52013DC0422

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Ketvirtoji metinė imigracijos ir prieglobsčio ataskaita (2012 m.)

I. Įžanga

2012 m. prieglobsčio prašymų skaičius išaugo beveik 10 proc. iš dalies dėl konflikto Sirijoje, dėl kurio ES reikėjo imtis humanitarinių[1] ir apsaugos veiksmų. Tai rodo, kad yra svarbu galiausiai užbaigti kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kad visoje ES būtų vienodas apsaugos statusas.

Dėl ekonominės krizės Europos valstybių vadovai daugiausia dėmesio skyrė atgaivinimui ir augimui užtikrinti. Nors nedarbo lygis išliko labai didelis, daugeliui valstybių narių tam tikruose sektoriuose trūko darbo jėgos ir konkrečių įgūdžių turinčių darbuotojų. Eurostato duomenimis, ES darbingo amžiaus gyventojų (15–64 metų amžiaus grupė) dalis iš bendro ES gyventojų skaičiaus 2006 m. jau pasiekė didžiausią tašką. Senėjimo indeksas 2012 m. pasiekė 26,8 proc.[2] ir numatoma, kad iki 2060 m. jis smarkiai padidės iki 52,6 proc.[3] Šiomis aplinkybėmis, gerai valdoma migracija gali daryti teigiamą poveikį, nes padėtų skatinti augimą ir spręsti darbo rinkos trūkumų klausimą.

2012 m. pasiūlytos, suderintos ir užbaigtos pagrindinės iniciatyvos, kuriose matyti migracijos ir prieglobsčio politikos formavimo dinamika ir augantis nuoseklių ES veiksmų poreikis. Buvo tęsiamos derybos dėl finansavimo mechanizmų, taikytinų po 2013 m., sukūrimo pagal Prieglobsčio ir migracijos fondo reglamentą[4] ir dėl pasiūlymų nauja redakcija išdėstyti EURODAC reglamentą[5] ir direktyvas dėl prieglobsčio procedūrų[6], sezoninių darbuotojų[7] ir bendrovių viduje perkeliamų asmenų[8].

Kitas svarbus įvykis buvo tai, kad pradėjo veikti didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo ES agentūra[9], kurios veikla visų pirma susijusi su antrosios kartos Šengeno informacine sistema (SIS II), vizų informacine sistema (VIS) ir EURODAC. Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą (VPMJ)[10] tebebuvo naudojamas kaip plati ES išorės migracijos ir prieglobsčio politikos sistema. 2012 m. buvo aktyviai nagrinėjama, kaip bendra vizų politika galėtų padėti paskatinti augimą ES.

Ataskaita iš esmės pagrįsta Komisijos politiniais vertinimais ir papildyta faktiniu tarnybų darbiniu dokumentu[11] ir jo priedu, kuriame pateikiami statistiniai duomenys apie pokyčius tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, kuriuos surinko Europos migracijos tinklas (EMT)[12]. Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo plėtojimo ataskaita[13] taip pat įtraukta į tarnybų darbinį dokumentą.

II.          2012 m. ES migracijos apžvalga[14]

Eurostato duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. ES iš viso buvo 503,7 mln. gyventojų, t. y. nuo 2011 m. gyventojų skaičius išaugo 1,3 mln. ir tai prilygsta + 2,6 metinei normai 1 000 gyventojų, kurią sudaro 0,4 mln. (+0,8 ‰) natūralusis prieaugis ir grynoji migracija, dar pridedant 0,9 mln. (+1,8 ‰) statistinį koregavimą[15]. 20,7 mln. ES gyvenančių trečiųjų šalių piliečių sudarė apie 4,1 proc. visų ES gyventojų, tai viršija kitoje valstybėje narėje gyvenančių ES piliečių skaičių (13,6 mln. arba 2,7 proc. visų ES gyventojų)[16]. 2011 m. trečiųjų šalių piliečiams išduota 2,5 mln. pirmųjų leidimų gyventi[17]; dėl šeiminių priežasčių išduoti leidimai sudarė 30 proc. bendro skaičiaus, 26 proc. leidimų išduota apmokamai veiklai, 21 proc. – studijoms, o 23 proc. – dėl įvairių kitų priežasčių (pvz., susijusių su apsauga, teise gyventi be teisės dirbti). Dauguma 2011 m. išduotų leidimų gyventi išduota Ukrainos (apie 204 000), JAV (apie 189 000), Indijos (apie 179 000), Kinijos (apie 153 000) ir Maroko (apie 120 000) piliečiams.

Nors bendras prieglobsčio prašymų skaičius išliko gerokai mažesnis nei 2001 m. užfiksuotas didžiausias skaičius 425 000, palyginti su 2011 m., 2012 m. bendras prieglobsčio prašytojų skaičius išaugo 9,7 proc. (jų bendras skaičius šiek tiek viršijo 330 000); augimą daugiausia sukėlė prieglobsčio prašytojų srautas iš Sirijos (2012 m. bendras skaičius siekė 23 510 arba 7 proc., palyginti su 7 885[18] 2011 m.). Kitos svarbios šalys, iš kurių atvyko prieglobsčio prašytojų buvo Afganistanas (8 proc. visų prašytojų), Rusijos Federacija (7 proc.), Pakistanas (6 proc.) ir Serbija (6 proc.). Kai kuriose valstybėse narėse padaugėjo nepagrįstų prašymų, kuriuos pateikė Serbijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiai ir tam tikra dalimi Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai, po to, kai šioms šalims buvo supaprastintas vizų režimas.

Kalbant apie 2012 m. suteiktą apsaugą, iš viso 71 580 prieglobsčio prašytojų apsauga suteikta išnagrinėjus prašymą įprasta tvarka (37 245 pabėgėliams), 27 920 prašytojų suteikta papildoma apsauga, 6 415 prašytojų apsauga suteikta dėl humanitarinių priežasčių, t. y. apie 27 proc. visų priimtų sprendimų[19].

2012 m. šiek tiek išaugo nelydimų nepilnamečių, kurie ES prašo tarptautinės apsaugos, skaičius (nuo 12 350 asmenų 2011 m. iki daugiau kaip 12 610 asmenų 2012 m.[20]); beveik 70 proc. visų prašytojų pateikė prašymus Vokietijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Austrijoje. Šie nelydimi nepilnamečiai daugiausia atvyko iš Afganistano (5 350), Somalio (850), Gvinėjos (430) ir Pakistano (415).

Nors statistiniai duomenys apie neteisėtus migrantus vis dar neišsamūs arba dėl reiškinio, su kuriuo jie yra susiję, jiems poveikį daro patikimumo trūkumas, neteisėta migracija išlieka didele migracijos į ES dalimi. Galima naudoti tokius rodiklius kaip atsisakymas patenkinti prašymą, sulaikymas ir grąžinimas, bet dėl jų taip pat kyla daug sunkumų.

2012 m.[21] apie 316 060 asmenų buvo neleista atvykti į ES; palyginti su 2011 m., skaičius sumažėjo 8 proc., o didžiajai daugumai asmenų (63 proc.) buvo neleista atvykti į Ispaniją, visų pirma prie jos išorės sausumos sienų. Taip pat 2012 m. sulaikyta apie 427 195[22] asmenų (skaičius sumažėjo, palyginti su 468 840 asmenų 2011 m.) ir valstybės narės grąžino apie 186 630 trečiųjų šalių piliečių[23] (beveik 4 proc. mažiau nei 2011 m.). Politikos formuotojai taip pat laiku gavo informacijos apie padėtį prie ES išorės sienų iš FRONTEX ketvirtinių ataskaitų[24].

2008–2010 m. ataskaitiniu laikotarpiu prekybos žmonėmis aukų profiliai pagal lytį ir amžių pasiskirstė taip: 68 proc. moterų, 17 proc. vyrų, 12 proc. mergaičių ir 3 proc. berniukų. Dauguma nustatytų ir numanomų aukų buvo vežama seksualiniam išnaudojimui (62 proc.). Prekyba žmonėmis priverstinio darbo tikslais (25 proc.) yra antroje vietoje, o prekybos kitais tikslais, pavyzdžiui, dėl organų, nusikalstamos veiklos arba prekybos vaikais dalis mažesnė (14 proc.)[25]. Iš EMT pateiktų tam tikrų valstybių narių duomenų matyti, kad 2012 m. 736 trečiųjų šalių piliečiai[26] gavo leidimus gyventi kaip prekybos žmonėmis aukos, o kai kurių valstybių narių preliminariais duomenimis 4 351 prekeivis[27] suimtas ir 627[28] nuteisti.

III.         Migracija kaip augimo priemonė

Darbingo amžiaus ES gyventojų skaičius (15–64 metų) 2012 m. siekė 335,4 mln. ir remiantis naujausiomis Eurostato prognozėmis[29] numatoma, kad per artimiausius 50 metų iki 2060 m. šis skaičius sumažės iki 290,6 mln. Visuomenė senėja ir darant prielaidą, kad vidutinės migracijos tendencijos nepakis, senėjimo indeksas pakils nuo 26,8 proc. 2012 m. iki 52,6 proc. 2060 m. Jeigu migracija į Sąjungą sumažės, indeksas bus dar didesnis[30]. ES jau patiria senėjančios visuomenės poveikį našumui, konkurencingumui ir augimui. Gerai valdoma migracija gali nebūti šių bendrų sunkumų panacėja, bet ji gali turėti teigiamą poveikį. Per neoficialius Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) tarybos posėdžius, taip pat Europos Parlamente vyksta politinės diskusijos dėl to, kaip veiksmingiau valdyti migraciją, kad ji padėtų ekonomikai augti[31].

