8.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 214/46

1.1.1

Siekiant didinti atsakomybę nacionaliniu lygmeniu ir stiprinti demokratinį legitimumą, t. y. esminius Europos semestro proceso aspektus, EESRK, pripažindamas valstybių narių praktikos skirtumus, rekomenduoja aktyviau įtraukti pilietinės visuomenės atstovus. Todėl jis pateikia šiuos pasiūlymus:

1.1.2

2014 m. metinėje augimo apžvalgoje (MAA), kuri pagrįsta prie jos pridedamomis ataskaitomis (2), Komisija pateikia politinę ir socialinę Europos Sąjungos viziją ir ypač pabrėžia ES politikos ir nacionalinių veiksmų koordinavimo svarbą. Taigi galima teigti, kad išlaikant ankstesnių metų prioritetus analize pradedamas Europos semestras.

Anksčiau pradėta taikyti makroekonominės ir biudžetinės priežiūros procedūra tęsiama ir 2014 m. ir yra grindžiama dokumentais, parengtais vadovaujantis suderintos tvarkos, priežiūros ir sankcijų principu. Ji taip pat remiasi įspėjimo mechanizmu, kadangi siekiama užkirsti kelią makroekonominių skirtumų atsiradimui, nacionalinėmis reformų programomis (NRP) ir konkrečiomis kiekvienai šaliai skirtomis rekomendacijomis, parengtomis konsultuojantis su kiekviena valstybe nare. Europos semestras ir toliau glaudžiai susijęs su strategija „Europa 2020“ ir jos tikslais.

1.1.3

Europoje besitęsianti finansų ir ekonomikos krizė parodė ekonominės ir pinigų sąjungos valdymo sistemos trūkumus, kuriuos reikia skubiai šalinti, kad vėl nekiltų pavojus paties euro išlikimui. EESRK pripažįsta, kad labai daug pasiekta ekonomikos valdymo srityje, tačiau dar kartą pabrėžia, kad būtina užtikrinti šio valdymo demokratinį legitimumą ir atsakomybės suvokimą nacionaliniu lygmeniu. Komiteto 2014 m. nuomonė dera su ankstesnėmis MAA klausimu parengtomis nuomonėmis, kurios apibendrintos šios nuomonės 2 punkto 1 dalyje pateiktoje rekomendacijų santraukoje. Šia nuomone papildomos ir atnaujinamos ankstesnės nuomonės, atveriamos 2015 m. perspektyvos. Nuomonėje remiamasi daugelio neseniai parengtų nuomonių išvadomis.

1.1.4

2014 m. metinė augimo apžvalga (MAA) – tai pirmasis proceso, kurį strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinis komitetas stebės visus metus, etapas. Kartu su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir panašiomis valstybių narių institucijomis šis komitetas stebės, kaip įgyvendinamos reformos ir politikos priemonės nacionaliniu lygmeniu. Komitetas palankiai vertina tai, kad pavasario trišalis socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas aiškiai susietas su Europos semestro procesu. Komitetas prašytų Europos semestro dokumentų prieduose paskelbti taip pat ir Europos socialinių partnerių pozicijas. Be to, jis norėtų, kad atlikus MAA būtų parengta strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pažangos ataskaita. Tokia analizė reikalinga norint pasirengti laikotarpio vidurio peržiūrai.

1.1.5

Komitetas įsitikinęs, kad krizė dar neįveikta, todėl ragina ES institucijas ir valstybes nares suderintai siekti diferencijuoto nuolatinio finansinio konsolidavimo ir imtis ryžtingų ir tęstinių veiksmų ir visose 28 Sąjungos valstybėse narėse skatinti augimą, užimtumą ir konkurencingumą. Ragina būsimą Komisiją įgyvendinti plataus užmojo investicijų programą, kuri leistų užtikrinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms geresnes galimybes gauti finansavimą. ES struktūriniai ir investicijų fondai turėtų remti strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą ir jų lėšomis galėtų būti remiamos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose numatytos reformos. Kartu Komitetas ragina Komisiją pateikti socialinių investicijų dokumentų rinkinio įgyvendinimo veiksmų planą.

1.2.1

Atsižvelgdamas į pranešimą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ (3), EESRK palankiai vertina tai, kad įgyvendinant Europos semestrą laipsniškai pereinama nuo „koordinavimo“ prie nuoseklesnio valstybių narių ekonomikos valdymo. Komitetas visų pirma pažymi, kad MAA pritaikoma prie naujų valdymo taisyklių, visų pirma euro zonoje, pagal kurias biudžeto projektus reikia teikti spalio mėn. viduryje, kad Komisija galėtų įvertinti, ar valstybės narės priėmė reikiamas priemones Europos lygmeniu nustatytiems tikslams pasiekti. Tada biudžetai bus tvirtinami nacionaliniu lygmeniu. Ši procedūra turi vykti visapusiškai laikantis nacionalinių parlamentų demokratinio legitimumo principų, kadangi tik nacionaliniai parlamentai gali keisti ir tvirtinti biudžetą.

