AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasitelkus kosmoso sistemas galima naudotis įvairiomis taikmenomis, kurios atlieka esminį vaidmenį kasdieniame mūsų gyvenime (TV, internetas arba vietos nustatymas), yra ypač svarbios pagrindiniams ekonomikos sektoriams bei padeda užtikrinti mūsų saugumą. Kosmoso taikmenos ir susijusios paslaugos bei kosmoso moksliniai tyrimai tapo ypač svarbūs įgyvendinant ES politiką tokios srityse, kaip antai aplinka, klimato kaita, jūrų politika, vystymasis, žemės ūkis, su saugumu susijusi politika, įskaitant BUSP ir BSGP, taip pat skatinant technikos pažangą bei pramonės inovacijas ir konkurencingumą.

Priklausomybė nuo kosmoso paslaugų vis didėja, todėl pajėgumas apsaugoti kosmoso infrastruktūrą mūsų visuomenei tapo labai svarbus. Bet koks kosmoso infrastruktūros ar jos dalies gedimas galėtų turėti rimtų padarinių sklandžiam ekonominės veiklos vykdymui bei mūsų piliečių saugai ir sutrikdyti skubios pagalbos paslaugų teikimą.

Tačiau kosmoso infrastruktūrai vis dažniau kyla susidūrimo su erdvėlaiviais rizika, ypač didelį pavojų kelia erdvėlaivių ir kosminių šiukšlių susidūrimai. Iš tiesų, kosminės šiukšlės tapo didžiausia grėsme tam tikros kosminės veiklos tvarumui.

Siekiant sumažinti susidūrimo riziką būtina nustatyti ir stebėti palydovus ir kosmines šiukšles, kataloguoti jų buvimo vietą ir, nustačius galimą susidūrimo riziką, sekti jų judėjimą (trajektoriją), kad būtų galima perspėti palydovų operatorius ir jie galėtų perkelti savo palydovus kitur. Ši veikla vadinama kosmoso stebėjimu ir sekimu (angl. SST) ir šiuo metu iš esmės vykdoma pasitelkus antžeminius jutiklius, pavyzdžiui, teleskopus ir radarus.

Siekiant išvengti susidūrimo, o jam įvykus sušvelninti jo padarinius, galima imtis ir kitų veiksmų, pavyzdžiui, vykdyti mokslinius tyrimus, kad palydovai būtų geriau apsaugomi nuo susidūrimų ir kurti technologijas siekiant iš orbitų pašalinti kosmines šiukšles. Be to, imtasi kelių iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kosminės valstybės, tarptautiniu lygmeniu vykdydamos kosminę veiklą, laikytųsi savo įsipareigojimo mažinti kosminių šiukšlių gamybą. Tarptautinė bendruomenė palankiai vertina Sąjungos siūlomą tarptautinį Veiklos atvirame kosmose kodeksą, dėl kurio šiuo metu deramasi su kosminėmis valstybėmis. Vis dėlto net įgyvendinus šias svarbias priemones nebus išspręsta esamų ir būsimų kosminių šiukšlių keliama problema – jomis tik bus sumažintas ateityje proporcingai augsiantis kosminių šiukšlių kiekis. Šiandien vienintelis galimas sprendimas – stengtis išvengti susidūrimų ir stebėti nevaldomą pakartotinį erdvėlaivių ar jų nuolaužų patekimą į Žemės atmosferą.

Tačiau šiuo metu Europos pajėgumai stebėti ir prižiūrėti palydovus, kosmines šiukšles bei kosminių objektų pakartotinį patekimą į Žemės atmosferą yra riboti. Be to, nėra tinkamų paslaugų, kuriomis palydovų operatoriai būtų perspėjami apie gresiančius susidūrimus.

Komisijos komunikate „Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011) 152), kuriame pripažįstama tiek kosmoso infrastruktūros ir susijusių paslaugų svarba, tiek būtinybė užtikrinti jų apsaugą, pabrėžiama, kad Sąjunga turėtų nustatyti Europos erdvėlaivių stebėjimo ir sekimo sistemos organizacinę struktūrą ir valdymą, atsižvelgdama į šios sistemos dvejopą pobūdį ir būtinybę užtikrinti tvarų jos naudojimą, kaip pabrėžiama 2010 m. spalio mėn. priimtame komunikate dėl pramonės politikos.

ES veiksmai šioje srityje pagrįsti 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi, kuria išplečiama ES kompetencija kosmoso srityje. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 189 straipsnio nuostatomis ES suteikiami įgaliojimai skatinti bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinėti ir panaudoti įgyvendinant Europos kosmoso politiką.

Keliose Tarybos rezoliucijose ir išvadose[1] išreikštas valstybių narių pritarimas, kad šioje srityje būtini ES lygmens veiksmai. 2008 m. penktajame Kosmoso tarybos posėdyje patvirtinta, kad Europa turi „plėtoti europinius pajėgumus savo kosminės erdvės infrastruktūrai ir kosminių šiukšlių kiekiui stebėti ir prižiūrėti“[2]. Taip pat patvirtinta, kad Sąjunga turi toliau aktyviai dalyvauti įgyvendinant informuotumo apie padėtį kosmose sistemą (angl. SSA) ir jos valdymo priemones. Naujausiame dokumente – 2011 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl ES kosmoso strategijos komunikato dar kartą pabrėžta, kad siekiant stiprinti turimų Europos kosminių įrenginių ir jų paleidimo įrenginių apsaugą būtini Europos SST pajėgumai. Šiame dokumente nustatyta, kad „šiuo tikslu Europos Sąjunga turėtų kuo plačiau naudotis turimais įrenginiais, kompetencija ir gebėjimais, kurie jau egzistuoja arba yra plėtojami valstybėse narėse, Europos lygiu ir atitinkamais atvejais tarptautiniu lygiu“. Rezoliucijoje ES [Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT)] raginamos glaudžiai bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra (EKA) ir valstybėmis narėmis pateikti pasiūlymus dėl valdymo sistemos ir duomenų politikos, kuriuose būtų atsižvelgta į didelį SST duomenų jautrumą. 2011 m. lapkričio 30 d. priimtoje ataskaitoje dėl ES kosmoso strategijos[3] šiai nuomonei pritarė ir Europos Parlamentas.

Toliau įgyvendinant dvi pavyzdines Europos programas, GALILEO ir COPERNICUS (naujas GMES – globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos – pavadinimas), taip pat atkreiptas dėmesys į poreikį apsaugoti ES kosmoso infrastruktūrą. GALILEO – pirmasis pavyzdinis ES kosmoso projektas, kuris išliks vienas pagrindinių ES intervencijos kosmoso srityje elementų, o COPERNICUS svarbus kosmoso komponentas yra kontroliniai palydovai. Inicijuotas kaip MTTP projektas COPERNICUS neseniai pasiekė pradinį veiklos etapą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis sprendimo pasiūlymas susijęs su Europos paslaugos, kuria bus siekiama užkirsti kelią erdvėlaivių ar erdvėlaivių ir kosmoso šiukšlių susidūrimams ir stebėti nevaldomą pakartotinį erdvėlaivių ar jų dalių patekimą į Žemės atmosferą, kūrimu. Techniškai ši paslauga vadinama Europos SST paslauga.

Remiantis 2011 m. Komisijos komunikate „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“[4] išdėstytu požiūriu, šiuo sprendimu galima apibrėžti partnerystę, pagal kurią valstybės narės turimais ir būsimais įrenginiais prisidės prie SST pajėgumų Europos lygmeniu, o Sąjunga suteiks teisinį pagrindą ir finansinę paramą nustatytiems veiksmams įgyvendinti. Vadovaujantis atitinkamomis Tarybos išvadomis valdymo sistema ir duomenų politika bus apibrėžta teisinėje sistemoje.

Galiausiai ne mažiau svarbu tai, kad siūlomomis Europos SST paslaugomis bus siekiama pagrindinio ES kosmoso pramonės tikslo (nustatyto Komisijos komunikate „ES kosmoso pramonės politikos elementai“, kuris turi būti paskelbtas 2013 m.), t. y. pasiekti Europos technologinį savarankiškumą itin svarbiose srityse ir užsitikrinti nepriklausomą prieigą prie kosmoso.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Dėl pasiūlymo išsamiai konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis ir visuomene. Prie jo pridedamas poveikio vertinimas.

