This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012PC0407
Proposal for a DECISION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL establishing a Union action for the European Capitals of Culture for the years 2020 to 2033
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.
/* COM/2012/0407 final - 2012/0199 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. /* COM/2012/0407 final - 2012/0199 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Europos kultūros sostinės –
1985 m. pradėta vykdyti tarpvyriausybinė iniciatyva. Siekiant
padidinti iniciatyvos veiksmingumą, 1999 m. ji tapo oficialiu Europos
Sąjungos projektu. Buvo nustatyti nauji kriterijai ir atrankos tvarka,
parengtas chronologinis valstybių narių, kurių miestai
turėtų būti kultūros sostinėmis, sąrašas bei
suburta Europos nepriklausomų ekspertų grupė, kurios darbas – įvertinti
paraiškas (1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
Sprendimas Nr. 1419/1999/EB, nustatantis Bendrijos veiksmus dėl
Europos kultūros sostinės renginių 2005–2019 m.). Siekiant,
kad iniciatyva būtų dar veiksmingesnė ir būtų
skatinama miestų konkurencija bei pasiūlymų kokybė,
2006 m. taisyklės dar kartą atnaujintos. Jomis nustatyta
įvairių priemonių, kuriomis miestams padedama pasirengti
veiklai, įskaitant stebėsenos procesą (2006 m. spalio
24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1622/2006/EB, nustatantis
Bendrijos veiksmą dėl Europos kultūros sostinės
renginių 2007–2019 m.). Sprendimas Nr. 1622/2006/EB baigs galioti
2019 m. Šiuo metu varžytis dėl Europos kultūros sostinės
vardo miestai pradeda likus šešeriems metams iki kultūros sostinės
metų pradžios – taip jiems suteikiama pakankamai laiko pasirengti
kultūros sostinės veiklai. Todėl, siekiant užtikrinti
sklandų veiklos tęsimą 2020 m., 2013 m.
reikėtų priimti naują Europos kultūros sostinių
iniciatyvos tąsos teisinį pagrindą. 2. VERTINIMAS, KONSULTACIJOS SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS
DOKUMENTAS Komisija, rengdama pasiūlymą
dėl Europos kultūros sostinių po 2019 m., rėmėsi
pačia įvairiausia informacija. Nuo 2007 m. Komisija užtikrina kiekvienos
Europos kultūros sostinės išorės ir nepriklausomą
vertinimą. Jau įvertintos 2007–2010 m. kultūros
sostinės; šiuo metu vertinamos 2011 m. kultūros sostinės.
1995–2004 m. Europos kultūros sostinių išorės vertinimas
apibendrintas vienoje ataskaitoje. Komisija taip pat užsakė atrankos ir
stebėsenos procedūrų, nustatytų Sprendimu Nr. 1622/2006/EB,
vertinimą. Internetinės konsultacijos vyko
2010 m. spalio 27 d. – 2011 m. sausio 12 d.; gauta 212
atsakymų. Po konsultacijų, 2011 m. kovo 2 d. Briuselyje
surengtas viešas susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 200 žmonių,
įskaitant daug valdžios institucijų ir organizacijų
atstovų. Svarbų indėlį į
apmąstymus apie Europos kultūros sostinių iniciatyvos
ateitį užtikrino 2012 m. vasario mėn. Regionų komiteto
iniciatyva priimtas pranešimas ir 2010 m. kovo mėn. Briuselyje vykusi
konferencija Europos kultūros sostinių iniciatyvos dvidešimt
penktosioms metinėms paminėti, kurioje dalyvavo daugiau kaip 50
buvusių, esamų ir būsimų kultūros sostinių bei
paraiškas pateikusių miestų atstovai ir 500 dalyvių. Svarbu pabrėžti, kad vertinant sukaupti
faktai ir duomenys bei konsultacijų metu išreikšta nuomonė visais
svarbiausiais klausimais iš esmės atitiko vieni kitus. Tai leido Komisijai
padaryti kelias svarbias išvadas, kuriomis bus vadovaujamasi planuojant Europos
kultūros sostinių iniciatyvos ateitį. Iš esmės sutariama, kad kultūros
sostinių iniciatyva – labai sėkminga, ir plačiai pritarta
idėjai tęsti šią veiklą po 2019 m. Akivaizdu, kad tai
viena svarbiausių – tiek aprėptimi, tiek mastu – Europos
kultūrinių iniciatyvų. Europos kultūros sostinės – viena
žinomiausių ir prestižiškiausių ir veikiausiai viena iš labiausiai
piliečių vertinamų Sąjungos iniciatyvų. Jei veikiama apgalvotai, Europos kultūros
sostinių iniciatyva miestams gali suteikti daug naudos. Visų pirma
iniciatyva susijusi su kultūriniais renginiais, tačiau taip pat
gaunama nemenkos socialinės ir ekonominės naudos, ypač tais
atvejais, kai tai – ilgalaikės kultūra grindžiamo miesto ir regiono
vystymosi strategijos dalis. Reikėtų pabrėžti, kad nors
kultūros sostine kasmet tampa tik vienas atitinkamos valstybės
narės miestas, konkurencija atlieka svarbų vaidmenį skatinant
naujų ir veiksmingesnių politinių priemonių ir
strategijų plėtotę net tuose miestuose, kuriems nebuvo suteiktas
kultūros sostinės vardas. Vis dėlto būti Europos kultūros
sostine – nelengvas uždavinys. Vienerių metų kultūros programos
parengimas reikalauja daug jėgų, todėl kai kurioms kultūros
sostinėms šio vardo potencialą pavyko išnaudoti geriau nei kitoms.
