52012PC0725

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos valstybės pagalbos taisyklės pirmą kartą nustatytos 1952 m. Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje ir 1957 m. Europos ekonominės bendrijos sutartyje. Jos dabar įtvirtintos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV arba Sutartis).

SESV 107 straipsnyje pateikta valstybės pagalbos apibrėžtis ir priežastys, dėl kurių valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, o SESV 108 straipsnyje nustatyti pagrindiniai procedūriniai principai, kuriais grindžiami Komisijos veiksmai užtikrinant, kad valstybės narės laikytųsi esminių valstybės pagalbos taisyklių. Pagal SESV 109 straipsnį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti atitinkamus 107 ir 108 straipsnių taikymo reglamentus.

1999 m. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 659/1999[1] (toliau – Procedūrų reglamentas), kuriuo nustatytos išsamesnės SESV 107 ir 108 straipsnių taikymo procedūrinės taisykles, kurios taikytos iki šiol be jokių reikšmingesnių pakeitimų.

Valstybės pagalbos procedūros, kaip nustatyta SESV 108 straipsnyje ir išsamiai išdėstyta Procedūrų reglamente, yra nustatytos remiantis trimis pagrindiniais principais:

– valstybės narės privalo pranešti apie visas planuojamas pagalbos priemones, išskyrus atvejus, kai taikomas bendrosios išimties reglamentas arba sprendimas, ir valstybė narė negali įgyvendinti priemonės tol, kol Komisija nepriėmė tą pagalbą patvirtinančio sprendimo; šiuo tikslu, atlikusi iš esmės dvišalį (valstybės narės ir Komisijos) išankstinį tyrimą (pirmas etapas), kuris iš principo trunka ne ilgiau kaip du mėnesius, Komisija gali arba patvirtinti pagalbą, arba pradėti formalų tyrimą (antras etapas), kurį kiek galėdama stengiasi užbaigti per 18 mėnesių ir po kurio patvirtina (prireikus, nustatydama sąlygas) ar uždraudžia pagalbą;

– reikalaujama, kad Komisija kruopščiai ir nešališkai išanalizuotų suinteresuotųjų šalių pateiktus skundus ir nedelsdama priimtų sprendimą. Jeigu Komisija nusprendžia, kad valstybės pagalbos, kaip teigia skundo pateikėjas, nėra, ji skundo pateikėjui privalo pateikti bent tinkamą paaiškinimą, kodėl skunde pateiktais faktais ir teisiniais argumentais neįrodytas valstybės pagalbos buvimas;

– galiausiai, Komisija turi nuolat stebėti visas esamas pagalbos sistemas valstybėse narėse ir gali joms siūlyti tinkamas priemones, kurių būtina imtis laipsniškai kintant vidaus rinkos veikimui.

Tuos pagrindinius valstybės pagalbos procedūros aspektus tiesiogiai nulėmė Sutartyje numatyta valstybės pagalbos kontrolės sistema, kuri grindžiama Komisijos išimtine kompetencija vertinti, ar valstybės pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka.

Nuo Procedūrų reglamento įsigaliojimo praėjo daugiau kaip 13 metų ir jį reikia modernizuoti – valstybės pagalbos procedūrą pritaikyti prie 27 valstybių narių, 500 mln. gyventojų ir 23 oficialiųjų kalbų Europos Sąjungos.

Dėl ekonomikos ir finansų krizės kilo grėsmė vidaus rinkos vientisumui ir paaiškėjo, kokia svarbi paprasta ir veiksminga valstybės pagalbos kontrolė ir vykdymo užtikrinimas. Ši patirtis parodė, jog Komisijai reikia geresnių priemonių, kad galėtų imtis veiksmų per įmonėms priimtiną laikotarpį ir skatinti patikimą valstybės išteklių skyrimą į ekonomikos augimą orientuotoms politikos sritims.

Todėl 2012 m. gegužės 8 d. Komisija priėmė komunikatą „ES valstybės pagalbos modernizavimas“[2], kuriuo pradėjo visapusišką valstybės pagalbos sistemos reformą. Taip bus užtikrinta, kad valstybės pagalbos politika padėtų įgyvendinti šio dešimtmečio Europos ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ darbotvarkę[3] ir konsoliduoti biudžetą.

Procedūrų reglamento persvarstymas yra viena iš priemonių, kurios turėtų padėti Komisijai pasiekti tos iniciatyvos tikslus. Pertvarkius valstybės pagalbos procedūras pirmiausia valstybės pagalbos kontrolė turėtų tapti veiksmingesnė[4].

Kad būtina pertvarkyti valstybės pagalbos procedūras, savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2011 „Ar Komisijos procedūros užtikrina veiksmingą valstybės pagalbos kontrolę“[5] pabrėžė ir Audito Rūmai. Siūloma valstybės pagalbos procedūrų sistemos reforma Komisija pirmiausia atsižvelgs į šias Audito Rūmų rekomendacijas:

– kuo labiau sumažinti valstybėms narėms siunčiamų prašymų pateikti informaciją skaičių;

– greitai nagrinėti nepagrįstus skundus, siekiant visoms suinteresuotosioms šalims suteikti daugiau teisinio tikrumo;

– reguliariai informuoti skundo pateikėją, valstybę narę ir pagalbos gavėją apie kiekvieno nagrinėjamo atvejo pažangą ir apie tyrimo rezultatus;

– gerinti savo duomenų rinkimo proceso efektyvumą ir patikimumą.

Šias rekomendacijas tiesiogiai patvirtino Taryba[6] ir Europos Parlamentas[7].

2.           SIŪLOMŲ PAKEITIMŲ APŽVALGA

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atliekant siūlomą Procedūrų reglamento reformą daugiausia dėmesio bus skiriama dviem sritims, kaip paskelbta Valstybės pagalbos modernizavimo komunikate[8]: skundų nagrinėjimo gerinimui (2.1) ir veiksmingo bei patikimo rinkos informacijos rinkimo užtikrinimui (2.2).

2.1.        SKUNDŲ NAGRINĖJIMO GERINIMAS

Skundai iš principo yra labai naudingas informacijos šaltinis, jais Komisijos tyrimai nukreipiami į tuos ekonomikos sektorius, kuriuose neteisėta valstybės pagalba varžo konkurenciją ES lygmeniu. Tačiau iš suinteresuotųjų šalių[9] ir kitų subjektų Komisija kasmet vidutiniškai gauna daugiau kaip 300 skundų, iš kurių daugelis nėra motyvuoti tikromis konkurencijos problemomis arba yra nepakankamai pagrįsti. Dauguma skundų nėra laikomi prioritetiniais ir vidutinė tokių atvejų nagrinėjimo trukmė dažnai yra ilgesnė[10]. Todėl kai kurios valstybės narės ir skundo pateikėjai mano, kad skundų nagrinėjimo procedūra yra nenuspėjama ir nepakankamai skaidri.

2009 m. Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodekse[11] buvo nustatyta daugiapakopė ir skaidri skundų nagrinėjimo procedūra. Šis kodeksas taikomas jau dvejus metus ir patirtis rodo, kad kol kas nepavyko visiškai pasiekti jo tikslų – sutrumpinti skundų nagrinėjimą ir padaryti jį veiksmingesnį bei nuspėjamesnį. Geriausios praktikos kodeksu nebuvo išspręsti kai kurie svarbūs dabartinės sistemos trūkumai, kadangi jie tiesiogiai susiję su Procedūrų reglamentu. Todėl šiems klausimams spręsti ir siūloma pertvarkyti patį Procedūrų reglamentą.