1.2.2

EESRK pažymi, kad dalinės pažangos pasiekta 2013 m. gruodžio mėn., Europos Vadovų Tarybai susitarus dėl būsimų bendrų žlungančių bankų pertvarkymo ir priežiūros taisyklių. Komiteto manymu, pagrindą, kuriuo grindžiama bankų sąjunga, dar reikia tobulinti, nors šiuo metu lieka neišspręsta dar daug problemų, visų pirma dėl finansų sektoriaus reorganizavimo ir savitarpio pagalbos fondų steigimo terminų. Komitetui kyla daug klausimų dėl nebaigtai kurti bankų sąjungai gresiančių pavojų ir tarpvyriausybinio proceso taikymo (4).

1.2.3

EESRK apgailestauja, kad 2014–2020 m. daugiametei finansinei programa skirta mažiau lėšų. Tačiau Komitetas džiaugiasi, kad investicijų pajėgumai sustiprinti daugiau kaip 400 mlrd. eurų ir šias lėšas per Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESIF) bus galima nedelsiant skirti augimui ir užimtumui skatinti nacionaliniu ir regionų lygmeniu ir taip prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo. Komitetas palankiai vertina tai, kad pirmą kartą susietas politinis sprendimas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie kartu yra svarbus augimą skatinantis veiksnys.

1.2.4

Šioje MAA Komisija bando sukurti Europos sistemą augimui ES skatinti derindama ekonomikos valdymą, daugiametę finansinę programą ir politikos priemones įvairiems vidaus rinkos ir pramonės politikos aspektams papildyti. Komitetas pritaria Komisijos raginimui valstybėms narėms kuriant nacionalinę politiką atsižvelgti į šią Europos sistemą. Pažymi, kad MAA nurodyta, kad augimas ir konkurencingumas šiuo metu yra svarbiausi prioritetai. Jis pabrėžia, kad konkurencingumą reikėtų vertinti plačiąja prasme atsižvelgiant į kokybę ir prekių bei paslaugų padėtį, o ne apsiriboti kainomis.

1.2.5

Siekiant išsaugoti Europos socialinės sanglaudos modelį, kaip rekomenduojama ir pranešime „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, ir atsižvelgiant į Sutarties horizontaliąją socialinę išlygą, EESRK ragina Europos Vadovų Tarybą imtis veiksmų suteikti ekonominei ir pinigų sąjungai socialinį matmenį. Tai turėtų būti daroma į Europos semestrą aktyviai įtraukiant socialinių rodiklių suvestinę  (5) greta kitų makroekonominių ir biudžeto rodiklių. Šis socialinis matmuo turi padėti išvengti socialinio disbalanso, kartu su juo turi būti numatyti stabilizavimo mechanizmai, visų pirma pasitelkiant Jaunimo garantijų iniciatyvos modelį ir struktūrinius fondus, be kita ko skirtus mokymui ir perkvalifikavimui.

EESRK taip pat ragina įgyvendinant visas šias priemones atsižvelgti ir į ES lyčių aspektą.

1.2.6

Dėl gilios krizės, kurią šiuo metu išgyvena Europa, ir politikos, vykdomos siekiant išspręsti įsiskolinimo problemas, gali nepavykti įgyvendinti daugelio strategijos „Europa 2020“ tikslų. EESRK prašo 2014 m. pradžioje nedelsiant pradėti įgyvendinti Smulkiojo verslo akto iniciatyvą. Jis palankiai vertina Europos investicijų banko suteiktus naujus įgaliojimus Europos investicijų fondui MVĮ ir mikrokreditų srityje (4 mlrd. eurų) ir jo pastiprinimą padidinant kapitalą.

1.2.7

EESRK pabrėžia, kad ES turi labai daug privalumų šiai krizei įveikti tiek infrastruktūros, tiek paslaugų kokybės ar bendrosios rinkos požiūriu. Reikia pasinaudoti šiais privalumais norint paspartinti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos, paskatinti inovacijas, pagerinti MVĮ galimybes gauti kreditą ir padidinti visų įmonių konkurencingumą siekiant tvaraus, ekologiško ir integracinio augimo.

1.3.1

Šia nuomone, parengta atsižvelgiant į 2014 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, taip pat siekiama prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros. Tai svarbus uždavinys naujos sudėties Komisijai, kuri pradės darbą Italijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Sąjunga turės parodyti piliečiams politinę valią ir pateikti konkrečią tolesnės integracijos viziją siekiant sukurti „geresnę Europą“, o tai reiškia – „daugiau Europos“ tam tikrose politikos srityse. Siekiant pasirengti šiai strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrai rekomenduojama ją susieti su Europos semestro priemonėmis, kad būtų galima pasiekti naują atsakomybės ir solidarumo pusiausvyrą. Komitetas rekomenduoja į Europos semestrą įtraukti aplinkosaugos rodiklių suvestinę.

