52013DC0899

1. ĮŽANGA

Norintys mokytis šiandien turi neribotas ir iš karto prieinamas galimybes bei gali jomis naudotis nepaisydami valstybių sienų. Žmonės gali mokytis ir įgyti naujų įgūdžių ir įvairių rūšių kompetencijos ne tik įprastoje mokymosi aplinkoje, bet vis dažniau – už jos ribų ir jiems tinkamu tempu. Dabartinėmis sparčių ekonomikos ir technologijų pokyčių sąlygomis žmonės taip pat patiria daug pokyčių profesiniame ir akademiniame gyvenime: peržengia valstybių sienas, dirbda ir mokosi pakaitomis arba derina darbą, studijas, tolesnį mokymą ar savanorišką veiklą. Kadangi geresnių įsidarbinimo galimybių ir įgūdžių poreikis vis didėja, reikia, kad švietimo ir mokymo sistemos būtų atviresnės ir lankstesnės, labiau pritaikytos prie besimokančių ir dirbančių asmenų poreikių ir aplinkybių. Darbdaviai ir švietimo bei mokymo įstaigos visoje Europoje turėtų lengvai ir greitai atpažinti ir suprasti visas jų kvalifikacijas, įgūdžius ir kompetenciją.

Pastaraisiais metais vykdydama kelias strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas ir, visų pirma, atsižvelgdama į išliekantį aukštą nedarbo lygį[1] Komisija pabrėžė, kad labai svarbu besimokantiems ir dirbantiems asmenims sudaryti galimybių aiškiai pristatyti savo įgūdžius ir kvalifikacijas, įgytus formaliuoju ir neformaliuoju mokymosi arba savišvietos būdu. Tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos judumui ir gerinamos darbo ir mokymosi visą gyvenimą perspektyvos. Šis tikslas pabrėžiamas komunikate „Švietimo persvarstymas“[2], kuriame Komisija paskelbė apie tyriamąjį darbą, susijusį su Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdve, kuriuo siekiama užtikrinti, kad įgūdžius ir kvalifikacijas būtų galima nesunkiai atpažinti skirtingose šalyse.

2005 m. sukurtu Europasu[3] remiami šie tikslai ir besimokantiems bei dirbantiems asmenims sudaromos sąlygos geriau pristatyti savo kompetenciją ir žinias visoje Europoje, pasinaudojant priemonėmis, skirtomis registruoti ir skaidriai pateikti įgūdžius ir kvalifikaciją (išsamus aprašymas pateiktas 2 skirsnyje). Nors pradinis Europaso tikslas šiuo metu yra ypač aktualus, kai kurias iš dabartinių jo priemonių reikia pakeisti, kad būtų sprendžiami uždaviniai, susiję su šiandienos besimokančiųjų lūkesčiais bei poreikiais ir pokyčiais darbo rinkose.

Šioje ataskaitoje pagal 2012 m. atliktą Europaso įvertinimą nagrinėjami Europaso sistemos įgyvendinimo rezultatai[4]. Joje pabrėžiama, kad pradiniai tikslai, visų pirma susiję su 2020 m. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa („ET 2020“) tebėra aktualūs[5]. Europasu remiamas besimokančių ir dirbančių asmenų judėjimas mokymosi visą gyvenimą arba darbo tikslais; sudaromos galimybės palyginti įgūdžius, kvalifikaciją ir mokymosi rezultatus. Europasas, ypač Europaso CV, yra lengvai atpažįstamas ir patikimas prekės ženklas, kuris tapo skaidrumo ir pripažinimo simboliu tiek Europoje, tiek už jos ribų. 2013 m. kovo mėn. duomenimis nuo Europaso sukūrimo 2005 m. internete užpildyta daugiau kaip 27 mln. Europaso CV. Be to, Europaso priemonės yra ekonomiškai efektyvios, o nuo 2008 m. atlikto pirmojo Europaso vertinimo priemonių naudojimas ir sklaida gerokai pasikeitė.