*          *

*

Todėl siūlomais Procedūrų reglamento pakeitimais siekiama gerinti gaunamos informacijos kokybę nustatant aiškius skundų teikimo reikalavimus ir oficialiai įtvirtinant daugiapakopę, nuspėjamą ir skaidrią procedūrą.

Šiuo metu Komisija turi išnagrinėti kiekvieną iš bet kurio šaltinio gautą skundą dėl įtariamo valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo. Skundų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsniuose nustatytomis konkurencijos taisyklėmis, teikimas reglamentuojamas reglamentais Nr. 1/2003[12] ir Nr. 773/2004[13], tačiau nėra nustatyta jokių konkrečių oficialių valstybės pagalbos skundų teikimo reikalavimų. Kadangi Procedūrų reglamente nėra jokių konkrečių taisyklių, Bendrasis Teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendime Ryanair[14] galiausiai nusprendė, kad šiuo metu nėra jokių oficialių reikalavimų, kurių turi būti laikomasi siekiant pateikti valstybės pagalbos skundą Komisijai.

Todėl siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, turėtų būti nustatytos aiškios skundų, iš kurių Komisija gauna informacijos apie įtariamą neteisėtą pagalbą ir todėl pradeda preliminarų nagrinėjimą (10 straipsnio pakeitimas), teikimo sąlygos. Tikslinga reikalauti, kad:

– skundo pateikėjai pateiktų tam tikrą privalomą informaciją. Todėl tikslinga įgalioti Komisiją priimti įgyvendinimo nuostatas skundo formai ir turiniui apibrėžti (27 straipsnio pakeitimas).

– skundo pateikėjai įrodytų, kad jie yra suinteresuotosios šalys, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 2 dalyje[15] ir Procedūrų reglamento 1 straipsnio h punkte[16], ir todėl turi teisėtą interesą pateikti skundą. Siekiant šio tikslo, 20 straipsnio („Suinteresuotųjų šalių teisės“) 2 dalį siūloma patikslinti taip: „bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti skundą“.

Tais atvejais, kai gauta informacija netenkins tinkamumo kriterijų ir todėl nebus laikoma skundu, Komisija nebeprivalės priimti oficialių sprendimų. Tokie pareiškimai bus registruojami kaip rinkos informacija ir juos bus galima naudoti vėliau atliekant savo iniciatyva pradedamus (ex officio) tyrimus.

Siekiant įtvirtinti Geriausios praktikos kodeksu[17] nustatytą daugiapakopę procedūrą, Procedūrų reglamente turėtų būti oficialiai nustatyta, kad Komisija gali laikyti skundą atsiimtu, jeigu skundo pateikėjas nepateikia su juo susijusios reikšmingos informacijos arba nebendradarbiauja atliekant procedūrą. Taip galima supaprastinti ir pagerinti skundų tvarkymą (20 straipsnio 2 dalies pakeitimas).

*          *

*

Skundo pateikėjai dažniausiai atkreipia Komisijos dėmesį į pagalbą, kuri yra jau suteikta ir todėl gali būti neteisėta. 2009 m. Komisija priėmė Pranešimą dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės[18], siekdama informuoti nacionalinius teismus ir suinteresuotąsias šalis apie teisių gynimo priemones ir plėsti bendradarbiavimą su nacionaliniais teismais sukuriant patogesnes priemones, padedančias nacionalinių teismų teisėjams atlikti savo kasdienį darbą.

Siūloma aiškiai nustatyti, kad nacionaliniai teismai, siekdami taikyti SESV 107 straipsnio 1 dalį ir 108 straipsnį, turi teisę gauti iš Komisijos informaciją ir prašyti Komisijos nuomonės su valstybės pagalbos taisyklių taikymu susijusiais klausimais (naujo 23a straipsnio 1 dalis).

Taip pat siūloma suteikti Komisijai teisę nacionaliniams teismams teikti rašytinius arba žodinius pareiškimus (naujo 23a straipsnio 2 dalis). Pagal tą nuostatą Komisija gali veikti tik siekdama ginti Sąjungos viešąjį interesą (kaip amicus curiae), o ne remti kurią nors šalį. Šia siūloma nuostata visų pirma siekiama leisti Komisijai atkreipti valstybių narių teismų dėmesį į klausimus, kurie yra labai svarbūs siekiant ES valstybės pagalbos teisę nuosekliai taikyti visoje vidaus rinkoje. Nacionaliniai teismai neprivalo laikytis Komisijos nuomonės. Naujas 23a straipsnis taip pat nedaro poveikio nacionalinių teismų pareigai arba teisei prašyti Teisingumo Teismo priimti prejudicinius sprendimus pagal SESV 267 straipsnį.

*          *

*

Minėtais pasiūlymais turėtų būti užtikrinta, kad Komisija gautų geriau pagrįstus skundus, todėl jie teigiamai paveiks visas su valstybės pagalbos skundų nagrinėjimu susijusias šalis.

Kadangi bus privaloma naudoti skundo formą, Komisijai bus lengviau nustatyti, ar skundas susijęs su valstybės pagalbos problemomis ir ar reikėtų atskirus skundus nagrinėti prioritetine tvarka, ir nereikės atitinkamai valstybei narei arba skundo pateikėjui siųsti kartotinių prašymų pateikti informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės turi teisę teikti pastabas dėl kiekvieno skundo ir į jį reaguoti, sumažėjus skundų skaičiui sumažėtų ir atitinkamos valstybės narės darbo krūvis.

Jeigu skundo pateikėjai taip pat pareiškia ieškinius nacionaliniuose teismuose, pareikšdami, kad pažeista ES valstybės pagalbos teisė, nacionaliniai teismai galės pasinaudoti Procedūrų reglamente nustatytomis priemonėmis Komisijos paramai gauti. Toks bendradarbiavimas, kuris vyks tinkamą laikotarpį, turėtų padėti nacionaliniams teismams įgyvendinti ES valstybės pagalbos teisę. Tai, kad Komisija taip pat gali savo iniciatyva siūlyti pagalbą nacionaliniams teismams, taip pat padės didinti nacionalinių teismų ir bylos šalių informuotumą apie Komisijos ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo mechanizmus, įrodyti jų naudingumą ir skatinti jų naudojimą.

Kadangi skundo pateikėjai ne visada žino, kokios informacijos Komisijai reikia, kad ji galėtų greitai įvertinti valstybės pagalbos skundą, privaloma skundo forma padės skundo pateikėjams surinkti ir pateikti informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų nuspręsti dėl pagalbos buvimo konkrečiu atveju. Todėl turėtų smarkiai sumažėti poreikis siųsti skundo pateikėjams paskesnius prašymus pateikti informaciją, nes jie bus pateikę visą būtiną informaciją iš pradžių. Kadangi procedūra bus skaidresnė ir nuspėjamesnė, skundo pateikėjai galės susidaryti aiškesnę nuomonę apie esamą padėtį ir tyrimo eigą ir taip išvengti nereikalingo susirašinėjimo.

