This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0494
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Public-private partnerships in Horizon 2020: a powerful tool to deliver on innovation and growth in Europe
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė pagal programą „Horizontas 2020“. Veiksminga inovacijų ir augimo Europoje skatinimo priemonė
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė pagal programą „Horizontas 2020“. Veiksminga inovacijų ir augimo Europoje skatinimo priemonė
/* COM/2013/0494 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė pagal programą „Horizontas 2020“. Veiksminga inovacijų ir augimo Europoje skatinimo priemonė /* COM/2013/0494 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystė pagal programą „Horizontas 2020“. Veiksminga
inovacijų ir augimo Europoje skatinimo priemonė (Tekstas svarbus EEE) 1. Politinės aplinkybės Europa turi daugiau ir geriau investuoti
į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Kad būtų užtikrintas tvarus
ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas bei sustiprintas Europos
tarptautinis konkurencingumas, būtina vykdyti daugiau mokslinių
tyrimų ir diegti daugiau inovacijų. Be to, moksliniai tyrimai ir
inovacijos mums padeda spręsti pagrindinius uždavinius, pvz., kovos su
klimato kaita, nuolatinio švarios energijos tiekimo užtikrinimo ar dėl
visuomenės senėjimo didėjančių išlaidų.
Tačiau pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo – į
mokslinius tyrimus ir plėtrą investuoti 3 proc. BVP – lėta,
ypač atsilieka privačios investicijos. Europos Komisija stengiasi spręsti
šį nepakankamų investicijų klausimą. Įgyvendinant
strategiją „Europa 2020“[1],
visų pirma pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“[2], kuriama geresnė aplinka
inovacijoms. Komisijos pasiūlymuose dėl naujos ES mokslinių
tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“[3] numatytas finansavimas visoje
vertės grandinėje, nuo fundamentinių mokslinių tyrimų
iki pateikimo rinkai. Svarbiausia programos „Horizontas 2020“ dalis
– pasiūlymas suvienyti jėgas su privačiuoju sektoriumi ir
valstybėmis narėmis, kad būtų galima pasiekti
rezultatų, kurių pasiekti pavienėms šalims arba bendrovėms
būtų sunkiau. Prie šio komunikato pridedami Komisijos teisės
aktų pasiūlymai sukurti viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystę ir viešojo sektoriaus subjektų partnerystę su
valstybėmis narėmis pagal programą „Horizontas 2020“. Įgyvendinant priemonių rinkinį
per kitus 7 metus numatoma iš viso investuoti 22 mlrd. EUR: panaudojant 8 mlrd.
EUR programos „Horizontas 2020“ lėšų bus pritraukta 10 mlrd. EUR
pramonės investicijų ir beveik 4 mlrd. EUR valstybių
narių investicijų. Tai užtikrins būtiną didelio masto,
ilgesnės trukmės, rizikingų mokslinių tyrimų ir
inovacijų iniciatyvų finansavimą. Tai būtina siekiant
užtikrinti ES pirmavimą strateginiuose pasauliniu mastu konkurencinguose
technologijų sektoriuose, kuriuose užtikrinamos aukštos kokybės darbo
vietos (šiuo metu tokių darbo vietų – daugiau nei 4 mln.), ir
prisidėti prie ES tikslo, kad iki 2020 m. 20 proc. BVP
sudarytų gamyba. Ši partnerystė bus labai naudinga visuomenei, pvz.,
siekiant mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, ieškant iškastinio kuro
alternatyvų ir naujų gydymo būdų, kad būtų galima
įveikti su skurdu susijusias ligas ir didėjančią atsparumo
antimikrobinėms medžiagoms grėsmę. Komisija pateikia šiuos teisės aktų
pasiūlymus šiame etape, kad būtų galima laiku priimti reikiamus
teisėkūros sprendimus ir pradėti įgyvendinti
partnerystės susitarimus nuo programos „Horizontas 2020“ pradžios. Taip
tiesiogiai atsiliepiama į Europos Vadovų Tarybos raginimą teikti
pirmenybę daugiametės finansinės programos poveikiui ekonomikos
augimui ir darbo vietų kūrimui. Bendrai šiais partnerystės susitarimais
bus įgyvendinti pagrindiniai Inovacijų sąjungos ir ES
pramonės politikos[4],
didelio poveikio technologijų strategijos[5]
elementai ir labai prisidėta prie klimato, energetikos, skaitmeninės
darbotvarkės, transporto, sveikatos ir kitų ES politikos
krypčių įgyvendinimo. Šiame komunikate taip pat pateikiamas
Komisijos požiūris į kitų viešojo ir privačiojo
sektorių partnerystės formų panaudojimą programai
„Horizontas 2020“ įgyvendinti. Konsultacijų su pramonės
atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis per Europos technologijų
platformas ir Komisijos pramonės politikos darbo grupes stiprinimo
strategija bus pateikta rengiamuose Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose.
2. Poreikis kurti ES viešojo ir
privačiojo sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų
partnerystę Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra
didelės rizikos veikla, kurioje sėkmės garantijų nėra.
