52013DC0714

TURINYS

1........... Įvadas............................................................................................................................ 4

2........... Padėtis mokyklose.......................................................................................................... 4

2.1........ Alikantė.......................................................................................................................... 4

2.2........ Bergenas........................................................................................................................ 4

2.3........ Briuselis.......................................................................................................................... 5

2.4........ Kalhemas....................................................................................................................... 5

2.5........ Frankfurtas..................................................................................................................... 6

2.6........ Karlsrūhė....................................................................................................................... 6

2.7........ Liuksemburgas............................................................................................................... 6

2.8........ Molis.............................................................................................................................. 6

2.9........ Miunchenas.................................................................................................................... 7

2.10...... Varezė........................................................................................................................... 7

3........... Biudžeto pokyčiai ir uždaviniai......................................................................................... 7

4........... Politiniai pokyčiai ir uždaviniai......................................................................................... 8

4.1........ Akredituotosios mokyklos.............................................................................................. 8

4.2........ Perpildymas / infrastruktūra............................................................................................. 9

4.3........ Išlaidų pasidalijimas tarp valstybių narių......................................................................... 10

4.4........ Mokestis už mokslą, III kategorija................................................................................ 10

4.5........ Teismo bylos................................................................................................................ 11

4.6........ Vidaus auditas.............................................................................................................. 11

5........... Pedagoginiai ir organizaciniai pokyčiai ir uždaviniai......................................................... 11

5.1........ Europos bakalaureato reforma...................................................................................... 11

5.2........ Priemonės, taikomos specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokiniams............................ 12

5.3........ Mokymo organizavimas vidurinėse mokyklose............................................................... 12

6........... Ateities uždaviniai......................................................................................................... 12

1.           Įvadas

2012 m. – Europos mokyklų (toliau – EM) sistemai santykinai stabilus laikotarpis, juo siekta toliau užtikrinti aukštą mokymo kokybę kartu stengiantis nuolat kontroliuoti biudžetą. Iš tiesų paaiškėjo, kad veiksmingas išteklių ir skirto biudžeto valdymas sudarė sąlygas sistemai 2012 m. sklandžiai veikti. Jau buvo jaučiamas šioks toks 2011 m. priimtų sprendimų poveikis, o 2012 m. priimti papildomi sprendimai dėl priemonių, kurios turėtų daryti teigiamą įtaką EM sistemai artimiausiais metais.

Vis dėlto nuolatinis mokinių skaičiaus didėjimas ir valstybių narių nesutarimai išlaidų pasidalijimo klausimu tebėra akivaizdi EM sistemos problema. Nors kai kurios valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų, susijusių su mokytojų komandiravimu ir infrastruktūros kūrimu, nepaisant to, ES finansinis įnašas į EM sistemos biudžetą 2012 m. didėjo antrus metus iš eilės ir labai tikėtina, kad, neradus tvaraus problemos sprendimo būdo, padėtis taps dar sudėtingesne. Todėl Komisija ragina valstybes nares iš anksto pradėti diskusijas išlaidų pasidalijimo klausimu.

Svarbiausi įvykiai Briuselyje ir Liuksemburge – tai Briuselio IV EM atidarymas Lakene ir Liuksemburgo II EM atidarymas Bertranže–Mameryje. Vis dėlto mokinių skaičius Briuselio mokyklose nuolat didėja, o kelios Briuselio mokyklos ir toliau susiduria su opia perpildymo problema. Komisija kartu su Europos mokyklų generaliniu sekretoriumi 2012 m. primygtinai prašė Belgijos valdžios institucijų pateikti oficialų pasiūlymą dėl būsimos penktos mokyklos Briuselyje vietos.

2.           Padėtis mokyklose

2.1.        Alikantė

Mokinių skaičius mokykloje šiek tiek padidėjo ir 2012–2013 mokslo metus pradėjo 1 052 mokiniai[1]. Pirmą kartą nuo mokyklos įkūrimo prieš dešimt metų I kategorijos[2] mokiniai sudaro daugiau nei pusę (54,8 %) visų mokyklos mokinių. Tai iš esmės yra Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) darbuotojų vaikai. Mokykloje yra keturi kalbų skyriai (vokiečių, anglų, ispanų ir prancūzų), iš jų gausiausiai lankomas ispanų kalbos skyrius (37,2 % mokinių).

2.2.        Bergenas

Mokinių skaičius toliau mažėjo ir šiuo metu mokykloje mokosi 556 mokiniai (2011–2012 mokslo metais joje mokėsi 578 mokiniai, 2010–2011 mokslo metais – 595 mokiniai). Dauguma mokinių (80,4 %) priklauso III kategorijai (447). I kategorijos mokinių skaičius (108) šiek tiek padidėjo ir sudaro 19,4 % visų mokyklos mokinių. 2013 m. mokykla atšventė savo veiklos penkiasdešimtmetį, svarbiausias šventinis renginys – Jos Didenybės Karalienės Beatričės vizitas kovo mėn.