Svarbiausias uždavinys ateityje – pasinaudoti dabartinės iniciatyvos privalumais
ir tuo pačiu metu padėti kiekvienai kultūros sostinei
visapusiškai išnaudoti šio vardo potencialą ir optimizuoti
kultūrinę, ekonominę ir socialinę naudą. Remdamasi vertinimų ir viešų
konsultacijų rezultatais, Komisija nustatė penkias pagrindines
problemas, su kuriomis susiduria miestai, rengdamiesi kultūros
sostinės veiklai: ·
Daugiausiai sunkumų iki šiol kėlė
nacionalinės ir vietos politikos poveikis biudžetui, kuris nuo paraiškos
pateikimo iki paskutinių etapų turėtų būti kiek
įmanoma stabilus, bei politinis poveikis kitiems veiklos organizavimo
aspektams. Politinė parama turi lemiamos svarbos, nes didžioji dalis
lėšų yra viešosios lėšos, o be jų miestas negali pateikti
patikimos paraiškos. Tačiau drauge iniciatyvos įgyvendintojams turi
būti užtikrinta meninė laisvė, kad būtų išlaikytas
iniciatyvos autentiškumas. ·
Iš vertinimų matyti, kad praeityje ne visos
kultūros sostinės tinkamai suvokė Europos aspektą,
kurį būtų buvę galima paviešinti labiau. ·
Keliems miestams nepavyko integruoti kultūros
sostinės veiklos į ilgalaikiškesnę strategiją, todėl
jiems buvo sunku užtikrinti vardo teikiamų galimybių
tęstinumą. ·
Vis dar trūksta pačių miestų
nustatytų vertinimo mechanizmų, o drauge ir pirminių
duomenų apie titulo poveikį. Todėl sunku lyginti skirtingų
kultūros sostinių veiklą ir dalytis patirtimi. ·
Galiausiai daugelio valstybių narių
vienas ar keli miestai jau yra buvę kultūros sostinėmis. Kai
kuriose valstybėse narėse realių kandidatų, kuriems
galėtų būti suteiktas Europos kultūros sostinės
vardas, skaičius yra nedidelis. Suteikus tokį vardą miestui,
neturinčiam reikiamų pajėgumų, gali būti padarytas
neigiamas poveikis, o silpnos kultūros sostinės ilgainiui
pakenktų Europos kultūros sostinės iniciatyvos prestižui ir
„prekės ženklui“. Remiantis šia informacija, svarstytos trys
Europos kultūros sostinių iniciatyvos plėtotės po
2019 m. galimybės: ·
1) tęsti veiklą vadovaujantis dabartiniam
sprendimui identišku teisiniu pagrindu, pridedant naują chronologinį
valstybių narių sąrašą; ·
2) nutraukti veiklą; ·
3) tęsti veiklą nustačius naują
teisinį pagrindą, kuriuo būtų sprendžiamos problemos,
susijusios su dabartinio sprendimo taikymu. Jei būtų pasirinkta
trečioji galimybė, būtų dvi alternatyvos: –
3a) pridedamas naujas chronologinis valstybių
narių sąrašas; –
3b) kultūros sostinės vardas suteikiamas
viešo konkurso tvarka. Vertintas visų galimybių
kultūrinis, ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis poveikis. Po to
nustatytas įvertintų galimybių eiliškumas pagal jų
veiksmingumą siekiant Europos kultūros sostinių iniciatyvos
tikslų, efektyvumą, sąnaudas ir administracinę naštą,
derėjimą su platesniais politiniais Sąjungos tikslais,
sinergiją ir kitų Sąjungos tikslų papildomumą bei
įvykdomumą. Palankiausiai įvertinta 3a galimybė,
t. y. naujas teisinis pagrindas ir chronologinis valstybių narių
sąrašas. Ši galimybė surinko daugiausiai taškų ir buvo
pasirinkta kaip tinkamiausia. Pagrindiniai vertinimo ir viešų
konsultacijų rezultatai bei tai, kaip buvo lyginamos galimybės,
apibendrinti prie šio pasiūlymo pridedamame Komisijos tarnybų
darbiniame dokumente. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Europos kultūros sostinių iniciatyva
grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsniu.
Šiame straipsnyje nustatyta, kad ES „prisideda prie valstybių narių
kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir
regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros
paveldą.“. Be to, Europos Sąjunga „veikia siekdama skatinti valstybes
nares bendradarbiauti“ kultūros srityje, „o prireikus – paremti ir
papildyti jų veiklą.“. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 291 straipsniu, pagal naująjį sprendimą,
atsižvelgdama į Europos nepriklausomų ekspertų grupės
rekomendacijas, Europos kultūros sostinės vardą oficialiai suteikti
turėtų Komisija. Pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo
principus. Europos kultūros sostinių iniciatyva ir toliau bus iš
esmės įgyvendinama vietos ir nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto iš
vertinimo ir viešų konsultacijų rezultatų matyti, kad
Sąjunga atlieka itin svarbų vaidmenį koordinuodama valstybių
narių veiklą ir užtikrindama bendrų, aiškių ir
skaidrių kriterijų taikymą, taip pat Europos kultūros
sostinių atrankos ir stebėsenos procedūras. Sąjunga taip
pat rems atrinktų miestų pasirengimo veiklą naudodamasi Europos
ekspertų grupės rekomendacijomis, padėdama miestams dalytis
gerąja patirtimi ir prisidėdama finansiškai – teikdama Melinos
Mercouri apdovanojimą. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Kaip ir Sprendimo Nr. 1622/2006/EB
atveju, Komisijos sprendimas nedaro tiesioginio poveikio biudžetui. Pasiūlymo
galiojimo laikotarpis sutaps su keliomis daugiametėmis finansinėmis
programomis. Pagal 2014–2020 m. finansinę programą finansiniai
Europos kultūros sostinių aspektai, įskaitant Melinos Mercouri
apdovanojimą, Europos ekspertų grupės išlaidas, taip pat Europos
lygmens veiklos viešinimo ir Komisijos žmogiškųjų išteklių,
reikalingų iniciatyvai paremti, išlaidas, yra integruoti į
programą „Kūrybiška Europa“. Po 2020 m. teisiniai ir finansiniai
Europos kultūros sostinių aspektai bus tiesiogiai susieti su
būsimomis daugiametėmis finansinėmis programomis ir drauge su
atitinkamomis Sąjungos kultūros rėmimo programomis. 5. SPRENDIMO SANTRAUKA Remiantis vertinimo ir viešų
konsultacijų rezultatais, pasiūlymas dėl Europos kultūros
sostinių po 2019 m. išlaikys tokius pačius ypatumus ir
struktūrą kaip iki šiol. ·
Kultūros sostinės vardas ir toliau bus
teikiamas pagal chronologinį valstybių narių sąrašą.