Pastaraisiais metais Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas konsultavosi su įvairiomis suinteresuotosiomis ir su kosmoso klausimais susijusiomis šalimis dėl įvairių galimos būsimos ES veiklos kosmose sričių, visų pirma dėl Europos kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paslaugos sukūrimo. Tokios paslaugos sukūrimo klausimas taip pat buvo svarstomas politiniuose už kosmosą atsakingų ES šalių ministrų debatuose.

Pagrindines konsultacijų išvadas galima apibendrinti taip:

– už kosmosą atsakingi ES ir EKA valstybių ministrai bendrai sutaria, kad Europos SST paslaugą turi kurti ES, o ne Europos kosmoso agentūra (EKA). Šis sutarimas atsispindi pirmiau nurodytose Tarybos rezoliucijose. Svarbiausios to priežastys aptartos daugelyje diskusijų: Europos SST paslauga pasižymi saugumo aspektais (ja sudaroma galimybė rinkti žvalgybos informaciją apie valstybių civilinę ir karinę kosmoso infrastruktūrą ir veiksmus), o šioje srityje kompetenciją turi bei jos klausimus spręsti gali ES, o ne EKA. Pagal SESV ES suteikiama kompetencija koordinuoti kosmoso sistemų naudojimą ir taip pat kompetencija ir priemonės spręsti su šia paslauga susijusius saugumo klausimus. Valstybės narės mano, kad EKA turėtų teikti ES pagalbą šioje srityje (ji tai ir daro pagal savo SSA parengiamąją programą), tačiau, kaip MTTP organizacija, EKA neturi kompetencijos ir mechanizmų, kurie jai būtų reikalingi siekiant savarankiškai sukurti ir teikti Europos SST paslaugą;

– visų pirma, valstybės narės prašo ES apibrėžti Europos SST paslaugos valdymą ir duomenų politiką, atlikti aktyvų vaidmenį kuriant paslaugą ir kuo geriau panaudoti turimus jutiklius ir žinias. Valstybės narės taip pat aiškiai nurodo, kaip reikėtų atsižvelgti į saugumo klausimus: SST jutikliai ir toliau turi būti valdomi nacionaliniu lygmeniu. SST informacijos konfidencialumas apibrėžtas kaip pagrindinis SST duomenų politikos principas. SST informacija turėtų būti išslaptinama tik konkrečiu atveju, kai to prireikia;

– ES ir EKA valstybės narės bei specialistai sutaria, kad būsima Europos SST paslauga turėtų būti grindžiama turimais jutikliais, kurie turėtų būti susieti ir veikti kaip tinklas. Sutariama ir dėl fakto, kad turimų įrenginių nepakanka, kad būtų užtikrintas norimas veiklos lygis. Norint pasiekti pageidaujamą lygį, į Europos SST sistemą reikės integruoti naujus įrenginius (pavyzdžiui, sekimo ir stebėjimo radarus ir teleskopus). Valstybės narės, turinčios jutiklių pajėgumų, ir tos, kurios nori juos plėtoti, turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant Europos SST paslaugą;

– Valstybės narės ir šios srities specialistai taip pat sutaria, kad siekiant sukurti ir teikti Europos SST paslaugą, būtina bent jau:

· susieti turimus ribotus išteklius (daugiausia antžeminius teleskopus ir radarus, skirtus rinkti informaciją apie palydovų buvimo vietą) ir padidinti šiuos pajėgumus diegiant naujus įrenginius ir juos susiejant (jutiklio funkcija);

· sukurti duomenų apdorojimo funkciją, kuri sujungia surinktus SST duomenis ir juos analizuoja (apdorojimo funkcija);

· įsteigti kasdien visą parą veikiančią tarnybą, kuri užmegztų ryšį su naudotojais ir palydovų operatoriams bei atitinkamoms valdžios institucijoms siųstų perspėjimus apie susidūrimo riziką ir pakartotinį objektų patekimą į Žemės atmosferą.

– Daug metų trunkančiose diskusijose valstybės narės, turinčios su SST susijusių įrenginių, pakartotinai pabrėžė vieną esminį valdymo aspektą: saugumo sumetimais būsimos Europos SST sistemos jutiklio ir apdorojimo funkcijas ir toliau turi valdyti kompetentingos nacionalinės institucijos (kai kuriais atvejais karinės institucijos). Dauguma valstybių narių pritaria idėjai, kad siekiant sukurti Europos SST paslaugą tos valstybės narės, kurioms priklauso turimi ar nauji įrenginiai, galėtų sudaryti konsorciumą, kuriame, kaip tinkle, jos galėtų valdyti jutiklio ir apdorojimo funkcijas. Valstybės narės taip pat mano, kad budinčios tarnybos funkciją turėtų valdyti arba pats konsorciumas, arba kita tinkamus saugumo įgaliojimus turinti įstaiga, pavyzdžiui, Europos Sąjungos palydovų centras. Be to, nacionalinio saugumo sumetimais valstybės narės aiškiai nurodė, kad šioje srityje jos nebendradarbiautų su komerciniais veikėjais.

– Bendrai sutariama, kad Europos SST paslauga turėtų būti kuriama glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

– Valstybės narės leis naudotis savo įrenginiais Europos SST kūrimo tikslais. Jų manymu, mainais už paslaugos kūrimą turėtų būti skiriamas ES finansavimas ir kompensuojamos bent jau tiesiogiai su paslaugos kūrimu susijusių veiksmų išlaidos. Be to, valstybės narės yra pasirengusios prisidėti ir finansiškai.

Per konsultacijas taip pat paaiškėjo, kad visuomenė sutinka, kad būtina apsaugoti kosmoso infrastruktūrą, ir yra susipažinusi su šiuo klausimu.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 189 straipsnio 2 dalis.

Pasiūlymas teikiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, laikantis įprastos teisėkūros procedūros. Tekstas yra bendro pobūdžio, jo turinys yra tiesiogiai taikomas visoms valstybėms narėms, nors dalyvavimas kuriant ir eksploatuojant Europos SST sistemą nėra privalomas.

Pasiūlyme apibrėžiami siūlomų veiksmų tikslai, būtent – kosmoso stebėjimo ir sekimo paslaugų teikimas, teikiamų paslaugų apimtis, valdymo aspektai ir biudžeto ištekliai. Prie pagrindinio teksto pridedamas priedas dėl SST duomenų politikos principų, kuris yra neatskiriama jo dalis.

Pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Pasiūlymo tikslui, t. y. sukurti Europos SST paslaugas sutelkiant turimus nacionalinius įrenginius, pasiekti reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, taigi šio tikslo geriau siekti tik Sąjungos lygmeniu. Kalbant apie proporcingumą, Sąjungos veiksmais neviršijama tai, kas būtina pasiūlymo tikslui pasiekti: numatytas biudžetas atitinka numatytas sąnaudas, apskaičiuotas atlikus išsamią analizę, o pasirinktas valdymo modelis atrodo tinkamiausias.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Lėšos SST programai toliau bus skiriamos iš bendro ES biudžetinio paketo, Komisijos pasiūlyto kitai daugiametei finansinei programai (DFP). Prašymų dėl finansavimo, kuris apimtų ilgesnį nei pasiūlyme dėl DFP numatytą laikotarpį, nepateikta. Pasiūlymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad lėšos SST paramos programai skiriamos iš kitų atitinkamų programų, griežtai laikantis jų teisinio pagrindo.

Sąjunga rems veiklą teikdama dotacijas (įskaitant vienkartines išmokas). Šių dotacijų gavėjai bus dalyvaujančios valstybės narės, kurios padeda kurti Europos SST sistemą skirdamos nacionalinius įrenginius, taip pat Europos Sąjungos palydovų centras (angl. EUSC), jei jis bendradarbiauja su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis kuriant ir eksploatuojant 3 straipsnio c punkte nurodytą Europos SST paslaugos funkciją – ES „budinčią tarnybą“. Paramos programos įgyvendinimui 2014–2020 m. skirtas orientacinis bendras Sąjungos įnašas yra 70 mln. eurų galiojančiomis kainomis. Tačiau šis bendras įnašas priklauso nuo vykstančios bendro sprendimo procedūros dėl DFP ir su DFP susijusių programų, iš kurių reikėtų skirti lėšų SST paramos programai, rezultatų. Jis taip pat priklausys nuo sprendimų, kurie bus priimti pagal kiekvieną atitinkamą programą, dėl lėšų panaudojimo veiklai bendrai finansuoti pagal SST paramos programą.