III. 1.     Esamų darbo rinkos trūkumų šalinimo strategijos

Yra keletas viena kitą papildančių strategijų, kuriomis mažinami tam tikrų darbo rinkos sektorių trūkumai. Tai apima tolesnį tinkamo darbo paieškos priemonių[32] plėtojimą, darbingo amžiaus ilginimą, dalyvavimo darbo rinkoje rodiklių kėlimą, esamos darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą, darbo vietų radimą asmenims, kurie šiuo metu neturi darbo, ir didesnį darbuotojų judumą ES[33]. Įgyvendinant šią nuoseklią strategiją reikia daugiau dėmesio skirti šiems dalykams – geriau naudoti ES jau esančių trečiųjų šalių piliečių įgūdžius[34], taip pat gerai valdyti ekonominę migraciją, palaikant partnerystę su trečiosiomis šalimis[35]. Užimtumo srities dokumentų rinkinyje[36], kuriame nustatyta vidutinės trukmės laikotarpio ES ir valstybių narių veiksmų, kuriais remiamas ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas ir siekiama „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų, darbotvarkė, pripažįstama, kad ekonominė migracija ilgainiui bus pagrindinis svarbus veiksnys ES darbo rinkai. Tai atitinka Užimtumo gaires, kuriomis ES valstybės narės raginamos visiems užtikrinti galimybes visą gyvenimą dalyvauti darbo rinkoje ir naudotis jos galimybėmis ir taip mažinti skurdą bei socialinę atskirtį šalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje asmenims, kurie yra labiausiai nutolę nuo darbo rinkos, įskaitant teisėtus migrantus[37].

2012 m. Europos semestro laikotarpiu trys valstybės narės pradėjo įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (BE, DK, NL), susijusias su migrantų integracija į darbo rinką. 2013 m. Europos semestro laikotarpiu Komisija paskelbė iniciatyvą dėl įgūdžių plėtojimo ir glaudesnio švietimo ir mokymo susiejimo su darbo rinkos poreikiais[38], nes tai taip pat svarbu trečiųjų šalių piliečių integracijai.

2012 m. buvo kelios iniciatyvos, kuriose buvo apžvelgiamas migrantų vaidmuo skatinant ekonomikos augimą[39]. Migrantų socioekonominis indėlis yra plačiai žinomas ir iš faktų matyti, kad migrantai gali papildyti ES darbuotojų gretas, o ne pakeisti juos; migrantai taip pat padėjo suteikti rinkai lankstumo ir prisidėjo prie inovacijų[40].

Verslininkų migrantų[41] ir investuotojų potencialas yra labiau pripažįstamas. Komisija veiksmų plane „Verslumas 2020“[42] pasiūlė išnagrinėti iniciatyvas, kuriomis būtų pritraukiami verslininkai migrantai ir palengvinamos sąlygos jau esantiems arba atvykstantiems migrantams imtis verslo, ir išanalizuoti galimybę siūlyti teisės aktą, kuriuo būtų pašalinamos teisinės kliūtys, trukdančios steigti verslą ir išduoti kvalifikuotiems verslininkams migrantams stabilius leidimus.

Jau galima pateikti praktinių pavyzdžių, kokiose srityse yra trūkumų[43], nepaisant krizės ir bendros sumažėjusios darbo jėgos paklausos. Didžiuliai kvalifikacijos trūkumai nustatyti informacinių technologijų srityje, kurioje numatoma, kad IT specialistų poreikis augs apie 3 proc. per metus, o darbo jėgos paklausa viršys pasiūlą[44]. Taip pat akivaizdūs trūkumai sveikatos ir inžinerijos sektoriuose[45]. ES migracijos politika turėtų sudaryti palankesnes sąlygas, kad bendrovės galėtų įdarbinti tinkamus asmenis, kad jos nenuspręstų iškelti veiklos už ES ribų, nes tai padarytų neigiamą poveikį ES ekonomikai[46].

III. 2.     Pritraukti ir išlaikyti talentus

ES vis dažniau tenka konkuruoti su, pavyzdžiui, Kanada, JAV ir Šveicarija, kad pritrauktų talentus[47]. Europa turi likti patraukli paskirties vieta[48] ir kartu turi būti užtikrintas saugumas ir užkertamas kelias piktnaudžiavimui. Dialogas su kitomis pasaulio šalimis, vykstantis laikantis visuotinio požiūris į migraciją ir judumą (VPMJ), galėtų palengvinti migraciją kaip holistinis požiūris į visus migracijos valdymo aspektus[49].

ES migracijos teisės aktai padeda pritraukti tam tikrų kategorijų migrantus. Vienas iš pavyzdžių yra 2009 m. ES mėlynosios kortelės direktyva[50], kuria trečiųjų šalių piliečiams sudaromos sąlygos atvykti ir gyventi, kad jie galėtų dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Tebevertinama, kaip valstybės narės perkėlė šią direktyvą; šis vertinimas padės nustatyti, kokiu mastu pasiekta ES mėlynosios kortelės direktyvos tikslų. Pirmieji įgyvendinimo statistiniai duomenys turėtų būti pateikti 2013 m., o Komisija iki 2014 m. vidurio paskelbs ataskaitą. Komisija taip pat iš kai kurių valstybių narių gavo pranešimų apie Vieno leidimo direktyvos[51] perkėlimą ir ragina kitas valstybes nares laikytis perkėlimo termino, kuris yra 2013 m. pabaiga. Taip pat teisėkūros institucijos turi dėti daugiau pastangų susitarti dėl Bendrovių viduje perkeliamų asmenų[52] ir Sezoninių darbuotojų[53] direktyvų, derybos dėl kurių tęsėsi 2012 m.

ES imigracijos portalas[54] yra svarbi priemonė teikti daugiau informacijos potencialiems migrantams apie teisėtos migracijos galimybes ir sąlygas. 2012 m. paskutinį ketvirtį kas mėnesį svetainėje vidutiniškai lankėsi apytiksliai po 7 000 lankytojų. Portalas šiuo metu yra prancūzų bei anglų kalbomis ir kuriamos naujos jo kalbinės versijos[55].

Kad ES būtų patrauklesnė paskirties vieta talentingiausiems studentams ir tyrėjams ir kad būtų skatinami moksliniai tyrimai, vystymasis ir inovacinės veiklos rezultatai, Komisija priėmė pasiūlymą nauja redakcija išdėstyti teisės aktus dėl trečiųjų šalių pilietybę turinčių tyrėjų, studentų ir kitų grupių asmenų atvykimo bei gyvenimo sąlygų ir teisių[56]. Šiuo pasiūlymu šalinami keli trūkumai ir nustatomi aiškesni priėmimo kriterijai bei procedūrinės garantijos; taip didinamas suderinamumas su ES judumo programomis, pvz., Erasmus Mundus ir Marie Curie stipendijomis. Siūloma suteikti studentams daugiau galimybių ieškotis darbo studijuojant ir užbaigus studijas. Juo taip pat siekiama suteikti daugiau apsaugos ir geriau užtikrinti tam tikras teises į vienodą požiūrį, kaip ir į šalies piliečius.

Komisijos Reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas[57] pasiūlymu numatoma trečiųjų šalių piliečiams, turintiems ilgalaikio gyventojo leidimus, suteikti teisę teikti prašymą tarnauti kaip ES pagalbos savanoriams.

ES Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė du sprendimus[58] dėl Ilgalaikių gyventojų direktyvos aiškinimo[59]. Vienu iš jų sprendžiamas teisių į vienodą požiūrį klausimas, susijęs su trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikoma direktyva, teikiamomis būsto pašalpomis. Teismas taip pat nusprendė, kad valstybė narė negali trečiųjų šalių piliečiams taikyti per didelių ir neproporcingų mokesčių už leidimų gyventi suteikimą.

III. 3.     Pažangesnė vizų ir sienų kontrolė, padedanti didinti augimą

Kitas būdas didinti ES patrauklumą – sudaryti trečiųjų šalių piliečiams palankesnes sąlygas kirsti sienas ir atvykti į ES. 2013 m. vasario 28 d. Komisija priėmė pažangiai valdomų sienų dokumentų rinkinį, į kurį įtraukti pasiūlymai dėl atvykimo ir išvykimo sistemos[60], registruotų keliautojų programos[61] ir atitinkami Šengeno sienų kodekso pakeitimai, kad būtų paspartintos, supaprastintos ir sustiprintos į ES keliaujančių užsieniečių tikrinimų kertant sieną procedūros.

2012 m. Šengeno erdvės vizų pasaulyje vėl išduota daugiau – 14,2 mln., palyginti su 12,7 mln. 2011 metais, todėl akivaizdu, kad Vizų kodekso[62] įgyvendinimas duoda rezultatų.

2012 m. Komisija apibūdino[63], kaip pažangesnė vizų politika galėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų palengvindama (visų pirma turistams) kelionių galimybes. Prie Vizų kodekso įgyvendinimo ataskaitos bus pridėtas pasiūlymas dėl pakeitimų, siekiant užtikrinti, kad ES vizų politika skatintų ekonomikos augimą ir kultūrinius mainus palengvindama kelionių sąlygas teisėtiems keliautojams, pvz., verslininkams, turistams, studentams ir jaunimui, ir kartu tebeužtikrintų ES aukštą saugumo lygį. Dėl šio klausimo bus atliktas poveikio vertinimas. 2012 m. tęsėsi Vizų informacinės sistemos (VIS) diegimo darbai įtraukiant du naujus regionus (Artimuosius Rytus ir Persijos įlankos regioną). Taigi dabar daugiau prašymų išduoti vizą nagrinėjama taikant VIS procedūras, todėl jie gali būti tvarkomi greičiau, o tapatybės vagystės atvejai sprendžiami veiksmingiau[64]. Šiuo metu Komisija atlieka jaunesnių kaip 12 metų vaikų pirštų atspaudų atpažinimo tyrimą, kad moksliškai nustatytų, ar yra pirštų atspaudų ėmimo amžiaus riba.

III. 4.     Sąlygų integruotis į mūsų visuomenes sudarymas

ES privalo užtikrinti veiksmingas integracijos skatinimo priemones, kad integracijos procese dalyvautų tiek migrantai, tiek visuomenės, kuriose jie gyvena[65]. Integracijai svarbu, kad būtų galimybė naudotis švietimo, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis. 2012 m. valstybės narės pradėjo įgyvendinti 2011 m. vieno leidimo direktyvą, kuria trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikoma direktyva, suteikiama teisė į vienodą požiūrį (tokį patį kaip į ES piliečius), pavyzdžiui, kiek tai susiję su darbo sąlygomis ir atlyginimu, švietimu bei profesiniu mokymu ir socialine apsauga.

