52013DC0317

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnį

1.           Pagrindiniai faktai

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 395 straipsnį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių nukrypstant nuo tos direktyvos, kad būtų supaprastinta mokesčio surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų rūšių mokesčių slėpimui ar vengimui. Kadangi pagal tą procedūrą numatomos nuo bendrų PVM sistemos principų nukrypti leidžiančios nuostatos, laikantis nuoseklių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti ribotos taikymo srities ir proporcingos.

Raštu, kurį Komisija užregistravo 2013 m. balandžio 3 d., Jungtinė Karalystė paprašė leisti toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 193 straipsnio. Vadovaudamasi PVM direktyvos 395 straipsnio 2 dalimi, 2013 m. gegužės 14 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Jungtinės Karalystės prašymą. 2013 m. gegužės 15 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti.

Jungtinė Karalystė prašo leisti toliau taikyti mobiliųjų telefonų ir integrinių grandynų prietaisų atvirkštinio apmokestinimo tvarką, kurią taikyti jai leista nukrypti leidžiančia nuostata 2007 m. balandžio mėn.[1] Ši priemonė buvo laikina, o jos galiojimo pabaigos data buvo 2009 m. balandžio 30 d. Vėliau ši galiojimo data buvo pratęsta iki 2011 m. balandžio 30 d.[2]

Po šio pratęsimo Vokietija, Italija ir Austrija paprašė leisti taikyti panašią nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su mobiliaisiais telefonais ir integrinių grandynų prietaisais, nes šios valstybės narės taip pat patyrė sukčiavimo atvejų šiuose sektoriuose. Todėl buvo priimtas sprendimas, kuriuo šioms valstybėms narėms leista taikyti prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą. Tuo pačiu metu dar kartą pratęstas nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas Jungtinei Karalystei – dėl to visoms susijusioms valstybėms narėms suteikti leidimai baigs galioti tą pačią dieną, t. y. 2013 m. gruodžio 31 d.[3]

Galiausiai 2012 m. spalio mėn. Nyderlandai taip pat paprašė leisti taikyti panašią nukrypti leidžiančią nuostatą, be kito ko, mobiliesiems telefonams ir integrinių grandynų prietaisams, tačiau sutiko, kad ši nuostata taip pat nustotų galioti 2013 m. gruodžio 31 d., kad ateityje būtų galima suformuoti alternatyvią ir geriau suderintą kovos su sukčiavimu PVM srityje politiką[4].

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Jungtinei Karalystei pritaikyta nukrypti leidžianti nuostata nebuvo numatyta kaip ilgalaikė priemonė, kuri būtų pratęsiama neribotam laikotarpiui. Iš tiesų, reikėtų priminti, kad neseniai Taryboje derantis dėl panašaus tipo nukrypti leidžiančių nuostatų kelios valstybės narės išreiškė susirūpinimą pabrėždamos, kad bet kokia nuo mokėjimo dalimis sistemos nukrypti leidžianti nuostata gali būti tik kraštutinė ir nepaprastoji priemonė įrodytais sukčiavimo atvejais; taip pat turi būti suteiktos garantijos dėl nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos būtinumo ir išimtinio pobūdžio, priemonės trukmės ir ypatingo atitinkamų produktų pobūdžio. Be to, tos valstybės narės nurodė, kad atvirkštinio apmokestinimo tvarka visada susijusi su rizika, kad nesąžininga veikla bus perkelta į kitas valstybes nares, ir priminė, kad atvirkštinio apmokestinimo procedūra neturėtų būti sistemingai naudojama siekiant kompensuoti nepakankamą valstybės narės mokesčių administratorių vykdomą priežiūrą.

2.           Atvirkštinis apmokestinimas

Asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti PVM, pagal PVM direktyvos 193 straipsnį yra prekes tiekiantis ar paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo. Taikant atvirkštinio apmokestinimo tvarką atsakomybę siekiama perkelti apmokestinamajam asmeniui, kuriam tiekiamos prekės.

