5.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 356/43

—

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį apibrėžiant ir įgyvendinant iniciatyvą ir ragina jas skubiai imtis veiksmų visų atitinkamų sektorių politikos srityse ir visų pirma pasinaudojant teritorijų ir miestų planavimu numatyti žaliąją infrastruktūrą ir organizuoti jos kūrimą; akcentuoja, jog žaliosios infrastruktūros panaudojimo sėkmė iš esmės priklauso nuo efektyvaus daugiapakopio valdymo ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo;

—

prašo Komisijos kaip galima greičiau baigti rengti konkrečias įgyvendinimo gaires dėl žaliosios infrastruktūros integravimo į įvairias ES politikos sritis; prašo parengti papildomas miesto žaliosios infrastruktūros specifikacijas; žalioji infrastruktūra turėtų būti įtraukta į Europos tvarių miestų orientacinę sistemą ir būsimą Miestų plėtros tinklą;

—

pabrėžia, jog būtina kuo skubiau parengti priemones, kad žaliąją infrastruktūrą ir jos prioritetinį statusą būtų galima įtraukti į partnerystės susitarimus ir veiksmų finansavimo programas, kurios šiuo metu rengiamos struktūriniams ir sanglaudos fondams 2014–2020 m. laikotarpiui;

—

prašo Komisijos įtraukti į ES teisės aktus reikalavimus, kurie užkirstų kelią bet kokio grynojo biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų praradimui; prašo Komisijos toliau taikyti ir išplėsti su ekologija ir biologinės įvairovės atsparumu susijusias sąlygas skiriant ES finansavimą;

—

palankiai vertina tai, kad Komisija ketina kartu su EIB iki 2014 m. sukurti ES finansavimo priemonę, skirtą žaliosios infrastruktūros projektų vystytojams remti; pageidautų, kad vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įtrauktos į jos rengimo procesą;

—

palankiai vertina TEN-G iniciatyvą ir prašo, kad ji būtų laikoma tokios pačios svarbos visai Europai kaip transporto, energijos ir informacinių bei ryšių technologijų tinklai; prašo Komisijos išnagrinėti galimybes parengti ES teisės aktus šioje srityje;

Pranešėja

Annabelle JAEGER (Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regiono tarybos narė, FR / ESP)

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“

COM(2013) 249 final

1.

labai palankiai vertina Komisijos komunikatą „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“, kuris yra šios srities ES strategijos pagrindas. Jo nuomone, pateikti pasiūlymai yra labai svarbūs norint iki 2020 m. pasiekti ES tikslus, susijusius su efektyviu išteklių naudojimu, socialine ir regionine sanglauda, tvariu ir pažangiu augimu, patrauklumu, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio kokybės gerinimu, apsauga nuo gamtinio pavojaus rizikos, tvaraus miesto modelio viešinimu, darbo vietų vietinėse mažosiose ir vidutinėse įmonėse išlaikymu ir kūrimu, visuomenės sveikatos gerinimu ir kova su nelygybe; tai turi derėti su ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. tikslais ir Paukščių bei Buveinių direktyvomis bei „Natura 2000“ vietovių junglumu (1);

2.

tikisi, kad žaliosios infrastruktūros naudojimas ES padės pasiekti ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. antrąjį tikslą – iki 2020 m. atkurti bent 15 proc. nualintų ekosistemų, taip pat sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir atkurti ekosistemas ne tik „Natura 2000“ vietovėse bet ir visoje Europoje;

3.

be to, mano, kad tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmeniu iki šiol įgyvendintomis įvairiomis strategijomis ir programomis kol kas nepasiekta rezultatų, kurie padėtų išspręsti su biologine įvairove susijusias problemas; sutariama, kad, siekiant spręsti biologinės įvairovės nykimo problemą, būtina persvarstyti mūsų gamybos ir vartojimo modelius, kurie yra pagrindiniai šio nykimo veiksniai, kadangi jie naikina natūralias buveines, lemia jų fragmentaciją ir sukelia įvairiopą taršą. Jei to nebus padaryta, Biologinės įvairovės konvencijoje ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. prisiimtais naujais įsipareigojimai nieko nepasieksime;

4.

taigi pabrėžia, kad Komisijai tenka esminis vaidmuo viešinant įvairias sritis apimančią žaliąja infrastruktūra grindžiamą strategiją, nes tai precedento neturinti galimybė visoms Europos nacionalinėms, vietos ir regionų vyriausybėms, verslui, mokslininkams, asociacijoms ir plačiajai visuomenei dirbti kartu siekiant ekonomikos, visuomenės ir biosferos darnaus sambūvio;