Reikia vertinti ne tik migrantų indėlį į ES ekonomiką ir inovacijas, bet ir jų teigiamą vaidmenį. Gausi ES kultūrinė ir socialinė įvairovė bei pakantumas turi ir toliau būti teigiami pavyzdžiai. Tačiau susirūpinimą kelia vis dažnesni ksenofobinio smurto atvejai visoje ES. Gerai valdydama migraciją ir vykdydama integracijos politiką, ES gali aktyviai padėti kovoti su ksenofobiniu požiūriu, pavyzdžiui, remdama dialogą ir didindama skirtingų bendruomenių tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą.

Trečiųjų šalių piliečių padėtis, palyginti su visais ES gyventojai, rodo, kad galima nuveikti daugiau, siekiant užtikrinti, kad ES jau gyvenantys migrantai geriau integruotųsi ir galėtų atskleisti visą savo potencialą aplinkoje, kurioje visapusiškai gerbiamos jų pagrindinės teisės ir kurioje jie gali prisidėti prie mūsų visuomenių gerovės.

2012 m. ataskaitos „Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“[66] duomenimis, trečiųjų šalių piliečių nedarbo rodikliai yra aukštesni (21,3 proc., palyginti su 10,5 proc. ES vidurkiu). Taip pat nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečių kvalifikacija dažniau yra per aukšta nei atitinkamų tų šalių piliečių ir jiems dažniau kyla rizika atsidurti už skurdo ribos arba patirti socialinę atskirtį[67]. 25–54 metų užsienyje gimusių asmenų skurdo ir socialinės atskirties rizika visoje ES vidutiniškai viršija kitiems asmenims kylančią riziką daugiau kaip 10 procentinių punktų. Migrantų ir ES piliečių skurdo rizikos atotrūkis po socialinio perkėlimo taip pat yra didelis – 8 procentiniai punktai. Be to, yra rizika, kad vaikai iš migrantų šeimų gali anksčiau laiko nustoti lankyti mokyklą[68]. Iš kito tyrimo matyti, kad yra didesnė tikimybė, jog jaunimas, kilęs iš migrantų šeimų, palyginti su bendraamžiais, nedirbs, nesimokys ir nestudijuos (angl. NEET)[69]. Pripažindama šią problemą Taryba 2012 m. lapkričio mėn. priėmė išvadas, kuriose nustatė prioritetinius spręstinus klausimus, susijusius su jaunimo įtrauktimi, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui iš migrantų šeimų[70].

Socialinių investicijų dokumentų rinkinyje ES valstybėms narėms teikiamos gairės ir remiami jų veiksmai, kuriais siekiama pašalinti nepakankamai atstovaujamų darbuotojų, įskaitant migrantus, dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis ir jos raginamos spręsti diskriminacijos darbo vietoje klausimą, gerinti įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimo schemas, sudaryti migrantams palankesnes sąlygas mokytis (ypač aukštojo mokslo įstaigose), naudotis įdarbinimo paslaugomis (įkaitant informaciją apie laisvas darbo vietas), finansinėmis paslaugomis, gauti socialinės apsaugos išmokas ir socialinę pagalbą[71].

Sudarant palankesnes sąlygas integracijai ir ją skatinant nepaprastai svarbus šeimos susijungimas. 2011 m. paskelbusi Žaliąją knygą dėl šeimos susijungimo[72] ir vėliau surengusi suinteresuotųjų subjektų viešas konsultacijas, Komisija rengia gaires, kuriomis ES lygmeniu bus užtikrinamas veiksmingas, skaidrus ir aiškus šeimos susijungimo taisyklių įgyvendinimas. Šiomis gairėmis, kurios turi būti parengtos iki 2013 m. pabaigos, bus siekiama tinkamai suderinti pagrindinę teisę į šeiminį gyvenimą ir poreikį užtikrinti, kad ši teisė būtų realiai ir nuosekliai taikoma pagal direktyvos[73] taisykles.

III. 5.     Išorės perspektyva

Migracija tampa vis svarbesniu pasaulinės darbotvarkės klausimu. Laikantis VPMJ, kuris yra visapusiška ES išorės migracijos politikos sistema, ES ėmėsi kelių iniciatyvų regioniniu ir pasauliniu lygmenimis. Palankesnės migracijos ir judumo sąlygos turėtų paskatinti ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą. ES vystymosi politikos sistemoje („Pokyčių darbotvarkė“) taip pat aiškiai pripažįstami svarbūs migracijos ir vystymosi ryšiai.

Be esamų partnerysčių judumo srityje, 2012 m. vyko derybos su Maroku ir Tunisu dėl naujų partnerysčių judumo srityje, įskaitant palankesnių sąlygų judumui sudarymą ir geriau valdomą teisėtą migraciją[74]. ES taip pat pradėjo tiriamąsias derybas su Azerbaidžanu. Pradėtas struktūrinis dialogas dėl migracijos, judumo ir saugumo su Jordanija, po kurio, tikėtina, gali būti sudaryta partnerystė judumo srityje. Panašūs dialogai bus rengiami su kitomis pietų Viduržemio jūros regiono šalims, kai susiklostys palanki politinė padėtis. Svarstoma galimybė pradėti taikyti kitą bendradarbiavimo sistemą – „Bendrąją migracijos ir judumo darbotvarkę“ prioritetinėms šalims, kurios nėra ES kaimynystėje, pvz., Indijai.

2012 m. ES taip pat dalyvavo keliuose regionų bei subregionų lygmens dialoguose ir bendradarbiavimo procesuose, kurie apėmė visus abiem pusėms svarbius migracijos ir judumo klausimus ir temas. Vadovaujantis 2012 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadomis[75], pirmenybė buvo teikiama Afrikos ir ES migracijos, judumo ir užimtumo partnerystei bei Rabato procesui[76] pietinėse šalyse, Prahos procesui[77] ir Rytų partnerystės migracijos ir prieglobsčio rytinėse šalyse klausimų komisijai, taip pat ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono dialogui migracijos klausimais ir dialogui su Šilko kelio šalimis, įgyvendinant Budapešto procesą[78].

Gerai valdomi teisėti atvykimo į ES kanalai taip pat naudingi ir kilmės šalims ir jų svarba neturėtų būti menkinama. Perlaidos vis dar yra svarbus daugelio trečiųjų valstybių šeimų asmeninių pajamų šaltinis: 2011 m. jos siekė 28,5 mlrd. EUR, t. y., palyginti su 2010 m., išaugo 3 proc.[79] Per pastaruosius keletą metų Komisija ir valstybės narės ėmėsi kelių su perlaidomis susijusių iniciatyvų ir, nors padaryta pažanga, dar yra daug atliktinų darbų[80]. Diasporos grupės taip pat daro įvairų teigiamą poveikį savo kilmės šalims, pavyzdžiui, perduoda įgūdžius ir skatina investicijas.

Pasauliniu lygmeniu ES aktyviai dalyvauja rengiant antrąjį JT aukšto lygio dialogą dėl tarptautinės migracijos ir vystymosi, kuris vyks 2013 m. spalio 3–4 d. per šešiasdešimt aštuntą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją, kad susitikimas būtų sėkmingas. Komunikate „Migracijos vystomojo poveikio didinimas. ES indėlis į JT aukšto lygio dialogą ir tolesnis vystymosi bei migracijos ryšių plėtojimas“[81] toliau sprendžiamas migracijos ir vystymosi ryšių klausimas ir pateikiama ES bendroji pozicija bei pagrindinės nuostatos aktyvesniam bendradarbiavimui pasauliniu lygmeniu.

IV.         Tarptautinės apsaugos uždavinių sprendimas

IV. 1.     Bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) užbaigimas

Asmenims, kuriems tikrai reikia apsaugos, Europa tebėra svarbi paskirties vieta. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija intensyviai dirbo visus 2012 m., kad užbaigtų antro BEPS etapo dokumentų rinkinį, kad visoje ES būtų vienodas apsaugos statusas. Po to, kai 2011 m. buvo priimta persvarstyta Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyva[82], 2012 m. pasiektas politinis susitarimas dėl Dublino reglamento[83] ir Priėmimo sąlygų direktyvos[84] išdėstymo nauja redakcija. Priėmimo sąlygų direktyvos pakeitimai yra itin svarbūs, nes jais pirmą kartą nustatomos išsamios su prieglobsčiu susijusio sulaikymo taisyklės ir, be kita ko, pateikiamas išsamus tokio sulaikymo apribojimo motyvų sąrašas ir griežti sulaikymo sąlygų reikalavimai. Dublino reglamento pakeitimais bus sustiprintas jo veiksmingumas ir jo apsaugos aspektai, visų pirma teisė pateikti skundą dėl sprendimų dėl perdavimo ir šeimos vientisumo išsaugojimas. 2013 m. kovo mėn. pasiektas politinis susitarimas dėl dviejų paskutinių BEPS teisės aktų – Prieglobsčio procedūrų direktyvos[85] ir EURODAC reglamento dėl biometrinių duomenų bazės pirštų atspaudams lyginti[86] išdėstymo nauja redakcija. Priėmus persvarstytą Prieglobsčio procedūrų direktyvą bus priimami sąžiningesni, greitesni ir kokybiškesni sprendimai ir bus geriau atsižvelgta į ypatingus pažeidžiamų asmenų poreikius, visų pirma bus teikiama didesnė apsauga nelydimiems nepilnamečiams ir kankinimo aukoms. Be to, pagal persvarstytą EURODAC reglamentą teisėsaugos institucijos griežtai nustatytomis sąlygomis galės naudotis ES prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų duomenų baze tokių sunkių nusikaltimų kaip žmogžudystė ir terorizmas prevencijos, nustatymo arba tyrimo reikmėms.

Kai šios BEPS priemonės bus veiksmingai įgyvendintos, ES turės visapusišką prieglobsčio sistemą, pagal kurią bus nustatytos bendros procedūros ir suteikiamas vienodas statusas prieglobstį arba papildomą apsaugą ES gavusiems asmenims, taip pat bus pakankamai apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemonių. Šiomis priemonėmis taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų apsaugotos pagrindinės prieglobsčio prašytojų teisės, visų pirma negrąžinimo principas ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą teismuose.