Tokia rotacinė sistema yra vienintelė sistema, užtikrinanti lygias
galimybes visoms valstybėms narėms turėti Europos kultūros
sostinę ir tolygų geografinį Europos kultūros sostinių
pasiskirstymą, taip pat Sąjungos galimybes pabrėžti Europos
kultūrų įvairovę bei visos Europos piliečių
galimybes sudalyvauti kultūros sostinės renginiuose arti jų
gyvenamosios vietos. ·
Kultūros sostinės vardą ir toliau
galės gauti tik miestai. Jiems ir toliau bus suteikta galimybė į
veiklą įtraukti regioną, kad renginiuose dalyvautų daugiau
žmonių ir būtų padidintas iniciatyvos poveikis, tačiau
patirtis rodo, kad aiški vieno miesto lyderystė yra esminis sėkmės
veiksnys. ·
Kultūros sostinės vardas ir toliau bus
teikiamas remiantis specialia metų kultūros programa, kad
būtų skatinamas stiprus Europos aspektas. ·
Paaiškėjo, kad dviejų etapų atrankos
procesas, kurį vykdo Europos nepriklausomų ekspertų grupė,
yra sąžiningas ir skaidrus, todėl jis bus taikomas ir toliau. Pagal
šį procesą tarp išankstinės ir galutinės atrankos miestai,
remdamiesi ekspertų grupės rekomendacijomis, gali patobulinti
paraiškas. ·
Kultūros sostinės vardas bus toliau
teikiamas vieneriems metams, kad būtų išlaikytas savitumas ir dideli
užmojai. Drauge, siekiant išspręsti su dabartiniu
sprendimu susijusias problemas ir padėti miestams kuo geriau išnaudoti
kultūros sostinės vardo teikiamą potencialą, siūlomi
keli patobulinimai. Pagrindinės naujojo teisinio pagrindo naujovės
išdėstytos toliau. ·
Nustatyti aiškesni kriterijai, kad miestams
kandidatams būtų lengviau jais vadovautis; be to, tie kriterijai
lengviau įvertinami, kad ekspertų grupei būtų
paprasčiau atrinkti ir stebėti miestus. Itin daug dėmesio skirta
siekiui optimizuoti iniciatyvos sverto poveikio ilgalaikių vietos
kultūra grindžiamo vystymosi strategijų potencialą, užtikrinti,
kad būtų atrenkami tik tie miestai, kurie yra pajėgūs
būti kultūros sostinėmis, paskatinti kultūros programų
Europos aspektą ir matomumą, užtikrinti kultūrinio ir meninio
turinio kokybę, skatinti gausų vietos gyventojų dalyvavimą
ir bandyti užtikrinti biudžeto stabilumą ir iniciatyvos
įgyvendintojų meninę laisvę. ·
Nustatytos griežtesnės Melinos Mercouri
apdovanojimo sąlygos. Be to, apdovanojimas bus teikiamas ne likus trims
mėnesiais iki kultūros sostinės metų pradžios, o šiems
metams įpusėjus – taip bus užtikrinama, kad miestai laikytųsi
įsipareigojimų, susijusių su finansavimu, programavimu ir
Sąjungos matomumu. ·
Pabrėžiama, kad Europos ekspertų
grupė neprivalo teikti teigiamos rekomendacijos, jei nei viena paraiška
neatitinka nustatytų kriterijų. ·
Papildomos miestų rėmimo parengiamuoju
etapu priemonės bus dar labiau sustiprintos miestui gavus kultūros
sostinės vardą – taip miestui užtikrinama tolesnė parama ir
gairės. Nustatyta, kad bus rengiamas papildomas posėdis
stebėsenos tikslais, ekspertų grupės narių vizitai į
miestus bus sistemingesni, taip pat bus sustiprintas buvusių, esamų
ir būsimų kultūros sostinių bei miestų kandidatų
dalijimasis patirtimi. ·
Nustatyti nauji miestų vertinimo reikalavimai,
kad būtų galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie
kultūros sostinės vardo poveikį ir gauta palyginamų
duomenų. ·
Galiausiai siūloma, kad po 2019 m.
iniciatyvoje galėtų dalyvauti ir šalių kandidačių bei
potencialių šalių kandidačių miestai, kaip kad buvo iki
2010 m. 2007 m. kultūros sostinės Sibiu ir 2010 m.
kultūros sostinės Stambulo pavyzdžiai rodo, kad iš to naudos gauna
tiek pačios šalys, tiek Sąjunga. 2012/0199 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai,
susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnio 5 dalies
pirmą įtrauką, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami
į Regionų komiteto nuomonę[1], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) Sutartimi dėl Europos
Sąjungos veikimo (SESV) siekiama glaudesnės Europos tautų
sąjungos, o Sąjungai pavedama, inter alia, prisidėti prie
valstybių narių kultūrų klestėjimo gerbiant jų
nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant
bendrą kultūros paveldą. Todėl Sąjunga prireikus remia
ir papildo valstybių narių veiklą, susijusią su Europos
tautų kultūros ir istorijos pažinimo ir sklaidos gerinimu; (2) Komisijos komunikate Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui
ir Regionų komitetui dėl Europos kultūros globalizuotame
pasaulyje darbotvarkės[2],
kurį Taryba patvirtino savo 2007 m. lapkričio 16 d.