5.

teigiamai vertina siūlomą apibrėžtį, kuri susieja rūšis ir buveines su ekosistemų kokybe visais lygmenimis, įskaitant miesto teritorijas, didelę saugomų ir paprastesnių teritorijų biologinę įvairovę, natūralius ir dirbtinius gamta pagrįstus sprendimus, tačiau mano, kad pasirodysiančiuose įgyvendinimo vadovuose ši apibrėžtis turėtų būti paaiškinta konkrečiomis sąvokomis, įskaitant pralaidumo ir tinkamumo gyviesiems organizmams sąvokas. Todėl šiuo požiūriu svarbu pabrėžti, jog visais atvejais turi būti kuriamos ir naudojamos ekologijos ir veiklos sąsajas;

6.

džiaugiasi, kad pripažįstama gerai veikiančių ekosistemų teikiama daugiariopa ekonominė, aplinkosauginė, apsaugos nuo pavojų ir socialinė nauda, ir pabrėžia, jog šis utilitarinis žmonėms naudingų prekių gamybos ar paslaugų teikimo aspektas turėtų būti visada naudojamas gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos etiniams aspektams paremti;

7.

nurodo, kad žaliosios infrastruktūros sąvoka pagal savo pobūdį apima daugiau nei administracinius ir teritorinius vienetus ir kad jos plėtojimas, apsauga ar jai keliamas pavojus visų pirma priklauso nuo valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų teritorijų planavimo ir gamtos išteklių apsaugos politikos;

8.

palankiai vertina ir remia šį holistinį požiūrį, susiejantį žaliąją infrastruktūrą su prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo veiksmais. Komitetas pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant šią strategiją pagrindinis vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms;

9.

tvirtina, kad bendrųjų sąnaudų, apimančių išorės sąnaudas, kurios šiuo metu tenka visuomenei, požiūriu žaliąją infrastruktūrą išsaugoti, kurti ir išlaikyti vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu yra gerokai pigiau negu pilkąją infrastruktūrą. Gamtos paskatintiems ar ja paremtiems sprendimams, suderintiems su biologine įvairove (ekologinė inžinerija), palyginti su tradiciniais sprendimais, reikia mažiau energijos, išlaikymo ir priežiūros, todėl jie yra veiksmingesni ir tvaresni;

10.

pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti visų pirma ekosistemų būklės blogėjimo prevencijai ir nualintų ekosistemų funkcijų atkūrimui, kadangi žmogaus veiklos sutrikdytos ekologinės pusiausvyros padarinių valdymo priemonės visada yra brangesnės, joms reikia daugiau laiko ir svarbiausia – jų rezultatai nėra užtikrinti;

11.

mano, kad, nors ekosistemų funkcijų ekonominis vertinimas gali būti naudingas tam tikrais atvejais atliekant ekonominės naudos analizę, padedančią apsispręsti susidūrus su vienas kitam prieštaraujančiais tikslais, jis pasižymi metodologiniais sunkumais, daugeliu atvejų netgi yra netinkamas ir turi akivaizdžių padarinių etikos srityje. Be to, reikia pabrėžti, kad yra kitas su biologinės įvairovės nykimu susijusių sąnaudų vertinimo būdas: apskaičiuoti ekologinio potencialo išlaikymo siekiant atkurti šio nykimo padarinius sąnaudas ir investicines sąnaudas, reikalingas išlaikyti arba pagerinti biologinės įvairovės būklę, siekiant užtikrinti ekosistemos funkcijų tęstinumą. Regionų komitetas pageidauja, kad pirmenybė būtų teikiama būtent šiam metodui;

12.

ragina visas vietos ir regionų valdžios institucijas žaliosios infrastruktūros planavimo ir organizavimo tikslais sutelkti pastangas visose susijusiose sektorių politikos srityse ir visų pirma pasinaudoti teritorijų planavimo ir urbanizacijos srityje turima kompetencija;

13.

prašo ES ir valstybių narių užtikrinti šiems uždaviniams įgyvendinti reikalingus žmogiškuosius, techninius ir finansinius išteklius (2);

14.

mano, kad teritorijų ir miestų planavimo srityje kova su dirvožemio funkcijų praradimu, intensyvesniu žemės naudojimu ir dirvožemio blogėjimu turi būti svarbiausias prioritetas. Dėl miestų driekos neturi būti prarandama natūrali aplinka, miškai ir žemės ūkio paskirties žemė ir kai kurios vietos ir regionų valdžios institucijos miestų ir regionų planavime jau pradėjo įvairiomis formomis įvesti žaliosios infrastruktūros ir„jokio grynojo praradimo“ sąvokas.

