19.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 181/82

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas, ypač į 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl rimtų įvykių, kurie kelia pavojų krikščionių ir kitų religinių bendruomenių egzistavimui (1), į 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš krikščionių bendruomenes (2), į 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl masinių žiaurumų Džose, Nigerijoje (3), į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl religijos laisvės Pakistane (4), į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Irako, ypač mirties bausmės (Tariqo Azizo atvejis) ir išpuolių prieš krikščionių bendruomenes (5), į 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl krikščionių padėties religijos laisvės atžvilgiu (6), į 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte ir Sirijoje, ypač krikščionių bendruomenėse (7), ir į 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto (9),

—

atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą, kuriame ji smerkia išpuolius prieš krikščionių bendruomenę Pešavare, Pakistane,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo, taip pat į 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl religijos ar įsitikinimų laisvės, kuriose ji pabrėžia strateginę šios laisvės ir kovos su religine netolerancija svarbą,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į JT 1981 m. deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pranešimus religijos ir tikėjimo laisvės klausimais,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Europos Sąjunga ne kartą išreiškė savo įsipareigojimą saugoti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės privalo užtikrinti šias laisves visame pasaulyje; kadangi politiniai ir religiniai vadovai privalo visais lygmenimis kovoti su ekstremizmu ir skatinti asmenų ir religinių grupių tarpusavio pagarbą; kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir pilietinių laisvių vystymas yra bendras pagrindas, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga plėtoja ryšius su trečiosiomis šalimis ir kuris yra numatytas ES ir trečiųjų šalių susitarimams taikomoje demokratijos išlygoje;

B.

kadangi pagal tarptautines žmogaus teisių normas, ypač Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį, kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę pakeisti religiją arba tikėjimą ir laisvę vienam ar kartu su kitais, viešai arba privačiai išpažinti savo religiją ar tikėjimą laikant pamaldas, atliekant tikėjimo apeigas ir mokant jo; kadangi, JT žmogaus teisių komiteto nuomone, pagal religijos arba įsitikinimų laisvės principą užtikrinama visų tikėjimų, įskaitant teistinius, neteistinius ir ateistinius įsitikinimus, apsauga;

C.

kadangi keliose Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliucijose raginama, kad visos valstybės, laikydamosi tarptautinių dokumentų žmogaus teisių klausimais ir pasinaudodamos nacionaliniais teisės aktais imtųsi visų tinkamų priemonių kovoti su religinės netolerancijos skatinama neapykanta, diskriminacija, netolerancija ir smurto aktais, bauginimu ir prievarta, įskaitant išpuolius prieš religines vietas, ir skatinti su tikėjimo ar religijos laisve susijusių klausimų supratimą ir toleranciją bei pagarbą jiems;

D.

kadangi, remiantis įvairiais pranešimais, vis dažniau pasitaiko vyriausybės represijų ir socialinio priešiškumo prieš skirtingos religinės ar tikėjimo kilmės asmenis ir grupes, ypač Pakistane, Arabų pavasario valstybėse ir kai kuriose Afrikos dalyse; kadangi kai kuriais atvejais krikščionių bendruomenių padėtis tokia, kad kyla pavojus jų egzistavimui ateityje, o jei jos išnyktų, atitinkamose šalyse tai reikštų didelės religinio paveldo dalies praradimą,

E.

kadangi 2013 m. rugsėjo 4 d.„Jabhat al-Nusra“ grupuotės kovotojai (ši grupuotė susijusi su „Al-Qaeda“) įvykdė Sirijos miestelio Malulos užpuolimą;

F.

kadangi Malula yra krikščionybės Sirijoje simbolis ir kadangi joje šimtus metų taikiai gyveno įvairios religinės bendruomenės; kadangi kiekvieną rugsėjį visų religijų sirai šiame mieste dalyvaudavo Kryžiaus dienos festivalyje; kadangi Malula yra vienas iš trijų šalies miestų ir miestelių, kuriuose vietos gyventojai vis dar kalba aramaiškai;

