This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012PC0242
Proposal for a COUNCIL DIRECTIVE laying down basic safety standards for protection against the dangers arising from exposure to ionising radiation
Pasiūlymas TARYBOS DIREKTYVA kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų
Pasiūlymas TARYBOS DIREKTYVA kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų
/* COM/2012/0242 final - 2011/0254 (NLE) */
Pasiūlymas TARYBOS DIREKTYVA kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų /* COM/2012/0242 final - 2011/0254 (NLE) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Pasiūlymo aplinkybės 1.1. Pasiūlymo aplinkybės ir tikslai Apšvita jonizuojančiąja spinduliuote pablogina
sveikatos būklę. Įprastomis aplinkybėmis dozės vertės yra labai mažos, todėl
kliniškai matomų audinio pakenkimų nenustatoma, tačiau neatmestina vėlesnio
poveikio galimybė, visų pirma onkologiniai susirgimai. Daroma prielaida, kad
tokią apšvitą sukelianti ribinė dozės vertė nėra nustatyta: kad ir kokia
nedidelė būtų apšvita, ji gali sukelti onkologines ligas vėliau. Be to, daroma
prielaida, kad vėlesnio poveikio tikimybė yra proporcinga apšvitos dozės
vertei. Todėl privaloma laikytis specialaus radiacinės saugos požiūrio,
pagrįsto trimis principais, t. y. pagrįstumo, optimizavimo ir dozės
ribojimo, kurie yra Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (toliau – TRSK)
prieš daugelį dešimtmečių nustatytos saugos sistemos esminiai elementai. Rengiant Euratomo teisės aktus visada
atsižvelgiama į TRSK rekomendacijas. Ši labai autoritetinga mokslinė
organizacija neseniai paskelbė naujas radiacinės saugos sistemos gaires
(Leidinys Nr. 103, 2007 m.). Išlaikydama tris pagrindinius sistemos
elementus TRSK išsamiau išdėsto šių principų taikymą susiklosčius bet kuriai
apšvitos situacijai, neatsižvelgiant į tai, ar jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinis yra dirbtinės ar gamtinės kilmės. Radiacinė sauga iš tikrųjų aprėpia
ne tik naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (planuojamosios
apšvitos situacijos) sukuriamą apšvitą, tačiau taip pat avarinės apšvitos
situacijas, pvz., susidarančias įvykus branduolinei avarijai, ir tam tikras
kitas situacijas, visų pirma susijusias su gamtinės kilmės spinduliuotės
šaltinių sukuriama apšvita (vadinamosios „esamosios apšvitos situacijos“). Atsižvelgdama
į naujausią mokslinę informaciją TRSK taip pat atnaujino efektinės dozės
įvertinimo ir dozės ribų taikymo metodiką. Gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų
(toliau – GKRM) apdirbimo sektoriuose dirbančių didelės dalies darbuotojų
gaunamos apšvitos dozės viršija kitų gyventojų gaunamos dozės ribą, tačiau
tokiems darbuotojams netaikomos profesinę apšvitą patiriančių darbuotojų saugos
priemonės. Toks neatitikimas yra nenuoseklus, todėl TRSK paskelbtose naujose
rekomendacijose gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinius siekiama įtraukti į
bendrą sistemą. Jau 1996 m. į Euratomo teisės aktą[1] įtraukti
darbo veiklos, jeigu naudojami gamtinės kilmės spinduliuotės šaltiniai,
reikalavimai. Pastarieji įtraukti į atskirą antraštinę dalį, o ne pateikti
kartu su bendra saugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės sistema. Be to,
valstybėms narėms buvo suteikta daug sprendimo laisvės, pvz., kuris iš GKRM
sektorių joms kelia susirūpinimą. Todėl buvo parengtos labai skirtingos GKRM
sektorių kontrolės ir šių sektorių darbuotojų saugos priemonės. Tokia padėtis
yra nesuderinama su Euratomo vaidmeniu nustatyti vienodus standartus. Patalpose esančio radono, į gyvenamuosius
pastatus iš grunto patenkančių gamtinės kilmės radioaktyviųjų inertinių dujų,
sukelta apšvita yra kur kas didesnė nei bet kurio kito jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinio. Pastaruoju metu atliktais epidemiologiniais tyrimais patvirtinta, kad
plaučių vėžį gali sukelti radono skleidžiama apšvita ir PSO[2] šią
apšvitą laiko labai svarbiu pavojumi sveikatai[3]. Gyvenamuosiuose pastatuose esančio radono
sukelta apšvita aptarta 1990 m. Komisijos rekomendacijoje. Patvirtinus,
kad radono skleidžiama apšvita sukelia plaučių vėžį, iškilo poreikis
veiksmingiau vykdyti radono kiekio mažinimo politiką Europoje ir šiuo tikslu
nustatyti privalomuosius reikalavimus. Statybinių medžiagų radioaktyvumas
aptartas Statybos produktų direktyvoje[4],
tačiau Europos standartizacijos komitetas (toliau – CEN) kol kas nėra priėmęs
nė vieno atitinkamo standarto. Peržiūrint Pagrindinių saugos standartų (toliau
– PSS) direktyvą bus reglamentuojamas ne tik GKRM sektorių atliekų grąžinamasis
perdirbimas į statybines medžiagas, tačiau taip pat užtikrinama nuosekli bei
darni apsauga nuo kitų padidintų radioaktyvumo lygių statybinių medžiagų. Be žmonių sveikatos apsaugos, TRSK radiacinės
saugos sistema dabar pritaikyta floros ir faunos rūšims apsaugoti nuo
jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos. Nors apskritai daroma prielaida, kad
dėl florą ir fauną veikiančios apšvitos nereikia imtis papildomų priemonių, šią
prielaidą dabar reikia įrodyti atitiktimi kriterijams ir naudojant metodiką,
dėl kurios buvo susitarta. Priimta daug Euratomo teisės aktų, kuriuose
nagrinėjami įvairūs radiacinės saugos klausimai, Euratomo sutartyje apibrėžti
kaip pagrindiniai saugos standartai. Kadangi šie klausimai buvo sprendžiami
ilgą laiką, neišvengiamai atsirado skirtingų teisės aktų nenuoseklumo ir
neaktualių nuorodų dėl teisės aktų atnaujinimo. Tokį nenuoseklumą reikia
pašalinti pagal Komisijos vykdomą Europos teisės aktų paprastinimo strategiją. Problemą trumpai galima išdėstyti taip: –
galiojančiuose teisės aktuose nėra tinkamai
atsižvelgta į mokslo pažangą; –
galiojančiuose teisės aktuose pasitaiko
nenuoseklumo; –
galiojančių teisės aktų taikymo sritis ne visiškai
aprėpia gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinius ar aplinkos apsaugą. Privaloma siekti keturių konkrečių tikslų: –
reikiamai pakeisti reglamentuojamą dalyką siekiant
atsižvelgti į naujausius mokslinius duomenis ir veiklos patirtį; –
aiškiau išdėstyti reikalavimus ir užtikrinti visų
Europos teisės aktų darną; –
užtikrinti derėjimą su tarptautinėmis
rekomendacijomis; –
aprėpti visą apšvitos situacijų ir apšvitos
kategorijų spektrą. 1.2.
Subsidiarumas Pagal Euratomo sutarties 2 straipsnio b dalį
„...Bendrija kaip numatyta šioje Sutartyje ...nustato vienodus saugos standartus,
kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata, ir užtikrina
jų taikymą“. Atitinkamai Sutarties preambulėje valstybės narės skelbia esančios
„pasiryžusios sukurti reikiamas sąlygas stiprios branduolinės pramonės plėtrai“
ir taip pat „norinčios sukurti reikiamas saugos sąlygas, kad būtų pašalinta
visuomenės gyvybei ir sveikatai kylanti grėsmė“. Euratomui suteikiami
įgaliojimai „nustatyti vienodus saugos standartus, kad būtų apsaugota
darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata, ir užtikrinti jų taikymą“. Taigi
Euratomo kompetencija reguliuoti sveikatos apsaugą nuo jonizuojančiosios
spinduliuotės yra aiškiai pripažįstama Euratomo sutartimi. Atsižvelgiant į Euratomo teisės aktų leidybos
įgaliojimų išskirtinį pobūdį pagal Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsnius, iš
esmės neprivaloma taikyti subsidiarumo principo. Teikdama teisėkūros pasiūlymus
Komisija šiuose straipsniuose įpareigojama konsultuotis su Euratomo mokslo ir
technikos komiteto paskirta ekspertų grupe. 1.3. Galiojantys teisės aktai Įsigaliojus Euratomo sutarčiai ir remiantis
jos 31 straipsniu priimtas pagrindinius saugos standartus nustatančių teisės
aktų išsamus rinkinys. Pagrindinis šių teisės aktų elementas yra
Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir
gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos
standartus (Euratomo PSS direktyva). Kiti Euratomo sutarties 31 straipsniu
grindžiami teisės aktai: - 1987 m. gruodžio
14 d. Tarybos sprendimas 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos
skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos; - 1987 m. gruodžio
22 d. Tarybos reglamentas 3954/87/Euratomas, nustatantis didžiausius
leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės
avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo, 1989 m. balandžio
12 d. Komisijos reglamentas 944/89/Euratomas, nustatantis didžiausius
leistinus mažais kiekiais vartojamų maisto produktų radiacinės taršos lygius po
branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo ir
1990 m. kovo 29 d. Komisijos reglamentas 770/90/Euratomas,
nustatantis didžiausius leidžiamus pašarų radioaktyviojo užterštumo lygius
įvykus branduolinei avarijai arba kokiai nors kitai radiacinei avarijai[5]; - 1989 m. lapkričio
27 d. Tarybos direktyva 89/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės
informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus
nepaprastosios radiologinės padėties atveju (Visuomenės informavimo direktyva); - 1990 m. vasario
21 d. Komisijos rekomendacija 90/143/Euratomas dėl visuomenės apsaugos nuo
radono apšvitos patalpose; - 1990 m. gruodžio
4 d. Tarybos direktyva 90/641/Euratomas dėl komandiruotų darbuotojų,
dirbančių kontroliuojamose zonose, kuriose jie gali būti veikiami
jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos, apsaugos darbo metu (Komandiruotų
darbuotojų direktyva); - 1993 m. birželio
8 d. Tarybos reglamentas 1493/93/Euratomas dėl radioaktyviųjų medžiagų
vežimo tarp valstybių narių; - 1997 m. birželio
30 d. Tarybos direktyva 97/43/Euratomas dėl sveikatos apsaugos nuo
jonizuojančios spinduliuotės pavojaus, susijusio su asmenų medicinine apšvita,
panaikinanti 1984 m. rugsėjo 3 d. Direktyvą 84/466/Euratomas
(Medicinos direktyva); - 2001 m. gruodžio
20 d. Komisijos rekomendacija 2001/928/Euratomas dėl visuomenės apsaugos
nuo radono apšvitos tiekiant geriamąjį vandenį; - 2003 m. gruodžio
22 d. Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo uždarųjų
radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės (DAUŠ direktyva); - 2006 m. lapkričio
20 d. Tarybos direktyva 2006/117 dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto
branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės; - 2009 m. birželio
25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos
branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema. Atsižvelgiant į mokslinių žinių apie
jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius padarytą pažangą ir
remiantis TRSK rekomendacijomis bei veiklos patirtimi PSS direktyva reguliariai
atnaujinta 1962, 1966, 1976, 1980, 1984 ir 1996 metais. Medicininės
apšvitos klausimai atskirais teisės aktais reglamentuojami nuo 1984 m. Konkrečios
probleminės sritys reglamentuojamos trijose susijusiose direktyvose – Didelio
aktyvumo uždarųjų šaltinių (toliau – DAUŠ) direktyvoje, Komandiruotų darbuotojų
direktyvoje ir Visuomenės informavimo direktyvoje. Atlikus pagal Euratomo
Sutarties 31 straipsnį priimtų teisės aktų analizę paaiškėja, kad Medicinos
direktyva, DAUŠ direktyva, Komandiruotų darbuotojų direktyva ir Visuomenės
informavimo direktyva yra glaudžiai susijusios su PSS direktyva 96/29, nes jose
toliau plėtojami PSS direktyvos reikalavimai arba jose remiamasi skirtingomis
PSS direktyvos nuostatomis. Todėl naujos pagrindinio saugos standarto
direktyvos pasiūlymas apims minėtų direktyvų dalyką ir taikymo sritį. Komisija numato atskirai pateikti direktyvos,
kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję
su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis
(COM(2011)385) pasiūlymą. Tokia Euratomo direktyva dėl taikymo
radioaktyviosioms medžiagoms bus pakeista galiojanti Direktyva 98/83/EB ir ji
bus papildyta imčių ėmimo dažnio, analizės metodų ir aptikimo lygių techniniais
priedais. Atsižvelgiant į šios direktyvos turinį, tinkamu laiku ją būtų galima
įtraukti į nauja redakcija išdėstomus pagrindinius saugos standartus. Tačiau
šiame etape, kadangi direktyva siekiama tik perkelti galiojančius reikalavimus
pagal EB sutartį, siekiant išvengti aiškinimų dėl turinio galimo pasikeitimo,
laikoma kur kas tikslingiau šiame etape jos neįtraukti į peržiūrėtos
Pagrindinių saugos standartų direktyvos pasiūlymą. Be to, tuo metu, kai 31
straipsnio ekspertų grupė pateikė nuomonę apie persvarstytą Pagrindinių saugos
standartų direktyvą, tebebuvo sprendžiama, ar direktyva dėl radioaktyviųjų
medžiagų žmonėms vartoti skirtame vandenyje turėtų būti grindžiama Euratomo ar
EB sutartimi. Šiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta toliau rengti persvarstytos
Pagrindinių saugos standartų direktyvos pasiūlymą, kaip kad 2010 m.
vasario mėn. sutarė 31 straipsnio ekspertų grupė. Kaip aptarta poveikio vertinimo ataskaitoje,
kituose Euratomo sutarties 31 straipsniu grindžiamuose teisės aktuose arba
naudojamos kitos priemonės, arba taikymo sritis iš esmės nėra susijusi su
radiacine sauga, arba teisės aktai yra susiję tik su tam tikrų tipų
įrenginiais. 1.4. Paprastinimas 2005 m. Europos Komisija, reaguodama į Europos
Parlamento ir Tarybos prašymus supaprastinti ES teisės aktus ir pagerinti jų
kokybę, paskelbė Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategiją (COM/2005/535
galutinis). Remiantis šia iniciatyva mėginama konsoliduoti penkias minėtas
direktyvas. Šias direktyvas išdėstyti nauja redakcija kartu su kitais teisės
aktais pagal Euratomo sutarties II antraštinės dalies 3 skyrių yra neįmanoma ir
netikslinga. 1.5. Tarptautinis kontekstas Tarptautiniai pagrindiniai saugos standartai
priimti tarptautiniu konsensusu ir pastaruosius taikant užtikrinamas aukštas
saugos lygis žmones ir aplinką saugant nuo žalingų jonizuojančiosios
spinduliuotės sukeltų reiškinių. Juos patvirtino TATENA Valdytojų taryba ir
savo pobūdžiu jie neturi teisinės galios. Pagrindinis radiacinės saugos
dokumentas yra saugos standartas Nr. 115 „Tarptautiniai pagrindiniai saugos
standartai dėl apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės ir dėl spinduliuotės
šaltinių saugos“, TATENA, 1996 m. 2006 m. TATENA kartu su kitomis
tarptautinėmis organizacijomis (JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau –
FAO), Tarptautine darbo organizacija (toliau – TDO), Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Branduolinės energijos agentūra
(NEA/OECD) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ėmėsi persvarstyti Saugos
standartus Nr. 115. Šią toliau vykdomą veiklą taip pat skatinama tęsti 2007 m.
leidinyje Nr. 103 paskelbtomis TRSK rekomendacijomis. Persvarstydama Tarptautinius pagrindinius
saugos standartus Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja su TATENA ir
kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Tačiau pabrėžtina, kad Euratomo
Pagrindinių saugos standartų direktyva nėra tarptautiniams reikalavimams
teisiškai privalomo statuso suteikimo priemonė. Tarptautiniais pagrindiniais
saugos standartais nėra galimybės remtis ar jų neįmanoma įtraukti į Europos
teisės aktus dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, tarptautinių Pagrindinių
saugos standartų kalba neatitinka ES teisės aktų rengimo taisyklių. Tarptautiniai
reikalavimai taip pat kartais būna pernelyg išsamūs ir tik iš dalies atitinka
Euratomo Sutartyje vartojamą „pagrindinių“ standartų sąvoką. Euratomo
Pagrindinių saugos standartų reikalavimai taip pat turi būti suderinti su
vidaus rinkos taisyklėmis. Antra, tarptautiniuose Pagrindiniuose saugos
standartuose numatyta, kad skirtingo lygio reglamentavimo ir technologijos
infrastruktūrą taikančiai bet kuriai pasaulio valstybei turi būti suteikta
galimybė vykdyti šių standartų reikalavimus. Europos teisės aktai yra platesnio
užmojo. Euratomas Sutartimi yra įpareigotas parengti vienodus pagrindinius
saugos standartus. Vadinasi, tarptautinius Pagrindinius saugos standartus
įtraukti į Europos teisės aktus būtų ne tik sunku, bet šis veiksmas taip pat
neatitiktų pagrindinės Euratomo veiklos nuo 1959 m. ir didelės jau priimtų
teisės aktų dalies. Vis dėlto Komisija siekia užtikrinti didžiausią galimą
Euratomo standartų darnumą su tarptautiniais standartais ir numato galimybę
pastariesiems skirti lėšų Euratomo vardu. 2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir
poveikio vertinimas 2.1.
Suinteresuotosios šalys Komisija (Energetikos ir transporto
generalinis direktoratas – toliau „DG ENER“) pasiūlė keletą konkretiems
radiacinės saugos klausimams skirtų projektų ir tyrimų bei suteikė jiems
paramą; jų rezultatai paskelbti Europos Komisijos Radiacinės saugos leidinyje[6]. Įvairiuose
projektuose, tyrimuose ir konferencijose nagrinėjami einamųjų radiacinės saugos
teisės aktų įgyvendinimo uždaviniai ir probleminės sritys, kurioms tinkamai
netaikoma dabartinė radiacinės saugos sistema. 2009 m. Komisija pradėjo konsultacijas
„nauji reikalavimai dėl gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinių Pagrindinių
saugos standartų direktyvoje“. 31 straipsnio ekspertų grupės darbo grupė
„Gamtinės kilmės šaltiniai“ pasiūlė išsamų GKRM sektorių, radono ir statybinių
medžiagų reglamentavimo požiūrį. Šis dokumentas buvo paskelbtas Komisijos
svetainėje ir taip pat buvo išskirtas EANNORM svetainėje[7]. Konsultacijos
vyko nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2009 m. balandžio 20 d. Persvarstant Euratomo pagrindinius saugos
standartus nuolatos naudingai bendradarbiauta su pagrindinėms
suinteresuotosioms šalims atstovaujančiomis organizacijomis, t. y. Europos
kompetentingų radiacinės saugos institucijų vadovų organizacija (toliau –
EKRSIVO) ir Tarptautine radiacinės saugos asociacija (toliau – TRSA). 2008 m.
ir 2009 m. gruodžio mėn. bei 2010 m. birželio mėn. posėdžiuose
EKRSIVO pateikti PSS pervarstymo metmenys. Radiacinės saugos institucijų
atsakas buvo teigiamas ir EKRSIVO nepateikė jokių svarbių prieštaravimų,
kuriais siekta iš dalies keisti požiūrį. Persvarstymas pateiktas Tarptautiniame
TRSA kongrese (Buenos Airės, 2008 m.) ir TRSA organizuotuose Europos
kongresuose (Brasovas, 2006 m.; Helsinkis, 2010 m.) bei kasmetiniuose
Europos TRSA organizacijų posėdžiuose. TRSA Europos filialas įsteigė darbo
grupę, renkančią su vykstančiu tarptautinių PSS ir Euratomo PSS persvarstymu
susijusius jos skyrių pateikiamus pasiūlymus. Taip pat nuolatos bendrauta su
Europos atominės energetikos forumu (toliau – FORTATOM), atstovaujančiu
branduolinės pramonės suinteresuotosioms šalims. Bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis
dažniausiai būdavo pasitelkiama 31 straipsnio ekspertų grupė, t. y.
ekspertų, su kuriais privaloma konsultuotis pagal Euratomo Sutarties 31
straipsnį. 2010 m. vasario mėn. ekspertų grupė pateikė nuomonę dėl galimo
Europos teisės akto persvarstymo ir jį atliekant direktyvos projekto parengimo.