1.3.2

Komitetas palankiai vertina tai, kad 2014 m. MAA, nepaisant įtemptos biudžeto padėties, valstybės narės raginamos spręsti XXI amžiaus iššūkius ir skatinti su ilgalaikiais tikslais, pavyzdžiui, klimato, susijusias investicijas. Europos semestro tikslai, metodai ir priemonės ir toliau turi apimti įvairių šakų pramonės procesų ir visos ekonomikos ekologiškumo didinimą, kad būtų galima įveikti krizę remiantis tvaresniu vystymosi modeliu. Tarp Komisijos ataskaitoje nurodytų augimo ir konkurencingumo prioritetų – išteklių naudojimo efektyvumo didinimas gerinant atliekų tvarkymą, vandentvarką ir energijos vartojimo efektyvumą.

Atliekant šią peržiūrą reikėtų įtraukti klausimus ir praktiką, kurie tampa tvaraus vystymosi svertais, pavyzdžiui, žiedinė ekonomika, dalyvavimu ir bendradarbiavimu grindžiama ekonomika, ekologinis projektavimas, ekologinis pastatų efektyvumas, ekologinis judumas, pastatų renovacija ir tvari urbanizacija.

1.3.3

Nauja Europos strategija turės būti grindžiama bendru ES institucijų ir valstybių narių vertinimu ir derėti su Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslais (būsimi TVT) laikotarpiu po 2015 m. Europos Sąjunga svariai prisidėjo apibrėžiant šių būsimų tvaraus vystymosi tikslų visuotinį pobūdį. Peržiūra bus siekiama visų politikos sričių nuoseklumo – šis principas ES lygmeniu pritaikytas ir vystymosi politikoje. Šie visam pasauliui bendri būsimi tikslai turėtų tapti tvariu vystymosi procesu Europos žemyne. Todėl Komitetas rekomenduoja laikotarpio vidurio peržiūrą atlikti atsižvelgiant į Tvaraus vystymosi tikslus iki 2030 m. ir glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

1.3.4

Komitetas įsipareigoja aktyviai dalyvauti šiame pasirengimo pereiti prie tvarios ekonomikos procese ir stebės, ar nėra poreikio parengti plataus užmojo klimato ir (arba) energetikos politiką. Reikės atsižvelgti į 2014 m. vasario 13–14 d. konferencijos „Nauja visapusė partnerystė: Europos pilietinės visuomenės pozicijos dėl programos laikotarpiu po 2015 m.“ (6) darbo rezultatus. Šioje konferencijoje EESRK atliks svarbų vaidmenį.

—

Europos semestras yra sudėtingas geresnį koordinavimą užtikrinantis procesas, skubiai parengtas stengiantis įveikti didžiausią Europos istorijoje daugialypę krizę, atskleidusią dėl nebaigtos kurti EPS atsiradusius trūkumus;

—

augimą įtvirtinti strategijos „Europa 2020“ tiksluose, ypač pabrėžti švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą svarbą; taikyti aktyvias darbo rinkos priemones, skatinti verslumą, savarankišką darbą; vykdyti socialinės įtraukties politiką; skatinti energijos vartojimo efektyvumą;

—

ekologiškas perėjimas prie tvaraus gamybos ir vartojimo modelio yra būtina išankstinė sąlyga krizei įveikti;

—

didėja skirtumai tarp valstybių narių, regionų ir teritorijų, tarp centro ir periferijos; būtina įgyvendinti sanglaudos politiką, kad būtų galima grąžinti konvergenciją į ES;

—

ES institucijos ir valstybės narės turi veiksmingai įgyvendinti reformas;

—

auga valstybių įsiskolinimas, kurį didina bankų krizė;

—

biudžeto konsolidavimo diferenciacija dera su augimo atsigavimu; valstybės finansų konsolidavimo politika turi būti taikoma ilgesnį laikotarpį ir remtis racionaliu pajamų ir išlaidų, pasiūlos ir paklausos balansu;

—

lygiagrečiai būtina skubiai imtis iniciatyvos augimui, užimtumui ir konkurencingumui atkurti; prireikus, būtina veiksmingai įgyvendinti reformas prekių, paslaugų ir darbo rinkose; remti investicijas ir solidarumo politiką; užbaigti kurti bankų sąjungą;

—

krizei įveikti įgyvendintos politikos priemonės daro neigiamą socialinį poveikį; skaičiuojant struktūrinių reformų sąnaudas ir pelną būtina atsižvelgti į socialinį teisingumą ir nešališkumą; būtina atlikti šių reformų socialinio poveikio analizę;

—

reikia užtikrinti socialinių partnerių savarankiškumą ir laikytis kolektyvinių sutarčių; glaudžiai bendradarbiauti ir derinti veiksmus su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene; stiprinti Europos semestro demokratinį legitimumą; stiprinti socialinį dialogą, visų pirma vykdant darbo rinkos reformas.