Jei nesėkmės rizika yra pernelyg didelė, privatusis sektorius
gali nenorėti investuoti, net jei ekonominė ir socialinė nauda
gali būti labai didelė. Be to, investicijų į mokslinius
tyrimus ekonominė nauda gali atitekti kitiems, todėl atskiros
įmonės nenorės investuoti, arba gali būti svarių
politinių priežasčių riboti rinkos dydį, taigi ir
galimą grąžą (pvz., kai kuriami nauji antibiotikai ir vis
svarbesnis tampa atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimas). Šie bendrieji rinkos trūkumai
yra svarios priežastys remti privačius mokslinius tyrimus ir naujovių
diegimo veiklą viešosiomis lėšomis. Tačiau daugeliu atvejų
sektorių svarba, uždavinių ir technologijų sudėtingumas,
laikotarpio trukmė ir reikiamų investicijų mastas yra tokie, kad
viešoji parama atskiriems projektams neveiksminga. Būtent šiais atvejais
reikia struktūrinių viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystės susitarimų, kad būtų galima bendrai kurti,
finansuoti ir įgyvendinti plataus užmojo mokslinių tyrimų ir
inovacijų darbotvarkes. Dėl šios priežasties politikos formuotojai
visame pasaulyje viešojo ir privačiojo sektorių partneryste
mokslinių tyrimų srityje vis dažniau naudojasi
kaip priemone savo ekonomikos augimo darbotvarkėms įgyvendinti. Sektoriuose, kuriuose veikla vykdoma
Europos ir tarptautiniu lygiais ir investicijų mastas yra didesnis, nei
gali skirti pavienės valstybės narės, veiksmingiausias metodas
bus sudaryti tokios partnerystės susitarimus ES lygmeniu. Konkrečiau,
viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė
mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje suteiktų veiksmingas
ir labai reikalingas priemones siekti programos „Horizontas 2020“ tikslų
dėl kelių priežasčių: –
ji suteikia galimybę laikytis ilgalaikio
strateginio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir sumažina
neaiškumo, nes ją įgyvendinant leidžiama taikyti ilgalaikius
įsipareigojimus; –
ji yra teisinė forma telkti išteklius ir
kaupti kritinę masę, kad būtų pasiektas pastangų
mastas, kurio atskiros įmonės negalėtų pasiekti; šio masto,
be kitų priemonių, būtų siekiama per pažangią
specializaciją ir derinant pagal programą „Horizontas 2020“ ir iš
Europos struktūrinių ir investicijų fondų skiriamą
finansavimą; –
ji padeda užtikrinti efektyvesnį
mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą visoje ES, nes
bendrai naudojami finansiniai, žmogiškieji ir infrastruktūros ištekliai,
todėl sumažėja susiskaidymo pavojus, pasiekiama masto ekonomija ir
sumažėja visiems susijusiems partneriams tenkančios išlaidos; –
ją panaudojant galima geriau spręsti
sudėtingus uždavinius, nes ji padeda plėtoti tarpdisciplininį
požiūrį ir suteikia galimybę efektyviau dalytis žiniomis ir
patirtimi; –
ji palengvina naujoviškų produktų ir
paslaugų vidaus rinkos kūrimą, nes bendrai sprendžiami
svarbiausi klausimai, kaip antai galimybė gauti finansavimą,
standartizavimas ir normų nustatymas; –
ji suteikia galimybę greičiau pateikti
rinkai naujoviškas technologijas, nes, be kitų dalykų, bendrovės
įgyja galimybę bendradarbiauti ir keistis informacija, todėl
spartinamas mokymosi procesas; –
ja gali būti sudarytos tinkamos sąlygos
tarptautinėms įmonėms investuoti į mokslinius tyrimus ir
inovacijas Europoje ir pasinaudoti Europos pranašumais, pvz., gerai parengta
darbo jėga, požiūrių įvairove bei kūrybiškumu
sektoriuose, ir –
ji užtikrina mokslinių tyrimų ir
inovacijų pastangų mastą, kurio reikia sprendžiant pagrindinius
visuomenės uždavinius ir siekiant pagrindinių ES politikos
tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. 3. Jungtinės technologijų
iniciatyvos. Įgyta patirtis ES lygmens viešojo ir privačiojo
sektorių partnerystė mokslinių tyrimų ir inovacijų
srityje pirmąkart pasiūlyta dabartinėje 7-ojoje mokslinių
tyrimų bendrojoje programoje (7BP). Svarbiausia jos įgyvendinimo
forma buvo per jungtines technologijų iniciatyvas (JTI), pagal kurias
Sąjunga ir pramonė bendrai finansuoja ir įgyvendina 7BP tam
tikrose srityse. JTI įgyvendinamos per specialius juridinius asmenis (bendrąsias
įmones), įsteigtus pagal tuometinį Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo (SESV) 187 straipsnio atitikmenį. Pagal 7BP sukurtos penkios JTI: aeronautikos
(„Švarus dangus“), farmacijos mokslinių tyrimų (naujoviškų
vaistų iniciatyva), kuro elementų ir vandenilio (KEV),
įterptųjų sistemų (ARTEMIS) ir nanoelektronikos (ENIAC)
srityse. Visoms joms taikomas reguliarus stebėjimas, peržiūra ir
vertinimas[6].