Numatomos programų sąnaudos nustatytos po išsamių tyrimų ir diskusijų su ekspertais, visų pirma iš kosmoso agentūrų ar panašių valstybių narių įstaigų ir EKA.

2013/0064 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programa

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 189 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[6],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       savo komunikate „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“[7] Komisija pabrėžė, kad pasidalijamoji kosmoso srities kompetencija, Sąjungai suteikta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), neatsiejama nuo glaudesnės partnerystės su valstybėmis narėmis. Komisija taip pat pabrėžė, kad bet kokie nauji veiksmai turi būti vykdomi naudojant turimus išteklius ir bendrai nustatant naujų išteklių poreikį;

(2)       savo 2008 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijoje „Europos kosminės erdvės politikos plėtojimas“[8] Taryba primena, kad kosminiai įrenginiai tapo labai svarbūs ES ekonomikai ir jų saugumas turi būti užtikrintas. Ji pabrėžė, kad „Europa turi plėtoti pajėgumus savo kosminės erdvės infrastruktūrai ir kosminių šiukšlių kiekiui stebėti ir prižiūrėti, pirmiausia remiantis nacionaliniu ir europiniu turtu ir pasinaudojant santykiais, kuriuos galima užmegzti su kitomis šalimis partnerėmis, ir jų pajėgumais“;

(3)       savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje „Pasauliniai uždaviniai: visapusiškai pasinaudoti Europos kosminių sistemų teikiamomis galimybėmis“[9] Taryba pripažįsta, kad ateityje bus reikalingi informuotumo apie padėtį kosmose (toliau – SSA) pajėgumai – jais naudojantis Europos lygmeniu būtų plėtojami ir panaudojami turimi nacionaliniai ir europiniai civiliniai bei kariniai įrenginiai, ir ragina Europos Komisiją ir Tarybą pasiūlyti valdymo schemą ir duomenų politiką, kuriomis valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos prisidėti panaudojant savo atitinkamus nacionalinius pajėgumus laikantis taikomų saugumo reikalavimų bei taisyklių. Ji taip pat prašo „visų Europos institucinių veikėjų išnagrinėti tinkamas priemones“, kurios būtų grindžiamos nustatytais civiliniais ir kariniais naudotojų reikalavimais, kurias taikant būtų naudojamasi atitinkamais įrenginiais laikantis taikomų saugumo reikalavimų ir kuriomis būtų atsižvelgta į ankstyvus Europos kosmoso agentūros (EKA) SSA parengiamosios programos rezultatus;

(4)       2011 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadose dėl Komisijos komunikato „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“[10] ir 2011 m. gruodžio 6 d. Tarybos rezoliucijoje „Gairės dėl kosmoso pridėtinės vertės ir naudos Europos piliečių saugumui“[11] dar kartą pabrėžta, kad „reikia veiksmingų SSA pajėgumų <...> Europos lygmeniu“, o Sąjunga raginama „kuo plačiau naudotis turimais įrenginiais, kompetencija ir gebėjimais, kurie jau egzistuoja arba yra plėtojami valstybėse narėse, Europos lygiu ir atitinkamais atvejais tarptautiniu lygiu“. Pripažindama tokios sistemos dvejopo naudojimo pobūdį ir atsižvelgdama į jos ypatingus saugumo aspektus, Taryba paragino Komisiją „bendradarbiaujant su vyriausiuoju įgaliotiniu [Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai], glaudžiai bendradarbiaujant su EKA ir valstybėmis narėmis, kurioms priklauso tokie įrenginiai ir kurios turi pajėgumų, ir konsultuojantis su visais susijusiais subjektais pateikti pasiūlymų dėl šių įrenginių ir pajėgumų visapusiško naudojimo siekiant plėtoti SSA pajėgumus, grindžiamus veikla Europos lygiu, ir todėl nustatyti tinkamą valdymo ir duomenų apsaugos politiką, atsižvelgiant į didelį SSA duomenų slaptumą“;

(5)       kosminės šiukšlės tapo didžiausia grėsme kosmoso srities veiklos tvarumui. Todėl reikėtų įsteigti kosmoso stebėjimo ir sekimo (toliau – SST) paramos programą, pagal kurią būtų padedama rengti ir teikti kosminių objektų stebėjimo ir priežiūros paslaugas siekiant apsaugoti erdvėlaivius nuo per susidūrimus patiriamos žalos, taip pat išvengti žalos, kurią antžeminei infrastruktūrai ar žmonėms gali sukelti nevaldomas pakartotinis erdvėlaivių ar jų dalių patekimas į Žemės atmosferą;

(6)       SST paslaugų teikimas bus naudingas visiems viešiems ir privatiems kosmoso infrastruktūros operatoriams, taip pat ir Sąjungai, atsižvelgiant į jos įsipareigojimus, susijusius su ES kosmoso srities programomis – Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema (EGNOS) ir GALILEO, kurios šiuo metu įgyvendinamos 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo[12], ir COPERNICUS (GMES), įsteigta 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos 2011–2013 m.[13] Perspėjimai apie pakartotinį patekimą taip pat bus naudingi su civiline sauga susijusioms nacionalinėms valdžios institucijoms;

(7)       SST paslaugos turėtų papildyti su kosmoso infrastruktūros apsauga susijusią mokslinių tyrimų veiklą, vykdomą pagal programą „Horizontas 2020“ ir nustatytą [nuoroda į Reglamentą „Horizontas 2020“ bus pateikta, kai jis bus priimtas], bei Europos kosmoso agentūros veiklą šioje srityje;

(8)       SST paramos programa taip pat turėtų papildyti esamas mažinimo priemones, kaip antai Jungtinių Tautų (JT) kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gaires, arba kitas iniciatyvas, pavyzdžiui, Sąjungos pasiūlymą dėl tarptautinio Veiklos atvirame kosmose kodekso;

(9)       civilių ir karinių naudotojų reikalavimai nustatyti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Europos informuotumo apie padėtį kosmose aukšto lygio civiliniai ir kariniai naudotojų reikalavimai“[14], kurį 2011 m. lapkričio 18 d. valstybės narės patvirtino Tarybos Politikos ir saugumo komitete[15]. SST paslaugos turėtų būti teikiamos tik civiliniais tikslais. Tik kariniams reikalavimams šis sprendimas neturėtų būti taikomas;

(10)     SST paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis Sąjungos ir valstybių narių partneryste ir pasitelkiant turimą ir būsimą nacionalinę patirtį ir įrenginius, kaip antai matematinę analizę ir praktinės patirties modeliavimą, antžeminius radarus arba teleskopus, kuriais dalyvaujančios valstybės narės leidžia naudotis. Valstybės narės išsaugoja savo įrenginių nuosavybę, juos toliau kontroliuoja ir išlieka atsakingos už jų eksploatavimą, techninę priežiūrą ir atnaujinimą;

(11)     už SST paslaugų teikimą galėtų būti atsakingas Europos Sąjungos palydovų centras (EUSC) – Sąjungos agentūra, įsteigta 2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendraisiais veiksmais dėl Europos Sąjungos palydovų centro įsteigimo (2001/555/BUSP)[16], kuri civiliniams ir kariniams naudotojams teikia įvairių slaptumo žymos laipsnių su geoerdviniais vaizdais susijusias informacines paslaugas ir produktus. Jo patirtis, įgyta dirbant su konfidencialia informacija saugioje aplinkoje, ir glaudūs instituciniai ryšiai su valstybėmis narėmis yra privalumas, padėsiantis teikti SST paslaugas. Išankstinė EUSC dalyvavimo SST paramos programoje sąlyga – būtina iš dalies pakeisti Tarybos bendruosius veiksmus, pagal kuriuos EUSC veiksmai SST srityje šiuo metu nenumatyti;