IV. 2.     Praktinio bendradarbiavimo ir ES valstybių narių solidarumo skatinimas

ES lygmeniu intensyviai diskutuota apie ES valstybių narių solidarumą prieglobsčio srityje, priimti Europos Parlamento[87] ir Tarybos[88] strateginiai dokumentai ir Regionų komiteto[89] bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto[90] nuomonės. Pritarta Komisijos strategijos, išdėstytos Komunikate dėl ES valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje[91], bendriesiems bruožams. Strategijos pagrindas – tarpusavio pasitikėjimo didinimas ir kartu įvairių priemonių, kuriomis galima reaguoti į skirtingus valstybių narių poreikius ir padėtį, plėtojimas. Šios priemonės ir sistemos gali praktiškai tinkamai veikti, tik jeigu valstybių narių valdžios institucijos visapusiškai bendradarbiauja su Europos prieglobsčio paramos biuru (EPPB).

Valstybių narių įsipareigojimas vykdyti solidarumo priemones 2012 m. buvo išbandytas tris kartus, būtent dėl Graikijos nacionalinio prieglobsčio ir migracijos veiksmų plano[92], konflikto Sirijoje ir tarptautinės apsaugos gavėjų perkėlimo ES daugiausia pagal EUREMA II projektą. Visais trimis atvejais išryškėjo poreikis toliau stiprinti praktinį solidarumo įsipareigojimų įgyvendinimą.

Įgyvendinimas buvo svarstomas 2013 m. pradžioje vykusiame ekspertų susitikime ES valstybių narių solidarumo klausimais. Per susitikimą patvirtinta, kad nacionalinės valdžios institucijos gali dar glaudžiau praktiškai bendradarbiauti. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad nepaisant pripažintos aukštos Europos prieglobsčio srities mokymo programos kokybės, tik nedaugelis valstybių narių ją plačiai naudoja. Be to, kelių valstybių narių ekspertai pareiškė esą pasirengę didesniam nacionalinių prieglobsčio procedūrų ES lygio tikrinimui atsižvelgiant į poreikį didinti tarpusavio pasitikėjimą darniai perkeliant į nacionalinę teisę naujus prieglobsčio teisės aktus. Susitikime nustatyti pagrindiniai krizių prevencijos ir valdymo uždaviniai, kaip antai atsakomybės už solidarumo veiksmus koordinavimas ES lygmeniu ir nenumatytų atvejų planavimas kilus su prieglobsčiu susijusioms krizėms.

IV. 2.1.  Visapusiškai veikiantis Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB)

Europos prieglobsčio paramos biuras[93] atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant BEPS, visų pirma stiprindamas praktinį bendradarbiavimą ir koordinuodamas valstybių narių tarpusavio paramą veiklai[94]. 2012 m. rugsėjo mėn. EPPB tapo visiškai finansiškai nepriklausomas, taip pat 2012 m. agentūrai perduotos pagrindinės praktinės bendradarbiavimo prieglobsčio srityje priemonės, kurias anksčiau valdė Komisija. Toliau remiant ES Graikijos migracijos ir prieglobsčio veiksmų plano įgyvendinimą surengta antra EPPB prieglobsčio paramos grupių misija, šį kartą Liuksemburge, kurios tikslas buvo padėti parengti naujus darbuotojus. EPPB vis dažniau teikia informaciją, siekdamas imtis prevencinių veiksmų ir spręsti konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus, kol jie neišsivystė į krizę. Agentūros veikla priklauso nuo valstybių narių išteklių; valstybės narės taip pat raginamos labiau remti ir didinti įnašą į kitus EPPB projektus, kaip antai veikla, susijusi su Europos prieglobsčio srities mokymo programa ir kilmės šalimi.

Europos Komisijos ir EPPB partnerystė dar labiau sustiprės 2013 m., kai agentūra taps pagrindine naujų teisės aktų įgyvendinimo partnere. Pagal Komunikatą dėl ES valstybių narių solidarumo[95] 2013 m. bus pirmą kartą įvertinta EPPB veikla. Komisija taip pat dirbs kartu su EPPB, kad visiškai priimtų priemones, numatytas Bendrame pareiškime dėl decentralizuotų ES agentūrų[96].

IV. 2.2.  Prieglobsčio parama Graikijai

Komisija kartu su EPPB ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ėmėsi veiksmų padėti Graikijai pagerinti jos prieglobsčio sistemą. Tie veiksmai, be kita ko, buvo komandiruotės misijos vietoje, tikslinis finansavimas ir EPPB prieglobsčio paramos grupių ir ES finansavimo naudojimo ekspertų komandiruotės.

Teigiami pokyčiai – nauja nepriklausoma prieglobsčio tarnyba, priemonės, pavyzdžiui, neišnagrinėtiems atvejams spręsti skirti apeliaciniai komitetai ir specialios paskirties darbo grupė. Šiems veiksmams remti iš Europos pabėgėlių fondo 2011–2013 m. suteiktas apie 19,95 mln. EUR finansavimas ir vien tik 2013 m. skirta apytiksliai 3,2 mln. EUR[97].

Komisija, be abejonės, teigiamai vertina šiuos pokyčius, tačiau mano, kad tebėra spragų ir reikia imtis tolesnių veiksmų, visų pirma užtikrinti žmogaus teises sulaikymo įstaigose, didinti galimybes pasinaudoti prieglobsčio procedūra ir atvirais priėmimo centrais. Komisija toliau dirbs su Graikijos valdžios institucijomis, kad nustatytų prioritetus ir palengvintų greitą veiksmų plano įgyvendinimą. Taip pat būtina, kad kitos ES valstybės narės toliau teiktų paramą ir veiktų solidariai. Poreikis būti nuolatos budriems šioje srityje atsirado dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimo sujungtose bylose C-411/10 ir C-493/10[98] poveikio visai Europos prieglobsčio sistemai.

IV. 2.3.  Apsauga pabėgėliams iš Sirijos

Migracija yra konflikto Sirijoje padarinys ir svarbus uždavinys kai kurių valstybių narių prieglobsčio sistemoms. Didžioji dauguma beveik 600 000 sirų, pabėgusių iš šalies 2012 m., atvyko į Jordaniją, Turkiją, Libaną ir Iraką[99] ir maždaug 23 770 paprašė prieglobsčio ES[100]. Iš jų dauguma pateikė prašymus Vokietijoje ir Švedijoje (maždaug po 33 proc. kiekvienoje iš jų), o kitos valstybės narės prašymų sulaukė labai nedaug. Nors šie skaičiai nebuvo tokie dideli, kad sutrikdytų prieglobsčio sistemas, pirmiausia dėl to, kad prašymus buvo galima greitai išnagrinėti, ypač Vokietijoje, paaiškėjo, kad vis dėlto reikia geresnio pasiruošimo atsižvelgiant į nenuspėjamus pokyčius.

Nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Komisija kuria susijusių agentūrų (EPPB, FRONTEX, Europolo) tinklą, kad jos reguliariai keistųsi informacija ir koordinuotų veiksmus. Šis Europos Komisijos ir ES agentūrų veiksmų koordinavimo mechanizmas yra projektas, kuriuo siekiama geriau bendrai stebėti padėtį prie ES išorės sienų ir jos prieglobsčio sistemas. Dėl to bus lengviau laiku panaudoti paramos priemones, bet kita ko, taikyti išankstinio perspėjimo mechanizmą, numatytą persvarstyto Dublino reglamento 33 straipsnyje.

IV. 2.4.  Perkėlimas ES

Tarptautinės apsaugos gavėjų perkėlimas ES tebėra vienas iš apčiuopiamiausių solidarumo veiksmų, kurių valstybės narės gali imtis, siekdamos palengvinti kitų valstybių narių prieglobsčio sistemoms tenkančią naštą. Tai taip pat yra vienas iš kontraversiškiausių dalykų. Nors 2012 m. pradėtas EUREMA II projektas[101] buvo pratęstas iki 2013 m. pabaigos, tebėra sudėtinga perkelti apsaugos gavėjus iš Maltos į kai kurias dalyvaujančias valstybes nares. EPPB duomenimis ir pagal informaciją, kurią Komisija gavo iš UNHCR, TMO ir Maltos vyriausybės, šios problemos priežastys skiriasi – kartais tai lemia griežti kriterijai, kuriuos valstybės narės taiko, rinkdamosi, kuriuos apsaugos gavėjus perkelti, arba apsaugos gavėjų manymas, kad jiems gali kilti sunkumų dėl šeimos susijungimo ir integracijos galimybių perkėlimą siūlančioje valstybėje narėje.

IV. 3. ES prieglobsčio politikos išorės aspektas. Regioninės apsaugos programos ir perkėlimas į ES

Solidarumas neturėtų baigtis prie ES sienų ir trečiosios šalys taip pat turėtų gauti ES paramą tarptautinės apsaugos srityje. Pagal VPMJ ES turėtų intensyviau bendradarbiauti su svarbiomis trečiosiomis šalimis, kad joms padėtų stiprinti apsaugos sistemas ir užtikrinti atitiktį tarptautiniams standartams, taip pat parodyti solidarumą su pabėgėliais ir kitais asmenimis, kuriems reikia pagalbos, visame pasaulyje. Regioninės apsaugos programos ir perkėlimas į ES,, taip pat ES nuolatinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis yra pagrindinės priemonės siekiant šio tikslo.

Komisija ne tik dirba su esamomis regioninėmis apsaugos programomis[102] ir atsižvelgia į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos raginimą[103], bet ir reaguoja į tebesitęsiantį konfliktą Sirijoje ir į pabėgėlių padėtį kaimyninėse šalyse – šiuo tikslu ji 2014 m. parengs regioninės plėtros ir apsaugos Artimuosiuose Rytuose programą, kuri papildys tiesioginę, jau teikiamą humanitarinę pagalbą.

Komisija taip pat teikia finansinę paramą UNHCR, kad šis paremtų pastangas, kuriomis siekiama suteikti galimybes kaimyninėse Sirijos šalyse esantiems pabėgėliams tinkamai užsiregistruoti ir taip turėti galimybes gauti apsaugą. Be kita ko, vietos valdžios institucijoms padedama pasirūpinti transportu nuo sienos perėjimo punktų, teikiama būtina įranga ir atsargos, taip pat prireikus rengiamas mokymas ir nevyriausybinės organizacijos, pareigūnai ir kiti suinteresuotieji subjektai supažindinami su pagrindiniais tarptautinės apsaugos principais.