Komisijos komunikate „Mokslinių tyrimų ir inovacijų
partnerystės“[7]
įvertinta ši patirtis, atkreiptas dėmesys į svarbius pasiekimus
ir pateikta rekomendacijų dėl tolesnio tobulinimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad
viešojo ir privačiojo sektorių partneryste apskritai politikos
formuotojai visame pasaulyje vis dažniau naudojasi kaip priemone savo ekonomikos
augimo darbotvarkėms įgyvendinti. Vertinimuose taip pat
pažymėta, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė
apskritai, ir visų pirma JTI, yra naujoviškas Sąjungos mokslinių
tyrimų ir inovacijų politikos įgyvendinimo būdas. Ja
sutelkiami susijusių pramonės sektorių mokslinių
tyrimų ir inovacijų lyderiai ir sudaromos galimybės jiems
sutelkti ir derinti savo strateginių mokslinių tyrimų ir
inovacijų darbotvarkių įgyvendinimo pastangas. Manyta, kad pradėti JTI yra pagrįsta
atsižvelgiant į nustatytus rinkos trūkumus, ilgalaikį
reikiamų veiksmų pobūdį ir įsipareigojimų, kurie
būtini norint pasiekti reikiamus laimėjimus, mastą. Pagal 7BP Sąjungos investicijos į
JTI iš viso sudarė 3,12 mlrd. EUR, o atitinkamos pramonės
investicijos – 4,66 mlrd. EUR. Dalyvauti JTI veikloje sėkmingai
pritraukta daug pramonės įmonių, įskaitant MVĮ (jos
sudaro apie 28 proc. dalyvių). Be to, nors JTI visapusiškai veiklą vykdo
tik ribotą laiką, per tarpinius vertinimus pripažinta padaryta
pažanga ir atkreiptas dėmesys į pirmuosius poveikio požymius. Pvz.,
įgyvendinant kuro elementų ir vandenilio JTI pradėta daug
strateginės svarbos projektų ir pasiekta tam tikrų
rezultatų, pvz., rinkai pateikti šakiniai krautuvai ir maži atsarginiai
maitinimo blokai. Atliekant tarpinį JTI „Švarus dangus“ vertinimą
patvirtinta, kad sutelkiant dėmesį į iš esmės naujas
technologines koncepcijas, vyksta sėkmingi pokyčiai siekiant jos
strateginių aplinkos apsaugos tikslų. Naujoviškų vaistų JTI
tarpiniame vertinime pažymėta, kad padaryta gera pažanga siekiant gerinti
vaistų kūrimo Europoje ekosistemą, pvz., geriau panaudoti
duomenis, taikyti veiksmingesnius vaistų šalutinio poveikio numatymo
metodus, kurti naujoviškus biologinius žymenis, greičiau ir pigiau atlikti
klinikinius tyrimus. ENIAC ir ARTEMIS JTI tarpiniuose vertinimuose
pabrėžiamas jų katalizatoriaus vaidmuo siekiant pritraukti
privačiojo sektoriaus lyderius dalyvauti sistemoje, kurioje
nacionalinės ir Europos valdžios institucijos gali remti didelės
strateginės vertės temas. Primygtinai rekomenduota tęsti
panašią iniciatyvą pagal programą „Horizontas 2020“,
atsižvelgiant į tai, kad visų Europos elektroninės įrangos
sektoriaus uždavinių negalėtų išspręsti jokia pavienė
organizacija ar valstybė narė. Ataskaitose ir tarpiniuose vertinimuose taip
pat nurodyti tam tikri dabartinių JTI trūkumai. Visų pirma, tai
tvirtesnių pramonės partnerių įsipareigojimų poreikis,
taip pat būtinybė aiškiau matuoti, kaip laikomasi tų
įsipareigojimų ir koks yra susijęs sverto poveikis. Taip pat
reikia aiškiau nustatyti JTI kūrimo tvarką, jų tikslus ir
užtikrinti, kad jos būtų atviresnės naujiems dalyviams. Be to,
JTI aukšto lygio parengiamosios darbo grupės ataskaitoje pateikta
rekomendacijų supaprastinti ir racionalizuoti JTI vykdymą,
įskaitant per specialią joms tinkamą finansinę
programą. Suinteresuotosios šalys taip pat išreiškė
susirūpinimą dėl to, kad pagal kiekvieną JTI taikomos
skirtingos taisyklės ir procedūros, kurios gali skirtis
įvairiose JTI ir skirtis nuo taisyklių ir procedūrų,
taikomų pagal 7BP. Į visus šiuos klausimus atsižvelgta
jungtinėse technologijų iniciatyvose, kurios siūlomos pagal
programą „Horizontas 2020“. 4. Jungtinės technologijų
iniciatyvos pagal programą „Horizontas 2020“ Reguliavimo sistemoje, kurią siūloma
taikyti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, numatyta
įvairių rūšių Sąjungos ir privačiojo sektoriaus
susitarimų, įskaitant bendras technologijų iniciatyvas pagal
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį. Pagal juos
turi būti siekiama programos „Horizontas 2020“ tikslų, įskaitant
mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos integraciją.
