15.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/42

1.

atkreipia dėmesį, kad Lisabonos sutartyje numatyta stiprinti Europos Sąjungos vaidmenį trečiųjų šalių piliečių imigracijos politikos srityje, kad būtų galima veiksmingai valdyti migracijos srautus, teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams užtikrinti vienodas sąlygas ir vykdyti neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją. Šiuo tikslu Sutartyje skelbiama, kad Europos Parlamentas ir Taryba turi imtis priemonių, visų pirma susijusių su trečiųjų šalių piliečių atvykimo, gyvenimo ir laisvo judėjimo Europos Sąjungoje sąlygomis, nustatyti reikalavimus, reglamentuojančius valstybių narių ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi suteikimo tvarką, įskaitant šeimos susijungimo nuostatas. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad ES gali nustatyti paramos valstybių narių veiksmams priemones, bet nesiekiama suderinti su trečiųjų šalių piliečių integracija susijusius valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus;

2.

pažymi, kad valstybėms narėms ir toliau paliekama atsakomybė nustatyti migrantų iš trečiųjų šalių, kurie į jų teritoriją priimami darbo tikslais, skaičių. Už migrantų integraciją daugumoje valstybių narių visų pirma atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, tačiau būtent regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka atsakomybė už integracijos politikos įgyvendinimą, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros, būsto ar darbo rinkos srityse;

3.

primena, kad Stokholmo programoje, kurioje nustatyti 2010–2014 m. Sąjungos prioritetai teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, pripažįstama, kad gerai valdomi migracijos srautai gali turėti teigiamos įtakos kuriant teisingą ir įtraukią visuomenę ir siekiant užtikrinti konkurencingą ekonomiką, todėl pabrėžia, kad norint, kad migracija turėtų teigiamos įtakos patiems migrantams ir priimančiajai visuomenei, labai svarbu užtikrinti veiksmingesnę socialinę, ekonominę ir kultūrinę teisėtų migrantų integraciją;

4.

dar kartą pabrėžia, kad naujojoje Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkėje nurodyta, kad imigracija daro teigiamą poveikį ES vystymuisi, ir pasiūlytos priemonės migrantams geriau integruoti. Europos Komisija integraciją laiko nuolat kintančiu procesu, už kurį bendrai atsako įvairių lygmenų valdžios institucijos ir kurį vykdant būtinos nuolatinės, pokyčius atitinkančios suinteresuotųjų subjektų pastangos ir nenutrūkstamas bendradarbiavimas;

5.

mano, kad vienas iš šiuo metu Europai kylančių iššūkių – demografinis gyventojų senėjimas, kuris kartu su dabartine pasauline ekonomikos krize lemia kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių trūkumą ir automatiškai daro neigiamą poveikį Europos ekonomikos dinamikai, jos konkurencingumui, kūrybingumui ir gebėjimui diegti inovacijas. Todėl trečiųjų šalių piliečių priėmimas mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos veiklos, mainų programų arba darbo pagal „Au pair“ programą tikslais ir toliau padeda patenkinti žmogiškojo kapitalo poreikį;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos šalims kelete sektorių trūksta darbo jėgos ir jose gyvenantys pakankamai kvalifikuoti tiek pačios šalies, tiek ES piliečiai nepajėgia užpildyti laisvų darbo vietų, ypač kai kuriuose konkrečiuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų ir technologijų;

7.

dar kartą pabrėžia, kad stiprinti žmogiškąjį kapitalą yra vienas iš konkrečių Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ numatytų tikslų;

8.

pabrėžia, kad Direktyvoje 2005/71/EB numatyta trečiųjų šalių pilietybę turinčių tyrėjų, sudariusių priėmimo susitarimą su valstybės narės patvirtinta mokslinių tyrimų organizacija, priėmimo skubos tvarka. Minėtu priėmimo susitarimu patvirtinama, kad mokslinių tyrimų projektas tinkamai parengtas, o tyrėjas turi reikiamas mokslines žinias jį vykdyti, taip pat pakankamai pajamų ir sveikatos draudimą. Be to, vykdydamas savo mokslinių tyrimų projektą tyrėjas turi teisę gyventi ir dėstyti kitos valstybės narės teritorijoje nacionaliniais teisės aktais nustatytomis sąlygomis;