Pabėgėlių perkėlimas iš trečiųjų šalių tebėra pagrindinė ES ir jos valstybių narių solidarumo su trečiosiomis šalimis, kuriose yra didelis pabėgėlių skaičius, priemonė. Gerbdama savanorišką perkėlimo pobūdį Komisija siekia užtikrinti, kad kasmet daugiau valstybių narių perkeltų daugiau pabėgėlių. 2012 m. kovo mėn. susitardamos dėl ES bendrosios pabėgėlių perkėlimo programos[104], finansuojamos iš Europos pabėgėlių fondo, valstybės narės pirmą kartą susitarė dėl konkrečių bendrų ES perkėlimo prioritetų 2013 m.[105] Taip tvirtai politiniu lygmeniu išreiškiama vienybė ir solidarumas su tarptautine bendruomene ir pabėgėliais, kuriems reikia tvaraus sprendimo, ir parodoma, kad ES ir valstybėms narėms svarbu perkėlimo srityje spręsti užsitęsusias situacijas, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį ir daugiau pastangų. Vyksta derybos dėl Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programos po 2014 m., kaip naujo Prieglobsčio ir migracijos fondo dalies.

IV. 4.     Nelydimi nepilnamečiai

Nelydimi nepilnamečiai, įskaitant neprašančius prieglobsčio, yra pažeidžiama grupė, kuriai toliau skirta daug dėmesio 2012 m. Laikotarpio vidurio ataskaitoje[106] dėl Nelydimų nepilnamečių veiksmų plano įgyvendinimo (2010–2014 m.)[107] pabrėžtas poreikis geriau rinkti duomenis, užkirsti kelią nesaugiai migracijai, taip pat prekybai žmonėmis, teikti priėmimo ir procedūrines garantijas ES ir rasti tvarių sprendimų, kaip veiksmingai spręsti su šiuo nuolatiniu reiškiniu susijusius uždavinius. (Nelydimų) nepilnamečių specialių poreikių integravimas ir jų pažeidžiamos padėties, susijusios su prieglobsčiu, pripažinimas, toliau buvo vienas pagrindinių Komisijos punktų per derybas dėl Europos bendrosios prieglobsčio sistemos teisės aktų.

EPPB pradėjo įvairių iniciatyvų, susijusių su amžiaus nustatymo būdais ir šeimos atsekimu. Komisija taip pat paskelbė kvietimą teikti projektų, kuriais analizuojamos strategijos ir nustatoma nelydimų nepilnamečių priėmimo, apsaugos ir integravimo geriausia patirtis, pasiūlymus[108].

IV. 5.     Prekybos žmonėmis naikinimas ir prekybos žmonėmis aukų apsauga

ES ir valstybės narės turi tvirtai bendradarbiauti, kad išnaikintų prekybą žmonėmis, kuri yra iš esmės tarpvalstybinė. Aukos iš trečiųjų šalių daugiausiai atvyksta iš Nigerijos ir Kinijos.

2012 m. ES teisinėje ir politinėje sistemoje įvyko keletas reikšmingų ir dinamiškų pokyčių siekiant spręsti prekybos žmonėmis problemą. 2012 m. birželio mėn. Komisija paskelbė integruotą 2012–2016 m. ES prekybos žmonėmis naikinimo strategiją[109], kurioje daugiausia dėmesio skiriama aukoms ir kuria papildomas prekybos žmonėmis srities ES teisės aktų įgyvendinimas[110]. 2011 m. paskirtas ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus biuras atlieka svarbų vaidmenį stebint, kaip įgyvendinami teisės aktai. 2012 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas[111], kuriose teigiamai vertinama strategija ir dar kartą patvirtinama valstybių narių politinė valia ir pasirengimas vykdyti savo politinius įsipareigojimus. Europos Parlamentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas taip pat teigiamai įvertino komunikatą[112].

Kalbant apie prekybos žmonėmis išorės aspektą, antroje (ir galutinėje) ES išorės aspekto stiprinimo kovos su prekyba žmonėmis srityje veiksmų plano „Siekiant visuotinių ES veiksmų prieš prekybą žmonėmis“ įgyvendinimo ataskaitoje[113] pripažinta, kad įgyvendinant išorės aspektą ES strategija reikėtų naudotis kaip naujomis gairėmis. Numatyta sutelkti pastangas geriau bendradarbiauti su trečiosios šalimis, kurios yra kilmės, tranzito ir paskirties šalys. Tai taip pat atitinka Tarybos išvadas dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą[114]. Prekyba žmonėmis yra visų su migracija ir judumu susijusių ES ir jos partnerių regioninių ir dvišalių dialogų tema, taip pat partnerysčių judumo srityje dalis. Ataskaitoje pateikiamas specialus šalių ir regionų, su kuriais reikia toliau stiprinti ir paprastinti bendradarbiavimą ir partnerystę, sąrašas, kuris bus reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas.

V.           ES politikos pokyčiai atsižvelgiant į migracijos spaudimą

V. 1.       Darnus požiūris siekiant sumažinti neteisėtą migraciją

Neteisėta migracija tebekelia sunkumų ES ir valstybėms narėms, kurios visos, nors ir skirtingu mastu ir aplinkybėmis, yra paveiktos, kaip ir patys migrantai, kuriems dažnai tenka patirti pavojingas ir nežmoniškas sąlygas. Akivaizdus ES tikslas – esamo spaudimo, kurį lemia neteisėta migracija, taip pat piktnaudžiavimo teisėtais migracijos keliais, prevencija ir kontrolė. Tai – išankstinė patikimos teisėtos migracijos ir judumo politikos sąlyga.

2012 m. balandžio 23 d. Taryba priėmė dokumentą „ES veiksmai, susiję su migracijos spaudimu. Strateginės atsakomosios priemonės“[115], kuriame pabrėžiamos šešios strateginės prioritetinės veiksmų sritys: I) bendradarbiavimo su trečiosiomis tranzito ir kilmės šalimis migracijos valdymo srityje stiprinimas; II) sustiprintas sienų valdymas prie išorės sienų; III) neteisėtos imigracijos per Graikijos ir Turkijos sieną prevencija; IV) veiksmingesnis piktnaudžiavimo teisėtais migracijos kanalais problemos sprendimas; V) laisvo judėjimo apsauga vykdant trečiųjų šalių piliečių piktnaudžiavimo prevenciją ir VI) migracijos valdymo stiprinimas, įskaitant bendradarbiavimą grąžinimo klausimais.

Dokumentas „ES veiksmai, susiję su migracijos spaudimu. Strateginės atsakomosios priemonės“ yra priemonė, kuria ES ir jos valstybės narės gali spręsti neteisėtos migracijos klausimą ir kartu užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms[116]. Kad šie aspektai būtų įgyvendinti ir būtų vykdoma tolesnė su jais susijusi veikla, instituciniai veikėjai (Taryba, valstybės narės, Komisija ir atitinkamos ES agentūros) turi glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti pagal savo kompetenciją ir institucinę funkciją[117]. Prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama valstybių narių veiksmų šiose prioritetinėse srityse pažangos ataskaita[118]. Strateginiai prioritetai turėtų būti vertinami kaip platesnio migracijos srautų valdymo dalis ir apimti visus aspektus: nuo dialogo su trečiosiomis šalimis pagal VPMJ iki solidarumo veiksmų su Graikija ir atskirų valstybių narių veiksmų savo teritorijoje.

Asmenys, įdarbinantys neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius, turėtų būti baudžiami. Šiuo metu Komisija vertina, kaip valstybės narės perkėlė Darbdaviams taikytinų sankcijų direktyvą[119]. Remdamasi šiuo vertinimu Komisija iki 2014 m. vidurio paskelbs ataskaitą. Valstybių narių prašoma kasmet liepos mėn. pateikti būtinas metines patikrinimų ataskaitas.

V. 1.1     Didelio migracijos spaudimo vietų nustatymas ir spaudimo šalinimas

FRONTEX atlieka pagrindinį vaidmenį nagrinėjant migracijos kelius ir koordinuoja didelio migracijos spaudimo konkrečiose vietose, pavyzdžiui, šiuo metu prie Graikijos ir Turkijos sienos, šalinimo veiksmus. Spaudimas gali susidaryti ir kitur, taigi tebėra svarbu nuolatos stebėti pokyčius. Pagal Graikijos nacionalinį prieglobsčio ir migracijos veiksmų planą teigiami pokyčiai, be kita ko, yra geresnis integruotas išorės sienų valdymas taikant elektroninę priežiūros sistemą, taip pat nacionalinio koordinavimo padalinio įsteigimas ir veiksminga grąžinimo politika, kurią vykdant bus pirmiausia remiamas savanoriškas grįžimas, o kai tai neįmanoma – priverstinis grąžinimas.

V. 1.2     Readmisijos susitarimai

Atsižvelgdama į 2011 m. birželio 9–10 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl readmisijos, Komisija toliau skatina įgyvendinti 13 esamų ES readmisijos susitarimų[120]. Ji taip pat toliau derasi dėl ES readmisijos susitarimų. 2012 m. balandžio mėn. sudarytas naujas readmisijos susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu, o 2012 m. spalio mėn. – su Armėnija. 2012 m. birželio mėn. taip pat pasiektas susitarimas su Turkija, dabar jis turėtų būti pasirašytas ir ratifikuotas. Derybos su Azerbaidžanu vyko stabiliai. Naujuose ES readmisijos susitarimuose su trečiosiomis šalimis Komisija siekia sustiprinti pagrindinių teisių apsaugos garantijas.

2012 m. birželio mėn. Vanuatu vykusiame AKR ministrų susitikime patvirtintos ekspertų susitikimų rekomendacijos dėl readmisijos, kuriomis, be kita ko, siekiama sustiprinti atitinkamų Kotonu susitarimo[121] 13 straipsnio (migracija) nuostatų įgyvendinimą.

