(1)

Sąjunga turėtų pasiekti tikslą užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 3 dalis), inter alia, imdamasi nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat priemonių valstybių narių teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis priemonių;

(1)

Sąjunga turėtų pasiekti tikslą užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 3 dalis), inter alia, imdamasi nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat valstybių narių teisėsaugos institucijų , kitų nacionalinės valdžios institucijų ir atitinkamų Sąjungos institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis priemonių . Šio tikslo turėtų būti siekiama kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, kaip numatyta Pagrindinių teisių chartijos ir Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų nuostatose;

(2)

tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikėtų imtis sustiprintų veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad asmenys ir prekės būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės ir kad būtų remiama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdoma veikla. Dėl, inter alia, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, prekybos narkotikais, korupcijos, elektroninių nusikaltimų, prekybos žmonėmis ir neteisėtos prekybos ginklais toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo problemų;

(2)

tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikėtų imtis sustiprintų veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad asmenys ir prekės būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės ir kad būtų remiama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdoma veikla. Dėl, inter alia, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, prekybos narkotikais, korupcijos, elektroninių nusikaltimų, elektroninio saugumo aspektų, prekybos žmonėmis ir neteisėtos prekybos ginklais toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo problemų;

(4)

pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis įgyvendinant vidaus saugumo strategiją, – valstybių narių tarpusavio solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei, taip pat didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir glaudus ryšys su išorės saugumu;

(4)

pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis įgyvendinant vidaus saugumo strategiją, – valstybių narių tarpusavio solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms teisėms bei laisvėms ir teisinei valstybei, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir ryšiui bei būtinam suderinamumui su išorės saugumu;

(5)

norėdama paskatinti vidaus saugumo strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ji iš tiesų būtų taikoma, Sąjunga turėtų suteikti valstybėms narėms tinkamą finansinę paramą įsteigdama Vidaus saugumo fondą;

(5)

norėdama paskatinti vidaus saugumo strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ji iš tiesų būtų taikoma, Sąjunga turėtų suteikti valstybėms narėms tinkamą finansinę paramą įsteigdama ir valdydama Vidaus saugumo fondą;

(7a)

su tarpvalstybiniais nusikaltimais, pvz., prekyba žmonėmis ir nusikalstamų organizacijų naudojimusi nelegalia imigracija, gali būti veiksmingai kovojama teisminio ir policijos bendradarbiavimo priemonėmis;

(8a

) siekiant apsaugoti teisėtą ekonomiką nuo tipiškos nusikalstamos veiklos, pvz., nusikalstamu būdu įgytų lėšų plovimo, būtina veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu;

(8b)

kai taupoma įgyvendinant Sąjungos politikos priemones, siekiant išspręsti ekonomines problemas reikia iš naujo imtis lanksčių, novatoriškų organizacinių priemonių, geriau pasinaudoti esamomis sistemomis ir koordinuoti Sąjungos institucijų, agentūrų ir nacionalinių institucijų veiklą tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis;

(9)

pagal išsamią Vidaus saugumo fondo sistemą, remiantis šia priemone teikiama finansine parama turėtų būti remiamas policijos bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir teisė ją gauti, nusikalstamumo prevencija ir kova su tarpvalstybiniu, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, asmenų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga nuo incidentų, susijusių su saugumu, veiksmingas su saugumu susijusios rizikos ir krizių valdymas, atsižvelgiant į bendrą Sąjungos politiką (strategijas, programas ir veiksmų planus), teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą;

(9)

pagal išsamią Vidaus saugumo fondo sistemą, remiantis šia priemone teikiama finansine parama turėtų būti remiamas policijos bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir teisė ją gauti, nusikalstamumo prevencija ir kova su tarpvalstybiniu, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, prekybą žmonėmis ir seksualinį vaikų išnaudojimą bei prievartos prieš vaikus vaizdų platinimą , asmenų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga nuo incidentų, susijusių su saugumu, veiksmingas su saugumu susijusios rizikos ir krizių valdymas, atsižvelgiant į bendrą Sąjungos politiką (strategijas, programas ir veiksmų planus), teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą;

