19.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 181/16

—

atsižvelgdamas į 2013 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1), visų pirma į 2013 m. biudžeto parengiamuosius veiksmus „Tarpinstitucinė sistema, skirta ilgalaikėms tendencijoms nustatyti“,

—

atsižvelgdamas į Sąjungos bendrajam biudžetui taikomą finansinį reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, visų pirma į jo 54 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir į 54 straipsnio e punktą, taip pat į jo taikymo taisykles,

—

atsižvelgdamas į įgyvendinant ESPAS (Europos strategijos ir politikos analizės sistemos) projektą Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (ESSSI) parengtą ataskaitą „Pasaulio tendencijos 2030 m. Piliečiai susijusiame ir policentriniame pasaulyje“ (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0265/2013),

A.

kadangi išgyvename greitų pokyčių laikotarpį – tai akivaizdu atsižvelgiant į galios, demografinių pokyčių, klimato kaitos, urbanizacijos ir technologijų dinamiką, – vis labiau būtina, kad visų jurisdikcijų politikos formuotojai labiau stengtųsi ištirti ir stebėti svarbiausias pasaulines tendencijas;

B.

kadangi Parlamento iniciatyva 2010 m. ES biudžete buvo numatyta, kad Komisija per dvejus metus turėtų įgyvendinti bandomąjį projektą, kurio tikslas būtų išnagrinėti galimybę įdiegti „tarpinstitucinę sistemą, skirtą ilgalaikėms pagrindinių politikos klausimų, kuriuos reikia spręsti Europos Sąjungoje, tendencijoms nustatyti“;

C.

kadangi 2012 m. ES biudžete buvo leista pereiti prie kito šio projekto etapo ir pradėti trejų metų (2012–2014 m.) trukmės parengiamuosius veiksmus, siekiant iki 2014 m. pabaigos įdiegti visapusiškai veikiančią ir visas svarbias ES institucijas apimančią Europos strategijos ir politikos analizės sistemą (ESPAS), plėtojant „glaudesnį įvairių ES institucijų ir įstaigų mokslinių tyrimų padalinių, kurie atlieka vidutinės trukmės ir ilgalaikių politikos tendencijų analizę, bendradarbiavimą“ (3);

D.

kadangi, įdiegus administraciniu lygmeniu veikiančią patikimą tarpinstitucinę sistemą, skirtą svarbiausioms tendencijoms, galinčioms daryti įtaką formuojant būsimos politikos padėtį, nustatyti ir pažymėti, ES institucijos galėtų geriau pasirengti iššūkiams ir į juos reaguoti, taip pat apibrėžti ateinantiems metams skirtus nuoseklius strateginius pasiūlymus;

E.

kadangi tokia patikima ir pripažinta sistema galėtų būti svarstymų pagrindas rengiant ES biudžetą ir nustatant kasmetinius bei daugiamečius politinius prioritetus ir labiau tiesiogiai susiejant finansinius išteklius su politikos prioritetais;

F.

kadangi moterims negali būti suteikta galia nepripažinus ir veiksmingai neįgyvendinus jų teisių; kadangi ESPAS galėtų būti teikiama veiksminga įvairių problemų: nuo politinės galios iki kovos su įvairia moterų diskriminacija, su kuriomis susiduriama skatinant lyčių lygybę, analizė;

G.

kadangi pirmojoje pagal ESPAS projektą parengtoje ataskaitoje „Pasaulio tendencijos 2030 m. Piliečiai susijusiame ir policentriniame pasaulyje“, kurią pavedė parengti ESSSI, nustatytos kelios pasaulinės tendencijos, kurios, tikėtina, ateinančiais dešimtmečiais gali daryti įtaką formuojant pasaulį;

H.

kadangi šios tendencijos yra visų pirma didėjantis asmenų įgalinimas, kurį iš dalies skatina technologijų raida, didesnė tvaraus vystymosi, kurį sunkina klimato kaitos poveikis, svarba didėjančio išteklių trūkumo ir nuolatinio skurdo aplinkybėmis ir tarptautinės sistemos, kuriai būdingas valdžios iš valstybių atėmimas ir didėjančios valdymo spragos, nes įprastomis tarpvalstybinių santykių priemonėmis negalima tinkamai reaguoti į visuomenės poreikius, atsiradimas;