2.3.        Briuselis

Briuselio Europos mokyklose mokinių nuolat daugėja. 2012–2013 mokslo metų pradžioje mokinių skaičius pasiekė 10 606, palyginti su 10 285 mokiniais ankstesniais mokslo metais (+3,1 %). Kai kurios mokyklos išliko labai perpildytos; tačiau 2012 m. rugsėjo mėn. Lakene atidarius naujas Briuselio IV EM patalpas, Briuselio I EM pavyko mokinių skaičių šiek tiek sumažinti, o Briuselio II ir III EM – jį stabilizuoti.

Iklyje esančios Briuselio I EM mokinių skaičius mažėjo labiausiai – nuo 3 131 mokinio 2011–2012 m. iki 3 040 mokinių 2012–2013 m. Dėl Régie des Bâtiments[3] planuojamų vadinamojo Fabiolos pastato renovavimo darbų buvo nuspręsta visus darželio ir pradinės mokyklos 1 klasės skyrius laikinai perkelti į Berkendalį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2014–2015 mokslo metų pabaigos, kai planuojama užbaigti renovavimo darbus.

Voluvėje įsikūrusioje Briuselio II EM mokosi daugiausia iš visų Europos mokyklų mokinių. Šioje mokykloje 2012–2013 mokslo metų pradžioje mokėsi 3 144 mokiniai. Įrengus naują autobusų stotelę, mokyklos vidaus žaidimo aikštelė tapo saugesnė, nes į mokyklos kiemo teritoriją nebeįvažiuoja daugiau nei 50 mokyklos autobusų.

2012 m. rugsėjo mėn. į Ikselyje esančią Briuselio III EM iš viso priimti 2 892 mokiniai, todėl šios mokyklos mokinių skaičius yra stabilus, palyginti su ankstesniais mokslo metais. Taip yra dėl Briuselyje galiojančios priėmimo į EM politikos[4]. Tačiau mokykla vis dar perpildyta, todėl kasdien susiduriama su konkrečiomis problemomis, visų pirma bendro naudojimo patalpose (bibliotekoje, sporto salėje, žaidimų aikštelėje ir t. t.).

2012–2013 mokslo metus naujose Briuselio IV EM patalpose Lakene pradėjo 1 530 mokinių. Naujų patalpų atidarymo iškilmėse 2012 m. spalio 24 d. dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso, pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius, valstybės sekretorius S. Verherstraetenas, ministras P. Smetsas, Jo Didenybė Karalius Albertas II ir Jos Didenybė Karalienė Paola. Mokykloje yra šeši kalbų skyriai, įskaitant naująjį bulgarų kalbos skyrių. Be to, 2013 m. rugsėjo mėn. bus įsteigtas rumunų kalbos skyrius. Tai Rumunijos atstovai patvirtino 2012 m. gruodžio mėn. įvykusiame valdybos posėdyje.

Lakeno mokykla bus visiškai užpildyta daug greičiau, nei tikėtasi. Atsižvelgiant į tai, kad į Briuselio mokyklas priimamų mokinių skaičius nuolat didėja, o kai kurios mokyklos yra perpildytos, akivaizdu, kad Briuselyje iki 2015 m. reikia atidaryti naują mokyklą, kaip to jau 2010 m. prašė Europos mokyklų valdyba.

2.4.        Kalhemas

Vadovaujantis valdybos 2007 m. priimtu sprendimu iki 2017 m. laipsniškai panaikinti I tipo Europos mokyklas[5], į darželius ir pradinių mokyklų 1 klasės skyrius nebuvo priimama naujų mokinių, todėl mokinių skaičius nuo 745 2011 m. sumažėjo 8,5 %, t. y. iki 682 mokinių 2012–2013 mokslo metų pradžioje.

Kalheme nuo 2012 m. rugsėjo mėn. atidaryta nauja valstybinė mokykla (angl. free school), kurią administruoja nacionalinės valdžios institucijos ir kurioje sudarytos dvimetės darželinukų klasės ir pradinės mokyklos 1 ir 2 klasės skyriai. Iki 2017 m. ši mokykla patalpas bendrai naudos su Kalhemo Europos mokykla, o vėliau, kai Kalhemo Europos mokykla bus galutinai uždaryta, perims jos patalpas.