(10)

finansinė parama šiose srityse visų pirma turėtų būti teikiama veiksmams , kuriais skatinamos bendros tarpvalstybinės operacijos, teisė gauti informaciją ir keitimasis ja, dalijimasis geriausia patirtimi, palengvinta ir saugi komunikacija bei koordinacija, darbuotojų mokymas ir mainai, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla, išsamus grėsmės ir rizikos vertinimas, informuotumo didinimo veikla, naujų technologijų bandymas ir tvirtinimas, teismo medicinos tyrimai ir sąveikios techninės įrangos įsigijimas;

(10)

finansinė parama šiose srityse visų pirma turėtų būti teikiama veiksmams , skirtiems valstybių narių ir Europos policijos biuro (Europolo) bendradarbiavimui pagerinti . Šiais veiksmais turėtų būti skatinamos bendros tarpvalstybinės operacijos, teisė gauti informaciją ir keitimasis ja, dalijimasis geriausia patirtimi, palengvinta ir saugi komunikacija bei koordinacija, darbuotojų mokymas ir mainai, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla, išsamus grėsmės ir rizikos vertinimas, valstybių narių ir atitinkamų ES įstaigų bendradarbiavimas, informuotumo didinimo veikla, naujų technologijų bandymas ir tvirtinimas, teismo medicinos tyrimai ir sąveikios techninės įrangos įsigijimas . Finansinė parama šiose srityse turėtų būti teikiama tik veiksmams, atitinkantiems Sąjungos prioritetus ir iniciatyvas, kuriuos patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba;

(11)

trečiosiose šalyse vykdomų ir su jomis susijusių priemonių pagal šią priemonę reikėtų imtis jas derinant su kitais veiksmais, kurie įgyvendinami už Sąjungos ribų pagal geografines ir temines Sąjungos išorės paramos priemones. Visų pirma, vykdant tokius veiksmus, reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Tokie veiksmai neturėtų būti skirti tiesiogiai į vystymąsi orientuotiems veiksmams remti ir, jei tinkama, turėtų papildyti finansinę paramą, teikiamą pagal išorės pagalbos priemones. Taip pat reikėtų siekti suderinamumo su Sąjungos humanitarine politika, ypač kai imamasi priemonių susiklosčius nepaprastajai padėčiai;

(11)

trečiosiose šalyse vykdomų ir su jomis susijusių priemonių pagal šią priemonę reikėtų imtis jas derinant su kitais veiksmais, kurie įgyvendinami už Sąjungos ribų pagal geografines ir temines Sąjungos išorės paramos priemones. Visų pirma, vykdant tokius veiksmus, reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais, demokratiniais principais ir vertybėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, teisinės valstybės principu ir trečiųjų šalių suverenitetu . Tokie veiksmai neturėtų būti skirti tiesiogiai į vystymąsi orientuotiems veiksmams remti ir, jei tinkama, turėtų papildyti finansinę paramą, teikiamą pagal išorės pagalbos priemones. Taip pat reikėtų siekti suderinamumo su Sąjungos humanitarine politika, ypač kai imamasi priemonių susiklosčius nepaprastajai padėčiai;

(12a)

pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį priemonė turėtų būti skirta vaikų teisių apsaugai, įskaitant vaikų apsaugą nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nesirūpinimo jais, užtikrinti.

Pagal priemonę ypač reikėtų remti vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų apsaugos veiksmus ir pagalbą jiems, taip pat specialią nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugą ir pagalbą jiems.