9.

pažymi, kad Direktyvoje 2004/114/EB nustatytos trečiųjų šalių pilietybę turinčių studentų priėmimo privalomojo pobūdžio nuostatos. Valstybėms narėms palikta teisė savo nuožiūra taikyti šią direktyvą mokiniams, savanoriams ir be atlygio dirbantiems stažuotojams. Studentai, jei jie atitinka nustatytas sąlygas, gali prašyti leidimo gyventi šalyje, jiems suteikiamos tam tikros su darbu susijusios teisės ir studijų tikslais jie gali judėti iš vienos valstybės narės į kitą;

10.

pažymi, kad nėra direktyvos dėl apmokamų stažuotojų arba dėl pagal programą „Au pair“ dirbančių asmenų ir kad ne visos valstybės narės turi suderintą arba bent jau panašų šių asmenų darbą reglamentuojantį teisinį pagrindą. Be to, didžioji jų dauguma dar nepriėmė 2013 m. rugsėjo mėnesį įsigaliosiančios Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos dėl namų ūkio darbuotojų;

11.

pabrėžia, kad ši nuomonė bus ankstesnių Komiteto nuomonių tąsa. Jos tikslas – pateikti Komiteto nuomonę apie tai, kaip turėtų būti reglamentuojamas trečiųjų šalių piliečių atvykimas ir gyvenimas ES valstybių narių teritorijoje mokslinių tyrimų, studijų, mokinių mainų, atlyginamo ar neatlyginamo stažavimosi, savanorių tarnybos ar darbo pagal programą „Au pair“ tikslais. Nuomonėje taip pat pateikta pasiūlymų, kaip aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas sprendžiant tokias problemas ir veiksmingai įgyvendinant minėtą direktyvą;

12.

pabrėžia, kad trečiųjų šalių piliečių priėmimo politika turi atitikti tokias pagrindines Europos vertybes kaip pagarba žmogaus teisėms ir įvairovei, kova su diskriminacija, lygių galimybių ir tolerancijos skatinimas. Be to, ši politika turi derėti su svarbiausia ES politika, vykdoma sanglaudos, užimtumo, vystymosi, išorės santykių, taip pat laisvės, saugumo ir teisingumo srityse;

13.

mano, kad vienodo požiūrio principo laikymasis lemia demokratinių sistemų kokybę ir yra esminis Europos Sąjungos kultūros pasiekimas ir neatskiriama jos dalis;

14.

laikosi nuomonės, kad daugiapakopio valdymo metodas yra tinkamiausias būdas pasiekti kuo geresnių rezultatų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo srityje. Šis metodas turi atitikti subsidiarumo principą, kuriuo grindžiamas ES, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas;

15.

įsitikinęs, jog norint, kad migracijos srityje vykdoma iniciatyva duotų konkrečių rezultatų, ji turi būti grindžiama strateginiais tikslais ir kartu su trečiosiomis šalimis prisiimtais bendrais įsipareigojimais. Veiksmai, vykdomi siekiant užtikrinti didesnį Sąjungos patrauklumą ir prieinamumą trečiųjų šalių piliečiams, turi būti siejami su ES ir šių šalių dialogu, derėti su ES išorės veiksmų tikslais ir prie ES išorės sienų vykdoma migracijos politika, kaip numatyta ES atnaujintame visuotiniame požiūryje į migraciją ir judumą (VPMJ);

16.

mano, kad norint suteikti postūmį trečiųjų šalių tyrėjų ir studentų judumui ir paskatinti juos atvykti į ES reikia spręsti su teisės aktų sistema susijusias problemas. Didesnis aukštos kvalifikacijos potencialą turinčios darbo jėgos iš trečiųjų šalių migracijos srautas padės patenkinti Sąjungos poreikius;

17.

