Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012PC0407

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.

/* COM/2012/0407 final - 2012/0199 (COD) */

52012PC0407

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. /* COM/2012/0407 final - 2012/0199 (COD) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos kultūros sostinės – 1985 m. pradėta vykdyti tarpvyriausybinė iniciatyva. Siekiant padidinti iniciatyvos veiksmingumą, 1999 m. ji tapo oficialiu Europos Sąjungos projektu. Buvo nustatyti nauji kriterijai ir atrankos tvarka, parengtas chronologinis valstybių narių, kurių miestai turėtų būti kultūros sostinėmis, sąrašas bei suburta Europos nepriklausomų ekspertų grupė, kurios darbas – įvertinti paraiškas (1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimas Nr. 1419/1999/EB, nustatantis Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005–2019 m.). Siekiant, kad iniciatyva būtų dar veiksmingesnė ir būtų skatinama miestų konkurencija bei pasiūlymų kokybė, 2006 m. taisyklės dar kartą atnaujintos. Jomis nustatyta įvairių priemonių, kuriomis miestams padedama pasirengti veiklai, įskaitant stebėsenos procesą (2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1622/2006/EB, nustatantis Bendrijos veiksmą dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m.).

Sprendimas Nr. 1622/2006/EB baigs galioti 2019 m. Šiuo metu varžytis dėl Europos kultūros sostinės vardo miestai pradeda likus šešeriems metams iki kultūros sostinės metų pradžios – taip jiems suteikiama pakankamai laiko pasirengti kultūros sostinės veiklai. Todėl, siekiant užtikrinti sklandų veiklos tęsimą 2020 m., 2013 m. reikėtų priimti naują Europos kultūros sostinių iniciatyvos tąsos teisinį pagrindą.

2.           VERTINIMAS, KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

Komisija, rengdama pasiūlymą dėl Europos kultūros sostinių po 2019 m., rėmėsi pačia įvairiausia informacija.

Nuo 2007 m. Komisija užtikrina kiekvienos Europos kultūros sostinės išorės ir nepriklausomą vertinimą. Jau įvertintos 2007–2010 m. kultūros sostinės; šiuo metu vertinamos 2011 m. kultūros sostinės. 1995–2004 m. Europos kultūros sostinių išorės vertinimas apibendrintas vienoje ataskaitoje. Komisija taip pat užsakė atrankos ir stebėsenos procedūrų, nustatytų Sprendimu Nr. 1622/2006/EB, vertinimą.

Internetinės konsultacijos vyko 2010 m. spalio 27 d. – 2011 m. sausio 12 d.; gauta 212 atsakymų. Po konsultacijų, 2011 m. kovo 2 d. Briuselyje surengtas viešas susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 200 žmonių, įskaitant daug valdžios institucijų ir organizacijų atstovų.

Svarbų indėlį į apmąstymus apie Europos kultūros sostinių iniciatyvos ateitį užtikrino 2012 m. vasario mėn. Regionų komiteto iniciatyva priimtas pranešimas ir 2010 m. kovo mėn. Briuselyje vykusi konferencija Europos kultūros sostinių iniciatyvos dvidešimt penktosioms metinėms paminėti, kurioje dalyvavo daugiau kaip 50 buvusių, esamų ir būsimų kultūros sostinių bei paraiškas pateikusių miestų atstovai ir 500 dalyvių.

Svarbu pabrėžti, kad vertinant sukaupti faktai ir duomenys bei konsultacijų metu išreikšta nuomonė visais svarbiausiais klausimais iš esmės atitiko vieni kitus. Tai leido Komisijai padaryti kelias svarbias išvadas, kuriomis bus vadovaujamasi planuojant Europos kultūros sostinių iniciatyvos ateitį.

Iš esmės sutariama, kad kultūros sostinių iniciatyva – labai sėkminga, ir plačiai pritarta idėjai tęsti šią veiklą po 2019 m. Akivaizdu, kad tai viena svarbiausių – tiek aprėptimi, tiek mastu – Europos kultūrinių iniciatyvų. Europos kultūros sostinės – viena žinomiausių ir prestižiškiausių ir veikiausiai viena iš labiausiai piliečių vertinamų Sąjungos iniciatyvų.

Jei veikiama apgalvotai, Europos kultūros sostinių iniciatyva miestams gali suteikti daug naudos. Visų pirma iniciatyva susijusi su kultūriniais renginiais, tačiau taip pat gaunama nemenkos socialinės ir ekonominės naudos, ypač tais atvejais, kai tai – ilgalaikės kultūra grindžiamo miesto ir regiono vystymosi strategijos dalis. Reikėtų pabrėžti, kad nors kultūros sostine kasmet tampa tik vienas atitinkamos valstybės narės miestas, konkurencija atlieka svarbų vaidmenį skatinant naujų ir veiksmingesnių politinių priemonių ir strategijų plėtotę net tuose miestuose, kuriems nebuvo suteiktas kultūros sostinės vardas.

Vis dėlto būti Europos kultūros sostine – nelengvas uždavinys. Vienerių metų kultūros programos parengimas reikalauja daug jėgų, todėl kai kurioms kultūros sostinėms šio vardo potencialą pavyko išnaudoti geriau nei kitoms. Svarbiausias uždavinys ateityje – pasinaudoti dabartinės iniciatyvos privalumais ir tuo pačiu metu padėti kiekvienai kultūros sostinei visapusiškai išnaudoti šio vardo potencialą ir optimizuoti kultūrinę, ekonominę ir socialinę naudą.