2.2.        VEIKSMINGO IR PATIKIMO RINKOS INFORMACIJOS RINKIMO UŽTIKRINIMAS

Pastaraisiais metais valstybės pagalbos priemonių suderinamumo vertinimas smarkiai pagerėjo. Komisija naudoja poveikiu pagrįstą metodą, kuriuo siekiama palyginti teigiamą ir neigiamą vertinamų valstybės pagalbos priemonių poveikį. Pagalbos priemonės suderinamumo vertinimas priklauso nuo priemonės struktūros ir jos poveikio rinkai. Todėl dabar svarbiau atlikti tinkamą faktais pagrįstą vertinimą, ypač sudėtingais atvejais.

Siekiant tenkinti su informacijos rinkimu susijusius Komisijos poreikius, siūloma nustatyti rinkos informacijos priemones (2.2.1) ir teisinį pagrindą konkrečių ekonomikos sektorių ir konkrečių pagalbos priemonių tyrimams atlikti (2.2.2), kad Komisija galėtų tiesiogiai iš rinkos laiku gauti patikimą, teisingą ir išsamią faktinę informaciją.

2.2.1    Rinkos informacijos priemonės

Dėl dabartinės procedūrų sistemos, susijusios su Komisijos įgaliojimais gauti informaciją vykstant valstybės pagalbos bylos nagrinėjimui, kyla daug sunkumų. Kai Komisija yra priklausoma nuo valstybės narės informacijos ir kai ta informacija nacionalinėms valdžios institucijoms nėra lengvai prieinama ir ją labai sunku gauti, gali pasitaikyti vėlavimo atvejų.

Komisija bandė spręsti kai kuriuos iš šių klausimų Geriausios praktikos kodekse[19]. Visų pirma, oficialiai nustatyta, kad pradėdamos formalaus tyrimo procesą Komisijos tarnybos gali nusiųsti sprendimo pradėti formalaus tyrimo procesą kopiją suinteresuotosioms šalims ir paprašyti jų pateikti pastabas dėl konkrečių bylos aspektų. Nustačius galimybę taikyti sankcijas už neišsamios arba neteisingos informacijos pateikimą atsakant į prašymą pateikti informaciją, bus įmanoma pagerinti Komisijos gaunamos informacijos kokybę.

Siekiant padaryti procedūrą veiksmingesnę ir skaidresnę, siūloma žengti dar toliau ir įtvirtinti Komisijos įgaliojimus konsultuotis su rinkos dalyviais, kuriuos Europos Teisingumo Teismas ne kartą pripažino[20].

Siūloma, kad vykdydama pagalbos, apie kurią pranešta, ir neteisėtos pagalbos procedūras po formalaus tyrimo proceso inicijavimo, Komisija galėtų iš subjektų, išskyrus atitinkamą valstybę narę, prašyti informacijos paprastu prašymu pateikti informaciją arba sprendimu (naujas 6a straipsnis ir iš dalies pakeistas 10 straipsnis).

Kaip ir nagrinėjant antimonopolines ir susijungimų bylas, šios rinkos informacijos priemonės – tai galimybė prašyti informacijos iš bet kurios įmonės, įmonių asociacijos ar valstybės narės (naujas 6a straipsnis) ir galimybė taikyti sankcijas atitinkamoms bendrovėms, t. y. skirti vienkartines ir periodines baudas (naujas 6b straipsnis), jei jos apskritai neatsako į prašymą pateikti informaciją arba pateikia neišsamią informaciją. Taip trečiosios šalys atgrasomos nuo šališkos informacijos teikimo. Be to, kadangi tas pats klausimas bus užduotas skirtingoms bendrovėms ir gauti atsakymai bus pateikti valstybei narei, kuri galės pateikti pastabas, Komisija galės patikrinti gautą informaciją ir užtikrinti jos patikimumą.

Nustatydama vienkartinių ir periodinių baudų dydžius Komisija atsižvelgtų į patirtį, įgytą ir susijungimų ir antimonopolinių bylų srityje. Todėl piniginės sankcijos atitiktų galiojančias vertes, taikomas pagal Tarybos reglamentą Nr. 139/2004[21] ir Tarybos reglamentą Nr. 1/2003[22]. Pasirinktos vertės – pakankama paskata atitinkamoms šalims laikytis taisyklių, tačiau taip pat yra proporcingos atsižvelgiant į galimą pažeidimo sunkumą:

– vienkartinės baudos neviršija 1 % visos apyvartos už neteisingos ar klaidinančios informacijos pateikimą atsakant į paprastą prašymą arba sprendimu pateiktus prašymus arba už tai, kad apskritai neatsakyta į sprendimu pateiktus prašymus (naujo 6b straipsnio 1 dalis).

– periodinės baudos neviršija 5 % vidutinės dienos apyvartos už kiekvieną pavėluotą darbo dieną ir yra skaičiuojamos nuo sprendime nurodytos dienos siekiant priversti jas pateikti išsamią ir teisingą informaciją, kurios prašyta sprendimu (naujo 6b straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Europos Sąjungos sutartyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, valstybėms narėms ir valdžios institucijoms siunčiamų prašymų atveju pagal Procedūrų reglamentą negalėtų būti skiriamos vienkartinės ar periodinės baudos.

Siekiant teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti Tarybos reglamento Nr. 1/2003[23], nuostatas atitinkančius vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo ir mokėjimo užtikrinimo senaties terminus (nauji 15a ir 15b straipsniai).

Rinkos informacijos priemonės daugiausia būtų naudojamos sudėtingais atskirais atvejais, kai reikia atlikti nuodugnų vertinimą, siekiant išspręsti keletą su pagalbos buvimo nustatymu ar jos suderinamumo vertinimu susijusių klausimų. Ateityje priemonė gali būti naudojama, pavyzdžiui, siekiant įvertinti įprastą rinkos praktiką (pvz., valstybės pagalbos elementą teikiant garantijas ir (arba) paskolas), rinkos nepakankamumą ir (arba) atliekant lyginamąją skatinamojo poveikio analizę. Prašymų pateikti informaciją adresatai bus atrenkami pagal objektyvius kriterijus, kurie nustatomi atsižvelgiant į konkretų atvejį. Pavyzdžiui, prašymai galėtų būti siunčiami ne tik pagalbos gavėjui, bet ir konkurentams, klientams, vartotojų asociacijoms ir kt., užtikrinant, kad kiekvienos kategorijos respondentų grupė būtų reprezentatyvi.

Prašoma informacija bus lengvai prieinama atitinkamiems rinkos dalyviams; svarbiausia prašoma informacija:

– faktiniai rinkos duomenys (pvz., rinkos dydis, rinkos dalis, importo lygis ir t. t.) ir bendrovės duomenys (pvz., sąnaudų struktūra, pelnas, nuosavybė ir kontrolė, kitų bendrovių kapitalo dalies nuosavybė ir pan.);

– faktais pagrįsta rinkos veikimo analizė (pvz., kliūtys patekti į rinką, patekimo į rinką sąnaudos, reguliavimo kliūtys, rinkos augimo tempas ir jos augimo perspektyvos, pertekliniai pajėgumai), tikėtinas pagalbos poveikis pagalbos gavėjui, siūlomų taisomųjų priemonių arba kompensacinių priemonių vertinimas.

Naudojant rinkos informacijos priemones, valstybių narių pateiktos neskelbtinos informacijos konfidencialumas bus visiškai užtikrintas. Jau dabar sprendime pradėti procesą siekiama informuoti trečiąsias šalis apie pagrindines bylos aplinkybes saugant informaciją, kuri gali būti neskelbtina. Komisija taip pat užtikrins, kad neskelbtina informacija nebūtų atskleista rengiant prašymus trečiosioms šalims.