2.5.        Frankfurtas

2012 m. Frankfurto mokykla atšventė savo dešimties metų veiklos sukaktį ir šiais metais joje vėl mokėsi daugiau mokinių. Mokinių skaičius mokykloje padidėjo 4,8 %, t. y. nuo 1 136 mokinių 2011–2012 mokslo metais iki 1 191 mokinio 2012 m. Dauguma mokyklos mokinių (823) priklauso I kategorijai. Daugiausia tai yra Europos Centrinio Banko darbuotojų vaikai. Perpildymo problemos, su kuriomis mokykla susidūrė daug metų, neišnyko ir tikėtina, kad jos dar labiau padidės atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko darbuotojų skaičių, kuris nustačius bankų priežiūros funkcijas padidės. Komisijos ir ES generalinio sekretoriaus kabineto (OSGES) prašymu šią problemą 2013 m. aptars valdyba.

2.6.        Karlsrūhė

Mokinių skaičius Karlsrūhės mokykloje toliau mažėjo, 2012–2013 mokslo metų pradžioje joje iš viso mokėsi 911 mokinių, iš kurių tik 173 mokiniai priklausė I kategorijai (19 %). Daugiausia mokinių vis dar priklauso III kategorijai, tačiau jų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo nuo 524 mokinių 2009 m. iki 484 mokinių 2012 m. (53 %). Karlsrūhės mokykla yra pasirašiusi daugiausia sutarčių su įmonėmis, palyginti su visomis mokyklomis, ir joje mokosi didžiausias skaičius II kategorijos mokinių (28 % 2012–2013 mokslo metais). Karlsrūhės Europos mokykla buvo įsteigta 1963 m., penkiasdešimties metų sukakčiai pažymėti skirti iškilmingi renginiai vyko visus 2012–2013 mokslo metus.

2.7.        Liuksemburgas

2012 m. rugsėjo mėn. Bertranže–Mameryje duris atidarius naujoms Liuksemburgo II EM patalpoms, Liuksemburgo Europos mokyklos atvertė naują savo gyvavimo puslapį.

Liuksemburgo I EM naujus mokslo metus pradėjo 2 715 mokinių. Ji patalpas naudojo bendrai su Liuksemburgo II EM, tačiau tai baigėsi 2012 m. spalio mėn. Bertranže–Mameryje atidarius naujas Liuksemburgo II EM patalpas. Taip buvo išspręsta Liuksemburgo I EM perpildymo problema. Liuksemburgo I EM, kuri yra seniausia iš visų Europos mokyklų, 2013 m. paminėjo savo veiklos šešiasdešimtmetį.

Naujų Liuksemburgo II EM patalpų oficialaus atidarymo iškilmėse, kurios įvyko 2012 m. spalio 1 d., dalyvavo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius, ministras C. Wiseleris ir ministrė M. Delvaux-Stehres. Mokykloje 1 965 mokiniai buvo suskirstyti į aštuonis kalbų skyrius (čekų, vokiečių, danų, graikų, anglų, prancūzų, vengrų ir italų). Liuksemburgo valdžios institucijos padėjo užtikrinti, kad Bertranžo–Mamerio mokyklos mokiniams būtų teikiamos vežimo paslaugos, ir šiuo tikslu skyrė maršrutinį autobusą, kuris mokinius nemokamai veža iš vienos mokyklos į kitą.

2.8.        Molis

Molio Europos mokykla 2012–2013 mokslo metų pradžioje pasitiko 744 mokinius (t. y. 23 mokiniais mažiau nei ankstesniais metais), iš jų 593 mokiniai priklausė III kategorijai, o 140 – I kategorijai. Vokiečių kalbos skyrius vėl sumažėjo nuo 72 mokinių 2011 m. iki 64 mokinių 2012 m. Olandų ir anglų kalbų skyrius lanko atitinkamai 263 ir 262 mokiniai, o prancūzų kalbos skyrių – 155 mokiniai.

2.9.        Miunchenas

Miuncheno mokykloje antrus metus iš eilės mokinių skaičius didėja. Tai galima paaiškinti didėjančiu darbuotojų skaičiumi Europos patentų tarnyboje. 78 % visų 2 063 mokinių priklausė I kategorijai, be to, mokykla įpareigota iki 2017 m., kai turės būti baigti mokyklos priestato statybos darbai, laikytis riboto priėmimo politikos.

2.10.      Varezė

Mokinių skaičius Varezės mokykloje išliko stabilus – 2012–2013 mokslo metų pradžioje į mokyklą buvo priimti 1 384 mokiniai. Daugiau nei pusė mokinių priklauso I kategorijai, o II kategorijos mokinių skaičius dėl tebesitęsiančios krizės toliau mažėja.

