apskųsti per nurodytą terminą, ir šaukimai, pranešama registruotu laišku su pranešimu apie gavimą.

3. Pranešimas gali būti pateiktas elektroninėmis priemonėmis, kurias išsamiai nustato vykdomasis direktorius.

4. Kai pranešimas skelbiamas viešai, vykdomasis direktorius nustato, kaip viešas pranešimas turi būtų pateiktas ir kada prasideda vieno mėnesio laikotarpis, kuriam pasibaigus laikoma, kad apie dokumentą pranešta.“;

(68) Įterpiami 79a, 79b, 79c ir 79d straipsniai:

„79a straipsnis Teisių praradimo nustatymas

Jei agentūra nustato, kad kurios nors teisės, vadovaujantis šiuo reglamentu arba pagal šį reglamentą priimtais deleguotaisiais aktais, prarandamos nepriėmus jokio sprendimo, ji apie tai praneša suinteresuotam asmeniui pagal 79 straipsnį. Pastarasis gali prašyti, kad tuo klausimu būtų priimtas sprendimas. Agentūra priima tokį sprendimą, jeigu ji nesutinka su sprendimo prašančiu asmeniu; priešingu atveju agentūra pakeičia savo išvadą ir apie tai praneša sprendimo prašančiam asmeniui.

79b straipsnis Informacijos teikimas agentūrai

Agentūrai adresuota informacija gali būti teikiama elektroninėmis priemonėmis. Vykdomasis direktorius nustato, kokiu mastu ir kokiomis techninėmis sąlygomis ta informacija gali būti teikiama elektroniškai.

79c straipsnis Terminai

1. Terminų skaičiavimą ir trukmę reglamentuoja pagal 93a straipsnio f punktą priimtos taisyklės.

2. Agentūros vykdomasis direktorius prieš prasidedant kiekvieniems kalendoriniams metams nustato dienas, kuriomis agentūra nedirba ir nepriima dokumentų arba kuriomis įprastas paštas nepristatomas vietovėje, kurioje yra agentūra.

3. Kai valstybėje narėje, kurioje yra agentūra, laikinai nutrūksta bendras pašto pristatymas arba kai faktiškai nutrūksta agentūros ryšys ir agentūra neturi galimybės naudotis leidžiamomis elektroninėmis ryšių priemonėmis, vykdomasis direktorius nustato pertraukimo laikotarpio trukmę.

4. Jei dėl išskirtinio įvykio, pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės arba streiko, nutrūksta arba sutrinka abipusis procesiniuose veiksmuose dalyvaujančių šalių ir agentūros (arba atvirkščiai) ryšys, agentūros vykdomasis direktorius gali nustatyti, kad visi terminai, kurie kitu atveju būtų pasibaigę tą dieną arba po dienos, kai prasidėjo toks įvykis, kurį jis nustato, procesiniuose veiksmuose dalyvaujančioms šalims, atitinkamoje valstybėje narėje turinčioms savo gyvenamąją vietą ar registruotą buveinę arba paskyrusioms toje valstybėje narėje verslo vietą turintį atstovą, būtų pratęsti iki tos datos, kurią jis nustato. Nustatydamas tą datą jis įvertina, kada baigiasi išskirtinis įvykis. Jei įvykis turi poveikį agentūros buveinei, tokiame vykdomojo direktoriaus sprendime nurodoma, kad jis taikomas visoms procesiniuose veiksmuose dalyvaujančioms šalims.

79d straipsnis Klaidų ir akivaizdžių apsirikimų ištaisymas

Agentūra ištaiso visas kalbos klaidas arba transkripcijos klaidas ir akivaizdžius apsirikimus agentūros sprendimuose arba agentūrai priskirtinas technines klaidas, padarytas registruojant prekių ženklą arba skelbiant apie jo registraciją.“;

(69) 80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalies pirmame sakinyje frazė „sprendimą, kuriuose yra akivaizdi procedūrinė klaida“ pakeičiama fraze „sprendimą, kuriame yra akivaizdi klaida“;

(b) 2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Įrašas registre anuliuojamas arba sprendimas panaikinimas per metus nuo tos dienos, kai registre buvo padarytas įrašas arba buvo priimtas sprendimas, pasitarus su procedūrų šalimis arba visais registre įrašytais teisių į atitinkamą Europos prekių ženklą savininkais.“;

(c) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Šis straipsnis neturi įtakos šalių teisėms paduoti apeliaciją pagal 58 ir 65 straipsnius arba galimybei ištaisyti klaidas arba akivaizdžius apsirikimus pagal 79d straipsnį. Jei dėl agentūros sprendimo, kuriame yra klaida, paduota apeliacija, apeliacijos nagrinėjimo procedūra netenka prasmės, kai agentūra panaikina savo sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį.“;

(70) 82 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Šis straipsnis netaikomos terminams, nustatytiems 29 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje, 36 straipsnio 2 dalyje, 41 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 47 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnyje, 65 straipsnio 5 dalyje, 81 straipsnyje ir 112 straipsnyje, arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, arba prašymo pripažinti pirmenybę pagal 34 straipsnį terminui po paraiškos padavimo.“;

(b) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Agentūrai priėmus paraišką, laikoma, kad termino nesilaikymo pasekmių nebuvo. Jei sprendimas buvo priimtas laikotarpiu nuo nesilaikyto termino pabaigos iki prašymo tęsti procedūras, sprendimą dėl neatlikto veiksmo priimti kompetentingas skyrius peržiūri sprendimą ir, jei pakanka tik užbaigti neatliktą veiksmą, priima kitokį sprendimą. Jei pradinis sprendimas nekeičiamas, tai patvirtinama raštu.“;

(71) Įterpiamas 82a straipsnis:

„82a straipsnis Procedūrų pertraukimas

Pertraukdama arba atnaujindama procedūras, agentūra laikosi pagal 93a straipsnio i punktą nustatytos tvarkos.“;

(72) 83 straipsnis pakeičiamas taip:

„83 straipsnis Nuoroda į bendruosius principus

Jeigu šiame reglamente arba pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nėra procedūrinių nuostatų, agentūra atsižvelgia į valstybėse narėse visuotinai pripažintus proceso teisės principus.“;

(73) 85 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Įgyvendinimo reglamente nurodytais reikalavimais“ pakeičiami žodžiais „reikalavimais, nustatytais pagal 93a straipsnio j punktą.“;

(74) 86 straipsnio 2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Kiekviena valstybė narė paskiria vieną instituciją, įpareigotą patvirtinti sprendimo autentiškumą, ir jos kontaktinius duomenis praneša agentūrai, Teisingumo Teismui ir Komisijai. Prie tos institucijos sprendimo pridedamas potvarkis dėl jo priverstinio vykdymo, kuriame nereikalaujama jokių kitų formalumų, išskyrus priimto sprendimo autentiškumo patvirtinimą.“;

(75) 87 straipsnis pakeičiamas taip:

„87 straipsnis Europos prekių ženklų registras

1. Agentūra tvarko registrą, kuriame pateikiama informacija, kurią užregistruoti arba įrašyti numatyta šiame reglamente arba pagal šį reglamentą priimtame deleguotajame akte. Agentūra registrą nuolat atnaujina.