remia Europos Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos COM(2013) 151, kuriuo siekiama tobulinti teisinę sistemą, taikomą trečiųjų šalių piliečiams, norintiems laikinai ir ilgiau nei trims mėnesiams atvykti ir gyventi ES mokslinių tyrimų ir studijų tikslais, kad įgytų patirties, ir (arba) dalyvauti įvairioje veikloje, kad pagerintų savo įgūdžius ir gebėjimus, pavyzdžiui, kaip tyrėjai, studentai, savanoriai, atlyginami arba neatlyginami stažuotojai ar „Au pair“ programos dalyviai;

18.

remia ES pastangas ir toliau išlikti traukos centru studentams ir tyrėjams. Sąjunga išsaugojo pagirtiną potencialą, susijusį su gebėjimais ir infrastruktūra, reikalinga tarptautiniams kompetencijos centrams įvairiuose mokslinių tyrimų sektoriuose ir mokslo šakose vystyti. Tačiau, jei Sąjunga nori išlikti konkurencinga tarptautiniu mastu, jos valstybės narės privalo išplėsti savo ekonominį ir mokslinį bendradarbiavimą ir taip pat parengti bendras programas ir nustatyti bendrus tikslus. Be to, ES, atsižvelgdama į tai, kad kiti pasaulio regionai savo ruožtu tampa vis patrauklesni studentams, tyrėjams ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams migrantams, turi veiksmingai spręsti pastebėtas problemas, kad į Europą pritrauktų minėtas grupes;

19.

laikosi nuomonės, kad direktyva yra tinkama teisėkūros priemonė esamos sistemos spragoms ištaisyti ir nuosekliai teisinei sistemai užtikrinti. Ji sudaro galimybę nustatyti bendras privalomojo pobūdžio taisykles dėl priėmimo sąlygų, procedūros ir leidimų, tačiau kartu valstybės narėms suteikia veiksmų laisvę įgyvendinimo srityje;

20.

apgailestauja, kad Europos Komisija tiesiogiai nenurodo, kad pasirinktas „iš apačios į viršų“ modelis, ir kad atliktame poveikio vertinime neatsižvelgiama į konkretų su trečiųjų šalių piliečių atvykimu ir gyvenimu susijusios politikos poveikį vietos ir regionų lygmeniui;

21.

palankiai vertina tai, kad visoms aptariamoms trečiųjų šalių piliečių kategorijoms nustatyta bendra sistema. Kad priemonė padėtų veiksmingai pritraukti talentingus migrantus, ji turi būti grindžiama bendromis ir supaprastintomis priėmimo sąlygomis ir reikalavimais;

22.

pripažįsta, jog, norint, kad Sąjunga taptų patrauklesnė ir prieinamesnė trečiųjų šalių piliečiams, būtina sukurti skaidrią ir suderintą šių šalių piliečių priėmimo ir gyvenimo sąlygas reglamentuojančią teisės aktų sistemą. ES teisės aktais turi būti nustatytos atvykimo ir gyvenimo sąlygos, ilgalaikės vizos ir leidimai gyventi, teisėtai kurioje nors ES šalyje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisės ir jų judumui ES viduje taikomos sąlygos;

23.

teigiamai vertina tai, kad direktyvos bendrosios nuostatos bus taikomos atlyginamiems stažuotojams ir dirbantiems pagal programą „Au pair“, ir mano, kad šioms dviem kategorijoms suteikiant teisinį statusą bus užtikrintos vienodos sąlygos joms priklausančių trečiųjų šalių piliečiams;

24.

pritaria pasiūlymui nustatyti procedūrines garantijas, galiojančias suteikiant arba atsisakant suteikti leidimą gyventi (29 straipsnis);

25.

palankiai vertina tai, kad priimtos priemonės, skatinančios visų minėtų kategorijų judumą Sąjungos viduje; beje, palankesnės taisyklės įvestos ES judumo programų, pavyzdžiui, „Erasmus Mundus“ arba „Marie Curie“, dalyviams (29 straipsnis);

26.