Reglamente dėl programos „Horizontas 2020“ nustatyta tam tikrų
reikalavimų, kurių būtina laikytis pasirenkant viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystės sritis. Teisės aktuose
taip pat numatytas bendras taisyklių rinkinys, kuris bus taikomas visoms
programos „Horizontas 2020“ dalims, įskaitant JTI, nebent būtų
tinkamai pagrįstas poreikis taikyti konkrečią
leidžiančią nukrypti nuostatą. 4.1. JTI, kurias numatoma sukurti
pradedant įgyvendinti programą „Horizontas 2020“ Atsižvelgdama į patirtį,
įgytą įgyvendinant 7BP, naują programos „Horizontas 2020“
teisinį pagrindą ir aiškius pramonės partnerių
įsipareigojimus, Komisija pateikia teisės aktų pasiūlymus
dėl JTI, kurias numatoma sukurti pradedant įgyvendinti programą
„Horizontas 2020“. Visas siūlomų iniciatyvų pagrindimas
pateikiamas pridedamuose ex ante poveikio vertinimo dokumentuose. Visos JTI susijusios su strateginėmis
technologijomis, kuriomis bus skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų
kūrimas pasauliniu mastu konkurencinguose sektoriuose. Visais susijusiais
sektoriais remiasi žiniomis grindžiama Europos ekonomika arba jų vaidmuo
šioje ekonomikoje vis stiprėja. Šiuo metu šiuose sektoriuose dirba daugiau
nei 4 mln. žmonių ir visais atvejais yra augančių
pasaulinių rinkų, kuriose ES pramonė galėtų aktyviai
dalyvauti, jei ji galėtų tapti ir išlikti technologijų lydere.
Kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje, tai aiškiai siejasi su „Europa 2020“
tikslais. Ribotų finansinių išteklių laikais būtina
nedelsiant užtikrinti reikiamas dideles investicijas Europoje. Be to, šiose
srityse nustatyta aiškių rinkos trūkumų, susijusių su tuo,
kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra ilgalaikiai ir rizikingi, o tai
reiškia, kad vien privatusis sektorius būtinų išteklių skirti
negali. Siūlomos JTI parengtos remiantis
sėkminga 7BP įgyvendinimo patirtimi. Keturios iš jų atitinka
naują pagal 7BP sukurtų JTI etapą (įskaitant elektronikos
sistemų ir komponentų JTI, kurioje sujungiamos esamos ARTEMIS ir
ENIAC JTI). Biologinės pramonės sektorių JTI – nauja pagal
Europos bioekonomikos strategiją[8]
nustatyta iniciatyva. Aiškiai nustatyti kiekvienos siūlomos JTI
tikslai, kad būtų padaryta pažanga šiose srityse: –
naujoviškų vaistų – gerinti Europos piliečių sveikatą ir gerovę
užtikrinant naujus ir veiksmingesnius diagnostikos ir gydymo būdus, kaip
antai naujus antimikrobinio gydymo būdus; –
kuro elementų ir vandenilio – sukurti komerciškai perspektyvius, švarius sprendimus, kuriuose
vandenilis naudojamas kaip energijos nešiklis ir kuro elementai – kaip
energijos keitikliai; –
„Švaraus dangaus“ – iš
esmės sumažinti naujos kartos orlaivių poveikį aplinkai; –
biologinės pramonės sektorių – sukurti naujas ir konkurencingas biologinės pramonės
vertės grandines, kurios padėtų atsisakyti iškastinio kuro ir
turėtų didelį poveikį kaimo plėtrai; –
elektroninių komponentų ir
sistemų – užtikrinti, kad Europa išliktų
elektroninių komponentų ir sistemų lydere ir būtų
sparčiau užpildyta spraga tarp mokslinių tyrimų ir praktinio
panaudojimo. Įgyvendinant šias penkias JTI turėtų būti iš viso
sutelkta daugiau nei 17 mlrd. EUR investicijų, iš kurių iki 6,4 mlrd.