Šioje ataskaitoje taip pat nurodomi Europaso trūkumai, susiję su priemonės priderinimu prie kintančių švietimo, mokymo ir darbo rinkos sąlygų. Kaip nurodyta neseniai paskelbtame Komisijos komunikate „Švietimo sistemų atvėrimas“[6], kai kurios Europaso priemonės neskatina lanksčių mokymosi būdų ir jomis nesudaroma galimybių visapusiškai registruoti įgūdžius, įgyjamus neformalaus mokymosi ar savišvietos būdu, įskaitant mokymąsi internetu. Vertinimo duomenys taip pat rodo, kad dauguma Europaso priemonių vis dar nėra visiškai prieinamos daugeliui potencialių naudotojų. Šiuo metu Europasu daugiausia naudojasi jaunimas, moterys ir išsilavinę asmenys. Užtikrinus geresnį koordinavimą su profesinio orientavimo paslaugomis ir jas integravus į Europaso sistemą būtų galima pasiekti dideles grupes, kaip antai nekvalifikuotus bedarbius, kuriems paprastai nepakanka būtinų įgūdžių Europaso dokumentams užpildyti arba kuriems šie dokumentai atrodo pernelyg sudėtingi arba painūs. Kiti būtini patobulinimai – geresnis derėjimas su kitomis Europos orientacinėmis priemonėmis ir geresnė Europaso IT priemonių sąveika su ES priemonėmis, naudojamomis siekiant rasti tinkamą darbą.

Siekiant pašalinti šiuos trūkumus dabartinė Europaso struktūra turėtų tapti paprastesnė, labiau orientuota į tikslinius naudotojus ir naujoviškesnė, tuo pačiu atsižvelgiant į pradinį įgūdžių ir kvalifikacijų palyginamumo ir skaidrumo tikslą, siekiant didinti besimokančių ir dirbančių asmenų geografinį ir profesinį judumą. Europaso peržiūrą būtina atlikti kuo skubiau, nes šiuo metu privačiajame sektoriuje, vietos ir (arba) nacionaliniu lygmeniu plėtojamos kelios iniciatyvos, visų pirma, kuriamos elektroninės formos, kaip antai e. portfeliai.

Į šiuos aspektus būtina atsižvelgti, kad Europasui tektų svarbesnis vaidmuo plėtojant Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdvę, kuria Komisija naudosis stiprindama skirtingų Europos įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumo ir pripažinimo priemonių sąveiką. Šiuo tikslu šios ataskaitos išvados bus derinamos su Europos kvalifikacijų sistemos, Europos kokybės užtikrinimo profesinio švietimo ir mokymo (PŠM) srityje bei aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo pažangos ataskaitos vertinimų rezultatais. Kartu bus remiamos 2013–2014 m. žiemą vyksiančios viešos diskusijos dėl Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdvės.

2. REZULTATAI IR POVEIKIS

2005 m. sukurtas Europasas yra penkių atskirų dokumentų portfelis, kurio tikslas – apibūdinti visus turėtojo tam tikro laikotarpio mokymosi rezultatus, įgytą oficialią kvalifikaciją, darbo patirtį, įgūdžius ir kompetenciją. Du Europaso dokumentus – Europos gyvenimo aprašymą (CV)[7] ir Europaso kalbų pasą[8] – užpildo pats turėtojas, o kitus tris – Europaso diplomo priedą[9], Europaso sertifikato priedą[10] ir Europaso judumo dokumentą[11] – išduoda švietimo ir mokymo įstaigos. Visi dokumentai paženklinti bendru prekės ženklo pavadinimu (Europasas) ir logotipu. Europasas nemokamai pateikiamas 27 kalbomis, elektronine forma Europaso portale[12]. Nuo 2012 m. asmenys gali visus Europaso dokumentus saugoti Europos įgūdžių pase – viename naudotojui patogiame elektroniniame dokumentų aplanke, kuriuo pasinaudodamas turėtojas gali susikurti asmeninį, moduliu pagrįstą per gyvenimą įgytų įgūdžių ir kvalifikacijų aprašą.

2.1 Naujų naudotojų paieška

Visi Europaso dokumentai didesniu ar mažesniu mastu sudaro sąlygas lengviau palyginti įgūdžius, kompetencijas ir kvalifikacijas įvairiose šalyse ir sektoriuose bei supaprastina darbdavių ir švietimo įstaigų taikomas atrankos procedūras. Tarptautinis dokumentų pripažinimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios galutiniai naudotojai renkasi Europasą. Europasas suvokiamas kaip gerai žinomas, didelę Europos pridėtinę vertę turintis prekės ženklas, skirtas plačiai, tikslinei auditorijai. Pavyzdžiui, suinteresuotosios šalys ir nacionaliniai EURES[13] atstovai nurodo, kad esamiems EURES naudotojams naudingiausi Europaso dokumentai – CV ir diplomų bei sertifikatų priedai.