15.

taip pat primena, kad pritaria valstybių narių atnaujintoms diskusijoms siekiant priimti bendrą ES dirvožemio apsaugos ir jo funkcijos atkūrimo teisinę sistemą, kuri yra būtina priemonė šiam gyvybiškai svarbiam iššūkiui atremti (3);

16.

primena, jog miškininkystė įneša savo indėlį į žaliąją infrastruktūrą; šis indėlis gali būti aktyvus (miško tęstinumo atkūrimas arba ekologiška valdymo praktika) arba pasyvus (miško pakraščių apsauga). Ypač regionuose, kuriuose miškų nuosavybė suskaidyta ir privati, norint sukurti žaliąją infrastruktūrą, reikia steigti savininkų asociacijas ir užtikrinti gerą jų veikimą, o regionams ir vietos valdžios institucijoms suteikti šių privačių subjektų mobilizavimo priemones: žemės nuosavybės priemonių, mokymo, techninės paramos ir savitarpio pagalbos ar netgi finansinės paramos;

17.

atkreipia dėmesį į ES priimtus sprendimus dėl bendros žemės ūkio politikos 2014–2020 m. laikotarpiu ir kelia klausimą, kaip žalioji infrastruktūra turėtų būti efektyviai įgyvendinta šiose srityse iki 2020 m. Taigi Regionų komitetas patvirtina kompetentingų institucijų veiksmų svarbą: žaliąją infrastruktūrą jos turi laikyti viena savo veiklos išteklių panaudojimo biologinei įvairovei išsaugoti ir atkurti gairių, didindamos tiesioginių išmokų ekologiškai svarbiose vietovėse panaudojimą ekologijos tikslais ir ERPF lėšų panaudojimą, įskaitant agrarinės aplinkosaugos priemonių lokalizavimą ir šioms priemonėms skiriamus biudžeto asignavimus. Kartu jos privalo išlaisvinti išteklius žemės ūkio aplinkos biologinei įvairovei atkurti, visų pirma remdamos ekologinį ūkininkavimą ir agrarinę miškininkystę;

18.

siekiant skatinti tvarų žemės ūkį ir miškininkystę žaliojoje infrastruktūroje, mano, kad ekologiškos kilmės statybos medžiagų vystymas yra būtinas kaimo ir miesto solidarumui užtikrinti, kadangi miestuose ir pilkajai infrastruktūrai naudojant tradicines statybines medžiagas daromas didelis spaudimas kaimo ir net jūrų aplinkai. Labai svarbu skatinti naudoti medieną ir kitas su žemės ūkiu susijusias arba įprastines kultūras papildančias medžiagas (šiaudus, kanapes, linus, vilną ir kt.), kad tai būtų naudinga susijusiems vietos dalyviams. RK mano, kad reikia skatinti vietos ekonomikos augimo dinamiką, visų pirma teikti pagalbą sektorių struktūros tobulinimui, investicijoms į pramoninio perdirbimo įrankius, tačiau kartu struktūruoti rinką vykdant pavyzdinius viešuosius pirkimus arba numatant paskatas juos naudojančioms bendruomenėms. Taip pat reikia plėtoti mokslinių tyrimų programas, kuriose būtų tiriamos šių medžiagų techninės savybės ir deramos jų gamybos sąlygos, išsaugančios ekosistemas. Galiausiai, būtina įvesti tinkamą ženklinimą, kad naudotojai būtų informuojami apie medžiagų kilmę ir auginimo sąlygas;

19.

pabrėžia, kad žaliosios infrastruktūros diegimo sėkmė priklauso nuo visų valdymo lygmenų bendradarbiavimo ir veiksmingo daugiapakopio valdymo principų įgyvendinimo bei nuo visų subjektų, visų suinteresuotųjų šalių ir net plačiosios visuomenės dalyvavimo vietos lygmeniu jos kūrimo ir įgyvendinimo procese;

20.

pasisako už dalyvavimu pagrįstą požiūrį, pagal kurį su teritorijų planavimu ir erdvės naudojimu tiesiogiai susiję subjektai, ypač vietos bendruomenės, sukurs reikiamas ir viena kitą papildančias, principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas iniciatyvas (4);

21.