(12)     tiksli informacija apie tam tikrų kosminių objektų pobūdį, specifikacijas ir buvimo vietą gali turėti įtakos Europos Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui. Todėl kuriant ir eksploatuojant SST jutiklių tinklą, plėtojant pajėgumus apdoroti ir analizuoti SST duomenis ir teikiant SST paslaugas reikėtų atsižvelgti į atitinkamus saugumo klausimus. Taigi būtina šiame sprendime nustatyti bendrąsias nuostatas dėl SST duomenų ir informacijos naudojimo ir saugaus valstybių narių, EUSC ir SST paslaugų gavėjų keitimosi šiais duomenimis ir informacija. Be to, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų apibrėžti koordinavimo mechanizmus, kurie reikalingi klausimams, susijusiems su SST paramos programos saugumu, spręsti;

(13)     dalyvaujančios valstybės narės ir EUSC turėtų būti atsakingi už derybas dėl bendrųjų nuostatų dėl SST duomenų ir informacijos naudojimo ir saugaus keitimosi jais ir šių nuostatų įgyvendinimą. Šiame sprendime ir dalyvaujančių valstybių narių ir EUSC susitarime išdėstytose nuostatose dėl SST duomenų ir informacijos naudojimo ir keitimosi jais reikėtų atsižvelgti į Tarybos Saugumo komiteto patvirtintas rekomendacijas dėl SST duomenų saugumo[17];

(14)     Tarybos Saugumo komitetas rekomendavo sukurti rizikos valdymo struktūrą, skirtą užtikrinti, kad įgyvendinant SST paramos programą būtų tinkamai atsižvelgta į duomenų saugumo klausimus. Tuo tikslu dalyvaujančios valstybės narės ir EUSC turėtų sukurti atitinkamas rizikos valdymo struktūras ir nustatyti rizikos valdymo procedūras;

(15)     Sąjunga turėtų finansuoti SST paramos programą pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[18]. SST paramos programai skirtos Sąjungos lėšos turėtų būti skiriamos iš kitų atitinkamų programų, kurios numatytos 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje;

(16)     Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinka, sankcijas;

(17)     siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su daugiametės darbo programos priėmimu ir valstybių narių atitiktimi dalyvavimo SST paramos programoje kriterijams. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[19];

(18)     kadangi šio sprendimo tikslams, t. y. remti veiksmus, kuriais siekiama sukurti ir eksploatuoti jutiklių tinklą, plėtoti pajėgumus apdoroti ir analizuoti SST duomenis ir kurti bei teikti SST paslaugas, pasiekti reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskiros valstybės narės, ir todėl atsižvelgiant į Sprendimo mastą tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Programos nustatymas

Kosmoso stebėjimo ir sekimo (toliau – SST) paramos programa nustatoma 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) Kosminis objektas – tai bet koks dirbtinis arba natūralus objektas kosminėje erdvėje.

(2) Erdvėlaivis – tai bet koks konkrečią funkciją atliekantis dirbtinis kosminis objektas, įskaitant dirbtinius palydovus.

(3) Kosminės šiukšlės – jokios konkrečios funkcijos nebeatliekantys erdvėlaiviai arba jų dalys, įskaitant raketų, dirbtinių palydovų ar neaktyvių dirbtinių palydovų dalis.

(4) SST jutiklis – tai prietaisas arba prietaisai, pavyzdžiui, antžeminiai ar kosminiai radarai ir teleskopai, kuriais galima matuoti kosminių objektų fizinius parametrus, kaip antai dydį, vietą ir greitį.

(5) SST duomenys – SST jutiklių nustatyti kosminių objektų fiziniai parametrai.

(6) SST informacija – gavėjui suprantami apdoroti SST duomenys.

3 straipsnis

SST paramos programos tikslai

SST paramos programos tikslai – remti veiksmus, kuriais siekiama sukurti SST pajėgumus, ir visų pirma:

(a) sukurti ir eksploatuoti jutiklio funkciją, kurią sudaro turimų antžeminių ar kosminių nacionalinių jutiklių tinklas, siekiant stebėti ir sekti kosminius objektus;

(b) sukurti ir eksploatuoti apdorojimo funkciją, įskaitant pajėgumą aptikti ir nustatyti kosminius objektus ir sudaryti bei papildyti jų katalogą, siekiant apdoroti ir analizuoti jutiklių nustatytus SST duomenis;

(c) įdiegti ir eksploatuoti paslaugos funkciją siekiant teikti SST paslaugas erdvėlaivių operatoriams ir valdžios institucijoms.

4 straipsnis

SST paslaugos

1.           3 straipsnio c punkte nurodytos paslaugos yra šios:

(a) erdvėlaivių arba erdvėlaivių ir kosminių šiukšlių susidūrimo rizikos vertinimas ir susidūrimo vengimo perspėjimų teikimas erdvėlaivių paleidimo metu ir juos eksploatuojant orbitoje;

(b) sprogimų, sudužimų ar susidūrimų orbitoje nustatymas ir rizikos vertinimas;

(c) kosminių objektų ir kosminių šiukšlių pakartotinio patekimo į Žemės atmosferą rizikos vertinimas, susijusių perspėjimų teikimas ir smūgio laiko bei vietos prognozė.

2.           SST paslaugos teikiamos valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, EIVT, viešiems ir privatiems erdvėlaivių operatoriams ir su civiline sauga susijusioms valdžios institucijoms. SST paslaugos teikiamos laikantis 9 straipsnyje išdėstytų nuostatų dėl SST duomenų ir informacijos naudojimo ir keitimosi jais.

3.           Dalyvaujančios valstybės narės, EUSC ir Komisija nelaikomi atsakingais už bet kokią žalą, patirtą teikiant nepakankamas SST paslaugas, vėluojant jas teikti, nutraukus jų teikimą arba dėl netikslios informacijos, suteiktos naudojantis SST paslaugomis.

5 straipsnis

Veiksmai, kurie bus remiami pagal programą

1.           Pagal SST paramos programą remiami veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodytoje darbo programoje nustatytų tikslų 7 straipsnyje nurodytomis tam tikromis sąlygomis.

2.           Parama pagal SST paramos programą neteikiama kuriant naujus SST jutiklius.

3.           Sąjunga bendrai finansuoja 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat teikdama subsidijas pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012.

6 straipsnis

Europos Komisijos vaidmuo

1.           Komisija:

(a) administruoja SST paramos programai skiriamas lėšas ir užtikrina SST paramos programos įgyvendinimą;

(b) imasi būtinų priemonių, kad būtų galima nustatyti, kontroliuoti, mažinti ir stebėti su programa susijusią riziką;

(c) bendradarbiaudama su Europos išorės veiksmų tarnyba nustato būtinus koordinavimo mechanizmus programos saugumui užtikrinti.

2.           Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma SST paramos programos daugiametė darbo programa, atitinkamai papildanti darbo programas, numatytas pagal 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas programas. Darbo programoje nurodomi siekiami tikslai, numatomi rezultatai, finansuotini veiksmai, šių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštis, įgyvendinimo būdas, didžiausia Sąjungos bendro finansavimo norma ir konkrečios sąlygos, taikomos Sąjungos dotacijoms pagal SST paramos programą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

7 straipsnis

Valstybių narių dalyvavimas

1.           Valstybės narės, norinčios dalyvauti įgyvendinant 3 straipsnyje nustatytus tikslus, Komisijai pateikia paraišką, kuria įrodoma, kad jos atitinka šiuos kriterijus:

(a) turi SST jutiklių ir tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių, kuriais gali naudotis, ar duomenų apdorojimo pajėgumų;

(b) yra parengusios veiksmų planą 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti.

2.           Komisija priima įgyvendinimo sprendimus dėl valstybių narių atitikties 1 dalyje nustatytiems kriterijams. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.           Valstybės narės, kurios atitinka 1 dalyje išvardytus kriterijus, sudaro 10 straipsnyje nurodytą susitarimą.

4.           Valstybės narės, kurios atitinka 1 dalyje nustatytus kriterijus ir yra 10 straipsnyje nurodyto susitarimo šalys, gali gauti finansinę paramą pagal SST paramos programą Komisija savo interneto svetainėje paskelbia ir atnaujina valstybių narių sąrašą.

8 straipsnis

Europos Sąjungos palydovų centro dalyvavimas

Europos Sąjungos palydovų centras (EUSC) dalyvauja įgyvendinant 3 straipsnio c punkte nustatytą tikslą ir gali gauti SST paramos programos finansinį įnašą su sąlyga, kad bus sudarytas 10 straipsnyje nurodytas susitarimas.