Remdamasi vertinimų ir viešų konsultacijų rezultatais, Komisija nustatė penkias pagrindines problemas, su kuriomis susiduria miestai, rengdamiesi kultūros sostinės veiklai:

· Daugiausiai sunkumų iki šiol kėlė nacionalinės ir vietos politikos poveikis biudžetui, kuris nuo paraiškos pateikimo iki paskutinių etapų turėtų būti kiek įmanoma stabilus, bei politinis poveikis kitiems veiklos organizavimo aspektams. Politinė parama turi lemiamos svarbos, nes didžioji dalis lėšų yra viešosios lėšos, o be jų miestas negali pateikti patikimos paraiškos. Tačiau drauge iniciatyvos įgyvendintojams turi būti užtikrinta meninė laisvė, kad būtų išlaikytas iniciatyvos autentiškumas.

· Iš vertinimų matyti, kad praeityje ne visos kultūros sostinės tinkamai suvokė Europos aspektą, kurį būtų buvę galima paviešinti labiau.

· Keliems miestams nepavyko integruoti kultūros sostinės veiklos į ilgalaikiškesnę strategiją, todėl jiems buvo sunku užtikrinti vardo teikiamų galimybių tęstinumą.

· Vis dar trūksta pačių miestų nustatytų vertinimo mechanizmų, o drauge ir pirminių duomenų apie titulo poveikį. Todėl sunku lyginti skirtingų kultūros sostinių veiklą ir dalytis patirtimi.

· Galiausiai daugelio valstybių narių vienas ar keli miestai jau yra buvę kultūros sostinėmis. Kai kuriose valstybėse narėse realių kandidatų, kuriems galėtų būti suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, skaičius yra nedidelis. Suteikus tokį vardą miestui, neturinčiam reikiamų pajėgumų, gali būti padarytas neigiamas poveikis, o silpnos kultūros sostinės ilgainiui pakenktų Europos kultūros sostinės iniciatyvos prestižui ir „prekės ženklui“.

Remiantis šia informacija, svarstytos trys Europos kultūros sostinių iniciatyvos plėtotės po 2019 m. galimybės:

· 1) tęsti veiklą vadovaujantis dabartiniam sprendimui identišku teisiniu pagrindu, pridedant naują chronologinį valstybių narių sąrašą;

· 2) nutraukti veiklą;

· 3) tęsti veiklą nustačius naują teisinį pagrindą, kuriuo būtų sprendžiamos problemos, susijusios su dabartinio sprendimo taikymu. Jei būtų pasirinkta trečioji galimybė, būtų dvi alternatyvos:

– 3a) pridedamas naujas chronologinis valstybių narių sąrašas;

– 3b) kultūros sostinės vardas suteikiamas viešo konkurso tvarka.

Vertintas visų galimybių kultūrinis, ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis poveikis. Po to nustatytas įvertintų galimybių eiliškumas pagal jų veiksmingumą siekiant Europos kultūros sostinių iniciatyvos tikslų, efektyvumą, sąnaudas ir administracinę naštą, derėjimą su platesniais politiniais Sąjungos tikslais, sinergiją ir kitų Sąjungos tikslų papildomumą bei įvykdomumą.

Palankiausiai įvertinta 3a galimybė, t. y. naujas teisinis pagrindas ir chronologinis valstybių narių sąrašas. Ši galimybė surinko daugiausiai taškų ir buvo pasirinkta kaip tinkamiausia.

Pagrindiniai vertinimo ir viešų konsultacijų rezultatai bei tai, kaip buvo lyginamos galimybės, apibendrinti prie šio pasiūlymo pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Europos kultūros sostinių iniciatyva grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsniu. Šiame straipsnyje nustatyta, kad ES „prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą.“. Be to, Europos Sąjunga „veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti“ kultūros srityje, „o prireikus – paremti ir papildyti jų veiklą.“.

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsniu, pagal naująjį sprendimą, atsižvelgdama į Europos nepriklausomų ekspertų grupės rekomendacijas, Europos kultūros sostinės vardą oficialiai suteikti turėtų Komisija.

Pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Europos kultūros sostinių iniciatyva ir toliau bus iš esmės įgyvendinama vietos ir nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto iš vertinimo ir viešų konsultacijų rezultatų matyti, kad Sąjunga atlieka itin svarbų vaidmenį koordinuodama valstybių narių veiklą ir užtikrindama bendrų, aiškių ir skaidrių kriterijų taikymą, taip pat Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos procedūras. Sąjunga taip pat rems atrinktų miestų pasirengimo veiklą naudodamasi Europos ekspertų grupės rekomendacijomis, padėdama miestams dalytis gerąja patirtimi ir prisidėdama finansiškai – teikdama Melinos Mercouri apdovanojimą.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Kaip ir Sprendimo Nr. 1622/2006/EB atveju, Komisijos sprendimas nedaro tiesioginio poveikio biudžetui.

Pasiūlymo galiojimo laikotarpis sutaps su keliomis daugiametėmis finansinėmis programomis. Pagal 2014–2020 m. finansinę programą finansiniai Europos kultūros sostinių aspektai, įskaitant Melinos Mercouri apdovanojimą, Europos ekspertų grupės išlaidas, taip pat Europos lygmens veiklos viešinimo ir Komisijos žmogiškųjų išteklių, reikalingų iniciatyvai paremti, išlaidas, yra integruoti į programą „Kūrybiška Europa“.

Po 2020 m. teisiniai ir finansiniai Europos kultūros sostinių aspektai bus tiesiogiai susieti su būsimomis daugiametėmis finansinėmis programomis ir drauge su atitinkamomis Sąjungos kultūros rėmimo programomis.

5.           SPRENDIMO SANTRAUKA

Remiantis vertinimo ir viešų konsultacijų rezultatais, pasiūlymas dėl Europos kultūros sostinių po 2019 m. išlaikys tokius pačius ypatumus ir struktūrą kaip iki šiol.

· Kultūros sostinės vardas ir toliau bus teikiamas pagal chronologinį valstybių narių sąrašą. Tokia rotacinė sistema yra vienintelė sistema, užtikrinanti lygias galimybes visoms valstybėms narėms turėti Europos kultūros sostinę ir tolygų geografinį Europos kultūros sostinių pasiskirstymą, taip pat Sąjungos galimybes pabrėžti Europos kultūrų įvairovę bei visos Europos piliečių galimybes sudalyvauti kultūros sostinės renginiuose arti jų gyvenamosios vietos.