2.2.1

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Europos semestro procesą laipsniškai pereita nuo koordinavimo prie griežtesnio valstybių narių ekonominio valdymo. 2013 m. pabaigoje įvertintos konkrečios kiekvienai šaliai parengtos rekomendacijos, kuriomis remiantis 2014 m. pavasarį bus teikiami kitų rekomendacijų pasiūlymai ir kurios vėliau bus perkeltos į NRP. Įvairios Europos semestro priemonės, padedančios atlikti padėties analizę siekiant didesnio ekonominės politikos koordinavimo, sudaro sudėtingą laikrodžio mechanizmą, kurį valdyti gali, deja, tik labai nedaugelis Europos ir nacionalinių ekspertų.

2.2.2

2013 m. rudenį Komisija pirmą kartą įvertino euro zonos šalių nacionalinius biudžetų projektus prieš šiuos biudžetus svarstant ir tvirtinant nacionaliniuose parlamentuose. Komisija nepaprašė persvarstyti nei vieno 13 euro zonos valstybių narių biudžeto, tokiu būdu šiuo metu išvengta konfliktų dėl legitimumo. Vis dėto Ataskaita dėl įspėjimo mechanizmo, kurioje analizuojama apie dešimt makroekonomikos rodiklių (7), rodo, kad šiais metais šešiolika šalių privalės atlikti išsamų tyrimą, kuriame turės nustatyti, ar esama disbalanso ir ar jie yra pernelyg dideli, ar ne.

2.2.3

Komisijos nuomone, dabartinę padėtį galima apibūdinti kaip lūžio tašką su bendro atsigavimo perspektyva (1,1 proc. euro zonoje ir 1,4 proc. 28 valstybių narių ES). Taigi, reikėtų šią perspektyvą sustiprinti. Komiteto manymu, nerimą kelia tai, kad prasidėjęs dar silpnas atsigavimas pastebimas ne visose ES valstybėse narėse. Vis dėlto jis pripažįsta, kad šioje MAA jau pastebima pažanga, kadangi pagrindiniu prioritetu laikomas augimas ir konkurencingumas. Komitetas stebės, kaip įgyvendinamas šis prioritetas, ir sieks, kad numatyti 400 mlrd. eurų būtų skirti būtent šiam tikslui pasiekti skirtiems projektams. Komitetas taip pat stebės, ar būsima konvergencijos ir konkurencingumo priemonė padeda sunkumų patiriančioms šalims paspartinti reformų tempą ir pagerinti jų kokybę.

2.3.1

MAA atkreipiamas dėmesys į prasidedantį, nors ir lėtą, atsigavimą. Komitetas reiškia susirūpinimą dėl Komisijos dokumente nurodytų neaiškumų, pavyzdžiui, dėl sąsajų tarp žlungančių bankų ir valstybių skolų ar dėl sumažėjusios paklausos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, finansų sistemų susiskaidymo, aukšto nedarbo lygio. Visa tai slopina perspektyvas ir sudaro kliūtis augimui.

2.3.2

EESRK konstatuoja, kad 2014 m. MAA yra optimistiškesnė, nei TVF ar EPBO prognozės, pagal kurias pasaulio ekonomika atsigaus lėčiau, negu skelbta 2013 m. gegužės mėn., visų pirma dėl to, kad pablogėjo besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių prognozės (8). Pastaraisiais metais Komisija dažnai optimistiškai vertino padėtį ir skelbė apie atsigavimą, kurio taip ir nebuvo. Komitetas prašo būsimos sudėties Komisiją persvarstyti ekonomines prognozes ir prireikus keisti kryptį. Bet kuriuo atveju Komitetas pabrėžia, kad sąstingis ar pernelyg lėtas atsigavimas kelia grėsmę socialinės apsaugos sistemoms, ypač tose šalyse, kuriose šios sistemos vis dar trapios.

2.3.3

Dėl krizės pablogėjusi padėtis darbo rinkoje ekonomikai stabilizuojantis proporcingai negerėja; MAA tik užsimenama, kad nuo ekonomikos atsigavimo ir užimtumo pagerėjimo turi prabėgti laiko. Jei tai užtruks, gali kilti ilgalaikio struktūrinio nedarbo rizika. Todėl dalyvavimą darbo rinkoje reikia skatinti įvairiais būdais: kvalifikacijomis, mokymusi visą gyvenimą, socialinių partnerių dalyvavimu, taip pat darbo vietas padedančiomis kurti viešojo ir privataus sektorių investicijų programomis.