G.

kadangi smurtiniai susirėmimai Maluloje yra pirmieji užpuolimai nuo smurtinės krizės Sirijoje pradžios, kurie buvo konkrečiai nukreipti į gerai žinomą krikščionių bendruomenę; kadangi bent keturi žmonės (Michael Thaalab, Antoine Thaalab, Sarkis Zakem ir Zaki Jabra) per šiuos susirėmimus žuvo, o keletas kitų (Shadi Thaalab, Jihad Thaalab, Moussa Shannis, Ghassan Shannis, Daoud Milaneh ir Atef Kalloumeh) buvo pagrobti arba dingo; kadangi nuo kovų mieste pradžios dauguma iš jo 5 000 gyventojų pabėgo į kaimyninius miestelius arba į Damaską; kadangi įvykiai Maluloje įrodo, jog Sirijos konfliktas įgyja vis labiau įgyją religinį pobūdį;

H.

kadangi Šv. Teklės (Mar Takla) vienuolynas visada buvo ir krikščionių, ir musulmonų religijų vienuolių ir našlaičių namai; kadangi apie 40 vienuolių ir našlaičių liko Maluloje nepaisydami intensyvių kovų, o dabar negali ištrūkti iš vienuolyno ir gyvena blogėjančiomis sąlygomis, nes trūksta vandens ir kitų išgyvenimui būtinų produktų;

I.

kadangi 2013 m. rugsėjo 22 d. per dviejų savižudžių įvykdytą ataką sprogusios bombos Visų Šventųjų bažnyčioje Kohati Gate, Pešavaro priemiestyje, nusinešė bent 82 žmonių gyvybę, o daugiau kaip 120 buvo sužeista;

J.

kadangi islamistinė grupuotė „Jundullah“, turinti ryšių su grupuote „Tehrik-i-Talibaan Pakistan“, prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį, teigdama, kad ji tęs atakas prieš krikščionis ir nemusulmonus, nes jie yra islamo priešai, ir nesustos tol, kol Jungtinės Amerikos Valstijos nenutrauks nepilotuojamų orlaivių atakų Pakistane; kadangi grupuotė „Tehrik-i-Talibaan Pakistan“ paneigė bet kokį dalyvavimą sprogdinimuose ir teigia neturinti jokių ryšių su „Jundullah“;

K.

kadangi Pakistano ministras pirmininkas Nawaz Sharif pasmerkė išpuolį, teigdamas, kad nekaltų žmonių puolimas prieštarauja islamo mokymui;

L.

kadangi krikščionys (jie sudaro 1,6 proc. Pakistano Islamo Respublikos gyventojų) kenčia nuo išankstinio nusistatymo prieš juos ir nuo pavienių gaujų smurto proveržių;

M.

kadangi dauguma Pakistano krikščionių gyvena nesaugiai, jie dažnai bijo būti įtariami šventvagyste (tai tema, galinti išprovokuoti smurto viešumoje proveržius);

N.

kadangi 2013 m. kovo 9 d. musulmonai Lahorėje padegė daugiau kaip 150 krikščionių namus ir dvi bažnyčias, atsakydami į įtarimą šventvagyste;

O.

kadangi Pakistano šventvagystės įstatymai yra tokie, kad religinėms mažumoms yra pavojinga laisvai reikšti mintis arba atvirai įsitraukti į religinę veiklą;

P.

kadangi Saeed Abedini, Irano ir Amerikos pastorius, kuris buvo kalinamas Irane nuo 2012 m. rugsėjo 26 d., 2013 m. sausio 27 d. Irano revoliucinio teismo buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už tai, kad jis sukėlė pavojų nacionaliniam saugumui sukurdamas krikščionių bažnyčių tinklą privačiuose namuose; kadangi yra duomenų, jog Saeed Abedini kalėjime patyrė fizinę ir psichologinę prievartą;

Q.