2. Visuomenė gali susipažinti su registre esančia medžiaga. Ją galima saugoti elektroniškai.

3. Agentūra tvarko elektroninę duomenų bazę, kurioje laikoma išsami informacija apie paraiškas įregistruoti Europos prekių ženklus ir registre padarytus įrašus. Visuomenei gali būti suteikta galimybė susipažinti su tos duomenų bazės turiniu. Prieigos prie duomenų bazės sąlygas ir būdą, kuriuo šios duomenų bazės turinys gali būti pateiktas automatizuotai nuskaitoma forma, įskaitant atitinkamus mokesčius, nustato vykdomasis direktorius.“;

(76) 88 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) antraštė „Susipažinimas su bylomis“ pakeičiama antrašte „Susipažinimas su bylomis ir jų tvarkymas“;

(b) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Kai su bylomis susipažįstama pagal 2 arba 3 dalį, galima neleisti susipažinti su tam tikrais jose esančiais dokumentais. Susipažinimo su bylomis būdus nustato vykdomasis direktorius.

5. Agentūra saugo visų procedūrų, susijusių su Europos prekių ženklo paraiška ar Europos prekių ženklo registracija, bylas. Vykdomasis direktorius nustato, kokia forma tas bylas saugoti. Kai bylos saugomos elektroniniu formatu, originalūs dokumentai, kurių pagrindu sukurtos tokios elektroninės bylos, sunaikinami praėjus tam tikram laikotarpiui po to, kai juos gauna agentūra; laikotarpio trukmę nustato vykdomasis direktorius.“;

(77) 89 straipsnis pakeičiamas taip:

„89 straipsnis Periodiniai leidiniai

1. Agentūra periodiškai leidžia:

(a) Europos prekių ženklų biuletenį, kuriame skelbiami registre padaryti įrašai ir kita informacija, numatyta skelbti šiuo reglamentu arba pagal šį reglamentą priimtais deleguotaisiais aktais;

(b) Oficialųjį leidinį, kuriame skelbiami pranešimai ir agentūros vykdomojo direktoriaus pateikta bendro pobūdžio informacija, taip pat bet kokia kita šiam reglamentui arba jo įgyvendinimui svarbi informacija.

a ir b punktuose nurodyti leidiniai gali būti leidžiami elektroninėmis priemonėmis.

2. Europos prekių ženklų biuletenis leidžiamas vykdomojo direktoriaus nustatytu būdu ir dažnumu.

3. Vykdomasis direktorius gali nuspręsti, kad tam tikra informacija turi būti skelbiama Oficialiajame leidinyje visomis Sąjungos oficialiomis kalbomis.“;

(78) 92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nepažeidžiant 3 dalies antro sakinio, fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie Sąjungoje neturi gyvenamosios vietos ar pagrindinės verslo vietos arba neturi faktiškų ir veikiančių pramoninių ar komercinių steiginių, pagal 93 straipsnio 1 dalį turi būti atstovaujami agentūroje atliekant visas šiame reglamente nurodytas procedūras, išskyrus Europos prekių ženklo paraiškos padavimą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, toje pastraipoje nurodyti fiziniai arba juridiniai asmenys neturi būti atstovaujami agentūroje pagal 93a straipsnio p punktą numatytais atvejais.“;

(b) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Jei įvykdomos sąlygos, nustatytos pagal 93a straipsnio p punktą, paskiriamas bendras atstovas.“;

(79) 93 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Atstovauti fiziniams arba juridiniams asmenims agentūroje gali tik:

(a) praktikuojantys teisininkai, kurių kvalifikacija pripažįstama valstybėje narėje ir kurie turi savo verslo vietą Sąjungoje, jei jie turi teisę būti atstovais prekių ženklų klausimais toje valstybėje; arba

(b) profesionalūs atstovai, kurių vardai ir pavardės įrašyti tuo tikslu agentūros sudarytuose sąrašuose.

Agentūroje atstovaujantys asmenys, agentūrai paprašius, pateikia prie bylų pridedamą pasirašytą įgaliojimą.“;

(b) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Agentūros vykdomasis direktorius gali atleisti nuo:

(a) 2 dalies c punkto antrame sakinyje išdėstyto reikalavimo, jeigu kandidatas pateikia įrodymų, kad jis reikalaujamą kvalifikaciją yra įgijęs kitu būdu;

(b) 2 dalies a punkte išdėstyto reikalavimo aukštos kvalifikacijos profesionalų atveju, jei įvykdomi 2 dalies b ir c punktų reikalavimai.“;

(c) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Asmuo gali būti išbrauktas iš profesionalių atstovų sąrašo, esant sąlygoms, nustatytoms pagal 93a straipsnio p punktą.“;

(80) IX dalyje įterpiamas 5 skyrius:

„5 SKYRIUS Įgaliojimų suteikimas

93a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

(a) 75 straipsnyje nurodytų sprendimų formos reikalavimai;

(b) žodinio proceso ir įrodymų pateikimo, nurodyto 77 ir 78 straipsniuose, sąlygos;

(c) 79 straipsnyje nurodyto pranešimo sąlygos;

(d) teisių praradimo nustatymo, nurodyto 79a straipsnyje, procedūra;

(e) taisyklės dėl ryšio priemonių, įskaitant elektronines ryšio priemones, nurodytas 79b straipsnyje, kurias turi naudoti agentūros vykdomų procedūrų šalys, ir dėl formų, kurias turi pateikti agentūra;

(f) taisyklės, reglamentuojančios terminų skaičiavimą ir trukmę, nurodytos 79c straipsnio 1 dalyje;

(g) kalbos klaidų arba transkripcijos klaidų ir akivaizdžių apsirikimų agentūros sprendimuose, taip pat agentūrai priskirtinų techninių klaidų, padarytų registruojant prekių ženklą arba skelbiant apie jo registraciją, ištaisymo, kaip nurodyta 79d straipsnyje, procedūra;

(h) sprendimo panaikinimo arba įrašo registre anuliavimo, kaip nurodyta 80 straipsnio 1 dalyje, procedūra;

(i) agentūros procedūrų pertraukimo ir atnaujinimo tvarka, kaip nurodyta 82a straipsnyje;

(j) išlaidų paskirstymo ir nustatymo, kaip nurodyta 85 straipsnio 1 dalyje, procedūros;

(k) 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta išsami informacija;

(l) susipažinimo su bylomis procedūra, numatyta 88 straipsnyje, įskaitant bylos dalis, su kuriomis neleidžiama susipažinti, ir agentūros bylų tvarkymo, numatyto 88 straipsnio 5 dalyje, procedūros;

(m) informacijos ir įrašų, nurodytų 89 straipsnio 1 dalies a punkte, skelbimo Europos prekių ženklų biuletenyje tvarka, įskaitant informacijos tipą ir kalbas, kuriomis ta informacija ir įrašai turi būti skelbiami;

(n) 89 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos informacijos skelbimo Oficialiajame leidinyje dažnumas, forma ir kalbos;

(o) agentūros ir valstybių narių institucijų keitimosi informacija ir bendravimo tvarka ir teismų arba valstybių narių institucijų susipažinimo su bylomis pagal 90 straipsnį tvarka;