Šis tekstas yra įtemptos ekspertų grupės darbo grupių veiklos rezultatas; jį
rengiant atsižvelgta į Komisijos atliktus tyrimus ir kitus informacijos
šaltinius (konferencijos, tinklai). Komisijos pasiūlytas projektas iš esmės yra
tas pats projektas, į kurį atsižvelgdama 31 straipsnio ekspertų grupė pateikė
nuomonę. Įtrauktos kelios redakcinio pobūdžio pataisos ir viena kita sąvokos
apibrėžtis. Ekspertai suteikė Komisijai galimybę spręsti, ar DAUŠ apibrėžtis
turėtų atitikti pateiktąją Direktyvoje 2003/122/Euratomas ar apibrėžtį būtina
derinti su TATENA elgesio kodeksu, susijusiu su radioaktyviųjų šaltinių sauga
ir saugumu. Komisija pasirinko pastarąją galimybę. Be to, savo nuomonėje 31 straipsnio ekspertų
grupė pateikė pasiūlymą išlaikyti Direktyvos 96/29/Euratomas 54 straipsnio
tekstą ir valstybėms narėms taip suteikti galimybę rinktis iš vienodų
pagrindinių saugos standartų bei įvesti griežtesnes dozės ribas siekiant
atsižvelgti į galimus naujus, jau priėmus direktyvą pateiktus mokslinių tyrimų
rezultatus. Taip būtų prieštaraujama Euratomo Sutarties įgyvendinimui, nes joje
nustatytas reikalavimas taikyti vienodus standartus. Todėl į pasiūlytą
direktyvos tekstą minėtas straipsnis neįtrauktas. 1992 m. lapkričio
25 d. nutartyje, kuri priimta byloje Europos Bendrijų Komisija prieš
Belgijos Karalystę (Byla C–376/90[8]),
Teismas nurodė, kad „jeigu teisės aktuose aiškiai nenustatyta kitaip, direktyva
turi būti aiškinama kaip leidžianti valstybėms narėms nustatyti, …, griežtesnes
dozės ribas“. Šiuo atžvilgiu į siūlomą persvarstytos Pagrindinių saugos
standartų direktyvos tekstą įtrauktas aiškus teiginys apie standartų vienodumą. 2.2. Poveikio vertinimas Atliktas išsamus poveikio vertinimas siekiant
nustatyti galimas tikslų siekimo pasirinktis: 1.
užtikrinti darbuotojų, gyventojų ir pacientų
sveikatos apsaugos atitiktį naujausiems moksliniams duomenims ir veiklos
patirčiai, 2.
paprastinti galiojančius radiacinės saugos ES
teisės aktus, 3.
užtikrinti darnumą su tarptautiniais standartais ir
rekomendacijomis, 4.
aprėpti visas apšvitos situacijas, įskaitant
gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinių sukeliamą apšvitą namuose, ir aplinkos
apsaugą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus įvairios
pasirinktys poveikio vertinimo ataskaitoje nagrinėjamos konsolidacijos su
kitais teisės aktais masto atžvilgiu ir įtrauktų teisės aktų taikymo srities
bei jų turinio atžvilgiu. 1 pasirinktis: Galiojančių teisės aktų esamos
padėties išlaikymas. 2 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų ir
Medicinos direktyvos persvarstymas. Pagal šią pasirinktį dvi direktyvos iš
dalies būtų keičiamos siekiant jas suderinti su naujausiomis TRSK
rekomendacijomis ir mokslinių žinių pažanga. 3 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų ir
Medicinos direktyvos persvarstymas bei konsolidacija ir Komandiruotų darbuotojų
direktyvos, Visuomenės informavimo direktyvos ir Didelio aktyvumo uždarųjų
radioaktyviųjų šaltinių direktyvos integravimas. Ne teisėkūros priemonės
skiriamos su gamtine jonizuojančiąja spinduliuote susijusiems klausimams ir
floros bei faunos rūšių apsaugai. Pagal šią pasirinktį Pagrindinių saugos
standartų direktyva būtų persvarstoma reikalavimų taikymą išplečiant
medicininei apšvitai, visuomenės informavimui, komandiruotų darbuotojų apšvitai
ir didelio aktyvumo uždariesiems radioaktyviesiems šaltiniams. Pagal šias
pasirenkamas politikos galimybes PSS Direktyva 96/29 sujungiama su susijusiais
teisės aktais (Medicinos Direktyva 97/43/Euratomas, Komandiruotų darbuotojų
Direktyva 90/641/Euratomas, DAUŠ Direktyva 2003/122/Euratomas, Visuomenės
informavimo Direktyva 89/618/Euratomas, Komisijos rekomendacija
90/143/Euratomas) ir PSS direktyvos bei Medicinos direktyvos reikalavimai tuo
pačiu metu atnaujinami atsižvelgiant į naujausias mokslines žinias ir
reglamentavimo patirtį. 4 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų
direktyvos persvarstymas ir taikymo srities išplėtimas siekiant aprėpti
gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukeliamą apšvitą
namuose. Pasirinkus šią politikos galimybę į Euratomo PSS bendrųjų reikalavimų
rinkinį būtų įtrauktas gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių
sukeliamos apšvitos valdymo išsamusis požiūris. Reikalavimais būtų apibūdinamas
planuojamųjų ir esamųjų apšvitos situacijų skirtumas, kaip kad padaryta TRKS
leidinyje Nr. 103. Kadangi gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinių sukelta profesinė apšvita (bei GKRM sektorių atliekų arba išmetimo į
aplinką sukelta gyventojų apšvita) jau aptarta 1–3 pasirinktyse, gamtinės
kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukeltos apšvitos, kurios, be
jokios abejonės, būtų įtrauktos, susijusios su gyventojų apšvita namų
sąlygomis. 5 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų
direktyvos persvarstymas ir taikymo srities išplėtimas siekiant užtikrinti
floros ir faunos rūšių apsaugą. PSS Direktyvos 96/29/Euratomas turinys ir
bendrasis tikslas – gyventojų ir darbuotojų sveikatos apsauga nuo
jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų. Ši direktyva taikoma užtikrinant
žmogaus aplinkos apsaugą, tačiau tik kaip priemonė nuo aplinkos šaltinių
pereinant prie žmonių apšvitos klausimų. Atsižvelgiant į naujas TRSK
rekomendacijas, direktyva papildoma konkrečia nuostata dėl floros ir faunos,
kuriuos laikomos aplinkos dalimi, apšvitos. Siekiama valstybių narių prašyti
atsižvelgti į tinkamą floros ir faunos rūšių apsaugą šių valstybių narių
radiacinės saugos teisės aktuose. 6 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų
direktyvos ir Medicinos direktyvos persvarstymas bei konsolidacija ir
Komandiruotų darbuotojų direktyvos, Visuomenės informavimo direktyvos ir
Didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių direktyvos integravimas bei
taikymo srities išplėtimas siekiant aprėpti gamtinės kilmės jonizuojančiosios
spinduliuotės sukeliamą gyventojų apšvitą ir floros bei faunos rūšių apsaugą. Ši
pasirinktis aprėpia visus 3 pasirinkties elementus (Pagrindinių saugos
standartų direktyvos persvarstymas ir kitų keturių direktyvų integravimas). Pagrindinių
saugos standartų persvarstymas aprėpia visus nurodytus klausimus ir taikymo
srities išplėtimą siekiant įtraukti visas apšvitos situacijas, įskaitant
gyventojų apsaugą pastatuose nuo radono sukeltos apšvitos ir statybinių
medžiagų poveikio bei žmonių ir floros bei faunos visų kategorijų apšvitą. Pasiūlytų pasirinkčių veiksmingumas vertinamas
atsižvelgiant į tikslus, papildomų reikalavimų naudingumą, jeigu pastarasis
vertinamas jų poveikio sveikatai ir aplinkai atžvilgiu, ekonominę naudą,
administracines išlaidas ir direktyvos derėjimą su visais Euratomo ir ES teisės
aktais. Daliniai Pagrindinių saugos standartų ir Medicinos direktyvos
pakeitimai turėtų didelį poveikį šioms sritims: – Socialinis poveikis ir poveikis sveikatai: Socialinis
poveikis siejamas su atitinkamos apsaugos užtikrinimu GKRM sektorių
darbuotojams. Poveikis sveikatai geriausiai pastebimas jį vertinant medicininės
apšvitos atžvilgiu, visų pirma išvengiant pacientams nereikalingai dažnų ar su
didele doze susijusių ir onkologinių susirgimų tikimybę ateityje didinančių
radiologinių tyrimų (pvz., kompiuterinės tomografijos tyrimų). Konkrečioms
specialistų grupėms (pvz., kardiologams) būtų sumažinama akies lęšiuko dozės
riba ir taip būtų išvengiama jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamos
kataraktos. – Ekonominis poveikis: Nors šiame etape nėra
galimybių ekonominio poveikio įvertinti kiekybinėmis priemonėmis, tačiau
valstybių narių reikalavimų suderinimas GKRM sektoriams būtų naudingas. – Administracinės išlaidos: Nors apsaugos
optimizavimo principas, pagal kurį privaloma atsižvelgti į socialinio ir
ekonominio pobūdžio veiksnius, o dozė turi būti „sumažinta tiek, kiek
praktiškai įmanoma“ (ALARA), yra pagrindinis siekiant tinkamos sąnaudų ir
naudos pusiausvyros, kai užtikrinama radiacinė sauga darbo metu, naujoji
„proporcingo požiūrio“ koncepcija išplečia šį principą siekiant didinti teisės
aktais nustatytos priežiūros veiksmingumą ir sumažinti sektoriams tenkančias
administracines išlaidas. Į kitas tris direktyvas įtraukti šie papildomi
daliniai pakeitimai: – didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių (DAUŠ)
apibrėžties suderinimas su tarptautiniais standartais; – konkretūs komandiruotų darbuotojų apsaugos
reikalavimai su nurodyta aiškia darbuotojų darbdavių atsakomybės ir įmonių,
vykdančių veiklą, kurioje dalyvaujantys darbuotojai veikiami apšvita,
apibrėžtimi; – gyventojų informavimo prieš ekstremaliąją
situaciją ir jos laikotarpiu reikalavimai atsižvelgiant į persvarstytą bendrąją
taikymo sritį valdant avarines apšvitos situacijas. Penkių direktyvų sujungimas yra esminis
laimėjimas vertinant Euratomo teisės aktų nuoseklumo atžvilgiu. Atlikus
struktūrinį pertvarkymą, būtiną siekiant priderinti šią platesnę PSS direktyvos
taikymo sritį, aiškiau išdėstomas tekstas ir užtikrinamas geresnis praktinis
įgyvendinimas. Naujos direktyvos platesnė taikymo sritis
aprėpia kelis esminius pakeitimus: „Esamųjų apšvitos situacijų“ atžvilgiu
nustatomi patalpose radono tūriniam aktyvumui ir statybinių medžiagų sukeliamai
išorinei apšvitai taikomi atskaitos lygiai. Valstybėms narėms keliamas
reikalavimas parengti su nacionaliniais poreikiais ir geologinėmis skirtingų
regionų ypatybėmis suderintą išsamų ir skaidrų radono veiksmų planą. Suderinus
statybinių medžiagų reikalavimus įmanoma atlikti tolesnį standartizavimą pagal
Statybos produktų direktyvą (Tarybos direktyva 89/106/EEB). Vartotojams ir
statybų verslui medžiagų stebėsena ir jų ženklinimas būtų naudingas, o administracinė
sektoriaus našta būtų nedidelė pasirenkant tinkamus atskaitos lygius ir
susirūpinimą keliančių medžiagų tipų sąrašą. Atitinkami Euratomo PSS reikalavimai dėl
floros ir faunos rūšių apsaugos valstybėms narėms suteiktų galimybę juos
įtraukti į savo nacionalinę aplinkos politiką taip, kad jie atitiktų taikomus
sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės požiūrius. Šių naujų
reikalavimų poveikio aplinkai vertinimas iš esmės yra susijęs su žalos aplinkai
prevencija avarijos atveju. Eksploatuojant objektą normaliomis sąlygomis turėtų
būti įrodoma, kad poveikio aplinkai nėra. 3. Teisiniai pasiūlymo aspektai Penkias direktyvas išdėsčius nauja redakcija
parengta didelės apimties direktyva, sudaryta iš daugiau nei 100 straipsnių ir
keliolikos priedų. Atsižvelgiant į keitimų apimtį ir sudėtingumą oficiali
išdėstymo nauja redakcija procedūra netaikyta. Neįmanoma nurodyti pasiūlymo
visų elementų. Toliau pateiktuose skirsniuose išdėstomas trumpas kiekvieno
skyriaus pagrindinių ypatybių aprašymas. 3.1. I skyrius. Dalykas
ir taikymo sritis Šiame skyriuje apibrėžiama naujos direktyvos
taikymo sritis (bendrasis direktyvos tikslas skirtingų apšvitos kategorijų,
įvairių apšvitos situacijų atžvilgiu ir su didelio aktyvumo uždaraisiais
radioaktyviaisiais šaltiniais, gyventojų informavimu susiję konkretūs tikslai
ir nekontroliuojamosios apšvitos neįtraukimas). Taikymo sritis išplečiama
siekiant įtraukti kosminio erdvėlaivio įgulos apšvitą kosmine spinduliuote,
patalpų ore esančių radono dujų sukeltą buitinę apšvitą, statybinių medžiagų
gama spinduliuotės sukeliamą išorinę apšvitą ir aplinkos apsaugą nuo apšvitos
patekimo į aplinką trasų, dėl kurių sukuriama žmonių apšvita 3.2. II skyrius. Sąvokų
apibrėžtys Šiame skyriuje pateikiamos visos ankstesnėse
direktyvose naudotos sąvokų apibrėžtys; jos iš dalies keistos siekiant
pašalinti nesuderintus dalykus ir prisitaikyti prie TRSK leidinyje Nr. 103
bei Tarptautiniuose pagrindiniuose saugos standartuose taikomos naujos
terminijos. 3.3. III skyrius. Radiacinės
saugos sistema Šioje antraštinėje dalyje išdėstyti bendrieji
radiacinės saugos principai: pagrįstumas, optimizavimas ir dozės ribojimas. Joje
apibūdinama apribotųjų dozių ir atskaitos lygių kur kas didesnė svarba
optimizavimo procesui, o I priede išdėstyti TRSK pasiūlyti esamosioms ir
avarinėms apšvitos situacijoms taikomi atskaitos lygių intervalai. Dozės ribos
nėra modifikuojamos, išskyrus metinę profesinę dozę (5 metų vidurkis
netaikomas) ir akies lęšiukui TRSK rekomenduotą žemutinę organo dozės ribą. Į
naują direktyvą nebeįtraukti apibrėžiant efektinę dozę atliktini techniniai
matavimai ir kiti vertinant dozes naudotini veiksniai bei šiuo tikslu remiamasi
TRSK leidiniu Nr. 103. Be to, į direktyvą neįtraukti su radionuklidais
susijusių dozių koeficientų (dėl praryto ar įkvėpto vieneto patiriamos dozės)
ilgi sąrašai, tačiau remiamasi būsimu konsoliduotu TRSK leidiniu, kurį galima
atsisiųsti nemokamai. 3.4. IV skyrius. Radiacinės
saugos švietimo, mokymo ir informavimo reikalavimai Šiame skyriuje išdėstomi įvairūs skirtingose
direktyvose nustatyti švietimo ir mokymo reikalavimai ir pateikiamos
„Radiacinės saugos specialisto“ bei „Medicinos fizikos specialisto“ pripažinimo
nuostatos. 3.5. V skyrius. Veiklos
pagrindimas ir teisės aktais nustatytos kontrolės taikymas šiai veiklai Pagrįstumo principo taikymas lieka priskirtas
nacionalinei kompetencijai. Specialus dėmesys teikiamas pagrindžiant tų rūšių
veiklą, kuri susijusi su numatytąja žmonių apšvita, kai ji naudojama ne
medicininiam vizualizavimui (pvz., atliekant tikrinimą oro uostuose). Teisės aktais nustatytos kontrolės tvarka
dabar sudaryta iš trijų etapų (pranešimas, registravimas, licencijų išdavimas)
ir pastaroji pakeičia ankstesniąją sistemą, sudarytą iš pranešimų teikimo ir
„išankstinio leidimo“ etapų. Pateikiamas išsamesni veiksmų, kuriems taikomas
registravimas arba licencijavimas, tipų sąrašas. Tam tikrų veiklos rūšių
atžvilgiu nacionaliniu lygiu numatoma leisti taikyti specialią išimtį (išimtis
dėl pranešimo ir leidimo) ir ši nuostata yra teisės aktais numatytai kontrolei
taikomo „proporcingo požiūrio“ koncepcijos dalis. Numatytosios vertės, į kurias
atsižvelgiama suteikiant išimtį remiantis savituoju aktyvumu, dabar imamos iš
TATENOS Saugos vadovo RS–G–1.7. Tos pačios numatytosios vertės galioja
suteikiant išimtį netaikyti teisės aktais numatytos kontrolės (nekontroliuojami
aktyvumo lygiai), tačiau leidžia taikyti specialias vertes Europos gairėse. Galiojančiuose
nacionaliniuose teisės aktuose valstybėms narėms leidžiama išlaikyti
numatytuosius nekontroliuojamus aktyvumo lygius ir nedidelių medžiagos kiekių
atžvilgiu leisti taikyti galiojančius nereguliuojamosios veiklos lygius. Nereguliavimo
kriterijų, nereguliuojamosios veiklos lygių ir nebekontroliuojamo aktyvumo
lygių išsami informacija pateikta VI priede. Šiame skyriuje taip pat išdėstyti tikslesni su
licencijos paraiška pateiktinos informacijos reikalavimai (leidimų išmesti
radioaktyviąsias ore sklindančias išlakas arba radioaktyviąsias nuotekas
išdavimas aptartas VIII skyriuje). 3.6. VI skyrius. Darbuotojų,
praktikantų ir studentų sauga Šioje antraštinėje dalyje išdėstytos tik iš
dalies pakeistos Direktyvoje 96/29/Euratomas nustatytos profesinės apšvitos
nuostatos. Į ją taip pat įtraukti specialūs Komandiruotų darbuotojų direktyvos
reikalavimai ir aiškiai apibrėžiamas atsakomybės paskirstymas tarp darbdavio ir
įmonės, kurioje atliekama praktika. Atsižvelgiant į EKRSIVO rekomendacijas
atnaujinta apšvitos veikiamų darbuotojų individualiosios dozimetrinės kontrolės
duomenų sistema ir apie komandiruotus darbuotojus praneštinų būtiniausių
duomenų rinkinys. GKRM sektoriuose patiriamos profesinės
apšvitos valdymas nėra kaip nors skiriamas nuo vykdant kitų rūšių veiklą
patiriamos apšvitos valdymo, tačiau atsižvelgiant į vyraujančias apšvitas ir jų
galimybes ilgainiui didėti pastarojo atžvilgiu būtų taikomas proporcingas
reguliavimo metodas. Šiame skyriuje dabar aptariama profesinė
apšvita visose apšvitos situacijose, siekiant užtikrinti geresnę
ekstremaliąsias situacijas likviduojančių darbuotojų ir darbo vietos patalpose
esančio radono sukeltus aukštus apšvitos lygius patiriančių visų darbuotojų
apsaugą. 3.7. VII skyrius. Pacientų
ir kitų medicininę apšvitą patiriančių asmenų sauga Į šį skyrių įtraukti atitinkami Medicinos
direktyvos reikalavimai, tik jie sugriežtinami, visų pirma šiais atžvilgiais: – pagrįstumo principo taikymas; – informacija pacientams apie kylančią riziką
sveikatai ir naudą jai; – informacija apie dozes; – diagnostiniai atskaitos lygiai; – medicinos fizikos specialisto dalyvavimas; – avarinės ir nenumatytos medicininės apšvitos
prevencija. 3.8. VIII skyrius. Gyventojų sauga Į šį skyrių įtraukti Direktyvoje
96/29/Euratomas nustatyti gyventojų apšvitos reikalavimai, tačiau kartu aiškiau
išnagrinėjamas leidimų išmesti radionuklidus į aplinką išdavimas (taip pat
remiamasi Komisijos rekomendacija 2004/2/Euratomas). Į avarinės apšvitos situacijų skirsnį įtraukti
Visuomenės informavimo direktyvos reikalavimai. Esamųjų apšvitos situacijų skirsnyje aptariama
gyventojų apsauga pastatuose nuo radono sukeltos apšvitos ir jame naudojamas
šiek tiek žemesnis aukščiausias atskaitos lygis esamų namų atžvilgiu nei kad
Komisijos rekomendacijoje 90/143/Euratomas (atsižvelgiama į TRSK ir PSO
rekomendacijas). Į jį taip pat įtraukti statybinių medžiagų klasifikavimo
reikalavimai remiantis radioaktyvumo rodikliu ir metinės dozės, kuri patiriama
gyvenant iš šių medžiagų pastatytuose namuose, vienodas atskaitos lygis. 3.9. IX skyrius. Aplinkos
apsauga Šiame skyriuje, atitinkančiame platesnę
direktyvos taikymo sritį nei Tarptautinių pagrindinių saugos standartų,
siekiama pateikti atitikties aplinkos kriterijams įrodymo priemones. TRSK yra
paskelbusi faunos ir floros rūšių patiriamos dozės vertinimo metodiką, tačiau
kol kas laukiama kriterijų taikymo paskelbimo. Laukiant šių kitų gairių
nacionalinės institucijos įvertina reprezentacinių gyvūnų ir augalų patiriamas
dozes siekiant užtikrinti ekologinės sistemos apsaugą. Be to, privaloma imtis būtinų techninių
priemonių siekiant išvengti atsitiktinio išmetimo poveikio aplinkai ir stebėti
aplinkoje esančius radioaktyvumo lygius ir taip užtikrinti aplinkos ir
visuomenės sveikatos apsaugą. 3.10. X skyrius. Teisės
aktais numatytos kontrolės reikalavimai Šiame skyriuje aprašytos reguliavimo
institucijų visos pareigos susiklosčius bet kuriai apšvitos situacijai. Aiški
struktūra išdėstyta naudojant šiuos skirsnius: – Institucijų infrastruktūra; – Uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių kontrolė
(su skirtingus Didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių direktyvos
aspektus apimančiais II, XII, XIII, XIV, XV priedais); – Paliktieji šaltiniai (metalų taršai
nustatyti nauji reikalavimai); – Avarinės apšvitos situacijos (avarinės
valdymo sistemos sukūrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas, o darbuotojų ir
gyventojų saugos reikalavimai susiklosčius avarinei apšvitos situacijai aptarti
atitinkamai V ir VIII skyriuose); – Esamosios apšvitos situacijos (užterštų
teritorijų valdymo bendrosios nuostatos, su radonu susijęs veiksmų planas); – Vykdymo užtikrinimo sistema (kontrolės
programa ir pažeidimų šalinimas). Pirmame „institucijų infrastruktūros“
skirsnyje pabrėžiama būtinybė aiškiai nusakyti skirtingų institucijų pareigas. Komisija
turi reguliariai gauti atnaujintą informaciją ir skelbti ją Oficialiajame
leidinyje. Šiame skirsnyje taip pat apibrėžiamos „Radiacinės saugos
specialisto“, „Už radiacinę saugą atsakingo asmens“ (dabartiniuose PSS šios
koncepcijos sujungtos su „Kvalifikuoto specialisto“ sąvoka) ir „Medicinos
fizikos specialisto“ pareigos. 3.11. XI skyrius. Baigiamosios
nuostatos Naują direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę
netektų imtis išsamių teisėkūros veiksmų, todėl galutinis 2 metų perkėlimo į
nacionalinę teisę terminas atrodo esąs pakankamas. Konkrečias nuostatas, pvz.,
susijusias su aplinkos apsauga, į nacionalinę teisę galima perkelti vėliau. Pagal Euratomo Sutartį pagrindiniai standartai
valstybėse narėse turi būti taikomi vienodai, nors nepažeidžiant tų
reikalavimų, kurių lankstumas yra akivaizdus atsižvelgiant į teksto redakciją. Tačiau
dozės ribos, numatytieji nereguliuojamosios veiklos lygiai, statybinėms
medžiagoms taikomas atskaitos lygis ir t. t. į nacionalinę teisę
perkeliami ir taikomi vienodai. 4. Poveikis biudžetui Poveikio ES biudžetui nėra. 2011/0254 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS DIREKTYVA kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai
siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos
keliamų pavojų EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos atominės energijos
bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 ir 32 straipsnius, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, parengtą
gavus asmenų grupės, kuriuos paskyrė Mokslo ir technikos komitetas iš valstybių
narių mokslinių ekspertų, nuomonę ir pasitarusi su Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetu, atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, kadangi: (1)
Sutarties 2 straipsnio b dalyje numatyta parengti
vienodus darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos standartus, o Sutarties 30
straipsnyje apibrėžti darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo
jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų pagrindiniai standartai; (2)
siekdama atlikti šią užduotį, Bendrija pagrindinius
standartus pirmą kartą parengė 1959 m. pagal Sutarties 218 straipsnį
1959 m. vasario 2 d. priimdama direktyvą, nustatančią darbuotojų ir
gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų
pagrindinius standartus[9].