· Kultūros sostinės vardą ir toliau galės gauti tik miestai. Jiems ir toliau bus suteikta galimybė į veiklą įtraukti regioną, kad renginiuose dalyvautų daugiau žmonių ir būtų padidintas iniciatyvos poveikis, tačiau patirtis rodo, kad aiški vieno miesto lyderystė yra esminis sėkmės veiksnys.

· Kultūros sostinės vardas ir toliau bus teikiamas remiantis specialia metų kultūros programa, kad būtų skatinamas stiprus Europos aspektas.

· Paaiškėjo, kad dviejų etapų atrankos procesas, kurį vykdo Europos nepriklausomų ekspertų grupė, yra sąžiningas ir skaidrus, todėl jis bus taikomas ir toliau. Pagal šį procesą tarp išankstinės ir galutinės atrankos miestai, remdamiesi ekspertų grupės rekomendacijomis, gali patobulinti paraiškas.

· Kultūros sostinės vardas bus toliau teikiamas vieneriems metams, kad būtų išlaikytas savitumas ir dideli užmojai.

Drauge, siekiant išspręsti su dabartiniu sprendimu susijusias problemas ir padėti miestams kuo geriau išnaudoti kultūros sostinės vardo teikiamą potencialą, siūlomi keli patobulinimai. Pagrindinės naujojo teisinio pagrindo naujovės išdėstytos toliau.

· Nustatyti aiškesni kriterijai, kad miestams kandidatams būtų lengviau jais vadovautis; be to, tie kriterijai lengviau įvertinami, kad ekspertų grupei būtų paprasčiau atrinkti ir stebėti miestus. Itin daug dėmesio skirta siekiui optimizuoti iniciatyvos sverto poveikio ilgalaikių vietos kultūra grindžiamo vystymosi strategijų potencialą, užtikrinti, kad būtų atrenkami tik tie miestai, kurie yra pajėgūs būti kultūros sostinėmis, paskatinti kultūros programų Europos aspektą ir matomumą, užtikrinti kultūrinio ir meninio turinio kokybę, skatinti gausų vietos gyventojų dalyvavimą ir bandyti užtikrinti biudžeto stabilumą ir iniciatyvos įgyvendintojų meninę laisvę.

· Nustatytos griežtesnės Melinos Mercouri apdovanojimo sąlygos. Be to, apdovanojimas bus teikiamas ne likus trims mėnesiais iki kultūros sostinės metų pradžios, o šiems metams įpusėjus – taip bus užtikrinama, kad miestai laikytųsi įsipareigojimų, susijusių su finansavimu, programavimu ir Sąjungos matomumu.

· Pabrėžiama, kad Europos ekspertų grupė neprivalo teikti teigiamos rekomendacijos, jei nei viena paraiška neatitinka nustatytų kriterijų.

· Papildomos miestų rėmimo parengiamuoju etapu priemonės bus dar labiau sustiprintos miestui gavus kultūros sostinės vardą – taip miestui užtikrinama tolesnė parama ir gairės. Nustatyta, kad bus rengiamas papildomas posėdis stebėsenos tikslais, ekspertų grupės narių vizitai į miestus bus sistemingesni, taip pat bus sustiprintas buvusių, esamų ir būsimų kultūros sostinių bei miestų kandidatų dalijimasis patirtimi.

· Nustatyti nauji miestų vertinimo reikalavimai, kad būtų galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie kultūros sostinės vardo poveikį ir gauta palyginamų duomenų.

· Galiausiai siūloma, kad po 2019 m. iniciatyvoje galėtų dalyvauti ir šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių miestai, kaip kad buvo iki 2010 m. 2007 m. kultūros sostinės Sibiu ir 2010 m. kultūros sostinės Stambulo pavyzdžiai rodo, kad iš to naudos gauna tiek pačios šalys, tiek Sąjunga.

2012/0199 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnio 5 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[1],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) siekiama glaudesnės Europos tautų sąjungos, o Sąjungai pavedama, inter alia, prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą. Todėl Sąjunga prireikus remia ir papildo valstybių narių veiklą, susijusią su Europos tautų kultūros ir istorijos pažinimo ir sklaidos gerinimu;

(2)       Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės[2], kurį Taryba patvirtino savo 2007 m. lapkričio 16 d. rezoliucija dėl Europos kultūros darbotvarkės[3], nustatyti būsimos Sąjungos veiklos kultūros srityje tikslai. Šia veikla turėtų būti skatinama kultūrų įvairovė ir kultūrų dialogas. Ja taip pat turėtų būti remiama kultūra, kaip kūrybiškumo katalizatorius, įgyvendinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, ir kaip esminis Sąjungos tarptautinių santykių elementas;

(3)       2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1622/2006/EB buvo nustatyti Bendrijos veiksmai dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m.[4];

(4)       Europos kultūros sostinių iniciatyvos vertinimas ir viešų konsultacijų dėl iniciatyvos įgyvendinimo po 2019 m. rezultatai rodo, kad ši iniciatyva palaipsniui tapo viena svarbiausių Europos kultūrinių ir viena iš labiausiai piliečių vertinamų Sąjungos iniciatyvų;

(5)       be pirminių Europos kultūros sostinių iniciatyvos tikslų – pabrėžti Europos kultūrų turtingumą ir įvairovę bei jų bendrus bruožus ir skatinti didesnį Europos piliečių savitarpio supratimą, miestams, kuriems suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, vis svarbesnis darėsi naujas matmuo – sverto poveikis skatinant miesto vystymąsi apskritai;