pritaria leidimo gyventi suteikimo procedūros supaprastinimui ir teigiamai vertina valstybėms narėms nustatytą prievolę teikti informaciją apie atvykimo ir gyvenimo sąlygas (30 straipsnis);

27.

pritaria, kad nustatant mokesčius už prašymų nagrinėjimą turi būti laikomasi proporcingumo principo (31 straipsnis);

28.

palankiai vertina tai, kad visoms kategorijoms pripažinta teisė į vienodą požiūrį, tokį patį, kuris taikomas priimančiosios šalies piliečiams, kiek tai susiję su galimybe naudotis prekėmis ir paslaugomis, tačiau išskyrus būsto įsigijimo tvarką (21 straipsnio 2 dalis);

29.

remia nuostatas, pagal kurias studentams suteikiama teisė priimančioje šalyje dirbti mažiausiai 20 valandų per savaitę, atveriama darbo rinka tyrėjų šeimos nariams, o studentai užbaigę studijas gali pasilikti atitinkamoje valstybėje ne ilgiau nei 12 mėnesių, kad joje susirastų darbą;

30.

pritaria 32 ir 33 straipsnių nuostatoms, kuriose numatyta rinkti statistinius duomenis siekiant nustatyti, kiek trečiųjų šalių piliečių bus suteiktas leidimas atvykti pagal šią naują direktyvą;

31.

mano, kad svarbu tai, kad tyrėjams netaikomi Direktyva 2011/98/EB vienam leidimui nustatyti apribojimai socialinės apsaugos srityje;

32.

mano, kad norint pasiekti šios direktyvos tikslų reikia laikytis kompleksinio požiūrio, kadangi galutinis jos tikslas – klestinti, tarptautiniu mastu konkurencinga Europos ekonomika. Pastangos pritraukti trečiųjų šalių žmoniškąjį potencialą turi būti siejamos ne tik su tų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo sąlygomis, bet apimti ir paramą priemonėms, kurios būtinos jų integracijai vietos visuomenėje užtikrinti ir galėtų būti taikomos įgyvendinant įvairių sričių politiką, pavyzdžiui, švietimo, užimtumo, visuomenės sveikatos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

33.

ragina valstybes nares numatyti reikiamą teisinį pagrindą, kad būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas atlyginamiems stažuotojams ir namų ūkio pagalbininkams (au pair auklėms) ir kviečia jas kuo skubiau priimti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl namų ūkio darbuotojų;

34.

mano, kad daugiapakopio valdymo užtikrinimas yra viena iš svarbiausių išankstinių sąlygų norint sėkmingai reglamentuoti trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo ES tvarką. Regionų komitetas nori pabrėžti, kad, siekiant veiksmingai įgyvendinti politiką, kurios tikslas – pritraukti talentingus migrantus, būtinas aktyvus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas skatinant pasiūlyme dėl direktyvos minimų asmenų grupių judumą. Trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo ES sąlygų nustatymas ir atitinkamai šių piliečių priėmimas ir integracija valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijoms yra labai svarbi veiklos ir interesų sritis. Regionų valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį sudarant tinkamas sąlygas trečiųjų šalių piliečiams gauti informaciją ir paslaugas, susijusias su švietimu, sveikatos priežiūra, užimtumu, būstu, ir kitas viešąsias paslaugas;

35.

įsitikinęs, kad laikantis nuoseklaus europinio požiūrio turi būti atliekama ir susijusių išlaidų analizė, kad būtų galima atsižvelgti į finansinį aspektą ir administracinę naštą, kuri teks valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms įgyvendinant naujas nuostatas, ir primena, kad šios institucijos yra jungiamoji grandis, sudaranti migrantams galimybę užmegzti glaudžius ir konstruktyvius santykius su priimančiąja visuomene. Dėl tokio vaidmens regionai ir savivaldybės, kuriems dažnai tenka spręsti su integracija susijusias problemas, kurias ekonomikos sąstingio ir griežto lėšų taupymo sąlygomis ypač sunku, bet ir ypač svarbu spręsti, gali patirti patiria papildomų išlaidų.