Iš visų Europaso priemonių CV laikomas naudingiausia, labiausiai vertinama ir žinomiausia. CV naudojamas vis dažniau – vien 2012 m., palyginti su 2006 m., naudojantis internetu sukurta beveik dvylika kartų daugiau CV. Kaip minėta, nuo Europaso sukūrimo pradžios iki 2013 m. kovo mėn. sukurta daugiau nei 27 mln. CV. Be to, diplomo priedas ir sertifikato priedas laikomi svarbiomis priemonėmis, sudarančiomis švietimo institucijoms galimybes veiksmingiau valdyti ir organizuoti savo švietimo programas pagal tarptautinius standartus. Nepaisant to, didelės potencialių naudotojų grupės vis dar negali pasinaudoti dauguma Europaso priemonių. 2012 m. naudojantis internetu sukurta tik 115 000 Europos kalbų pasų ir išduota tik 80 000 Europaso judumo dokumentų.

Suinteresuotosios šalys, įskaitant darbdavius ir profesines sąjungas, galutiniai naudotojai ir potencialūs naudotojai pritaria, kad Europaso priemonės pagerina su mokymusi visą gyvenimą arba darbo rinka susijusį judumą. 58 proc. pagal išorės vertinimą[14] atliktos apklausos respondentų nurodė, kad pasinaudoję CV jie buvo pakviesti į darbo, mokymo ar savanoriško darbo pokalbį arba iš anksto atrinkti į darbą, mokymą ar savanoriškai veiklai; 46 proc. respondentų nuomone, CV buvo naudingas dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą programose (pvz., Erasmus), kalbos kursuose ir t. t. Visų pirma, CV yra labai naudingas keičiant darbą arba gyvenamąją vietą – Europaso naudą tokiam pokyčiui nurodė 60,4 proc. respondentų. Europaso dokumentai atitinka didžiosios dalies (maždaug 80 proc.) jų naudotojų poreikius, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir mokymosi rezultatų.

Vis dėlto daugiausia Europasą naudoja antrosios studijų pakopos studentai. 40 proc. galutinių Europaso naudotojų dirba, o 37 proc. –  mokosi arba dalyvauja profesiniame rengime. Europasas taip pat svarbus tarpvalstybiniam ir nacionaliniam judumui – daugiau nei 40 proc. šalies viduje judžių asmenų šiuo metu naudoja Europaso dokumentus. Dažniausiai Europasą naudoja jaunimas, moterys ir išsilavinę asmenys: beveik 60 proc. turi aukštojo išsilavinimo diplomą, 59,4 proc. Europaso naudotojų yra moterys.

Žemos kvalifikacijos ir nedirbantys asmenys bei savanoriai Europasu naudojasi mažiausiai – atitinkamai 12,8 ir 1,1 proc. Remiantis 1 pav. pateiktais duomenimis, dauguma žemos kvalifikacijos asmenų ir (arba) bedarbių, nenaudojančių Europaso, neturi įgūdžių dokumentams rengti arba mano, kad jie yra pernelyg sudėtingi arba painūs. Šioms grupėms skirtomis tikslinėmis rekomendacijomis galėtų būti gerinamos galimybės pasinaudoti Europaso dokumentais.

1 pav.: Europaso naudotojai pagal išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją[15]

Išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija || Visi Europaso dokumentai || Europaso CV || Europaso kalbų pasas || Europaso sertifikato priedas || Europaso diplomo priedas || Europaso judumo dokumentas

Švietimas arba mokymas || 37,3 % || 30,2 % || 26,3 % || 20,1 % || 19,5 % || 30,5 %

Savanorystės sutartis || 1,1 % || 1,5 % || 1,5 % || 1,1 % || 1,1 % || 1,0 %

Užimtumas (trumpesnis kaip penkeri metai) || 19,5 % || 20,2 % || 21,1 % || 31,4 % || 25,8 % || 32,4 %

Užimtumas (ilgesnis kaip penkeri metai) || 20,8 % || 26,4 % || 32,0 % || 29,1 % || 35,2 % || 12,3 %

Bedarbiai ir (arba) darbo ieškantys asmenys || 12,8 % || 15,9 % || 12,5 % || 9,9 % || 14,4 % || 12,6 %

Kita || 8,5 % || 5,8 % || 6,6 % || 8,4 % || 4,0 % || 11,2 %

Iš viso || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Šaltinis – 2012 m. VPVI atliktas Europaso vertinimas.

Kaip nurodyta 2 pav., Europaso dokumentą daugiausia naudoja jaunesni respondentai (nuo jaunesnių nei 20 m. iki 35 m. amžiaus), galimai todėl, kad jie labiau linkę judėti (keisti vietą, darbą ir profesiją).