(6)       šie tikslai visapusiškai atitinka programos „Kūrybiška Europa“[5] tikslus, kuriais siekiama skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, didinti kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą ir drauge remti pažangų, tvarų ir integracinį augimą;

(7)       iš vertinimo ir viešų konsultacijų rezultatų matyti, kad Europos kultūros sostinių iniciatyva gali suteikti daug potencialios naudos, jei veikla planuojama apgalvotai. Visų pirma tai ir toliau bus kultūrinė iniciatyva, tačiau taip pat gali būti gaunama nemenkos socialinės ir ekonominės naudos, ypač tais atvejais, kai tai – ilgalaikės kultūra grindžiamo miesto vystymosi strategijos dalis;

(8)       būti Europos kultūros sostine – nelengvas uždavinys. Vienerių metų kultūros programos parengimas reikalauja daug išteklių, todėl kai kurioms kultūros sostinėms potencialą pavyko išnaudoti geriau nei kitoms. Taigi reikėtų stiprinti veiklą, kuria visiems miestams būtų padedama kuo geriau išnaudoti vardo potencialą;

(9)       kultūros sostinės vardą ir toliau galės gauti tik miestai, tačiau kad renginiuose dalyvautų daugiau žmonių ir būtų padidintas iniciatyvos poveikis, miestams ir toliau bus suteikta galimybė į veiklą įtraukti regioną;

(10)     kultūros sostinės vardas ir toliau bus skiriamas remiantis specialia metų Europos kultūros sostinės programa, kurioje turėtų būti pabrėžiamas stiprus Europos aspektas, tačiau ši programa turės būti integruota į ilgalaikiškesnę strategiją;

(11)     nustatyta, kad dviejų etapų atrankos procesas, kuris yra grindžiamas chronologiniu valstybių narių sąrašu ir kurį vykdo Europos nepriklausomų ekspertų grupė, yra sąžiningas ir skaidrus. Miestai, remdamiesi ekspertų grupės rekomendacijomis, gali tarp išankstinės ir galutinės atrankos patobulinti paraiškas ir užtikrinamas tolygus kultūros sostinių pasiskirstymas visose valstybėse narėse;

(12)     atrankos kriterijai turėtų būti aiškesni, kad miestams kandidatams būtų lengviau jais vadovautis, ir lengviau įvertinami, kad ekspertų grupei būtų lengviau atrinkti ir stebėti miestus. Jais visų pirma turėtų būti stiprinamas vardo teikiamų galimybių tęstinumas, o vardas suteikiamas tiems miestams, kurie yra parengę ilgalaikę kultūros politikos strategiją;

(13)     parengiamasis etapas nuo kultūros sostinės vardo suteikimo iki pačių kultūros sostinės metų yra ypatingai svarbus užtikrinant Europos kultūros sostinės iniciatyvos sėkmę. Suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria, kad papildomos priemonės, nustatytos Sprendimu Nr. 1622/2006/EB, miestams yra labai vertingos. Šias priemones reikėtų toliau plėtoti visų pirma rengiant dažnesnius posėdžius stebėsenos tikslais ir ekspertų grupės vizitus į miestus, taip pat stiprinant buvusių, esamų ir būsimų kultūros sostinių bei miestų kandidatų dalijimąsi patirtimi;

(14)     Melinos Mercouri apdovanojimas įgijo didelę simbolinę vertę, kuri yra gerokai svarbesnė už Komisijos skiriamą faktinę sumą. Siekiant užtikrinti, kad miestai, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas, laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų, reikėtų nustatyti griežtesnes ir aiškesnes apdovanojimo išmokėjimo sąlygas;

(15)     svarbu, kad miestai visoje komunikacinėje medžiagoje aiškiai nurodytų, kad Europos kultūros sostinės yra Sąjungos iniciatyva;

(16)     iš Komisijos atlikto buvusių Europos kultūros sostinių veiklos vertinimo pirminių duomenų apie vardo poveikį negauta; jis grindžiamas vietos lygmeniu surinktais duomenimis. Todėl svarbiausi vertinimo proceso dalyviai turėtų būti patys miestai ir jie patys turėtų nustatyti veiksmingus vertinimo mechanizmus;

(17)     2007 m. kultūros sostinės Sibiu, 2010 m. kultūros sostinės Stambulo ir kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad šalių kandidačių dalyvavimas gali išryškinti bendrus Europos kultūrų aspektus ir taip priartinti šias šalis prie Sąjungos. Todėl po 2019 m. iniciatyvoje turėtų būti kviečiamos dalyvauti ir šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės;

(18)     siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas ir visų pirma Europos kultūros sostinės vardo suteikimo nuostatas, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai;

(19)     Sprendimas Nr. 1622/2006/EB turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu. Minėto sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos visoms Europos kultūros sostinėms iki 2019 m., kurioms jau yra suteiktas šis vardas arba jis yra suteikiamas šiuo metu;

(20)     kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl poreikio visų pirma nustatyti naujus, bendrus, aiškius ir skaidrius Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos kriterijus bei procedūras ir gerai koordinuoti valstybių narių veiklą, ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame pačiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Sprendimu nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.

2 straipsnis

Tikslai

1.           Bendrieji veiklos tikslai yra:

a)      saugoti ir skatinti Europos kultūrų įvairovę ir pabrėžti bendrus jų bruožus;

b)      stiprinti kultūros indėlį į ilgalaikį miestų vystymąsi.

2.           Konkretieji veiklos tikslai yra:

a)      didinti kultūros miestuose pasiūlą, įvairovę ir Europos aspektą, įskaitant tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis;

b)      plėtoti prieigos prie kultūros galimybes ir dalyvavimą;

c)      didinti kultūros sektoriaus pajėgumus ir stiprinti jo sąsajas su kitais sektoriais;

d)      kultūros priemonėmis didinti tarptautinį miestų žinomumą.

3 straipsnis

Galimybė dalyvauti veikloje

1.           Valstybių narių miestams suteikiama teisė vieneriems metams gauti Europos kultūros sostinės vardą pagal priede nustatytą tvarką.