Reikėtų reguliariai vykdyti stebėseną ir vertinimą, įskaitant išlaidų stebėseną, taip siekiant įvertinti, kaip vaikų apsaugos klausimas sprendžiamas vykdant priemonės veiksmus;

(13)

siekiant užtikrinti vienodą Vidaus saugumo fondo įgyvendinimą, šiai finansinei priemonei skirtas Sąjungos biudžetas turėtų būti įgyvendinamas pasidalijamojo valdymo būdu, išskyrus tuos veiksmus, kurie itin svarbūs Sąjungai (Sąjungos veiksmai), pagalbą susiklosčius nepaprastajai padėčiai bei techninę pagalbą, kurie įgyvendinami tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdu;

(13)

siekiant užtikrinti vienodą Vidaus saugumo fondo įgyvendinimą ir veiksmingą itin svarbių Sąjungai veiksmų (toliau – Sąjungos veiksmai), pagalbos nepaprastosios padėties atveju ir techninės pagalbos valdymą, šiai finansinei priemonei skirtas Sąjungos biudžetas turėtų būti įgyvendinamas tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdu, išskyrus tuos veiksmus, kuriems įgyvendinti reikia administracinių procedūrų lankstumo ir nacionalinių programų, kurios įgyvendinamos pasidalijamojo valdymo būdu;

(13a)

panaudojant lėšas pasidalijamojo valdymo principu, reikia užtikrinti, kad valstybių narių nacionalinės programos būtų visiškai suderintos su ES lygmens prioritetais ir tikslais;

(14)

ištekliai, kurie paskirti valstybėms narėms įgyvendinti pagal jų nacionalines programas, turėtų būti skirstomi vadovaujantis aiškiais ir objektyviais kriterijais, susijusiais su valstybių narių saugotinomis viešosiomis gėrybėmis ir jų finansiniais pajėgumais užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, kaip antai jų gyventojų skaičius, jų teritorijos dydis, oro ir jūrų uostuose aptarnaujamų keleivių ir krovinių skaičius , Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų skaičius ir jų bendras vidaus produktas;

(14)

ištekliai, kurie paskirti valstybėms narėms įgyvendinti pagal jų nacionalines programas, turėtų būti skirstomi vadovaujantis aiškiais, objektyviais ir išmatuojamais kriterijais, susijusiais su valstybių narių saugotinomis viešosiomis gėrybėmis ir jų finansiniais pajėgumais užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, kaip antai jų gyventojų skaičius, jų teritorijos dydis, oro ir jūrų uostuose aptarnaujamų keleivių ir krovinių skaičius ir jų bendras vidaus produktas;

(16)

Sąjungai liekančių išteklių riba turėtų būti lygi valstybėms narėms skirtiems ištekliams nacionalinėms programoms įgyvendinti . Tai padės užtikrinti, kad Sąjunga konkrečiais biudžetiniais metais galėtų remti Sąjungai itin svarbius veiksmus, kaip antai naujų technologijų bandymą ir tvirtinimą, tarpvalstybinius projektus, tinklų kūrimą ir dalijimąsi geriausia patirtimi, atitinkamos Sąjungos teisės įgyvendinimo stebėjimą ir Sąjungos politiką bei veiksmus, susijusius su trečiosiomis šalimis, ir veiksmus šiose šalyse. Remiami veiksmai turėtų atitikti atitinkamose Sąjungos strategijose, programose, veiksmų planuose ir rizikos bei grėsmės vertinimuose nustatytus prioritetus;

(16)

išteklių , valstybėms narėms skiriamų atitinkamoms nacionalinėms programoms įgyvendinti, riba turėtų būti aukštesnė nei Europos Sąjungos veiksmams skiriamų lėšų . Todėl būtina užtikrinti geresnį valstybių narių gebėjimą panaudoti turimas lėšas, geriau parengiant kompetentingas jų institucijas. Vis dėlto reikia užtikrinti, kad Sąjunga turėtų pakankamai išteklių ir konkrečiais biudžetiniais metais galėtų remti Sąjungai itin svarbius veiksmus, kaip antai naujų technologijų bandymą ir tvirtinimą, tarpvalstybinius projektus, tinklų kūrimą ir dalijimąsi geriausia patirtimi, atitinkamos Sąjungos teisės įgyvendinimo stebėjimą ir Sąjungos politiką bei veiksmus, susijusius su trečiosiomis šalimis, ir veiksmus šiose šalyse. Remiami veiksmai turėtų atitikti atitinkamose Sąjungos strategijose, įskaitant elektroninio saugumo strategiją, programose, veiksmų planuose ir rizikos bei grėsmės vertinimuose nustatytus prioritetus;