Rinkos dalyvių bus prašoma pateikti Komisijai nekonfidencialų atsakymo į prašymą pateikti informaciją variantą. Jei tam tikri duomenys laikomi konfidencialiais, Komisija užtikrins, kad jie būtų tinkamai apsaugoti (pavyzdžiui, apibendrinant duomenis arba nurodant skaičių intervalą).

Jei Komisija pageidauja naudoti trečiųjų šalių pateiktą konfidencialią informaciją, kurios neįmanoma apibendrinti arba kitaip padaryti anonimiškos, prieš atskleisdama tą informaciją valstybei narei, ji privalo gauti tų trečiųjų šalių sutikimą, kad galėtų panaudoti tą informaciją sprendime.

Tais atvejais, kai manoma, kad informacijai, kuri pažymėta kaip konfidenciali, nėra taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, tikslinga nustatyti mechanizmą, kuriuo naudodamasi Komisija galėtų nuspręsti dėl galimo tokios informacijos atskleidimo masto. Visuose tokiuose sprendimuose nesutikti su pareiškimu, kad informacija yra konfidenciali, turėtų būti nurodytas laikotarpis, kuriam pasibaigus informacija bus atskleista, kad atitinkama trečioji šalis galėtų pasinaudoti bet kokia galima teismine apsauga, įskaitant bet kurią laikinąją priemonę (nauja 7 straipsnio 9 dalis).

*          *

*

Nustačius rinkos informacijos priemones, turėtų sumažėti valstybėms narėms tenkanti administracinė našta. Suteikiant Komisijai galimybę sumažinti nacionalinėms valdžios institucijoms tenkančią su informacijos rinkimu susijusią naštą, ypač tais atvejais, kai valstybės narės neturi prašomos informacijos ir norėdamos ją gauti turėtų dėti daug papildomų pastangų, ir tiesiogiai pasinaudoti jau turima bendrovių lygmens informacija (pvz., rinkos dalis, rinkos struktūra ir t. t.), galiausiai gali būti pasiekta geresnė pusiausvyra tarp pagalbos teikėjo ir galutinio pagalbos gavėjo.

Tačiau valstybės narės pareiga pateikti visus įrodymus, kad pagalbos priemonė yra suderinama, modernizuotomis taisyklėmis nebus keičiama. Jomis taip pat nebus keičiamas dvišalis valstybės pagalbos procedūros pobūdis. Rinkos informacijos priemonėmis valstybės narės būtų tinkamai įtrauktos į procedūrą – joms suteikta galimybė teikti pastabas dėl atsakymų į prašymus pateikti informaciją (nauja 7 straipsnio 8 dalis). Taip užtikrinama jų teisė į gynybą ir procedūros skaidrumas.

Komisija, tiesiogiai susirašinėdama su pagalbos gavėju, galėtų lengviau nustatyti, kokios informacijos iš tiesų reikia, kad suderinamumo vertinimas būtų atliktas laiku, o tai būtų naudinga ir pagalbos gavėjui, ir valstybei narei. Be to, dėl šio pokyčio pagalbos gavėjo padėtis taptų nuspėjamesnė. Prašomi tiksliniai faktiniai duomenys bus lengvai prieinami gavėjui ir jam tereiks įdėti tik šiek tiek pastangų jiems pateikti – tai jis bus pasirengęs padaryti greitai, kad įrodytų, jog pagalba, kurią siekia gauti, iš tiesų yra pagrįsta.

Konkurentai ir skundo pateikėjai taip pat bus suinteresuoti, kad Komisija naudotų rinkos informacijos priemones, nes ji galės atidžiau įvertinti nagrinėjamos pagalbos suderinamumą ir taip išvengti dėl nesuderinamos pagalbos kylančių nederamų konkurencijos iškraipymų arba juos ištaisyti.

Naudodama rinkos informacijos priemones Komisija galės tiesiogiai tuo pačiu metu susisiekti su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Informacijos srautai taps skaidresni, tikslesni ir greitesni, todėl turėtų sumažėti kartotinių ir paskesnių prašymų pateikti informaciją skaičius ir sutrumpėti tyrimo trukmė. Prašydama rinkos informacijos, Komisija taikys proporcingumo kriterijų. Todėl atitinkamoms bendrovėms tenkanti našta bus sumažinta iki minimalaus lygio, būtino, kad Komisija galėtų atlikti valstybės pagalbos priemonės vertinimą. Rinkos informacijos priemonės tik išimtiniais atvejais bus taikomos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kadangi jos daugiausia būtų naudojamos sudėtingais atskirais atvejais, kai reikia atlikti nuodugnų vertinimą, o didžioji dalis MVĮ gaunamos pagalbos yra teikiama pagal schemas, kurios yra patvirtintos arba kurioms taikoma bendroji išimtis[24]. Labai retais atvejais, kai rinkos informacijos priemones gali prireikti taikyti MVĮ, Komisija patikslins reikalavimus, atsižvelgdama į minėtą proporcingumo principą.

Nustačius rinkos informacijos priemones, taikomas pradėjus formalaus tyrimo procesą, trečiųjų šalių, kaip informacijos šaltinio, vaidmuo, kuris jau numatytas ir patvirtintas aiškia Teisingumo Teismo praktika, nesikeistų. Vis dėlto, sprendimų, kuriais nustatomos vienkartinės baudos ir (arba) periodinės baudos, adresatai turės teisę pareikšti savo nuomonę (naujo 6b straipsnio 5 dalis) ir ginčyti tokius sprendimus (naujo 6b straipsnio 6 dalis).

Naujosios informacijos rinkimo taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Komisija priimtų patikimus ir pagrįstus sprendimus per įmonėms priimtiną laikotarpį. Taip Komisija sustiprins teisinį tikrumą valstybėms narėms ir bendrovėms ir padarys valstybės pagalbos politiką veiksmingesnę ir skaidresnę.

2.2.2    Ekonomikos sektorių ir pagalbos priemonių tyrimai

Laikydamasi valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyvos tikslų, Komisija yra pasiryžusi sutelkti pastangas į labiausiai vidaus rinkos veikimą iškraipančius atvejus. Laikydamasi pažangesnio horizontaliojo požiūrio per tyrimus, Komisija turėtų geresnes sąlygas nustatyti konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią priemonę teikiamą pagalbą, kuri gali riboti arba iškraipyti konkurenciją.

Stipresnių horizontaliųjų informacijos priemonių labiausiai prisireikia tais atvejais, kai Komisijos turimi duomenys (pateikti skunduose, pranešimuose arba kaip rinkos informacija) rodo, kad konkrečiame sektoriuje keliose valstybėse narėse yra problemų, ir kai yra požymių, kad panašių problemų gali būti ir kitose valstybėse narėse.

Atsižvelgdama į Audito Rūmų rekomendacijas, kad Komisija turėtų išplėsti stebėjimo veiklą tiek imties dydžio, tie apimties atžvilgiu[25], Komisija jau pradėjo intensyviau naudotis turimais įgaliojimais atlikti patvirtintų pagalbos priemonių ir schemų, kurioms taikoma išimtis, ex post stebėjimą. Taip ji gali rinkti horizontaliąją informaciją iš valstybių narių apie konkrečius ekonomikos sektorius arba konkrečių pagalbos priemonių taikymą keliose valstybėse narėse. Siekdama daugiau sužinoti apie konkretų ekonomikos sektorių arba valstybės pagalbos problemą, Komisija gali valstybėms narėms siųsti klausimynus ir teikti prašymus arba užsakyti ekspertų ataskaitas, o ateityje galės siųsti prašymus pateikti informaciją rinkos dalyviams.