EUR sudarys indėlis iš ES biudžeto. Toliau lentelėje pateikiama
išsami informacija apie investicijas į kiekvieną JTI. JTI || Investicijos į JTI (EUR) ES („Horizontas 2020“) || pramonės partnerių ir kitų šaltinių Naujoviškų vaistų || 1 725 mln. || 1 725 mln. Kuro elementų ir vandenilio || 700 mln. || 700 mln.[9] „Švarus dangus“ || 1 800 mln. || 2 250 mln. Biologinės pramonės sektorių || 1 000 mln. || 2 800 mln. Elektroninių komponentų ir sistemų || 1 215 mln. || 3 600 mln.[10] (iš jų 1 200 mln. skiria valstybės narės) Iš viso || 6 440 mln. || 9 875 mln. pramonės + 1 200 mln. valstybių narių investicijų 4.2. Pagrindinės pagal
programą „Horizontas 2020“ įgyvendinamų jungtinių technologijų
iniciatyvų ypatybės Komisijos pasiūlymuose numatyta
partnerystė yra gerokai didesnio užmojo nei dabartinės kartos JTI. Bus aiškesni ir platesnio užmojo JTI
tikslai, jomis bus tiesiogiai prisidedama prie konkurencingumo didinimo ir ES
politikos tikslų siekimo. Numatyti konkretūs
išmatuojami kiekvienos JTI tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai,
todėl užtikrinama galimybė atidžiau stebėti ir vertinti. Tikslai
yra daug platesnio užmojo, nei nustatytieji pagal 7BP. Be to, juose daugiau
dėmesio skiriama inovacijoms ir poveikiui, kad būtų galima
įveikti „mirties slėnį“ tarp mokslinių tyrimų ir
komercinio taikymo. Pvz., nustatant naujos kuro elementų ir vandenilio JTI
tikslus siekta spręsti kainos ir veiklos kliūtis, kurias reikia
įveikti, kad technologija taptų komerciškai perspektyvi. Be to,
daugeliu tikslų tiesiogiai remiami ES politikos tikslai. Pvz.,
įgyvendinant biologinės pramonės sektorių JTI bus
plėtojamos technologijos, kurios užtikrins galimybę gaminti biokurą
iš nemaistinių kultūrų, kad ūkininkai ir pramonė
galėtų pasiekti ES atsinaujinančiųjų išteklių
energijos tikslus. Nustatant tikslus daug dėmesio skirta didelio poveikio
technologijų, kaip antai elektronikos, kuriomis grindžiamas įvairių
Europos pramonės sektorių konkurencingumas, plėtrai. JTI bus tobuliau valdomos, kad
būtų užtikrintas atvirumas naujiems dalyviams, lėšų
paskirstymas pagal dalyvių kompetenciją ir geresnės sąsajos
su nacionaline veikla. Didžioji ES įnašo dalis
bus paskirstoma pagal atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, taikant iš
esmės tas pačias taisykles kaip ir kitose programos „Horizontas 2020“
dalyse. Visais atvejais iniciatyvos yra atviros naujiems partneriams. Pvz.,
naujoje naujoviškų vaistų iniciatyvoje dalis ES įnašo bus
atidedama naujiems partneriams. Pagal naują „Švaraus dangaus“
iniciatyvą bus vykdoma atvira konkurencinga pagrindinių
partnerių atranka iniciatyvos demonstravimo veiklai ir
demonstracinėms platformoms. Keliose naujose JTI bus daugiau dėmesio
skiriama demonstravimo veiklai ir tikimasi, kad tai padės sudominti
platesnį organizacijų ratą. Įgyvendinant JTI pagal programą
„Horizontas 2020“ bus siekiama labiau susieti veiklą su panašia
valstybių narių ir regionų lygmeniu vykdoma veikla. Bus
sustiprinta kiekvienos JTI valstybių narių atstovų grupė.
Šios grupės vaidins svarbų patariamąjį vaidmenį, gaus
visą informaciją apie JTI įgyvendinimą, taip pat bus
raginamos informuoti apie atitinkamą nacionalinę veiklą ir
susieti JTI veiklą su diegimu vartotojų grandies rinkoje. Be to,
valstybės narės tiesiogiai prisidės prie JTI, visų pirma
elektroninių komponentų ir sistemų JTI, finansavimo. Naudojantis, kai tinkama,
struktūrinių ir investicijų fondų paramos diegimui
mechanizmais būtų galima pagerinti Sąjungos vadovaujamų
veiksmų ir valstybių narių arba regioninės plėtros politikos
sinergiją ir padėti valstybėms narėms padidinti jų
konkurencingumą ir geriau spręsti investavimo uždavinius atitinkamose
prioritetinėse srityse. Bus iš esmės supaprastintos
įgyvendinimo struktūros ir dalyviams nustatytos paprastesnės
taisyklės. Jungtinės technologijų
iniciatyvos pagal programą „Horizontas 2020“ bus įgyvendinamos geriau
atsižvelgiant į jų paskirtį[11].
Nustatoma: –
tinkamesnė aktyviam pramonės
sektorių dalyvavimui teisinė sistema ir esminis supaprastinimas,
užtikrintas pasinaudojant naujomis finansinio reglamento nuostatomis (į
jį įtrauktos specialios nuostatos dėl viešojo ir privačiojo
sektorių partnerystės, kad būtų galima įgyvendinti
„šiltnamio sąlygų“ jungtinėms technologijų iniciatyvoms
scenarijų, pvz., JTI aiškiai pripažįstamos kaip viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystės organai, kurie gali priimti
supaprastintą, prie konkrečių jų poreikių
pritaikytą finansinį reglamentą), ir –
vienodas programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo
taisyklių taikymas siekiant dalyviams padidinti nuspėjamumą, o
leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos tik išimtiniais ir tinkamai
pagrįstais atvejais. Tai reiškia, kad vykdant JTI bus galima pasinaudoti
esminiais supaprastinimais, kurie bus įtraukti į programą
„Horizontas 2020“. JTI numatyti tvirtesni pramonės
partnerių įsipareigojimai, įskaitant didelius finansinius
įsipareigojimus, kurie turi bent atitikti įnašą iš ES biudžeto. Iš viso tiesioginiai pramonės įsipareigojimai įvairiose
JTI siekia beveik 10 mlrd. EUR. Kaip ir 7BP atveju, kai kuriuos iš
šių įsipareigojimų sudarys projektų, įgyvendinamų
pagal JTI skelbiamus kvietimus teikti pasiūlymus, finansavimo išlaidos,
kurios nebus visiškai padengiamos iš ES įnašo. Be to, pramonės
partneriai prisiims didesnius nei šie įprasti bendro finansavimo
susitarimai įsipareigojimus, vykdydami veiklą ir darydami
investicijas, kurios apskritai nebus kompensuojamos iš programos „Horizontas 2020“.
