26.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 126/42

1.

mano, kad atliekų vežimas yra viena svarbiausių atliekoms skirtų teisės aktų sričių – būtina užtikrinti, kad šie teisės aktai būtų geriau vykdomi. Vienose valstybėse narėse atliekų vežimas yra tinkamai kontroliuojamas, o kitose – ne, todėl uostai yra tiesiog „prašokami“ (angl. port hoping). Turima akivaizdžių įrodymų, kad atliekos yra neteisėtai vežamos tiesiogiai pažeidžiant Bazelio konvenciją ir Atliekų vežimo reglamentą (AVR). Tai visų pirma pasakytina apie pavojingų atliekų (pavyzdžiui, elektros ir elektronikos įrangos atliekų (EEĮA)) eksportą į EBPO nepriklausančias šalis, prisidengus pakartotiniu naudojimu, ir nepavojingų atliekų eksportą į besivystančias šalis šalinimo arba tvarkymo, kurie neatitinka aplinkosaugos reikalavimų, tikslais;

2.

pažymi, kad IMPEL-TFS (1) kartu su 22 valstybėmis narėmis atlikus bendrus 3 454 atliekų siuntų patikrinimus buvo nustatyti 863 pažeidimai, taigi, reikalavimų nesilaikymo rodiklis yra 25 proc.;

3.

pabrėžia, kad veiksmingas Atliekų vežimo reglamento vykdymo užtikrinimas padėtų:

4.

mano, kad tikslinga vykdyti gamintojų kontrolę ten, kur atliekos gaminamos ir renkamos, siekiant sumažinti uostams tenkančią naštą;

5.

primygtinai siūlo atliekų ir išteklių valdymo įmonėms glaudžiai ir aktyviai bendradarbiauti, nes ES atliekų tvarkymo įmonėms, kurios taiko tinkamus aplinkosauginius metodus, naudinga, kad būtų ribojamas neteisėtas atliekų vežimas;

6.

pažymi, kad vykdant viešąsias konsultacijas dėl siūlomų pakeitimų, 90 proc. suinteresuotųjų subjektų pritarė ES teisėkūros priemonėms, taikomoms atliekų pervežimui;

7.

palankiai vertina siūlomą įpareigojimą rengti patikrinimų planus, įskaitant visoje ES taikomą privalomo turinio apibrėžtį, tokiu būdu skatinant reguliarių ir nuoseklių patikrinimų visose valstybėse narėse planavimą. Tinkamai planuojant patikrinimus valdžios institucijoms bus lengviau sustiprinti savo pajėgumus siekiant veiksmingai atlikti patikrinimus;

8.

pastebi, kad dėl netinkamo teisės aktų vykdymo užtikrinimo vienoje valstybėje narėje, gali padaugėti darbo ir išaugti sąnaudos kitoje valstybėje narėje, todėl visiems aktualu suderinti patikrinimo procedūras, gerinti bendradarbiavimą ir dalytis informacija tarp šalių;

9.

primena, kad patikrinimų planai yra svarbus IMPEL atliekų vežimo patikrinimų gairių aspektas (2), tačiau įspėja, kad daliai darbuotojų pavedus planuoti patikrinimus neturėtų sumažėti žmogiškieji ištekliai patikrinimams atlikti;

10.

remia pasiūlymą, kad patikrinimų planai turėtų apimti visą tam tikros valstybės narės geografinę teritoriją, tačiau siūlytų formuluotę papildyti taip, kad planus būtų galima įgyvendinti regionų lygmeniu;

11.

primygtinai siūlo, remiantis turimais geriausios praktikos pavyzdžiais, planuose numatyti įvertinamus tikslus, nes taip veiklos rezultatus galės įvertinti sprendimų priėmėjai;

12.

tvirtai remia nuostatą, kad patikrinimų planuose turi būti numatytas rizikos vertinimas, kuris apima konkrečius atliekų srautus ir neteisėto vežimo šaltinius ir kuriame atsižvelgiama į policijos įstaigų pateiktus žvalgybos duomenis; ragina kompetentingas valdžios institucijas šiuo klausimu vadovautis IMPEL rekomendacijomis, siekiant geriau nustatyti prioritetus ribotų patikrinimo išteklių naudojimui;

13.

mano, kad vandens kelių transportas taip pat turi būti įtrauktas į patikrinimų planus, kaip nurodyta IMPEL rekomendacijose;

14.

ragina Komisiją parengti muitinės kodų ir atliekų kodų konvertavimo lentelę, kad pagal muitinių naudojamus tarptautinius tarifų kodus būtų galima pasirinkti tikrinti didelės rizikos siuntas;

15.

supranta Tarybos būgštavimus (3), kad patikrinimų planų skelbimas gali būti naudingas užsiimantiems neteisėtu atliekų vežimu; todėl mano, kad patikrinimų planai turėtų būti skelbiami strateginiu, o ne įgyvendinimo lygmeniu;