Nepaisant Italijos valdžios institucijų pažadų ir Komisijos išsiųstų pranešimų, 400 000 EUR vienkartinė išmoka, kuri turėjo būti skirta infrastruktūrai gerinti, mokyklai dar neišmokėta.

3.           Biudžeto pokyčiai ir uždaviniai

Bendras 2012 m. Europos mokyklų sistemai skirtas biudžetas išliko palyginti stabilus, jis tik šiek tiek padidėjo. 2011 m. nustačius struktūrines priemones ir įvykdžius 2012 m. biudžetą, netgi buvo gautas biudžeto perteklius. Pagal minėtas priemones, be kita ko, buvo numatyta, atsižvelgiant į ES darbuotojų darbo užmokesčio skales, nustatytas 2004 m. įgyvendinus ES tarnybos nuostatų reformą, peržiūrėti komandiruotų darbuotojų ir vietoje samdomų mokytojų darbo užmokesčio skales ir veiksmingiau organizuoti pamokas. Be to, komandiruotų darbuotojų, administracinių ir pagalbinių darbuotojų, įdarbintų po 2007 m., darbo užmokestis 2012 m. nebuvo didinamas. Jiems taikomas metodas, panašus į taisykles, kuriomis reglamentuojamas ES darbuotojų darbo užmokestis, kuris nuo 2011 m. liepos mėn. nebuvo didinamas, nes Ministrų Taryba atsisakė priimti sprendimą dėl darbo užmokesčio patikslinimo. 2012 m. priimti papildomi sprendimai, pvz., sprendimas padidinti mokestį už mokslą III kategorijos mokiniams, turėtų turėti poveikį kitų metų biudžetui.

Bendras į Europos mokyklas priimtų mokinių skaičius padidėjo 2,1 % (Briuselyje – 3,1 %), palyginti su 2011 m., t. y. nuo 23 367 iki 23 869 mokinių[6]. I kategorijos mokiniai (18 017) sudaro šiek tiek daugiau nei 75 % visų Europos mokyklų mokinių. Dėl ekonomikos krizės II kategorijos mokinių skaičius toliau mažėjo ir sudarė šiek tiek mažiau nei 5 %. III kategorijos mokinių skaičius taip pat mažėjo iki 4 695 mokinių ir vidutiniškai jų skaičius buvo šiek tiek mažesnis nei 20 %. Mokinių skaičius taip pat mažėja dėl susiklosčiusios ekonominės padėties ir itin griežtos priėmimo politikos, kurios laikosi perpildytos Briuselio mokyklos.

2012 m. išlaidos vienam mokiniui visose Europos mokyklose vidutiniškai sudarė 11 506 EUR[7]. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės neįvykdė savo komandiruojamų darbuotojų kvotų, įplaukos buvo 4,04 mln. EUR mažesnės nei planuota, ir todėl ES finansinio įnašo, skirto EM sistemos biudžetui, procentinis dydis padidėjo iki 60 %. 2012 m. 105 komandiruotų mokytojų pareigybės buvo neužimtos. Tikėtina, kad šis skaičius artimiausiais metais toliau didės, jei nebus rastas ilgalaikis išlaidų pasidalijimo problemos sprendimo būdas.

Biudžeto įnašai (neskaičiuojant perkelto pertekliaus ir rezervo fondo naudojimo):

2012 m. (iš viso 274 420 820 EUR)

2011 m. (iš viso 275 214 326 EUR)

EM sistemos mokytojų darbo užmokestis nustatomas tokia pat tvarka, kokia taikoma ES institucijų darbuotojams. 2012 m. gruodžio mėn., kadangi sprendimas didinti darbo užmokestį nebuvo priimtas, Taryba nusprendė sumažinti iš pradžių planuotą ES įnašą į 2013 m. EM sistemos biudžetą ir neskyrė maždaug 2,3 mln. EUR, t. y. sumos, kurią buvo galima panaudoti mokytojų darbo užmokesčiui didinti 2012 m. Bendras 2013 m. numatytas EM sistemos biudžetas – 288 324 192 EUR, iš jo ES finansinis įnašas – 171 554 083 EUR (t. y. 59,5 % viso biudžeto).

4.           Politiniai pokyčiai ir uždaviniai

4.1.        Akredituotosios mokyklos

Įvykdžius Europos mokyklų sistemos reformą, nuo 2009 m. valstybės narės gali prašyti suteikti akreditaciją jų nacionalinėms mokykloms, kad jose būtų galima dirbti pagal Europos mokyklų mokymo programą ir Europos bakalaureato programą. II tipo mokyklos – tai konkrečios ES valstybės narės pagal nacionalinę švietimo sistemą administruojamos ir finansuojamos mokyklos arba privačios mokyklos. Jos įsteigtos netoli kai kurių Europos agentūrų. Paprastai šiose mokyklose taip pat mokosi daug iš kitų mokyklų atėjusių mokinių, kurių tėvai nori savo vaikams suteikti europinį išsilavinimą. III tipo mokyklomis gali būti ne tik valstybinės, bet ir privačios mokyklos, kurioms akreditaciją suteikė valdyba ir kurios savo mokiniams siūlo europinį išsilavinimą, tačiau jose nesimoko ES institucijų darbuotojų vaikai ir šalia jų nėra poreikio įkurti Europos agentūrą.