(18a)

SESV numatyti deleguotieji aktai yra tik bendro taikymo ne teisėkūros procedūra priimti aktai, susiję su neesminiais teisėkūros procedūra priimto akto elementais. Bet kokie esminiai elementai turėtų būti apibrėžti atitinkamame teisėkūros procedūra priimtame akte;

(18b)

siekiant užtikrinti papildomumą, didesnį veiksmingumą ir matomumą, taip pat geresnę biudžetų sąveiką, būtina geriau koordinuoti ES ir valstybių narių lėšų panaudojimą šioje srityje;

(18c)

reikia padidinti ES finansavimo poveikį sutelkiant, sujungiant ir panaudojant viešuosius finansinius išteklius;

(18d)

reikėtų užtikrinti kuo didesnį ES biudžeto lėšomis finansuojamų mechanizmų skaidrumą, atskaitomybę ir demokratinę priežiūrą;

(18e)

geresnis lėšų panaudojimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis būtų siekiama programos tikslų, kartu užtikrinant optimalų finansinių išteklių naudojimą;

(18f)

kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, biudžeto vykdymo užduotys turėtų būti pavestos valstybėms narėms. Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydamos Sąjungos lėšas, turėtų užtikrinti Sąjungos veiklos matomumą. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų vykdyti savo atitinkamus kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiimti su tuo susijusią atsakomybę, nustatytą šiame reglamente. Papildomos nuostatos turėtų būti nustatytos konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse;

(18 g)

reikia užtikrinti patikimą programos finansų valdymą ir kiek galima veiksmingesnį ir vartotojui patogiausią jos įgyvendinimą, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir programos prieinamumą visiems dalyviams;

(18h)

Komisija turėtų kasmet stebėti priemonės įgyvendinimą taikydama konkrečius rodiklius rezultatams ir poveikiui įvertinti. Šie rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, turėtų būti minimalus programos tikslų įgyvendinimo masto vertinimo pagrindas;

(23)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 1 straipsnio H punkte nurodytas sritis;

(24)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio H punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB dėl susitarimo sudarymo Europos bendrijos vardu 3 straipsniu;

(25)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio H punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2011/349/ES dėl protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu 3 straipsniu;

b)

keitimasis informacija ir teisė ją gauti – teisėsaugos institucijoms svarbios su nusikalstamos veikos, visų pirma tarpvalstybinių, sunkių ir organizuotų nusikaltimų, prevencija, nustatymu, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios informacijos rinkimas, kaupimas, tvarkymas, nagrinėjimas ir keitimasis ja;

b)

keitimasis informacija ir teisė ją gauti – Sąjungos teisėsaugos institucijoms svarbios su nusikalstamos veikos, visų pirma tarpvalstybinių, sunkių ir organizuotų nusikaltimų, prevencija, nustatymu, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios informacijos saugus rinkimas, kaupimas, tvarkymas, nagrinėjimas ir keitimasis ja;

d)

organizuotas nusikalstamumas – baustina organizuotos kurį laiką egzistuojančios ir išvien veikiančios trijų ar daugiau asmenų grupės veika, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama gauti finansinės arba kitokios materialinės naudos;

d)

organizuotas nusikalstamumas – organizuotos , tam tikrą laiką , pakankamą, kad veika būtų laikoma neatsitiktine, egzistuojančios daugiau nei dviejų asmenų grupės, turinčios partnerystės įsipareigojimą ir veikiančios kartu siekiant daryti nusikaltimus, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu arba laisvės apribojimu ne mažiau kaip ketveriems metams arba didesne bausme , veika, kurios tikslas – tiesiogiai arba netiesiogiai , taip pat bauginant, gauti finansinės arba kitokios naudos;

f)