2 pav.: Europaso naudotojai pagal amžių[16]

Amžius || Visi Europaso dokumentai || Europaso CV || Europaso kalbų pasas || Europaso diplomo priedas || Europaso sertifikato priedas || Europaso judumo dokumentas

<20 || 9 % || 9 % || 10 % || 2 % || 11 % || 10 %

21–25 m. || 41 % || 40 % || 35 % || 35 % || 42 % || 49 %

26–35 m. || 30 % || 32 % || 31 % || 40 % || 27 % || 31 %

36–49 m. || 14 % || 15 % || 18 % || 18 % || 17 % || 7 %

vyresni nei 50 m. || 5 % || 5 % || 6 % || 4 % || 5 % || 3 %

Šaltinis – 2012 m. VPVI atliktas Europaso vertinimas. Procentinės dalys suapvalintos.

Europasas šių dokumentų turėtojui daro ir pedagoginį poveikį – asmenys skatinami peržiūrėti savo įgūdžius ir kompetenciją bei juos aiškiau pateikti. Darbo ieškantys asmenys skatinami atkreipti dėmesį į tuos įgūdžius ir kompetencijas, kurių labiausiai reikia laisvai darbo vietai užimti.

2.2 Lanksčių mokymosi būdų skatinimas

Atlikus apklausą nustatyta, kad suinteresuotosios šalys tikisi, jog Europasas bus pritaikytas pagal kintančius jo naudotojų poreikius. Europasas turėtų sudaryti galimybę visapusiškai ir paprastai registruoti visus asmens įgūdžius ir kvalifikacijas, įskaitant visus švietimo ir mokymo sektorius ir visų rūšių mokymosi patirtį. Siekiant atsižvelgti į naujoviškus, lanksčius ir į besimokančius asmenis orientuotus švietimo ir mokymosi būdus, būtina supaprastinti ir atnaujinti visą sistemą bei užtikrinti didesnį vidaus nuoseklumą. Šiuo metu Europasu neatsižvelgiama į tokius klausimus kaip didėjanti neformalaus mokymosi ar savišvietos būdu įgytų naujų įgūdžių ir kvalifikacijos svarba arba į tokias priemones kaip „atvirieji ženkleliai“ (angl. open badges), kuriuos suteikia švietimo paslaugų teikėjai internete.

Formaliojo švietimo ir mokymo srityje Europasas šiuo metu apima du atskirus papildomus dokumentus, iš kurių kiekvienas susijęs su atskiru švietimo sektoriumi ir skirtinga kreditų sistema. Toks formatas gali kliudyti rekomenduojamam mokymosi būdų suderinamumui. Sukūrus bendrą šių priedų struktūrą, kuri būtų taikoma visų lygių ir įvairaus pobūdžio švietimui ir mokymui (bendrojo lavinimo ir profesinio švietimo ir mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo), būtų gerinamas bendras supratimas apie kvalifikacijas, neatsižvelgiant į sektorių. Besimokantys ir dirbantys asmenys, siekdami tolesnio mokymosi kitame sektoriuje, galėtų lengviau nurodyti savo įgūdžius. Pritaikius bendrą modelį, kuriame išvengiama skirtumų, darbdaviams būtų lengviau suprasti priedus.

Europase šiuo metu nėra priemonės, kuri leistų visapusiškai registruoti neformalaus mokymosi ar savišvietos būdu (taip pat internetu) įgytus įgūdžius ir kompetencijas. Dabartinis Europaso judumo dokumentas iki šiol naudojamas ribotai ir gali būti taikomas tik tarptautinio judumo sąlygomis.

Galiausiai, kalbų pasą – vienintelį Europaso CV papildantį savarankiškai rengiamą dokumentą – naudojo labai nedaug žmonių. Naudotojai ir darbdaviai mano, kad asmeniniai įgūdžiai, pavyzdžiui, kalbų mokėjimas ir IRT kompetencija, turėtų būti savo ruožtu išsamiai apžvelgiami CV, netaikant reikalavimo CV turėtojui savarankiškai parengti papildomus dokumentus.

Atlikus šiuos patobulinimus naudotis visa sistema taptų paprasčiau ir lengviau. Pertvarkant Europaso sistemą gali prireikti peržiūrėti dabartinį jo teisinį pagrindą, nes šiuo sprendimu negalima pakeisti, iš dalies pakeisti arba panaikinti nė vieno iš penkių Europaso pradinių dokumentų.