Siekiant papildyti esamus Komisijos įgaliojimus ir iš anksto susidaryti visapusišką nuomonę apie rinką, siūloma nustatyti konkretų teisinį pagrindą ekonomikos sektorių ir konkrečių rūšių pagalbos priemonių tyrimams pradėti (naujas 20a straipsnis).

Šia veiklą Komisija vykdytų naudodamasi savo įgaliojimu siųsti prašymus pateikti informaciją valstybėms narėms ir bet kuriems susijusiems rinkos dalyviams. Baigusi tyrimą, Komisija gali paskelbti ataskaitą apie konkretaus ekonomikos sektoriaus tyrimo rezultatus.

Prieš oficialiai pradėdama sektoriaus tyrimą, Komisija turėtų išanalizuoti visą turimą ar viešai skelbiamą informaciją. Laikantis proporcingumo principo, sektoriaus tyrimai bus pradedami tik tada, kai iš viešai prieinamų šaltinių bus matyti, kad konkrečiame sektoriuje arba taikant konkrečią priemonę keliose valstybėse narėse kyla valstybės pagalbos problemų, pvz., kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos pagalbos priemonės keliose valstybėse narėse yra nesuderinamos arba nebesuderinamos su vidaus rinka.

Atliekant sektorių tyrimus iš pradžių prireiktų tam tikrų kai kurių rinkos dalyvių pastangų – jiems visų pirma bus adresuojami prašymai pateikti neviešą informaciją. Tada Komisija taip pat prašys informacijos iš valstybių narių ir paragins jas pateikti pastabas ir pareikšti savo nuomonę apie nustatytus faktus. Tačiau šį pirminį darbo krūvį nusvertų visoms šalims (valstybėms narėms, pagalbos gavėjams, rinkos dalyviams ir Komisijai) gerokai sumažėjęs darbo krūvis ateityje atliekant atskirų atvejų tyrimus – reikės mažiau prašymų pateikti informaciją ir dėl skaidresnių ir greitesnių procedūrų valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimas taps veiksmingesnis.

3.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir tiriamųjų duomenų naudojimas

Valstybės pagalbos procedūrų reforma valstybėms narėms buvo pristatyta ir su jomis aptarta per 2012 m. kovo 6 d. ir liepos 11 d. vykusius aukšto lygio susitikimus. Be to, 2012 m. rugsėjo 19 d. įvyko techninis seminaras apie rinkos informacijos priemones ir sektorių tyrimus.

Viešos konsultacijos dėl valstybės pagalbos skundų nagrinėjimo ir informacijos rinkimo atliekant valstybės pagalbos tyrimus vyko 2012 m. liepos 13 d. – 2012 m. spalio 5 d. Atsakymus, gautus per šias viešas konsultacijas, galima rasti Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje; rezultatai valstybėms narėms buvo pristatyti per 2012 m. lapkričio 9 d. vykusį aukšto lygio susitikimą.

Poveikio vertinimas

Netaikoma.

4.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlymu iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/99, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, nuostatos dėl skundų nagrinėjimo ir rinkos informacijos rinkimo.

Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 109 straipsnis.

Subsidiarumas ir proporcingumas

Siūlomais Procedūrų reglamento pakeitimais siekiama veiksmingesnių valstybės pagalbos procedūrų, taip padedant išsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir pasiekti valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyvos ir, apskritai, strategijos „Europa 2020“ tikslus. Jais, be kita ko, taip pat bus sumažinta valstybėms narėms ir trečiosioms šalims tenkanti administracinė našta. Todėl šis Komisijos pasiūlymas yra proporcingas siekiamiems politiniams tikslams.

Šis pasiūlymas susijęs su valstybės pagalbos taisyklių taikymu, kuris priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Pasirinkta priemonė

Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/99, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles.

5.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pakeitimo pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui (Finansinio reglamento 28 straipsnis ir Įgyvendinimo taisyklių 22 straipsnis).

2012/0342 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 109 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[26],

kadangi:

(1)       atsižvelgiant į išsamų valstybės pagalbos taisyklių modernizavimą siekiant padėti įgyvendinti ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“[27] ir konsoliduoti biudžetą, Sutarties 107 straipsnis visoje Sąjungoje turėtų būti taikomas veiksmingai ir vienodai; 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 659/1999 buvo kodifikuota ir įtvirtinta ankstesnė Komisijos praktika siekiant didinti teisinį tikrumą ir padėti plėtoti valstybės pagalbos politiką skaidrioje aplinkoje; tačiau atsižvelgiant į jį taikant sukauptą patirtį ir naujausius pokyčius, pavyzdžiui, plėtrą ir ekonomikos ir finansų krizę, tam tikri to reglamento aspektai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad Komisija galėtų dirbti veiksmingiau;

(2)       siekiant įvertinti valstybės pagalbos, apie kurią pranešta, arba neteisėtos valstybės pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, dėl kurio Komisija turi išimtinę kompetenciją pagal Sutarties 108 straipsnį, tikslinga užtikrinti, kad Komisija turėtų įgaliojimus valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo tikslais prašyti bet kurios įmonės, įmonių asociacijos ar valstybės narės pateikti visą būtiną informaciją, kai ji turi abejonių dėl atitinkamos priemonės suderinamumo ir todėl yra pradėjusi formalų tyrimą;

(3)       siekiant įvertinti pagalbos priemonės suderinamumą pradėjus formalaus tyrimo procesą, visų pirma kai ta priemonė yra naujoviška arba techniškai sudėtinga ir turi būti vertinama išsamiai, Komisija turėtų turėti galimybę paprastu prašymu arba sprendimu paprašyti bet kurios įmonės, įmonių asociacijos ar valstybės narės pateikti visą informaciją, būtiną vertinimui atlikti, jei turimos informacijos nepakanka, deramai atsižvelgiant į proporcingumo principą, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atžvilgiu;

(4)       Komisija turėtų turėti galimybę užtikrinti bet kuriai įmonei ar įmonių asociacijai skirto prašymo pateikti informaciją vykdymą skiriant vienkartines ir periodines baudas. Šalių, kurių prašoma pateikti informaciją, teisės turi būti užtikrintos prieš priimant sprendimą skirti vienkartines ar periodines baudas suteikiant joms galimybę pareikšti savo nuomonę. Pagal Sutarties 261 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų turėti neribotą jurisdikciją tokių vienkartinių ir periodinių baudų atžvilgiu;

(5)       vienkartinės ir periodinės baudos neskiriamos valstybėms narėms, kadangi jos privalo lojaliai bendradarbiauti su Komisija pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnį ir pateikti jai visą informaciją, būtiną Reglamente (EB) Nr. 659/1999 nustatytoms pareigoms atlikti;

(6)       siekiant užtikrinti atitinkamos valstybės narės teisę į gynybą, ji turėtų būti informuota apie įmonėms, įmonių asociacijoms arba valstybėms narėms išsiųstų prašymų pateikti informaciją turinį ir turėti galimybę pateikti savo pastabas apie gautas pastabas, kuriomis keliamos abejonės dėl nagrinėjamos pagalbos priemonės suderinamumo;