Pvz., kuro elementų ir vandenilio JTI atveju pramonės įnašą
šiuo metu daugiausia sudaro dalyvavimas bendrai finansuojamoje veikloje, o
būsimoje JTI šios rūšies įnašas padidės bent 300 mln.
EUR dėl papildomų įsipareigojimų. Švaraus dangaus JTI
atveju šie papildomi įsipareigojimai yra beveik 1 mlrd. EUR, o
biologinės pramonės sektorių JTI atveju – bent 1,8 mlrd.
EUR. Šie papildomi įsipareigojimai bus tiesiogiai susiję su JTI
tikslais ir jais bus prisidedama prie šių tikslų siekimo. Tokie
konkretūs pramonės partnerių įsipareigojimai sudarys
metinio įgyvendinimo proceso dalį, ir jiems po to bus taikoma patikra
ir stebėsena. Jeigu pramonės įsipareigojimai neatitiks reikiamo
lygio, Komisija turės teisę sumažinti arba sustabdyti ES
įnašą arba likviduoti bendrąją įmonę. Taip bus
užtikrintas būtinas lankstumas, jei įvyktų didelių
nenumatytų pokyčių, dėl kurių sumažėtų JTI
tikslų svarba. 5. Kitos partnerystės formos pagal
programą „Horizontas 2020“. 5.1. Sutartinė viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystė Papildydama JTI, Komisija pagal 7BP taip pat
pradėjo struktūrinę partnerystę su privačiuoju
sektoriumi, siekdama tiesioginio šio sektoriaus atstovų dalyvavimo
rengiant darbo programas iš anksto apibrėžtose didelės
pramoninės svarbos srityse. Skirtingai nei JTI, tokios formos partnerystei
nereikia papildomų teisės aktų, nes finansavimą vykdo
Komisija įprasta tvarka. Trys tokios partnerystės susitarimai buvo
pradėti pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą[12] ir įgyvendinami skelbiant
kvietimus teikti pasiūlymus, o jiems skiriamas bendras Sąjungos
įnašas – 1,6 mlrd. EUR. Kvietimai teikti pasiūlymus buvo labai
svarbūs pramonei – jai skirta maždaug pusė projektams skirtų
lėšų, o apie 30 proc. – MVĮ[13]. Remiantis šia patirtimi, programos „Horizontas
2020“ pasiūlyme taip pat numatoma tokia partnerystė. Siekiant
padidinti skaidrumą, ši partnerystė bus grindžiama sutartimi
įformintais Komisijos ir pramonės partnerių susitarimais,
kuriuose bus nustatomi tikslai, įsipareigojimai, pagrindiniai veiklos
rodikliai ir pateiktini rezultatai. Svarstoma sutartinė viešo ir
privačiojo sektorių partnerystė šiose srityse: –
ateities gamyklų; –
didelio energinio naudingumo pastatų; –
ekologiškų transporto priemonių; –
ateities interneto[14]; –
tvaraus proceso pramonės; –
robotų technikos; –
fotonikos; –
itin našaus skaičiavimo. Pirmose keturiose srityse būtų
plėtojama pagal 7BP pradėta viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystė. Visais atvejais ji sudaro didelę Europos ekonomikos
dalį, o būtinybė kurti viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystę nurodyta Komisijos dokumentuose, pvz., komunikate dėl
pramonės politikos atnaujinimo, komunikate dėl Europos didelio
poveikio technologijų strategijos[15],
komunikate dėl itin našaus skaičiavimo[16] arba pasiūlymuose
dėl programos „Horizontas 2020“. Tikimasi, kad pramonės pasiūlymuose
kiekvienoje iš šių sričių bus pateikti per viešas konsultacijas
su kitomis suinteresuotosiomis šalimis parengti aiškūs veiksmų
planai, kuriuose bus apibūdinta vizija, mokslinių tyrimų ir
inovacijų turinys bei numatomas poveikis, įskaitant poveikį
ekonomikos augimui ir užimtumui. Taip pat tikimasi, kad juose bus paaiškintas
pramonės įsipareigojimų pobūdis ir apimtis, taip pat viešojo
ir privačiojo sektorių partnerystės sverto poveikis. Visų
pirma juose bus skiriama daug dėmesio glaudžiai su rinka susijusiai
veiklai. Be to, viešojo ir privačiojo
sektorių partneryste turėtų būti siekiama išnaudoti
sinergiją su Europos struktūriniais ir investicijų fondais,
ypač regioninių ir nacionalinių pažangiosios specializacijos
strategijų atžvilgiu. Komisija, be kita ko pasitelkdama išorės
ekspertus, įvertins pramonės pasiūlymus pagal reglamentu
dėl programos „Horizontas 2020“ nustatytus kriterijus. Jei vertinimo
rezultatas bus teigiamas, rezultatai bus paskelbti viešai ir, remiantis
Komisijos sprendimu, bus sudarytas Komisijos ir privačių
partnerių susitarimo memorandumas. Jame bus nustatyti: –
bendrieji ir konkretūs partnerystės
tikslai; –
privačių partnerių
įsipareigojimai, kurie turėtų būti pakankamai dideli ir
panašaus lygio kaip numatomas Sąjungos įnašas ir gali apimti viešojo