2012 m. rugsėjo mėn. duris atvėrė dvi naujos akredituotosios mokyklos: II tipo Tarptautinė Hagos mokykla (Nyderlandai) ir III tipo mokykla Bad Vilbelyje (Vokietija). Europos mokyklų generaliniam sekretoriui ir Olandijos valdžios institucijoms pasirašius susitarimą dėl pedagoginių klausimų, Hagos mokykla galės kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti skirti jai ES finansinį įnašą.

2012 m. gruodžio mėn. valdyba patvirtino dviejų mokyklų, kurių prašymai suteikti akreditaciją dar nagrinėjami, atitikties bylas, t. y. Talino Europos mokyklos (Estija) ir Kopenhagos Europos mokyklos (Danija). Abi šias mokyklas planuojama atidaryti 2013 m. rugsėjo mėn.

Praėjusiais metais akreditacija suteikta šešioms nacionalinėms mokykloms, įsikūrusioms Parmoje (Italija), Danšochline (Airija), Heraklione (Graikija), Helsinkyje (Suomija), Strasbūre (Prancūzija) ir Manoske (Prancūzija). Visos šios mokyklos, išskyrus Manosko mokyklą, yra pasirašiusios su ES susitarimą dėl įnašų ir gauna iš Komisijos išmokas. Nuo 2009–2010 mokslo metų iki 2013 m. sausio mėn. šioms mokykloms iš viso buvo pervesta 11 345 706 EUR.

4.2.        Perpildymas / infrastruktūra

Bendras prašymų priimti I kategorijos mokinius skaičius 2012 m. toliau didėjo ir kelios mokyklos susiduria su opia perpildymo problema. Padėtis ypač sudėtinga Briuselio II ir III EM ir Frankfurto EM.

2012–2013 mokslo metais bendras mokinių skaičius Briuselyje jau buvo 10 606, o tai yra 321 mokiniu daugiau nei praėjusiais metais. Ypač apkrautos Voluvės ir Ikselio mokyklos, kuriose dėl perpildymo kasdien patiriama bendrų patalpų naudojimo sunkumų. Be to, jau galima pastebėti, kad neseniai Lakene atidaryta mokykla greitai bus perpildyta (2012 m. mokinių skaičius padidėjo 44,5 %). Todėl Briuselio EM vykdoma itin griežta mokinių priėmimo politika. Patvirtinta būtinybė 2015 m. įsteigti penktą mokyklą ir Europos Komisija toliau primygtinai prašė, kad Belgijos valdžios institucijos pateiktų pasiūlymą dėl vietos naujai mokyklai Briuselyje. Tik numačius įsteigti penktą mokyklą ir atlikus tinkamą struktūrinę kalbų skyrių Briuselio EM pasiskirstymo peržiūrą bus tinkamai išspręstos infrastruktūros problemos ir užtikrintas veiksmingesnis ir ekonomiškesnis išteklių paskirstymas. 2012 m. gruodžio mėn. valdyba įpareigojo EM generalinį sekretorių iki kito posėdžio pateikti pasiūlymą dėl kalbų skyrių įsteigimo penktoje mokykloje.

2012 m. Komisija kartu su Belgijos valdžios institucijomis ne kartą sprendė penktos mokyklos klausimą. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas taip pat parašė raštą Ministrui Pirmininkui E. Di Rupo, klausimas buvo aptartas ES ir Belgijos darbo grupėje. 2012 m. gruodžio mėn. Belgijos vyriausybė nusprendė sudaryti bendrą darbo grupę (iš Belgijos valdžios institucijos atstovų, EM generalinio sekretoriaus ir Komisijos atstovų), kad ji įvertintų tikruosius penktos mokyklos Briuselyje poreikius ir priimtų galutinį sprendimą dėl galimos vietos jai. 2013 m. pirmąjį pusmetį grupė pateikė galutinę ataskaitą, kuri perduota ministrui pirmininkui. Dokumente patvirtinama būtinybė įsteigti penktą mokyklą ir nurodoma galima jos vieta.