9 straipsnis

SST duomenų ir informacijos naudojimas ir keitimasis jais

Siekiant įgyvendinti 3 straipsnyje nurodytus tikslus SST duomenimis ir informacija naudojamasi ir jais keičiamasi laikantis šių taisyklių:

(d) draudžiama neteisėtai atskleisti duomenis ir informaciją, ir sudaromos sąlygos veiksmingai vykdyti veiklą ir kuo geriau panaudojama gaunama informacija;

(e) užtikrinamas SST duomenų saugumas;

(f) įgyvendinant SST paramos programą sukaupta informacija pateikiama pagal principą „būtina žinoti“, vadovaujantis informacijos rengėjo ir susijusio kosminio objekto savininko instrukcijomis ir saugumo taisyklėmis.

10 straipsnis

Veiklos koordinavimas

Valstybės narės, kurios atitinka 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir EUSC sudaro susitarimą, kuriuo nustatomos jų bendradarbiavimo įgyvendinant 3 straipsnyje nustatytus tikslus taisyklės ir mechanizmai. Visų pirma į šį susitarimą įtraukiamos nuostatos dėl:

(a) SST duomenų ir informacijos naudojimo ir keitimosi jais, atsižvelgiant į Tarybos Saugumo komiteto patvirtintas rekomendacijas „Informuotumo apie padėtį kosmose duomenų politika. Rekomendacijos saugumo aspektais“[20];

(b) rizikos valdymo struktūros sukūrimo siekiant užtikrinti nuostatų dėl SST duomenų ir informacijos naudojimo ir saugaus keitimosi jais įgyvendinimą.

11 straipsnis

SST paramos programos finansavimas

1.           Sąjungos lėšos SST paramos programai skiriamos iš kitų programų, kurios numatytos 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje, griežtai laikantis jų teisinio pagrindo.

Atitinkamos programos, iš kurių būtų galima skirti lėšų, apima programas, nustatytas šiais teisės aktais:

(a) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo[21] 1 straipsniu, 3 straipsnio c ir d punktais ir 4 straipsniu;

(b) Tarybos sprendimo Nr. [...] dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), įsteigimo[22] 2 straipsnio 2 dalies b ir c punktais, priedo II dalies 1.6.2 punkto d papunkčiu ir priedo III dalies 6.3.4 punktu;

(c) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [...], kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė[23], 3 straipsnio 2 dalies b punktu ir 3 dalies e punktu.

2.           Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama ribų, nustatytų šiai veiklai pagal programas, iš kurių skiriamas finansavimas.

12 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.           Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų lėšų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šią programą, dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[24] nustatytų procedūrų, atlikti ekonominės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos finansavimo nebūta Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

Nepažeidžiant pirmos ir antros pastraipų nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį sprendimą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje.

3.           Finansinės paramos 3 straipsnyje nurodytiems veiksmams vykdyti gavėjas penkerius metus po paskutinės išmokos bet kuriam veiksmui vykdyti saugo Komisijai visus su to veiksmo vykdymo išlaidomis susijusius patvirtinamuosius dokumentus.

13 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.           Komisija stebi SST paramos programos įgyvendinimą.

2.           Iki 2018 m. liepos 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl SST paramos programos įgyvendinimo. Toje ataskaitoje pateikiama rekomendacijų dėl SST paramos programa remiamų veiksmų pratęsimo, pakeitimo ar sustabdymo, atsižvelgiant į:

(a) SST paramos programos tikslų įgyvendinimą tiek pagal SST paramos programą remiamų veiksmų rezultatų, tiek jų poveikio atžvilgiu;

(b) išteklių naudojimo veiksmingumą;

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda komitetas. Tokio komiteto apibrėžtis pateikta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paramos programa

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[25]

XX antraštinė dalis. Administracinės išlaidos

02 antraštinė dalis. Įmonės ir pramonė

18 antraštinė dalis. Vidaus reikalai

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

ý Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[26]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Pasiūlymo tikslas – nustatyti sistemą, skirtą sukurti struktūras, reikalingas siekiant užtikrinti Europos ir nacionalinės kosmoso infrastruktūros ir paslaugų, kurios yra itin svarbios sklandžiam Europos ekonomikos ir visuomenės funkcionavimui bei Europos piliečių saugumui, ilgalaikį prieinamumą ir saugumą teikiant kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paslaugą.

Konkrečiau, sukurta struktūra siekiama padidinti ES gebėjimą:

i) sumažinti su Europos erdvėlaivių paleidimu susijusią riziką;

ii) vertinti ir sumažinti orbitoje eksploatuojamų Europos erdvėlaivių susidūrimo riziką ir sudaryti sąlygas erdvėlaivių operatoriams veiksmingiau planuoti ir įgyvendinti mažinimo priemones (pvz., vykdyti tikslesnius susidūrimo vengimo manevrus, vengti nereikalingų manevrų, dėl kurių kyla pavojus ir trumpėja palydovo naudojimo laikas);

iii) stebėti nevaldomą pakartotinį erdvėlaivių ar jų nuolaužų patekimą į Žemės atmosferą ir teikti tikslesnius ir veiksmingesnius išankstinius perspėjimus nacionalinėms saugumo ir civilinės saugos ir (arba) nelaimių valdymo administracijoms, siekiant sumažinti galimą pavojų Europos piliečių saugumui bei sveikatai ir galimą žalą itin svarbiai antžeminei infrastruktūrai.

Taigi šiuo pasiūlymu padedama užtikrinti ES pavyzdinių programų GALILEO, EGNOS ir COPERNICUS (GMES), kurios yra neatsiejama strategijos „Europa 2020“ ir tvaraus augimo politikos dalis, sėkmę.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas

Nustatyti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų įdiegta ir eksploatuojama SST jutiklio funkcija (valstybėms narėms priklausančių SST jutiklių tinklas) ir apdorojimo funkcija.

2 konkretus tikslas

Nustatyti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų sukurtos ir teikiamos SST paslaugos, skirtos viešiems ir privatiems erdvėlaivių operatoriams ir valdžios institucijų naudotojams.

Atitinkama VGV / VGB veikla

XX 01 skyrius. Politikos sritims paskirstytos administracinės išlaidos

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Tikimasi, kad priėmus šį pasiūlymą viešiems ir privatiems erdvėlaivių operatoriams ir valstybėms narėms bus laiku teikiamos veiksmingos paslaugos, kurios jiems padės išvengti ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai, atsirandančių dėl:

i) erdvėlaivių sugadinimo ar sunaikinimo dėl erdvėlaivių ir kitų kosminių objektų susidūrimų ar nevaldomo pakartotinio jų patekimo į Žemės atmosferą;

ii) sąnaudų, atsirandančių dėl nereikalingų rizikos mažinimo arba susidūrimo vengimo manevrų, kurie vykdomi dėl netikslių rizikos vertinimų (kiekvienas susidūrimo vengimo manevras trumpina palydovo naudojimo laiką);

iii) objektų Žemėje sugadinimo ar sunaikinimo dėl nevaldomo pakartotinio erdvėlaivių ar jų dalių patekimo į Žemės atmosferą.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Prireikus bus taikomi programų, iš kurių bus skirta lėšų SST paramos programai, rezultatų ir poveikio rodikliai. Jei jie yra nepakankamai konkretūs pasiūlymo įgyvendinimui stebėti, galima taikyti toliau nurodytus rodiklius.

Pagal šiuo pasiūlymu nustatytą reglamentavimo sistemą dalyvaujančių valstybių narių, turinčių atitinkamų pajėgumų, grupė turi imtis veiksmų įgyvendinti 3 straipsnio a ir b punktuose nustatytus paramos programos tikslus, t. y. pagal tinkamą valdymo struktūrą sukurti ir eksploatuoti SST jutiklio funkciją ir SST apdorojimo funkciją.