pažymi didelį visuomenės natūralių gamtinių zonų mieste poreikį; tai apima ne tik įvairių formų žaliųjų zonų (poilsio ir laisvalaikio, sodininkystės ir žemės ūkio veiklos, kraštovaizdžio ir aplinkos gražinimo, nepaliestų gamtos erdvių ir pan.), poreikį bet ir su juo susijusį gerovės pojūtį, taip pat visuomenės sveikatą, kovą su ekonomine ir socialine nelygybe; šių poreikių patenkinimas, savaime suprantama, svarbus patiems jauniausiems, tačiau taip pat ir patiems vyriausiems ir nepalankias sąlygas turintiems asmenims;

22.

su susidomėjimu stebi ir skatina piliečių iniciatyvas, susijusias su žaliąja infrastruktūra miestuose ir priemiesčiuose (dalyvaujamieji biologinės įvairovės aprašai, dalyvavimas nustatant naujas biologine įvairove pasižyminčias miesto zonas, urbanistinių dykrų ir apleistų vietų pertvarkymas, bendri sodai ir kt.); Visų šių vietovių sujungimas nemotorinių transportų priemonių maršrutais turi didelę svarbą žmonių gyvenimo kokybės gerinimui.

23.

pažymi, kad žalioji infrastruktūra skatina mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios atveria daug vystymosi galimybių projektuotojams, pavyzdžiui, susijusių su sienų ir stogų apželdinimu ar ekologišku restauravimu; vis dėlto Komitetas patikslina, kad žaliosios infrastruktūros teikiama reali nauda, pavyzdžiui, prisitaikymo prie klimato srityje, priklauso nuo jos diegimo kokybės. Turi būti skatinami tik prie klimato ir biologinės įvairovės priderinti funkciniai sprendimai;

24.

pritaria Komisijos pasiūlymui su inovacijų procesu susijusią riziką sumažinti finansinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, rizikos pasidalijimo praktika) ir jos ketinimui remti viešomis ir privačiomis lėšomis finansuojamus projektus;

25.

su susidomėjimu stebi atsirandančias naujas su žaliąja infrastruktūra susijusias darbo vietas: ekologinė inžinerija restauravimo srityje, nualintų ekosistemų priežiūra ir atkūrimas, ir pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į netiesiogines ar antrines darbo vietas (augalinės kilmės medžiagų gamyba, ūkininkavimo sektoriai ir kt.). Regionai ir vietos valdžios institucijos, kurios yra atsakingos už ekonomikos vystymą, turėtų sudaryti palankias sąlygas darbo vietų kūrimo procesui ir jį remti;

26.

mano, kad žalioji infrastruktūra remiasi ekosistemomis ir žmonių kultūra; ir viena ir kita labai skiriasi dėl biogeografinių ir istorinių priežasčių. Tai savo ruožtu skatina plėtoti vietos ekonominius sektorius ir darbo vietas, kurių negalima perkelti. Todėl RK primena, kad šiuo metu vyksta ES viešųjų pirkimų teisės aktų persvarstymas ir kad Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos komitetas 2013 m. sausio 11 d. paaiškino, kad sudarydamos sutartis perkančiosios organizacijos privalo visų pirma remtis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. RK pritaria EP pozicijai, kad be kainos ir sąnaudų šis kriterijus turėtų apimti ir vertinimą kokybės, aplinkos arba socialiniu požiūriais, pavyzdžiui, socialinius, aplinkos ir inovatyvius ypatumus, įskaitant tam tikrais atvejais, trumpalaikių viešųjų pirkimų ekonominį veiksmingumą;

27.

prašo Komisijos kuo skubiau parengti tikslius ir konkrečius praktinius įgyvendinimo vadovus, kurie padėtų žaliąją infrastruktūrą integruoti į įvairias Sąjungos politikos sritis, ir siūlo žaliosios infrastruktūros propagavimo veiksmus jau vykdančius regionus ir vietos valdžios institucijas įtraukti į jų rengimo procesą, kad kartu su Komisija būtų parengtos vietos lygmeniui pritaikytos šio vadovo redakcijos, tikslesnės biotopų, teorinių ir praktinių žinių požiūriu; šiuo požiūriu pripažįsta, kad pirmosios gairės jau išdėstytos „Daugiariopos naudos sanglaudos politikos investicijų į gamtą ir žaliąją infrastruktūrą vadove“ (5);

28.