kadangi JT specialusis pranešėjas dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje pareiškė, jog krikščionims neturėtų būti taikoma sankcijų už jų tikėjimo skelbimą ir praktikavimą, todėl yra susirūpinęs dėl to, kad, jo turimomis žiniomis, krikščionys yra areštuojami ir teisiami už neaiškiai suformuluotus nusikaltimus nacionaliniam saugumui, o iš tikrųjų – už jų tikėjimo išpažinimą;

1.

griežtai smerkia neseniai įvykdytus išpuolius prieš krikščionis ir reiškia solidarumą su aukų šeimomis; dar kartą išreiškia gilų susirūpinimą dėl netolerancijos krikščionių bendruomenėms ir represijų prieš jas gausėjimo ir dėl įvykdytų smurto išpuolių, ypač Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse; primygtinai ragina atitinkamas vyriausybes užtikrinti, kad šių nusikaltimų vykdytojai ir visi už išpuolius ir kitus smurto veiksmus prieš krikščionis ar kitas religines mažumas atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami vykdant tinkamą procesą;

2.

griežtai smerkia visų formų diskriminaciją ir netoleranciją religijos ir įsitikinimų pagrindu bei smurtą prieš visas religines bendruomenes; dar kartą pabrėžia, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė;

3.

primena savo susirūpinimą dėl pastarųjų metų krikščionių bėgimo iš įvairių šalių, ypač Artimųjų Rytų šalių;

4.

yra susirūpinęs dėl dabartinės krikščionių padėties Sirijoje; smerkia grupuotės „Jabhat al-Nusra“ ir susijusių kovotojų veiksmus Maluloje ir jos apylinkėse; pažymi, kad iki dabar krikščionys ir musulmonai šiame miestelyje gyveno taikiai, taip pat per konfliktą, ir buvo sutarta, kad šis miestas turi likti taiki vieta; pripažįsta, kad Malulos ataka atskleidžia tik vieną Sirijos karo aspektą;

5.

pabrėžia, kad vienuolynai Maluloje turi būti saugomi siekiant išsaugoti gyvybes, religinę veiklą ir architektūrinį paveldą, taip pat tam, kad krikščionys ir musulmonai kartu galėtų taikiai gyventi;

6.

ragina nedelsiant teikti paramą ir humanitarinę pagalbą vienuolėms ir našlaičiams, kurie įstrigę Šv. Teklės (Mar Takla) vienuolyne; ragina visas susijusias konflikto puses leisti humanitarinėms grupėms patekti į vienuolyną;

7.

yra susirūpinęs dėl šių išpuolių pasekmių ir galimų pavojų krikščionių bendruomenei; supranta, kad krikščionys ir kitos bendruomenės pateko į kryžminę ugnį ir yra verčiami pasirinkti, kurioje pusėje kariauti kare, kuris vis labiau panėšėja į religinį karą;

8.

pabrėžia, kad visi dalyviai privalo ginti visas Sirijoje gyvenančias mažumas, įskaitant šiitus, alavitus, kurdus, drūzus ir krikščionis;

9.

griežtai smerkia išpuolį prieš Visų Šventųjų bažnyčią Pešavare ir kitus neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius;

10.

palankiai vertina tai, kad šiuos išpuolius plačiai pasmerkė politiniai veikėjai ir Pakistano pilietinės bendruomenės grupės;

11.

primygtinai ragina Pakistaną daryti viską, kas įmanoma, kad išpuolio prieš Visų Šventųjų bažnyčią Pešavare vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; ragina imtis ryžtingesnių veiksmų, kad būtų užtikrinta visų Pakistano piliečių (nesvarbu, kokia jų religija ar tikėjimas) apsauga ir būtų patrauktos atsakomybėn visos grupuotės ir pavieniai asmenys, atsakingi už teroro aktų kurstymą ir vykdymą;

12.

ragina Pakistano vyriausybę imtis veiksmų siekiant apsaugoti religiniu pagrindu vykdomo gaujų smurto aukas, aktyviai spręsti religinio priešiškumo visuomenėje atvejus, kovoti su religine netolerancija, smurto aktais, bauginimu ir vykdyti veiksmus, nukreiptus prieš įsitikinimą nebaudžiamumu;