1.

mano, kad nuoseklus ir veiksmingas ES politikos formavimas vis labiau priklausys nuo laiku nustatomų šių ilgalaikių pasaulinių tendencijų, kurios susijusios su Sąjungai kylančiais iššūkiais ir jos pasirinkimo galimybėmis vis sudėtingesniame ir susijusiame pasaulyje;

2.

pabrėžia, kaip svarbu, kad ES institucijos veiksmingai bendradarbiautų siekdamos stebėti ir analizuoti šias ilgalaikes tendencijas, taip pat bendradarbiautų ir palaikytų ryšius su kitais veikėjais, įskaitant platesnę mokslinius tyrimus atliekančių mokslininkų bendruomenę Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kurie yra suinteresuoti išspręsti panašius klausimus trečiosiose šalyse; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu toliau stiprinti veiksmingus pajėgumus teikti nepriklausomas aukštos kokybės tarpinstitucines analizes ir konsultacijas pagrindinių tendencijų, su kuriomis politikos formuotojai susiduria ES sistemoje, klausimais;

3.

nurodo, kad laikantis subsidiarumo principo ilgalaikių socialinių ir ekonominių strategijų kūrimas ir politikos įgyvendinimas ES yra įvairių viešųjų organizacijų, pvz., ES institucijų, vyriausybių ministerijų, regionų ar vietos valdžios institucijų skyrių ir konkrečių agentūrų, atsakomybė; atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant ilgalaikes strategijas, be valstybių narių viešųjų įstaigų ir ES institucijų, dalyvauja ir ekonominiai ir socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys; todėl pažymi, kad turi būti taikomas daugiapakopio valdymo metodas;

4.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog sanglaudos politika yra daugiametė, ilgalaikė ir horizontalaus pobūdžio, ji būtinai turi turėti svarbų perspektyvinio planavimo aspektą, ir turint mintyje tai, kad jai skiriama didelė ES biudžeto dalis, jai turi būti skiriamas nemažas dėmesys vykdant visą perspektyvinį biudžeto planavimą;

5.

mano, kad politikos formavimas, susijęs su sanglaudos politika ir kitomis sritimis, vis labiau priklauso nuo laiku nustatomų ilgalaikių pasaulinių tendencijų; šiuo atžvilgiu pažymi tokias įvairias perspektyvines ataskaitas kaip „Projektas „Europa 2030“ (svarstymų grupės ataskaita Europos Vadovų Tarybai dėl „ES 2030“ ateities) ir „Pasaulinės tendencijos 2030 m. Piliečiai tarpusavyje susijusiame ir policentriniame pasaulyje“, kurias parengė Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (ESSSI), įgyvendindamas Europos strategijos ir politikos analizės sistemos (ESPAS) projektą; rekomenduoja glaudžiau koordinuoti tokias ataskaitų rengimo iniciatyvas;

6.

ragina lyčių aspektą kaip kovos su žmogaus teisių pažeidimais, diskriminacija ir skurdu priemonę įtraukti į ilgalaikių pasaulinių tendencijų ir būsimų ataskaitų vertinimą;

7.

itin palankiai vertina rezultatus, kurių iki šiol pasiekta administraciniu lygmeniu įgyvendinant 2010–2011 m. bandomąjį projektą ir 2012–2014 m. parengiamuosius veiksmus, skirtus Europos strategijos ir politikos analizės sistemai (ESPAS) sukurti, siekiant padėti nustatyti ilgalaikes svarbiausių klausimų, kuriuos reikia spręsti Sąjungoje, tendencijas, ir primygtinai rekomenduoja tęsti šiuos procesus pasibaigus dabartinių parengiamųjų veiksmų etapui; taip pat mano, kad kuriant šią sistemą turėtų dalyvauti visų susijusių ES institucijų ir įstaigų, įskaitant Regionų komitetą, darbuotojai; mano, kad ataskaitų teikimo mechanizmas turi būti aptariamas diskusijoje dalyvaujant visoms susijusioms interesų grupėms, įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms;