(7)       Komisija turėtų deramai atsižvelgti į teisėtą įmonių interesą saugoti savo verslo paslaptis. Komisijai neturėtų turėti galimybės sprendime nurodyti respondentų pateiktos konfidencialios informacijos, kurios neįmanoma apibendrinti arba kitaip padaryti anonimiškos, nebent prieš tai ji būtų gavusi respondento sutikimą, kad ta informacija būtų atskleista atitinkamai valstybei narei;

(8)       tais atvejais, kai manoma, kad informacijai, kuri pažymėta kaip konfidenciali, nėra taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, tikslinga nustatyti mechanizmą, kuriuo naudodamasi Komisija galėtų nuspręsti dėl galimo tokios informacijos atskleidimo masto. Visuose tokiuose sprendimuose nesutikti su pareiškimu, kad informacija yra konfidenciali, turėtų būti nurodytas laikotarpis, kuriam pasibaigus informacija bus atskleista, kad atitinkama trečioji šalis galėtų pasinaudoti bet kokia galima teismine apsauga, įskaitant bet kurią laikinąją priemonę;

(9)       Komisija gali savo iniciatyva tirti iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie neteisėtą pagalbą, kad užtikrintų Sutarties 108 straipsnio, visų pirma įpareigojimo pranešti ir neveikimo išlygos, nustatytų Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje, laikymąsi, ir vertinti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka. Todėl skundai yra svarbus informacijos šaltinis siekiant nustatyti Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus;

(10)     siekiant gerinti Komisijai teikiamų skundų kokybę ir kartu didinti skaidrumą bei teisinį tikrumą, tikslinga nustatyti sąlygas, kurias skundas turėtų atitikti, kad Komisija gautų informacijos apie įtariamą neteisėtą pagalbą ir pradėtų preliminarų nagrinėjimą;

(11)     skundo pateikėjai turėtų privalėti įrodyti, kad jie yra suinteresuotosios šalys, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 659/991 1 straipsnio h punkte. Jie taip pat turėtų privalėti tam tikrą informaciją pateikti tokia forma, kurią Komisija turėtų būti įgaliota nustatyti įgyvendinimo nuostatoje;

(12)     siekiant teisinio tikrumo tikslinga nustatyti vienkartinių ir periodinių baudų skyrimo ir mokėjimo užtikrinimo senaties terminus;

(13)     siekiant užtikrinti, kad panašias problemas visoje vidaus rinkoje Komisija spręstų nuosekliai, tikslinga papildyti esamus Komisijos įgaliojimus nustatant konkretų teisinį pagrindą ekonomikos sektorių arba tam tikrų pagalbos priemonių keliose valstybėse narėse tyrimams pradėti. Laikantis proporcingumo principo, sektorių tyrimai turėtų būti pagrįsti išankstine viešos informacijos analize, iš kurios paaiškėja, kad konkrečiame sektoriuje arba taikant konkrečią pagalbos priemonę keliose valstybėse narėse kyla valstybės pagalbos problemų, pavyzdžiui, kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos pagalbos priemonės keliose valstybėse narėse yra nesuderinamos arba nebesuderinamos su vidaus rinka. Tokie tyrimai padėtų Komisijai veiksmingai ir skaidriai spręsti horizontaliąsias valstybės pagalbos problemas;

(14)     siekiant, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų taikomos nuosekliai, turi būti nustatyta valstybių narių teismų ir Komisijos bendradarbiavimo tvarka. Toks bendradarbiavimas yra svarbus visiems valstybių narių teismams, kurie įvairiomis aplinkybėmis taiko Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir 108 straipsnį. Visų pirma, nacionaliniai teismai turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos informacijos ar nuomonės valstybės pagalbos teisės taikymo klausimais. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę pateikti rašytines ar žodines pastabas teismams, kurių prašoma taikyti Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ar 108 straipsnį. Šios pastabos turėtų būti teikiamos remiantis nacionalinėmis procedūrinėmis taisyklėmis ir praktika, be kita ko, susijusia su šalių teisių užtikrinimu;

(15)     siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, informacija apie Komisijos sprendimus turėtų būti skelbiama viešai. Todėl tikslinga skelbti sprendimus skirti vienkartines ar periodines baudas, atsižvelgiant į tai, kad jais daromas poveikis atitinkamų šaltinių interesams. Skelbdama savo sprendimus, Komisija turėtų laikytis profesinės paslapties taisyklių pagal Sutarties 339 straipsnį;

(16)     glaudžiai bendradarbiaudama su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu, Komisija turėtų turėti galimybę priimti įgyvendinimo nuostatas, kuriomis nustatomos išsamios skundų, teikiamų pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnį, formos, turinio ir kitų kriterijų taisyklės;

(17)     todėl Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 659/1999 iš dalies keičiamas taip:

(1)        5 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pranešančiajai valstybei narei skirtas prašymas pateikti informaciją“;

(2)        Įterpiami 6a ir 6b straipsniai:

„6a straipsnis

Kitiems šaltiniams skirtas prašymas pateikti informaciją

1. Pradėjusi 6 straipsnyje nustatytą formalaus tyrimo procesą, Komisija gali, jei mano, kad reikia, paprašyti įmonės, įmonių asociacijos ar kitos valstybės narės pateikti visą informaciją, būtiną, kad ji galėtų įvertinti nagrinėjamą priemonę, jei turimos informacijos nepakanka.

2. Gavusios paprastą prašymą, valstybės narės informaciją pateikia per nustatytą terminą, kuris paprastai turėtų būti ne ilgesnis kaip vienas mėnuo.

3. Paprašyti įmonės ar įmonių asociacijos pateikti informaciją Komisija gali paprastu prašymu. Jei įmonei ar įmonių asociacijai Komisija siunčia paprastą prašymą pateikti informaciją, ji nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, taip pat kokios informacijos reikia, ir nustato terminą, per kurį informacija turi būti pateikta. Ji taip pat daro nuorodą į 6b straipsnio 1 dalyje nustatytas baudas už neteisingos arba klaidinančios informacijos pateikimą.

4. Paprašyti įmonės ar įmonių asociacijos pateikti informaciją Komisija gali sprendimu. Jei pateikti informaciją įmonės ar įmonių asociacijos Komisija prašo sprendimu, ji nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, taip pat kokios informacijos reikia, ir nustato terminą, per kurį informacija turi būti pateikta. Ji taip pat nurodo 6b straipsnio 1 dalyje nustatytas vienkartines baudas ir nurodo arba skiria 6b straipsnio 2 dalyje nustatytas periodines baudas. Be to, nurodoma įmonės ar įmonių asociacijos teisė prašyti, kad sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

5. Komisija informuoja atitinkamas valstybes nares apie prašymų pateikti informaciją, siunčiamų pagal 1–4 dalis, turinį.

6. Prašomą informaciją atitinkamos įmonės vardu pateikia įmonių savininkai arba jų atstovai, o juridinių asmenų, bendrovių, firmų ar asociacijų, neturinčių teisinio subjektiškumo, atveju – asmenys, įgalioti jiems atstovauti įstatymais ar įstatais. Tinkamai įgalioti asmenys gali pateikti informaciją savo klientų vardu. Visa atsakomybė už neišsamios, neteisingos ir klaidinančios informacijos pateikimą tenka pastariesiems.