2.3.4

Dar per anksti skelbti, kad krizė euro zonoje jau praeitas etapas. Esama rizikos veiksnių, vienas iš jų – tai, kad pernelyg maža infliacija (mažiau negu 1 proc.) ilgainiui gali virsti defliacija, o jos pasekmės gali sužlugdyti atsigavimo perspektyvas. Šiuo požiūriu lemiamos reikšmės turi ECB pinigų politika. Tarp kitų rizikos veiksnių Komitetas pabrėžia, tai, kad daugelis bankų dar gali pasirodyti pernelyg silpni, kad įvykdytų savo įsipareigojimus. Kitas bandymas nepalankiausiomis sąlygomis kontroliuojant ECB yra svarbus finansų sektoriaus būklės rodiklis.

2.3.5

MAA pripažįstama, kad įmonių perspektyvos sudėtingos, kadangi kai kuriose šalyse augimo prognozės yra silpnos ir kyla sunkumų gauti kreditą; tai kelia problemų daugeliui MVĮ, o kai kurios iš jų bankrutuoja.

2.3.6

EESRK pripažįsta, kad dėl ekonominių ir socialinių skirtumų sunku užsibrėžti visai Europos Sąjungai tinkančius vienodus prioritetus. Rengiant konkrečias kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas Komitetas pataria taikyti konkrečias priemones, kad būtų užtikrintas Komisijos ir pilietinės visuomenės dialogas bei stiprinamas socialinis dialogas.

2.3.7

EESRK vis dar kelia susirūpinimą krizės sukeltos problemos. Jis nerimauja dėl galimų pavojų, susijusių su bankų turto kokybės peržiūra (angl. asset quality review, AQR) ir bandymais nepalankiausiomis sąlygomis, kurie vyks 2014 m. Tokia priežiūra yra patikima, tačiau bankų sąjunga artimiausiu metu sprendimų nepasiūlys.

2.3.8

EESRK palankiai vertina susitarimą dėl Indėlių garantijų sistemos direktyvos ir dėl Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos. Sukūrus bankų sąjungą, visų pirma priežiūros ir pertvarkymo priemones, bus žengtas svarbus žingsnis atsigavimo ir pasitikėjimo sugrąžinimo link. Todėl EESRK ragina nedelsiant priimti bendrą pertvarkymo mechanizmą, kadangi tai bus svarbi bankų krizių valdymo priemonė. Komitetas labai nusivylęs, kad neseniai įvykusiai Tarybai nepavyko pasiekti susitarimo dėl bankų sąjungos sukūrimo ir kad pasirinktas tarpvyriausybinis procesas.

3.1

MAA pripažįstama, kad Europos prekyba pasaulio mastu sudaro svarbią ES turto dalį. ES orientuoja savo atsigavimą į augimą, labiau skatinamą eksporto į sparčiai augančios ekonomikos šalis praktikuojant kai kuriose šalyse vidaus devalvaciją.

Nepaisant sudėtingos srautų ir vertybių grandinių raidos didelės tarptautinės konkurencijos sąlygomis ES išlaiko pirmaujančią padėtį pasaulio prekyboje. Ji taip pat siekia atverti daugiau galimybių investicijoms. Atsižvelgdama į šiuos pokyčius Sąjunga dalyvauja dvišalėse derybose prekybos ir investicijų klausimais, taip pat įgyvendinant dvišalius susitarimus. Komitetas toliau stebės, kad sutartyse būtų laikomasi taisyklių, standartų ir vertybių, ir, prireikus, naudosis apsaugos arba ginčų sprendimo priemonėmis PPO ir dalyvaus susitarimų stebėsenos mechanizmuose.

3.2

Pirmosiose MAA absoliuti pirmenybė teikta drastiškai visuotinei taupymo politikai, šiandien – diferencijuotai politikai, kurioje numatyti įvairesni biudžeto konsolidavimo tikslai. EESRK pritaria valstybėms narėms išsakytam raginimui geriau rengti konsolidavimo programas ir daugiau dėmesio skirti jų kokybei, turiniui ir apimčiai. EESRK pažymi, kad Komisija aiškiai pabrėžia biudžeto politikos poveikį augimui, viešojo sektoriaus veiksmingumui, socialiniam teisingumui, ir pasisako prieš aplinkai žalingas subsidijas.

3.3

Kaip jau pabrėžė savo nuomonėje dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens, EESRK nerimauja dėl to, kad ekonominė ir socialinė padėtis atspindi tarp šalių ar šalių grupių ryškėjančias skirtingas ekonomikos atsigavimo ir socialinės nelygybės tendencijas, dėl kurių kyla pavojus bendros gerovės perspektyvai valstybėse narėse. ES uždavinys – išvengti didėjančio ekonominio ir socialinio susiskaidymo ne tik euro zonoje, bet ir bendrojoje rinkoje. EESRK dar kartą ragina parengti pagrindų direktyvą, kuria būtų siekiama įveikti skurdą sudarant palankesnes sąlygas integruotis į darbo rinką.