Direktyvos keletą kartų persvarstytos, paskutinį kartą 1996 m. priėmus
1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvą 96/29/Euratomas, nustatančią
pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios
spinduliuotės saugos standartus[10],
kuria panaikintos ankstesnės direktyvos; (3)
Direktyvoje 96/29/Euratomas nustatyti pagrindiniai
saugos standartai. Ši direktyva taikoma įprastoms ir ekstremaliosioms
situacijoms; ją papildo kiti konkretūs teisės aktai; (4)
1997 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva
97/43/Euratomas dėl sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės
pavojaus, susijusio su asmenų medicinine apšvita, ir panaikinanti Direktyvą
84/466/Euratomas[11],
1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 89/618/Euratomas dėl
plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones
ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju[12],
1990 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva 90/641/Euratomas dėl
komandiruotų darbuotojų, dirbančių kontroliuojamose zonose, kuriose jie gali
būti veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos, apsaugos darbo metu[13] ir
2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas dėl
didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių
kontrolės[14]
aprėpia skirtingus konkrečius Direktyvą 96/29/Euratomas papildančius aspektus; (5)
ilgainiui šiuose teisės aktuose naudotos sąvokų
apibrėžtys buvo plėtojamos ir pritaikytos konkrečiai taikymo sričiai; nors
daugelis juose nustatytų reikalavimų atitiko pirminį kontekstą priimant šiuos
teisės aktus, jų negalima pritaikyti Direktyvoje 96/29/Euratomas; (6)
Mokslo ir technikos komiteto paskirta ekspertų
grupė rekomendavo taikant pagal Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsnius
parengtus pagrindinius saugos standartus atsižvelgti į Tarptautinės
radiologinės saugos komisijos (TRSK) naujas rekomendacijas, visų pirma
pateiktąsias Leidinyje Nr. 103 (2007 m.)[15], ir juos
persvarstant atsižvelgti į naujus mokslinius įrodymus ir veiklos patirtį; (7)
šioje direktyvoje turėtų būti vadovaujamasi TRSK
Leidinyje Nr. 103 nustatytu situacija grindžiamu metodu ir turėtų būti
skiriamos esamosios, planuojamos ir ekstremaliosios apšvitos situacijos. Atsižvelgiant
į šią naują sistemą direktyva turėtų aprėpti visas apšvitos situacijas ir visas
apšvitos kategorijas, t. y. profesinę, gyventojų ir medicininę apšvitą; (8)
šioje direktyvoje taip pat turėtų būti
atsižvelgiama į naują TRSK nustatytą dozės apskaičiavimo metodiką remiantis
naujausiomis žiniomis apie apšvitos pavojų; (9)
profesinės ir gyventojų apšvitos dabartinės metinės
dozės ribos paliekamos tokios, kokios yra. Tačiau neturėtų atsirasti tolesnio
poreikio nustatyti penkerių metų vidurkį, išskyrus nacionaliniuose teisės
aktuose apibrėžtas konkrečias aplinkybes; (10)
atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją apie
poveikį audiniams, organo dozėms, jeigu reikia, tenka taikyti optimizavimo
principą siekiant, kad dozės būtų kiek praktiškai įmanoma mažesnės. Direktyvoje
taip pat turėtų būti atsižvelgiama į naują TRSK rekomendaciją dėl profesinės
apšvitos veikiamam akies lęšiukui taikomos organo dozės ribos; (11)
gamtinės kilmės iš žemės gelmių iškasamas
radioaktyviąsias medžiagas perdirbančių sektorių sukuriama apšvita jonizuojančiąja
spinduliuote veikia darbuotojus ir, jeigu medžiagos išleidžiamos į aplinką,
gyventojus; (12)
apsauga nuo gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinių
neturėtų būti atskirai aptariama konkrečioje antraštinėje dalyje, nes ji
veikiau turėtų būti visiškai įtraukta į bendruosius reikalavimus. Visų pirma
medžiagas su gamtinės kilmės radionuklidais perdirbantiems sektoriams turėtų
būti taikoma ta pati teisinio reguliavimo sistema, kuri galioja kitoms veiklos
rūšims; (13)
nauji reikalavimai dėl radioaktyvumo statybinėse
medžiagose neturėtų trukdyti laisvos statybinių medžiagų apyvartos; (14)
pastaruoju metu atliktų gyvenamųjų namų tyrimų
epidemiologiniais duomenimis įrodyta plaučių vėžio rizika, kurią sukelia
maždaug 100 Bq m-3 apšvitą sukuriantis patalpose esantis radonas. Remiantis
nauja apšvitos situacijų koncepcija Komisijos rekomendacijos 90/143/Euratomas
dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos patalpose[16]
nuostatas galima įtraukti į privalomus pagrindinių saugos standartų
reikalavimus, tačiau kartu paliekant pakankamai lankstumo dėl įgyvendinimo; (15)
orlaivių įgulų narių apšvita kosmine spinduliuote
turėtų būti nagrinėjama kaip numatytoji apšvitos situacija. Eksploatuojant
erdvėlaivius turėtų būti taikomos šios direktyvos nuostatos ir toks
eksploatavimas turėtų būti valdomas kaip specialiu leidimu leista apšvita; (16)
visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimais
nedraudžiamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje. Be tiesioginių
apšvitos patekimo į aplinką trasų, turėtų būti apskritai nagrinėjama aplinkos
kaip visumos apsauga, įskaitant floros ir faunos rūšių apšvitą ir atsižvelgiant
į išsamią ir nuoseklią bendrąją sistemą. Kadangi žmonės yra aplinkos dalis, ši
politika prisideda užtikrinant ilgalaikę sveikatos apsaugą; (17)
svarbios technologinės ir mokslinės permainos
medicinos srityje lėmė gerokai padidėjusią pacientų apšvitą. Šiuo atžvilgiu
direktyvoje turėtų būti pabrėžiama būtinybė pagrįsti medicininę apšvitą,
įskaitant besimptomių asmenų apšvitą, ir joje turėtų būti sugriežtinti
pacientams pateiktinos informacijos reikalavimai, sugriežtinamas atliekant
medicinos procedūras patiriamų dozių registravimas ir pranešimas apie jas,
diagnostikos atskaitos lygių naudojimas ir reikalavimas turėti dozės
registravimo įtaisus; (18)
nuolatinį rūpestį kelia avarinė ir nenumatyta
medicininė apšvita. Nustačius avarinę ir nenumatytą medicininę apšvitą jų
atžvilgiu turi būti imamasi prevenciją užtikrinančių ir tolesnių veiksmų. Siekiant
išvengti minėtų incidentų šiuo atžvilgiu turėtų būti pabrėžiama kokybės
laidavimo programų naudojimo svarba, įskaitant su spinduline terapija
susijusios rizikos vertinimą, ir šiais atvejais gali tekti atlikti
registravimą, analizę, teikti ataskaitas ir imtis taisomųjų priemonių; (19)
Direktyvoje 97/43/Euratomas nustatytos vadinamosios
„medicininės teisinės“ procedūros dabar, be jokios abejonės, laikomos ne
medicinos tikslams skirta asmenų apšvita arba „apšvitos naudojimu ne
medicininiam vizualizavimui“. Šių rūšių veiklai turi būti taikoma atitinkama
teisės aktais nustatyta kontrolė, ir ji turėtų būti pagrindžiama taip pat, kaip
medicininė apšvita. Tačiau vienokia strategija taikytina medicinos darbuotojų
atliekamų procedūrų naudojant medicinos įrangą atžvilgiu, o kitoks – ne
medicinos darbuotojų atliekamų procedūrų naudojant ne medicinos įrangą
atžvilgiu. Apskritai turėtų būti taikomos gyventojų apšvitos metinės dozės
ribos ir atitinkamos apribotosios dozės; (20)
valstybės narės turėtų būti prašomos į teisės
aktais nustatytą kontrolės sistemą įtraukti tam tikras jonizuojančiosios
spinduliuotės pavojų keliančias veiklos rūšis ar uždrausti tam tikrų rūšių
veiklą. Valstybėms narėms turėtų būti naudingas proporcingo požiūrio taikymas
teisės aktais nustatytos kontrolės atžvilgiu, turinčios atitikti vykdant veiklą
sukeliamos apšvitos dydį ir jos tikimybę bei atitikti poveikį, kurį teisės
aktais nustatyta kontrolė gali daryti mažinant šią apšvitą ar gerinant
įrenginių saugą; (21)
tikslinga tokias pačias savitojo aktyvumo vertes
vykdomai veiklai taikyti suteikiant išimtį nereguliavimui nuo teisės aktais
nustatytos kontrolės ir medžiagų susidarančių reguliuojamosios veiklos metu
nebekontroliavimui. Atlikus išsamų tyrimą TATENOS dokumente RS–G–1.7[17]
rekomenduojamas vertes nuspręsta taikyti toliau kaip nustatytuosius
nereguliuojamosios veiklos lygius, pakeičiančius Direktyvos 96/29/Euratomas I
priede nustatytas savitojo aktyvumo vertes, ir kaip bendruosius
nebekontroliuojamus aktyvumo lygius, pakeičiančius Komisijos Radiacinės saugos
leidinyje Nr. 122[18]
rekomenduotas vertes; (22)
valstybės narės konkrečiu atveju gali suteikti
išimtį, pagal kurią leidžiama neturint leidimo vykdyti tam tikrų rūšių veiklą,
apimančią veiklą, kurią vykdant viršijami nereguliuojamosios veiklos lygiai; (23)
numatytuosius nereguliuojamosios ir
nebekontroliuojamosios veiklos lygius viršijantys konkretūs
nebekontroliuojamojo aktyvumo lygiai bei Komisijos atitinkamos gairės[19] toliau
lieka svarbiomis priemonėmis tvarkant didelius medžiagų kiekius, susidarančius
išmontuojant licencijuotus objektus; (24)
valstybės narės turėtų užtikrinti tokią pačią
komandiruotų darbuotojų saugą kaip apšvitos veikiamų darbuotojų, kuriuos
įdarbina visų rūšių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais
vykdančios įmonės. Direktyvoje 90/641/Euratomas nustatytas konkrečias
komandiruotiems darbuotojams taikomas priemones reikia praplėsti, kad jas taip
pat būtų galima taikyti kontroliuojamose zonose atliekamiems darbams; (25)
avarinės apšvitos situacijų valdymo srityje
dabartinis intervencijos lygiais pagrįstas požiūris keistinas išsamesne
sistema, aprėpiančia grėsmių analizę, bendrąją ekstremaliųjų situacijų valdymo
sistemą, su nustatytomis grėsmėmis susijusių ekstremaliųjų situacijų
likvidavimo planus ir iš anksto numatytas kiekvieno tikėtinojo įvykio valdymo
planus; (26)
avarinėse ir esamose apšvitos situacijose taikant
atskaitos lygius galima apsaugoti asmenis bei į kitus visuomeninius kriterijus
atsižvelgti taip pat, kaip į dozės ribas ir apribotąsias dozes, taikomas
planuojamose apšvitos situacijose; (27)
siekiant veiksmingai valdyti tarpvalstybinius
padarinius sukeliančią branduolinę avariją, privaloma gerinti valstybių narių
bendradarbiavimą rengiant pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms planus ir
atsakomąsias priemones; (28)
atsižvelgdama į naują TRSK Leidinį Nr. 103
Tarptautinė atominės energijos agentūra kartu su Pasaulio sveikatos
organizacija, Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarptautine darbo
organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Branduolinės
energijos agentūra bei Amerikos sveikatos organizacija persvarsto Tarptautinius
bendruosius saugos standartus; (29)
turi būti aiškiai apibrėžtos nacionalinių tarnybų
ir specialistų, dalyvaujančių užtikrinant radiacinės saugos techninių ir
praktinių aspektų tvarkymą laikantis aukštų kompetencijos reikalavimų, vaidmuo
ir pareigos; (30)
turėtų būti nustatyti tikslesni radionuklidų
išmetimo į aplinką leidimų išdavimo ir išmetamų medžiagų stebėsenos
reikalavimai. 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacijoje
2004/2/Euratomas dėl standartinės informacijos apie iš įprastu režimu
veikiančių branduolinių energetinių reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro
perdirbimo gamyklų į aplinką išleidžiamų radioaktyviųjų oru sklindančių ir
skystų medžiagų[20]
buvo nustatyta standartinė informacija, kurią reikia nurodyti teikiant duomenis
apie iš atominių elektrinių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklų
išleidžiamas medžiagas; (31)
paskutinės Direktyvos 2003/122/Euratomas dėl
didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių
kontrolės nėra jokio reikalo iš esmės keisti, išskyrus būtinybę išplėsti tam
tikrų reikalavimų taikymo sritį siekiant įtraukti visus uždaruosius
radioaktyviuosius šaltinius. Tačiau kol kas nėra išspręstas paliktųjų šaltinių
klausimas ir yra pasitaikęs ne vienas pavojingas atvejis, kai iš trečiųjų šalių
būdavo importuojami užteršti metalai. Atitinkamai turėtų būti nustatytas
pranešimo apie incidentus, susijusius su paliktaisiais šaltiniais, arba
užterštą metalą reikalavimas. Siekiant užtikrinti tarptautinį saugumą taip pat
svarbu suderinti lygius, kuriuos viršijus šaltinis, palyginti su
nustatytaisiais TATENOS, laikomas didelio aktyvumo uždaruoju radioaktyviuoju
šaltiniu; (32)
pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir
Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės
įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į
nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose
paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų
dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi
nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas; (33)
todėl direktyvos 89/618/Euratomas,
90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas turėtų
būti panaikintos, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I SKYRIUS DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS 1 straipsnis Dalykas 1.
Šioje direktyvoje nustatyti darbuotojų, gyventojų,
pacientų ir kitų asmenų, patiriančių medicininę apšvitą, sveikatos apsaugos nuo
jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų bendrieji saugos standartai,
siekiant juos vienodai įgyvendinti valstybėse narėse. 2.
Ši direktyva taikoma aplinkos, per kurią apšvitą
nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patiria žmonės, apsaugai, kuri
prireikus papildoma konkrečiomis floros ir faunos rūšių apsaugos nuo
jonizuojančiosios spinduliuotės nuostatomis. 3.
Šioje direktyvoje nustatoma jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltinių saugos ir saugumo kontrolės reikalavimai bei tinkamo
informavimo esant avarinei apšvitos situacijai nuostatos. 4.
Šioje direktyvoje nustatomi darbuotojų ir gyventojų
saugos nuo apšvitos, kurią sukelia paliktųjų šaltinių ir netinkamai kontroliuojamų
didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiama
jonizuojančioji spinduliuotė, reikalavimai ir valstybėse narėse taikomų
kontrolės priemonių suderinimo reikalavimai šiuo tikslu apibrėžiant konkrečius
reikalavimus, kuriais užtikrinama kiekvieno tokio šaltinio kontrolė. 5.
Šioje direktyvoje Bendrijos lygmeniu nustatomi su
visuomenės informavimo priemonėmis ir procedūromis susiję bendri tikslai
siekiant pagerinti neatidėliotinas sveikatos apsaugos priemones, taikomas
įvykus ekstremaliai situacijai. 2 straipsnis Taikymo sritis 1.
Ši direktyva taikoma bet kuriai planuojamai,
esamajai ar avarinei apšvitos situacijai, keliančiai apšvitos jonizuojančiąja
spinduliuote riziką, kurios radiacinės saugos atžvilgiu negalima nepaisyti
siekiant užtikrinti darbuotojų, gyventojų ar pacientų ir kitų asmenų,
patiriančių medicininę apšvitą, sveikatos apsaugą arba aplinkos apsaugą. 2.
Ši direktyva taikoma visoms veiklos su
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rūšims, t. y.: (a)
radioaktyviųjų medžiagų gamybai, perdirbimui,
tvarkymui, naudojimui, saugojimui, laikymui, transportavimui, siuntimui,
importui į Bendriją ir eksportui iš Bendrijos bei šalinimui; (b)
jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančios
elektros įrangos naudojimui ir bet kurios elektros įrangos, jeigu jos
potencialų skirtumo vertė viršija 5 kV, naudojimui; (c)
veiklai, kurią vykdant gamtinės kilmės
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ypač padidina darbuotojų ar gyventojų
apšvitą, visų pirma: i) orlaivių ir erdvėlaivių
eksploatavimui; ii) radono sukeltai apšvitai darbo
vietose; iii) sektorių, kuriuose perdirbamos
medžiagos, turinčios gamtinės kilmės radionuklidų, veiklai ar su tokiu
perdirbimu susijusiai veiklai. (d)
bet kokiai kitai valstybės narės nurodytai veiklai. 3.
Ši direktyva taikoma valdant esamąsias apšvitos
situacijas, visų pirma patalpose esančio radono sukeltą gyventojų apšvitą,
išorinę statybinių medžiagų sukeltą apšvitą ir ilgalaikę apšvitą, kurią sukelia
ekstremalios situacijos ar buvusios veiklos padariniai. 4.