prašo parengti papildomas miesto žaliosios infrastruktūros specifikacijas, kurios taip pat padėtų sutelkti projektus įgyvendinant naujas priemones, susijusias su struktūriniais fondais, iš kurių 5 proc. lėšų numatoma skirti tvariai miestų plėtrai;

29.

pageidauja, kad žalioji infrastruktūra būtų įtraukta Europos tvarių miestų orientacinę sistemą (6), taip pat į pagal sanglaudos politiką 2014–2020 m. numatytą sukurti „miestų plėtros tinklą“;

30.

prašo ateityje persvarstant Direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo į ją įtraukti ir žaliosios infrastruktūros klausimą kaip papildomą kriterijų, pagal kurį nustatomas tikėtinas pasekmių mastas;

31.

pabrėžia, kad išanalizavus visus galimus alternatyvius žaliosios infrastruktūros pasiūlymus ir priėmus sprendimą dėl pilkosios infrastruktūros būtinybės, ją reikia kurti taip, kad būtų kuo labiau apribotas jos poveikis, paskui sumažintas liekamasis poveikis ir galiausiai nustatytos kompensacinės priemonės, įteisinamos atsižvelgiant į jų tinkamumą ekologiniu ir žemės požiūriu (7). Regionų komitetas ragina Komisiją į ES teisės aktus įtraukti visus šiuos reikalavimus atsižvelgiant į Europos Komisijos atliktą darbą pagal ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. 7b priemonę;

32.

palankiai vertina pasiūlymą iki 2017 m. parengti žaliosios infrastruktūros srityje pasiektos pažangos apžvalgą ir pažymi, kad regionai ir vietos valdžios institucijos yra pasirengę prie jos prisidėti ir šiuo tikslu sutelkti vietos lygmeniu veikiančių biologinės įvairovės, ekonominės veiklos, sveikatos, socialinės nelygybės ir kitų observatorijų pastangas, kad ES lygmeniui būtų perduodami reikiami duomenys;

33.

kelia žaliosios infrastruktūros veiksmingumo vertinimo klausimą ir pabrėžia būtinybę remti ekosistemų funkcinės būklės greito įvertinimo priemonės, kurią galėtų lengvai naudoti ir suprasti suinteresuotieji subjektai, kad įvertintų veiksmingumą ir kartu palygintų su pilkąja infrastruktūra, vystymą;

34.

mano, kad reikia sudaryti galimybę visapusiškai įvertinti pilkosios infrastruktūros ryšį su gamta, ir remia Komisijos pradėtą ekosistemų funkcijų ir jų naudos Europoje (angl. MAES) žemėlapių sudarymo ir vertinimo darbą; be to, pabrėžia būtinybę remti matavimo ir skaičiavimo priemonių ir metodikos kūrimą, nes tai padėtų remiantis gyvavimo ciklo analize skaidriai apibūdinti ekonominę veiklą ir produktus atsižvelgiant į jų ryšių su gamta ir ekosistemos funkcijomis visumą;

35.

rekomenduoja suorganizuoti plataus užmojo informavimo kampaniją, kurią vykdytų ES bendradarbiaudama su kitais valdymo lygmenimis ir kurią visų pirma galėtų pritaikyti vietos ir regionų valdžios institucijos (8) bei kiti vietos subjektai (asociacijos, įmonės ir kt.). Ši kampanija galėtų sutelkti dėmesį į trejopą žaliosios infrastruktūros naudą, t. y. aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę ir į valstybėse narėse taikomą gerąja praktiką;

36.

patvirtina, kad būtina aktyviau taikyti gerąją praktiką. Komisija kartu su kitomis institucijomis, asociacijomis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis, kurios jau turi šią informaciją, turi toliau nustatinėti, skleisti ir viešinti sėkmingą patirtį naudojantis diskusijų platforma ir reguliariai rengti susitikimus ir mokymus, kuriuos padedant Komisijai pasirengusios organizuoti vietos valdžios institucijos, kadangi joms tenka pagrindinis vaidmuo informuojant visuomenę apie žaliąją infrastruktūrą;

37.

ragina Europos Komisiją žaliosios infrastruktūros aspektus įtraukti į esamas ar būsimas Europos ekologinio ženklinimo programas, susijusias tiek su erdvėmis (natūralūs kaimo, priemiesčių ar miestų parkai ir kt.), tiek su produktais (medžiagos, statyba ir kt.);

38.

pripažįsta kryžminio finansavimo naudą siekiant sektorių politiką sutelkti į biologinės įvairovės problemą, tačiau pabrėžia, kad šį finansavimą gauti sunku dėl įvairių priežasčių, pradedant skirtingais finansinių priemonių pavadinimais ir baigiant sudėtinga finansų inžinerija; todėl prašo parengti tikslius naudojimo vadovus;