rizikos ir krizių valdymas – bet kokia priemonė, susijusi su terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos vertinimu, prevencija, parengtimi ir padarinių valdymu;

f)

rizikos ir krizių valdymas – bet kokia priemonė, susijusi su terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ir kitos su saugumu susijusios rizikos vertinimu, prevencija, parengtimi ir padarinių valdymu;

h)

padarinių valdymas – veiksmingas priemonių , kurių imamasi siekiant reaguoti į teroro akto ar kito su saugumu susijusio incidento padarinius ir sumažinti jų poveikį, koordinavimas , kad būtų užtikrintas veiksmingas veiksmų koordinavimas nacionaliniu ir (arba) ES lygmeniu ;

h)

padarinių valdymas – veiksmingas veiksmų , kurių imamasi nacionaliniu ir (arba) ES lygmeniu siekiant reaguoti į teroro akto ar kito su saugumu susijusio incidento padarinius ir sumažinti jų poveikį, koordinavimas;

i)

ypatingos svarbos infrastruktūra – bet kokie materialiniai ištekliai, paslaugos, informacinių technologijų įrenginiai, tinklai ir infrastruktūros objektai, kurių veiklos sutrikdymas arba sunaikinimas turėtų didelį poveikį visuomenės esminėms funkcijoms, įskaitant tiekimo grandines, žmonių sveikatą, saugą, saugumą, ekonominę ar socialinę gerovę arba Sąjungos ar jos valstybių narių funkcionavimą ;

i)

ypatingos svarbos infrastruktūra – turtas, tinklas, sistema ar jų dalis, esantys valstybėse narėse, ypač svarbūs esminėms visuomeninėms funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei ir socialinei gerovei palaikyti, kurių veikimo sutrikdymas, pažeidimas ar sunaikinimas dėl šių funkcijų nepalaikymo darytų didelį poveikį valstybei narei arba Sąjungai ;

a)

užtikrinti tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, prevenciją ir kovą su juo, taip pat stiprinti valstybių narių teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą tarpusavyje ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis.

a)

užtikrinti tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą , prekybą žmonėmis, naudojimąsi nelegalia imigracija, seksualinį vaikų išnaudojimą, prievartos prieš vaikus vaizdų platinimą, kibernetinius nusikaltimus ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų plovimą , prevenciją ir kovą su juo, taip pat stiprinti valstybių narių teisėsaugos institucijų ir atitinkamų Sąjungos institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą tarpusavyje ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ;

ba)

didinti valstybių narių gebėjimus bendradarbiauti su Europolu ir geriau naudotis Europolo atliekamu darbu ir teikiamomis paslaugomis.

a)

priemonės ( metodai , įranga , struktūros ), kuriomis stiprinami valstybių narių gebėjimai užtikrinti tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą , prevenciją ir kovą su juo , visų pirma užtikrinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, informacijos mainus ir dalijimąsi geriausia patirtimi, galimybę gauti duomenis, sąveikias technologijas, palyginamąją statistiką, taikomąją kriminologiją, viešąją komunikaciją ir informuotumo didinimą;

a)

skatinti ir plėtoti priemones ( metodus , įrangą , struktūrą ), kuriomis stiprinami valstybių narių gebėjimai užtikrinti tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, kibernetinių nusikaltimų ar terorizmo , prevenciją ir kovą su jais , visų pirma užtikrinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, informacijos mainus ir dalijimąsi geriausia patirtimi, galimybę gauti duomenis, sąveikias technologijas, palyginamąją statistiką, taikomąją kriminologiją, viešąją komunikaciją ir informuotumo didinimą;

b)

valstybių narių teisėsaugos institucijų, kitų nacionalinių institucijų, atitinkamų Sąjungos įstaigų administracinis ir operatyvinis koordinavimas , bendradarbiavimas , tarpusavio supratimas ir keitimasis informacija – prireikus ir su trečiosiomis šalimis;

b)