Frankfurto EM taip pat susiduria su vis didesnio perpildymo problemomis, visų pirma dėl ypač padidėjusio I kategorijos mokinių skaičiaus. Priėmus sprendimą dėl bankų priežiūros, tikimasi, kad jau 2013 m. pradžioje padaugės Europos Centrinio Banko darbuotojų, ir jau perpildyta mokykla turės priimti nemažai naujų mokinių. Priimančioji šalis privalo užtikrinti savo teritorijoje Europos mokyklai (-oms) reikalingą infrastruktūrą, todėl Komisija klausimą perdavė Vokietijos valdžios institucijoms ir dabar laukia iš jų pasiūlymo dėl konkrečių priemonių, kurių reikia imtis siekiant išplėsti dabartinę teritoriją ir pastatyti papildomas surenkamąsias patalpas mokyklos teritorijoje, kurios padėtų laikinai išspręsti iškilusią problemą.

4.3.        Išlaidų pasidalijimas tarp valstybių narių

Europos Sąjungos finansinio įnašo į Europos mokyklų sistemą dydis labai priklauso nuo valstybių narių įnašo dydžio. 2012 m. ES finansinis įnašas sudarė 165,4 mln. EUR. Tačiau dėl komandiruotų mokytojų struktūrinės problemos, kuri dar labiau padidėjo 2012 m., kai 105 pareigybės (iš jų 47 – anglų kalbos, 18 – prancūzų kalbos ir 17 – vokiečių kalbos pareigybių) nebuvo užimtos, įplaukos sumažėjo apytiksliai 4,04 mln. EUR.

Jungtinės Karalystės per pirmininkavimą EM sistemai 2011–2012 m. pradėtos diskusijos dėl išlaidų pasidalijimo tarp valstybių narių ir diskusijos darbo grupėje, kuri buvo sudaryta būtent šiam klausimui spręsti, per visus metus nedavė jokių konkrečių rezultatų. Išlaidų pasidalijimo klausimas yra ypač svarbus JK ir Airijai, nes šios valstybės dėl didelės anglų kalbos pamokų paklausos prašė komandiruoti daug mokytojų. Prancūziškai ir vokiškai kalbančios šalys taip pat susiduria su panašiomis problemomis. Nepaisant Komisijos ir JK pastangų raginti kitas valstybes nares rasti konstruktyvų problemos sprendimo būdą, nėra sutariama dėl to, kaip pašalinti sistemos trūkumus. Dėl komandiruotų mokytojų trūkumo vietoje įdarbintiems mokytojams skirtos išlaidos pagal dabartinę sistemą visiškai apmokamos ES finansinio įnašo lėšomis.

Be to, dėl JK sprendimo nekomandiruoti jokių naujų mokytojų ir nepakeisti tų, kurie išeina iš darbo pasibaigus paskyrimo terminui, Europos mokyklų sistemai kyla didelių sunkumų tiek finansiniu, tiek praktinio įdarbinimo požiūriu. Komisija, spręsdama išlaidų pasidalijimo tarp valstybių narių klausimą, toliau stengsis siekti konkrečių rezultatų.

4.4.        Mokestis už mokslą, III kategorija

Svarbus Europos mokyklų reformos sistemos aspektas, dėl kurio sprendimą 2009 m. balandžio mėn. priėmė valdyba, – suteikti I tipo Europos mokykloms daugiau įgaliojimų pedagogikos, administravimo ir mokyklos finansų valdymo srityse. Todėl mokyklų administracinėms valdyboms suteikti įgaliojimai nustatyti mokestį už mokslą, kurį, atsižvelgiant į nustatytas ribas, turi mokėti III kategorijos mokiniai. Priėmus šį sprendimą, Europos patentų tarnyba (EPO) 2011 m. balandžio mėn. paprašė, kad valdyba apibrėžtų mokesčio už mokslą ribas. Šiuo tikslu buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo pateikti pasiūlymą dėl peržiūrėtų mokesčio už mokslą ribų.

Vadovaudamasi savo įgaliojimais, mokesčių už mokslą darbo grupė aptarė galimybę padidinti mokestį už mokslą III mokinių kategorijai ir sumažinti mokesčius už mokslą tos pačios šeimos vaikams, taip pat pateikė pasiūlymus valdybai. 2012 m. gruodžio mėn. įvykusiame posėdyje valdyba po įtemptų diskusijų susitarė dėl kompromisinio sprendimo 25 % (+/– 5 % atsižvelgiant į konkrečios mokyklos sprendimą) padidinti III kategorijos mokiniams taikomus mokesčius už mokslą, kurie galioja visiems naujiems šios kategorijos mokiniams, priimtiems į mokyklas nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Be to, tos pačios šeimos vaikams taikomi mokesčiai buvo sumažinti 20 % pirmajam vaikui ir 40 % – visiems kitiems tos pačios šeimos vaikams; šie sumažinti mokesčiai bus taikomi visiems naujiems III kategorijos mokiniams, priimtiems į mokyklas 2013–2014 mokslo metais. Komisija palankiai vertina šį sprendimą, nes jis padės sumažinti skirtumą tarp III kategorijos mokiniams skirtų išlaidų ir už mokesčius gaunamų pajamų.