Ši direktyva avarinėms apšvitos situacijoms valdyti
taikoma tiek, kiek jos laikomos situacijomis, į kurias atsižvelgiant turi būti
imamasi apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti gyventojų ar darbuotojų sveikatą
ar aplinką; galimoji apšvita ir avarinė parengtis bei planavimas yra planuojamų
apšvitos situacijų dalis. 3 straipsnis Taikymo srities išimtis Ši direktyva netaikoma gamtinės kilmės
radionuklidams, esantiems žmogaus kūne, kosminei spinduliuotei žemės paviršiuje
ir apšvitai žemės paviršiuje dėl radionuklidų, esančių nepažeistoje žemės
plutoje. II SKYRIUS SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS 4 straipsnis Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys: (1)
Medicininė apšvita – apšvita, kurią patiria
pacientai ar asmenys, neturintys ligos simptomų, jiems atliekant medicinines ar
odontologines procedūras arba gydymo metu, kai siekiama pagerinti jų sveikatą
ar savijautą, taip pat slaugytojai ir globėjai bei savanoriai biologinių
medicininių tyrimų metu; (2)
Jonizuojančioji spinduliuotė – galinčios tiesiogiai
ar netiesiogiai sukurti jonus energijos sklidimas dalelėmis arba ne ilgesnėmis
kaip 100 nanometrų (ne mažesnio kaip 3x1015 Herco dažnio) elektromagnetinėmis
bangomis; (3)
Ekstremalioji situacija – neįprasta situacija ar
įvykis, dėl kurio tenka imtis skubių veiksmų, visų pirma siekiant sumažinti
pavojų ar nepataisomus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei,
turtui ar aplinkai. Šiuo atveju omenyje turimos branduolinės ir radiologinės
ekstremaliosios situacijos; (4)
Avarinė apšvitos situacija – bet kurio netikėto
įvykio sukurta apšvitos situacija, dėl kurios reikia skubių sprendimų, kad ją
galima būtų kontroliuoti; įvykį gali sukelti avarija (numatyta ar nenumatyta
kaip galimoji apšvita) ar piktavališkas veiksmas; (5)
Apšvita – procesas, kurio metu apšvitinama
jonizuojančiąja spinduliuote arba kurio metu jonizuojančioji spinduliuotė
apšvitina kūną iš išorės (išorinė apšvita) arba iš vidaus (vidinė apšvita); (6)
Apšvitos situacija – situacija, dėl kurios
atsiranda apšvita, įskaitant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir
veiklą ar veiksmus, kuriais gali būti daromas poveikis šių jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltinių sukuriamai apšvitai; (7)
Gyventojai – gyventojų apšvitą patiriantys asmenys; (8)
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis –
radioaktyviąją apšvitą galintis sukelti objektas (spinduliuojantis jonizuojančiąją
spinduliuotę ar išmetantis radioaktyviąsias medžiagas), kurį apsaugos ir saugos
tikslais galima laikyti vienu objektu; (9)
Radioaktyvusis šaltinis – jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltinis, savo sudėtyje turintis radioaktyviųjų medžiagų, kurių
radioaktyvumas yra panaudojamas; (10)
Radioaktyvioji medžiaga – medžiaga, kurie yra
radioaktyviųjų dalelių; (11)
Paliktasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuriam
netaikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai ir kuris nėra teisės aktais
nustatytos kontrolės objektas, pvz., todėl, kad jam niekada netaikyta kontrolė,
arba todėl, kad jis buvo paliktas, pamestas, netinkamai padėtas, pavogtas ar
kitaip perduotas negavus tinkamo leidimo; (12)
Statybinė medžiaga – pastate nuolatinai sumontuoti
skirtas statybos produktas; (13)
Dėjimas į atliekyną – radioaktyviųjų atliekų arba
panaudoto kuro dėjimas į licencijuotą įrenginį, neketinant jų iš ten išimti; (14)
Esamoji apšvitos situacija – apšvitos situacija,
kuri jau yra, kai priimamas sprendimas ją kontroliuoti, ir dėl kurios nebūtina
ar jau nebūtina imtis skubių priemonių; (15)
Gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinis – bet kokie natūralūs gamtinės arba kosminės kilmės jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltiniai; (16)
Planuojamoji apšvitos situacija – apšvitos
situacija, kylanti dėl vykdomos suplanuotos veiklos, jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltinio diegimo arba vykdomos veiklos, kuria keičiamos apšvitos
trasos, ir lemianti arba galinti lemti žmonių ar aplinkos apšvitą. Planuojamoji
apšvitos situacija gali apimti normaliąją apšvitą ir galimąją apšvitą; (17)
Galimoji apšvita – apšvita, kurios nesitikima ir
kurią gali sukelti tikimybinio pobūdžio įvykis ar jų seka, įskaitant įrangos
triktis ir naudojimo klaidas; (18)
Radiacinė sauga – žmonių apsauga nuo
jonizuojančiosios spinduliuotės žalingos apšvitos ir šios apsaugos užtikrinimo
priemonės; (19)
Veikla – bet kokia veikla naudojant ar taikant
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius arba kuria keičiamos apšvitos trasos
ir kuri valdoma kaip planuojamoji apšvitos situacija; (20)
Radonas – izotopas Rn-222 ir jo skilimo produktai,
atitinkamai (radono sukelta apšvita reiškia radono skilimo produktų sukeltą
apšvitą); (21)
Saugojimas – jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinių ar radioaktyviųjų atliekų laikymas įrenginyje iš kurio spinduliuotė
negali pasklisti, numatant ateityje juos išimti; (22)
Optimizavimas – progresinis kartotinis tinkamų
apsaugos priemonių nustatymo atsižvelgiant į pagrindines aplinkybes, prieinamas
pasirinktis ir apšvitos situacijos pobūdį procesas, kuriuo siekiama užtikrinti
kuo mažesnį praktiškai įmanomą galimą apšvitos mastą bei tikimybę ir kuo
mažesnį apšvitintų žmonių skaičių; (23)
Gyventojų apšvita – asmenų apšvita, išskyrus
profesinę ar medicininę apšvitą; (24)
Profesinė apšvita – savo darbą dirbančių darbuotojų
patirta apšvita; (25)
Žala sveikatai – apšvitos paveiktų gyventojų
gyvenimo trukmės trumpėjimo ir jo kokybės blogėjimo rizikos įvertinimas. Rizikos
įvertinimas aprėpia poveikio audiniams reiškinius, onkologines ligas ir sunkius
genetinius sutrikimus; (26)
Efektinė dozė (E) – visų audinių ir organų išorinės
bei vidinės apšvitos nulemtų svertinių lygiaverčių dozių suma. Ji apibrėžiama
šia formule: kur: DT,R – audinio arba organo T dėl
jonizuojančiosios spinduliuotės R vidutinė sugertoji dozė, wR – svertinis jonizuojančiosios
spinduliuotės daugiklis ir wT – svertinis T audinio arba organo
daugiklis. Atitinkamos wT ir wR vertės
nurodytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103. Efektinės
dozės vienetas yra sivertas. (27)
Ribinė dozė – asmens efektinės dozės ar lygiavertės
dozės vertė, kurios nustatytu laikotarpiu neleidžiama viršyti. Ribinė dozė
taikoma suminei apšvitai, patiriamai vykdant bet kokią leidžiamą veiklą; (28)
Apribotoji dozė – apribojimas, nustatytas kaip
numatoma viršutinė individualiosios dozės riba, naudojamas apibrėžti
pasirinkčių sritį optimizavimo procese, naudojant tam tikrą jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltinį planuojamoje apšvitos situacijoje; (29)
Lygiavertė dozė (HT) – audinio ar organo
T sugertoji dozė, padauginta iš svertinio daugiklio priklausančio nuo
jonizuojančiosios spinduliuotės R tipo ir kokybės; ji nustatoma pagal šią
formulę: kur: – DT,R – audinio arba organo T dėl
jonizuojančiosios spinduliuotės R vidutinė sugertoji dozė, – wR – svertinis jonizuojančiosios
spinduliuotės daugiklis. Jeigu spinduliuotės lauką sudaro tipai ir energijos,
kurių yra skirtingos wR vertės, tada bendra lygiavertė dozė HT
nustatoma pagal šia formulę: Atitinkamos wR vertės nurodytos
Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103. Efektinės
dozės vienetas yra sivertas. (30)
Komandiruotasis darbuotojas – bet kuris apšvitos
veikiamas A kategorijos darbuotojas, kurio nėra pasamdžiusi už stebimąsias ar
kontroliuojamąsias zonas atsakinga įmonė, tačiau kuris dirba šiose zonose,
įskaitant stažuotojus, praktikantus ir studentus; (31)
Įmonė – už veiklos vykdymą ar jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltinį (įskaitant atvejus, kai jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinio savininkas ar turėtojas nevykdo susijusios veiklos) teisiškai
atsakingas juridinis ar fizinis asmuo; (32)
Rizikos ribojimas – jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinio keliamos pavienės rizikos ribų nustatymas (rizika – galimosios
apšvitos tikėtina žala sveikatai, kuri yra dėl nenumatyto atvejo gautos
apšvitos dozės ir su šia doze siejamos sveikatai padarytos žalos tikėtinumo
funkcija); (33)
Slaugytojai ir globėjai – sąmoningai bei
savanoriškai jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą patiriantys asmenys,
padedantys medicininę apšvitą patiriantiems ar ją patyrusiems asmenims ir juos
slaugantys, kai ši veikla nėra slaugytojų ir globėjų darbo dalis; (34)
Atskaitos lygis – dozės lygis ar rizika, kurią
viršijus ekstremaliojoje apšvitos situacijoje ar esamojoje apšvitos situacijoje
nusprendžiama, kad neleistina toliau tęsti apšvitą ir žemiau kurio turi būti
toliau įgyvendinama optimizuota apsauga; (35)
Apšvitos veikiamas darbuotojas – savarankiškai
dirbantis ar darbdavio pasamdytas asmuo, kuris dirbdamas vykdo šios direktyvos
nuostatomis reguliuojamą veiklą ir kuris taip dirbdamas gali gauti vieną ar
kitą dozę viršijančias ribines dozes, nustatytas gyventojams ; (36)
Sivertas (Sv) – specialus lygiavertės ar efektinės
dozės matavimo vieneto pavadinimas. Vienas sivertas atitinka vieną džaulį
kilogramui: 1 Sv = 1 J kg-1; (37)
Radionuklidų patekimas – radionuklidų patekimas iš
aplinkos į žmogaus kūną; (38)
Praktikantas – įmonėje mokomas ir lavinamas asmuo,
siekiant jam suteikti konkrečią kvalifikaciją; (39)
Kaupiamoji efektinė dozė (E(t)) – organo arba audinio
sukauptų į žmogaus kūną patenkančių radionuklidų lygiaverčių dozių HT(t) suma; kiekviena suma
dauginama iš audinio atitinkamo svertinio daugiklio wT. Ji nustatoma
pagal šią formulę: Pateikiant E(t),t vertė reiškia metų skaičių,
per kurį atliekamas integravimas. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje
direktyvoje nurodytų ribinių dozių, t yra 50 metų pastovaus patekimo trukmės
laikotarpis suaugusiems ir iki 70 metų amžiaus vaikams. Kaupiamosios efektinė
dozės matavimo vienetas yra sivertas; (40)
Medicinos fizikas – asmuo, kuris turi reikiamų
žinių, išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų imtis veiksmų ar teikti
rekomendacijas srityse, susijusiuose su radiacine fizika ir medicininės
apšvitos taikymu, ir kurio kompetenciją yra pripažinusios kompetentingos
institucijos; (41)
Darbuotojų sveikatos tarnyba – sveikatos priežiūros
specialistas ar institucija, kurie turi gebėjimų atlikti apšvitos veikiamų
darbuotojų medicininę priežiūrą, ir kurių kompetenciją veikti šioje srityje yra
pripažinusios kompetentingos institucijos; (42)
Radiacinės saugos specialistas – asmuo, kuris turi
reikiamų žinių, išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų teikti su radiacine sauga
susijusias rekomendacijas, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių apsaugą, ir
kurio kompetenciją yra pripažinusios kompetentingos institucijos; (43)
Didelio aktyvumo uždarasis šaltinis – uždarasis
šaltinis, kuriame esantis radioaktyviosios medžiagos kiekis viršija II priede
nustatytąsias vertes; (44)
Ekstremaliosios situacijos likvidavimo planas –
tinkamos atsako į avarinės apšvitos situacijas priemonės, parengtos remiantis
tikėtinais įvykiais ir galimais scenarijais ir susijusios su konkrečiu
įrenginiu ar veikla; (45)
Ekstremaliąją situaciją likviduojantis darbuotojas
– bet kuris nustatytus veiksmus ekstremaliojoje situacijoje atliekantis asmuo,
kuris ją likviduodamas gali patirti apšvitą; (46)
Dozimetrijos tarnyba – institucija ar asmuo, kurie
turi gebėjimų kalibruoti individualiuosius dozimetrus, nuskaityti ir aiškinti
jų duomenis, matuoti radioaktyvumą žmogaus kūne bei biologiniuose ėminiuose
arba vertinti dozes, ir kurių kompetenciją šioje srityje yra pripažinusios
kompetentingos institucijos; (47)
Ekstremaliosios situacijos valdymo sistema – su
avarine parengtimi ir ekstremaliosios situacijos likvidavimo priemonėmis bei
sprendimų priėmimo avarinėje apšvitos situacijoje priemonėmis susijusias
pareigas nustatanti teisinė ir administracinė sistema; (48)
Medicininė radiologija – viskas, kas susiję su spindulinės
diagnostikos bei spindulinės terapijos procedūromis ir intervencine radiologija
ar kita planuojamosios ir valdomosios radiologijos veikla, kuriai naudojama
jonizuojančioji spinduliuotė; (49)
Praktiniai medicininės apšvitos procedūros aspektai
– fizikiniai medicininės apšvitos realizavimo būdai ir visi papildomi aspektai,
įskaitant medicininės radiologinės įrangos valdymą ir naudojimą, techninių ir
fizikinių parametrų, įskaitant apšvitos dozes, įvertinimą, kalibravimą ir
įrangos priežiūrą, radiofarmakologinių preparatų paruošimą ir skyrimą bei
vaizdų gavimą, atliekami kitų specialistų, įskaitant radiotechnologus bei
branduolinėje medicinoje ir spindulinėje terapijoje dirbantį techninį personalą
; (50)
Medicinos praktikas – gydytojas, odontologas ar
kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuriam pagal nacionalinius
reikalavimus suteikta klinikinė atsakomybė už individualiąją medicininę
apšvitą; (51)
Diagnostiniai atskaitos lygiai – medicininės
spindulinės diagnostikos ar intervencinės radiologijos veikloje naudojami dozių
lygiai arba, radiofarmakologinių preparatų atveju, aktyvumo lygiai, nustatyti
plačiai apibrėžtiems įrenginių tipams, dažniausiai atliekamų standartine tyrimų
metu standartinio svorio žmonių grupėms ar standartiniams fantomams; (52)
Aktyvinimas – stabilios būsenos nuklido pavertimo
radionuklidu procesas, švitinant dalelėmis ar medžiagos, kurioje jis yra,
aukštos energijos fotonais; (53)
Radioaktyvioji dalelė – medžiaga, kurios sudėtyje
yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių savitąjį aktyvumą privaloma atsižvelgti
radiacinės saugos atžvilgiu; (54)
Nemedicininė apšvita – bet kokia žmonių apšvita,
patiriama siekiant gauti informacijos kitais negu ligų diagnostikos ir (ar)
gydymo bei sveikatos būklės gerinimo tikslais; (55)
Pranešimas – dokumento įteikimas kompetentingai
institucijai, siekiant pranešti apie ketinimą vykdyti šios direktyvos taikymo
sričiai priklausančią veiklą; (56)
Registracija – kompetentingos institucijos
dokumentu ar pagal nacionalinį teisės aktą suteiktas leidimas vykdyti veiklą
nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; (57)
Vartojamieji gaminiai – prietaisas ar gaminys,
kuriame yra sąmoningai įdėta radionuklidų ar kuriame radionuklidai yra gaminami
aktyvacijos būdu arba kuris generuoja jonizuojančiąją spinduliuotę ir kuris
gali būti parduotas arba tapti prieinamu gyventojams ir po jo įsigijimo
netaikoma speciali priežiūra arba teisės aktais numatyta kontrolė; (58)
Greitintuvas – aparatas ar įrenginys, taip
pagreitinantis daleles, kad jų spinduliuojamos jonizuojančiosios spinduliuotės
energija viršija 1 megaelektronvoltą (MeV); (59)
Panaudotas uždarasis šaltinis – uždarasis šaltinis,
kuris jau nenaudojamas ir neketinamas naudoti veiklai, kuriai suteiktas
leidimas; (60)
Patikrinimas – bet kurios kompetentingos
institucijos atliekamas patikrinimas, siekiant įvertinti atitiktį nacionalinėms
nuostatoms; (61)
Spinduliuotės generatorius – jonizuojančiosios
spinduliuotės (rentgeno spinduliuotės, neutronų, elektronų ar kitų elektrintųjų
dalelių spinduliuotės) generavimo prietaisas, kurį galima naudoti mokslo,
pramonės ar medicinos tikslais; (62)
Radioaktyviosios atliekos – radioaktyviosios
medžiagos, kurių daugiau neketinama naudoti jokiais kitais tikslais; (63)
Kokybės laidavimas – visi planuojami ir sistemingi
veiksmai, kuriais siekiama tinkamai užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponento
ar procedūros taikymo parametrai atitiktų nustatytuosius atitinkamuose
standartuose. Kokybės kontrolė yra sudedamoji kokybės laidavimo dalis; (64)
Licencija – kompetentingos institucijos pagal
paraišką išduota licencija vykdyti veiklą konkrečiame licencijos dokumente
nustatytomis sąlygomis; (65)
Nebekontroliuojami aktyvumo lygiai – kompetentingos
institucijos ar nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos savitojo aktyvumo
dydžiu išreiškiamos vertės, kurias atitinkančioms ar žemesnių verčių
medžiagoms, gautoms vykdant bet kokią veiklą, kuri gali būti vykdoma tik
pateikus pranešimą arba įteisinus veiklą, galima netaikyti šios direktyvos
reikalavimų; (66)
Stebimoji zona – zona, kuri yra stebima, siekiant
užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės; (67)
Kontroliuojamoji zona – zona, kurioje taikomos
specialios taisyklės, siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios
spinduliuotės ar užkirsti kelią plisti radioaktyviajai taršai ir prieiga į
kurią yra kontroliuojama; (68)
Atsitiktinė apšvita – asmenų, išskyrus ekstremaliąją
situaciją likviduojančius darbuotojus, apšvita įvykus avarijai; (69)
Profesinė avarinė apšvita – profesinė apšvita,
patirta ekstremaliosios situacijos padarinius mažinančių asmenų avarinėje
apšvitos situacijoje; (70)
Atrankinis sveikatos patikrinimas – gyventojų
rizikos grupių sveikatos patikrinimas medicininės paskirties radiologine
įranga, siekiant iš anksto diagnozuoti susirgimus; (71)
Radono keliamo pavojaus zona – geografinė
teritorija ar administracinis regionas, apibrėžtas remiantis tyrimais, kuriais
įrodyta, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose manoma būsiant viršijamą nacionalinį
radono savitojo aktyvumo patalpose atskaitos lygį, procentinė dalis yra gerokai
aukštesnė nei kitose šalies dalyse; (72)
Medicininė radiologinė procedūra – bet kuri
procedūra, susijusi su medicinine apšvita; (73)
Paskyrėjas – medicinos gydytojas, odontologas ar
kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuriam pagal nacionalinius
reikalavimus suteikti įgaliojimai nukreipti asmenis pas medicinos praktiką, kad
jiems būtų atliktos medicininės radiologinės procedūros; (74)
Individualioji žala – kliniškai matomi pakenkimai,
pasireiškiantys asmenims arba jų palikuonims ir išryškėjantys nedelsiant arba
po tam tikro laiko; pastarieji pasireikšti gali, tačiau nebūtinai pasireiškia; (75)
Intervencinė radiologija – vaizdo gavimo naudojant
rentgeno spindulius metodas, be ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos
ar kitų metodų, kuriems nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė, siekiant į
kūną įvesti įtaisus ir juos kūne valdyti diagnostikos ar gydymo tikslais; (76)
Spindulinė diagnostika – kas susiję su in vivo
diagnostine branduoline medicina, jonizuojančiąją spinduliuotę naudojančia
medicinos diagnostine radiologija ir odontologine radiologija; (77)
Spindulinė terapija – kas susiję su spinduline
terapija, įskaitant terapijos tikslais naudojamą branduolinę mediciną; (78)
Klinikinė atsakomybė – medicinos praktiko
atsakomybė už medicininę apšvitą, t. y.: pagrįstumą; optimizavimą; klinikinį
rezultatų įvertinimą; bendradarbiavimą su kitais specialistais ir darbuotojais
(jei reikia) dėl praktinių medicininės apšvitos procedūros aspektų; anksčiau
atliktų tyrimų informacijos gavimas; turimos medicininės radiologinės
informacijos ir (arba) įrašų pateikimas prašantiems medicinos praktikams ir
(arba) paskyrėjams, kaip reikalaujama; ir atitinkamai pacientų bei kitų asmenų
informavimas apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką; (79)
Klinikinis auditas — sistemingas medicininių
radiologinių procedūrų tikrinimas arba peržiūra, kuriais siekiama gerinti
pacientų priežiūros kokybę ir rezultatus, kai medicininė radiologinė veikla,
procedūros ir rezultatai lyginami su suderintais geros medicininės radiologijos
procedūrų standartais, kartu veikla, jei nurodyta, modifikuojama ir, jeigu
būtina, taikomi nauji standartai; (80)
Medicininis radiologinis objektas – objektas,
kuriame sumontuota medicininė radiologinė įranga; (81)
Nenumatytoji apšvita – medicininė apšvita, kuri
gerokai skiriasi nuo numatytam tikslui skirtos medicininės apšvitos; (82)
Reprezentatyvusis asmuo – asmuo, kurio gaunama
apšvitos dozė atitinka didesnę apšvitą gaunančių gyventojų dozę; (83)
Už radiacinę saugą atsakingas asmuo – tam tikros
rūšies veiklos radiacinės saugos klausimais techniškai kompetentingas asmuo,
įmonės paskirtas prižiūrėti radiacinės saugos priemonių įgyvendinimą įmonėje; (84)
Taisomosios priemonės – šaltinio pašalinimas arba
jo dydžio (aktyvumo arba kiekio) sumažinimas, siekiant išvengti arba sumažinti
dozes, kurios antraip būtų gautos esamosios apšvitos situacijoje; (85)
Apsaugos priemonės – priemonės, kurios taikomos
siekiant išvengti arba sumažinti dozes, kurios antraip galėtų būti gaunamos
esant avarinei apšvitos situacijai ar esamajai apšvitos situacijai, išskyrus
taisomąsias priemones; (86)
Leidimas vykdyti veiklą – įmonei kompetentingos
institucijos išduotas rašytinis leidimas (registracija ar licencija) vykdyti
nurodytą veiklą, kuriai taikoma teisės aktais nustatyta kontrolė; (87)
Uždarasis šaltinis – radioaktyvusis šaltinis,
kuriame kietos būsenos radioaktyvioji medžiaga nuolatinai hermetizuota
kapsulėje ar apvalkale; (88)
Tiekėjas – bet kuris juridinis ar fizinis asmuo
uždarąjį šaltinį tiekiantis ar padedantis jį gauti (89)
Šaltinio talpykla – uždarojo šaltinio talpykla,
kuri nėra sudedamoji šaltinio dalis, tačiau skirta naudojamam, gabenamam,
tvarkomam ir t. t. šaltiniui ekranuoti; (90)
Toronas – izotopas Rn-220; (91)
Liekamoji dozė – dozė, kurią manoma gausiant
visomis apšvitos trasomis, po to kai bus panaudotos visos apsaugos priemonės
arba bus nuspręsta netaikyti jokių apsaugos priemonių; (92)
Sugertoji dozė (D) – sugertoji spinduliuotės
energija masės vienetui kur: – yra tūriniame
elemente esančiai medžiagai jonizuojančiosios spinduliuotės perduota energija, – dm yra šiame tūriniame elemente esančios
medžiagos masė. Šioje direktyvoje sugertoji dozė reiškia audinio
ar organo gautos dozės vidurkį. Sugertosios dozės matavimo vienetas yra grėjus. (93)
Grėjus (Gy) yra sugertosios dozės matavimo
vienetas. Vienas grėjus atitinka vieną džaulį kilogramui: 1Gy = 1 J kg-1; (94)
Aktyvumas (A) – tam tikros energinės būsenos
radionuklidų kiekio aktyvumas (A) nustatytu laiku. Jis yra yra dN dalmuo
iš dt; kur dN yra numatytoji savaiminių branduolinių virsmų iš
šios energinės būsenos vertė per trukmę dt: Aktyvumo matavimo vienetas yra bekerelis; (95)
Bekerelis (Bq) yra specialus aktyvumo matavimo
vienetas. Vienas bekerelis yra lygus vienam branduoliniam virsmui per sekundę: 1
Bq = 1 s-1; (96)
Kaupiamoji lygiavertė dozė (H(t)) – lygiavertės dozės galios
(audinyje ar organe T), kurią gauna asmuo radionuklidams patenkant į jo kūną,
integralas per laiką (t). Ji nustatoma pagal šią formulę: kai radionuklidai patenka į kūną laiku t0,
kur yra lygiavertės dozės galia (organe ar audinyje T) laiku t, t yra integravimo atlikimo trukmė. Nurodant HT(t), t pateikiamas kaip metų
skaičius. Jeigu t nėra nurodytas, tada suaugusiems nustatomas 50 metų laikotarpis, o
vaikams – iki jiems sukanka 70 metų. Kaupiamosios lygiavertės dozės matavimo
vienetas yra sivertas; (97)
Normalioji apšvita – tikėtina apšvita įprastomis
įrenginio eksploatavimo ar veiklos (įskaitant techninę priežiūrą, kontrolę,
eksploatacijos nutraukimą) sąlygomis, įskaitant nedideles triktis, kurias
įmanoma kontroliuoti, t. y. įprastomis eksploatavimo sąlygomis ir
atsitikus numatytiesiems įvykiams; (98)
Numatomoji dozė – tikėtinai patirsima dozė, jeigu
nebūtų taikomos apsaugos priemonės; (99)
Kokybės kontrolė – kokybės išlaikymo ar gerinimo
operacijų (programavimas, koordinavimas, įgyvendinimas) rinkinys. Ji aprėpia
įmanomų apibrėžti, išmatuoti ir kontroliuoti įrangos eksploatacinių
charakteristikų stebėseną, vertinimą ir techninę priežiūrą privalomu lygiu; (100)
Atsako strategija – skirtingų apsaugos priemonių,
kurių imamasi atsitikus tikėtiniems ar tikriesiems įvykiams, rinkinys, kad
pagal iškeltus tikslus būtų galima valdyti avarinę apšvitos situaciją. Ekstremaliųjų
situacijų likvidavimo plane parengiamos kiekvienam tikėtinam įvykiui ar
scenarijui skirtos atsako strategijos. III SKYRIUS RADIACINĖS SAUGOS SISTEMA 5 straipsnis Bendrieji principai Valstybės narės parengia teisinius
reikalavimus ir atitinkamą teisės aktais nustatytos kontrolės tvarką, kurie
atitiktų visoms apšvitos situacijoms taikomą radiacinės saugos sistemą,
grindžiamą toliau aprašytais pagrįstumo, optimizavimo ir dozės ribojimo
principais: (a)
pagrįstumas; sprendimai naudoti ar keisti
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, apšvitos trasą arba faktines apšvitas
yra pagrįsti, jei šie sprendimai priimami siekiant užtikrinti, kad nauda
asmenims ar gyventojams juos priėmus yra didesnė už žalą, kuri galėtų būti
padaryta priėmus tokius sprendimus; (b)
optimizavimas; susiklosčius bet kuriai apšvitos
situacijai radiacinė sauga optimizuojama siekiant apšvitos mastą, jos tikimybę
ir apšvitos veikiamų asmenų skaičių sumažinti tiek, kiek praktiškai įmanoma
atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius, o medicininę apšvitą
patiriančių asmenų apsaugos optimizavimas turi atitikti medicininį apšvitos
tikslą, kaip aprašyta 55 straipsnyje. Šis principas efektinės dozės ir organo
dozių atžvilgiu taikomas kaip atsargumo priemonė siekiant užtikrinti, kad su
žala sveikatai susijusios neapibrėžtys neviršytų nulemtųjų jonizuojančiosios
spinduliuotės sukeltų reiškinių ribinės vertės. (c)
dozės ribojimas; planuojamose apšvitos situacijose
asmeniui iš visų reguliuojamųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių
patiriamų dozių suma neturi viršyti profesinei apšvitai ar gyventojų apšvitai
nustatytų dozės ribų. Dozės ribos netaikomos medicininei apšvitai. 1 Skirsnis Optimizavimo priemonės 6 straipsnis Profesinės ir gyventojų apšvitos
apribotosios dozės 1.