rezoliucija dėl Europos kultūros darbotvarkės[3], nustatyti būsimos
Sąjungos veiklos kultūros srityje tikslai. Šia veikla
turėtų būti skatinama kultūrų įvairovė ir
kultūrų dialogas. Ja taip pat turėtų būti remiama
kultūra, kaip kūrybiškumo katalizatorius, įgyvendinant
ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, ir kaip
esminis Sąjungos tarptautinių santykių elementas; (3) 2006 m. spalio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1622/2006/EB buvo nustatyti Bendrijos
veiksmai dėl Europos kultūros sostinės renginių
2007–2019 m.[4]; (4) Europos kultūros
sostinių iniciatyvos vertinimas ir viešų konsultacijų dėl
iniciatyvos įgyvendinimo po 2019 m. rezultatai rodo, kad ši
iniciatyva palaipsniui tapo viena svarbiausių Europos kultūrinių
ir viena iš labiausiai piliečių vertinamų Sąjungos
iniciatyvų; (5) be pirminių Europos
kultūros sostinių iniciatyvos tikslų – pabrėžti Europos
kultūrų turtingumą ir įvairovę bei jų bendrus
bruožus ir skatinti didesnį Europos piliečių savitarpio
supratimą, miestams, kuriems suteiktas Europos kultūros sostinės
vardas, vis svarbesnis darėsi naujas matmuo – sverto poveikis skatinant
miesto vystymąsi apskritai; (6) šie tikslai visapusiškai
atitinka programos „Kūrybiška Europa“[5]
tikslus, kuriais siekiama skatinti Europos kultūrų ir kalbų
įvairovę, didinti kultūros ir kūrybos sektorių
konkurencingumą ir drauge remti pažangų, tvarų ir
integracinį augimą; (7) iš vertinimo ir viešų
konsultacijų rezultatų matyti, kad Europos kultūros
sostinių iniciatyva gali suteikti daug potencialios naudos, jei veikla
planuojama apgalvotai. Visų pirma tai ir toliau bus kultūrinė
iniciatyva, tačiau taip pat gali būti gaunama nemenkos
socialinės ir ekonominės naudos, ypač tais atvejais, kai tai –
ilgalaikės kultūra grindžiamo miesto vystymosi strategijos dalis; (8) būti Europos
kultūros sostine – nelengvas uždavinys. Vienerių metų
kultūros programos parengimas reikalauja daug išteklių, todėl
kai kurioms kultūros sostinėms potencialą pavyko išnaudoti
geriau nei kitoms. Taigi reikėtų stiprinti veiklą, kuria visiems
miestams būtų padedama kuo geriau išnaudoti vardo potencialą; (9) kultūros sostinės
vardą ir toliau galės gauti tik miestai, tačiau kad renginiuose
dalyvautų daugiau žmonių ir būtų padidintas iniciatyvos
poveikis, miestams ir toliau bus suteikta galimybė į veiklą
įtraukti regioną; (10) kultūros sostinės
vardas ir toliau bus skiriamas remiantis specialia metų Europos
kultūros sostinės programa, kurioje turėtų būti
pabrėžiamas stiprus Europos aspektas, tačiau ši programa turės
būti integruota į ilgalaikiškesnę strategiją; (11) nustatyta, kad dviejų
etapų atrankos procesas, kuris yra grindžiamas chronologiniu valstybių
narių sąrašu ir kurį vykdo Europos nepriklausomų
ekspertų grupė, yra sąžiningas ir skaidrus. Miestai, remdamiesi
ekspertų grupės rekomendacijomis, gali tarp išankstinės ir
galutinės atrankos patobulinti paraiškas ir užtikrinamas tolygus
kultūros sostinių pasiskirstymas visose valstybėse narėse; (12) atrankos kriterijai
turėtų būti aiškesni, kad miestams kandidatams būtų
lengviau jais vadovautis, ir lengviau įvertinami, kad ekspertų grupei
būtų lengviau atrinkti ir stebėti miestus. Jais visų pirma
turėtų būti stiprinamas vardo teikiamų galimybių
tęstinumas, o vardas suteikiamas tiems miestams, kurie yra parengę
ilgalaikę kultūros politikos strategiją; (13) parengiamasis etapas nuo
kultūros sostinės vardo suteikimo iki pačių kultūros
sostinės metų yra ypatingai svarbus užtikrinant Europos kultūros
sostinės iniciatyvos sėkmę. Suinteresuotosios šalys iš
esmės sutaria, kad papildomos priemonės, nustatytos Sprendimu
Nr. 1622/2006/EB, miestams yra labai vertingos. Šias priemones
reikėtų toliau plėtoti visų pirma rengiant dažnesnius
posėdžius stebėsenos tikslais ir ekspertų grupės vizitus
į miestus, taip pat stiprinant buvusių, esamų ir
būsimų kultūros sostinių bei miestų kandidatų
dalijimąsi patirtimi; (14) Melinos Mercouri apdovanojimas
įgijo didelę simbolinę vertę, kuri yra gerokai
svarbesnė už Komisijos skiriamą faktinę sumą. Siekiant
užtikrinti, kad miestai, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas,
laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų, reikėtų
nustatyti griežtesnes ir aiškesnes apdovanojimo išmokėjimo sąlygas; (15) svarbu, kad miestai visoje
komunikacinėje medžiagoje aiškiai nurodytų, kad Europos kultūros
sostinės yra Sąjungos iniciatyva; (16) iš Komisijos atlikto
buvusių Europos kultūros sostinių veiklos vertinimo
pirminių duomenų apie vardo poveikį negauta; jis grindžiamas
vietos lygmeniu surinktais duomenimis. Todėl svarbiausi vertinimo proceso
dalyviai turėtų būti patys miestai ir jie patys turėtų
nustatyti veiksmingus vertinimo mechanizmus; (17) 2007 m. kultūros
sostinės Sibiu, 2010 m. kultūros sostinės Stambulo ir
kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad šalių kandidačių
dalyvavimas gali išryškinti bendrus Europos kultūrų aspektus ir taip
priartinti šias šalis prie Sąjungos. Todėl po 2019 m. iniciatyvoje
turėtų būti kviečiamos dalyvauti ir šalys kandidatės bei
potencialios šalys kandidatės; (18) siekiant užtikrinti vienodas
šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas ir visų pirma Europos
kultūros sostinės vardo suteikimo nuostatas, įgyvendinimo
įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai; (19) Sprendimas Nr. 1622/2006/EB
turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu. Minėto
sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos visoms Europos
kultūros sostinėms iki 2019 m., kurioms jau yra suteiktas šis
vardas arba jis yra suteikiamas šiuo metu; (20) kadangi šio sprendimo tikslų
valstybės narės negali deramai pasiekti dėl poreikio visų
pirma nustatyti naujus, bendrus, aiškius ir skaidrius Europos kultūros
sostinių atrankos ir stebėsenos kriterijus bei procedūras ir
gerai koordinuoti valstybių narių veiklą, ir kadangi tų
tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga
gali priimti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5
straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame pačiame
straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu
neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Dalykas
Sprendimu nustatomi Sąjungos veiksmai,
susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. 2 straipsnis Tikslai 1. Bendrieji veiklos tikslai
yra: a) saugoti ir skatinti Europos
kultūrų įvairovę ir pabrėžti bendrus jų bruožus; b) stiprinti kultūros indėlį
į ilgalaikį miestų vystymąsi. 2. Konkretieji veiklos tikslai
yra: a) didinti kultūros miestuose
pasiūlą, įvairovę ir Europos aspektą, įskaitant
tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis; b) plėtoti prieigos prie kultūros
galimybes ir dalyvavimą; c) didinti kultūros sektoriaus
pajėgumus ir stiprinti jo sąsajas su kitais sektoriais; d) kultūros priemonėmis didinti
tarptautinį miestų žinomumą. 3 straipsnis Galimybė
dalyvauti veikloje 1. Valstybių narių
miestams suteikiama teisė vieneriems metams gauti Europos kultūros
sostinės vardą pagal priede nustatytą tvarką. Kultūros sostinės vardas suteikiamas ne
daugiau kaip vienam valstybės narės miestui pagal priede
pateiktą sąrašą. 2. Jei priėmus šį
sprendimą į Sąjungą įstoja daugiau šalių, priede
pateiktas sąrašas atitinkamai atnaujinamas. Naujų valstybių
narių miestams suteikiama teisė vieneriems metams gauti Europos
kultūros sostinės vardą vadovaujantis tokiomis pačiomis
taisyklėmis ir tvarka, kokios taikomos kitoms valstybėms narėms. Varžytis dėl kultūros sostinės
vardo pradedama likus šešeriems metams iki kultūros sostinės metų
– taip miestams suteikiama pakankamai laiko pasirengti veiklai, todėl
sąrašas neatnaujinamas, jei šalis į Sąjungą įstoja po
2026 m. gruodžio 31 d. Jei, vadovaujantis 3 dalyje nustatytomis šalims
kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms taikomomis
taisyklėmis ir tvarka, stojančiosios šalies miestui jau suteiktas
Europos kultūros sostinės vardas 2020–2033 m., sąrašas
neatnaujinamas. 3. Šalių
kandidačių bei potencialių šalių kandidačių
miestams suteikiama galimybė teikti paraišką Europos kultūros
sostinės vardui gauti dalyvaujant viešame konkurse, rengiamame kas trejus
metus drauge su konkursais dviejose valstybėse narėse, pagal priede
nustatytą eilės tvarką. Konkrečios šalių kandidačių
bei potencialių šalių kandidačių miestų nuostatos
išdėstytos 10 straipsnyje. 4 straipsnis Paraiškos 1. Konkurse dėl Europos
kultūros sostinės vardo dalyvauja tik miestai. Miestai kandidatai
į veiklą gali įtraukti ir savo regioną. Tačiau
paraiška teikiama vieno miesto vardu; jeigu miestas bus atrinktas,
kultūros sostinės vardas bus suteiktas būtent jam. 2. Atsižvelgdama į
5 straipsnyje nustatytus kriterijus, Komisija parengia bendrą
paraiškos formą, kurią naudoja visi miestai kandidatai. 3. Visos paraiškos grindžiamos
kultūros programa, kurioje pabrėžiamas stiprus Europos aspektas. Tai
vienerių metų trukmės programa, parengta specialiai Europos
kultūros sostinės vardui gauti, vadovaujantis 5 straipsnyje
nustatytais kriterijais. Ši programa turi būti integruota į
ilgalaikę miesto kultūrinio vystymosi strategiją. 5 straipsnis Kriterijai Paraiškos vertinamos pagal šešių
kategorijų kriterijus: strategijos ilgalaikiškumas, įgyvendinimo
pajėgumai, kultūrinis ir meninis turinys, Europos aspektas,
aprėptis ir valdymas. 1. Vertinant strategijos
ilgalaikiškumą, atsižvelgiama į šiuos veiksnius: a) paraiškos pateikimo metu galiojanti
miesto kultūrinio vystymosi strategija, įskaitant kultūros
valdymo planus, ir kultūrinės veiklos tąsa kultūros
sostinės metams pasibaigus; b) kultūros sektoriaus
pajėgumų didinimo planai; c) ilgalaikių miesto kultūros
sektoriaus ir ekonominio bei socialinio sektorių sąsajų
stiprinimo planai; d) numatomas ilgalaikis kultūrinis,
socialinis ir ekonominis kultūros sostinės vardo poveikis miestui; e) kultūros sostinės vardo
poveikio stebėsenos ir vertinimo planai. 2. Įgyvendinimo
pajėgumai vertinami pagal miestų kandidatų įrodymus, kad: a) paraišką remia visos politinės
partijos; b) miestas turi ar turės
adekvačią ir perspektyvią infrastruktūrą kultūros
sostinės veiklai vykdyti. 3. Vertinant kultūrinį
ir meninį turinį, atsižvelgiama į šiuos veiksnius: a) aiški ir nuosekli kultūros
sostinės metų kultūros programos meninė vizija; b) vietos menininkų ir kultūros
organizacijų įtraukimas į kultūros programos rengimo ir
įgyvendinimo veiklą; c) veiklos pasiūla ir įvairovė
ir jos bendra meninė kokybė; d) gebėjimas derinti vietos
kultūros paveldą ir tradicines meno formas su nauja, novatoriška ir
eksperimentine kultūros raiška. 4. Vertinant Europos
aspektą, atsižvelgiama į šiuos veiksnius: a) veiklos, kuria skatinama Europos
kultūrų įvairovė, aprėptis ir kokybė; b) veiklos, kuria pabrėžiami bendri
Europos kultūrų, paveldo ir istorijos aspektai bei Europos
integracija, aprėptis ir kokybė; c) veiklos, kuria populiarinami Europos
menininkai, bendradarbiaujama su įvairių šalių kultūros
veiklos vykdytojais ar miestais, plėtojama tarptautinė
partnerystė, aprėptis ir kokybė; d) Europos plačiosios visuomenės
dėmesio pritraukimo strategija. 5. Vertinant aprėptį,
atsižvelgiama į šiuos veiksnius: a) vietos gyventojų ir pilietinės
visuomenės įsitraukimas rengiant paraišką ir įgyvendinant
Europos kultūros sostinės veiklą; b) naujos ir tvarios galimybės lankytis
ir dalyvauti kultūros renginiuose ir veikloje įvairioms
piliečių grupėms, visų pirma jaunimui ir socialiai
atskirtų ir palankių sąlygų neturintiems asmenims,
įskaitant mažumų atstovus. Jei įmanoma, itin daug dėmesio
reikėtų skirti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus
asmenų dalyvavimui; c) bendra auditorijos formavimo strategija,
visų pirma sąsajos su švietimu ir mokyklų dalyvavimas. 6. Vertinant valdymą,
atsižvelgiama į šiuos veiksnius: a) siūlomo biudžeto pagrįstumas.