Karuselinis sukčiavimas įvyksta, kai prekiautojai, pardavę savo produktus, išvengia PVM mokėjimo mokesčių administratoriui. Vis dėlto jų klientai turi teisę į mokesčio atskaitą, nes turi galiojančią sąskaitą faktūrą. Piktybiškiausia šio mokesčio slėpimo forma – kai pagal karuselinio sukčiavimo metodą (pagal kurį prekės ar paslaugos parduodamos iš vienų valstybių narių į kitas) tos pačios prekės tiekiamos arba tos pačios paslaugos teikiamos kelis kartus, nemokant PVM mokesčių administratoriui. Nustatyta, kad kai tokiais atvejais prievolė sumokėti PVM tenka asmeniui, kuriam tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, atvirkštinio apmokestinimo tvarka panaikinama galimybė tokiu būdu slėpti mokesčius.

3.           Prašymas

Jungtinė Karalystė pagal PVM direktyvos 395 straipsnį prašo, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, leistų Jungtinei Karalystei toliau taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 193 straipsnio ir kuri susijusi su atvirkštinio apmokestinimo tvarkos taikymu mobiliųjų telefonų ir integrinių grandytų prietaisams, kaip antai mikroprocesoriams ir centriniams procesoriams, parengtiems integruoti į galutiniam vartotojui skirtus produktus.

4.           Komisijos požiūris

Gavusi prašymus pagal PVM direktyvos 395 straipsnį, Komisija juos išnagrinėja, siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdytos pagrindinės tokių prašymų patenkinimo sąlygos, t. y. ar dėl siūlomos specialios priemonės supaprastės apmokestinimo tvarka apmokestinamiesiems asmenims ir (arba) mokesčių administratoriams, ar pasiūlymu užkertamas kelias tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui. Šiuo atžvilgiu Komisija visada laikėsi riboto, atsargaus požiūrio, siekdama užtikrinti, kad nukrypti leidžiančiomis nuostatomis nebūtų trikdomas bendros PMV sistemos veikimas, kad jų taikymo sritis būtų ribota, jos būtų reikalingos ir proporcingos.

Kaip minėta, nukrypti leidžianti priemonė niekada nebuvo numatyta kaip ilgalaikis sprendimas; jos tikslas buvo suteikti galimybę Jungtinei Karalystei įdiegti kitas tradicines kovos su sukčiavimu priemones šiame sektoriuje. Komisija supranta, kad Jungtinė Karalystė įdiegė tam tikras priemones, kaip antai tobulesnius tyrimo metodus, išsamesnį auditą ir išankstinės registracijos patikras, kurias galima taikyti pasibaigus nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimui.

Be to, leidus taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą Jungtinei Karalystei, gautas prašymų taikyti šią nuostatą skaičius taip pat aiškiai rodo, kad sukčiavimas šiuose sektoriuose persikėlė iš vienos valstybės narės į kitą (Jungtinė Karalystė, Austrija, Vokietija, Italija ir Nyderlandai). Todėl dabar yra aišku, kad pirmoji nukrypti leidžianti priemonė turėjo neigiamo poveikio sukčiavimui kitose valstybėse narėse ir taip neigiamai paveikė visą vidaus rinką. Be to, kai nauja valstybė narė nukenčia nuo tokios rūšies sukčiavimo, o greitojo reagavimo mechanizmo[5] nėra, pagal dabartinę nukrypti leidžiančią procedūrą jai reikia laukti keletą mėnesių, kad būtų pritaikyta panaši nukrypti leidžianti nuostata, o tai dar labiau padidina jos patiriamą neigiamą poveikį. Šis šalutinis poveikis yra daug svarbesnis negu iš pradžių manyta.

Be to, tai, kad visos šios nukrypti leidžiančios nuostatos baigia galioti tą pačią dieną, turėtų suteikti galimybę susitarti dėl visos ES mastu taikomo sprendimo.

5.           Išvada

Remdamasi išdėstytais argumentais, Komisija Jungtinės Karalystės prašymui nepritaria.

[1]               2007 m. balandžio 16 d. Tarybos sprendimas, leidžiantis Jungtinei Karalystei taikyti specialią priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 109, 2007 4 26, p. 42).

[2]                      2009 m. gegužės 5 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2007/250/EB, leidžiantį Jungtinei Karalystei taikyti specialią priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB, dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 148, 2009 6 11, p. 14).

[3]               2010 m. lapkričio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Vokietijai, Italijai ir Austrijai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/250/EB siekiant pratęsti Jungtinei Karalystei suteikto leidimo galiojimo laikotarpį (OL L 309, 2010 11 25, p. 5).

[4]               2013 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Nyderlandų Karalystei leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 64, 2013 3 7, p. 4).

[5]               Kaip siūloma 2012 m. liepos 31 d. COM(2012) 428.