(p) nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo atstovavimo agentūroje įpareigojimo pagal 92 straipsnio 2 dalį, sąlygos, kuriomis paskiriamas bendras atstovas pagal 92 straipsnio 4 dalį, sąlygos, kuriomis 92 straipsnio 3 dalyje nurodyti darbuotojai ir 93 straipsnio 1 dalyje nurodyti profesionalūs atstovai privalo pateikti agentūrai pasirašytą įgaliojimą, kad galėtų atstovauti, ir sąlygos, kuriomis asmuo gali būti išbrauktas iš profesionalių atstovų sąrašo, nurodytos 93 straipsnio 5 dalyje.“;

(81) X dalies 1 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Sąjungos taisyklių dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymas“;

(82) 94 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) pavadinimas pakeičiamas taip:

„Sąjungos taisyklių dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymas“;

(b) 1 dalyje žodžiai „Reglamentas (EB) Nr. 44/2001“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos taisyklės dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“;

(c) straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Šiame reglamente nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 apima, kai tinka, Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, sudarytą 2005 m. spalio 19 d. “;

(83) 96 straipsnio c punkte žodžiai „9 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje“ pakeičiami žodžiais „9b straipsnio 2 dalyje“;

(84) 99 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. 96 straipsnio a ir c punktuose nurodytose bylose pareiškimai, susiję su Europos prekių ženklo panaikinimu arba paskelbimu negaliojančiu, paduoti ne kaip priešieškiniai, priimami tik tuo atveju, jei atsakovas nurodo, kad Europos prekių ženklo savininko teises galima panaikinti dėl to, kad ženklas nebuvo iš tikrųjų naudojamas tuo metu, kai buvo iškelta byla dėl pažeidimo.“;

(85) 100 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Europos prekių ženklų teismas, kuriam buvo pareikštas priešieškinis dėl Europos prekių ženklo panaikinimo arba paskelbimo negaliojančiu, priešieškinio nenagrinėja, kol suinteresuota šalis arba teismas neinformuoja agentūros apie datą, kurią buvo pareikštas priešieškinis. Agentūra tą informaciją įrašo į registrą. Jeigu prašymas panaikinti Europos prekių ženklą arba paskelbti jį negaliojančiu jau nagrinėjamas agentūroje, agentūra apie tai informuoja teismą ir teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kol dėl prašymo bus priimtas galutinis sprendimas arba prašymas bus atsiimtas.“;

(b) 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jeigu Europos prekių ženklų teismas dėl priešieškinio panaikinti Europos prekių ženklą arba paskelbti jį negaliojančiu yra priėmęs sprendimą, kuris tapo galutiniu, teismas arba bet kuri nacionalinio teisminio proceso šalis sprendimo kopiją nedelsdami nusiunčia agentūrai. Agentūra arba bet kuri kita suinteresuota šalis gali paprašyti informacijos apie tokį persiuntimą. Agentūra informaciją apie sprendimą įrašo į registrą ir imasi būtinų priemonių, kad įvykdytų jo rezoliucinę dalį.“;

(86) 102 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Europos prekių ženklų teismas taip pat gali taikyti priemones ar priimti nutarimus, kuriuos galima taikyti pagal taikytiną teisę ir kurie, jo nuomone, yra tinkami bylos aplinkybėmis.“;

(87) 108 straipsnis išbraukiamas;

(88) 113 straipsnio 3 dalyje frazė „bei Įgyvendinimo reglamente numatytomis formaliomis sąlygomis“ pakeičiama fraze „bei formaliomis sąlygomis, nustatytomis pagal 114a straipsnį“;

(89) 114 straipsnio 2 dalyje žodžiai „Įgyvendinimo reglamente“ pakeičiami žodžiais „pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose“;

(90) Įterpiamas 114a straipsnis:

„114a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose patikslinamos formalios sąlygos, kurias turi atitikti prašymas dėl Europos prekių ženklo pavertimo, išsami informacija apie jo nagrinėjimą ir paskelbimą.“;

(91) 116 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nepažeisdama 1 dalies, agentūra gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus agentūroje nedirbančius asmenis. Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriame išdėstomos nacionalinių ekspertų delegavimo į agentūrą taisyklės.“;

(92) 117 straipsnyje žodis „Tarnybai“ pakeičiamas žodžiais „Agentūrai ir jos darbuotojams“;

(93) 119 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 6 dalies antros pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Vertimas parengiamas per laikotarpį, nustatytą pagal 144a straipsnio b punktą.“;

(b) straipsnis papildomas 8 dalimi:

„8. Vykdomasis direktorius nustato, kokiu būdu patvirtinami vertimai.“;

(94) 120 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Įgyvendinimo reglamentas“ pakeičiami žodžiais „pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis aktas“;

(95) 122 straipsnis išbraukiamas;

(96) 123 straipsnis pakeičiamas taip:

„123 straipsnis Skaidrumas

1. Agentūros saugomiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (*).

2. Valdančioji taryba priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

3. Dėl sprendimų, kuriuos agentūra priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, laikantis atitinkamai Sutarties 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

4. Agentūros vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001(**).

(*) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(**) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.“;

(97) Įterpiamas 123a straipsnis:

„123a straipsnis Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

Agentūra taiko saugumo principus, išdėstytus Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtose Komisijos saugumo taisyklėse, kaip nustatyta Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (*) priede. Saugumo principai apima, inter alia, keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas.

(*) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.“;

(98) XII dalyje įterpiamas 1a skyrius:

„1a SKYRIUS Agentūros užduotys ir bendradarbiavimas siekiant skatinti konvergenciją

123b straipsnis Agentūros užduotys

1. Agentūrai pavedamos šios užduotys:

(a) šiuo reglamentu nustatytos Europos prekių ženklų sistemos administravimas ir skatinimas;

(b) Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 (*) nustatytos Europos dizaino sistemos administravimas ir skatinimas;

(c) prekių ženklų ir dizaino srityje taikomos praktikos ir priemonių konvergencijos skatinimas, bendradarbiaujant su valstybių narių centrinėmis pramoninės nuosavybės tarnybomis, įskaitant Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnybą;

(d) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 386/2012 (**) nurodytos užduotys.

2. Vykdydama 1 dalyje išdėstytas užduotis, agentūra bendradarbiauja su institucijomis, valdžios institucijomis, įstaigomis, pramoninės nuosavybės tarnybomis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

3. Agentūra gali teikti savanoriškas tarpininkavimo paslaugas, siekdama padėti šalims pasiekti draugišką susitarimą.

123c straipsnis Bendradarbiavimas siekiant skatinti praktikos ir priemonių konvergenciją

1. Agentūra ir valstybių narių centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos bei Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos skatinti praktikos ir priemonių konvergenciją prekių ženklų ir dizaino srityje.