ir privačiojo sektorių partnerystės įgyvendinimo administracines
išlaidas, taip pat pramonės finansuojamą demonstravimo, mokymo,
grupių formavimo, informuotumo didinimo ir stebėjimo veiklą; –
pagrindiniai veiklos rodikliai ir numatomi
rezultatai, įskaitant panaudojimo Europoje poveikį; –
preliminarus 2014–2020 m. Sąjungos
įnašo finansinis paketas (jį tvirtina biudžeto valdymo institucija
kasmetinio biudžeto sudarymo tvarka); –
stebėjimo ir peržiūros mechanizmas,
kuriame naudojami pagrindiniai veiklos rodikliai ir yra galimybė
koreguoti. Tai taip pat užtikrins Komisijai galimybę nutraukti
partnerystės susitarimą, jei pramonės partneriai nevykdys savo
įsipareigojimų; –
valdymo struktūra, įskaitant
mechanizmą, pagal kurį Komisija konsultuosis su privačiais
partneriais dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos,
kuriai turėtų būti siūloma skirti finansinę
paramą pagal programą „Horizontas 2020“. Tose srityse, kuriose pramonės
pasiūlymas atitiks reikalavimus, Komisija sieks sudaryti reikiamą
susitarimo memorandumą, kad būtų galima laiku pradėti
viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veiklą
įgyvendinant pirmąją iniciatyvos „Horizontas 2020“ darbo
programą. 5.2. Viešojo sektoriaus
subjektų partnerystė ir kitos partnerystės formos Komisija naudos ir kitas partnerystės
formas programai „Horizontas 2020“ įgyvendinti. Komisija teikia keturis
teisės aktų pasiūlymus, kuriais pagal SESV 185 straipsnį
siekiama sudaryti viešojo sektoriaus subjektų partnerystės
susitarimus su valstybėmis narėmis, kad būtų galima bendrai
įgyvendinti nacionalines mokslinių tyrimų programas. Šie
pasiūlymai apima: –
antrąją Europos ir
besivystančių šalių partnerystę klinikinių tyrimų
srityje, kurios tikslas – padėti sumažinti su
skurdu susijusių ligų socialinę ir ekonominę naštą; –
Europos metrologijos inovacijų ir
mokslinių tyrimų programą, kurios
tikslas – teikti tinkamus, integruotus ir konkrečioms reikmėms
pritaikytus metrologijos sprendimus, kuriais būtų remiamos inovacijos
ir pramonės konkurencingumas, taip pat matavimo technologijas, skirtas
visuomenės uždaviniams, pvz., energetikos, aplinkos ir sveikatos
priežiūros srityse, spręsti; –
programą „Eurostars 2“, kurios tikslas – skatinti ekonominį augimą ir darbo
vietų kūrimą, didinti MVI, kurios vykdo mokslinių
tyrimų ir technologinės plėtros veiklą,
konkurencingumą; –
Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių
tyrimų ir plėtros programą, kurios
tikslas – didinti galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių
technologijomis grindžiamais produktais ir paslaugomis, skirtais vyresnių
žmonių aktyvumui ir sveikam senėjimui, ir taip gerinti
pagyvenusių žmonių ir juos prižiūrinčių asmenų
gyvenimo kokybę ir padėti didinti priežiūros sistemų
tvarumą. Vykdant programą „Horizontas 2020“ bus
naudojamasi ne tik viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, bet ir
patarimais, gautais įgyvendinant kitų formų partnerystės
susitarimus, pvz., Europos inovacijų partnerystę[17] ir bendras programavimo iniciatyvas[18], taip pat Europos
technologijų programas. Be to, pagal programą „Horizontas 2020“
Europos inovacijos ir technologijos institutas sukurs žinių ir inovacijos
bendrijas[19],
kuriose pagal struktūrinės ilgalaikės partnerystės
susitarimus bendradarbiaus švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo
sektorių atstovai. Dviem būsimomis ateities ir kuriamų
technologijų pavyzdinėmis iniciatyvomis[20], „Grafenas“ ir „Žmogaus
smegenų projektas“, siekiama sukurti didelio masto ilgalaikę Europos
partnerystę. Jos papildo viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystę, nes nuo pradžios yra grindžiamos mokslu, o per dešimt
metų (tokia pavyzdinių iniciatyvų trukmė) jose vis labiau
ims dalyvauti pramonės atstovai. Be jungtinių technologijų iniciatyvų, remiantis SESV 187
straipsniu įsteigta Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo
mokslinių tyrimų bendroji įmonė SESAR[21]. Tai kitos formos viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystė, kurios tikslas – koordinuoti
SESAR projektą – bendro Europos dangaus iniciatyvos, kuria siekiama
modernizuoti oro eismo valdymą Europoje, techninį ramstį.