Į biudžetą turi būti įtrauktos parengiamojo etapo,
pačių kultūros sostinės metų veiklos ir su veiklos
tąsa susijusios lėšos; b) numatyta Europos kultūros
sostinės veiklos valdymo struktūra ir įgyvendintojai; c) meno vadovo skyrimo tvarka ir jo veiklos
sritis; d) išsami komunikacijos strategija, kurioje
pabrėžiama, kad Europos kultūros sostinės yra Sąjungos
iniciatyva. 6 straipsnis Europos
ekspertų grupė 1. Suburiama Europos
nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – Europos ekspertų
grupė), kuri vykdys atrankos ir stebėsenos procedūras. 2. Europos ekspertų
grupę sudaro 10 narių. Jie yra Sąjungos piliečiai. Jie
yra nepriklausomi ekspertai, turintys pakankamai patirties ir kompetencijos
kultūros sektoriuje, miestų kultūrinio vystymosi srityje ar
Europos kultūros sostinių veiklos organizavimo srityje. Be to, darbui
Europos ekspertų grupėje jie turi skirti tam tikrą
skaičių darbo dienų per metus. Paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą,
Komisija iš anksto atrenka potencialius ekspertų grupės narius.
Vėliau Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija iš atrinktųjų
pasirenka po tris ekspertus ir paskiria juos pagal savo nustatytą
tvarką. Regionų komitetas pasirenka vieną ekspertą ir paskiria
jį pagal savo tvarką. Kiekviena institucija ir įstaiga siekia
užtikrinti, kad skiriamų ekspertų kompetencija kuo geriau viena
kitą papildytų ir kad tie ekspertai būtų parinkti
užtikrinant tolygų geografinį pasiskirstymą. Europos ekspertų grupė skiria savo
pirmininką. 3. Europos ekspertų
grupės nariai skiriami trejiems metams. Tačiau, nukrypstant nuo šio
straipsnio, pirmosios pagal šį sprendimą suburiamos ekspertų
grupės atveju Europos Parlamentas skiria tris ekspertus trejiems metams, Taryba
– vieneriems metams, Komisija – dvejiems metams, o Regionų komitetas
skiria vieną ekspertą vieneriems metams, taip siekiant užtikrinti
palaipsnį ekspertų grupės narių pakeitimą ir išvengti
patirties ir žinių praradimo, kuris atsirastų, jei visi grupės
nariai būtų pakeisti vienu kartu. 4. Europos ekspertų
grupės nariai praneša apie bet kokį su konkrečiu miestu
kandidatu susijusį faktinį arba potencialų interesų
konfliktą. Jeigu grupės narys praneša apie tokį konfliktą
arba jeigu toks konfliktas išaiškėja, grupės narys nedalyvauja
atitinkamos valstybės narės arba, atitinkamai, šalių
kandidačių ir potencialių šalių kandidačių
miestų atrankoje. Atitinkamas grupės narys nėra pakeičiamas
kitu ir atranką vykdo likusieji Europos ekspertų grupės nariai. 5. Visos Europos ekspertų
grupės ataskaitos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje. 7 straipsnis Paraiškų
teikimas valstybėse narėse 1. Už savo miestų atrankos
organizavimą, vadovaujantis priede nustatyta tvarka, atsako pačios
valstybės narės. 2. Valstybės narės,
likus šešeriems metams iki kultūros sostinės metų pradžios,
skelbia kvietimą teikti paraiškas. Visuose kvietimuose teikti paraiškas, skirtuose
kultūros sostinės vardo siekiantiems miestams kandidatams, naudojama
bendra paraiškos forma, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje. Paraiškų pagal kiekvieną kvietimą
teikti paraiškas galutinė pateikimo data yra dešimt mėnesių nuo
kvietimo paskelbimo dienos. 3. Atitinkama valstybė
narė apie paraiškas praneša Komisijai. 8 straipsnis Išankstinė
atranka valstybėse narėse 1. Kiekviena atitinkama
valstybė narė likus penkeriems metams iki kultūros sostinės
metų sušaukia Europos ekspertų grupę į išankstinės
atrankos posėdį, kuriame dalyvauja ir miestai kandidatai. 2. Europos ekspertų
grupė vertina paraiškas vadovaudamasi 5 straipsnyje nustatytais
kriterijais. Grupė sutaria dėl galutinio miestų kandidatų,
kuriuos reikia toliau svarstyti, sąrašo ir parengia ataskaitą apie
visų miestų kandidatų paraiškas bei rekomendacijas į
galutinį sąrašą patekusiems miestams kandidatams. 3. Europos ekspertų
grupė pateikia ataskaitą atitinkamai valstybei narei ir Komisijai.
Kiekviena atitinkama valstybė narė, remdamasi Europos ekspertų
grupės ataskaita, oficialiai patvirtina galutinį sąrašą. 9 straipsnis Atranka
valstybėse narėse 1. Į galutinį
sąrašą įtraukti miestai kandidatai baigia pildyti paraiškas,
vadovaudamiesi kriterijais ir išankstinės atrankos etapu Europos
ekspertų grupės parengtomis rekomendacijomis, ir perduoda paraiškas
atitinkamoms valstybėms narėms, kurios perduoda jas Komisijai. 2. Kiekviena atitinkama
valstybė narė praėjus devyniems mėnesiams po
išankstinės atrankos posėdžio sušaukia Europos ekspertų
grupę į galutinės atrankos posėdį, kuriame dalyvauja
ir į galutinį sąrašą įtraukti miestai kandidatai. 3. Europos ekspertų
grupė vertina užpildytas paraiškas. 4. Europos ekspertų
grupė parengia paraiškų vertinimo ataskaitą ir pateikia
rekomendaciją dėl vieno atitinkamos valstybės narės miesto
nominavimo Europos kultūros sostine. Tačiau jei kriterijų
neatitinka nei vienas miestas kandidatas, Europos ekspertų grupė gali
rekomenduoti tais metais kultūros sostinės vardo nesuteikti nei
vienam miestui. Ataskaitoje taip pat pateikiama rekomendacijų
atitinkamam miestui dėl pažangos, kurią reikia padaryti iki
kultūros sostinės metų pradžios. Ataskaita pateikiama atitinkamai valstybei narei
ir Komisijai. Ji taip pat skelbiama Komisijos interneto svetainėje. 10 straipsnis Nuostatos
dėl šalių kandidačių ir potencialių šalių
kandidačių 1. Už šalių
kandidačių ir potencialių šalių kandidačių
miestų atrankos organizavimą atsako Komisija. 2. Komisija, likus šešeriems
metams iki kultūros sostinės metų pradžios, Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia kvietimą teikti
paraiškas. Šis kvietimas skiriamas šalių kandidačių ir
potencialių šalių kandidačių, kurios kvietimo paskelbimo
dieną dalyvauja programoje „Kūrybiška Europa“ arba paskesnėse
Sąjungos kultūros rėmimo programose, miestams. Tačiau, kad būtų laikomasi
tokių pačių sąlygų, kokios nustatytos valstybių
narių miestams, kiekvienam šalių kandidačių ir
potencialių šalių kandidačių miestui 2020–2033 m.