1 konkretus tikslas

Su SST jutiklio ir apdorojimo funkcijų įdiegimu ir eksploatavimu susiję rezultatų rodikliai:

-        dalyvaujančių valstybių narių sąrašas turi būti sudarytas iki 2014 m. pabaigos pagal Sprendimo 7 straipsnį;

–        SST jutiklio funkcija (vykdoma pasitelkus dalyvaujančioms valstybėms narėms priklausančius jutiklius, kuriais jos leidžia naudotis): pradinis veiklos etapas turi būti pradėtas iki 2015 m. pabaigos;

–        apdorojimo funkcija, vykdoma pasitelkus turimus valstybių narių pajėgumus (pvz., egzistuojančius duomenų centrus): pradinis veiklos etapas turi būti pradėtas iki 2015 m. pabaigos;

–        kosminių objektų katalogas turi būti sudarytas iki 2015 m. pabaigos;

–        jutiklio ir apdorojimo funkcijos: pagrindinis veiklos etapas turi būti pradėtas iki 2016 m. pabaigos;

2 konkretus tikslas

Pagal šiuo pasiūlymu nustatytą reglamentavimo sistemą faktinės SST paslaugos veiksmingai ir laiku teikiamos daugeliui Europos ir nacionalinių viešų bei privačių ir (arba) komercinių veikėjų, kuriems reikia SST informacijos. Šiuo tikslu 7 straipsnyje nurodytos dalyvaujančios valstybės narės ir 8 straipsnyje nurodytas Europos Sąjungos palydovų centras turi imtis veiksmų įgyvendinti 3 straipsnio c punkte nustatytą programos tikslą, t. y. įdiegti ir eksploatuoti SST paslaugos funkciją.

Su SST paslaugos funkcijos įdiegimu ir eksploatavimu susiję rezultatų rodikliai:

–        pajėgumai, kurių reikia SST paslaugos funkcijai įdiegti ir eksploatuoti bei SST paslaugoms sukurti ir teikti, turi būti oficialiai nustatyti ir suderinti iki 2014 m. pabaigos;

–        susitarimas, kuriuo nustatomos valstybių narių ir Europos Sąjungos palydovų centro bendradarbiavimo taisyklės ir mechanizmai, turi būti sudarytas iki 2014 m. pabaigos;

–        kokybės standartai ir mechanizmai, skirti surinkti operatorių atsiliepimus apie SST paslaugų kokybę, turi būti nustatyti iki 2014 m. pabaigos;

–        SST paslaugos: pradinis veiklos etapas turi būti pradėtas 2015 m. pabaigoje, o pagrindinis veiklos etapas – 2016 m. pabaigoje.

Poveikio rodikliai siekiant 1 ir 2 tikslų gali apimti:

–        susidūrimų nebuvimą;

–        palydovų veiklos ar paleidimo nesklandumų, kylančių dėl sunkumų ar neaiškumų atliekant rizikos vertinimą, nebuvimą;

–        poveikio rodikliai gali apimti iš operatorių ir valdžios institucijų gautus teigiamus atsiliepimus apie SST paslaugomis naudojantis suteiktą informaciją ir susidūrimų skaičiaus mažinimo veiksmus, atliktus remiantis suteikta SST informacija.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Kosmoso sektorius yra strateginis Europos sektorius. ES ekonomika, visuomenė, saugumas ir politinė nepriklausomybė labai priklauso nuo kosmoso sistemų ir infrastruktūros. Dėl šios priežasties ES ėmėsi brangių didelio masto kosmoso projektų, kaip antai GALILEO, EGNOS ir COPERNICUS. Siekiant užtikrinti faktinę jų veiklą ir paslaugų teikimą, šias sistemas ir infrastruktūrą būtina apsaugoti nuo žalos ar sunaikinimo dėl susidūrimų ar nevaldomo pakartotinio objektų patekimo į Žemės atmosferą. Tokia apsauga yra nuolatinis reikalavimas.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Iš pastaraisiais metais vykusių diskusijų su suinteresuotosiomis šalimis tapo aišku, kad kuriant veikiančias Europos SST paslaugas prireiks ES įsikišimo.

Už kosmosą atsakingi ES ir Europos kosmoso agentūros (EKA) ministrai bendrai sutaria, kad šią paslaugą kurti turi ES, o ne EKA. Šis sutarimas atsispindi keletoje Kosmoso tarybos rezoliucijų (2010 m. lapkričio 26 d. Kosmoso tarybos rezoliucija, 24 punktas; 2011 m. gegužės 31 d. Konkurencingumo tarybos išvados, 14–15 punktai; 2011 m. gruodžio 6 d. Kosmoso tarybos rezoliucija, II skyrius). Pirmiausia valstybės narės paprašė ES apibrėžti Europos SST paslaugos valdymą ir duomenų politiką, atlikti aktyvų vaidmenį kuriant Europos paslaugą ir kuo geriau panaudoti nacionaliniu ir Europos lygmeniu jau turimus jutiklius ir žinias. Valstybės narės taip pat labai aiškiai nurodė, kaip reikėtų atsižvelgti į saugumo klausimus – SST jutikliai ir toliau turi būti valdomi nacionaliniu lygmeniu. SST informacijos konfidencialumas buvo apibrėžtas kaip pagrindinis SST duomenų politikos principas (pvz., visa informacija turi būti įslaptinta ir išslaptinama tik konkrečiu atveju, kai to prireikia).

Tokios nuostatos priežastis oficialiai neįtvirtinta, tačiau aptarta daugelyje diskusijų – Europos SST paslauga pasižymi saugumo aspektais (ja sudaroma galimybė rinkti žvalgybos informaciją apie valstybių civilinę ir karinę kosmoso infrastruktūrą ir veiksmus), o šioje srityje kompetenciją turi bei jos klausimus spręsti gali ES, o ne EKA. Pagal SESV ES suteikiama kompetencija koordinuoti kosminės veiklos vykdymą, taip pat kompetencija spręsti saugumo klausimus, pvz., kylančius vykdant SST. ES turi būtinus teisinius pajėgumus įdiegti SST valdymo mechanizmus ir parengti SST duomenų politiką.

EKA, kita vertus, yra pasaulinio lygio MTTP agentūra, kurios paskirtis – nustatyti ir įgyvendinti mokslo, technologijų ir kosmoso taikmenų kūrimo programas. EKA nesukurta atlikti tokio pobūdžio sudėtingą politikos ir teisėkūros darbą, kokio reikia norint sukurti SST sistemą, kurios įrenginiai yra daugiausia kariuomenės rankose; be to, EKA paskirtis nėra teikti kosmoso paslaugas (tai pabrėžiama pačios EKA politikos dokumentuose).

Be abejo, valstybės narės galėtų įsteigti naują organizaciją, skirtą koordinuoti SSA veiklą. Ji turėtų turėti daug savybių, kurias ES jau turi. Todėl įsteigus tokią naują organizaciją atsirastų dubliavimasis ir neveiksmingumas. Be to, kai kurios valstybės narės išreiškė susirūpinimą, kad pasirinkus alternatyvą už ES sistemos ribų tos valstybės narės, kurios šiuo metu jau turi tam tikrus jutiklių pajėgumus, gali įgyti vyraujantį vaidmenį ir taip trukdyti kitoms valstybėms narėms kurti savo pajėgumus ir teikti tikrai europietišką paslaugą.

Galiausiai ES nesiekia pakeisti valstybių narių iniciatyvų, kurių šios ėmėsi pavieniui ar dalyvaudamos EKA veikloje. Ji siekia papildyti valstybių narių lygmeniu vykdomus veiksmus ir stiprinti koordinavimą tais atvejais, kai jo reikia bendriems tikslams pasiekti.

ES dalyvavimas yra būtinas siekiant sukaupti investicijas tam tikriems kosmoso projektams finansuoti, nustatyti valdymo tvarką, apibrėžti duomenų politiką ir užtikrinti, kad turimi ir būsimi pajėgumai būtų koordinuotai ir veiksmingai sutelkiami darbui, taip užtikrinant tvirtą ir sąveikią sistemą, kuri būtų naudinga visoms susijusioms Europos suinteresuotosioms šalims.

Be to, siūlomu ES veiksmu nesiekiama pakeisti ar dubliuoti esamas tarptautines arba daugiašales mažinimo priemones, kaip antai JT kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gaires arba ES pasiūlymą dėl tarptautinio Veiklos atvirame kosmose kodekso. Šiomis priemonėmis esama problema nebus išspręsta, tačiau augantis kosminių šiukšlių kiekis ilgainiui sumažės.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Ankstesnės patirties šioje srityje nėra. Tačiau jei dalijamasi informacija ir duomenimis, papildoma nauda yra neabejotina.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlyme KOM (2011) 814 galutinis dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo paminėtas poreikis apsaugoti sistemą SSA sistema (15 konstatuojamoji dalis, 3c straipsnis) ir numatytas tokios veiklos finansavimas (7.1a straipsnis), nedarant poveikio teisėkūros procedūros ir kitos DFP rezultatams.