Įmonė, įgyvendindama optimizavimo principą ir
bendrai prižiūrima kompetentingų institucijų, nusistato profesinės apšvitos
apribotąsias dozes. Apribotosios dozės komandiruotiems darbuotojams nustatomos
darbdaviui ir įmonei bendradarbiaujant. 2.
Gyventojų apšvitos apribotoji dozė yra apribota
individualioji dozė, kurią gyventojai patiria dėl vykdomos suplanuotos veiklos
su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu. Kompetentingos
institucijos nustato tokias apribotąsias dozes, kad užtikrintų atitiktį ribinei
dozei, kuri yra visų dozių, kurias tas pats asmuo patiria dėl visų leidžiamų
veiklos rūšių vykdymo, suma. 3.
Optimizuojant galimąsias apšvitas turi būti
užtikrinamas tinkamas šaltinių ir įrenginių saugos bei saugumo valdymas. Jeigu
reikia, galima nustatyti rizikos apribojimus. 4.
Apribotosios dozės nustatomos kaip individualiosios
efektinės ar lygiavertės metinės ar bet kokio kito tinkamo trumpesnio
laikotarpio dozės. 5.
Jeigu apribotosiomis dozėmis siekiama riboti bet
kurią ilgalaikę suminę apšvitą, jos nustatomos kaip metinės efektinės dozės ar
lygiavertės organo dozės. 7 straipsnis Medicininės apšvitos apribotosios dozės Pacientų medicininei apšvitai apribotosios dozės
netaikomos. Slaugytojų ir globėjų bei medicinos ir
biomedicinos moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių savanorių (kai nenumatyta,
kad medicininiu atžvilgiu jie gautų kokios nors tiesioginės naudos) apribotoji
dozė nustatoma kaip individualioji dozė, kuri neturėtų būti viršijama tyrimo,
gydymo ar atitinkamo mokslinių tyrimų projekto laikotarpiu. 8 straipsnis Atskaitos lygiai 1.
Avarinėse ir esamosiose apšvitos situacijose
atskaitos lygiai nustatomi kaip efektinės dozės ar organo dozės lygis, kuris
laikomas neleistinu viršyti avarinėse ar esamosiose apšvitos situacijose. 2.
Parengiamos ir įdiegiamos optimizuotos apsauginės
strategijos siekiant individualiųjų dozių vertes sumažinti tiek, kad jos būtų
mažesnės nei atskaitos lygiai. Renkantis atskaitos lygių vertes atsižvelgiama į
apšvitos situacijos tipą. 3.
Optimizuojant apsaugą pirmenybė teikiama atskaitos
lygį viršijančioms apšvitoms. Renkantis atskaitos lygius atsižvelgiama į
radiacinės saugos reikalavimus ir visuomeninio pobūdžio kriterijus. 4.
Renkantis efektinei dozei taikomus atskaitos lygius
atsižvelgiama į I priedo 1 punkte nustatytus tris atskaitos lygių intervalus. 2 Skirsnis Dozių ribojimas 9 straipsnis Apšvitos veikiamų darbuotojų amžiaus
ribojimas Laikantis 12 straipsnio 2 dalies, jaunesnių nei 18
metų amžiaus asmenų neleidžiama skirti jokiam darbui, jeigu šį darbą dirbančius
asmenis veikia apšvita. 10 straipsnis Profesinės apšvitos ribinės dozės 1.
Profesinės apšvitos efektinė ribinė dozė yra 20 mSv
per metus. Tačiau susiklosčius ypatingoms aplinkybėms ar nacionaliniuose teisės
aktuose nurodytoms tam tikroms apšvitos situacijoms, vieneriems metams
leidžiama nustatyti iki 50 mSv efektinę metinę dozę, su sąlyga, kad
vidutinė penkerių metų iš eilės vidutinė metinė dozė neviršija 20 mSv. Ekstremaliąją situaciją likviduojantiems
darbuotojams pagal 52 straipsnį leidžiama nustatyti didesnę efektinę dozę. 2.
Be pirmoje dalyje nustatytųjų ribinių efektinių
dozių, leidžiama taikyti šias lygiavertes ribines dozes: (a)
akies lęšiukui nustatoma 20 mSv lygiavertė
metinė ribinė dozė arba, jeigu taikoma, ta pati kaip efektinei ribinei dozei
nustatytoji vertė; (b)
odai nustatoma 500 mSv metinė lygiavertė
ribinė dozė; ši riba taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei
neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą; (c)
plaštakoms, dilbiams, kojoms ir kulkšnims nustatoma
500 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė. 11 straipsnis Nėščiųjų apsauga 1.
Nuo tada, kai nėščioji apie savo padėtį praneša
įmonei, jos negimusiam kūdikiui taikomi tie patys nacionalinės teisės aktuose
ar vadovaujantis nacionaline praktika nustatyti reikalavimai, kurie taikomi
gyventojams. Nėščiosios įdarbinimo sąlygos turi būti tokios, kad negimusio
kūdikio gaunama lygiavertė dozė būtų sumažinta tiek, kiek praktiškai įmanoma,
ir bent per likusį nėštumo laikotarpį ji neturėtų viršyti 1 mSv. 2.
Kai krūtimi maitinanti moteris apie tai praneša
įmonei, jai neturi būti skiriami dirbai, kurių metu yra didelė rizika, kad į
organizmą pateks radionuklidai. 12 straipsnis Praktikantų ir studentų ribinės dozės 1.
18 metų ar vyresnio amžiaus praktikantams ir 18
metų arba vyresnio amžiaus studentams, kurie mokymosi metu įpareigojami dirbti
su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, nustatytos ribinės dozės turi
būti tokios pačios kaip 10 straipsnyje nustatytosios profesinės apšvitos
ribinės dozės. 2.
16–18 metų praktikantams ir 16–18 metų studentams,
kurie mokymosi metu įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltiniais, efektinė ribinė dozė turi būti 6 mSv per metus. Be pirmoje dalyje nustatytųjų efektinių ribinių
dozių, taikomos šios lygiavertės ribinės dozės: (a)
akies lęšiukui nustatoma 20 mSv metinė
lygiavertė ribinė dozė; (b)
odai nustatoma 150 mSv metinė lygiavertė
ribinė dozė; ši ribinė dozė taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei
neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą; (c)
plaštakoms, dilbiams, kojoms ir kulkšnims nustatoma
150 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė. 3.
Praktikantams ir studentams, kuriems netaikomos 1
ir 2 dalys, nustatomos tokios pačios ribinės dozės kaip 13 straipsnyje
nustatytosios gyventojams taikomos ribinės dozės. 13 straipsnis Gyventojų apšvitos ribinės dozės 1.
Gyventojų apšvitos metinė efektinė ribinė dozė yra
1 mSv. 2.
Be 1 dalyje nurodytosios ribinės dozės, taikomos
šios lygiavertės ribinės dozės: (a)
akies lęšiukui nustatoma 15 mSv metinė
lygiavertė ribinė dozė; (b)
odai nustatoma 50 mSv metinė lygiavertė ribinė
dozė; ši ribinė dozė taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei
neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą. 14 straipsnis Efektinės ir lygiavertės dozės įvertinimas Efektinei ir lygiavertei dozei įvertinti
naudojamos vertės ir lygybės: (a)
išorinės apšvitos efektinei ir lygiavertei dozei
įvertinti naudojamos vertės ir lygybės, nustatytos Tarptautinės radiologinės
saugos komisijos Leidinyje Nr. 103; (b)
vidinės apšvitos nuo radionuklidų ar radionuklidų
mišinio kaupiamajai efektinei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės,
nustatytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103, ir
dozės koeficientai radionuklidus prarijus ir įkvėpus, nustatyti Tarptautinės
radiologinės saugos komisijos Leidinyje Nr. 72. IV SKYRIUS RADIACINĖS SAUGOS ŠVIETIMO, MOKYMO IR
INFORMAVIMO REIKALAVIMAI 15 straipsnis Bendroji su švietimu, mokymu ir
informacijos teikimu susijusi atsakomybė 1.
Siekdamos užtikrinti visų asmenų, kurių pareigoms
atlikti reikia specialiųjų radiacinės saugos žinių, švietimą, mokymą ir
informavimą radiacinės saugos srityje valstybės narės sukuria atitinkamą
teisinę ir administracinę sistemą. Atitinkamų asmenų mokymas, perkvalifikavimas
ir informavimas turi būti kartojamas atitinkamais intervalais ir pagrindžiamas
dokumentais. 2.
Siekdamos užtikrinti radiacinės saugos specialistų,
medicinos fizikų , sveikatos tarnybų ir dozimetrijos tarnybų darbuotojų
pripažinimą, valstybės narės organizuoja radiacinės saugos švietimą, mokymą ir
perkvalifikavimą. 16 straipsnis Apšvitos veikiamų darbuotojų, praktikantų
ir studentų mokymas bei jų informavimas 1.
Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar
darbdaviai apšvitos veikiamus darbuotojus, praktikantus ir studentus, kurie
darbe patiria ar gali patirti apšvitą, informuotų apie: (a)
su jų darbu susijusią riziką sveikatai; (b)
taikytinas bendrąsias radiacinės saugos procedūras
ir atsargumo priemones, visų pirma susijusias su bendrosiomis veiklos vykdymo
ir darbo sąlygomis bei kiekvieno tipo darbo vieta, į kurią jie gali būti
paskirti, ar darbu, kuris gali būti jiems priskirtas; (c)
ekstremaliosios situacijos likvidavimo planus ir
procedūras; (d)
techninių, medicininių ir administracinių
reikalavimų vykdymo svarbą. 2.
Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar
darbdaviai informuotų moteris apie ankstyvo pranešimo apie nėštumą svarbą
atsižvelgiant į negimusiam kūdikiui kylančią apšvitos riziką ir taršos
radionuklidais riziką krūtimi maitinamam kūdikiui. 3.
Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar
darbdaviai savo darbuotojams užtikrintų tinkamą radiacinės saugos mokymo
programų ir informavimo įgyvendinimą. 4.
Už didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltinius atsakinga įmonė, be 1, 2 ir 3 dalyse numatyto
radiacinės saugos mokymo ir informavimo, užtikrina, kad į šį mokymą būtų
įtraukti specialūs didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinių saugaus tvarkymo ir saugos reikalavimai siekiant atitinkamus
darbuotojus reikiamai parengti bet kuriems jų saugai įtakos turintiems įvykiams
arba kitų asmenų radiacinei saugai. Informuojant ir mokant darbuotojus
ypatingas dėmesys skiriamas būtiniesiems saugos reikalavimams ir organizuojant
šiuos procesus turi būti įtraukiama speciali informacija apie galimus
padarinius, jeigu būtų prarasta galimybė tinkamai kontroliuoti didelio aktyvumo
uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius. 17 straipsnis Darbuotojų, kurie gali patirti apšvitą dėl
paliktųjų šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų aptikimo, informavimas ir
mokymas Valstybės narės užtikrina, kad įrenginių (pvz.,
didelių metalo laužo aikštelių ir metalo laužo perdirbimo gamyklų), kuriuose
yra didelė paliktųjų šaltinių aptikimo ar jų perdirbimo tikimybė, ir stambių
pervežimo punktų vadovybė bei darbuotojai būtų: (a)
informuojami apie šaltinio aptikimo galimybę; (b)
informuojami ir mokomi, kaip vizualiai nustatyti
šaltinius ir jų konteinerius; (c)
informuojami apie jonizuojančiąją spinduliuotę ir
jos poveikį; (d)
informuojami apie šaltinių aptikimo sistemas; (e)
informuojami ir mokomi veiksmų, kurių privaloma
imtis vietoje, jeigu aptinkamas šaltinis arba įtariama, kad jis gali būti
aptiktas. 18 straipsnis Darbuotojų, dirbančių ekstremalių situacijų
valdymo srityje, informavimas ir mokymas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai,
dirbantys ekstremalių situacijų valdymo srityje, ir bet kurie kiti asmenys,
kurie gali būti dalyvauti teikiant ekstremaliosios situacijos likvidavimo
pagalbą, būtų tinkamai informuojami jiems pateikiant reguliariai atnaujinamą
informaciją apie galimą su jų veikla susijusią riziką jų sveikatai ir apie
taikytinas atsargumo priemones. Ši informacija apima įvairias galimas
ekstremaliąsias situacijas. 2.
Susiklosčius ekstremaliajai situacijai, 1 dalyje
nurodyta informacija atitinkamai papildoma atsižvelgiant į konkrečias
aplinkybes. 3.
Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai,
dirbantys ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, būtų reguliariai mokomi
pagal 97 straipsnyje nustatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos
nuostatas. Jeigu reikia, atliekant šį mokymą turi būti organizuojamos pratybos. 4.
Valstybės narės užtikrina, kad, be šio straipsnio 3
dalyje nurodyto ekstremaliųjų situacijų valdymo mokymo, už 30 straipsnio 1
dalies b punkte nurodytus darbuotojus, dirbančius ekstremaliųjų situacijų
valdymo srityje, atsakinga organizacija šiuos darbuotojus tinkamai mokytų
radiacinės saugos ir apie ją informuotų. 19 straipsnis Su medicinine apšvita susijęs švietimas ir
mokymas bei informavimas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikai
ir asmenys, kurių profesinė veikla susijusi su medicinine apšvita, būtų įgiję
atitinkamą išsilavinimą, atitinkamai informuoti ir parengti (taikant teorinį ir
praktinį mokymą) medicininės radiologijos ir radiacinės saugos srityse. Šiuo tikslu valstybės narės pasirūpina atitinkamos
mokymo programos parengimu ir pripažįsta atitinkamus diplomus, pažymėjimus ar
kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus. 2.
Atitinkamose mokymo programose dalyvaujantiems
asmenims leidžiama dalyvauti vykdant su medicinine apšvita susijusias veiklos
procedūras kaip nustatyta 56 straipsnio 4 dalyje. 3.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų organizuojamas
tęstinis švietimas ir mokymas po kvalifikacijos įgijimo bei, jeigu konkrečiu
atveju medicinos reikmėms imami naudoti nauji metodai ar įranga, būtų mokoma
darbo su jais bei susijusių radiacinės saugos reikalavimų. 4.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta
savalaikės informacijos apie radiacinę saugą medicininės apšvitos srityje
atsižvelgiant į patirtį, sukauptą svarbių įvykių metu, platinimo sistema. 5.
Valstybės narės užtikrina, kad į medicinos ir
odontologijos specialistus rengiančių mokymo institucijų pagrindines studijų
programas būtų įtrauktas radiacinės saugos kursas. V SKYRIUS VEIKLOS PAGRINDIMAS IR TEISĖS AKTAIS
NUSTATYTA ŠIOS VEIKLOS KONTROLĖ 20 straipsnis Veiklos pagrindimas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad su apšvita
jonizuojančiąja spinduliuote susijusi nauja veikla, prieš suteikiant leidimą ją
vykdyti, būtų pagrindžiama. 2.
Veiklos rūšis, kurias vykdyti suteiktas leidimas,
valstybės narės įtraukia į teisės aktus ar administracinius aktus. 3.
Vykdomos veiklos rūšių pagrįstumas persvarstomas
kiekvieną kartą gavus naujų ir svarbių šių veiklos rūšių veiksmingumo ar galimų
jų padarinių įrodymų. 21 straipsnis Veiklos, kuriai naudojami jonizuojančiąją
spinduliuotę skleidžiantys aparatai ar produktai, pagrindimas 1.
Valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įmonė,
ketinanti gaminti, importuoti ar eksportuoti jonizuojančiąją spinduliuotę
skleidžiantį naujo tipo aparatą ar produktą, kompetentingoms institucijoms pateiktų
atitinkamą informaciją, nurodytą III priedo A skirsnyje, kad institucijos
galėtų, įvertinusios III priedo B skirsnyje nustatytą informaciją, nuspręsti,
ar numatomą aparato ar produkto naudojimą galima pagrįsti. 2.
Kompetentinga institucija pagal 1 dalį gauta
informacija pasidalija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis,
kad jos galėtų priimti savarankišką sprendimą dėl numatomo aparatų ar produkto
naudojimo pagrįstumo. 3.
Valstybių narių kompetentingų institucijų
sprendimai įmonei pranešami per šešis mėnesius. 22 straipsnis Draudžiama veikla Valstybės narės draudžia radioaktyviųjų medžiagų
samoningai dėti į maisto produktus, žaislus, asmeninius papuošalus ir
kosmetikos gaminius bei draudžia šių produktų importą ar eksportą. Nepažeidžiant
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/2/EB[21]
nuostatų, tų rūšių veikla, kurią vykdant aktyvinama medžiaga ir todėl didėja
susijusių produktų aktyvumas, laikoma nepagrįsta. 23 straipsnis Veikla, kurios metu žmonės sąmoningai
veikiami apšvitos ne medicininiais tikslais 1.
Valstybės narės patikrinimais ar kitomis tinkamomis
priemonėmis užtikrina, kad būtų nustatoma tokia veikla, kurią vykdant naudojama
nemedicininė apšvita, kaip nurodyta IV priede. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad ypatingas dėmesys
būtų skiriamas veiklos, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, pagrįstumui,
visų pirma: (a)
visų rūšių veikla, kurią vykdant naudojama
nemedicininė apšvita, kaip nurodyta IV priede, pagrindžiama iš anksto prieš
visuotinai ją priimant; (b)
kiekvienas konkretus visuotinai priimtos veiklos
rūšies taikymas pagrindžiamas iš anksto; (c)
kiekviena IV priedo A skirsnyje išvardyta
nemedicininės apšvitos procedūra, kurią medicinos darbuotojai atlieka su
medicinine radiologine įranga, pagrindžiama iš anksto, atsižvelgiant į
konkrečius procedūros tikslus ir asmens, kuriam jos daromos, duomenis; (d)
nemedicininės apšvitos naudojimo pagrįstumą
apskritai ir konkrečiu atveju, kaip nurodyta a ir b punktuose, kompetentinga
institucija periodiškai persvarsto. 3.