leidžiama dalyvauti tik viename konkurse, o miestui, jau dalyvavusiam tokiame
konkurse, nesuteikiama galimybė tuo pačiu laikotarpiu dalyvauti
tolesniuose konkursuose šaliai tapus valstybe nare pagal 3 straipsnio 2 dalies
nuostatas. Be to, kad būtų laikomasi tokių
pačių sąlygų, kokios nustatytos valstybių narių
miestams, kiekvienai šaliai kandidatei ir potencialiai šaliai kandidatei
2020–2033 m. teisė gauti kultūros sostinės vardą
suteikiama tik vieną kartą. Todėl toms šalims, kurių
miestas jau yra gavęs kultūros sostinės vardą, nesuteikiama
teisė dalyvauti tolesniuose konkursuose tuo pačiu laikotarpiu. 3. Šalims kandidatėms ir
potencialioms šalims kandidatėms taikomos 4 straipsnyje nustatytos
sąlygos ir 5 straipsnyje nustatyti kriterijai. 4. Išankstinę miestų
atranką likus penkeriems metams iki kultūros sostinės metų
pradžios vykdo Europos ekspertų grupė, remdamasi tik tam tikros
formos rašytinėmis paraiškomis, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.
Miestų kandidatų posėdis nerengiamas. Europos ekspertų grupė vertina paraiškas
vadovaudamasi nustatytais kriterijais. Grupė sutaria dėl galutinio
miestų kandidatų, kuriuos reikia toliau svarstyti, sąrašo ir
parengia ataskaitą apie visų miestų kandidatų paraiškas bei
rekomendacijas į galutinį sąrašą įtrauktiems miestams
kandidatams. Ataskaita pateikiama Komisijai ir paskelbiama Komisijos interneto
svetainėje. 5. Į galutinį
sąrašą įtraukti miestai kandidatai baigia pildyti paraiškas,
vadovaudamiesi kriterijais ir išankstinės atrankos etapu parengtomis
rekomendacijomis, ir perduoda jas Komisijai. Praėjus devyniems mėnesiams po
išankstinės atrankos posėdžio, Komisija sušaukia Europos
ekspertų grupę į galutinės atrankos posėdį
Briuselyje, kuriame dalyvauja ir į galutinį sąrašą
įtraukti miestai. Europos ekspertų grupė vertina
užpildytas paraiškas. Ji parengia į galutinį sąrašą
įtrauktų miestų kandidatų paraiškų vertinimo
ataskaitą ir pateikia rekomendaciją dėl ne daugiau kaip vieno
šalies kandidatės ar potencialios šalies kandidatės miesto nominavimo
Europos kultūros sostine. Tačiau jei kriterijų neatitinka nei
vienas miestas kandidatas, Europos ekspertų grupė gali rekomenduoti
tais metais kultūros sostinės vardo nesuteikti nei vienam miestui. Ataskaitoje taip pat pateikiama rekomendacijų
atitinkamam miestui dėl pažangos, kurią reikia padaryti, ir
pasirengimo kultūros sostinės metų veiklai. Ataskaita perduodama Komisijai ir paskelbiama
Komisijos interneto svetainėje. 11 straipsnis Vardo
suteikimas Komisija, taikydama įgyvendinimo aktus ir
vadovaudamasi Europos ekspertų grupės rekomendacijomis, oficialiai
suteikia Europos kultūros sostinės vardą. Komisija apie
kultūros sostinės vardo suteikimą informuoja Europos
Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą. 12 straipsnis Miestų,
kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas, bendradarbiavimas 1. Miestai, kuriems tais
pačiais metais buvo suteiktas Europos kultūros sostinės vardas,
siekia plėtoti savo kultūros programų sąsajas. 2. Bendradarbiavimas vertinamas
atliekant stebėseną, kaip nustatyta 13 straipsnyje. 13 straipsnis Stebėsena 1. Europos ekspertų
grupė stebi Europos kultūros sostinių pasirengimą ir nuo
vardo suteikimo iki kultūros sostinės metų pradžios teikia
miestams paramą ir gaires. 2. Šiuo tikslu Komisija sušaukia
Europos ekspertų grupę ir atitinkamus miestus į tris
posėdžius: pirmasis vyksta likus trejiems metams iki kultūros
sostinės metų pradžios, antrasis – likus aštuoniolikai
mėnesių iki kultūros sostinės metų pradžios, o
trečiasis – likus dviem mėnesiams iki kultūros sostinės
metų pradžios. Atitinkama valstybė narė ar šalis gali nominuoti
stebėtoją, kuris dalyvautų šiuose posėdžiuose. Likus šešioms savaitėms iki kiekvieno
posėdžio miestai pateikia Komisijai pažangos ataskaitas. Posėdžiuose Europos ekspertų grupė
vertina miestų pasirengimą ir pataria jiems, kad miestai
galėtų parengti kokybiškas programas ir veiksmingas strategijas.