4.5.        Teismo bylos

2012 m. Teisingumo Teisme nebuvo nagrinėjama nė viena nauja byla, susijusi su Europos mokyklų sistema. Vasario mėn. Teisingumo Teismas priėmė Komisijai palankų sprendimą dėl prieš Jungtinę Karalystę paduoto skundo (C-545/09), susijusio su tuo, kad JK į Europos mokyklas komandiruotiems mokytojams netaikoma darbo užmokesčio tikslinimo tvarka, kuri nacionalinėse mokyklose įdarbintiems mokytojams galioja visą jų įdarbinimo laikotarpį. Komisija primygtinai prašo, kad JK laikytųsi Teisingumo Teismo sprendimo ir ieškotų priemonių šiam sprendimui tinkamai įgyvendinti.

4.6.        Vidaus auditas

Atsižvelgiant į 2007 m. valdybos ir Komisijos Vidaus audito tarnybos (IAS) sudarytą susitarimą dėl paslaugų lygio, IAS reguliariai rengia Europos mokyklų audito planus. 2012 m. IAS atliko rizikos vertinimą, kurio rezultatais remiantis parengtas 2013–2015 m. Europos mokyklų strateginio audito plano projektas. Šiame projekte įvardyti įvairūs svarbūs klausimai, kurių sprendimą Europos mokyklų sistemoje reikės atidžiai stebėti. Siekdama užtikrinti, kad susijusios šalys tinkamai atsižvelgtų į audito rekomendacijas, Komisija atidžiai stebės jų įgyvendinimą.

5.           Pedagoginiai ir organizaciniai pokyčiai ir uždaviniai

5.1.        Europos bakalaureato reforma

Nepriekaištingas Europos bakalaureato egzamino organizavimas yra pagrindinė patikimo diplomo prielaida. Vienas iš 2009 m. Europos mokyklų sistemos reformos tikslų – užtikrinti veiksmingesnius ir pigesnius Europos bakalaureato egzaminus. Be kitų anksčiau priimtų sprendimų dėl supaprastintos egzaminų organizavimo tvarkos, 2012 m. balandžio mėn. valdyba priėmė sprendimą dėl naujos egzaminų klausimų struktūros, kuri įsigalios per 2015 m. bakalaureato egzaminų sesiją.

2012 m. per Europos bakalaureato egzaminų sesijos matematikos egzaminą išryškėjo tam tikros organizacinės problemos, dėl kurių sulaukta įvairių neigiamų atsiliepimų iš mokinių ir jų tėvų. Todėl Europos bakalaureato egzaminų valdybos pirmininkas 2012 m. kreipėsi į Londono universiteto švietimo instituto ekspertą, kad jis parengtų ataskaitą, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas patikslinti galutinius matematikos egzamino balus ir leisti to pageidaujantiems mokiniams perlaikyti šį egzaminą rugsėjo mėn.

Komisija apgailestauja, kad teko susidurti su tokiomis organizacinėmis problemomis, nes jos daro neigiamą poveikį diplomo reputacijai ir patikimumui. Komisijos prašymu į Jungtinio pedagoginio komiteto 2012 m. spalio mėn. posėdžio darbotvarkę įtrauktas specialus punktas. Šiame posėdyje EM generalinis sekretorius paaiškino, kad, atsižvelgiant į eksperto ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, imtasi specialių priemonių. Komisija taip pat paprašė EM generalinio sekretoriaus išsamiai išnagrinėti padėtį ir pasiūlyti konkrečias priemones, kurios padės išvengti tokių problemų ateityje. Be to, Komisijos manymu, būtina patikslinti teisinę sistemą, kad iškilus panašioms problemoms būtų galima vadovautis aiškiomis procedūromis. Šis klausimas taip pat buvo aptartas 2012 m. gruodžio mėn. valdybos posėdyje, o 2013 m. valdybai bus pristatytos priemonės rekomendacijoms, susijusioms su 2012 m. bakalaureato programa, įgyvendinti.

5.2.        Priemonės, taikomos specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokiniams

Komisija itin rūpinasi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integracija į Europos mokyklas. 2012 m. antrus metus iš eilės pastebėtas SUP mokinių skaičiaus didėjimas Europos mokyklose (702 mokiniai 2012–2013 mokslo metais, palyginti su 640 mokinių 2011–2012 mokslo metais ir 619 mokinių 2010–2011 mokslo metais)[8]. Šis didėjimas rodo, kad SUP politika sėkmingai įgyvendinama.