2.3 Didesnė sąveika su kitomis Europos iniciatyvomis

Siekiant remti besimokančių ir dirbančių asmenų judumą, per pastarąjį dešimtmetį kartu su Europasu įgyvendintos ir kitos Europos priemonės, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandara (EKS)[17], Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET)[18] ir Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS)[19]. Jos padeda didinti faktinį judumą Europoje, nes aiškiau pateikiamos ir pripažįstamos asmens žinios, įgūdžiai ir kompetencijos.

Šios priemonės buvo kuriamos bendrai ir papildo Europasą. Toliau įgyvendinant šias priemones tikėtina, kad jos bus laipsniškai integruojamos į Europasą ir jame bus pateikiamos nuorodos į EKS, ECVET ir ECTS. Europos rekomendacijoje dėl EKS nurodyta, kad nuo 2012 m. visuose naujuose kompetentingų institucijų išduotuose kvalifikacijų sertifikatuose, diplomuose ir Europaso dokumentuose turi būti pateikta aiški nuoroda į atitinkamą EKS lygmenį. Kai kurios šalys (CZ, DK, EE, FR ir IE) jau pradėjo registruoti šiuos lygmenis atitinkamuose Europaso dokumentuose (diplomo ir sertifikato prieduose), bet likusios šalys turi dėti daugiau pastangų.

Nepaisant to, kad šios iniciatyvos papildo vienos kitas, galima būtų didinti nuoseklumą, kad įvairios priemonės ir paslaugos būtų siūlomos koordinuotai. Šiuo metu neužtikrinta, kad naudotojai galėtų lengvai naudotis šiomis priemonėmis. Nors beveik visos Europos skaidrumo ir judumo priemonės turi joms skirtus portalus ir kai kuriais aspektais sutampa (pvz., galima naudotis CV priemone internete, kuria EURES naudotojams EURES svetainėje padedama parengti Europaso CV), jos nepakankamai susietos. Dėl to potencialiems naudotojams sunkiau rasti susijusios informacijos, gauti dokumentus ir paslaugas.

Būtina užtikrinti tvirtesnę Europaso sąveiką su kitomis ES priemonėmis, naudojamomis tinkamai darbo vietai rasti, įskaitant EURES. Be to, siekiant išvengti galimo dubliavimosi reikėtų patobulinti sąveiką Europaso ir „Jaunimo paso“, skirto pagerinti jaunuolių, dalyvavusių pagal ES programą „Veiklus jaunimas“ remiamuose projektuose, mokymosi rezultatų pripažinimą. Kitas pavyzdys – sprendimas, kuriuo profesinė kvalifikacija pripažįstama valstybėje narėje, išduodančioje leidimą įgyti reglamentuojamą profesiją[20]. Kvalifikaciją turintiems asmenims turėtų būti sudarytos sąlygos prie Europaso pridėti sprendimą dėl pripažinimo, naudojant popierinį dokumentą arba elektroniniu būdu, įskaitant atvejus, kai taikoma naujoji Europos profesinio pažymėjimo procedūra.

2.4 Veiksmingo ir tvaraus valdymo siekis

Nuo iniciatyvos sukūrimo 2005 m. įvairių Europaso priemonių naudojimas ir informuotumas apie jas nuolatos didėjo. Europaso portalas buvo svarbiausias veiksnys, lėmęs didesnį šių skaidrumo priemonių naudojimą ir geresnį informuotumą apie jas. Šis portalas veikė labai sėkmingai ir tai patvirtina lankytojų skaičius, naudojimas ir naudotojų pasitenkinimas. Lankytojų skaičius didėjo kiekvienais metais, nuo maždaug 3 mln. 2006 m. iki beveik 15 mln. 2012 m. Maždaug 88 proc. apklaustų naudotojų teigė, kad Europaso portalas yra patogus naudoti ir aiškus. 60 proc. respondentų nurodė, kad ateityje plėtojant portalą visų pirma reikėtų įtraukti informaciją apie tarptautinį judumą, kvalifikacijų pripažinimą ir darbo paieškas ir pateikti su tuo susijusių patarimų.

Nacionaliniai Europaso centrai (NEC) kartu su Europaso interneto portalu yra pagrindinės Europaso įgyvendinimo priemonės. Nuo 2005 m. vidurio NEC veikia visose ES šalyse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje (nuo 2007 m. – Bulgarijoje ir Rumunijoje, nuo 2011 m. – Kroatijoje), nuo 2006 m. – Lichtenšteine, nuo 2008 m. – Turkijoje, o nuo 2011 m. – Šveicarijoje. Jų užduotis – geriau informuoti apie Europasą ir teikti reikiamą informaciją visoms suinteresuotosioms šalims – atliekama patenkinamai.