Tokiu pačiu būdu reikia apsaugoti ir COPERNICUS kosmoso segmentą. Taigi COPERNICUS galėtų prisidėti prie SST veiklos finansavimo, atsižvelgiant į kitos DFP rezultatus.

Be to, šis pasiūlymas dera su kosmoso ir saugumo mokslinių tyrimų tikslais pagal siūlomą programą „Horizontas 2020“ (COM (2011) 809 galutinis), ir su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos tikslais pagal siūlomą Vidaus saugumo fondo reglamentą (COM (2011) 753 galutinis); šiuo pasiūlymu taip pat bus kuriama sąveika su šiais tikslais. Lėšų SST veiklos finansavimui galima gauti pagal abi priemones, nedarant poveikio teisėkūros procedūros ir kitos DFP rezultatams.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ý  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– ý  Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2020 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[27]

ý Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[28]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Sąjungos lėšų SST paramos programai bus skiriama iš kitų atitinkamų programų, numatytų kitoje DFP, griežtai laikantis jų teisinio pagrindo. Šios atitinkamos programos gali apimti GALILEO, „Horizontas 2020“ ir ES vidaus saugumo fondą. Bus taikomi šiose programose nustatyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai.

Neatsižvelgiant į programose, iš kurių skiriama lėšų SST programai, nustatytus stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės rezultatus ir veiksmingiausią išteklių panaudojimą bus įdiegta speciali stebėsenos sistema. Stebėsena bus vykdoma visą programos laikotarpį. Ji bus grindžiama paramos gavėjų atsiliepimais apie programos vykdymą.

Atliktas išplėstinis poveikio vertinimas, apimantis ex ante vertinimo reikalavimus. Atlikus esamų politikos galimybių lyginamąjį vertinimą buvo nustatyta tinkamiausia politikos galimybė ir įvertintas jos poveikis, rizika, prielaidos ir ekonominis efektyvumas. Šis pasiūlymas visiškai atitinka vertinimo išvadas.

Tarpinis programos vertinimas bus atliktas penktaisiais programos įgyvendinimo metais, taigi likus pakankamai laiko kitai daugiametei finansinei programai parengti. Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio bus skiriama gautiems rezultatams ir programos įgyvendinimo kokybės aspektams. Taip pat bus atliktas baigiamasis vertinimas.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Dotacijų susitarimų, pasirašytų su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir EUSC, vykdymas: manoma, kad rizika nedidelė, nes paramos gavėjos yra viešojo administravimo institucijos.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Kadangi lėšos SST paramos programos finansavimui bus skirtos iš esamų programų pagal kitą DFP, bus taikomi šiose programose numatyti kontrolės mechanizmai. Neatsižvelgiant į šiuos mechanizmus, programos paramos gavėjų (dalyvaujančių valstybių narių viešojo administravimo institucijų ir EUSC) pasirašytame dotacijų susitarime nustatytos veiklos, kuriai skiriama dotacija, finansavimo sąlygos, įskaitant skyrių dėl kontrolės metodų. Visos programoje dalyvaujančios administravimo institucijos įsipareigoja laikytis Komisijos finansinių ir administracinių taisyklių, taikomų išlaidoms.

Kiek tai susiję su Komisija, Finansinio reglamento nuostatos taikomos finansų skyriaus įsipareigojimų ir mokėjimų ex ante patikrai ir rašytinėms deklaracijoms, kurias turės pateikti leidimus suteikiantis pareigūnas (angl. AOSD). Už dotacijų ir susijusių mokėjimų administracinę stebėseną bus atsakingos centrinės Komisijos tarnybos. Ypač daug dėmesio bus skirta išlaidų pobūdžiui (tinkamumas finansuoti) ir patvirtinamųjų ir susijusių dokumentų patikrai.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Kadangi lėšos SST paramos programos finansavimui bus skirtos iš esamų programų pagal kitą DFP, bus atitinkamai taikomos šiose programose nustatytos sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės. Neatsižvelgiant į šias priemones, pagal šį sprendimą sudarytuose susitarimuose numatyta, kad Komisija arba jos įgaliotas atstovas atlieka priežiūrą ir finansų kontrolę, o Audito Rūmai arba OLAF atlieka auditą, prireikus – vietoje.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės (netaikoma)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija…......................................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė * || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas…...…...........................................] || DA / NDA ([29]) || ELPA[30] šalių || šalių kandidačių[31] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1.1 || 02.04.01.01 [02.02.02.01] Kosmoso moksliniai tyrimai || DA || TAIP || NE || TAIP || NE

1.1 || 02.04.01.02 [02.02.03.02] Saugumo moksliniai tyrimai || DA || TAIP || NE || TAIP || NE

1.1 || 02.05.01 Europos palydovinės navigacijos programos (EGNOS ir GALILEO) || DA || TAIP || NE || TAIP || NE

1.1 || 02.01.05.03 Kitos mokslinių tyrimų valdymo išlaidos || NDA || TAIP || NE || TAIP || NE

1.1 || 02.01.04.05 Europos palydovinės navigacijos programos (EGNOS ir GALILEO) – administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP || NE || TAIP || NE

3.1 || 18.05.08 Terorizmo prevencija, parengtis ir terorizmo padarinių valdymas || DA || TAIP || NE || NE || NE

5 || XX.01.01.01 Išlaidos institucijoje dirbančiam personalui || NDA || TAIP || NE || NE || NE

5 || XX.01.02.01 Institucijoje dirbantis išorės personalas || NDA || TAIP || NE || NE || NE

5 || XX.01.02.11 Kitos institucijos valdymo išlaidos || NDA || TAIP || NE || NE || NE

5 || XX.01.03.01 Išlaidos Komisijos įrangai, baldams ir paslaugoms || NDA || TAIP || NE || NE || NE

*          Biudžeto eilutės nurodytos pagal dabartinę 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą ir nedarant įtakos naujai 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai. Be to, nomenklatūros biudžeto eilutės nurodytos pagal teisėkūros pasiūlymus dėl programų „Horizontas 2020“ bei GALILEO ir Vidaus saugumo fondo; atsižvelgiant galutinio biudžeto nomenklatūrą jos gali būti atitinkamai pakeistos.

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1.1 || Pažangus ir integracinis augimas

Įmonių ir pramonės GD* || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO ||

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

02.04.01.01 [02.02.02.01] || Įsipareigojimai || (1) || 0,640 || 0,960 || 1,280 || 1,600 || 1,760 || 1,920 || 1,920 || 10,080 ||

Mokėjimai || (2) || 0,640 || 0,960 || 1,280 || 1,600 || 1,760 || 1,920 || 1,920 || 10,080 ||

02.04.01.02 [02.02.03.02] || Įsipareigojimai || (1) || 0,480 || 0,720 || 0,960 || 1,200 || 1,320 || 1,440 || 1,440 || 7,560 ||

Mokėjimai || (2) || 0,480 || 0,720 || 0,960 || 1,200 || 1,320 || 1,440 || 1,440 || 7,560 ||

02.05.01 || Įsipareigojimai || (1) || 2,880 || 4,320 || 5,760 || 7,200 || 7,920 || 8,640 || 8,640 || 45,360 ||

Mokėjimai || (2) || 2,880 || 4,320 || 5,760 || 7,200 || 7,920 || 8,640 || 8,640 || 45,360 ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[32]** || || || || || || || || ||

02.01.05.03 || || (3) || 0,072 || 0,072 || 0,072 || 0,072 || 0,072 || 0,072 || 0,072 || 0,504

02.01.04.05 || || || 0,028 || 0,028 || 0,028 || 0,028 || 0,028 || 0,028 || 0,028 || 0,196

Iš viso asignavimų <….> Įmonių ir pramonės GD || Įsipareigojimai || =1+1a+3 || 4,100 || 6,100 || 8,100 || 10,100 || 11,100 || 12,100 || 12,100 || 63,700 ||

Mokėjimai || =2+2a +3 || 4,100 || 6,100 || 8,100 || 10,100 || 11,100 || 12,100 || 12,100 || 63,700 ||

* lentelėje nurodytos lėšos SST paramos programai, skiriamos iš kitų atitinkamų programų, numatytų kitoje DFP. Šie skaičiai yra orientaciniai ir neturi įtakos galutiniam susitarimui dėl lėšų paskirstymo programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų sritims ir veiklai. Lėšų perskirstymas nenumatytas. Kiekvienai biudžeto eilutei nurodytos metinės sumos nustatytos paskirsčius bendrą metinę sumą, kurios reikia šiam pasiūlymui. Paskirstymas grindžiamas santykine kiekvienai programai skirta dalimi atsižvelgiant į bendrą sumą, numatytą atitinkamuose Komisijos pasiūlymuose (GALILEO – 72 proc., kosmoso moksliniams tyrimams – 16 proc., saugumo tyrimams – 12 proc.). Tačiau visos sumos yra orientacinės. Jas gali tekti koreguoti atsižvelgiant į galutinius teisėkūros procedūros dėl atitinkamų programų rezultatus ir diskusijas dėl kitos DFP. Lėšų taip pat galima skirti iš COPERNICUS programos atsižvelgiant į galutinius diskusijų dėl DFP rezultatus.