Ekspertų grupė itin daug dėmesio skiria rekomendacijoms,
pateikiamoms atrankos ataskaitoje ir ankstesnėse stebėsenos
ataskaitose. 3. Po kiekvieno posėdžio
Europos ekspertų grupė parengia ataskaitą apie pasirengimą
ir veiksmus, kurių reikėtų imtis. Stebėsenos ataskaitos perduodamos Komisijai
ir atitinkamiems miestams ir valstybėms narėms ar šalims. Jos taip
pat skelbiamos Komisijos interneto svetainėje. 4. Prireikus Komisija gali
surengti ne tik posėdžius stebėsenos tikslais, bet ir Europos
ekspertų grupės narių vizitus į miestus, kuriems suteiktas
kultūros sostinės vardas. 14 straipsnis Apdovanojimas 1. Šio sprendimo galiojimo
laikotarpis sutaps su kelių daugiamečių finansinių
programų laikotarpiais. Kiekvienos iš šių daugiamečių
finansinių programų atveju Komisija analizuoja galimybę
miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas, teikti
piniginį Melinos Mercouri vardo apdovanojimą. Teisiniai ir
finansiniai apdovanojimo aspektai įgyvendinami pagal atitinkamas
Sąjungos kultūros rėmimo programas. 2. Jeigu tenkinamos 1 dalyje
nustatytos sąlygos ir miestui, kuriam suteiktas kultūros
sostinės vardas, teikiamas Melinos Mercouri apdovanojimas, jis išmokamas
ne vėliau kaip iki kultūros sostinės metų birželio
mėn. pabaigos, su sąlyga, kad miestas laikosi
įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką, ir kad buvo
įgyvendintos visos Europos ekspertų grupės atrankos ir
stebėsenos ataskaitose pateiktos rekomendacijos. Laikoma, kad miestas, kuriam suteiktas
kultūros sostinės vardas, įvykdė teikiant paraišką
prisiimtus įsipareigojimus, jeigu nuo paraiškos teikimo iki kultūros
sostinės metų nepadaryta reikšmingų programos ir strategijos
pakeitimų, visų pirma: a) nuo kultūros sostinės vardo
suteikimo iki kultūros sostinės metų pradžios biudžetas nebuvo
pakeistas; b) buvo užtikrinta iniciatyvos
įgyvendintojų meninė laisvė; c) galutinėje kultūros programos
versijoje išliko pakankamai stiprus Europos aspektas; d) miesto komunikacijos strategijoje ir
komunikacinėje medžiagoje aiškiai nurodyta, kad Europos kultūros
sostinės yra Sąjungos iniciatyva; e) vykdomi kultūros sostinės vardo
poveikio stebėsenos ir vertinimo planai. 15 straipsnis Praktiniai
aspektai Komisija visų pirma: a) užtikrina bendrą veiklos
nuoseklumą; b) užtikrina valstybių narių ir
Europos ekspertų grupės veiklos koordinavimą; c) atsižvelgdama į tikslus ir
kriterijus ir glaudžiai bendradarbiaudama su Europos ekspertų grupe,
nustato atrankos bei stebėsenos procedūrų gaires; d) remia Europos ekspertų grupę; e) skelbia atitinkamą informaciją
ir prisideda prie Europos lygmens veiklos viešinimo; f) skatina buvusių, esamų ir
būsimų kultūros sostinių bei miestų kandidatų
dalijimąsi patirtimi. 16 straipsnis Vertinimas 1. Už Europos kultūros
sostinės veiklos rezultatų vertinimą atsako atitinkamas miestas.
Komisija miestams nustato bendras gaires ir
rodiklius, grindžiamus veiklos tikslais ir kriterijais, kad būtų
užtikrintas vertinimo nuoseklumas. Miestai vertinimo ataskaitas Komisijai
nusiunčia ne vėliau kaip iki metų, einančių po
kultūros sostinės metų, spalio 31 d. Komisija paskelbia
šias ataskaitas. 2. Be miestų vertinimo,
Komisija užtikrina reguliarų išorės ir nepriklausomą Europos
kultūros sostinių rezultatų vertinimą. Komisijos
vertinimuose itin daug dėmesio skiriama visų buvusių
kultūros sostinių sąsajoms su europiniu kontekstu, kad
būsimos kultūros sostinės ir kiti Europos miestai
galėtų lyginti ir mokytis iš klaidų. Šiais išorės ir nepriklausomais vertinimais
taip pat vertinama Europos kultūros sostinių iniciatyva apskritai,
įskaitant veiklos vykdymo procesų veiksmingumą, veiklos
poveikį ir tobulinimo galimybes. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir
Regionų komitetui: a) pirmą tarpinę vertinimo
ataskaitą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.; b) antrą tarpinę vertinimo
ataskaitą ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d.; c) ex post vertinimo ataskaitą
ne vėliau kaip 2034 m. gruodžio 31 d. 17 straipsnis Panaikinimas
ir pereinamojo laikotarpio nuostatos Sprendimas Nr. 1622/2006/EB panaikinamas.
Tačiau jis toliau taikomas tiems miestams, kuriems jau suteiktas arba yra
suteikiamas 2012–2019 m. Europos kultūros sostinės vardas. 18 straipsnis Šis sprendimas
įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas PRIEDAS Teisės
nominuoti miestą Europos kultūros sostine chronologinė tvarka 2020 || Kroatija[6] || Airija || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė 2021 || Rumunija || Graikija || …[7] 2022 || Lietuva || Liuksemburgas || 2023 || Vengrija || Jungtinė Karalystė || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė 2024 || Estija || Austrija || 2025 || Slovėnija || Vokietija || 2026 || Slovakija || Suomija || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė 2027 || Latvija || Portugalija || 2028 || Čekija || Prancūzija || 2029 || Lenkija || Švedija || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė 2030 || Kipras || Belgija || 2031 || Malta || Ispanija || 2032 || Bulgarija || Danija || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė 2033 || Nyderlandai || Italija || [1] OL C , , p. . [2] COM(2007) 242 galutinis. [3] OL C 287, 2007 11 29, p. 1. [4] OL L 304, 2006 11 3, p. 1. [5] COM(2011) 785 final. [6] Jeigu taps valstybe nare 2013 m. [7] Trečioji šios lentelės skiltis bus atnaujinta,
jei priėmus šį sprendimą į Sąjungą įstos
daugiau šalių. Turi būti laikomasi jų stojimo tvarkos. Nuo
įstojimo dienos iki kultūros sostinės metų pradžios turi
praeiti ne mažiau kaip šešeri metai, kad miestams būtų suteikta
pakankamai laiko pasirengti atrankos ir stebėsenos procedūroms. Tais
pačiais metais negali būti daugiau kaip trijų Europos
kultūros sostinių. Jeigu tą pačią dieną į
Sąjungą įstoja dvi ar daugiau šalių ir atitinkamoms šalims
nepavyksta susitarti dėl dalyvavimo eiliškumo, Taryba surengia burtų
traukimą.