39.

pabrėžia, jog būtina kuo skubiau parengti priemones žaliajai infrastruktūrai ir jos prioritetiniam statusui įtraukti į partnerystės susitarimus ir veiksmų finansavimo programas, kurios šiuo metu rengiamos struktūriniams ir sanglaudos fondams 2014–2020 m. laikotarpiui, kad kompetentingos institucijos galėtų visapusiškai prisiimti atsakomybę už šios srities finansavimą; ragina kompetentingas regionų ar vietos valdžios institucijas pasinaudoti galimybėmis finansuoti vietovei pritaikytus žaliosios infrastruktūros sprendimus, siūlomus veiksmų programose, ir investuoti į būtinų tarpsektorinių gebėjimų stiprinimą, bendrą finansavimą ir tinkloveiką, kad būtų užtikrintas sėkmingas įgyvendinimas;

40.

pritaria, jog būtina numatyti žaliosios infrastruktūros projektų finansavimo priemonę, ir palankiai vertina komunikate nurodytą Komisijos ketinimą drauge su EIB iki 2014 m. sukurti specialią ES finansavimo priemonę, skirtą žaliosios infrastruktūros projektų vystytojams remti. Regionų komitetas pageidautų, kad vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įtrauktos į šios priemonės rengimo procesą.

41.

siūlo tam tikrą procentinę dalį visų pilkosios infrastruktūros plėtrai skiriamų ES subsidijų pervesti į Biologinės įvairovės fondą, kuris papildytų šią finansavimo priemonę; laikantis rekapitalizacijos logikos, šis fondas bus naudojamas žaliosios infrastruktūros kūrimui valstybėse narėse, kuriose vyrauja pilkoji infrastruktūra;

42.

ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas visais finansavimo lygmenimis toliau veiksmingai siekti, kad būtų nutrauktos neigiamą poveikį biologinei įvairovei darančios subsidijos ir mokestinės priemonės;

43.

prašo Komisijos išlaikyti ir išplėsti su ekologija (9) ir biologinės įvairovės atsparumu (10) susijusių sąlygų taikymą skiriant ES finansavimą, kad būtų įvertintas kiekvieno ES finansavimu remiamo projekto poveikis žaliajai infrastruktūrai ir biologinei įvairovei ir kad ši ES finansinė parama būtų atitinkamai koreguojama;

44.

prašo Komisijos savo 2014–2020 m. struktūrinių fondų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės laikotarpio vidurio peržiūroje identifikuoti ir išryškinti su žaliąja infrastruktūra susijusius veiksmus;

45.

ypač palankiai vertina TEN-G projektą ir prašo į visus preliminarius tyrimus įtraukti su Europos masto žaliąja infrastruktūra susijusį regionų ir vietos matmenį siekiant užtikrinti nuoseklumą, poveikio ekosistemų funkcijų atkūrimui veiksmingumą, taigi kartu ir biologinės įvairovės išsaugojimą, jos atsparumą klimato kaitai ir aukščiausią suinteresuotųjų subjektų pritarimo lygį;

46.

pageidautų, kad būtų pripažįstama, jog TEN-G yra svarbus visai Europai, kaip transporto, energijos ir informacinių bei ryšių technologijų tinklai, ir prašo Komisijos išnagrinėti galimybes parengti ES teisės aktus šioje srityje;

47.

skatina regionus ir vietos valdžios institucijas bendradarbiauti kuriant bendras ekologiškas jungtis, kad būtų užtikrinta žaliosios infrastruktūros darna, ir prašo Europos Komisijos šį tarpvalstybinį bendradarbiavimą įtraukti į bendrą ES lygmens sistemą;

48.

prašo ES žaliosios infrastruktūros iniciatyvą išplėsti už Europos ribų spartinant ES kaimynystės politikos investavimo į kaimo ir miesto žaliąją infrastruktūrą priemonių taikymą. Esamos iniciatyvos, tokios kaip „Emerald“, „Man and Biosphere“ ir „Pan-European Ecological Network“ galėtų įnešti savo indėlį šioje srityje;

49.

mano, kad Europos Komisijos pasiūlymai integruoti žaliąją infrastruktūrą į kitas Europos politikos sritis ir jos siūloma parama kitiems valdymo lygmenims, kad jie galėtų vystyti savo politiką šioje srityje, atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.