3.4

Visa ES turi dalyvauti reformose, kurios jai padėtų geriau prisitaikyti prie besikeičiančių ekonomikos sąlygų. Kaip Komitetas jau pabrėžė ankstesnėje savo nuomonėje dėl 2013 m. MAA, šių struktūrinių reformų sąnaudas ir jų teikiamą naudą visi (darbuotojai, namų ūkiai/vartotojai, verslo sektorius) turi pasidalyti po lygiai.

3.5

EESRK mano, kad 2014 m. MAA prioritetai nepakankamai atspindi sąsajas su strategija „Europa 2020“ ir jos kiekybiniais tikslais. Jis dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos įgyvendinant šios strategijos tikslus. Komitetas kelia klausimą, kodėl neanalizuojamos šios nepakankamos pažangos priežastys, ir nerimauja, kad didėja skirtumai Europos Sąjungoje ekonominės veiklos, užimtumo, nedarbo ir neužtikrintų sąlygų srityse. Kai kuriose srityse tik tolstame nuo strategijos „Europa 2020“ tikslų. Atrodo, kad nedarbo lygis Europos Sąjungoje stabilizavosi ir siekia 10,9 proc. (12,1 proc. euro zonoje), tačiau nuo ekonominės ir pinigų sąjungos įkūrimo tokio didelio nedarbo lygio dar niekada nebuvo.

3.6

Nors nuo 2011 m. institucijos nuolat ragino stiprinti EPS socialinį matmenį, Komitetas apgailestauja, kad 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos, kurios darbotvarkėje šis klausimas buvo įrašytas greta prioritetų, rezultatai kelia nusivylimą. Tačiau Komitetas primena, kad užimtumo ataskaitoje buvo numatytos veiksmingos analizės priemonės. Komitetas konstatuoja, kad Europos semestras užimtumo ataskaitoje apima socialinių rodiklių suvestinę ir rekomenduoja ją įtraukti į bendrą priežiūros sistemą, kuri teikia vienodą reikšmę ekonominiam ir socialiniam aspektams. Greta valstybės skolų ir deficito tikslų turi būti įrašyti kiekybiniai tikslai užimtumo ir socialinės pažangos srityse. Jiems bus taikomi panašūs koregavimo ir solidarumo mechanizmai siekiant mažinti socialinę nelygybę ir skatinti socialines investicijas. EESRK jau seniai pabrėžė, kad labai reikia investicijų, įskaitant socialines, darbo vietoms kurti, skurdui mažinti ir socialinei atskirčiai įveikti. Tam reikalingos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus investicijos, o kai kuriais atvejais – ir struktūrinės reformos.

3.7

EESRK taip pat pabrėžia, kad struktūrines problemas valstybėse narėse reikia spręsti šalinant jų priežastis. Struktūrinis konkurencingumas, ekonomikos augimas ir stiprus socialinis matmuo yra svarbiausi veiksniai, padėsiantys Europai įveikti krizę. Neseniai pateikta socialinių rodiklių suvestinė turi būti naudojama trumpalaikiams ir vidutinės trukmės pokyčiams stiprinti glaudžiai bendradarbiaujant ir derinant veiksmus su socialiniais partneriais.

3.8

Būtina į naująjį ekonominį valdymą integruoti lyčių aspektą. Komitetas ragina Europos institucijas ir valstybes nares įgyvendinant reformas atsižvelgti į lyčių aspektą, rengiant visas priemones apibrėžti su lytimi susijusius duomenis ir nustatyti vyrų ir moterų nelygybės poveikį augimui, visų pirma nacionalinėse reformų programose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.

3.9

Jeigu šalių nacionalinė politika nebus pakankamai koordinuojama, tam tikra vienos valstybės narės politika gali padaryti neigiamą poveikį kitai valstybei narei. Nors MAA apie tai užsimenama, būtina išsamiau apsvarstyti komunikate iškeltą klausimą dėl didžiųjų ekonomikos reformų projektų rekomenduojant parengti nuoseklų struktūrinių reformų tvarkaraštį. Taip pat reikia spręsti mokesčių, socialinės konkurencijos, energijos šaltinių derinimo ar migracijos politikos klausimus, kurių pasekmės gali būti nepalankios kitoms valstybėms narėms.

3.10

Šiuo metu svarbiausia – remti ekonomikos atsigavimą o tam visų pirma būtina tinkamai įgyvendinti šias didžiąsias ekonomikos reformas, stiprinti struktūrinį konkurencingumą, t. y. gebėjimą diegti inovacijas, gerinti prekių ir paslaugų kokybę, keisti darbo ir vadovavimo organizavimą, vykdyti mokslinius tyrimus ir siekti juos pritaikyti šalia kitų kainų konkurencingumą lemiančių veiksnių, tokių kaip našaus kapitalo sąnaudos ir darbo sąnaudos ar gana aukšto eurui valiutos kurso.