Kultūros sostinės vardas suteikiamas ne daugiau kaip vienam valstybės narės miestui pagal priede pateiktą sąrašą.

2.           Jei priėmus šį sprendimą į Sąjungą įstoja daugiau šalių, priede pateiktas sąrašas atitinkamai atnaujinamas. Naujų valstybių narių miestams suteikiama teisė vieneriems metams gauti Europos kultūros sostinės vardą vadovaujantis tokiomis pačiomis taisyklėmis ir tvarka, kokios taikomos kitoms valstybėms narėms.

Varžytis dėl kultūros sostinės vardo pradedama likus šešeriems metams iki kultūros sostinės metų – taip miestams suteikiama pakankamai laiko pasirengti veiklai, todėl sąrašas neatnaujinamas, jei šalis į Sąjungą įstoja po 2026 m. gruodžio 31 d.

Jei, vadovaujantis 3 dalyje nustatytomis šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms taikomomis taisyklėmis ir tvarka, stojančiosios šalies miestui jau suteiktas Europos kultūros sostinės vardas 2020–2033 m., sąrašas neatnaujinamas.

3.           Šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių miestams suteikiama galimybė teikti paraišką Europos kultūros sostinės vardui gauti dalyvaujant viešame konkurse, rengiamame kas trejus metus drauge su konkursais dviejose valstybėse narėse, pagal priede nustatytą eilės tvarką.

Konkrečios šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių miestų nuostatos išdėstytos 10 straipsnyje.

4 straipsnis

Paraiškos

1.           Konkurse dėl Europos kultūros sostinės vardo dalyvauja tik miestai. Miestai kandidatai į veiklą gali įtraukti ir savo regioną. Tačiau paraiška teikiama vieno miesto vardu; jeigu miestas bus atrinktas, kultūros sostinės vardas bus suteiktas būtent jam.

2.           Atsižvelgdama į 5 straipsnyje nustatytus kriterijus, Komisija parengia bendrą paraiškos formą, kurią naudoja visi miestai kandidatai.

3.           Visos paraiškos grindžiamos kultūros programa, kurioje pabrėžiamas stiprus Europos aspektas. Tai vienerių metų trukmės programa, parengta specialiai Europos kultūros sostinės vardui gauti, vadovaujantis 5 straipsnyje nustatytais kriterijais. Ši programa turi būti integruota į ilgalaikę miesto kultūrinio vystymosi strategiją.

5 straipsnis

Kriterijai

Paraiškos vertinamos pagal šešių kategorijų kriterijus: strategijos ilgalaikiškumas, įgyvendinimo pajėgumai, kultūrinis ir meninis turinys, Europos aspektas, aprėptis ir valdymas.

1.           Vertinant strategijos ilgalaikiškumą, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)      paraiškos pateikimo metu galiojanti miesto kultūrinio vystymosi strategija, įskaitant kultūros valdymo planus, ir kultūrinės veiklos tąsa kultūros sostinės metams pasibaigus;

b)      kultūros sektoriaus pajėgumų didinimo planai;

c)      ilgalaikių miesto kultūros sektoriaus ir ekonominio bei socialinio sektorių sąsajų stiprinimo planai;

d)      numatomas ilgalaikis kultūrinis, socialinis ir ekonominis kultūros sostinės vardo poveikis miestui;

e)      kultūros sostinės vardo poveikio stebėsenos ir vertinimo planai.

2.           Įgyvendinimo pajėgumai vertinami pagal miestų kandidatų įrodymus, kad:

a)      paraišką remia visos politinės partijos;

b)      miestas turi ar turės adekvačią ir perspektyvią infrastruktūrą kultūros sostinės veiklai vykdyti.     

3.           Vertinant kultūrinį ir meninį turinį, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)      aiški ir nuosekli kultūros sostinės metų kultūros programos meninė vizija;

b)      vietos menininkų ir kultūros organizacijų įtraukimas į kultūros programos rengimo ir įgyvendinimo veiklą;

c)      veiklos pasiūla ir įvairovė ir jos bendra meninė kokybė;

d)      gebėjimas derinti vietos kultūros paveldą ir tradicines meno formas su nauja, novatoriška ir eksperimentine kultūros raiška.

4.           Vertinant Europos aspektą, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)      veiklos, kuria skatinama Europos kultūrų įvairovė, aprėptis ir kokybė;

b)      veiklos, kuria pabrėžiami bendri Europos kultūrų, paveldo ir istorijos aspektai bei Europos integracija, aprėptis ir kokybė;

c)      veiklos, kuria populiarinami Europos menininkai, bendradarbiaujama su įvairių šalių kultūros veiklos vykdytojais ar miestais, plėtojama tarptautinė partnerystė, aprėptis ir kokybė;

d)      Europos plačiosios visuomenės dėmesio pritraukimo strategija.

5.           Vertinant aprėptį, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)      vietos gyventojų ir pilietinės visuomenės įsitraukimas rengiant paraišką ir įgyvendinant Europos kultūros sostinės veiklą;

b)      naujos ir tvarios galimybės lankytis ir dalyvauti kultūros renginiuose ir veikloje įvairioms piliečių grupėms, visų pirma jaunimui ir socialiai atskirtų ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, įskaitant mažumų atstovus. Jei įmanoma, itin daug dėmesio reikėtų skirti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui;

c)      bendra auditorijos formavimo strategija, visų pirma sąsajos su švietimu ir mokyklų dalyvavimas.

6.           Vertinant valdymą, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)      siūlomo biudžeto pagrįstumas. Į biudžetą turi būti įtrauktos parengiamojo etapo, pačių kultūros sostinės metų veiklos ir su veiklos tąsa susijusios lėšos;

b)      numatyta Europos kultūros sostinės veiklos valdymo struktūra ir įgyvendintojai;

c)      meno vadovo skyrimo tvarka ir jo veiklos sritis;

d)      išsami komunikacijos strategija, kurioje pabrėžiama, kad Europos kultūros sostinės yra Sąjungos iniciatyva.