V. 1.3     Bendros grąžinimo politikos standartų nustatymas

Iki 2012 m. pabaigos visos valstybės, kurios yra saistomos Grąžinimo direktyvos[122], išskyrus Islandiją, pranešė Komisijai apie visišką jos perkėlimą į nacionalinę teisę. Taigi, šiuo metu ES nedaug trūksta iki bendrų grąžinimo standartų užtikrinimo visiškai gerbiant pagrindines teises. Baigta vertinti, ar valstybės narės teisingai perkėlė Grąžinimo direktyvą į savo nacionalinę teisę, ir šiuo metu Komisija toliau tai stebi. 2012 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė svarbų sprendimą, kuriame išaiškino, kokiu mastu nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias neteisėtas buvimas yra laikomas nusikaltimu, dera su Grąžinimo direktyva[123]. Iki 2013 m. pabaigos bus paskelbtas komunikatas dėl grąžinimo.

2012 m. 52,1 proc. visų grąžintų asmenų grįžo arba išvyko savanoriškai. Pirmenybė tebeteikiama savanoriškam grįžimui arba išvykimui, nors kai kuriais atvejais gali būti būtinas priverstinis grąžinimas. Valstybės narės turėtų toliau visapusiškai naudotis Savanoriško grįžimo Europos tinklo (VREN)[124] teikiamomis galimybėmis ir Europos grąžinimo fondo finansavimu. Reikėtų toliau skatinti jungtinius grąžinimo skrydžius visapusiškai naudojantis Grąžinimo fondu ir FRONTEX koordinavimo veiksmais[125]. Reikia sustiprinti Grąžinimo direktyvoje nustatytas procedūrines garantijas, įskaitant priverstinio grąžinimo stebėtojų dalyvavimą.

Valstybėse narėse dažnai būna didelis trečiųjų šalių piliečių, kurių negalima praktiškai grąžinti, skaičius, nors priimtas sprendimas dėl grąžinimo. Komisijos atliktoje palyginamojoje studijoje[126] nustatyta, kad nemažai valstybių narių turi būdus ir sąlygas, kuriais asmenys, dėl kurių priimto sprendimo dėl grąžinimo arba išsiuntimo vykdymas atidėtas, gali naudotis, kad pasinaudotų įteisinimo procedūra, su sąlyga, kad jie atitinka tam tikras sąlygas, kaip antai minimali buvimo trukmė, bendradarbiavimas ir viešosios tvarkos problemų nebuvimas. Šiuo metu Komisija peržiūri tyrimo išvadas ir komunikate dėl grąžinimo pasiūlys galimus veiksmus.

V. 1.4     Kova su piktnaudžiavimu vizų režimo supaprastinimu

Komisija, taikydama vadinamąjį laikotarpio po vizų režimo supaprastinimo stebėsenos mechanizmą, su EPPB ir FRONTEX pagalba toliau stebės naujų bevizių režimų poveikį. Taip pat tęsėsi derybos dėl pasiūlytų pakeitimų[127] Reglamente Nr. 539/2001[128]. Šiais reglamento pakeitimais būtų nustatyti nauji vizų sustabdymo ir peržiūrėto abipusiškumo mechanizmai, kurie būtų paskutinė priemonė, kai pradėjus taikyti bevizį režimą staiga itin išauga neteisėtos migracijos mastas arba nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičius. Susitarimo dėl abipusiškumo mechanizmo dar nepasiekta.

V. 2.       Veiksmingas sienų valdymas

V. 2.1     ES išorės sienos

FRONTEX toliau atlieka svarbią funkciją lengvinant operatyvinį valstybių narių bendradarbiavimą sienų apsaugos ir grąžinimo srityse. Šiuo metu agentūros prioritetinis uždavinys turi būti įgyvendinti 2011 m. gruodžio mėn. įsigaliojusį persvarstytą reglamentą[129], visų pirma aktyviai naudotis paskirto pagrindinių teisių pareigūno paslaugomis ir konsultaciniu pagrindinių teisių forumu. Komisija teigiamai įvertino ES ombudsmeno viešas konsultacijas dėl FRONTEX ir pagrindinių teisių[130].

Po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas panaikino Tarybos sprendimą 2010/252/ES, kiek tai susiję su paieškos ir gelbėjimo operacijų gairėmis[131], Komisija 2013 m. balandžio mėn. pateikė pasiūlymą[132], kuriuo pakeičiamas šis sprendimas ir kuriame atsižvelgiama į itin svarbų 2012 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą[133].

Glaudžiai bendradarbiaudama su FRONTEX ir valstybėmis narėmis Komisija toliau plėtojo Europos sienų stebėjimo sistemą (EUROSUR), kuri turėtų pradėti veikti 2013 m. spalio mėn. Reglamentas, kuriuo sukuriama sistema, turėtų būti priimtas 2013 m. pirmoje pusėje ir Europos Sąjungos Taryba bei Parlamentas raginami laikytis šio tvarkaraščio. Kad sukurtų išsamų ES išorės sienų valdymo priemonių rinkinį kartu su moderniausiomis technologijomis, Komisija 2013m. vasario mėn. priėmė pažangiai valdomų sienų dokumentų rinkinį.

V. 2.2     Šengeno erdvės valdymas

Kaip paskelbta Komisijos 2011 m. Komunikate dėl migracijos[134], Komisija paskelbė gaires[135] pirmoje du kartus per metus skelbiamoje Šengeno erdvės veikimo ataskaitoje[136], kad užtikrintų darnų Šengeno erdvės taisyklių įgyvendinimą ir aiškinimą. Nustatytos dvi sritys, kuriose gairės galėtų turėti papildomos naudos: laikinų leidimų gyventi ir kelionės dokumentų išdavimas ne ES piliečiams ir policijos priemonės vidaus pasienio zonose. Valstybės narės raginamos užtikrinti, kad policijos priemonių vidaus pasienio zonose srityje jų nacionalinės teisės aktai ir praktika derėtų su atitinkamu Šengeno acquis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[137].

2012 m. Taryba ir Europos Parlamentas intensyviai svarstė 2011 m. pasiūlytus teisės aktus[138] dėl tvirtesnio Šengeno erdvės valdymo; diskusijos tęsiasi 2013 m.

VI.         Baigiamosios pastabos

Migracija buvo ir bus ES dalis. Kaip matyti iš šios ataskaitos, pastaruoju metu padaryta nemaža pažanga, o ateinantys metais atneš naujų spręstinų uždavinių. Susirūpinti verčia didėjantis ksenofobinio smurto prieš migrantus incidentų skaičius visoje ES. Tinkamai valdydama migracijos ir integracijos politiką ES gali aktyviai kovoti su tokiu požiūriu.

Europa turėtų pripažinti įvairovę ir paversti migraciją dinamiška augimą ir pažangą skatinančia jėga. Kad pritrauktų reikalingus talentus ir verslininkus, Europa turi neatsilikti nuo pasaulinių konkurentų. Siekiant prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, reikia sudaryti sąlygas vykdyti toliaregišką ir visapusišką darbo migracijos politiką ir leisti ekonominei veiklai klestėti stabilioje ir saugioje aplinkoje. Todėl reikia siekti šiuolaikiškiau ir veiksmingiau valdyti keliautojų srautus prie išorės sienų, stiprinti tinkamai valdomą teisėtos imigracijos ir integracijos politiką, taip pat tvirčiau kovoti su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis kartu užtikrinant imigrantų ir prieglobsčio prašytojų pagrindines teises. Tai reiškia, kad teisės aktų leidėjai turi prioritetine tvarka priimti pateiktus teisės aktų rinkinius. Tai taip pat reiškia, kad Komisija turi aktyviau stebėti, kaip įgyvendinamas migracijos acquis.

Imigracijos ir prieglobsčio politikos negalima plėtoti neturint reikalingos biudžeto paramos. Vis dar reikia užtikrinti, kad būtų susitarta dėl bendros 2014–2020 m. Europos Sąjungos biudžeto programos ir ji būtų veiksmingai gyvendinta. Kad 2014 m. pradžioje veiktų reikalingos priemonės, reikia skubiai susitarti dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo reglamento ir Vidaus saugumo fondo reglamento pasiūlymų. Komisija palaikys dialogą politikos klausimais su valstybėmis narėmis ir dėl kai kurių Vidaus saugumo fondo aspektų – su Šengeno asocijuotosiomis šalimis prieš pradedant derybas dėl jų daugiamečių programų. Dialogas politikos klausimais turėtų padėti sutelkti didesnį dėmesį į tikslus, rezultatus ir poveikį. Valstybės narės yra raginamos visapusiškai pasinaudoti šiuo metu turimomis lėšomis ir padėti įgyvendinti ES migracijos politiką.

Komisija laukia tolesnių diskusijų šios ataskaitos pagrindu Europos Parlamente ir Taryboje.

[1]               Komisija įsipareigojo humanitariniais tikslais skirti papildomą 100 mln. EUR finansavimą daugiau kaip 4 mln. žmonių, kuriems dėl konflikto Sirijoje reikia pagalbos. 2013 m. išmokėjus šias lėšas Komisijos humanitariniams tikslams skirtas finansavimas pasieks 200 mln. EUR. Žr. http://ec.europa.eu/echo/news/2013/20130129_en.htm.

[2]               Eurostatas (interneto duomenų kodas: demo_pjanind).

[3]               Eurostatas (interneto duomenų kodas: proj_10c2150p).

[4]               COM(2011) 751 galutinis.

[5]               COM(2012) 254 final. Po antrojo svarstymo iš dalies pakeistas pasiūlymas.

[6]               COM(2011) 319 galutinis. Iš dalies pakeistas pasiūlymas.

[7]               COM(2010) 379 galutinis.

[8]               COM(2010) 378 galutinis.

[9]               Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011. Žr. http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-is-new/news/news/2012/docs/20121129_agency_large_scale_it_systems_en.pdf.

[10]             COM(2011) 743 galutinis ir vėlesnės Tarybos išvados. Naujausia kas dvejus metus rengiama ataskaita dėl VPMJ bus paskelbta 2013 m. birželio mėn.; joje bus aptariama padaryta pažanga ir prisidedama prie tolesnio VPMJ įgyvendinimo stiprinimo.