Jeigu valstybė narė nustato, kad konkreti veikla,
kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, yra pagrįsta, ji užtikrina, kad: (a)
būtų gaunamas leidimas kiekvienai tokiai veiklai
vykdyti; (b)
bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis
tarnybomis ir profesinėmis įstaigomis kompetentinga institucija nustatytų
veiklai taikomus reikalavimus, įskaitant konkrečius įgyvendinimo kriterijus; (c)
kiekvienos rūšies veiklai būtų nustatytos
apribotosios dozės. Jos turi būti daug mažesnės už gyventojų apšvitos ribines
dozes, įskaitant, jeigu tai praktiškai įmanoma padaryti, medicinos darbuotojų
atliekamas procedūras naudojant medicinos įrangą, kaip nurodyta IV priedo A
skirsnyje; kitų veiklos rūšių, nurodytų IV priedo B skirsnyje, dozės
apribojimai turi atitikti 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus; (d)
medicinos darbuotojų atliekamos procedūros,
naudojant medicininę radiologinę įrangą privalo atitikti atitinkamus VII
skyriuje nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl įrangos,
optimizavimo, atsakomybės pasiskirstymo ir nėščiųjų specialiosios apsaugos; (e)
būtų privaloma gauti visus padarinius žinančio
asmens, kurį numatyta veikti apšvita, sutikimas, ir numatomi atvejai, kai
teisėtvarkos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus naudoti apšvitą
be asmens sutikimo; (f)
jeigu apšvita taikoma įprastais saugumo tikslais,
tikrinamiems asmenims būtų sudaryta galimybė pasirinkti alternatyvų metodą,
kurį taikant nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė. 24 straipsnis Veiklos, kuriai naudojamos gamtinės kilmės
radioaktyviosios medžiagos, nustatymas Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatoma
veikla, kurią vykdant naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos,
sukeliančios darbuotojų ar gyventojų apšvitą, kurios negalima nepaisyti
radiacinės saugos atžvilgiu. Tokia veikla nustatoma tyrimais ar kitomis
atitinkamomis priemonėmis, atsižvelgiant į V priede išvardytas pramonės šakas. 25 straipsnis Pranešimas 1.
Valstybės narės reikalauja, kad būtų pranešama apie
visas veiklos rūšis, įskaitant tas, kurios nustatytos pagal 24 straipsnį,
išskyrus pagrįstą veiklą, kurioje naudojama: (a)
medžiagos, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų
dalelių, kurių aktyvumas neviršija VI priede nustatytų nereguliuojamosios
veiklos lygių, arba didesnių verčių, kurias konkrečioms taikymo sritims yra
patvirtinusios kompetentingos institucijos, ir yra tenkinami bendrieji
nereguliavimo bei nebekontroliavimo kriterijai, nustatyti VI priede; arba (b)
medžiagos, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų
dalelių, kurių aktyvumo koncentracija masės vienetui neviršija VI priedo A
lentelėje nustatytų nereguliuojamosios veiklos lygių, arba didesnių verčių,
kurias konkrečioms taikymo sritims yra patvirtinusios kompetentingos
institucijos, ir yra tenkinami bendrieji nereguliavimo bei nebekontroliavimo
kriterijai, nustatyti VI priede; arba (c)
bet koks vaizdui atkurti skirtas elektroninis
vamzdis ar kitas elektrinis įrenginys, kurio potencialų skirtumas neviršija
30 kV, arba bet koks kitas įrenginys ar gaminys, kurio tipą yra
patvirtinusios valstybės narės kompetentingos institucijos, jeigu: i) normaliomis veikimo sąlygomis dozės galia 0,1 m
atstumu nuo įrenginio bet kokio prieinamo paviršiaus neviršija 1 µSv×h–1; ir ii) jeigu jame yra radioaktyviųjų dalelių, kurios
yra kapsulėje ar pritvirtintos prie stabilaus laikiklio; ir iii) kompetentingos institucijos yra nustačiusios
radioaktyviųjų atliekų dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekyną sąlygas. 2.
Valstybės narės gali padaryti išimtį ir leisti kitų
veiklos rūšių atžvilgiu netaikyti pranešimo reikalavimo, jeigu laikomasi VI
priedo 3 punkte nustatytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų, arba tais atvejais,
jeigu įvertinus saugos optimizavimą nustatoma, kad nereguliavimas yra geriausia
pasirinktis. 3.
Apie veiklos rūšis, kurioms naudojamos pagal 24
straipsnį nustatytos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos ir kurias
vykdant pagaminamos ar perdirbamos liekanos, apie kurias žinoma, kad iš jų
grąžinamuoju perdirbimu gaminamos žinomos statybinės medžiagos, privaloma
pranešti, jeigu VII priede apibrėžtas pagamintų statybinių medžiagų savitojo
aktyvumo rodiklis gali viršyti 1. Įmonė liekanų naudotoją šiuo atveju taip pat
informuoja apie liekanų savitąjį aktyvumą. 4.
Valstybių narių nustatytų situacijų atvejais, jeigu
kyla susirūpinimas, kad vykdant pagal 24 straipsnį nustatytą veiklą gamtinės
kilmės radionuklidų gali patekti į vandenį ir taip gali būti daromas toks
poveikis tiekiamo geriamojo vandens kokybei arba kitoms apšvitos trasoms, kad
kyla susirūpinimas radiacinės saugos atžvilgiu, kompetentinga institucija gali
pareikalauti veiklai taikyti pranešimo reikalavimą nepaisant šio straipsnio 1
dalies b punkto nuostatų. 5.
Valstybės narės nustato, kokią informaciją turi
pateikti įmonė apie veiklą, kuriai taikomi pranešimo reikalavimai, kad
kompetentinga institucija galėtų nustatyti tinkamas teisės aktais nustatytos
kontrolės priemones. 6.
Suteikdamos išimtis pagal 1 dalies c punktą
valstybės narės keičiasi informacija apie patvirtintus įrenginių ar gaminių
tipus ir apie jų pagrindinius dokumentus bei jų vertinimą. Priimdamos
sprendimus, ar atitinkamų rūšių veiklai suteikti išimtis, kompetentingos
institucijos atsižvelgia į šią gautą informaciją ir į taikomus Europos bei
tarptautinius standartus. 26 straipsnis Teisės aktais nustatyta kontrolė 1.
Valstybės narės reikalauja, kad visai veiklai, apie
kurią pranešta, būtų taikoma teisės aktais nustatyta kontrolė, proporcinga tos
veiklos sukeltos apšvitos dydžiui, apšvitos tikimybei ir taip pat proporcinga
poveikiui, kurį gali turėti teisės aktais nustatytos kontrolės taikymas
mažinant minėtą apšvitą ar gerinant įrenginių saugą. 2.
Veiklai, kuriai taikomi pranešimo reikalavimai,
gali būti netaikomas reikalavimas gauti leidimą. 3.
Nedidelių valstybės narės nustatytų medžiagos
kiekių atveju valstybės narės gali padaryti išimtį taikydamos VI priedo B
lentelės 2 skiltyje nustatytas vertes. 4.
Jei veiklai, apie kurią pranešta, netaikoma išimtis,
būtina gauti leidimą ją vykdyti (užregistruoti arba gauti licenciją). 27 straipsnis Leidimas vykdyti veiklą 1.
Tais atvejais, jeigu dėl ribotos apšvitos rizikos
nebūtina vertinti pavienių atvejų ir veikla vykdoma laikantis nacionaliniuose
teisės aktuose nustatytų sąlygų, kompetentingos institucijos teisės aktais
nustatytą kontrolę gali vykdyti tik reikalaudamos registruoti veiklą ir
atlikdamos atitinkamo dažnumo patikrinimus. 2.
Valstybės narės reikalauja gauti licenciją šių
rūšių veiklai: (a)
bet kokio branduolinio kuro ciklo objekto
eksploatavimas ir jo eksploatavimo nutraukimas bei urano rūdos kasyklos
eksploatavimas ir jos uždarymas; (b)
sąmoningas radioaktyviųjų medžiagų dėjimas į
gaminamus vartotojams skirtus produktus ar kitus gaminius, įskaitant vaistinius
preparatus, ir tokių produktų importas bei eksportas; (c)
didelio aktyvumo uždarojo šaltinio gaminimas,
naudojimas ar įsigijimas; (d)
bet kurio radioaktyviųjų atliekų perdirbimo ar
saugojimo įrenginio ar radioaktyviųjų atliekų atliekyno eksploatavimas,
eksploatavimo nutraukimas ir uždarymas; (e)
veikla, kurią vykdant įprastos eksploatacijos metu
ir įprastomis darbo sąlygomis darbuotojai gali gauti didesnę nei 6 mSv
metinę efektinę dozę; (f)
veikla, kurią vykdant į aplinką išmetami dideli
kiekiai išlakų arba nuotekų. 3.
Valstybės narės reikalauja registruoti šių rūšių
veiklą arba gauti licenciją jai vykdyti: (a)
sąmoningas radioaktyviųjų medžiagų skyrimas
asmenims ir, kiek veikla susijusi su žmonių radiacine sauga, gyvūnams siekiant
nustatyti medicininę ar veterinarinę diagnozę, gydymą ar atlikti mokslinius
tyrimus; (b)
jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių ar
radioaktyviųjų šaltinių naudojimas pramoninei radiografijai, apdirbant
produktus ar atliekant mokslinius tyrimus ir greitintuvų naudojimas, išskyrus
elektroninius mikroskopus; (c)
jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių ar
radioaktyviųjų šaltinių naudojimas medicininei apšvitai; (d)
jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančios
elektros įrangos, dirbančios esant didesniam kaip 30 kV potencialų skirtumui,
gaminimas, naudojimas, importas bei eksportas; (e)
veikla, kurią vykdant įprastos eksploatacijos metu
ir įprastomis darbo sąlygomis darbuotojai gali gauti didesnę nei 1 mSv
metinę efektinę dozę; (f)
pramonės šakoms, kurioms naudojamos pagal 24
straipsnį valstybių narių nustatytos gamtinės kilmės radioaktyviosios
medžiagos, dėl kurių gyventojas gali gauti didesnę kaip 0,3 mSv apšvitos
metinę dozę. 4.
Valstybės narės gali reikalauti registruoti ir
kitas veiklos rūšis nei išvardytosios 2 ir 3 dalyse, arba gauti licenciją joms
vykdyti. 28 straipsnis Leidimo vykdyti veiklą suteikimo procedūra 1.
Valstybės narės reikalauja, kad siekiant gauti
leidimą vykdyti veiklą būtų pateikiama veiklos pobūdžiui ir susijusiai rizikai
proporcinga informacija. 2.
Norint gauti licenciją pateikiama bent ši
informacija: (a)
su apsauga ir sauga susijusias pareigas ir
organizacines priemones; (b)
darbuotojų kompetenciją, įskaitant informavimą
radiacinės saugos srityje ir mokymą; (c)
įrenginio ir jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinių konstrukcijos ypatybes; (d)
numatomą profesinę apšvitą ir gyventojų apšvitą
įprastomis eksploatavimo sąlygomis; (e)
veiklos ir įrenginio saugos įvertinimą siekiant: i) nustatyti tikėtinus galimosios apšvitos ar
avarinės ir nenumatytosios medicininės apšvitos būdus; ii) kiek praktiškai įmanoma įvertinti galimosios
apšvitos tikimybę ir dydį; iii) įvertinti įdiegtų apsaugos ir saugos
priemonių kokybę ir mastą, įskaitant inžinerines ypatybes ir administracines
procedūras; iv) apibrėžti eksploatavimo ribas ir naudojimo
sąlygas; (f)
avarinių situacijų procedūras ir kontaktinius
duomenis; (g)
techninę priežiūrą, bandymus, tikrinimą ir einamąjį
remontą siekiant per visą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ir įrenginio
naudojimo trukmę užtikrinti nuolatinę jų atitiktį projektiniams reikalavimams,
ribiniams parametrams ir eksploatavimo sąlygoms; (h)
radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir dėjimo į
atliekyną tvarką pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus; (i)
panaudotųjų uždarųjų šaltinių tvarkymą; (j)
kokybės laidavimą. 3.
Į licenciją įrašomos konkrečios sąlygos, siekiant
užtikrinti, kad licencijos elementai būtų teisiškai privalomi, arba nustatomi
atitinkami ribiniai eksploatavimo parametrai ar eksploatavimo sąlygos. Į
sąlygas taip pat įtraukiamas reikalavimas oficialiai ir pagrindžiant
dokumentais įgyvendinti optimizavimo principą. 4.
Jeigu reikia, į licenciją įtraukiamas pagal VIII
priede nustatytus reikalavimus išduotas leidimas išmesti į aplinką radionuklidų
turinčias skystas arba dujines medžiagas. 5.
Valstybės narės reikalauja, kad įmonė nedelsdama
praneštų apie bet kokį reikšminį įvykį, dėl kurio asmuo yra veikiamas ar gali
būti veikiamas apšvitos, viršijančios licencijoje nurodytas eksploatavimo
sąlygas ar ribinius parametrus, nustatytus atsižvelgiant į profesinę ar
gyventojų apšvitą, arba kompetentingos institucijos nustatytą medicininės apšvitos
lygį. 29 straipsnis Teisės aktais nustatytų kontrolės priemonių
nebetaikymas 1.
Bet kurios įteisintos veiklos metu susidariusios
radioaktyviosios atliekos dedamos į radioaktyviųjų atliekų atliekyną,
naudojamos grąžinamajam perdirbimui ar pakartotinai naudojamos tik gavus
leidimą. 2.
Radioaktyviųjų atliekų dėjimui į radioaktyviųjų
atliekų atliekyną, grąžinamajam perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui
skirtoms medžiagoms leidžiama netaikyti šios direktyvos reikalavimų, jeigu jų
savitojo aktyvumo vertės: (a)
neviršija VI priedo A lentelės 1 dalyje nustatytų
verčių; arba (b)
atitinka specifinius nebekontroliuojamuosius lygius
ir reikalavimus, taikomus konkrečioms medžiagoms ar medžiagoms, kurios susidaro
vykdant konkrečių rūšių veiklą; šiuos specifinius nebekontroliuojamuosius
aktyvumo lygius, kaip ir a punkte nurodytus bendruosius nebekontroliuojamuosius
aktyvumo lygius, nustato kompetentinga nacionalinė institucija, laikydamasi VI
priedo 3 punkte nurodytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų ir atsižvelgdama į
Bendrijos parengtas technines gaires; 3.
Medžiagos, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės
radionuklidų, nebekontroliuojamos, jei jos atitinka VI priedo A lentelės 2
dalyje nustatytas savitojo aktyvumo vertes. Vis dėlto taikomi šie reikalavimai: (a)
vykdant tų rūšių veiklą, kuriai pagal 27 straipsnio
3 dalies f punktą privaloma gauti licenciją, turi būti laikomasi gamtinės
kilmės radionuklidams taikomų nebekontroliuojamosios dozės kriterijų; (b)
vykdant kitų rūšių licencijuojamas veiklas, visų
pirma susijusias su branduolinio kuro ciklo dalimi, nekontroliuojamieji
aktyvumo lygiai turi atitikti nustatytus dirbtinės kilmės radionuklidams
taikomus nebekontroliuojamosios dozės kriterijus; (c)
vykdant įteisintos veiklos rūšis, kurioms pagal 25
straipsnio 3 dalį taikomi pranešimo reikalavimai, laikomasi statybinių medžiagų
teikimo rinkai atitinkamų reikalavimų. 4.
Draudžiama sąmoningai skiesti radioaktyviąsias
liekanas, išskyrus medžiagų maišymą įprastos eksploatacijos metu, kai į
radioaktyvumą atsižvelgti nereikia. Tam tikrais atvejais kompetentinga
institucija gali leisti radioaktyviąsias liekanas, kurių sudėtyje yra gamtinės
kilmės radioaktyviųjų medžiagų, maišyti su kitomis medžiagomis siekiant
skatinti pakartotinį šių medžiagų naudojimą ar jų tiekimą grąžinamajam
perdirbimui ir sumažinti gyventojų apšvitą. VI SKYRIUS DARBUOTOJŲ, PRAKTIKANTŲ IR STUDENTŲ SAUGA 30 straipsnis Atsakomybė 1.
Šiame skyriuje ir 9, 10, 11 bei 12 straipsniuose
nustatyti profesinės apšvitos reikalavimai taikomi darbuotojų saugą užtikrinant
bet kurioje apšvitos situacijoje, kai už jų apšvitą darbe arba dėl darbo
patiriamą apšvitą teisiškai yra atsakinga įmonė ar kitas juridinis asmuo,
įskaitant, pvz.: (a)
komandiruotų darbuotojų darbdavį; (b)
už ekstremaliąsias situacijas likviduojančius
darbuotojus atsakingą organizaciją; (c)
už užterštos žemės, pastatų ir kitų statinių valymą
atsakingą organizaciją; (d)
darbdavį, teisiškai atsakingą už radono sukeltą
darbuotojų apšvitą darbe, susiklosčius 53 straipsnio 4 dalyje nurodytai
situacijai; 2.
Įmonei tenkanti atsakomybė už profesinę apšvitą
apima praktikantus ir studentus, kuriems mokantis jie įpareigojami dirbti su
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir savisamdžius ar savanoriškai
arba labdaros organizacijai dirbančius asmenis. 3.
Įmonė atsakinga už apšvitos veikiamų darbuotojų
radiacinės saugos priemonių įvertinimą ir įgyvendinimą. 31 straipsnis Darbuotojų sauga vykdant veiklą Apšvitos veikiamų darbuotojų sauga vykdant
veiklą grindžiama: (a)
išankstiniu įvertinimu siekiant nustatyti apšvitos
veikiamiems darbuotojams gresiančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą; (b)
radiacinės saugos optimizavimu visomis darbo
sąlygomis; (c)
darbuotojų priskyrimu skirtingoms kategorijoms; (d)
skirtingomis zonoms ir darbo sąlygoms skirtų
kontrolės priemonių ir stebėsenos įgyvendinimu, įskaitant, jeigu reikia,
individualią stebėseną; (e)
medicinine priežiūra. 32 straipsnis Konsultacijos su radiacinės saugos
specialistu Valstybės narės reikalauja, kad įmonės
konsultuotųsi su radiacinės saugos specialistu atlikdamos apsauginių priemonių
ir matavimo įrangos bandymus bei priežiūrą, visų pirma, kad jis: (a)
atliktų išankstinį nuodugnų įrenginių planų
vertinimą radiacinės saugos atžvilgiu; (b)
patvirtintų, ar radiacinės saugos atžvilgiu galima
naudoti naujus ar modifikuotus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius; (c)
reguliariai tikrintų apsauginių priemonių bei
saugos metodų efektyvumą ; (d)
reguliariai kalibruotų matuoklius ir reguliariai
tikrintų, ar jie tinkami eksploatuojami ir ar tinkamai naudojami. 33 straipsnis Darbo vietose taikomos priemonės 1.
Siekiant užtikrinti radiacinę saugą, visose darbo
vietose imamasi priemonių, jeigu tikėtina, kad jonizuojančioji spinduliuotė
sukels apšvitą, kuri bus didesnė nei 1 mSv vertės metinė efektinė dozė ar
didesnė nei 15 mSv vertės metinė lygiavertė dozė akies lęšiukui arba odai,
arba 50 mSv vertės metinė dozė galūnėms. Šios priemonės turi būti
proporcingos atsižvelgiant į įrenginių ir šaltinių pobūdį bei keliamos rizikos
mastą ir pobūdį. 2.
Vykdant veiklą su gamtinės kilmės
radioaktyviosiomis medžiagomis, kurios metu darbuotojų gaunama metinė efektinė
apšvitos dozė gali viršyti 6 mSv, taikomi šiame skyriuje nustatyti
reikalavimai. Jeigu darbuotojų apšvitos metinė efektinė dozė yra 6 mSv
arba mažesnė, kompetentingos institucijos bent jau reikalauja, kad įmonės
nuolat stebėtų apšvitą, atsižvelgdamos į saugos gerinimo galimybes arba dozių
padidėjimo tikimybę ilgesniu laikotarpiu ar pakeitus procesą, ar darbe taikomas
priemones. 3.
Orlaivius eksploatuojančioms įmonėms, jeigu
orlaivio įgulos narius veikiančios kosminės spinduliuotės metinė efektinė dozė
gali viršyti 6 mSv, taikomi šiame skyriuje nustatyti reikalavimai. Jeigu
orlaivio įgulos nario metinė efektinė dozė neviršija 6 mSv, tačiau gali
viršyti 1 mSv per metus, kompetentingos institucijos bent jau reikalauja,
kad įmonės nuolat stebėtų orlaivių įgulų narių apšvitą, atsižvelgdamos į dozių
padidėjimo tikimybę ilgesniu laikotarpiu ar pakeitus darbe taikomas priemones. Įmonės
imasi atitinkamų priemonių, visų pirma siekdamos: (a)
įvertinti orlaivių įgulų narių apšvitą; (b)
planuoti skrydžių tvarkaraščius taip, kad būtų
atsižvelgiama į orlaivių įgulų narių apšvitos duomenis, siekiant sumažinti
didelę apšvitą patiriančių įgulos narių dozes; (c)
atitinkamus darbuotojus informuoti apie su jų darbu
susijusią sveikatos riziką ir jų individualiąją dozę. 34 straipsnis Darbo vietų klasifikavimas 1.
Darbo vietos klasifikuojamos į skirtingas zonas,
jei reikia, remiantis tikėtinomis metinėmis dozėmis ir galimos apšvitos
tikimybe bei mastu. 2.