6 straipsnis

Europos ekspertų grupė

1.           Suburiama Europos nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – Europos ekspertų grupė), kuri vykdys atrankos ir stebėsenos procedūras.

2.           Europos ekspertų grupę sudaro 10 narių. Jie yra Sąjungos piliečiai. Jie yra nepriklausomi ekspertai, turintys pakankamai patirties ir kompetencijos kultūros sektoriuje, miestų kultūrinio vystymosi srityje ar Europos kultūros sostinių veiklos organizavimo srityje. Be to, darbui Europos ekspertų grupėje jie turi skirti tam tikrą skaičių darbo dienų per metus.

Paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą, Komisija iš anksto atrenka potencialius ekspertų grupės narius. Vėliau Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija iš atrinktųjų pasirenka po tris ekspertus ir paskiria juos pagal savo nustatytą tvarką. Regionų komitetas pasirenka vieną ekspertą ir paskiria jį pagal savo tvarką.

Kiekviena institucija ir įstaiga siekia užtikrinti, kad skiriamų ekspertų kompetencija kuo geriau viena kitą papildytų ir kad tie ekspertai būtų parinkti užtikrinant tolygų geografinį pasiskirstymą.

Europos ekspertų grupė skiria savo pirmininką.

3.           Europos ekspertų grupės nariai skiriami trejiems metams. Tačiau, nukrypstant nuo šio straipsnio, pirmosios pagal šį sprendimą suburiamos ekspertų grupės atveju Europos Parlamentas skiria tris ekspertus trejiems metams, Taryba – vieneriems metams, Komisija – dvejiems metams, o Regionų komitetas skiria vieną ekspertą vieneriems metams, taip siekiant užtikrinti palaipsnį ekspertų grupės narių pakeitimą ir išvengti patirties ir žinių praradimo, kuris atsirastų, jei visi grupės nariai būtų pakeisti vienu kartu.

4.           Europos ekspertų grupės nariai praneša apie bet kokį su konkrečiu miestu kandidatu susijusį faktinį arba potencialų interesų konfliktą. Jeigu grupės narys praneša apie tokį konfliktą arba jeigu toks konfliktas išaiškėja, grupės narys nedalyvauja atitinkamos valstybės narės arba, atitinkamai, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestų atrankoje. Atitinkamas grupės narys nėra pakeičiamas kitu ir atranką vykdo likusieji Europos ekspertų grupės nariai.

5.           Visos Europos ekspertų grupės ataskaitos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.

7 straipsnis

Paraiškų teikimas valstybėse narėse

1.           Už savo miestų atrankos organizavimą, vadovaujantis priede nustatyta tvarka, atsako pačios valstybės narės.

2.           Valstybės narės, likus šešeriems metams iki kultūros sostinės metų pradžios, skelbia kvietimą teikti paraiškas.

Visuose kvietimuose teikti paraiškas, skirtuose kultūros sostinės vardo siekiantiems miestams kandidatams, naudojama bendra paraiškos forma, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.

Paraiškų pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas galutinė pateikimo data yra dešimt mėnesių nuo kvietimo paskelbimo dienos.

3.           Atitinkama valstybė narė apie paraiškas praneša Komisijai.

8 straipsnis

Išankstinė atranka valstybėse narėse

1.           Kiekviena atitinkama valstybė narė likus penkeriems metams iki kultūros sostinės metų sušaukia Europos ekspertų grupę į išankstinės atrankos posėdį, kuriame dalyvauja ir miestai kandidatai.

2.           Europos ekspertų grupė vertina paraiškas vadovaudamasi 5 straipsnyje nustatytais kriterijais. Grupė sutaria dėl galutinio miestų kandidatų, kuriuos reikia toliau svarstyti, sąrašo ir parengia ataskaitą apie visų miestų kandidatų paraiškas bei rekomendacijas į galutinį sąrašą patekusiems miestams kandidatams.

3.           Europos ekspertų grupė pateikia ataskaitą atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Kiekviena atitinkama valstybė narė, remdamasi Europos ekspertų grupės ataskaita, oficialiai patvirtina galutinį sąrašą.

9 straipsnis

Atranka valstybėse narėse

1.           Į galutinį sąrašą įtraukti miestai kandidatai baigia pildyti paraiškas, vadovaudamiesi kriterijais ir išankstinės atrankos etapu Europos ekspertų grupės parengtomis rekomendacijomis, ir perduoda paraiškas atitinkamoms valstybėms narėms, kurios perduoda jas Komisijai.

2.           Kiekviena atitinkama valstybė narė praėjus devyniems mėnesiams po išankstinės atrankos posėdžio sušaukia Europos ekspertų grupę į galutinės atrankos posėdį, kuriame dalyvauja ir į galutinį sąrašą įtraukti miestai kandidatai.

3.           Europos ekspertų grupė vertina užpildytas paraiškas.

4.           Europos ekspertų grupė parengia paraiškų vertinimo ataskaitą ir pateikia rekomendaciją dėl vieno atitinkamos valstybės narės miesto nominavimo Europos kultūros sostine. Tačiau jei kriterijų neatitinka nei vienas miestas kandidatas, Europos ekspertų grupė gali rekomenduoti tais metais kultūros sostinės vardo nesuteikti nei vienam miestui.

Ataskaitoje taip pat pateikiama rekomendacijų atitinkamam miestui dėl pažangos, kurią reikia padaryti iki kultūros sostinės metų pradžios.

Ataskaita pateikiama atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Ji taip pat skelbiama Komisijos interneto svetainėje.