Šis bendradarbiavimas apima tokias veiklos sritis:

(a) bendrų nagrinėjimo standartų rengimas;

(b) bendrų ar sujungtų duomenų bazių ir portalų, skirtų Sąjungos masto konsultacijoms, paieškai ir klasifikacijai, kūrimas;

(c) nuolatinis duomenų ir informacijos teikimas ir manai, įskaitant duomenų ir informacijos teikimą b punkte nurodytoms duomenų bazėms ir portalams;

(d) bendrų standartų ir praktikos nustatymas, siekiant užtikrinti procedūrų ir sistemų sąveikumą visoje Sąjungoje ir padidinti jų nuoseklumą, veiksmingumą ir efektyvumą;

(e) dalijimasis informacija apie pramoninės nuosavybės teises ir procedūras, įskaitant savitarpio paramą pagalbos tarnyboms ir informacijos centrams;

(f) keitimasis technine patirtimi ir pagalba a–e punktuose nurodytose srityse.

2. Agentūra apibrėžia, plėtoja ir koordinuoja bendrus Sąjungos intereso projektus, susijusius su 1 dalyje nurodytomis sritimis. Apibrėžiant projektą nurodomos visų dalyvaujančių valstybių narių pramoninės nuosavybės tarnybų ir Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnybos konkrečios pareigos.

3. Valstybių narių centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos ir Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyba veiksmingai dalyvauja 2 dalyje nurodytuose bendruose projektuose, siekdamos užtikrinti jų plėtrą, veikimą, sąveikumą ir atnaujinimą.

4. Agentūra teikia finansinę paramą 2 dalyje nurodytiems bendriems Sąjungos intereso projektams tiek, kiek tai būtina, siekiant užtikrinti veiksmingą valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų ir Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnybos dalyvavimą, kaip apibrėžta 3 dalyje. Finansinė parama gali būti teikiama dotacijų pavidalu. Bendra finansavimo suma neviršija 10 % agentūros metinių pajamų. Dotacijų gavėjai yra valstybių narių centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos ir Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyba. Dotacijos gali būti suteikiamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus pagal agentūrai taikomas finansines taisykles ir dotacijų procedūrų principus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos finansiniame reglamente (ES) Nr. 966/2012 (***) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (****).

(*) OL L 3, 2002 1 5, p. 1.

(**) OL L 129, 2012 5 16, p. 1.

(***) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(****) OL L 362, 2012 12 31, p. 1.“;

(99) XII dalies 2 ir 3 skyriai pakeičiami taip:

„2 SKYRIUS Valdančioji taryba

124 straipsnis Valdančiosios tarybos funkcijos

1. Neapribojant 5 skyriuje nurodytam Biudžeto komitetui priskirtų funkcijų, valdančioji taryba vykdo šias funkcijas:

(a) remdamasi vykdomojo direktoriaus pagal 128 straipsnio 4 dalies c punktą pateiktu projektu, valdančioji taryba priima agentūros kitų metų metinę darbo programą, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, ir pateikia priimtą metinę darbo programą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(b) remdamasi vykdomojo direktoriaus pagal 128 straipsnio 4 dalies d punktą pateiktu projektu ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, valdančioji taryba priima agentūros daugiametę strateginę programą, į kurią įtraukiama agentūros tarptautinio bendradarbiavimo strategija, vykdomajam direktoriui ir atitinkam Europos Parlamento komitetui pasikeitus nuomonėmis, ir pateikia priimtą daugiametę strateginę programą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(c) remdamasi vykdomojo direktoriaus pagal 128 straipsnio 4 dalies f punktą pateiktu projektu, valdančioji taryba priima metinę ataskaitą ir pateikia priimtą metinę ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams;

(d) remdamasi vykdomojo direktoriaus pagal 128 straipsnio 4 dalies g punktą pateiktu projektu, valdančioji taryba priima daugiametį personalo politikos planą;

(e) valdančioji taryba priima interesų konfliktų prevencijos ir valdymo agentūroje taisykles;

(f) laikydamasi 2 dalies agentūros personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai ir tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, suteikti Tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

(g) valdančioji taryba priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles, laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio;

(h) valdančioji taryba skiria ir gali pašalinti iš pareigų vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją arba vykdomojo direktoriaus pavaduotojus pagal 129 straipsnį, taip pat skiria apeliacinių tarybų pirmininką, tarybų pirmininkus ir narius pagal 136 straipsnį;

(i) valdančioji taryba užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų, 165a straipsnyje nurodytų vertinimų ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas bei rekomendacijas;

(j) su valdančiąja taryba tariamasi prieš priimant agentūroje atliekamo patikrinimo gaires ir kitais šiame reglamente nurodytais atvejais;

(k) kai valdančioji taryba mano, kad tai būtina, ji gali teikti nuomones ir prašymus pateikti informaciją vykdomajam direktoriui ir Komisijai.

2. Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 142 straipsnio, valdančioji taryba priima sprendimą, pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas.

Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

Kai to reikia dėl labai išimtinių aplinkybių, valdančioji taryba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo įvykdytą paskyrimų tarnybos įgaliojimų subdelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius.

125 straipsnis Valdančiosios tarybos sudėtis

1. Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai bei jų pakaitiniai nariai.

2. Pagal darbo tvarkos taisykles valdančiosios tarybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

3. Kadencijos trukmė yra ketveri metai. Kadencija gali būti pratęsta.

126 straipsnis Valdančiosios tarybos pirmininkas

1. Valdančioji taryba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas ex officio pakeičia pirmininką, jeigu šis negali atlikti savo pareigų.

2. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija yra ketveri metai. Kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei bet kuriuo savo kadencijos metu jie netenka valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi jų kadencija.

127 straipsnis Posėdžiai

1. Valdančiosios tarybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas.

2. Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose, jeigu valdančioji taryba nenusprendžia kitaip.

3. Eiliniai valdančiosios tarybos posėdžiai šaukiami kartą per metus. Be to, ji renkasi sušaukta pirmininko iniciatyva arba Komisijos ar vieno trečdalio valstybių narių prašymu.

4. Valdančioji taryba priima darbo tvarkos taisykles.

5. Sprendimus valdančioji taryba priima absoliučiąja savo narių balsų dauguma. Tačiau sprendimams, kuriems valdančioji taryba turi 124 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, 126 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytus įgaliojimus, priimti reikalinga dviejų trečdalių narių balsų dauguma. Abiem atvejais kiekvienas narys turi vieną balsą.

6. Valdančioji taryba į savo posėdžius gali kviesti stebėtojus.

7. Valdančiosios tarybos sekretoriato funkcijas vykdo agentūra.

2a SKYRIUS Vykdomoji taryba

127a straipsnis Įsteigimas

Valdančioji taryba gali įsteigti vykdomąją tarybą.

127b straipsnis Funkcijos ir organizavimas

1. Vykdomoji taryba padeda valdančiajai tarybai.

2. Vykdomoji taryba vykdo šias funkcijas:

(a) rengia sprendimus, kuriuos turi priimti valdančioji taryba;

(b) kartu su valdančiąja taryba užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas bei rekomendacijas;

(c) siekdama sustiprinti administracinio valdymo priežiūrą ir nepažeisdama vykdomojo direktoriaus funkcijų, kaip nustatyta 128 straipsnyje, padeda vykdomajam direktoriui įgyvendinti valdančiosios tarybos sprendimus ir tuo tikslu jį konsultuoja.