* * paskirstyta įvairioms biudžeto eilutėms: 72 proc. 02.01.05.03 ir 28 proc. 02.01.04.05.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 3.1 || Laisvė, saugumas ir teisingumas

Vidaus reikalų GD * || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

18.05.08 || Įsipareigojimai || (1) || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 7,000

Mokėjimai || (2) || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 7,000

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[33] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO asignavimų <….> Vidaus reikalų GD || Įsipareigojimai || =1+1a+3 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 7,000

Mokėjimai || =2+2a +3 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 1,000 || 7,000

* Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė (COM (2011) 753 galutinis, 2011 11 15), numatytas ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos finansavimas. Todėl lėšų SST paramos programai taip pat galima būtų skirti iš Vidaus saugumo fondo (angl. ISF). Lėšų perskirstymas nenumatytas. Be to, sumos yra tik orientacinės. Jas gali tekti koreguoti glaudžiai bendradarbiaujant su Vidaus reikalų GD ir atsižvelgiant į galutinius teisėkūros procedūros dėl programos rezultatus ir diskusijas dėl kitos DFP.

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 5,000 || 7,000 || 9,000 || 11,000 || 12,000 || 13,000 || 13,000 || 70,000

Mokėjimai || (5) || 5,000 || 7,000 || 9,000 || 11,000 || 12,000 || 13,000 || 13,000 || 70,000

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,700

IŠ VISO asignavimų <….> pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 5,100 || 7,100 || 9,100 || 11,100 || 12,100 || 13,100 || 13,100 || 70,700

Mokėjimai || =5+ 6 || 5,100 || 7,100 || 9,100 || 11,100 || 12,100 || 13,100 || 13,100 || 70,700

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Įmonių ir pramonės GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,096 || 0,191 || 0,0191 || 0,0191 || 0,0191 || 0,0191 || 0,0191 || 1,242

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,059 || 0,167 || 0,167 || 0,167 || 0,167 || 0,167 || 0,167 || 1,061

IŠ VISO Įmonių ir pramonės GD || Asignavimai || 0,155 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 2,303

IŠ VISO asignavimų <….> pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,155 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 2,303

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Iš viso asignavimų <….> pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 5,255 || 7,458 || 9,458 || 11,458 || 12,458 || 13,458 || 13,458 || 73,003

Mokėjimai || 5,255 || 7,458 || 9,458 || 11,458 || 12,458 || 13,458 || 13,458 || 73,003

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS Įdiegti ir eksploatuoti jutiklių tinklą ir apdorojimo funkciją || || || || || || || || || || || || || || || ||

– jutiklio funkcija || Produktas || || || 4,000 || || 5,500 || || 7,000 || || 9,000 || || 9,500 || || 10,000 || || 10,000 || || 55,000

– apdoroti duomenis || Paslauga || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS Sukurti ir teikti SST paslaugas || || || || || || || || || || || || || || || ||

– teikti paslaugas || Paslauga || || || 1,000 || || 1,500 || || 2,000 || || 2,000 || || 2,500 || || 3,000 || || 3,000 || || 15,000

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 5,000 || || 7,000 || || 9,000 || || 11,000 || || 12,000 || || 13,000 || || 13,000 || || 70,000

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,096 || 0,191 || 0,191 || 0,191 || 0,191 || 0,191 || 0,191 || 1,242

Kitos administracinės išlaidos || 0,059 || 0,167 || 0,167 || 0,167 || 0,167 || 0,167 || 0,167 || 1,061

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,155 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 2,303

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[34] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 0,155 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 0,358 || 2,303

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas (FTE))[35] ||

|| XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[36] || – būstinėje[37] || || || || || || ||

|| – delegacijose || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Vienas AD pareigūnas su programa susijusioms Komisijos funkcijoms valdyti – atlikti abiejų komitetų sekretoriato funkcijas (taip pat rengti dokumentus, kurie turi būti priimti), rengti metinę veiklos programą ir biudžetą, atlikti metinę subsidijų procedūrą, rūpintis tarptautiniais santykiais.

Išorės personalas || Vienas sutartininkas teikti pagalbą AD pareigūnui.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ý  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą) reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[38]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– ¨  Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– ý  Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

SST paramos programoje numatytas bendras valstybių narių finansavimas, įskaitant įnašus natūra. Tikslios sumos priklauso nuo dalyvaujančių valstybių narių ir turės būti nustatytos vėliau.

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– ý  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[39]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …........ || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               Žr. 2007 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos Tarybos rezoliuciją dėl Europos kosmoso politikos (Briuselis, 10037/07), kurioje numatyta sukurti Europos kosmoso politiką; 2008 m. rugsėjo 26 d. Tarybos rezoliucija „ Europos kosminės erdvės politikos plėtojimas“ (Tarybos dokumentas 13569/08); 2009 m. gegužės 29 d. Tarybos rezoliucija dėl „Kosmoso sektoriaus indėlio į inovacijas ir konkurencingumą, vykdant Europos ekonomikos atgaivinimo planą, ir tolesnės veiklos“ (10500/09); 2010 m. lapkričio 25 d. Tarybos rezoliucija „Pasaulinio masto uždaviniai: visapusiškai pasinaudoti Europos kosminių sistemų teikiamomis galimybėmis“ (16864/10); 2011 m. gegužės 31 d. Tarybos išvados „Piliečiams naudingos ES kosmoso strategijos rengimas“ ir 2011 m. gruodžio 6 d. Tarybos rezoliucija „Gairės dėl kosmoso pridėtinės vertės ir naudos Europos piliečių saugumui“ (18232/11).

[2]               2008 m. rugsėjo 26 d. Europos Sąjungos Tarybos rezoliucija „Europos kosminės erdvės politikos plėtojimas“, Briuselis, 13569/08.

[3]               Europos Parlamento ataskaita dėl Komisijos komunikato dėl piliečiams naudingos ES kosmoso strategijos rengimo (2011/2148 (INI)).

[4]               Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“, COM(2011) 152 galutinis, 2011 4 4.

[5]               OL C , , p. .

[6]               OL C , , p. .

[7]               2011 m. balandžio 4 d. COM(2011) 152.

[8]               CS 13569/08, 2008 9 29.

[9]               CS 16864/10, 2010 11 26.

[10]             CS 10901/11, 2011 5 31.

[11]             OL C 377, 2011 12 23, p. 1.

[12]             OL L 196, 2008 4 27, p. 1.

[13]             OL L 276, 2010 10 20, p. 1.

[14]             SEC(2011) 1247 galutinis, 2011 10 12.

[15]             Tarybos dokumentas 15715/11, 2011 10 24.

[16]             OL L 200, 2001 7 25, p. 5.

[17]             Tarybos dokumentas 14698/12, 2012 10 9.

[18]             OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[19]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[20]             CS 14698/12, 2012 10 9.

[21]             COM (2011) 814 galutinis, 2011 11 31. Nuoroda bus atnaujinta po priėmimo.

[22]             COM(2011) 811 galutinis, 2011 11 30. Nuoroda bus atnaujinta po priėmimo.

[23]             COM (2011) 753 galutinis, 2011 11 15. Nuoroda bus atnaujinta po priėmimo.

[24]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[25]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[26]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[27]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[28]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[29]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[30]             ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

[31]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[32]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[33]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[34]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[35]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis ekspertas delegacijoje („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[36]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[37]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[38]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[39]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.