10 straipsnis

Nuostatos dėl šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių

1.           Už šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestų atrankos organizavimą atsako Komisija.

2.           Komisija, likus šešeriems metams iki kultūros sostinės metų pradžios, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia kvietimą teikti paraiškas. Šis kvietimas skiriamas šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, kurios kvietimo paskelbimo dieną dalyvauja programoje „Kūrybiška Europa“ arba paskesnėse Sąjungos kultūros rėmimo programose, miestams.

Tačiau, kad būtų laikomasi tokių pačių sąlygų, kokios nustatytos valstybių narių miestams, kiekvienam šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestui 2020–2033 m. leidžiama dalyvauti tik viename konkurse, o miestui, jau dalyvavusiam tokiame konkurse, nesuteikiama galimybė tuo pačiu laikotarpiu dalyvauti tolesniuose konkursuose šaliai tapus valstybe nare pagal 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Be to, kad būtų laikomasi tokių pačių sąlygų, kokios nustatytos valstybių narių miestams, kiekvienai šaliai kandidatei ir potencialiai šaliai kandidatei 2020–2033 m. teisė gauti kultūros sostinės vardą suteikiama tik vieną kartą. Todėl toms šalims, kurių miestas jau yra gavęs kultūros sostinės vardą, nesuteikiama teisė dalyvauti tolesniuose konkursuose tuo pačiu laikotarpiu.

3.           Šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms taikomos 4 straipsnyje nustatytos sąlygos ir 5 straipsnyje nustatyti kriterijai.

4.           Išankstinę miestų atranką likus penkeriems metams iki kultūros sostinės metų pradžios vykdo Europos ekspertų grupė, remdamasi tik tam tikros formos rašytinėmis paraiškomis, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje. Miestų kandidatų posėdis nerengiamas.

Europos ekspertų grupė vertina paraiškas vadovaudamasi nustatytais kriterijais. Grupė sutaria dėl galutinio miestų kandidatų, kuriuos reikia toliau svarstyti, sąrašo ir parengia ataskaitą apie visų miestų kandidatų paraiškas bei rekomendacijas į galutinį sąrašą įtrauktiems miestams kandidatams. Ataskaita pateikiama Komisijai ir paskelbiama Komisijos interneto svetainėje.

5.           Į galutinį sąrašą įtraukti miestai kandidatai baigia pildyti paraiškas, vadovaudamiesi kriterijais ir išankstinės atrankos etapu parengtomis rekomendacijomis, ir perduoda jas Komisijai.

Praėjus devyniems mėnesiams po išankstinės atrankos posėdžio, Komisija sušaukia Europos ekspertų grupę į galutinės atrankos posėdį Briuselyje, kuriame dalyvauja ir į galutinį sąrašą įtraukti miestai.

Europos ekspertų grupė vertina užpildytas paraiškas.

Ji parengia į galutinį sąrašą įtrauktų miestų kandidatų paraiškų vertinimo ataskaitą ir pateikia rekomendaciją dėl ne daugiau kaip vieno šalies kandidatės ar potencialios šalies kandidatės miesto nominavimo Europos kultūros sostine. Tačiau jei kriterijų neatitinka nei vienas miestas kandidatas, Europos ekspertų grupė gali rekomenduoti tais metais kultūros sostinės vardo nesuteikti nei vienam miestui.

Ataskaitoje taip pat pateikiama rekomendacijų atitinkamam miestui dėl pažangos, kurią reikia padaryti, ir pasirengimo kultūros sostinės metų veiklai.

Ataskaita perduodama Komisijai ir paskelbiama Komisijos interneto svetainėje.

11 straipsnis

Vardo suteikimas

Komisija, taikydama įgyvendinimo aktus ir vadovaudamasi Europos ekspertų grupės rekomendacijomis, oficialiai suteikia Europos kultūros sostinės vardą. Komisija apie kultūros sostinės vardo suteikimą informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

12 straipsnis

Miestų, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas, bendradarbiavimas

1.           Miestai, kuriems tais pačiais metais buvo suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, siekia plėtoti savo kultūros programų sąsajas.

2.           Bendradarbiavimas vertinamas atliekant stebėseną, kaip nustatyta 13 straipsnyje.

13 straipsnis

Stebėsena

1.           Europos ekspertų grupė stebi Europos kultūros sostinių pasirengimą ir nuo vardo suteikimo iki kultūros sostinės metų pradžios teikia miestams paramą ir gaires.

2.           Šiuo tikslu Komisija sušaukia Europos ekspertų grupę ir atitinkamus miestus į tris posėdžius: pirmasis vyksta likus trejiems metams iki kultūros sostinės metų pradžios, antrasis – likus aštuoniolikai mėnesių iki kultūros sostinės metų pradžios, o trečiasis – likus dviem mėnesiams iki kultūros sostinės metų pradžios. Atitinkama valstybė narė ar šalis gali nominuoti stebėtoją, kuris dalyvautų šiuose posėdžiuose.

Likus šešioms savaitėms iki kiekvieno posėdžio miestai pateikia Komisijai pažangos ataskaitas.

Posėdžiuose Europos ekspertų grupė vertina miestų pasirengimą ir pataria jiems, kad miestai galėtų parengti kokybiškas programas ir veiksmingas strategijas. Ekspertų grupė itin daug dėmesio skiria rekomendacijoms, pateikiamoms atrankos ataskaitoje ir ankstesnėse stebėsenos ataskaitose.

3.           Po kiekvieno posėdžio Europos ekspertų grupė parengia ataskaitą apie pasirengimą ir veiksmus, kurių reikėtų imtis.

Stebėsenos ataskaitos perduodamos Komisijai ir atitinkamiems miestams ir valstybėms narėms ar šalims. Jos taip pat skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.

4.           Prireikus Komisija gali surengti ne tik posėdžius stebėsenos tikslais, bet ir Europos ekspertų grupės narių vizitus į miestus, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas.