Dauguma NEC nuolatos bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, kaip antai Euroguidance ir NARIC centrais, EURES agentūromis, nacionalinėmis mokymosi visą gyvenimą agentūromis, Eurodesk ir Europe Direct, nors tokį bendradarbiavimą būtų galima sustiprinti bei geriau pasinaudoti sąveika. Glaudesnis šių įstaigų veiklos koordinavimas padėtų supaprastinti struktūrą ir teikti geresnes paslaugas, lengviau prieinamas besimokantiems ir dirbantiems asmenims; tai taip pat palengvintų naudojamasi Europasu, ypač tų grupių, kurios šiuo metu juo naudojasi mažiausiai. Tačiau NEC pastangos platinti informaciją apie Europaso priemones privatiems įdarbinimo paslaugų teikėjams nebuvo tokios sėkmingos. Dauguma šių paslaugų teikėjų sutiktų platinti informaciją apie Europaso dokumentus tik už finansinį atlygį.

CEDEFOP vaidmuo sėkmingam Europaso įgyvendinimui yra akivaizdus. CEDEFOP sėkmingai tvarko Europaso portalą ir teikia paramą NEC bei savo žiniomis prisideda prie Europaso sistemos koncepcijos plėtotės.

2012 m. Komisija pagal mokymosi visą gyvenimą programą NEC skyrė 2 250 000 EUR vertės finansinę paramą. Atlikus išorės vertinimą nustatyta, kad, palyginti su 2008 m. vertinimu, visų Europaso aspektų veiksmingumas apskritai yra didesnis. Nors 2008–2011 m. ES skirtas finansavimas[21] ir nacionaliniai šaltiniai smarkiai nepadidėjo, naudojantis internetu sukurtų ir išduotų Europaso dokumentų bei portalo lankytojų skaičius nuolatos didėjo ir nerodė jokio Europaso priemonių populiarumo sumažėjimo ženklų. Nustatytas ne tik NEC skatinamosios veiklos, bet ir įvairių Europaso priemonių naudojimo veiksmingumo padidėjimas.

Nuo Europaso sukūrimo bendros jo išlaidos (dengiamos iš nacionalinių, Komisijos ir CEDEFOP biudžetų) sudaro apie 31,5 mln. EUR. Remiantis tuo, kad nuo 2005 m. sukurta 54 mln. Europaso CV (28 mln. sukurti naudojantis internetu ir 27 mln. parsisiųsti), vidutinės vieno CV sąnaudos yra maždaug 0,58 EUR, tai yra maždaug keturis kartus mažiau nei apskaičiuota 2008 m. (2,1 EUR). Atsižvelgiant į tokias nedideles išlaidas vienam dokumentui ir aukštą naudotojų pasitenkinimo lygį, atlikus vertinimą daroma išvada, kad Europaso kainos ir kokybės santykis yra geras. Tačiau mažai tikėtina, kad be Europos finansinės paramos Europaso iniciatyva išliks tvari. Be ES finansavimo dauguma NEC negalėtų toliau veikti, nes kitų veiksmingų Europaso finansavimo šaltinių nenustatyta, o papildomas valstybinis finansavimas mažai tikėtinas. Europasas nesuteikia jokios greitos finansinės naudos, todėl privataus sektoriaus atstovams nėra konkrečių paskatų dalyvauti.

3. IŠVADOS

Atsižvelgiant į tai, kad mažėja dirbančiųjų ir ekonomika auga lėtai, viena iš skubiausiai spręstinų valstybėms narėms šiandien kylančių problemų – jų švietimo ir mokymo sistemų modernizavimas bei įgūdžių pasiūlos atnaujinimas pagal darbo rinkos poreikius. Europasas turėtų padėti spręsti šias problemas ir ateinančiais metais turėtų būti labiau remiamas.

Išorės vertinimo išvadose ir rekomendacijose patvirtinta, kad Europasas turi ir toliau atlikti svarbų vaidmenį skatinant judumą ir įgūdžių bei kvalifikacijų palyginamumą. Siūlomi pakeitimai apima ir Europaso dokumentų racionalizavimą ir paprastinimą, siekiant pagerinti derėjimą su kitomis su Europasu susijusiomis Europos orientacinėmis priemonėmis ir tikslinėmis konsultavimo paslaugomis, taip remiant tarpvalstybinį judumą, kvalifikacijų pripažinimą ir darbo paiešką. Visų pirma, Europasas turi tapti lankstesne ir patogesne naudoti priemone, turi būti išnaudojamos modernių technologijų galimybės ir nuolat atsižvelgiama į kintančius naudotojų poreikius. Svarbu išsaugoti esamus naudotojus ir pritraukti naujų, ypač žemos kvalifikacijos asmenų. Siekiant šio tikslo gali prireikti naujo Europaso teisinio pagrindo, pagal kurį būtų galima šias priemones nuolatos atnaujinti ir koreguoti.