16.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos privalo rūpintis savo piliečiais ir užtikrinti, kad jų atiduotos medžiagos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, naudojimui ar išmetimui, yra tvarkomos atsižvelgiant į aplinką ir žmonių sveikatą. Žinojimas, kad neteisėtai vežamos atliekos tvarkomos kenkiant aplinkai, mažina piliečių aktyvumą taikant perdirbimo ir atliekų šalinimo sistemas;

17.

todėl primygtinai ragina skelbti metines atliktų patikrinimų ataskaitas, šių patikrinimų rezultatus ir galimai skirtas bausmes;

18.

labai pritaria pasiūlymui iš siuntėjo reikalauti įrodyti, kad tariamam pakartotiniam naudojimui eksportuojamas daiktas gerai veikia. Tai taikytina elektros ir elektroninei įrangai (EEĮ) (o ne EEĮA) ir automobiliams (o ne ENTP). Šis prievolės įrodyti perkėlimas turėtų padėti patikrinimus vykdančioms institucijoms nustatyti neteisėtą neveikiančių daiktų, t. y. atliekų, kurios kitaip būtų vežamos standartų neatitinkančiam perdirbimui ar tvarkymui į ES nepriklausančias šalis, eksportą. Tokie daiktai turėtų būti tvarkomi Europos įrenginiuose siekiant neprarasti vertingų žaliavų ir kartu saugoti aplinką ir žmonių sveikatą trečiosiose šalyse;

19.

palankiai vertina pasiūlymą tuo atžvilgiu, kad jame naudojimui skirtų atliekų siuntų atveju numatyta, jog įtarus neteisėtą vežimą, kompetentinga institucija gali iš siuntėjo reikalauti pateikti paskirties šalies įrenginiuose taikomų atliekų tvarkymo metodų, technologijų ir standartų įrodymą; be to, mano, kad tai reikėtų taikyti visoms susijusioms siuntoms, kurioms taikomas Atliekų vežimo reglamentas, ir kad siekiant didesnio skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo atliekų ir išteklių grandine turėtų būti skelbiama galutinė visų perdirbimui skirtų siuntų paskirties vieta;

20.

remia keitimosi elektroniniais atliekų siuntų duomenimis plėtojimą, nes taip būtų sukurta saugi duomenų bazė elektroninėms siuntų deklaracijoms, kuriose būtų nurodytas tiekėjas, vežėjas, prekiautojai ir galutinė medžiagų paskirties vieta, ir pabrėžia, kad ją kuriant svarbu plačiai konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

21.

tvirtina, kad tokia duomenų bazė turėtų būti prieinama visoms viešosioms institucijoms (aplinkosaugos inspekcijoms, muitinei, policijai) ir į ją turi būti įtraukti patikrinimų rezultatai, kuriais valdžios institucijos galėtų pasinaudoti rinkdamosi patikrinimo objektus;

22.

pastebi, kad keturios šalys jau naudoja elektroninę keitimosi duomenimis apie atliekas sistemą (4), kuri, remiantis vertinimais, jei būtų taikoma visoje ES, daugiau kaip 40 mln. EUR per metus sumažintų verslui tenkančią administracinę naštą (5) ir kurią Aukšto lygio grupė administracinei naštai mažinti ragino naudoti visose valstybėse narėse;

23.

pakartoja, kad iš dalies keičiant Atliekų vežimo reglamentą būtina papildomai stiprinti IMPEL ir užtikrinti jam pakankamą ilgalaikę finansinę paramą, kad šis tinklas būtų dažniau pasitelkiamas tarpusavio vertinimui atliekamiems patikrinimams, stiprinti jo vaidmenį nustatant gerąją patirtį ir ja keičiantis, ir jį išplėsti įtraukiant regionų ir vietos lygmenis (6);

24.

pakartoja savo raginimą Europos Komisijai sukurti bendrą ES privalomos aplinkosauginių patikrinimų ir stebėsenos sistemą, įskaitant įgaliojimus Europos Komisijai atlikti patikrinimus, užtikrinti paramą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniui įgyvendinant teisės aktus ir padėti sumažinti nesąžiningą konkurenciją, atsiradusią dėl taikomos skirtingos patikrinimo tvarkos ar jos nebuvimo, ir užtikrinti teisingumą imantis teisinių veiksmų (7);

25.

primena, kad aplinkos politika yra ta sritis, kurioje ES ir valstybės narės dalijasi kompetencija, todėl taikomas subsidiarumo principas;

26.

nurodo, kad atliekų vežimas yra tarptautinis klausimas ir kol visos valstybės narės vienodai neįgyvendins teisės aktų ir neužtikrins vienodo jų vykdymo, nebus galima sukurti lygių sąlygų ir valdyti žmonių sveikatai ir aplinkai kylančių pavojų; todėl mano, kad būtina imtis veiksmų ES lygmeniu;

27.

primygtinai ragina Komisijos deleguotuoju aktu įdiegiant keitimosi elektroniniais duomenimis sistemą visapusiškai atsižvelgti į padarinius vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai. Todėl prieš pateikiant bet kurį deleguotąjį aktą, turėtų būti tiesiogiai pasikonsultuota su vietos ir regionų valdžios institucijomis ar jų atstovais.