4.1

EESRK apgailestauja, kad nepakankamai dėmesio skiriama investicijų klausimui ir vidaus paklausos augimui. Europai reikia augimo ir užimtumo, todėl būtina parengti naują Europos investicijų programą. EESRK primena savo pasiūlymus sudaryti investicijų planą kokybiškoms darbo vietoms, ypač jaunimui, kurti, tvariam vystymuisi skatinti, novatoriškiems ateities projektams rengti, o taip pat švietimui, moksliniams tyrimams, infrastruktūrai ir ekologiniam efektyvumui remti. Pagrindiniu tokios programos kriterijumi turėtų būti darbo vietų kūrimas, kuris padėtų mažinti skurdą, valstybių biudžetų naštą, kadangi būtų užtikrinamas didesnis dalyvavimas darbo rinkoje.

4.2

Ši investicijų programa turėtų papildyti ir sustiprinti pastangas didinti įmonių konkurencingumą ir remti ekonomikos atsigavimą siekiant pagerinti ES ekonominės veiklos rezultatus tarptautinėje arenoje ir užtikrinti jai klestinčią, įtraukią ir efektyvaus išteklių naudojimo ateitį. Solidarumas ir lojalumas – tiek valstybėse narėse, tiek ir visoje Europoje – yra svarbiausi veiksniai, padedantys užtikrinti, kad dedamos pastangos bus politiškai ir socialiai priimtinos ir visiems naudingos.

4.3

EESRK palankiai vertina tai, kad veiksmingas gamtos išteklių naudojimas ir energetikos politikos įgyvendinimas įtraukti į 2014 m. MAA augimą ir konkurencingumą skatinančių prioritetus sąrašą. Komiteto nuomone, ekologiška ir integracinė ekonomika artimiausiais metais bus pagrindinis iššūkis, kuris sutelks Europą krizei įveikti. Ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinančiomis priemonėmis turi būti siekiama iki 2050 m. pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir ekologiniu požiūriu veiksmingo išteklių naudojimo. ES turės spartinti šį procesą.

4.4

Kadangi vien biudžeto mažinimas nepadės padidinti augimo, EESRK ragina Komisiją išsamiau apsvarstyti galimybes plėtoti privačių investicijų politiką, sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti kreditą, didinti vartojimą ir įgyvendinti struktūrines mokesčių politikos reformas. Nacionaliniu lygmeniu priimtos priemonės šiose trijose srityse – investicijų vartojimo, mokesčių – geriausių rezultatų duos tik nustačius aiškią Europos sistemą, kuri būtų koordinuojama ir orientuota į tvaraus vystymosi ir bendros gerovės perspektyvas.

4.5

EESRK dar kartą rekomenduoja Europos lygmeniu skatinti investicijas, visų pirma EIB arba EIF išleidžiant obligacijas augimui finansuoti, pritraukti pasaulines perteklines santaupas, tokiu būdu užtikrinant, kad valstybės skolai nebūtų priskiriamos kai kurios struktūrinės ateities investicijos ir daugiau dėmesio būtų skiriama pramonės politikai.

4.6

Siekiant Europoje paskatinti vidaus paklausą būtina didinti dalyvavimą darbo rinkoje, gerinti valstybinių užimtumo tarnybų darbą ir aktyvias darbo rinkos priemones. Šiuo požiūriu Jaunimo garantijų iniciatyva yra itin sveikintina priemonė, nors jai skiriama pernelyg mažai lėšų. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti darbuotojams ir tarnautojams stabilias užimtumo ir darbo užmokesčio perspektyvas, be kurių neįmanoma atkurti pasitikėjimą ir padidinti vartojimą.

4.7

Tam, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas vidaus rinkos atsigavimui, labai svarbu modernizuojant darbo sutartis reguliuojančius teisės aktus, kuriais siekiama didesnio darbo rinkos lankstumo, bendros pusiausvyros dėlei taip pat atsižvelgta į darbo rinkos saugumo aspektą. Eurostato skaičiavimais 2011 m. ES buvo 8,7 proc. skurstančių dirbančiųjų (9). Ekonomikos krizės sąlygomis šis nesaugumas tik stiprėja.

4.8

Komisijos raginimas siekti efektyvesnės socialinės apsaugos socialiniams pokyčiams remti ir nelygybei bei skurdui palaipsniui mažinti taip pat turi būti vertinamas kaip reikalavimas užtikrinti kokybiškas paslaugas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams. Eurostato (10) duomenimis, 2012 m. ketvirtadaliui ES gyventojų, t. y. beveik 125 mln. žmonių, grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. Nuo 2008 m. šis skaičius didėja. Negalima teigti, kad to priežastis – netinkamas socialinės apsaugos sistemų valdymas. Kalta yra ekonomikos krizė ir politika, kurią įgyvendinant nebuvo skiriama pakankamai dėmesio socialiniam teisingumui ir nešališkumui.