13.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad krikščionys Pakistane susiduria su vis didesniais pavojais, atsižvelgiant į padažnėjusius išpuolius prieš šią mažumą, kaip antai islamo fanatikų vykdytas šimtų krikščionių persekiojimas kovo mėn. Lahorėje kaltinant šventvagiškomis kalbomis prieš islamą;

14.

yra labai susirūpinęs dėl bendros Pakistano religinių mažumų padėties, ypač krikščionių bažnyčių, kurioms grasina Talibanas ir kitos ekstremistinės grupuotės;

15.

reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad prieštaringai vertinamais šventvagystės įstatymais galima piktnaudžiauti ir kad tai gali daryti poveikį visų tikėjimų žmonėms Pakistane; ypač reiškia susirūpinimą dėl to, kad šventvagystės įstatymai, kuriems viešai prieštaravo paskutinysis ministras Shahbaz Bhattiand ir paskutinysis gubernatorius Salman Taseer, yra vis dažniau taikomi persekiojant krikščionis Pakistane;

16.

ragina Pakistano vyriausybę atlikti nuodugnią šventvagystės įstatymų ir jų dabartinio taikymo peržiūrą, ypač Baudžiamojo kodekso 295 B ir C skyrius, kuriuose už įtarimus šventvagyste numatoma privaloma laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (295 B ir C) arba netgi mirties bausmė (295 C);

17.

primena, kad religijos laisvę ir mažumų teises užtikrina Pakistano konstitucija; ragina visus Pakistano gyventojus dirbti kartu skatinant ir užtikrinant toleranciją ir tarpusavio supratimą;

18.

palankiai vertina priemones, kurių Pakistano vyriausybė ėmėsi nuo 2008 m. lapkričio mėn. siekdama apginti religinių mažumų interesus, pvz., tai, kad mažumų atstovams nustatyta penkių procentų kvota federaliniame užimtumo sektoriuje, pripažintos valstybinės nemusulmonų šventės ir paskelbta nacionalinė mažumų diena;

19.

yra giliai susirūpinęs dėl pastoriaus Saeedo Abedini likimo; jis išbuvo sulaikytas daugiau kaip metus ir nuteistas aštuonerius metus kalėti Irane dėl kaltinimų, susijusių su jo religiniais įsitikinimais;

20.

ragina Irano vyriausybę atleisti nuo bausmės ir nedelsiant paleisti Saeedą Abedini ir visus kitus asmenis, kurie sulaikyti arba kaltinami religiniu pagrindu;

21.

primena savo raginimą Iranui imtis veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į religijos ar tikėjimo laisvę, taip pat užtikrinti, kad teisės aktai ir praktika visiškai atitiktų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; atkreipia dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje taip pat reikalaujama, jog kiekvieno žmogaus teisė keisti religiją, jei jis taip nusprendžia, turi būti besąlygiškai ir visiškai užtikrina;

22.

palankiai vertina naujojo Irano prezidento Hassano Rouhani kalbas apie nuosaikumą ir religinę toleranciją; mano, kad ES turėtų įsitraukti į dialogą su Iranu žmogaus teisių klausimais;

23.

primena savo raginimą Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai sudarant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, bendradarbiaujant su jomis ir rengiant žmogaus teisių padėties ataskaitas didesnį dėmesį skirti religijos ar įsitikinimų laisvės klausimui ir religinių bendruomenių, įskaitant krikščionis, padėčiai;

24.

palankiai vertina tai, kad 2013 m. birželio 24 d. Taryba priėmė ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti šias gaires ir pasinaudoti visais jose pateiktais patarimais ir priemonėmis;

25.

remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, JT moterims, Sirijos vyriausybei, Sirijos nacionalinei tarybai, Pakistano vyriausybei ir parlamentui ir Irano vyriausybei ir parlamentui.