Kad Europasu būtų labiau remiami besimokantys ir dirbantys asmenys, norintys pateikti savo įgūdžius ir įgūdžius, reikėtų visų pirma apsvarstyti toliau nurodytus pokyčius.

• Geresnė Europaso ir kitų Europos iniciatyvų sąveika. Nepaisant to, kad Europaso iniciatyva iš esmės buvo sėkminga, Europaso priemonės galėtų būti tinkamiau naudojamos jas geriau suderinant su profesinio orientavimo ir kvalifikacijos skaidrumo bei pripažinimo užtikrinimo paslaugomis, siekiant padidinti naudotojų skaičių ir sukurti didesnę papildomą naudą. Tai ypač svarbu grupėms, kurioms sunkiau pasinaudoti Europasu, pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir bedarbiams. Atsižvelgiant į būsimą Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdvę, Europaso iniciatyva didžiausias dėmesys galėtų būti skiriamas informacijos paslaugų teikimui ir interaktyvių įgūdžių ir kvalifikacijos skaidrumo užtikrinimo priemonių naudojimui, sujungiant įvairius Europos tinklus, informavimo paslaugas ir kitas šiuo metu su įgūdžiais ir kvalifikacija susijusias priemones į vieną bendrą sistemą. Tai sudarytų sąlygas besimokantiems ir dirbantiems asmenims geriau pasinaudoti ES įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumo ir pripažinimo priemonėmis, su kuriomis geriau susipažintų įstaigos ir verslas, taigi jos taptų veiksmingesnės. Sutelkus šiuos išteklius padidėtų veiksmingumas; būtų integruoti ištekliai, taip pat ir atitinkami nacionalinio lygmens ištekliai. Be to, sukūrus vieną jungtinį paslaugų tinklą skirtingoms suinteresuotosioms šalims tikriausiai būtų plačiau pateikiama informacija apie Europaso priemones ir jos būtų tinkamiau įgyvendinamos.

· Europasas kaip priemonė lankstiems mokymosi būdams skatinti. Atsižvelgiant į asmenų poreikius, esamas Europaso priemones aiškiai būtina pritaikyti prie lankstesnių ir į besimokančius asmenis orientuotų mokymosi būdų. Naujoji sistema turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į naujus švietimo ir mokymo pokyčius ir būdus, įskaitant IRT sritį. Šiuo metu tokie pokyčiai būtiniausi toliau nurodytose dviejose srityse.

a) Europasas apima dvi skirtingas priemones, kuriomis teikiama papildoma informacija apie mokymosi rezultatus: diplomo priedą aukštojo mokslo kvalifikacijai ir sertifikato priedą profesiniam mokymui. Verta apsvarstyti, ar bendras dokumentas galėtų pagerinti bendrą supratimą apie bet kokią švietimo ir mokymo sektoriuje suteiktą kvalifikaciją ir paskatintų sąveiką su Europos kreditų perkėlimo sistemomis, pvz., ECTS ir ECVET, tiek įvairiais švietimo ir mokymo lygmenimis, tiek įvairiose šalyse.

b) Neformalaus mokymosi ar savišvietos būdu (taip pat internetu) įgytų įgūdžių ir kompetencijos registravimas. Šiuo metu tik Europaso judumo dokumente galima registruoti užsienyje neformalaus mokymosi būdu įgytus įgūdžius. Atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos, Europasą reikėtų peržiūrėti, kad būtų galima nustatyti ir registruoti įgūdžius (įskaitant įgūdžių auditą), įgytus neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, esant judumui arba ne. Atsižvelgiant į Komisijos jau atliktą parengiamąjį darbą dėl galimo naujo dokumento „Europaso patirtis“, šia nauja funkcija turėtų būti remiamos Europos gairės dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos patvirtinimo. Šios naujos funkcijos taip pat būtų susijusios su jaunimo garantijų ir mokomosios praktiktos iniciatyvomis[22].

Siekiant išvengti dubliavimosi taip pat turėtų būti nagrinėjama, kaip „Jaunimo paso“ mechanizmu sukurti sertifikatai registruojami Europase. Taip pat reikėtų išnagrinėti, kaip naujos skaidrumo priemonės, pavyzdžiui, „atvirieji ženkleliai“, sukuriami pagal naują skaitmeninio mokymosi sertifikavimo tvarką, turėtų būti įtraukti į Europasą arba jį papildytų. Galiausiai, Europaso CV turėtų geriau atsispindėti funkciniai ir aukštesnio lygio IRT įgūdžiai.