Turi būti skiriamos kontroliuojamosios ir
stebimosios zonos. Kompetentingos institucijos parengia darbo vietų klasifikavimo
į kontroliuojamąsias ir stebimąsias zonas gaires. 3.
Įmonė nuolat stebi darbo sąlygas
kontroliuojamosiose ir stebimosiose zonose. 35 straipsnis Kontroliuojamosioms zonoms taikomi
reikalavimai 1.
Nustatomi šie kontroliuojamųjų zonų reikalavimai: (a)
kontroliuojamosios zonos ribos turi būti pažymėtos
ir prieiga į ją suteikiama tik asmenims, gavusiems tinkamus nurodymus, o
patekimas į ją kontroliuojamas taikant įmonės nustatytas rašytines procedūras. Jeigu
kyla didelė radioaktyviosios taršos išplitimo rizika, imamasi specialių
priemonių, įskaitant susijusias su asmenų įėjimu ir išėjimu bei krovinių
įvežimu ir išvežimu, taip pat su taršos stebėjimu kontroliuojamoje zonoje ir
gretimoje zonoje. (b)
atsižvelgiant į kontroliuojamoje zonoje kylančios
radiacinės rizikos pobūdį ir mastą, pagal 37 straipsnio nuostatas organizuojama
darbo aplinkos radiacinė stebėsena; (c)
pastatomi arba pakabinami zonos tipą, šaltinių
pobūdį ir jų keliamą riziką nurodantys ženklai; (d)
parengiami darbo nurodymai atsižvelgiant
radiologinį pavojų, susijusį su šaltiniais ir darbą su jais. 2.
Įmonė yra atsakinga už šių reikalavimų vykdymą
konsultuodamasi su radiacinės saugos specialistu. 36 straipsnis Stebimosioms zonoms taikomi reikalavimai 1.
Nustatomi šie stebimųjų zonų reikalavimai: (a)
atsižvelgiant į kontroliuojamoje zonoje kylančios
radiacinės rizikos pobūdį ir mastą, pagal 37 straipsnį organizuojama darbo
aplinkos radiacinė stebėsena; (b)
pastatomi arba pakabinami zonos tipą, šaltinių
pobūdį ir jų keliamą riziką nurodantys ženklai; (c)
parengiami darbo nurodymai atsižvelgiant
radiologinį pavojų, susijusį su šaltiniais ir darbą su jais. 2.
Įmonė yra atsakinga už šių reikalavimų vykdymą
konsultuodamasi su radiacinės saugos specialistu. 37 straipsnis Radiologinė darbo aplinkos stebėsena 1.
35 straipsnio 1 dalies b punkte ir 36 straipsnio 1
dalies a punkte nurodyta darbo aplinkos radiologinė stebėsena, jei taikytina,
apima: (a)
išorinės dozės galios matavimą, nurodant
atitinkamos spinduliuotės pobūdį ir savybes; (b)
savitojo aktyvumo ore ir paviršiaus taršos
radionuklidais matavimą, nurodant jų pobūdį ir fizinę bei cheminę būseną; (c)
radono tūrinio aktyvumo matavimus darbo vietoje. 2.
Šių matavimų rezultatai registruojami ir, jeigu
reikia, naudojami įvertinant individualiąją apšvitą, kaip numatyta 39
straipsnyje. 38 straipsnis Apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas
kategorijomis 1.
Stebėsenos ir priežiūros tikslais skiriamos dvi
apšvitos veikiamų darbuotojų grupės: (a)
A kategorija: apšvitos veikiami darbuotojai, kurie
gali gauti didesnę nei 6 mSv metinę efektinę dozę ar didesnę nei
15 mSv metinę lygiavertę dozę akies lęšiukui, o odai ir galūnėms – didesnę
nei 150 mSv dozę; (b)
B kategorija: A kategorijai nepriskirti apšvitos
veikiami darbuotojai. 2.
1 dalyje nurodytas apšvitos veikiamų darbuotojų
skirstymas į dvi kategorijas taikomas prieš įdarbinant darbuotoją atlikti su
apšvita susijusį darbą ir šis skirstymas reguliariai persvarstomas
atsižvelgiant į darbo sąlygas ir medicininę priežiūrą. 3.
Ekstremalias situacijas likviduojantiems
darbuotojams šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apšvitos veikiamų darbuotojų
skirstymas į dvi kategorijas, kai taikoma, neturi įtakos 37, 39–43
straipsniuose nustatytų stebėsenos reikalavimų atžvilgiu, kol darbuotojai
nepatenka į realią avarinės apšvitos situaciją. 39 straipsnis Individualioji stebėsena 1.
A kategorijos darbuotojai sistemingai stebimi
remiantis dozimetrijos tarnybos atliktais individualiaisiais matavimais. Tais
atvejais, kai A kategorijos darbuotojai gali patirti didelę vidinę apšvitą ar
didelę akies lęšiuko arba galūnių apšvitą, turi būti sukurta atitinkama
stebėsenos sistema. Kompetentinga institucija skiria ypatingą dėmesį tokių
darbuotojų nustatymui. 2.
Atliekamos B kategorijos darbuotojų stebėsenos turi
pakakti įrodyti, kad šie darbuotojai teisingai priskirti B kategorijai.
Valstybės narės gali reikalauti taikyti individualiąją stebėseną ir, jeigu
reikia, kad dozimetrijos tarnyba atliktų B kategorijos darbuotojų
individualiuosius matavimus. 3.
Tais atvejais, kai atlikti individualiųjų matavimų
nėra galimybės arba tokia metodika yra netinkama, individualioji stebėsena
grindžiama įvertinimu, padaromu remiantis atliktais kitų apšvitos veikiamų
darbuotojų individualiaisiais matavimais, arba 37 straipsnyje numatytos darbo
aplinkos priežiūros rezultatais. 40 straipsnis Stebėsena atsitiktinės apšvitos atveju Jeigu nustatoma atsitiktinė apšvita,
bendradarbiaudama su dozimetrijos tarnyba įmonė įvertina susijusias dozes ir jų
pasiskirstymą žmogaus organizme. 41 straipsnis Registravimas ir rezultatų pateikimas 1.
Daromas kiekvienam apšvitos veikiamam darbuotojui
skirtas įrašas, kuriame nurodomi šio darbuotojo individualiosios stebėsenos
rezultatai. 2.
1 dalyje nurodytais tikslais apie apšvitos
veikiamus darbuotojus saugoma ši informacija: (a)
įrašas apie išmatuotas ar, pagal aplinkybes,
nustatytas apšvitos individualiąsias dozes pagal 39, 40, 51 ir 52 straipsnius; (b)
jeigu buvo patirtos 40 ir 52 straipsniuose
nurodytos apšvitos, ataskaitos apie aplinkybes ir taikytus veiksmus; (c)
darbo vietos stebėsenos rezultatai, naudoti
įvertinant individualiąsias dozes, jeigu reikia. 3.
1 dalyje nurodyta informacija saugoma darbuotojams
dirbant su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote susijusį darbą ir vėliau, kol
jie sulaukia ar sulauktų 75 metų amžiaus, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau
kaip 30 metų po darbo, susijusio su apšvita, pabaigos. 4.
40, 51 ir 52 straipsniuose nurodyta apšvita
registruojama atskirai 1 dalyje minėtame įraše. 5.
Jeigu stebėsenos rezultatai naudojami planuojamos
apšvitos situacijų valdymui, imamasi tinkamų priemonių, kad į įrašus nebūtų
įtraukta esamajai apšvitos situacijai priskiriama apšvita, t. y. išorinės
foninės spinduliuotės ar radono patekimo į pastatus iš grunto pramonės įmonių,
perdirbančių gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas, atveju. 42 straipsnis Rezultatų prieiga 1.
Valstybės narės reikalauja, kad 39, 40 ir 52
straipsniuose nurodytos individualiosios stebėsenos rezultatai būtų: (a)
pateikiami kompetentingoms institucijoms, įmonei ir
komandiruotus darbuotojus įdarbinančiam darbdaviui; (b)
pateikiami atitinkamam darbuotojui pagal 43
straipsnio 1 dalį; (c)
pateikiami darbuotojų sveikatos tarnyboms siekiant,
kad jos aiškintųsi rezultatų įtaką žmogaus sveikatai kaip numatyta 44
straipsnyje; (d)
perduodami į pagal 2 dalį valstybės narės sukurtai
individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą. 2.
Valstybės narės nustato individualiosios stebėsenos
rezultatų perdavimo tvarką. 3.
Individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų
sistema pateikia bent jau VIII priedo A skirsnyje išvardytus duomenis. 4.
Atsitiktinės apšvitos ar avarinės apšvitos atvejais
individualiosios stebėsenos rezultatai perduodami nedelsiant. 43 straipsnis Darbuotojų prieiga prie rezultatų 1.
Valstybės narės reikalauja, kad, darbuotojams
paprašius, jiems būtų suteikta galimybė susipažinti su jų individualiosios
stebėsenos rezultatais, įskaitant matavimų duomenis, kurie galėjo būti
naudojami nustatant šiuos rezultatus, arba su darbuotojų gautų dozių vertinimo,
atlikto remiantis darbo vietoje atliktų matavimų duomenimis, rezultatais. 2.
Valstybės narės sudaro sąlygas kompetentingoms
institucijoms, darbuotojų sveikatos tarnyboms, radiacinės saugos specialistams
ar dozimetrijos tarnyboms visoje Sąjungoje keistis visa reikiama informacija
apie anksčiau darbuotojo gautas dozes, kad jos galėtų, prieš įdarbinant
darbuotoją ar pagal 44 straipsnį darbuotoją priskiriant jį A kategorijai,
atlikti medicininį patikrinimą ir kontroliuoti tolesnę darbuotojo apšvitą. 44 straipsnis Apšvitos veikiamų darbuotojų medicininė
priežiūra 1.
Apšvitos veikiamų darbuotojų medicininė priežiūra
grindžiama bendraisiais darbuotojų sveikatos principais. 2.
Už A kategorijos darbuotojų medicininę priežiūrą
atsakingos darbuotojų sveikatos tarnybos. Atliekant tokią medicininę priežiūrą įvertinama
stebimųjų darbuotojų sveikatos būklė siekiant nustatyti, ar jie yra tinkami
atlikti jiems paskiriamas užduotis. Šiuo tikslu darbuotojų sveikatos tarnyboms suteikiama
teisė susipažinti su bet kuria joms reikalinga informacija, įskaitant
informaciją apie aplinkos sąlygas darbo patalpose. 3.
Medicininė priežiūra apima: (a)
medicininę apžiūrą prieš įdarbinant darbuotoją ar
jį priskiriant A kategorijai siekiant nustatyti jo tinkamumą eiti A kategorijos
darbuotojo pareigas, dėl kurių svarstoma jo kandidatūra; (b)
periodinius sveikatos tikrinimus. A kategorijos darbuotojų sveikatos būklė tikrinama
bent kartą per metus siekiant nustatyti, ar jie toliau laikytini tinkamais eiti
savo pareigas. Šių tikrinimų, kuriuos galima atlikti tiek kartų, kiek
darbuotojų sveikatos tarnybos laiko reikalinga atlikti, pobūdis priklauso nuo
darbo tipo ir pavienių darbuotojų sveikatos būklės. 4.
Darbuotojų sveikatos tarnybos gali nurodyti, kad
būtina tęsti medicininę priežiūrą po to, kai darbuotojas baigia dirbti, tiek
laiko, kiek jos laiko esant reikalinga, siekiant tinkamai apsaugoti konkretaus
asmens sveikatą. 45 straipsnis Medicininė klasifikacija Siekiant nustatyti tinkamumą dirbti A
kategorijos darbuotoju, taikoma ši medicininė klasifikacija: (a)
tinkamas; (b)
tinkamas atsižvelgiant į tam tikras sąlygas (c)
netinkamas. 46 straipsnis Draudimas netinkamus darbuotojus įdarbinti
ar priskirti A kategorijai Darbuotoją draudžiama bet kuriuo laikotarpiu
įdarbinti į A kategorijos darbuotojo darbo vietą arba priskirti jį A
kategorijos darbuotojams, jeigu atliekant medicininę priežiūrą nustatoma, kad
jis yra netinkamas toms konkrečioms pareigoms. 47 straipsnis Medicinos dokumentai 1.
Pradedami pildyti kiekvieno A kategorijos
darbuotojo medicinos dokumentai ir nuolat atnaujinami tol, kol darbuotojas yra
priskirtas šiai kategorijai. Po to dokumentai saugomi tol, kol asmuo sulaukia
ar sulauktų 75 metų amžiaus, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau kaip 30 metų
po darbo, susijusio su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote, pabaigos. 2.
Į medicinos dokumentus įtraukiama informacija apie
darbo pobūdį, medicininių patikrinimų prieš įdarbinant darbuotoją ar
priskiriant A kategorijai rezultatai, periodiniai sveikatos tikrinimai ir
įrašai apie dozes pagal 41 straipsnį. 48 straipsnis Specialioji medicininė priežiūra 1.
Be apšvitos veikiamiems darbuotojams skirtos
medicininės priežiūros pagal 44 straipsnį, numatomi visi papildomi veiksmai,
kuriuos darbuotojų sveikatos tarnybos laiko būtinais siekiant užtikrinti
apšvitos veikiamų asmenų sveikatos apsaugą, pvz., tolesni tyrimai, deaktyvavimo
priemonės ar neatidėliotinas gydymas. 2.
Speciali medicininė priežiūra atliekama kiekvienu
atveju, jeigu viršijama 50 mSv metinė efektinė dozė arba bet kuri kita 10 straipsnio
2 dalyje nustatyta dozė. 3.
Dėl tolesnių apšvitos sąlygų turi būti gaunamas
darbuotojų sveikatos tarnybų sutikimas. 49 straipsnis Apeliacijos Valstybės narės parengia apeliacijos teikimo
procedūrą dėl faktų, nustatytų pagal 45, 46 ir 48 straipsnius ir pagal tuos
straipsnius priimtų sprendimų. 50 straipsnis Komandiruotų darbuotojų apsauga 1.
Valstybės narės užtikrina, kad taikant
individualiosios radiologinės stebėsenos sistemą komandiruotiems darbuotojams
būtų suteikiama lygiavertė apsauga, palyginti su įmonės nuolatiniam darbui
įdarbintais darbuotojais. 2.
Įmonė tiesiogiai arba sudarydama sutartis su
komandiruotų darbuotojų darbdaviu yra atsakinga už radiacinę saugą, susijusią
su komandiruotų darbuotojų atliekamu darbu. 3.
Visų pirma įmonė: (a)
tikrina, ar atitinkamas komandiruotas darbuotojas
medicininiu atžvilgiu patvirtintas esąs tinkamas atlikti jam numatytas skirti
užduotis; (b)
užtikrina, kad, be 16 straipsnyje nurodyto
pagrindinio radiacinės saugos mokymo, komandiruotas darbuotojas būtų išklausęs
specialų mokymo kursą apie kontroliuojamosios zonos ir veiklos ypatybes; (c)
užtikrina, kad komandiruotam darbuotojui būtų
išduotos būtinos asmens apsaugos priemonės; (d)
užtikrina, kad komandiruotam darbuotojui būtų
atliekama individualiosios apšvitos stebėsena atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą
ir reikiama su jo veikla susijusi dozimetrinė stebėsena; (e)
užtikrina atitiktį III skyriuje apibrėžtai apsaugos
sistemai; (f)
užtikrina arba imasi visų reikiamų veiksmų siekdama
užtikrinti, kad po kiekvienos veiklos būtų registruojami visų komandiruotų
darbuotojų individualiosios apšvitos stebėsenos radiologiniai duomenys,
nurodyti VIII priedo B skirsnio 2 punkte. 4.
Komandiruojamų darbuotojų darbdaviai tiesiogiai ar
sudarydami sutartis su įmone užtikrina, kad jų darbuotojų radiacinė sauga
atitiktų atitinkamas šios direktyvos nuostatas, visų pirma: (a)
užtikrindami atitiktį III skyriuje apibrėžtai
apsaugos sistemai; (b)
suteikdami informaciją ir organizuodami radiacinės
saugos mokymus, nurodytus 16 straipsnyje; (c)
garantuodami, kad darbuotojų apšvita bus vertinama
ir jiems bus teikiama medicininė priežiūra laikantis 37, 39–48 straipsniuose
nustatytų sąlygų; (d)
užtikrindami, kad kiekvieno jų darbuotojo
individualiosios apšvitos stebėsenos radiologiniai duomenys, apibrėžti VIII
priedo B skirsnio 1 punkte, būtų saugomi individualiosios radiologinės
stebėsenos duomenų sistemoje, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 dalies d punkte. 5.
Visi komandiruoti darbuotojai įpareigojami kiek
praktiškai įmanoma patys prisidėti prie jiems numatytos saugos užtikrinimo
taikant 1 dalyje nurodytą radiologinės stebėsenos sistemą. 51 straipsnis Išimtiniais atvejais leidžiama apšvita 1.
Išskirtiniais atvejais, kurie kiekvienas įvertinami
atskirai, išskyrus ekstremalias situacijas, kompetentingos institucijos gali,
jei reikia konkrečios veiklos atveju, konkretiems savanoriams darbuotojams
nustatyti aukštesnes profesinės apšvitos dozės ribas negu nustatytosios 10
straipsnyje, su sąlyga, kad tokia apšvita trunka tam tikrą laiką, tam tikrose
darbo zonose ir neviršija kompetentingų institucijų pavieniam atvejui nustatytų
apšvitos lygių. Atsižvelgiama į šias sąlygas: (a)
tokia apšvita leidžiama veikti tik 38 straipsnyje
apibrėžtus A kategorijos darbuotojus; (b)
tokios apšvitos turi nepatirti praktikantai,
studentai, nėščiosios ir, jeigu kyla radionuklidų patekimo į kūną rizika,
krūtimi maitinančios moterys; (c)
įmonė iš anksto kruopščiai pagrindžia tokios
apšvitos būtinybę ir ją išsamiai aptaria su savanoriais darbuotojais, jų
atstovais, darbuotojų sveikatos tarnybomis ir radiacinės saugos specialistu; (d)
atitinkamiems darbuotojams iš anksto pateikiama
informacija apie kylančią riziką ir vykdant veiklą taikytinas atsargumo
priemones; (e)
visos šių apšvitų dozės atskirai registruojamos 47
straipsnyje nurodytuose medicinos dokumentuose ir 41 straipsnyje nurodytame
konkretaus darbuotojo įraše; 2.
Dozės ribų viršijimas leidus apšvitą išimtiniais
atvejais nebūtinai yra pagrįsta priežastis neleisti darbuotojams dirbti jų
įprastų darbų ar darbuotojus perkelti negavus jų sutikimo. 3.
Erdvėlaivio įgulos narių apšvita, viršijanti dozės
ribas, laikoma specialiu leidimu leista apšvita. 52 straipsnis Profesinė avarinė apšvita 1.
Ekstremalių situacijų likvidavimo organizacijos
užtikrina, kad nė vienas ekstremalias situacijas likviduojantis darbuotojas
nesiimtų veiksmų, dėl kurių galėtų patirti 50 mSv dozę viršijančią
apšvitą, išskyrus nacionaliniame avariniame plane nustatytus konkrečius
atvejus. Tokiais atvejais apibrėžiami atitinkami 50 mSv viršijantys
atskaitos lygiai. Susiklosčius nepaprastosioms situacijoms, kai siekiama
gelbėti gyvybes, užkirsti kelią spinduliuotės sukeliamiems sunkiems sveikatos
sutrikimams ar apsisaugoti nuo sąlygų, kurių padariniai būtų katastrofiški,
susidarymo, leidžiama nustatyti 100 mSv viršijantį atskaitos lygį. 2.
Ekstremalias situacijas likviduojančios
organizacijos užtikrina, kad ekstremalias situacijas likviduojantys
darbuotojai, kurie galėtų imtis veiksmų, dėl kurių galėtų būti viršijama
50 mSv dozė, sutiktų dirbti savo noru ir būtų aiškiai bei išsamiai iš
anksto informuojami apie susijusią sveikatos riziką ir turimas apsaugos
priemones. 3.
Avarinės apšvitos atveju valstybės narės
reikalauja, kad būtų atliekama ekstremalias situacijas likviduojančių
darbuotojų radiologinė stebėsena ir medicininė priežiūra. Individualioji
stebėsena ar individualiųjų dozių įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į
aplinkybes. 53 straipsnis Radonas darbo vietose 1.
103 straipsnyje nurodytame veiksmų plane valstybės
narės nustato radono savitojo aktyvumo patalpose nacionalinius atskaitos
lygius. Šie atskaitos lygiai darbo vietose neturi viršyti metinio
1 000 Bq m-3 vidurkio. 2.
Pagal nacionalinį veiksmų planą valstybės narės
užtikrina, kad radono savitojo aktyvumo matavimai būtų atliekami radono keliamo
pavojaus zonoje esančiame pirmame aukšte ar rūsyje įrengtose darbo vietose ir
konkrečių tipų darbo vietose, kaip nurodyta veiksmų plane. 3.
Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, kurių
sukurtose darbo vietose viršijamas nacionalinis atskaitos lygis, imtųsi
atitinkamų veiksmų siekdamos sumažinti radono tūrinį aktyvumą ar jo sukeltą
apšvitą laikantis III skyriuje nustatyto optimizavimo principo. 4.
Jeigu darbo vietose ar konkrečiose pastato
patalpose atskaitos lygis vis tiek yra viršijamas, nors buvo imtasi veiksmų
pagal 3 dalį, valstybės narės šią situaciją laiko planuojamąja apšvitos
situacija ir taiko 30 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus atitinkamus
profesinės apšvitos reikalavimus. VII SKYRIUS PACIENTŲ IR KITŲ MEDICININĖS APŠVITOS
VEIKIAMŲ ASMENŲ SAUGA 54 straipsnis Pagrįstumas 1.