6b straipsnis

Vienkartinės ir periodinės baudos

1. Savo sprendimu Komisija įmonėms ir įmonių asociacijoms gali skirti vienkartines baudas, neviršijančias 1 % praėjusių finansinių metų bendros apyvartos, jeigu jos tyčia ar dėl neatsargumo:

a) atsakydamos į prašymą, pateiktą pagal 6a straipsnio 3 dalį, pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją;

b) vykdydamos sprendimą, priimtą pagal 6a straipsnio 4 dalį, pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos per nustatytą terminą.

2. Savo sprendimu Komisija įmonėms ar įmonių asociacijoms gali skirti periodines baudas, neviršijančias 5 % praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos už kiekvieną pavėluotą darbo dieną ir skaičiuojamas nuo sprendime nustatytos dienos tol, kol jos nepateikia išsamios ir teisingos informacijos, kurios prašė Komisija pagal 6a straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu.

3. Nustatant vienkartinės ar periodinės baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę.

4. Jeigu įmonės ar įmonių asociacijos įvykdė įpareigojimą, kurio vykdymui užtikrinti buvo skirta periodinė bauda, Komisija gali nustatyti mažesnio dydžio galutinę periodinę baudą, palyginti su bauda, kuri būtų nustatyta pagal pirminį sprendimą skirti periodines baudas.

5. Prieš priimdama sprendimą pagal 1 ir 2 dalis, Komisija suteikia galimybę atitinkamoms įmonėms ar įmonių asociacijoms pareikšti savo nuomonę.

6. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 261 straipsnyje, peržiūrėti Komisijos skirtas vienkartines ar periodines baudas. Jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą.“;

(3)        7 straipsnis papildomas 8–10 dalimis:

„8. Prieš priimdama bet kokį sprendimą pagal 2–5 dalis, Komisija atitinkamai valstybei narei suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl informacijos, kurią Komisija gavo pagal 6a straipsnį, jeigu ta informacija grindžiamos abejonės dėl priemonės suderinamumo.

9. Komisija nenurodo respondentų pateiktos konfidencialios informacijos, kurios neįmanoma apibendrinti arba kitaip padaryti anonimiškos, pagal 2–5 dalis priimamuose sprendimuose, nebent ji būtų gavusi jų sutikimą, kad ta informacija būtų atskleista atitinkamai valstybei narei. Komisija gali priimti pagrįstą sprendimą, apie kurį pranešama atitinkamai įmonei ar įmonių asociacijai ir kuriame nustatoma, kad informacija, kurią respondentas pažymėjo kaip konfidencialią, nėra saugoma, ir nurodomas laikotarpis, kuriam pasibaigus informacija bus atskleista. Tas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo.

10. Komisija deramai atsižvelgia į teisėtą įmonių interesą saugoti savo verslo paslaptis. Įmonės ar įmonių asociacijos, teikiančios informaciją pagal 6a straipsnį, prašymu, atsižvelgiant į galimą žalą, jos tapatybė atitinkamai valstybei narei neatskleidžiama“;

(4)        10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Nepažeisdama 20 straipsnio, Komisija gali savo iniciatyva tirti iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie įtariamą neteisėtą pagalbą.

Komisija nedelsdama išnagrinėja bet kurios suinteresuotosios šalies skundą, pateiktą pagal 20 straipsnio 2 dalį.

2. Prireikus Komisija prašo informacijos iš atitinkamos valstybės narės. 2 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos mutatis mutandis.

Pradėjusi formalaus tyrimo procesą, Komisija taip pat gali prašyti informacijos iš kitų šaltinių. 6a ir 6b straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.“;

(5)        Po 14 straipsnio įterpiama skyriaus antraštė:

„IIIa skyrius

Senaties terminai“;

(6)        15 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pagalbos išieškojimo senaties terminas“;

(7)        Įterpiami 15a ir 15b straipsniai:

„15a straipsnis

Vienkartinių ir periodinių baudų skyrimo senaties terminas

1. 6b straipsniu Komisijai suteiktiems įgaliojimams taikomas trejų metų senaties terminas.

2. Laikas pradedamas skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo dienos. Tačiau tęstinių ar kartotinių pažeidimų atveju laikas pradedamas skaičiuoti nuo pažeidimo nutraukimo dienos.

3. Jeigu siekdama ištirti pažeidimą ar išnagrinėti su juo susijusią bylą Komisija imasi kokio nors veiksmo, vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas nutraukiamas nuo pranešimo apie tokį veiksmą atitinkamai įmonei arba įmonių asociacijai dienos.

4. Nutraukus senaties terminą, laikas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas sueina ne vėliau kaip tą dieną, kai baigiasi dvigubam senaties terminui prilygstantis laikotarpis, per kurį Komisija nepaskiria vienkartinės ar periodinės baudos. Tas laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek senaties terminas buvo sustabdytas pagal 5 dalį.

5. Vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas tol, kol Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

15b straipsnis

Vienkartinių ir periodinių baudų mokėjimo užtikrinimo senaties terminai

1. Komisijos įgaliojimams užtikrinti sprendimų, priimtų pagal 6b straipsnį, vykdymą taikomas penkerių metų senaties terminas.

2. Laikas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią sprendimas tampa galutinis.

3. Vienkartinių ir periodinių baudų mokėjimo užtikrinimo senaties terminas yra nutraukiamas:

a) pranešimu apie sprendimą, kuriuo keičiamas pirminis vienkartinės ar periodinės baudos dydis arba atmetamas prašymas dėl pakeitimo;

b) bet kuriuo Komisijos ar Komisijos prašymu veikiančios valstybės narės veiksmu, skirtu vienkartinės ar periodinės baudos mokėjimui užtikrinti.

4. Nutraukus senaties terminą, laikas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

5. Vienkartinių ir periodinių baudų mokėjimo užtikrinimo senaties terminas sustabdomas tol, kol:

a) tęsiasi laikotarpis, skirtas baudai sumokėti;

b) mokėjimo užtikrinimas yra sustabdytas pagal Teisingumo Teismo sprendimą.“;

(8)        16 straipsnis pakeičiamas ir išdėstomas taip:

„16 straipsnis

Netinkamas pagalbos taikymas

Nepažeisdama 23 straipsnio, netinkamo pagalbos taikymo atvejais Komisija gali pradėti formalaus tyrimo procesą pagal 4 straipsnio 4 dalį. 6, 6a ir 6b straipsniai, 7 straipsnio 1–5 dalys, 9 ir 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis ir 12–15 straipsniai taikomi mutatis mutandis.“;

(9)        20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti skundą, kad praneštų Komisijai apie bet kokią įtariamą neteisėtą pagalbą ir bet kokį įtariamą netinkamą pagalbos taikymą. Tuo tikslu suinteresuotoji šalis deramai užpildo formą, kurią Komisija turėtų būti įgaliota nustatyti įgyvendinimo nuostatoje, ir pateikia visą joje nurodytą būtiną informaciją.

Jeigu Komisija mano, kad suinteresuotosios šalies pateiktais faktais ir teisiniais argumentais nesuteiktas pakankamas pagrindas per pirmąjį nagrinėjimą įrodyti neteisėtos pagalbos buvimo arba netinkamo pagalbos taikymo, ji praneša apie tai suinteresuotajai šaliai ir ragina pateikti pastabas per nustatytą laikotarpį, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo. Jeigu suinteresuotoji šalis nepareiškia savo nuomonės per nustatytą laikotarpį, skundas laikomas atsiimtu.