Dėl savo specifinės su politika susijusios veiklos SESAR nebuvo
įkurta kaip JTI, nors ši įmonė išlaiko glaudžias sąsajas su
JTI „Švarus dangus“. Komisija siūlo pratęsti BĮ SESAR
veiklą pagal programą „Horizontas 2020“. Toks veiklos pratęsimas
užtikrins, kad pagal programą „Horizontas 2020“ bus toliau koordinuojami
oro eismo valdymo moksliniai tyrimai ir inovacijos, visapusiškai atsižvelgiant
į bendro Europos dangaus politikos tikslus. 6. Perspektyvos Viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystė kurioje pramonės atstovai aktyviai dalyvauja ir prisiima
tvirtus įsipareigojimus, yra būtina siekiant programos „Horizontas 2020“
ir strategijos „Europa 2020“ tikslų. Šiame komunikate bendrais bruožais
apibūdinta, kaip bus sustiprintas požiūris į viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystę programoje „Horizontas 2020“,
užtikrinant daugiau skaidrumo, nustatant aiškesnius tikslus, daugiau
dėmesio skiriant veiklai, kuri glaudžiai susijusi su rinka, taikant
tvirtesnius pramonės įsipareigojimus ir iš esmės supaprastinant
tvarką. JTI, sutartinės viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystės, viešojo sektoriaus
subjektų partnerystės ir kitų susijusių iniciatyvų,
kaip antai bendrų programavimo iniciatyvų, EIT žinių ir inovacijų
bendrijų ar Europos inovacijų partnerystės, veikla bus
įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinama kuo didesnė
sinergija ir didesnis bendras poveikis, visų pirma kai ja siekiama
bendrų tikslų. Šiuo atžvilgiu reikėtų visiškai išnaudoti
galimybes, susijusias su tuo, kad visas ES lygmeniu teikiamas mokslinių
tyrimų ir inovacijų finansavimas sutelktas vienoje programoje –
„Horizontas 2020“. Visų pirma reikėtų siekti sinergijos
susiejant viso inovacijos ciklo veiklą, nuo mokslinių tyrimų
rezultatų iki glaudžiai su rinka susijusios veiklos, kad būtų
skatinamas verslumas ir verslo kūrimas Europos ekonomikai svarbiausiose
srityse. Atsižvelgdama į didelį šios
partnerystės poveikį užimtumui ir ekonomikos augimui, Komisija ragina
Europos Parlamentą ir Tarybą priimti būtinus teisėkūros
sprendimus, kad ją būtų galima pradėti įgyvendinti
programos „Horizontas 2020“ pradžioje. Pagal siūlomą valdymo
tvarką Komisija reguliariai stebės ir vertins JTI ir kitų
formų partnerystės įgyvendinimo pažangą ir teiks pažangos
ataskaitas. Iš patirties žinoma, kad bendrosioms
įmonėms įsteigti reikia daug laiko bei pastangų ir jas
reikėtų steigti tik tada, kai yra didelis strateginis mokslinių
tyrimų ir inovacijų tikslas, kurio negalima pasiekti paprastai
įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Todėl Komisija ateityje
tokių iniciatyvų poreikį svarstys tik tada, kai jis bus aiškiai
pagrįstas remiantis programoje „Horizontas 2020“ nustatytais kriterijais
ir bus aiškus strateginės politikos poreikis. Tačiau Komisija mano,
kad mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangų mastu ir
politikos poreikiu užbaigti kurti bendrą Europos geležinkelių
erdvę ir sustiprinti ES lyderystę geležinkelio technologijų
srityje galima pagrįsti bendros įmonės steigimą geležinkelių
sektoriuje, ir bendradarbiaus su pramonės atstovais, kad parengtų
pasiūlymą. [1] COM(2010) 2020. [2] COM(2010) 546. [3] COM(2011) 808/809/810/811/812. [4] COM(2012) 582. [5] COM(2012) 341. [6] Tarpinio JTI vertinimo ataskaitos ir Komisijos
atsiliepimai į jas pateikti http://ec.europa.eu/research/jti/index_en.cfm, taip pat pateikiama JTI aukšto lygio parengiamosios darbo grupės
ataskaita. [7] COM(2011) 572. [8] COM(2012) 60. [9] Šią sumą sudaro bendrosios įmonės
narių arba juos sudarančių subjektų įnašai (bent 400 mln.
EUR), taip pat veikloje dalyvaujančių subjektų, kurie nėra
nariai, įnašai. [10] Šią sumą sudaro bendrosios įmonės
narių arba juos sudarančių subjektų įnašai (bent 1 700 mln.
EUR – privačių narių įnašai), taip pat veikloje
dalyvaujančių subjektų, kurie nėra nariai, įnašai. [11] Kaip reikalaujama JTI aukšto lygio parengiamosios darbo
grupės ataskaitoje http://ec.europa.eu/research/jti/pdf/jti-sherpas-report-2010_en.pdf [12] COM(2008) 800. [13] Be to, į ateities interneto iniciatyvą
Sąjunga investavo 300 mln. EUR, iš kurių maždaug 50 proc.
skirta pramonei. [14] Tolesni veiksmai remiantis esama ateities interneto
viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, daugiausia dėmesio
skiriant laidinio ir belaidžio 5G ryšio tinklo infrastruktūroms. [15] COM(2012) 341. [16] COM(2012) 45. [17] http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm?pg=eip [18] http://ec.europa.eu/research/era/joint-programming_en.html [19] http://eit.europa.eu/kics/ [20] http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/fet-flagships [21] http://www.sesarju.eu/