[11]             SWD(2013) 210.

[12]             EMT, http://www.emn.europa.eu

[13]             Reglamentas (EB) Nr. 377/2004 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 493/2011. OL L 141, 2001 5 27, p. 1.

[14]             Šiame skyriuje ir visame komunikate pateikiami statistiniai duomenys visų pirma yra naujausi Eurostato parengti duomenys. Išsamesni statistiniai duomenys (dalis iš jų yra EMT duomenys), įskaitant duomenų suskirstymą pagal valstybes nares, pateikiami pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento statistiniame priede (SEC(2013) 210).

[15]             Grynoji migracija į ES, neįtraukiant statistinio koregavimo, sudarė + 0,5 mln.: 1,2 mln. asmenų emigravo, o 1,7 mln. asmenų imigravo.

[16]             Eurostato migracijos statistika. Taip pat žr. „2013 m. kovo mėn. ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga. Specialus priedas dėl demografinių tendencijų“.

[17]             Eurostato 2011 m. duomenys, parengti 2013 m. kovo 31 d. Eurostato 2012 m. duomenys bus parengti 2013 m. liepos mėn. SWD(2013) 210, Statistinis priedas, į kurį įtraukti EMT pateikti daugumos valstybių narių 2012 m. duomenys.

[18]             Įskaitant 4 asocijuotąsias valstybes skaičius siekė 8 980.

[19]             Eurostato duomenys. 2013 m. kovo 22 d. Eurostato pranešimas spaudai Nr. 48/2013.

[20]             Eurostatas (Maltos ir Nyderlandų 2012 m. duomenų nėra).

[21]             Eurostatas (2013 m. balandžio 18 d. duomenys).

[22]             Eurostatas (2013 m. balandžio 18 d. duomenys). ES-27, išskyrus HU ir NL.

[23]             Eurostatas (2013 m. balandžio 25 d. duomenys). EU-27, išskyrus DK, CY, NL. 2012 m. kovo–gruodžio mėn. LU duomenys.

[24]             http://www.frontex.europa.eu/publications.

[25]             Eurostatas. Į Vidaus reikalų generalinio direktorato statistinę ataskaitą įtraukti duomenys iš visų 27 ES valstybių narių, Kroatijos ir ES šalių kandidačių bei ELPA ir (arba) EEE šalių: Islandijos, Juodkalnijos, Norvegijos, Serbijos, Šveicarijos ir Turkijos. Žr. Europos kovos su prekyba žmonėmis svetainę.

[26]             BE, BG, EL, FR, IT, MT, PL, RO, SI, SE, UK ir NO. Statistinis priedas, 9 lentelė, SWD (2013) 210. Šaltinis – EMT.

[27]             BG, EL, ES, FR, IT, LV, LU, MT, PL, SK, FI, SE. Šaltinis – EMT.

[28]             BG, EL, IT, LV, LU, MT, PL, RO, SK, FI, SE. Šaltinis – EMT.

[29]             Europop (2010 m.).

[30]             Palyginti su nacionaliniais gyventojų skaičiais, imigrantai dažnai būna jaunesni (dažniausiai priklauso 20–50 metų amžiaus grupei. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/population/documents/Tab/ESSQR_Mar2013_demogr_suppl_final.pdf.

[31]             2012 m. liepos 23–24 d. ir 2013 m. sausio 17–18 d. neoficialūs TVR Tarybos posėdžiai. Europos Parlamentas apie migrantų integracija, jos poveikį darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektus (2013 m. sausio 10 d. balsavimas). Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomonė dėl verslininkų migrantų (2012, OL C351, p. 4).

[32]             Pvz., ES įgūdžių panorama, http://euskillspanorama.ec.europa.eu/; CEDEFOP atlikta analizė.

[33]             Pvz., per EURES (http://ec.europa.eu/eures/) ir įskaitant trečiųjų šalių piliečių judumo ES viduje palengvinimą (žr. EMT tyrimą).

[34]             20–64 metų amžiaus grupėje trečiųjų šalių piliečių pernelyg aukštos kvalifikacijos rodiklis yra gerokai didesnis nei visų gyventojų pernelyg aukštos kvalifikacijos rodiklis (45 proc., palyginti su 21 proc.). SEC(2010) 957 galutinis, p. 28.

[35]             COM(2012) 173 final, „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“, p. 18–19. http://ec.europa.eu/europe2020.

[36]             COM(2012) 173 final.

[37]             2010/707/ES. 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių.

[38]             „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“, COM(2012) 669 final.

[39]             Visų pirma su šiuo klausimu susijusiuose projektuose ir studijose. Pvz., ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga ir IOM LINET (http://www.labourmigration.eu/), taip pat Europos integracijos forumo 8-asis posėdis.

[40]             Brücker, H. „The Labour Market Impact of immigration and its Policy Consequences“. Migration Policy Centre, MPC. (2012).

[41]             EESRK (2012 m., OL C 351, p. 4).

[42]             COM(2012) 795 final.

[43]             COM (2011) 815 galutinis, 2012 m. metinė augimo apžvalga, p. 11.

[44]             https://ec.europa.eu/digital-agenda/node/21022.

[45]             Europos laisvų darbo vietų ir įdarbinimo ataskaita, http://euskillspanorama.ec.europa.eu/docs/EVVR2012Factsheets/08-Bottleneck.pdf.

[46]             Pavyzdžiui, IT sektoriuje: IP/13/52, „Komisija Davose ragina IT sektoriaus ir telekomunikacijų bendroves kartu imtis veiksmų, kad būtų panaikintas skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų trūkumas Europoje“ http://europa.eu/rapid/press-release_IP-13-52_en.htm.

[47]             EBPO „Įsikūrimas. EBPO imigrantų integracijos rodikliai 2012 m.“, 1.A1.2 lentelė „15–64 metų užsieniečių ir šalyje gimusių gyventojų, nelankančių švietimo įstaigų, išsilavinimas, 2009–2010 m.“.

[48]             Remiantis EBPO skaičiais, užsienyje gimusių aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų ES yra mažiau nei JAV ar Kanadoje (šaltinis: „Įsikūrimas. EBPO imigrantų integracijos rodikliai 2012 m.“, 7 skyrius 1.A1.2 lentelė).

[49]             VPMJ taip pat nagrinėjama neteisėtos migracijos prevencija bei kova su ja ir prekybos žmonėmis panaikinimas, migracijos ir judumo vystomojo poveikio didinimas, tarptautinės apsaugos skatinimas ir prieglobsčio išorės aspekto stiprinimas.

[50]             2009 m. gegužės 25 d. Direktyva 2009/50/EB.

[51]             2011 m. gruodžio 13 d. Direktyva 2011/98/ES. Direktyva turėtų būti perkelta iki 2013 m. gruodžio 25 d.

[52]             Žr. EP teisėkūros observatorija. Tarpinstitucinė nuoroda 2010/0209 (COD).

[53]             Žr. EP teisėkūros observatorija. Tarpinstitucinė nuoroda 2010/0210 (COD).

[54]             http://ec.europa.eu/immigration.

[55]             2013 m. sausio mėn. pradėjo veikti versija ispanų kalba. Vėliau 2013 m. pradės veikti versija arabų kalba.

[56]             COM (2013) 151 final, priimtas 2013 3 25. Galiojantys teisės aktai: Direktyva 2005/71/EB (dėl tyrėjų) ir 2004/114/EB (dėl studentų).

[57]             COM(2012) 514 final.

[58]             Sprendimai bylose C-571/10 ir C-508/10, http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-is-new/news/news/2012/20120510_en.htm.

[59]             Direktyva 2003/109/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2011/51/ES, kuria išplečiama jos taikymo sritis asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga.

[60]             COM(2013) 95.

[61]             COM(2013) 97.

[62]             Reglamentas (EB) Nr. 810/2009.

[63]             COM(2012) 649 final, Komisijos komunikatas „Bendros vizų politikos įgyvendinimas ir plėtojimas ekonomikos augimui ES paskatinti“, prie kurio taip pat pridėta ataskaita dėl bendradarbiavimo Šengeno klausimais vietos lygiu (COM(2012) 648 final).

[64]             2012 m. į VIS įvesta apytiksliai 2,4 mln. prašymų išduoti vizą. Tai yra apie 16 proc. visų tais metais pateiktų prašymų išduoti vizą.

[65]             Dabartinė ES strategija šiuo klausimu nustatyta Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkėje, žr. COM(2011) 455 galutinis ir vėlesnes 2011 m. gruodžio 13–14 d. 3135 TVR Tarybos išvadas. Taip pat žr. Regionų komiteto nuomonę dėl darbotvarkės (CIVEX-V-024).

[66]             Žr. http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=1774&furtherNews=yes ir Eurostato EU-LFS lentelė lfsa_urgan.

[67]             Valstybių narių konkreti nedarbo rodiklių statistika pateikta SWD(2013) 210.

[68]             COM(2013) 83 final, p. 6–7.

[69]             Eurofound (2012), „NEETs – Young people not in employment, education or training: Characteristics, costs and policy responses in Europe“.

[70]             Žr. http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/educ/133859.pdf.

[71]             COM(2013) 83 final, „Socialinių investicijų į augimą ir sanglaudą skatinimas, įskaitant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo įgyvendinimą“, p. 11–12; SWD(2013) 39 final, „Ataskaita dėl tolesnių valstybių narių veiksmų vykdant 2008 m. Europos Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties. Socialinių investicijų metodas“, p. 56.

[72]             COM(2011) 735 galutinis. Atsakymai, gauti dėl šios žaliosios knygos, pateikiami svetainėje http://ec.europa.eu/home-affairs/news/consulting_public/consulting_0023_en.htm.

[73]             Informacija šiai diskusijai pateikta EMT tyrime „Netinkamas naudojimasis teise į šeimos susijungimą: santuokos iš išskaičiavimo ir suklastoti tėvystės įrodymo dokumentai“ (2012 m. birželio mėn.).

[74]             2013 m. kovo 1 d. pasiektas politinis susitarimas su Maroku.

[75]             Tarybos išvados dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (dok. Nr. 9417/12).