· Europaso sistemos sąveikos su darbo paieškai naudojamomis ES priemonėmis gerinimas. Geresnei Europaso sistemos sąveikai su kai kuriomis darbo ieškančių asmenų naudojamomis ES priemonėmis pagerinti šiuo metu kliudo skirtingi techniniai standartai. Reikėtų susieti Europaso CV priemonę ir naująjį Europos įgūdžių pasą bei EURES CV duomenų bazę ir privačių įdarbinimo tarnybų ir konsultavimo bei kvalifikacijų tvirtinimo centrų naudojamas priemones, taip pat įgūdžių vertinimo priemones. Reikėtų nagrinėti galimybę į Europasą įtraukti sprendimą dėl profesinės kvalifikacijos valstybėje narėje pripažinimo, įskaitant pagal naująją Europos profesinio pažymėjimo procedūrą gautą kvalifikaciją.

Kaip minėta, komunikate „Švietimo persvarstymas“ pabrėžiama švietimo ir įgūdžių svarba – tai pagrindinis strateginis ekonomikos augimo, konkurencingumo ir užimtumo šaltinis. Vienas iš komunikato „Švietimo persvarstymas“ pasiūlymų – išnagrinėti galimybes užtikrinti papildomą esamų ES priemonių, skirtų skaidrumui ir įgūdžių bei kvalifikacijos pripažinimui, sąveiką ir jas susieti, siekiant sukurti Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdvę, kurioje visi galėtų laisvai judėti ir kurioje kiekvieno asmens kompetencijos ir kvalifikacijos būtų greitai pripažįstamos siekiant tolesnio mokymosi, o darbdaviai jas tinkamai suprastų ir įvertintų.

Komisija šioje ataskaitoje pateiktas išvadas aptars su atitinkamomis suinteresuotaisiomis šalimis 2013–2014 m. žiemą vyksiančioje viešoje diskusijoje dėl Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdvės. Remdamasi šios diskusijos dėl Europaso sistemos ir poveikio vertinimo išvadomis, Komisija gali pasiūlyti galiojančio Europaso teisinio pagrindo – 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 2241/2004/EB – peržiūrą.

[1] COM(2010) 478 final, COM(2010) 682 final, COM(2010) 245 final/2, COM(2012) 173 final, COM(2012) 485 final.

[2] COM(2012) 669 final.

[3] 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 2241/2004/EB, toliau šioje ataskaitoje – sprendimas.

[4] Žr. sprendimo 15 straipsnį. Šioje ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas 2012 m. Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) atliktam antrajam Europaso vertinimui. Žr. http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports/index_en.htm#trainingHeader.

[5] OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

[6] COM(2013) 654 final.

[7] Turėtojo gyvenimo aprašymo aprašo šablonas.

[8] Savarankiško kalbos įgūdžių vertinimo priemonė; vertinimas atliekamas pagal bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos orientacinę kalbos mokėjimo skalę.

[9] Jame išvardijami aukštojo mokslo diplomų ar laipsnių turėtojų laimėjimai, įskaitant studijuotus dalykus ir gautus pažymius.

[10] Profesinės kvalifikacijos turinio aprašymas, skirtas išduotam profesinio rengimo ir mokymo sertifikatui papildyti.

[11] Nacionalinės švietimo ir mokymo institucijos išduotas dokumentas, kuriame registruojama darbo ir švietimo patirtis kitose Europos šalyse.

[12] Komisijos vardu portalą parengė, priglobė ir tvarkė CEDEFOP. Žr. http://europass.cedefop.europa.eu/en/home?loc=en_GB.

[13] https://ec.europa.eu/eures/home.jsp?lang=en.

[14] http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports/training/2013/europass_en.pdf. Šioje ataskaitoje naudoti išorės vertinimo duomenys.

[15] Santrumpos: CV – gyvenimo aprašymas, LP – kalbų pasas, MD – judumo dokumentas, DS – diplomo priedas, CS – sertifikato priedas.

[16] Ten pat.

[17] http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/eqf_en.htm.

[18] http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/ecvet_en.htm.

[19] http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/ects_en.htm.

[20] Direktyva 2005/36/EB.

[21] ES įnašas sudaro iki 50 proc. nacionalinių Europaso centrų veiklos sąnaudų.

[22] Žr. taip pat http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1006.