14 straipsnis

Apdovanojimas

1.           Šio sprendimo galiojimo laikotarpis sutaps su kelių daugiamečių finansinių programų laikotarpiais. Kiekvienos iš šių daugiamečių finansinių programų atveju Komisija analizuoja galimybę miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas, teikti piniginį Melinos Mercouri vardo apdovanojimą. Teisiniai ir finansiniai apdovanojimo aspektai įgyvendinami pagal atitinkamas Sąjungos kultūros rėmimo programas.

2.           Jeigu tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir miestui, kuriam suteiktas kultūros sostinės vardas, teikiamas Melinos Mercouri apdovanojimas, jis išmokamas ne vėliau kaip iki kultūros sostinės metų birželio mėn. pabaigos, su sąlyga, kad miestas laikosi įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką, ir kad buvo įgyvendintos visos Europos ekspertų grupės atrankos ir stebėsenos ataskaitose pateiktos rekomendacijos.

Laikoma, kad miestas, kuriam suteiktas kultūros sostinės vardas, įvykdė teikiant paraišką prisiimtus įsipareigojimus, jeigu nuo paraiškos teikimo iki kultūros sostinės metų nepadaryta reikšmingų programos ir strategijos pakeitimų, visų pirma:

a)      nuo kultūros sostinės vardo suteikimo iki kultūros sostinės metų pradžios biudžetas nebuvo pakeistas;

b)      buvo užtikrinta iniciatyvos įgyvendintojų meninė laisvė;   

c)      galutinėje kultūros programos versijoje išliko pakankamai stiprus Europos aspektas;

d)      miesto komunikacijos strategijoje ir komunikacinėje medžiagoje aiškiai nurodyta, kad Europos kultūros sostinės yra Sąjungos iniciatyva;

e)      vykdomi kultūros sostinės vardo poveikio stebėsenos ir vertinimo planai.

15 straipsnis

Praktiniai aspektai

Komisija visų pirma:

a)      užtikrina bendrą veiklos nuoseklumą;

b)      užtikrina valstybių narių ir Europos ekspertų grupės veiklos koordinavimą;

c)      atsižvelgdama į tikslus ir kriterijus ir glaudžiai bendradarbiaudama su Europos ekspertų grupe, nustato atrankos bei stebėsenos procedūrų gaires;

d)      remia Europos ekspertų grupę;

e)      skelbia atitinkamą informaciją ir prisideda prie Europos lygmens veiklos viešinimo;

f)       skatina buvusių, esamų ir būsimų kultūros sostinių bei miestų kandidatų dalijimąsi patirtimi.

16 straipsnis

Vertinimas

1.           Už Europos kultūros sostinės veiklos rezultatų vertinimą atsako atitinkamas miestas.

Komisija miestams nustato bendras gaires ir rodiklius, grindžiamus veiklos tikslais ir kriterijais, kad būtų užtikrintas vertinimo nuoseklumas.

Miestai vertinimo ataskaitas Komisijai nusiunčia ne vėliau kaip iki metų, einančių po kultūros sostinės metų, spalio 31 d. Komisija paskelbia šias ataskaitas.

2.           Be miestų vertinimo, Komisija užtikrina reguliarų išorės ir nepriklausomą Europos kultūros sostinių rezultatų vertinimą. Komisijos vertinimuose itin daug dėmesio skiriama visų buvusių kultūros sostinių sąsajoms su europiniu kontekstu, kad būsimos kultūros sostinės ir kiti Europos miestai galėtų lyginti ir mokytis iš klaidų.

Šiais išorės ir nepriklausomais vertinimais taip pat vertinama Europos kultūros sostinių iniciatyva apskritai, įskaitant veiklos vykdymo procesų veiksmingumą, veiklos poveikį ir tobulinimo galimybes.

Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui:

a)      pirmą tarpinę vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.;

b)      antrą tarpinę vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d.;

c)      ex post vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip 2034 m. gruodžio 31 d.

17 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

Sprendimas Nr. 1622/2006/EB panaikinamas. Tačiau jis toliau taikomas tiems miestams, kuriems jau suteiktas arba yra suteikiamas 2012–2019 m. Europos kultūros sostinės vardas.

18 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

Teisės nominuoti miestą Europos kultūros sostine chronologinė tvarka

2020 || Kroatija[6] || Airija || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė

2021 || Rumunija || Graikija || …[7]

2022 || Lietuva || Liuksemburgas ||

2023 || Vengrija || Jungtinė Karalystė || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė

2024 || Estija || Austrija ||

2025 || Slovėnija || Vokietija ||

2026 || Slovakija || Suomija || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė

2027 || Latvija || Portugalija ||

2028 || Čekija || Prancūzija ||

2029 || Lenkija || Švedija || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė

2030 || Kipras || Belgija ||

2031 || Malta || Ispanija ||

2032 || Bulgarija || Danija || Šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė

2033 || Nyderlandai || Italija ||

[1]               OL C , , p. .

[2]               COM(2007) 242 galutinis.

[3]               OL C 287, 2007 11 29, p. 1.

[4]               OL L 304, 2006 11 3, p. 1.

[5]               COM(2011) 785 final.

[6]               Jeigu taps valstybe nare 2013 m.

[7]               Trečioji šios lentelės skiltis bus atnaujinta, jei priėmus šį sprendimą į Sąjungą įstos daugiau šalių. Turi būti laikomasi jų stojimo tvarkos. Nuo įstojimo dienos iki kultūros sostinės metų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip šešeri metai, kad miestams būtų suteikta pakankamai laiko pasirengti atrankos ir stebėsenos procedūroms. Tais pačiais metais negali būti daugiau kaip trijų Europos kultūros sostinių. Jeigu tą pačią dieną į Sąjungą įstoja dvi ar daugiau šalių ir atitinkamoms šalims nepavyksta susitarti dėl dalyvavimo eiliškumo, Taryba surengia burtų traukimą.

Top