3. Kai reikia, skubiais atvejais vykdomoji taryba valdančiosios tarybos vardu gali priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant sprendimą sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą.

4. Vykdomąją tarybą sudaro valdančiosios tarybos pirmininkas, vienas Komisijos atstovas valdančiojoje taryboje ir trys kiti nariai, kuriuos iš savo narių skiria valdančioji taryba. Valdančiosios tarybos pirmininkas taip pat yra vykdomosios tarybos pirmininkas. Vykdomasis direktorius gali dalyvauti vykdomosios tarybos posėdžiuose, tačiau neturi teisės balsuoti.

5. Vykdomosios tarybos narių kadencija yra ketveri metai. Vykdomosios tarybos narių kadencija baigiasi, kai baigiasi jų narystė valdančiojoje taryboje.

6. Vykdomoji taryba surengia bent vieną eilinį posėdį kas tris mėnesius. Be to, ji susirenka pirmininko iniciatyva arba savo narių prašymu.

7. Vykdomoji taryba laikosi valdančiosios tarybos nustatytų darbo tvarkos taisyklių.

3 SKYRIUS Vykdomasis direktorius

128 straipsnis Vykdomojo direktoriaus funkcijos

1. Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius. Vykdomasis direktorius atsiskaito valdančiajai tarybai.

2. Nepažeidžiant Komisijos, valdančiosios tarybos ir biudžeto komiteto įgaliojimų, vykdomasis direktorius savo pareigas atlieka nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų.

3. Vykdomasis direktorius yra teisinis agentūros atstovas.

4. Vykdomasis direktorius visų pirma vykdo šias užduotis:

(a) imasi visų būtinų priemonių, reikalingų agentūros funkcionavimui užtikrinti; prie jų priskiriamas administracinių vidaus tvarkos taisyklių priėmimas ir pranešimų skelbimas;

(b) įgyvendina valdančiosios tarybos priimtus sprendimus;

(c) rengia metinės darbo programos projektą, kuriame nurodo kiekvienos veiklos srities žmogiškųjų ir finansinių išteklių įverčius, ir po konsultacijos su Komisija pateikia jį valdančiajai tarybai;

(d) rengia daugiametės strateginės programos, į kurią įtraukiama agentūros tarptautinio bendradarbiavimo strategija, projektą ir po konsultacijų su Komisija ir pasikeitimo nuomonėmis su atitinkamu Europos Parlamento komitetu pateikia jį valdančiajai tarybai;

(e) įgyvendina metinę darbo programą ir daugiametę strateginę programą ir jų įgyvendinimo ataskaitas teikia valdančiajai tarybai;

(f) rengia agentūros metinę ataskaitą ir teikia ją tvirtinti valdančiajai tarybai;

(g) rengia daugiamečio personalo politikos plano projektą ir po konsultacijos su Komisija pateikia jį valdančiajai tarybai;

(h) rengia veiksmų planą, kuriuo atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas, ir du kartus per metus Komisijai ir valdančiajai tarybai teikia padarytos pažangos ataskaitas;

(i) užtikrina, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas, jei nustatoma pažeidimų, ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;

(j) rengia agentūros kovos su sukčiavimu strategiją ir teikia ją tvirtinti biudžeto komitetui;

(k) siekdamas užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, jis gali pateikti teisinius klausimus išplėstinei apeliacinei tarybai, jei apeliacinės tarybos tuo klausimu priima skirtingus sprendimus;

(l) sudaro agentūros pajamų ir išlaidų sąmatas ir vykdo biudžetą;

(m) personalo klausimais naudojasi valdančiosios tarybos pagal 124 straipsnio 1 dalies f punktą jam suteiktais įgaliojimais;

(n) naudojasi įgaliojimais, jam suteiktais pagal 26 straipsnio 3 dalį, 29 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 2 dalį, 78 straipsnio 5 dalį, 79, 79b, 79c straipsnius, 87 straipsnio 3 dalį, 88, 89 straipsnius, 93 straipsnio 4 dalį, 119 straipsnio 8 dalį ir 144 straipsnį, vadovaudamasis šiame reglamente ir pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytais kriterijais;

(o) gali deleguoti savo įgaliojimus.

5. Vykdomajam direktoriui padeda vienas ar daugiau vykdomojo direktoriaus pavaduotojų. Jeigu vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali eiti savo pareigų, valdančiosios tarybos nustatyta tvarka jį pakeičia vykdomojo direktoriaus pavaduotojas arba vienas iš vykdomojo direktoriaus pavaduotojų.

129 straipsnis Vykdomojo direktoriaus paskyrimas, pašalinimas iš pareigų ir jo kadencijos pratęsimas

1. Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip agentūros laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį.

2. Vykdomąjį direktorių skiria valdančioji taryba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros. Prieš jį paskiriant, valdančiosios tarybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingam Europos Parlamento komitetui ir atsakyti į jo narių užduotus klausimus. Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi agentūrai atstovauja valdančiosios tarybos pirmininkas.

Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Europos Komisijai pasiūlius priimtu valdančiosios tarybos sprendimu.

3. Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir į agentūros ateities uždavinius bei iššūkius.

4. Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą įvertinimą, valdančioji taryba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgiau nei penkeriems metams.

5. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso nurodyto laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

6. Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas arba vykdomojo direktoriaus pavaduotojai skiriami ir šalinami iš pareigų taip, kaip numatyta 2 dalyje, pasikonsultavus su vykdomuoju direktoriumi ir, kai taikoma, išrinktuoju vykdomuoju direktoriumi. Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas skiriamas penkerių metų kadencijai. Komisijos pasiūlymu valdančioji taryba, pasikonsultavusi su vykdomuoju direktoriumi, gali vieną kartą pratęsti jo kadenciją ne ilgiau nei penkeriems metams, kaip numatyta 4 dalyje.“;

(100) 130 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) c punktas pakeičiamas taip:

„c) departamentas, kuriam pavesta tvarkyti registrą;“

(b) įterpiamas šis punktas:

„f) bet kuris kitas tuo tikslu vykdomojo direktoriaus paskirtas kitas padalinys ar asmuo.“;

(101) 132 straipsnio 2 dalies trečias sakinys pakeičiamas taip:

„Tam tikrais konkrečiais pagal 144a straipsnio c punktą nustatytais atvejais sprendimus priima vienas narys.“;

(102) 133 straipsnis pakeičiamas taip:

„133 straipsnis Departamentas, kuriam pavesta tvarkyti registrą

1. Departamentas, kuriam pavesta tvarkyti registrą, yra atsakingas už sprendimų dėl registro įrašų priėmimą.

2. Be to, jis yra atsakingas už 93 straipsnio 2 dalyje nurodyto profesionalių atstovų sąrašo tvarkymą.

3. Departamento sprendimą priima vienas narys.“;

(103) 134 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Anuliavimo skyrius yra atsakingas už sprendimus, priimamus dėl:

(a) prašymų panaikinti Europos prekių ženklą arba paskelbti jį negaliojančiu;

(b) prašymo perduoti Europos prekių ženklą, kaip numatyta 18 straipsnyje.“;

(b) 2 dalies trečias sakinys pakeičiamas taip:

„Tam tikrais konkrečiais pagal 144a straipsnio c punktą nustatytais atvejais sprendimus priima vienas narys.“;

(104) Įterpiamas 134a straipsnis:

„134a straipsnis Bendroji kompetencija

Šiame reglamente reikalaujamus sprendimus, kurie nepriklauso eksperto, protesto skyriaus, anuliavimo skyriaus arba departamento, kuriam pavesta tvarkyti registrą, kompetencijai, priima bet kuris vykdomojo direktoriaus tuo tikslu paskirtas pareigūnas ar padalinys.“;

(105) 135 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Apeliacinės tarybos atsakingos už sprendimus, priimamus dėl apeliacijų, kurios paduotos dėl sprendimų, priimtų pagal 131–134a straipsnius.“;

(b) 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) apeliacinių tarybų žinyba, nurodyta 136 straipsnio 4 dalies a punkte; arba“;

(c) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Išplėstinė taryba taip pat įpareigojama pareikšti pagrįstas nuomones dėl teisės klausimų, kuriuos jai pateikia vykdomasis direktorius pagal 128 straipsnio 4 dalies k punktą.“;

(d) 5 dalyje išbraukiamas paskutinis sakinys;

(106) 136 straipsnis pakeičiamas taip:

„136 straipsnis Apeliacinių tarybų narių nepriklausomumas

1. Apeliacinių tarybų pirmininkas ir tarybų pirmininkai skiriami penkerių metų kadencijai, laikantis 129 straipsnyje nustatytos vykdomojo direktoriaus skyrimo tvarkos. Per šį laiką jie negali būti pašalinti iš pareigų, nebent tam yra svarbių priežasčių; tokį sprendimą juos paskyrusios institucijos teikimu priima Teisingumo Teismas.

2. Apeliacinių tarybų pirmininko kadencija gali būti kartą pratęsta papildomam penkerių metų laikotarpiui arba iki pensinio amžiaus, jei toks amžius sueina naujos kadencijos metu, po to, kai valdančioji taryba teigiamai įvertina jo veiklą.

3. Tarybų pirmininkų kadencija gali būti kartą pratęsta papildomiems penkerių metų laikotarpiams arba iki pensinio amžiaus, jei toks amžius sueina naujos kadencijos metu, po to, kai valdančioji taryba teigiamai įvertina jų veiklą, jei tam pritaria apeliacinių tarybų pirmininkas.

4. Apeliacinių tarybų pirmininkas vykdo tokias vadovaujamas ir organizacines pareigas:

(a) pirmininkauja apeliacinių tarybų žinybai, atsakingai už tarybų taisyklių nustatymą ir darbo organizavimą;

(b) užtikrina žinybos sprendimų vykdymą;

(c) skiria bylas tarybai, remdamasis apeliacinių tarybų žinybos nustatytais objektyviais kriterijais;

(d) vykdomajam direktoriui perduoda tarybų išlaidų reikalavimus, kad galima būtų sudaryti išlaidų sąmatas.

Išplėstinei tarybai pirmininkauja apeliacinių tarybų pirmininkas.

5. Apeliacinių tarybų narius penkerių metų laikotarpiui skiria valdančioji taryba. Jų kadencija gali būti kartą pratęsta papildomiems penkerių metų laikotarpiams arba iki pensinio amžiaus, jei toks amžius sueina naujos kadencijos metu, po to, kai valdančioji taryba teigiamai įvertina jų veiklą, jei tam pritaria apeliacinių tarybų pirmininkas.

6. Per šį laiką apeliacinių tarybų nariai negali būti pašalinti iš pareigų, nebent tam yra svarbių priežasčių; tokį sprendimą priima Teisingumo Teismas, kai bylą jam perduoda valdančioji taryba, remdamasi apeliacinių tarybų pirmininko rekomendacija, pateikta pasitarus su tarybos, kuriai priklauso atitinkamas narys, pirmininku.

7. Apeliacinių tarybų pirmininkas ir apeliacinių tarybų pirmininkai bei nariai yra nepriklausomi. Priimdami sprendimus jie neprivalo vykdyti jokių nurodymų.

8. Išplėstinės tarybos priimti sprendimai dėl apeliacijų ar nuomonės teisės klausimais, kuriuos jai pateikia vykdomasis direktorius pagal 135 straipsnį, yra privalomos 130 straipsnyje nurodytiems agentūros sprendimų priėmimo organams.

9. Apeliacinių tarybų pirmininkas ir apeliacinių tarybų pirmininkai bei nariai negali būti ekspertais arba protestų skyrių, departamento, kuriam pavesta tvarkyti registrą, arba anuliavimo skyrių nariais.“;

(107) 138 straipsnis pakeičiamas taip:

„138 straipsnis Biudžeto komitetas

1. Biudžeto komitetas vykdo jam šiame skyriuje paskirtas pareigas.

2. Biudžeto komitetui mutatis mutandis taikomas 125 straipsnis, 126 straipsnis ir 127 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalys.

3. Sprendimus biudžeto komitetas priima absoliučiąja savo narių balsų dauguma. Tačiau priimant sprendimus, kuriuos Biudžeto komitetas įgaliotas priimti pagal 140 straipsnio 3 dalį ir 143 straipsnį, reikalinga dviejų trečdalių jo narių balsų dauguma. Abiem atvejais kiekvienas narys turi vieną balsą.“;

(108) 139 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. Agentūra du kartus per metus parengia Komisijai skirtą savo finansinės būklės ataskaitą. Remdamasi šia ataskaita, Komisija peržiūri agentūros finansinę būklę.“;

(109) Įterpiamas 141a straipsnis:

„141a straipsnis Kova su sukčiavimu

1. Kad būtų sudarytos palankios sąlygos kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999, agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir priima visiems agentūros darbuotojams taikomas tinkamas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2. Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš agentūros, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3. OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su agentūros finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis.

4. Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių, agentūros bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijos susitarimuose ir dotacijos sprendimuose yra nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis.

5. Biudžeto komitetas priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją, atsižvelgdamas į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį.“;

(110) 144 straipsnis pakeičiamas taip:

„144 straipsnis Mokesčiai

1. Be mokesčių, nurodytų 26 straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 1 dalies c punkte, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 47 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 49 straipsnio 4 dalyje, 56 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnyje, 81 straipsnio 3 dalyje, 82 straipsnio 1 dalyje, 113 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnio 5 dalyje, mokesčiai taip pat imami už:

(a) registracijos liudijimo kopijos išdavimą;

(b) licencijos ar kitų teisių į Europos prekių ženklą registravimą;

(c) licencijos ar kitų teisių į Europos prekių ženklo paraišką registravimą;

(d) licencijos ar kitos teisės registracijos anuliavimą;

(e) įregistruoto Europos prekių ženklo pakeitimą;

(f) išrašo iš registro išdavimą;

(g) susipažinimą su bylomis;

(h) bylose esančių dokumentų kopijų išdavimą;

(i) patvirtintų paraiškos kopijų išdavimą;

(j) byloje esančios informacijos suteikimą;

(k) sprendimo sugrąžinti procesines išlaidas peržiūrėjimą.