skatinti ir plėtoti valstybių narių teisėsaugos institucijų, kitų nacionalinių institucijų, atitinkamų Sąjungos įstaigų administracinį ir operatyvinį koordinavimą , bendradarbiavimą , tarpusavio supratimą ir keitimąsi informacija – prireikus ir su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ;

c)

mokymo schemos , kuriomis įgyvendinama Europos mokymo politika, be kita ko, vykdant specialias Sąjungos teisėsaugos srities mainų programas, siekiant puoselėti tikrą Europos teisminę ir teisėsaugos kultūrą;

c)

skatinti ir plėtoti mokymo schemas , kuriomis teikiamos žinios apie įsipareigojimus laikytis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ir kuriomis įgyvendinama Europos mokymo politika, be kita ko, vykdant specialias Sąjungos teisėsaugos srities mainų programas, siekiant puoselėti tikrą Europos teisminę ir teisėsaugos kultūrą;

d)

liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos ir paramos priemonės ir geriausia patirtis ;

d)

skatinti ir plėtoti liudytojų ir nukentėjusiųjų ankstyvo nustatymo , apsaugos ir paramos jiems priemones , mechanizmus ir geriausią patirtį , ypač vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų apsaugos priemones ir pagalbą jiems, taip pat specialią nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugą ir paramą jiems ;

g)

priemonės ( metodai , įranga , struktūros ), kuriomis stiprinami valstybių narių administraciniai ir operatyviniai gebėjimai rengti išsamius grėsmės ir rizikos vertinimus, kad Sąjunga galėtų išplėtoti integruotą požiūrį, grindžiamą bendru supratimu krizės atvejais, ir gerinti valstybių narių bei šalių partnerių vienodą įvairių lygių grėsmės apibrėžčių suvokimą;

g)

skatinti ir plėtoti priemones ( metodus , įrangą , struktūrą ), kuriomis stiprinami valstybių narių administraciniai ir operatyviniai gebėjimai rengti išsamius grėsmės ir rizikos vertinimus, pagrįstus įrodymais ir atitinkančius Sąjungos prioritetus ir iniciatyvas, kuriuos patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba , kad Sąjunga galėtų išplėtoti integruotą požiūrį, grindžiamą bendru supratimu krizės atvejais, ir gerinti valstybių narių bei šalių partnerių vienodą įvairių lygių grėsmės apibrėžčių suvokimą;

a)

bendrų tarpvalstybinių operacijų skaičių;

b)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 87 straipsnyje nurodytų kompetentingų valdžios institucijų darbuotojų, kurie dalyvavo programos lėšomis finansuotuose mokymuose, personalo mainuose, mokomosiose viešnagėse, susitikimuose ir seminaruose, skaičių ir procentinę dalį;

c)

parengtų gerosios patirties kodeksų ir suorganizuotų renginių skaičių ir kokybę;

d)

įdiegtų ir (arba) patobulintų valstybių narių ypatingos svarbos infrastruktūros visuose ekonomikos sektoriuose apsaugos gerinimo priemonių ir Sąjungos lygmeniu parengtų grėsmės ir rizikos vertinimų skaičių;

e)

Europolo duomenų bazėms nusiųstų įrašų skaičių ir pradėtų bylų skaičių.

a)

veiksmai, kuriais gerinamas policijos bendradarbiavimas ir teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas, įskaitant bendras tyrimų grupes ir bet kokios kitos formos bendras tarpvalstybines operacijas, teisė gauti informaciją ir keitimasis ja, taip pat sąveikios technologijos;

a)

veiksmai, kuriais gerinamas policijos bendradarbiavimas, teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas ir agentūrų tarpusavio bendradarbiavimas , įskaitant bendras tyrimų grupes ir bet kokios kitos formos bendras tarpvalstybines operacijas, teisė gauti informaciją ir keitimasis ja, taip pat sąveikios technologijos , pvz., Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programos (angl. SIENA) plėtra arba duomenų įkėlimo į Europolo informacinę sistemą programos diegimas ;

c)

analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla, įskaitant tyrimus ir grėsmės, rizikos ir poveikio vertinimą;

c)

analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla, įskaitant tyrimus ir grėsmės, rizikos ir poveikio vertinimą , pagrįstą įrodymais ir atitinkantį Sąjungos prioritetus ir iniciatyvas, kuriuos patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba ;

a)