Komisija išsiunčia suinteresuotajai šaliai sprendimo, priimto su skundo dalyku susijusioje byloje, kopiją.“;

(10)      Po 20 straipsnio įterpiamas VIa skyrius:

„VIa skyrius

„Ekonomikos sektorių ir pagalbos priemonių tyrimai“

20a straipsnis

Ekonomikos sektorių ir pagalbos priemonių tyrimai

1. Jei iš turimos informacijos paaiškėja, kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos valstybės pagalbos priemonės gali apriboti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje keliose valstybėse narėse arba kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos pagalbos priemonės keliose valstybėse narėse yra nesuderinamos arba nebesuderinamos su vidaus rinka, Komisija gali atlikti atitinkamo ekonomikos sektoriaus arba atitinkamos pagalbos priemonės taikymo tyrimą skirtingose valstybėse narėse. Atlikdama tokį tyrimą, Komisija gali paprašyti atitinkamų valstybių narių, įmonių arba įmonių asociacijų pateikti informaciją, būtiną Sutarties 107 ir 108 straipsniams taikyti, deramai atsižvelgdama į proporcingumo principą.

Komisija gali paskelbti ataskaitą apie konkretaus ekonomikos sektoriaus arba konkrečių pagalbos priemonių skirtingose valstybėse narėse tyrimo rezultatus ir paprašyti valstybių narių ir bet kurių atitinkamų įmonių ar įmonių asociacijų pateikti pastabas.

2. 5, 6a ir 6b straipsniai taikomi mutatis mutandis.“;

11) Po 23 straipsnio įterpiamas VIIa skyrius:

„VIIa skyrius

Bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

23a straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

1. Taikydami Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir 108 straipsnį, valstybių narių teismai gali prašyti Komisijos perduoti jiems jos turimą informaciją arba pateikti nuomonę valstybės pagalbos taisyklių taikymo klausimais.

2. Kad Sutarties 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnis būtų taikomi nuosekliai, prireikus Komisija gali savo iniciatyva raštu pateikti pastabas valstybių narių teismams. Atitinkamam teismui leidus, pastabas ji gali pateikti ir žodžiu.

Paprašyti atitinkamo valstybės narės teismo perduoti jai bet kuriuos bylai įvertinti būtinus dokumentus arba užtikrinti jų perdavimą Komisija gali tik tam, kad galėtų parengti savo pastabas.“;

(12)      25 straipsnis pakeičiamas ir išdėstomas taip:

„25 straipsnis

Sprendimų adresatas

1. Sprendimai, priimti pagal 6a straipsnio 4 dalį ir 6b straipsnio 1 ir 2 dalis bei 7 straipsnio 9 dalį, yra adresuojami atitinkamai įmonei ar įmonių asociacijai. Komisija nedelsdama apie juos praneša adresatui ir suteikia jam galimybę nurodyti Komisijai, kokiai informacijai, jo nuomone, yra taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį.

2. Visi kiti sprendimai, priimti pagal II, III, IV, V ir VII skyrius, yra adresuojami atitinkamai valstybei narei. Komisija nedelsdama apie juos praneša atitinkamai valstybei narei ir suteikia jai galimybę nurodyti Komisijai, kokiai informacijai, jos nuomone, yra taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį.

(13)      26 straipsnyje įterpiama ši 2a dalis:

„2a. Pagal 6b straipsnio 1 ir 2 dalis priimtus sprendimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“;

(14)      27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

Komisija, veikdama 29 straipsnyje nustatyta tvarka, turi teisę priimti įgyvendinimo nuostatas dėl:

a) pranešimų formos, turinio ir kitų reikalavimų,

b) metinių ataskaitų formos, turinio ir kitų reikalavimų,

c) skundų, teikiamų pagal 10 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, formos, turinio ir kitų reikalavimų,

d) su terminais susijusių reikalavimų ir terminų skaičiavimo,

e) palūkanų normos, nurodytos 14 straipsnio 2 dalyje.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Šis pakeitimo pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.

[1]               1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

[2]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“, 2012 5 8, COM(2012) 209 final.

[3]               Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, 2010 3 3, COM(2010) 2020 galutinis.

[4]               Komunikato „ES valstybės pagalbos modernizavimas“, minėto 2 išnašoje, 23b punktas.

[5]               2011 m. gruodžio 15 d. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15 „Ar Komisijos procedūros užtikrina veiksmingą valstybės pagalbos kontrolę“, http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=SRCA:2011:15:FIN:LT:PDF.

[6]               Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 15/2011 „Ar Komisijos procedūros užtikrina veiksmingą valstybės pagalbos kontrolę?“, priimta 2012 5 2, 9149/12.

[7]               2012 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą 116–125 dalys, 2011/2225(DEC).

[8]               Komunikato „ES valstybės pagalbos modernizavimas“, minėto 2 išnašoje, 23b punktas.

[9]               Kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Procedūrų reglamento 1 straipsnio h punkte.

[10]             2012 m. kovo 31 d. duomenimis, skundų nagrinėjimas Konkurencijos generaliniame direktorate vidutiniškai trunka 17 mėnesių.

[11]             Komisijos komunikatas „Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas“, OL C 136, 2009 6 16, p. 13.

[12]             2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

[13]             2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius, OL L 123, 2004 4 27, p. 18.

[14]             2011 m. Sprendimas Ryanair prieš Komisiją, T-442/07, dar nepaskelbta, 33 punktas.

[15]             Žr. 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Intermills prieš Komisiją, 323/82, Rink. p. 3809, 16 punktas.

[16]             Tarybos reglamento Nr. 659/99 1 straipsnio 4 punktas: „suinteresuotoji šalis“ – tai kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos.“

[17]             Komisijos komunikatas „Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras“, minėtas 11 išnašoje.

[18]             Komisijos pranešimas dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės, OL C 85, 2009 4 9, p. 1.

[19]             Komisijos komunikato „Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras“, minėto 11 išnašoje, 34 punktas.

[20]             1984 m. spalio 14 d. Sprendimas Vokietija prieš Komisiją, 84/82, Rink. p. 1451; 2004 m. liepos 8 d. Sprendimas Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją, T-198/01, Rink. p. II-2717; 1998 m. liepos 15 d. Sprendimas Prayon-Rupel prieš Komisiją, T-73/98, Rink. p. II-867; 2012 m. liepos 10 d. Sprendimas Smurfit Kappa prieš Komisiją, T-304/08, dar nepaskelbtas.

[21]             2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas), OL L 24, 2004 1 29, p. 1, 13 ir 14 straipsniai.

[22]             2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, OL L 1, 2003 1 4, p. 1, 22 ir 23 straipsniai.

[23]             2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003, minėto 22 išnašoje, 25 ir 26 straipsniai.

[24]             Remiantis naujausioje valstybės pagalbos rezultatų suvestinėje (SEC(2011) 1487 galutinis) paskelbtais duomenimis, 2010 m. 88,5 % bendros valstybių narių suteiktos pagalbos sumos skirta pagal patvirtintas schemas arba priemones, kurioms taikoma bendroji išimtis. Be to, 100 % su horizontaliaisiais tikslais susijusios pagalbos MVĮ suteikta pagal schemas arba priemones, kurioms taikoma bendroji išimtis.

[25]             Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 15/2011, minėtos 5 išnašoje, p. 41.

[26]             OL C […], […], p. […].

[27]             Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, 2010 3 3, COM(2010) 2020 galutinis.