2. 1 dalyje nurodytų mokesčių sumos nustatomos tokio dydžio, kad iš jų gaunamų pajamų iš esmės pakaktų agentūros biudžetui subalansuoti, tačiau kad būtų išvengta didelio pertekliaus susidarymo. Nepažeidžiant 139 straipsnio 4 dalies, jei periodiškai susidarytų didelis perteklius, Komisija peržiūri mokesčių lygį. Jei atlikus šią peržiūrą mokesčiai nesumažinami ar nepakeičiami taip, kad būtų išvengta didelio pertekliaus susidarymo, po peržiūros susidaręs perteklius pervedamas į Sąjungos biudžetą.

3. Vadovaudamasis kriterijais, nustatytais pagal 144a straipsnio d punktą priimtais deleguotaisiais aktais, vykdomasis direktorius nustato už agentūros teikiamas paslaugas, išskyrus 1 dalyje nurodytas paslaugas, ir agentūros leidžiamus leidinius imamų rinkliavų sumas. Rinkliavos suma neviršija sumos, kuri yra būtina agentūros teikiamos konkrečios paslaugos išlaidoms padengti.

4. Vadovaudamasis kriterijais, nustatytais pagal 144a straipsnio d punktą priimtais deleguotaisiais aktais, vykdomasis direktorius gali imtis tokių priemonių:

(a) jis gali nustatyti, kokie mokėjimo būdai, be nustatytųjų pagal 144a straipsnio d punktą, gali būti naudojami, visų pirma įmokos į agentūroje turimas einamąsias sąskaitas;

(b) jis gali nustatyti sumas, kurių nesiekianti per didelė suma, sumokėta kaip mokestis ar rinkliava, negrąžinama;

(c) jis gali atsisakyti vykdyti mokėtinos sumos priverstinio išieškojimo procedūras, jei išieškotina suma yra labai maža arba jei toks išieškojimas pernelyg abejotinas.

Kai galima naudoti a punkte nurodytus mokėjimo būdus, vykdomasis direktorius nustato datą, kurią laikoma, kad tokie mokėjimai agentūrai yra atlikti.“;

(111) Įterpiamas 6 skyrius:

„6 SKYRIUS Įgaliojimų delegavimas

144a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

(a) konkretūs 119 straipsnyje nurodytų kalbų vartojimo kriterijai;

(b) atvejai, kuriais sprendimus dėl protestų ir anuliavimo pagal 132 straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 2 dalį priima vienas narys;

(c) išsami informacija apie apeliacinių tarybų organizavimą, įskaitant 135 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos apeliacinių tarybų žinybos įsteigimą ir vaidmenį, išplėstinės tarybos sudėtį ir klausimų pateikimo tai tarybai, kaip nurodyta 135 straipsnio 4 dalyje, taisykles, taip pat sąlygas, kuriomis sprendimus priima vienas narys pagal 135 straipsnio 2 ir 5 dalis;

(d) pagal 144 straipsnį agentūrai mokėtinų mokesčių ir rinkliavų sistemą, įskaitant mokesčių sumas, mokėjimo būdus, valiutas, mokesčių ir rinkliavų mokėjimo terminus, datą, kai mokėjimas laikomas atliktu, ir nesumokėjimo ar vėlavimo sumokėti pasekmes, taip pat nepriemokas ir permokas, paslaugas, kurios gali būti nemokamos, ir kriterijus, kuriais vadovaudamasis vykdomasis direktorius gali naudotis 144 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais įgaliojimais.“;

(112) 145 straipsnyje žodžiai „jo įgyvendinimo reglamentai“ pakeičiami žodžiais „pagal šį reglamentą priimti deleguotieji aktai“;

(113) 147 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„4. Už tarptautinės paraiškos padavimą agentūrai sumokamas mokestis. Kai numatoma, kad tarptautinė registracija bus grindžiama Europos prekių ženklu jį įregistravus, mokestis turi būti sumokamas Europos prekių ženklo registracijos datą. Laikoma, kad paraiška nepaduota tol, kol nesumokamas nustatytas mokestis.

5. Tarptautinė paraiška atitinka formalias sąlygas, nustatytas pagal 161a straipsnio a punktą.

6. Agentūra išnagrinėja, ar tarptautinė paraiška atitinka sąlygas, nustatytas 146 straipsnyje ir šio straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse.

7. Agentūra kuo greičiau perduoda tarptautinę paraišką Tarptautiniam biurui.“;

(114) Įterpiamas 148a straipsnis:

„148a straipsnis Pranešimas apie pagrindinės paraiškos ir registracijos pripažinimą negaliojančia

Per penkerius metus nuo tarptautinės registracijos datos agentūra praneša Tarptautiniam biurui apie faktus ir sprendimus, turinčius įtakos Europos prekių ženklo paraiškos arba Europos prekių ženklo registracijos, kuria buvo pagrįsta tarptautinė registracija, galiojimui.“;

(115) 149 straipsnis papildomas šiuo sakiniu:

„Prašymas atitinka formalias sąlygas, nustatytas pagal 161a straipsnio c punktą.“;

(116) 154 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

(117) Įterpiamas 154a straipsnis:

„154a straipsnis Kolektyviniai ir sertifikacijos ženklai

Kai tarptautinė registracija pagrįsta pagrindine paraiška arba pagrindine registracija, susijusia su kolektyviniu ženklu, sertifikacijos ženklu arba garantijos ženklu, agentūra laikosi procedūrų, numatytų pagal 161a straipsnio f punktą.“;

(118) 155 straipsnis išbraukiamas;

(119) 156 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 2 dalyje žodžiai „šešių mėnesių“ pakeičiami žodžiais „vieno mėnesio“;

(b) 4 dalis išbraukiama;

(120) Įterpiami 158a, 158b ir 158c straipsniai:

„158a straipsnis Perdavimo registracijos teisinis poveikis

Įrašas apie Tarptautinės registracijos savininko pasikeitimą tarptautiniame registre turi tokį pat poveikį kaip įrašas apie perdavimą, padarytas pagal 17 straipsnį.

158b straipsnis Licencijų ir kitų teisių registracijos teisinis poveikis

Su tarptautine registracija susijusios licencijos arba savininko teisės disponuoti tarptautine registracija apribojimo įrašas tarptautiniame registre turi tokį pat poveikį kaip licencijos, daiktinės teisės, išieškojimo vykdymo procese arba nemokumo procedūrų įrašai registre atitinkamai pagal 19, 20, 21 ir 22 straipsnius.