564 mln. EUR – valstybių narių nacionalinėms programoms vykdyti;

a)

55 %. – valstybių narių nacionalinėms programoms vykdyti;

b)

564 mln. EUR – Sąjungos veiksmams, paramai susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir techninei pagalbai Komisijos iniciatyva finansuoti.

b)

45 % – Sąjungos veiksmams, paramai susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir techninei pagalbai Komisijos iniciatyva finansuoti.

c)

analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla, įskaitant grėsmės, rizikos ir poveikio vertinimą, taip pat projektai, kuriais stebimas Sąjungos teisės ir Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimas valstybėse narėse;

c)

analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla, įskaitant grėsmės, rizikos ir poveikio vertinimą, pagrįstą įrodymais ir atitinkantį Sąjungos prioritetus ir iniciatyvas, kuriuos patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba, taip pat projektai, kuriais stebimas Sąjungos teisės ir Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimas valstybėse narėse;

f)

techninės ir saugios įrangos, infrastruktūros, susijusių pastatų ir sistemų, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų sistemų ir jų dalių, be kita ko, skirtų Europos bendradarbiavimui dėl elektroninių nusikaltimų visų pirma su Europos elektroninių nusikaltimų centru, įsigijimas ir (arba) tolesnis tobulinimas Sąjungos lygmeniu;

f)

techninės ir saugios įrangos, praktinės patirties, infrastruktūros, susijusių pastatų ir sistemų, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų sistemų ir jų dalių, be kita ko, skirtų Europos bendradarbiavimui dėl elektroninių nusikaltimų visų pirma su Europos elektroninių nusikaltimų centru, įsigijimas ir (arba) tolesnis tobulinimas Sąjungos lygmeniu;

a)

30 % proporcingai jų bendram gyventojų skaičiui;

a)

35 % proporcingai jų bendram gyventojų skaičiui;

c)

10 % proporcingai jų tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose aptarnaujamų keleivių ir krovinių tonų skaičiui;

c)

20 % proporcingai jų tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose aptarnaujamų keleivių ir krovinių tonų skaičiui;

d)

10 % proporcingai jų pagal Direktyvą 2008/114/EB nustatytų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų skaičiui;

e)

40 % atvirkščiai proporcingai jų bendrajam vidaus produktui (perkamosios galios standartas vienam gyventojui);

e)

35 % atvirkščiai proporcingai jų bendrajam vidaus produktui (perkamosios galios standartas vienam gyventojui);

—

Priemonės, kuriomis užtikrinama tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, visų pirma prekybos narkotikais, prekybos žmonėmis ir seksualinio vaikų išnaudojimo, prevencija ir kova su juo, taip pat projektai, kuriais nustatomi ir išardomi nusikaltėlių tinklai, ekonomika saugoma nuo nusikaltėlių įsiskverbimo ir mažinamos finansinės paskatos, areštuojant, užšaldant ir konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą.

—

Priemonės, kuriomis užtikrinama tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, visų pirma prekybos narkotikais, prekybos žmonėmis, seksualinio vaikų išnaudojimo ir prievartos prieš vaikus vaizdų platinimo , prevencija ir kova su juo, taip pat projektai, kuriais nustatomi ir išardomi nusikaltėlių tinklai, ekonomika saugoma nuo nusikaltėlių įsiskverbimo ir mažinamos finansinės paskatos, areštuojant, užšaldant ir konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą.

—

Priemonės, kuriomis siekiama glaudesnės Sąjungos ir trečiųjų šalių, ypač šalių, esančių prie jos išorinių sienų, partnerystės, ir minėtų ES strateginių prioritetų įgyvendinimo veiksmų programų parengimas ir įgyvendinimas.