[76]             2006 m. Rabate pasirašyta deklaracija dėl Europos ir Afrikos partnerystės migracijos ir vystymosi srityse.

[77]             Politinis procesas, kuriuo skatinamos dalyvaujančių Europos Sąjungos, Šengeno erdvės, Pietryčių ir Rytų Europos bei Vidurio Azijos (kartu su Turkija) valstybių migracijos partnerystės, pradėtas 2009 m. ministrų konferencijoje Prahoje. Žr. www.icmpd.org.

[78]             Daugiau kaip 50 vyriausybių ir 10 tarptautinių organizacijų konsultacinis forumas, kuriuo siekiama sukurti visapusiškas ir tvarias tvarkingos migracijos sistemas. Žr. www.icmpd.org.

[79]             2012 m. gruodžio 11 d. Eurostato pranešimas spaudai Nr. 176/2012.

[80]             „ES perlaidos besivystančioms šalims. Likusios kliūtys, sunkumai ir rekomendacijos“. http://ec.europa.eu/europeaid/what/migration-asylum/documents/eu_remittances_for_developing_countries_final_19-11-2012.pdf.

[81]             COM(2013) 292, 2013 5 21.

[82]             Direktyva 2011/95/ES.

[83]             Nauja redakcija išdėstyta Direktyva 2003/9/EB. Tarybos pranešimas spaudai 14556/12, 2012 m. spalio 25 d. TVR Taryba.

[84]             Nauja redakcija išdėstytas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003. Tarybos pranešimas spaudai 17315/12, 2012 m. gruodžio 6–7 d. TVR Taryba.

[85]             Direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse. OL L 326, 2005 12 13, p. 13. Europos Parlamento teisėkūros observatorija, tarpinstitucinė nuoroda COD(2009) 0165.

[86]             Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000. OL L 316, 2000 12 15, p. 1. Europos Parlamento teisėkūros observatorijos nuoroda: Europos Parlamento teisėkūros observatorija, tarpinstitucinė nuoroda COD(2008) 0242. Kita EURODAC metinė ataskaita bus paskelbta 2013 m. antrą pusmetį.

[87]             http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P7-TA-2012-310.

[88]             http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/jha/130731.pdf.

[89]             http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2012:277:0012:0017:LT:PDF.

[90]             http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.soc-opinions.

[91]             COM(2011) 835 galutinis.

[92]             Taip pat žr. Komisijos Graikijos darbo reikalų grupės svetainę http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/president/taskforce-greece/.

[93]             2012 m. pradėjo veikti oficiali EPPB svetainė http://easo.europa.eu; taip pat 2012 m. birželio mėn. paskelbta jo pirmoji metinė ataskaita.

[94]             EPPB metinėje ataskaitoje, kuri bus paskelbta 2013 m. viduryje, bus pateikta daugiau informacijos apie įvairią jo veiklą 2012 m.

[95]             COM(2011) 835 galutinis.

[96]             http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/sefcovic/headlines/news/2012/07/2012_07_17_joint_agreement_agencies_en.htm.

[97]             2011–2013 m. Graikijai iš Grąžinimo fondo skirta 97,9 mln. EUR ir iš Išorės sienų fondo – 129,7 mln. EUR. Vien tik 2013 m. skirta atitinkamai 35,3 mln. ir 44 mln. EUR. Iš 19,95 mln. EUR sumos 7,7 mln. skirta iš Europos pabėgėlių fondo skubiems atvejams numatytų lėšų.

[98]             Sujungtos bylos C-411/10 ir C-493/10 (N.S., M.E. ir kiti) http://ec.europa.eu/dgs/legal_service/arrets/10c411_en.pdf.

[99]             http://data.unhcr.org/syrianrefugees/regional.php, 2013 m. sausio mėn. pradžios duomenys.

[100]            Gruodžio mėn. duomenis pateikė ne visos valstybės narės. Nėra NL duomenų.

[101]            Pagal pirmą perkėlimo iš Maltos į kitas ES šalis projektą (EUREMA) 2010–2011 m. iš Maltos perkelti 227 tarptautinės apsaugos gavėjai. Pagal EUREMA II iš pradžių įsipareigota skirti 97 vietas ir dar dvišaliu pagrindu ne pagal projektą įsipareigota skirti 265 vietas. 2012 m. perkelti 105 asmenys arba pagal EUREMA II, arba pagal susijusius dvišalius susitarimus.

[102]            Komisija taip pat labai aktyviai remia regioninės apsaugos programų vystymą Šiaurės Afrikos valstybėse (įskaitant Egiptą ir Tunisą).

[103]            2012 m. spalio mėn. http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/jha/133241.pdf.

[104]            2012 m. kovo 29 d. Sprendimas 281/2012/ES. http://www.resettlement.eu.

[105]            Pagal šią schemą dalyvaujančios valstybės narės įsipareigojo 2013 m. perkelti 3 962 pabėgėlius iš trečiųjų šalių. Tai yra daugiau, palyginti su 2012 m., kai įsipareigota perkelti 3 083 pabėgėlius.

[106]            COM(2012) 554 final ir pridedamas tarnybų darbinis dokumentas SWD(2012) 281.

[107]            COM(2010) 213 galutinis.

[108]            Žr. http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/financing/fundings/migration-asylum-borders/other-programmes/pilot-project-unaccompanied-minors/index_en.htm.

[109]            COM(2012) 286 final.

[110]            Visų pirma Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. OL L 101, 2011 4 15. Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2013 m. balandžio mėn.

[111]            http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/jha/133202.pdf.

[112]            http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.soc-opinions.23965 ir https://toad.cor.europa.eu/corwipdetail.aspx?folderpath=CIVEX-V%2f035&id=21618.

[113]            http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/12/st13/st13661-re03.lt12.pdf.

[114]            http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/12/st09/st09417.lt12.pdf.

[115]            Tarybos dokumentas 8714/1/12 REV 1. Žr. http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/12/st08/st08714-re01.en12.pdf. Siekiant patenkinti poreikį nuolatos peržiūrėti šią strategiją, kiekviena Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė susitarė įtraukti ją į savo programą ir reguliariai atnaujinti dokumentą „ES veiksmai, susiję su migracijos spaudimu. Strateginės atsakomosios priemonės“, pirmiausia Imigracijos, sienų ir prieglobsčio strateginiame komitete.

[116]            Pvz., sulaikymo srityje reikėtų atsižvelgti į Pagrindinių teisių agentūros 2012 m. parengtas gaires „Neteisėtų migrantų sulaikymas – pagrindinių teisių aspektai“ (angl. Apprehension of migrants in an irregular situation – fundamental rights considerations).

[117]            Pvz., dėl readmisijos susitarimų derasi Komisija, kuri veikia glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis atitinkamose Tarybos grupėse.

[118]            SWD(2013) 210 final, 4 skirsnis.

[119]            Direktyva 2009/52/EB.

[120]            COM(2011) 76.

[121]            http://ec.europa.eu/europeaid/where/acp/overview/cotonou-agreement/index_en.htm.

[122]            Direktyva 2008/115/EB.

[123]            Visų pirma sprendime C-430/11 (Sagor) išsamiau išaiškinta, kokiu mastu nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias neteisėtas buvimas laikomas nusikaltimu, neturėtų kenkti bendriems Grąžinimo direktyvos standartams. Šioje byloje Teismas nusprendė, kad valstybių narių teisės aktai, pagal kuriuos neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams galima išduoti namų arešto orderį, dera su bendrais Grąžinimo direktyvos standartais, tik jeigu tas orderis nustoja galioti, kai galima fiziškai išvežti atitinkamą asmenį iš tos valstybės narės. Šiuo sprendimu patikslinama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika šioje srityje remiantis teismo praktika, jau nustatyta sprendimuose C 61/11 (El Dridi) ir C 329/11 (Achoughbabian), pagal kuriuos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias neteisėtas buvimas laikomas nusikaltimu, turi būti proporcingos ir nevilkinti grąžinimo procedūros.

[124]            http://www.vren-community.org/.

[125]            2012 m. FRONTEX iš viso koordinavo 39 jungtinius skrydžius 2 110 grįžtantiems asmenims. Šiuose skrydžiuose dalyvavo dvidešimt valstybių narių (AT, BE, BG, DE, EL, ES, FI, FR, HU, IE, IT, LU, MT, NL, PL, RO, SE, UK) ir dvi Šengeno asocijuotosios šalys (CH, NO). Asmenys grįžo į šias šalis: Armėniją, Kolumbiją, Ekvadorą, Gruziją, Ganą, Gambiją, Kosovą(*), Nigeriją, Pakistaną, Serbiją, Ukrainą ir Uzbekistaną. (* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.)

[126]            Galima susipažinti nuo 2013 m. kovo 11 d. adresu http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/e-library/documents/policies/immigration/return-readmission/index_en.htm.

[127]            COM(2011) 290 galutinis.

[128]            OL L 81, 2001 3 21, p. 1.

[129]            Reglamentas (ES) Nr. 1168/2011, 2011 11 22.

[130]            http://europa.eu/rapid/press-release_EO-12-14_en.htm?locale=en.

[131]            2012 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas C-355/10.

[132]            COM(2013) 197 final.

[133]            EŽTT, Hirsi Jamaa ir kiti prieš Italiją [didžioji kolegija], Nr. 27765/09, 2012 m. vasario 23 d.

[134]            COM(2011) 248 galutinis.

[135]            COM(2012) 230 priedas.

[136]            COM(2012) 230. Ši pirma ataskaita yra 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. balandžio 30 d. laikotarpio ataskaita; ją TVR Taryba svarstė 2012 m. birželio 7 d., o Europos Parlamentas – 2012 m. liepos 4 d. Antroji 2012 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d. laikotarpio ataskaita (COM (2012) 686) priimta 2012 m. lapkričio 23 d., svarstyta TVR Taryboje 2012 m. gruodžio 6–7 d. ir Europos Parlamente 2012 m. gruodžio 18 d.

[137]            Visų pirma sprendimu C-278/12.

[138]            COM(2011) 559 (Nuoroda į EP teisėkūros observatoriją) ir COM(2011) 560 (Nuoroda į EP teisėkūros observatoriją).