158c straipsnis Prašymų įregistruoti perdavimus, licencijas arba savininko disponavimo teisės apribojimus nagrinėjimas

Agentūra jai pateiktus prašymus įregistruoti nuosavybės pasikeitimą, licenciją arba savininko disponavimo teisės apribojimus, taip pat licencijos pakeitimą ar anuliavimą arba savininko disponavimo teisės apribojimo panaikinimą pagal 161a straipsnio h punktą nustatytais atvejais perduoda Tarptautiniam biurui.“;

(121) 159 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) į nuorodą į valstybę narę, kuri yra Madrido protokolo šalis, jei tą dieną, kai buvo kreiptasi su pakeitimo prašymu, buvo galima nurodyti tą valstybę narę tiesiogiai pagal Madrido protokolą. Taikomi 112, 113 ir 114 straipsniai.“;

(b) 2 dalyje žodžiai „arba Madrido susitarimo“ išbraukiami;

(122) XIII dalyje įterpiamas 4 skyrius:

„4 SKYRIUS Įgaliojimų suteikimas

161a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

(a) tarptautinės paraiškos formalios sąlygos, nurodytos 147 straipsnio 5 dalyje, tarptautinės paraiškos nagrinėjimo pagal 147 straipsnio 6 dalį procedūra ir tarptautinės paraiškos perdavimo Tarptautiniam biurui pagal 147 straipsnio 4 dalį sąlygos;

(b) 148a straipsnyje numatyto pranešimo sąlygos;

(c) prašymo išplėsti teritorinį galiojimą formalios sąlygos, kaip nurodyta 149 straipsnio 2 dalyje, tų sąlygų nagrinėjimo procedūra ir prašymo išplėsti teritorinį galiojimą perdavimo Tarptautiniam biurui sąlygos;

(d) prašymo pripažinti viršenybę pateikimo pagal 153 straipsnį procedūra;

(e) absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų nagrinėjimo, nurodyto 154 straipsnyje, procedūros ir protesto padavimo ir nagrinėjimo pagal 156 straipsnį procedūros, įskaitant būtinos informacijos pateikimą Tarptautiniam biurui;

(f) 154a straipsnyje nurodytos procedūros, susijusios su tarptautinėmis registracijomis;

(g) atvejai, kai agentūra turi pranešti Tarptautiniam biurui apie tarptautinės registracijos paskelbimą negaliojančia pagal 158 straipsnį, ir tokiame pranešime pateikiama informacija;

(h) 158c straipsnyje nurodyto prašymų perdavimo Tarptautiniam biurui sąlygos;

(i) sąlygos, kurias turi atitikti pakeitimo prašymas pagal 159 straipsnio 1 dalį;

(j) paraiškos dėl pakeitimo, nurodytos 161 straipsnyje, formalios sąlygos ir tokio pakeitimo procedūros;

(k) agentūros ir Tarptautinio biuro informacijos teikimo tvarka, įskaitant informaciją pagal 147 straipsnio 4 dalį, 148a straipsnį, 153 straipsnio 2 dalį ir 158c straipsnį.“;

(123) 162 straipsnis išbraukiamas;

(124) 163 straipsnis išbraukiamas;

(125) Įterpiamas 163a straipsnis:

„163a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 24a, 35a, 45a, 49a, 57a, 65a, 74a, 74k, 93a, 114a, 144a ir 161a straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 24a, 35a, 45a, 49a, 57a, 65a, 74a, 74k, 93a, 114a, 144a ir 161a straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento ar Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiams.“;

(126) 164 straipsnis išbraukiamas;

(127) Įterpiamas 165a straipsnis:

„165a straipsnis Vertinimas ir peržiūra

1. Iki 2019 m., o vėliau kas penkerius metus Komisija užsako šio reglamento įgyvendinimo vertinimą.

2. Atliekant vertinimą peržiūrima agentūros ir valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų, įskaitant Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnybą, bendradarbiavimo teisinė tvarka, ypatingą dėmesį skiriant finansavimo mechanizmui. Taip pat įvertinamas agentūros ir jos darbo praktikos poveikis, efektyvumas ir veiksmingumas. Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinės pasekmės.

3. Komisija perduoda vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis apie ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir valdančiajai tarybai. Įvertinimo rezultatai paviešinami.

4. Kas antro vertinimo metu įvertinami agentūros pasiekti rezultatai atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis. Jeigu Komisija mano, kad, atsižvelgiant į agentūrai priskirtus tikslus, įgaliojimus ir užduotis, agentūros egzistavimas nebepateisinamas, ji gali siūlyti panaikinti šį reglamentą.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja [nurodyti datą – 90 dienų po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje].

1 straipsnio 9 dalis, 10 dalies b punktas, 21, 22, 23, 25, 26, 27, 29, 30, 31, 34, 37, 38, 41, 44, 46, 57, 58, 59, 60, 61, 63, 64, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 75, 76, 77, 78, 79, 88, 89, 93, 94 ir 99 dalys, kiek jos susijusios su 128 straipsnio 4 dalies n punktu, 101 dalimi, 103 dalies b punktu, 105 dalies d punktu, 112, 113, 114, 115, 117, 120, 123 ir 124 dalimis, taikomos nuo [nurodyti pirmo mėnesio praėjus 18 mėnesių po pirmoje pastraipoje nurodytos datos pirmą dieną].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               Konkurencingumo tarybos išvados, 2007 m. gegužės 21–22 d., Tarybos dokumentas 9427/07.

[2]               Komisijos komunikatas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“, COM(2008) 394 galutinis, 2008 m. birželio 25 d.

[3]               COM(2008) 465 galutinis, 2008 m. liepos 16 d.

[4]               COM(2010) 546 galutinis, 2010 m. spalio 6 d.

[5]               „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka. Kūrybingumo ir naujovių skatinimas ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir aukščiausios kokybės produktams ir paslaugoms Europoje teikti“, COM(2011) 287.

[6]               Žr. galutinį Maxo Planko instituto tyrimą, įskaitant priedus, http://ec.europa.eu/internal_market/indprop/tm/index_en.htm.

[7]               2010 m. gegužės 25 d. Konkurencijos tarybos išvados dėl būsimo ES prekių ženklų sistemos patikslinimo, OL C 140, 2010 5 29, p. 22.

[8]               OL VRDT 2005, p. 1402.

[9]               OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

[10]             OL L 154, 2009 6 17, p. 1.

[11]             OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

[12]             Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, OL L 336, 1994 12 23, p. 213.

[13]             Generalinio advokato N. Jääskinen nuomonė byloje C-323/09, Interflora, 9 punktas.

[14]             2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas C-17/06 Céline. Rink. I-07041.

[15]             OL L 376, 2006 12 27, p. 21.

[16]             2011 m. gruodžio 1 d. sprendimai C-446/09 Philips ir C-495/09 Nokia.

[17]             Bendras Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos pareiškimas, įrašytas į Tarybos posėdžio protokolą, dėl 1998 m. gruodžio 21 d. priimtos pirmosios Tarybos direktyvos, valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti.

[18]             2012 m. birželio 19 d. Sprendimas C-307/10 IP Translator.

[19]             Tarnybos pirmininko komunikatas Nr. 2/12, OL VRDT 7/2012.

[20]             OL L 303, 1995 12 15, p. 1.

[21]             OL L 303, 1995 12 15, p. 33.

[22]             OL L 28, 1996 2 6, p. 11.

[23]               OL C 146 E, 2008 6 12, p. 79.

[24]               OL L 78, 2009 3 24, p. 1.

[25]               OL L 40, 1989 2 11, p. 1.

[26]               OL L 299, 2008 11 8, p. 25.

[27]               COM(2008) 465.

[28]               OL C 140, 2010 5 29, p. 22.

[29]               COM(2011) 287.

[30]               OL L 336, 1994 12 23, p. 214.

[31]               OL L 376, 2006 12 27, p. 21.