8.

primygtinai ragina keturias šiuo metu įgyvendinant EPSAS projektą dalyvaujančias institucijas ir įstaigas – Komisiją, Parlamentą, Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą – parengti ir pasirašyti kokį nors tarpinstitucinį susitarimą, kurį idealiu atveju reikėtų sudaryti 2014 m. pavasarį, o kiekvienas partneris turėtų įsipareigoti nuolat palaikyti šį susitarimą ir dalyvauti su juo susijusioje veikloje;

9.

pabrėžia, kad dalyvaujančios institucijos ir įstaigos, visapusiškai laikydamosi Finansinio reglamento, visų pirma jo 54 straipsnio e punkto, per kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą savo biudžetuose turi numatyti ESPAS sistemai būtinus darbuotojus ir finansinius išteklius, siekiant užtikrinti, kad ateinančiais metais būtų galima stiprinti šiuos pajėgumus nedarant poveikio biudžetui; pažymi, kad ES institucijos turėtų investuoti į darbuotojus – atitinkamos srities specialistus, kurie galėtų visapusiškai prisidėti prie pasaulinių tendencijų analizės ir stebėsenos, taip pat specialistus, kurie galėtų nustatyti galimybes ir teikti politikos rekomendacijas dėl kiekvienos ES institucijos konkrečių poreikių;

10.

primygtinai reikalauja, kad ESPAS vadovautų ir ją prižiūrėtų tinkamu būdu sudaryta tarpinstitucinė valdyba, kuri nustatys ESPAS užduotis ir prioritetus ir paskirs jos direktorių arba kitus pareigūnus ir kurioje Parlamentui, jei jis taip pasirinks, atstovaus jo nariai; tai reiškia, kad ESPAS kompetencijos srityje ESPAS pavestas darbas turėtų būti vykdomas nepriklausomai;

11.

palankiai vertina ketinimą pasinaudoti ESPAS procesu ir remtis šios sistemos pasauliniu tinklu siekiant sukurti pasaulinę internetinę iš įvairių šaltinių gaunamų dokumentų ir medžiagos, susijusios su vidutinės trukmės ir ilgalaikėmis tendencijomis, saugyklą, kuria laisvai gali naudotis galėtų naudotis viso pasaulio politikos formuotojai ir piliečiai;

12.

palankiai vertina tai, kad, ES institucijoms glaudžiau bendradarbiaujant administraciniu lygmeniu per ESPAS sistemą, kaip dalis parengiamųjų veiksmų bus pristatyta prognozių ataskaita, kurioje bus nagrinėjamos ilgalaikės tendencijos ir jų poveikis 2014–2019 m. Sąjungoje kylantiems iššūkiams ir esamoms pasirinkimo galimybėms ir kuri 2014 m. turės būti pateikta būsimiems institucijų pirmininkams susipažinti; mano, kad tokia praktika veiksminga ir kad nuo tada ataskaitas reikėtų teikti ne rečiau kaip kas penkerius metus;

13.

mano, kad į nuolatinę sistemą, kurios paskirtis būtų reguliariai teikti ES institucijoms vidutinės trukmės ir ilgalaikių tendencijų analizę, kad būtų skatinama vadovautis labiau strateginiu požiūriu į sprendimų priėmimą, reikėtų įtraukti nuostatas dėl kasmetinių strateginių tendencijų ataskaitų teikimo institucijoms prieš diskusijas dėl Sąjungos padėties ir metinės Komisijos darbo programos paskelbimą,, kad būtų galima stebėti ir vertinti kintančius ilgalaikių tendencijų modelius, taip pat konkrečiai padėti biudžeto valdymo institucijai pasirengti deryboms dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir atlikti bet kurią 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.