Stengiamasi pasiekti, kad klasėse mokytųsi vienodus specialiuosius ugdymo poreikius turintys mokiniai, ir geriau valdyti SUP biudžetą. Bendros SUP paramai skirtos išlaidos 2012 finansiniais metais siekė 4 121 172 EUR.

2012 m. gruodžio mėn. vadybos posėdyje buvo patvirtinta nauja švietimo paramos Europos mokykloms teikimo politika[9] – dokumentas, kuriuo suderinami visi švietimo paramos visoms mokykloms tikslai ir uždaviniai. Jis pakeičia visus ankstesnius dokumentus, susijusius su parama SUP, ir įsigalios 2013 m. rugsėjo mėn.

5.3.        Mokymo organizavimas vidurinėse mokyklose

Stengdamasi kuo veiksmingiau atnaujinti Europos mokyklų sistemą, valdyba 2012 m. balandžio mėn. įvykusiame posėdyje įgaliojo generalinį sekretorių pateikti pasiūlymą dėl mokymo organizavimo vidurinėse mokyklose peržiūros. Šiuo tikslu sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – pasiūlyti priemones, kurios padėtų ne tik veiksmingiau organizuoti mokymą vidurinėse mokyklose, bet ir kuo labiau sumažinti mokyklos nebaigusių mokinių skaičių. Konkretūs pasiūlymai, dėl kurių reikės priimti sprendimus, valdybai bus pateikti 2013 m.

6.           Ateities uždaviniai

Pagrindinis Europos mokyklų sistemos uždavinys artimiausiais metais, atsižvelgiant į sudėtingas finansines sąlygas, bus susijęs su aukštos kokybės išsilavinimo šios sistemos mokiniams užtikrinimu ir visapusiškomis pastangomis atnaujinti struktūrą ir racionalizuoti sistemą.

Mokymo vidurinėse mokyklose reorganizavimas bus vienas pagrindinių 2013 m. spręstinų klausimų. Užtikrinti sistemos veiksmingumą, kartu išlaikant patrauklią aukštos kokybės Europos mokyklų mokymo programą – uždavinys, kurį dabar reikia spręsti.

Komisija nuolat reiškia susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais, atrodo, tam tikros valstybės narės susiduria laikydamosi savo įsipareigojimų, susijusių tiek su mokytojų komandiravimu, tiek su infrastruktūra. Todėl Komisija stengsis rasti bendrą sutarimą išlaidų pasidalijimo klausimu, kad valstybėms narėms tenkanti našta būtų padalijama vienodai.

Atsižvelgdama į būtinybę Briuselyje atidaryti penktą Europos mokyklą, Komisija toliau primygtinai prašys Belgijos valdžios institucijų pasiūlyti konkrečią vietą, kuri būtų netoli ES darbuotojų darbo ir (arba) gyvenamųjų vietų ir atitiktų su infrastruktūra susijusius poreikius ir tėvų lūkesčius, nes Europos mokykla dažnai yra vienintelė vieta, kurioje jų vaikai gali gauti išsilavinimą.

[1]               EM mokinių skaičiaus statistiniai duomenys pateikiami EM generalinio sekretoriaus ataskaitoje „2012–2013 mokslo metų pradžia Europos mokyklose: faktai ir skaičiai“ (http://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers2/1842/2012-10-D-15-en-1.pdf).

[2]               Priėmimo į EM taisyklės išdėstytos Europos mokyklų valdybos sprendimų rinkinyje (http://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers2/1794/2011-04-D-4-en-1.pdf).

[3]               Régie des Bâtiments – Belgijos federacinė agentūra, atsakinga už valstybinius pastatus.

[4]               Mokinių priėmimo į Briuselio EM 2012–2013 mokslo metais politika, dokumentas 2011-10-D-33-en-D (http://www.eursc.eu/index.php?id=248&l=2).

[5]               Dėl Jungtinio Europos toro (JET) perkėlimo į Kadarašą (Prancūzija).

[6]               Žr. 1 išnašą.

[7]               Finansiniai duomenys pateikiami Europos mokyklų finansų kontrolieriaus metinėje ataskaitoje, dokumentas 2013-02-D-6-en-1.

[8]               Skaičiai pateikiami „SUP mokinių integracijos į Europos mokyklas 2012 m. statistikos rinkinyje“, dokumentas 2013-01-D-28-en-2.

[9]               Dokumentas 2012-05-D-14-en-5.