4.9

Šiuo požiūriu EESRK dar kartą primena, kad struktūrinių reformų sąnaudas ir jų teikiamą naudą visi suinteresuotieji subjektai turi pasidalyti po lygiai. Tai visų pirma reiškia, kad svarbu jau dabar pradėti galvoti apie tai, kaip reikėtų pasidalyti laukiamo ilgalaikio atsigavimo „vaisiais“. EESRK dar kartą prašo Komisijos paaiškinti savo požiūrį į darbo užmokestį, infliaciją ir našumą.

5.1

EESRK laikosi nuomonės, kad atliekant Europos naujo ekonominio valdymo vertinimą reikėtų supaprastinti procedūras. Kaip jau buvo pabrėžta, Europos semestro tvarkaraštyje numatyta labai daug priemonių: Stabilumo ir augimo paktas, Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, šešių dokumentų rinkinys, dviejų dokumentų rinkinys ir t.t. EESRK pažymi, kad net ir tokie sudėtingi pokyčiai valdymo srityje atrodė nuramino rinkas, parodydami ES ir valstybių narių siekį įveikti EPS iššūkius. Nuo šiol reikėtų derinti patikimumą, suprantamumą ir teisėtumą.

5.2

MAA ypač pabrėžiamas atsakomybės suvokimas nacionaliniu lygmeniu ir nepakankamai dėmesio skiriama faktiniam socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui apibrėžiant gaires ir įgyvendinant politiką. Reformų patikimumas ir priėmimas visuomenėje priklauso nuo glaudaus bendradarbiavimo ir veiksmų derinimo su socialiniais partneriais. Tai yra sėkmingo reformų įgyvendinimo garantas.

5.3

Europos piliečiai iš ES ir valstybių narių tikisi, kad šis naujas valdymas padės įveikti kitus iškylančius iššūkius spręsti klimato atšilimo, energetikos politikos, pramonės politikos, atsargaus ir veiksmingo išteklių naudojimo ir kitus klausimus. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina Komisijos nustatytus prioritetus energetikos srityje.

5.4

Įgyvendinant ekonominį ir socialinį valdymą ir taikant vieną priežiūros procedūrą būtų galima taikyti skatinamąjį mechanizmą, kuris padėtų vykdyti nacionalines reformas siekiant konvergencijos ir konkurencingumo. 2014 m. MAA minimos aktyvios diskusijos dėl naujos konvergencijos ir konkurencingumo priemonės su „sutartiniais susitarimais“ arba „konkurencingumo susitarimais“, pagal kuriuos valstybės narės įsipareigoja įgyvendinti reformas mainais už suteikiamą įgyvendinimo finansavimą. Komiteto nuomone, reikėtų patikslinti, kokios yra šių sutartinių susitarimų finansavimo formos (pridėtinė vertė palyginti su esamais struktūriniais fondais, remiamų reformų tipai, finansinės priemonės dydis, finansavimo šaltinis) ir paskirtis, tad būtina toliau rengti atviras diskusijas ir neskubėti priimti sprendimų. Sutartimi pagrįstas metodas, pagal kurį konvergencijos ir konkurencingumo priemonė galėtų suteikti daugiau veiksmų laisvės nacionaliniu lygmeniu, padėtų labiau įtraukti pilietinę visuomenę. Be to jis atrodo kaip tarpinis variantas tarp savanoriško ir privalomo koordinavimo tose srityse, kuriose Bendrijos lygmens kompetencija šiuo metu yra ribota. Valstybės narės šį klausimą vėl svarstys 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje.

5.5

Kalbant apie mokesčių reformas, pavyzdžiui, apmokestinti ne darbą, o vartojimą, EESRK baiminasi, kad dabartinėmis aplinkybėmis tai gali susilpninti vidaus paklausą. Be to, Komitetas susirūpinęs, kad tarp valstybių narių gali kilti konkurencija dėl mažesnio darbo užmokesčio, o tai dar labiau sumažintų paklausą.

5.6

Dėl aplinkos apsaugos mokesčių EESRK džiaugiasi, kad Komisija užsibrėžė prioritetą performuoti mokesčių sistemą mokesčių naštą nuo darbo perkeliant prie kitų apmokestinimo bazių, pavyzdžiui, susijusių su tarša. Reikėtų imtis priemonių aplinkos apsaugos mokesčių reformoms valstybėse narėse paskatinti, kadangi jos gali padėti konsoliduoti biudžetą ir kartu sumažinti gamtos išteklių naudojimą bei iškastinio kuro importą. Tai darytų mažesnį neigiamą poveikį augimui ir užimtumui negu netiesioginiai mokesčiai.

5.7

Kalbant apie nekilnojamojo turto mokesčius, apie kuriuos MAA užsimenama tik kaip apie alternatyvų su darbu susijusių mokesčių šaltinį, Komitetas prašo Komisijos paaiškinti šias nuostatas ir kitoje MAA pateikti išsamesnės informacijos.