Medicininės apšvitos grynoji nauda turi būti
pakankama, pasvėrus jos bendrą galimą diagnostinę ar terapinę naudą, įskaitant
tiesioginę naudą asmens sveikatai ar jo gerovei ir naudą visuomenei, lyginant
su individualiąja žala, kurią gali sukelti apšvita, atsižvelgiant į
veiksmingumą, naudą ir riziką naudojant alternatyvius turimus metodus, kuriais
siekiama tų pačių tikslų, tačiau nesusijusių su jonizuojančiosios spinduliuotės
sukelta apšvita arba dėl kurių sukeliama mažesnė apšvita. Taip pat turi būti atsižvelgiama į apšvitos
veikiamų radiologinę įrangą naudojančių medicinos darbuotojų ir kitų asmenų
patiriamą individualiąją žalą. Visų pirma taikomi šie reikalavimai: (a)
su medicinine apšvita susijusi visų rūšių nauja
veikla pagrindžiama iš anksto prieš pradedant ją visuotinai taikyti; (b)
su medicinine apšvita susijusi jau taikomų rūšių
veikla persvarstoma kiekvieną kartą, kai gaunama naujų svarbių įrodymų apie jos
veiksmingumą ar sukeliamus padarinius; (c)
visos individualiosios medicininės apšvitos
pagrindžiamos iš anksto atsižvelgiant į konkrečius apšvitos tikslus ir apšvitos
veikiamo asmens duomenis. Jeigu su medicinine apšvita susijusios veiklos
rūšis apskritai nėra pagrįsta, šios rūšies konkrečią individualiąją apšvitą
galima pagrįsti esant ypatingoms aplinkybėms, įvertinant kiekvieną konkretų
atvejį ir pagrindžiant dokumentais. Paskyrėjas ir medicinos praktikas siekia gauti,
jeigu įmanoma, su planuojama apšvita susijusią ankstesnę diagnostinę
informaciją ar medicinos dokumentus ir atsižvelgęs į šiuos duomenis siekia
išvengti nebūtinos apšvitos naudojimo. 2.
Medicininės apšvitos naudojimą biomedicinos ir
medicinos moksliniams tyrimams ištiria etikos komitetas, įsteigtas laikantis
nacionalinės tvarkos, ir (arba) kompetentingos institucijos. 3.
Vykdant sveikatos patikrinimo programą taikomas
medicinines radiologines procedūras konkrečiai pagrindžia sveikatos apsaugos
įgaliotoji institucija kartu su atitinkamomis profesinėmis organizacijomis. 4.
Turi būti įrodoma, kad slaugytojų ir globėjų
patiriamos apšvitos grynoji nauda yra pakankama atsižvelgiant į tiesioginę
naudą paciento sveikatai, globėjo ir (arba) slaugytojo naudą bei tikėtiną
apšvitos padaromą žalą. 5.
Bet kuri medicininė radiologinė procedūra, taikoma
besimptomiui asmeniui siekiant kuo anksčiau aptikti ligą, turi būti sudedamoji
sveikatos patikrinimo programos dalis arba šią procedūrą minėtam asmeniui
konkrečiais dokumentais turi pagrįsti medicinos praktikas, tardamasis su
paskyrėju ir atsižvelgdamas į atitinkamų profesinių įstaigų ir kompetentingų
institucijų gaires. Ypatingas dėmesys skiriamas pacientų informavimui pagal 56
straipsnio 3 dalies nuostatas. 6.
Draudžiama taikyti apšvitą, jeigu jos negalima
pagrįsti pagal 1–5 dalių nuostatas. 55 straipsnis Optimizavimas 1.
Spindulinės diagnostikos ir intervencinės
radiologijos tikslais taikant medicininę apšvitą visos patiriamos apšvitos
dozės sumažinamos tiek, kiek praktiškai įmanoma siekiant gauti būtiną
vaizduojamąją informaciją, atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius
veiksnius. Asmenims taikant medicininę apšvitą spindulinės
terapijos tikslais, taikinio apšvitos dozė turi būti suplanuojama kiekvienu konkrečiu
atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalia taikinio esančių organų ir audinių
apšvitos dozės turėtų būti kiek praktiškai įmanoma mažesnės ir atitiktų
numatytą apšvitos naudojimo spindulinei terapijai tikslą. 2.
Valstybės narės užtikrina spindulinės diagnostikos
tyrimams ir, jeigu reikia, intervencinės radiologijos procedūroms skirtų
diagnostinių atskaitos lygių nustatymą, reguliarią jų peržiūrą ir naudojimą bei
šioms reikmėms numatytų gairių prieinamumą. 3.
Valstybės narės užtikrina, kad visuose biomedicinos
ir medicinos mokslinių tyrimų projektuose: (a)
atitinkami asmenys dalyvautų savanoriškai; (b)
šie asmenys būtų informuojami apie apšvitos keliamą
riziką; (c)
jei nesitikima, kad asmuo iš apšvitos gaus
tiesioginės medicininės naudos, taikomos apribotosios dozės; (d)
pacientų, savanoriškai sutikusių dalyvauti vykdant
eksperimentinę diagnostikos ar terapinę veiklą ir iš šios veiklos tikėtinai
patirsiančių diagnostinę ar terapinę naudą asmenų atitinkamus dozės lygius
kiekvienu atveju įvertina medicinos praktikas ir (arba) paskyrėjas. 4.
Optimizavimas aprėpia įrangos pasirinkimą, nuoseklų
atitinkamos diagnostinės informacijos ar terapinių rezultatų rengimą,
praktinius medicininės apšvitos procedūrų aspektus, kokybės laidavimą ir
paciento bei darbuotojų dozių ar taikytų aktyvumų nustatymą ir vertinimą
atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius. 5.
Valstybės narės užtikrina, kad: (a)
būtų nustatytos globėjų ir slaugytojų apribotosios
apšvitos dozės; (b)
būtų parengtos atitinkamos gairės dėl globėjų ir
slaugytojų patiriamos apšvitos. 6.
Valstybės narės užtikrina, kad pacientui, kuris
gydomas radionuklidais ar kurio diagnozei nustatyti naudojami radionuklidai,
arba jo teisėtam globėjui, atitinkamai paskyrėjas arba įmonė pateiktų
rašytinius nurodymus, siekiant su pacientu bendraujančių asmenų dozes apriboti
tiek, kiek pagrįstai įmanoma, ir pateiktų informaciją apie jonizuojančiosios
spinduliuotės keliamą riziką. Nurodymai įteikiami išleidžiant iš ligoninės,
klinikos arba panašios institucijos. 56 straipsnis Atsakomybė 1.
Paskyrėjas ir medicinos praktikas į dalyvauja
pagrįstumo užtikrinimo procese pagal valstybių narių nustatytas nuostatas. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri medicininė
apšvita būtų taikoma medicinos praktikui prisiimant klinikinę atsakomybę. 3.
medicinos praktikas užtikrina, kad pacientui ar
teisėtam globėjui būtų pateikta atitinkama informacija apie naudą ir riziką,
susijusią su medicininės apšvitos sukuriama jonizuojančiosios spinduliuotės
doze, siekdamas gauti asmens sutikimą. Panaši informacija ir atitinkamos gairės
pagal 55 straipsnio 5 dalies b punktą pateikiamos globėjams ir slaugytojams. 4.
Įmonė ar medicinos praktikas, jeigu reikia,
praktinius medicininės apšvitos procedūrų aspektus gali perleisti vienam ar
daugiau asmenų, kuriems suteikta teisė šiuo atžvilgiu imtis veiksmų
pripažintoje specializacijos srityje. 57 straipsnis Procedūros 1.
Parengiami kiekvienos įrangos visų tipų
standartinių medicininių radiologinių procedūrų rašytiniai protokolai. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad paskyrėjams būtų
prieinamos rekomenduojamosios medicininio vizualizavimo gairės, kuriose
atsižvelgiama į jonizuojančiosios spinduliuotės dozes. 3.
Medicininėje radiologinėje veikloje atitinkamai
dalyvauja medicinos fizikas ir jo dalyvavimo lygis yra proporcingas šios
veiklos keliamai radiacinei rizikai. Visų pirma: (a)
vykdant spindulinės terapijos veiklą, išskyrus
standartinę terapijos tikslais naudojamą branduolinę mediciną, turi visą laiką
dalyvauti medicinos fizikas; (b)
branduolinės medicinos standartinėse terapinėse ir
diagnostinėse procedūrose taip pat ir intervencinėse radiologijos procedūrose
turi dalyvauti medicinos fizikas; (c)
taikant kitas paprastesnes spindulinės diagnostikos
procedūras, medicinos fizikas dalyvauja, jeigu reikia, ir teikia konsultacijas
bei rekomendacijas su medicinine apšvita susijusios radiacinės saugos
klausimais. 4.
Klinikiniai auditai atliekami laikantis
nacionalinės tvarkos. 5.
Jeigu nuolatos viršijami diagnostiniai atskaitos
lygiai, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų persvarstomi vietos mastu ir,
jeigu reikia, būtų taikomos taisomosios priemonės. 58 straipsnis Mokymas Valstybės narės užtikrina, kad medicinos
praktikas, medicinos fizikas ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys
laikytųsi 15, 19 ir 81 straipsniuose nurodytų mokymo ir pripažinimo
reikalavimų. 59 straipsnis Įranga 1.
Valstybės narės imasi jų nuomone privalomų veiksmų
siekdamos išvengti nereikalingo medicininės radiologinės įrangos platinimo. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad: (a)
visa naudojama medicininė radiologinė įranga būtų
griežtai prižiūrima radiacinės saugos atžvilgiu; (b)
kompetentingos institucijos turėtų naujausią
kiekvieno radiologinio objekto radiologinės medicinos įrangos sąrašą; (c)
įmonė įgyvendintų reikiamas kokybės laidavimo
programas ir atliktų dozės arba taikyto aktyvumo įvertinimus; ir (d)
priėmimo bandymai, kuriuose dalyvauja medicinos
fizikas, būtų atliekamas prieš pirmąjį įrangos naudojimą klinikiniais tikslais,
o periodiniai bandymai reguliariai ir po visų didesnių techninės priežiūros
procedūrų. 3.
Kompetentingos institucijos imasi veiksmų
užtikrinti, kad įmonė taikytų būtinas priemones sutvarkyti medicininės
radiologinės įrangos netinkamai veikiančias ar sutrikusias funkcijas. Jos taip
pat parengia konkrečius įrangos priimtinumo kriterijus siekdamos nustatyti,
kada jau būtina imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų, įskaitant, jeigu reikia,
įrangos eksploatavimo nutraukimą. 4.
Fluoroskopinę įrangą draudžiama naudoti be dozės
galios kontrolės prietaiso ar be vaizdo ryškumo reguliavimo prietaiso arba be
lygiaverčio įtaiso. 5.
Intervencinės radiologijos ir kompiuterinės
tomografijos reikmėms naudojama bet kuri įranga privalo turėti prietaisą ar
funkciją, kuris medicinos praktiką informuoja apie atliekant medicininę
radiologinę procedūrą įrangos skleidžiamos spinduliuotės kiekį. Pradėtoje
naudoti po šios direktyvos įsigaliojimo bet kurioje kitoje medicininės
spindulinės diagnostikos įrangoje turi būti minėtas prietaisas ar funkcija arba
lygiavertės skleidžiamos spinduliuotės kiekio nustatymo priemonės. Spinduliuotės
dozė turi būti tyrimo ataskaitos apie procedūrą dalis. 60 straipsnis Speciali veikla 1.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojama
tinkama medicininė radiologinė įranga, praktiniai metodai ir pagalbinė įranga,
kai medicinine apšvita (a)
veikiami vaikai; (b)
naudojama įgyvendinant sveikatos patikrinimo
programą; (c)
pacientai veikiami didelėmis dozėmis, pvz.,
intervencinės radiologijos, kompiuterinės tomografijos arba spindulinės
terapijos atveju. Specialus dėmesys skiriamas šios veiklos kokybės
laidavimo programoms ir dozei arba taikytam aktyvumui įvertinti kaip nurodyta
59 straipsnio 2 dalies c punkte. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikai
ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, taikantys šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą apšvitą, būtų tinkamai išmokyti vykdyti šią medicininės radiologijos
veiklą, kaip nurodyta 19 straipsnyje. 61 straipsnis Speciali nėščiųjų ir krūtimi maitinančių
moterų sauga 1.
Jeigu moteris yra vaisingo amžiaus, medicinos
praktikas ir paskyrėjas pasiteirauja, kaip yra nurodžiusios valstybės narės, ar
ji nėra nėščia arba nemaitina krūtimi, jeigu reikia. Jeigu nėštumo tikimybės negalima atmesti,
atsižvelgiant į medicininės apšvitos tipą, visų pirma tuo atveju, jeigu turi
būti veikiamos pilvo ir dubens sritys, specialus dėmesys skiriamas medicininės
apšvitos pagrindimui, ypač jos skubumui, ir optimizavimui atsižvelgiant į
numatomą besilaukiančios motinos ir negimusio kūdikio apšvitą. 2.
Jeigu krūtimi maitinančioms moterims taikomos
branduolinės medicinos procedūros, atsižvelgiant į medicininio tyrimo ar gydymo
tipą, specialus dėmesys skiriamas medicininės apšvitos pagrįstumui, ypač jos
skubumui, ir optimizavimui atsižvelgiant į numatomą motinos ir kūdikio apšvitą. 3.
Nepažeisdamos 1 ir 2 dalies nuostatų, valstybės
narės imasi priemonių kuo geriau informuoti moteris, kurioms taikomos šio
straipsnio nuostatos, pvz., atitinkamose vietose pakabina viešus skelbimus. 62 straipsnis Atsitiktinė ir nenumatytoji apšvita Valstybės narės užtikrina, kad: (a)
taikant medicinines radiologines procedūras, būtų
imamasi visų pagrįstų veiksmų siekiant sumažinti bet kokios pacientų
atsitiktinės ar nenumatytosios apšvitos tikimybę ir mastą, atsižvelgiant į
ekonominius ir visuomeninius veiksnius; (b)
spindulinės terapijos veiklos kokybės laidavimo
programa apimtų atsitiktinės ir nenumatytosios apšvitos rizikos tyrimą; (c)
visais medicininės apšvitos atvejais įmonė įdiegtų
su atsitiktine ar nenumatytąja apšvita susijusių ar galinčių būti susijusiais
įvykių registracijos ir analizės sistemą; (d)
įmonė kompetentingai institucijai kiek galima
greičiau praneštų apie svarbius įvykius, kaip apibrėžta institucijų, įskaitant
tyrimo rezultatus ir taisomuosius veiksmus siekiant išvengti tokių įvykių. Kompetentingos
institucijos šią informaciją perduoda priežiūrą po pateikimo rinkai
atliekančioms kompetentingoms institucijoms, įsteigtoms Tarybos direktyva
93/42/EEB dėl medicinos prietaisų; (e)
būtų numatytos priemonės siekiant medicinos
praktikui, paskyrėjui ir pacientui pranešti apie atsitiktinę ar nenumatytąją
apšvitą. 63 straipsnis Gyventojų gaunamos apšvitos dozių
įvertinimas Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytas
medicininės apšvitos sukeltų individualiųjų apšvitos dozių pasiskirstymas ir
atsižvelgta į apšvitos veikiamų gyventojų amžiaus ir lyties pasiskirstymą. VIII SKYRIUS GYVENTOJŲ SAUGA 1 Skirsnis Gyventojų sauga įprastomis aplinkybėmis 64 straipsnis Gyventojų saugos principai Remdamosi III skyriuje dėl radiacinės saugos
sistemos nustatytais principais ir taikydamos šiame skyriuje išdėstytus
reikalavimus valstybės narės sukuria sąlygas, būtinas užtikrinti geriausią
įmanomą gyventojų saugą atsižvelgiant į esamas aplinkybes. 65 straipsnis Gyventojų sauga vykdant veiklą 1.
Įprastomis aplinkybėmis gyventojų sauga vykdant
licencijuojamą veiklą aprėpia visas priemones ir tyrimus, kuriais nustatomi ir
pašalinami veiksniai, galintys bet kokios veiklos, susijusios su jonizuojančiąja
spinduliuote, metu sukelti gyventojų apšvitos riziką, kurios negalima nepaisyti
radiacinės saugos atžvilgiu. Ši sauga apima šias užduotis: (a)
apšvitos riziką keliančių įrenginių planų ir
siūlomos šių įrenginių statybos vietos tam tikroje teritorijoje išnagrinėjimą
bei patvirtinimą radiacinės saugos atžvilgiu; (b)
naujų apšvitos riziką galinčių kelti įrenginių
tinkamumo eksploatuoti patvirtinimą, jei užtikrinama tinkama apsauga nuo bet
kokios apšvitos ar radioaktyviosios taršos, galinčios pasklisti už įrenginio
ribų, atitinkamai atsižvelgiant į demografines, meteorologines, geologines,
hidrologines ir ekologines sąlygas; (c)
radionuklidų išmetimo į aplinką išleidimo planų
tyrimą ir tvirtinimą. Šios užduotys atliekamos laikantis taisyklių,
kurias kompetentingos institucijos nustato atsižvelgdamos į numatomą apšvitos
riziką. 2.
Kompetentinga institucija nustato leistinąsias
radionuklidų išmetimo į aplinką ribas. Išduodama šiuos išmetimo į aplinką
leidimus ji: (a)
atsižvelgia į gyventojų apšvitos optimizavimo
rezultatus; (b)
atsižvelgia į panašių objektų eksploatavimo gerąją
patirtį; (c)
nustato objekto eksploatavimo lankstumo ribas. 66 straipsnis Gyventojų dozių įvertinimas 1.
Atsižvelgdamos apšvitos riziką, valstybės narės
nustato gyventojų dozių, kurias jie gauna planuojamose apšvitos situacijose,
įvertinimo sistemą. 2.
Kompetentingos institucijos nustato, kokių veiklos
rūšių sukeliamos apšvitos dozės gyventojams turi būti įvertinamos realistiškai.
Kitų veiklos rūšių atžvilgiais valstybės narės gali reikalauti atlikti tik
atrankinį vertinimą remiantis bendraisiais duomenimis. 3.
Siekdama realistiškai įvertinti gyventojų dozes
kompetentinga institucija: (a)
užtikrina, kad 65 straipsnyje nurodytoms veiklos
rūšims taikomi apytikriai dozės įverčiai kiek įmanoma tiksliau atitiktų tikrąją
reprezentatyviųjų asmenų dozę; (b)
sprendžia dėl įvertinimų atlikimo dažnumo ir imasi
visų būtinų veiksmų siekdamos nustatyti reprezentatyvųjį asmenį atsižvelgdamos
į tikrąsias radioaktyviųjų medžiagų perdavimo trasas; (c)
atsižvelgdama į visų rūšių jonizuojančiosios spinduliuotės
keliamą riziką užtikrina, kad gyventojų dozių apytikriai įverčiai aprėptų: i) išorinės spinduliuotės sukeltos dozės
įvertinimą, įskaitant, jeigu reikia, atitinkamos jonizuojančiosios
spinduliuotės rūšį; ii) radionuklidų patekimo į organizmą įvertinimą,
nurodant radionuklidų pobūdį ir, jeigu reikia, jų fizinę ir cheminę būklę bei
nustatant šių radionuklidų savitąjį ir tūrinį aktyvumą; iii) reprezentatyviojo asmens tikėtinai
gausimas dozes ir jo ypatybių nurodymą; (d)
reikalauja laikyti ir visoms suinteresuotosioms
šalims pateikti su išorinės apšvitos matavimu, į organizmą patekusių
radionuklidų įverčiais ir radioaktyviąja tarša bei reprezentatyviojo asmens
gautų dozių įvertinimu susijusius įrašus. 67 straipsnis Radionuklidų išmetimo į aplinką stebėsena 1.
Valstybės narės reikalauja, kad už veiklą, kuriai
vykdyti išduotas radionuklidų išmetimo į aplinką leidimas, atsakinga įmonė
tinkamai stebėtų į aplinką išmetamas radioaktyviąsias nuotekas ar ore
sklindančias radioaktyviąsias išlakas ir šios stebėsenos rezultatus pateiktų
kompetentingai institucijai. 2.
Valstybės narės reikalauja, kad už branduolinį
energetinį reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklą
atsakinga įmonė, atsižvelgdama į standartinę stebėsenos ir ataskaitų Europos
Komisijai teikimo informaciją, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijoje
2004/2/Euratomas[22],
stebėtų išmetalus įprastomis veikimo sąlygomis. 68 straipsnis Įmonių užduotys 1.
Valstybės narės reikalauja, kad įmonės atliktų šias
užduotis: (a)
užtikrintų ir išlaikytų tinkamą saugos lygį; (b)
tikrintų techninių prietaisų veiksmingumą ir
atliekamą jų techninę priežiūrą; (c)
siekdama užtikrinti radiacinės saugos priežiūrą,
diegtų matavimo įrangą bei procedūras, atitinkamai, gyventojų apšvitos bei
aplinkos radioaktyviosios taršos įvertinimui; (d)
reguliariai kalibruotų matuoklius ir reguliariai
tikrintų, ar jie tinkami eksploatuojami ir ar tinkamai naudojami. 2.
Atliekant 1 dalyje nurodytas užduotis dalyvauja
radiacinės saugos specialistai ir, jeigu reikia, už radiacinę saugą atsakingi
asmenys. 69 straipsnis Aplinkos stebėsenos programa Valstybės narės užtikrina, kad siekiant
įvertinti gyventojų apšvitą būtų taikoma tinkama aplinkos stebėsenos programa. 2 Skirsnis Avarinės apšvitos situacijos 70 straipsnis Ekstremalių situacijų likvidavimas 1.
Valstybės narės reikalauja, kad už veiklą atsakinga
įmonė kompetentingoms institucijoms nedelsdama praneštų apie visas jos objekte
susiklosčiusias ar su jos vykdoma veikla susijusias ekstremalias situacijas bei
imtųsi visų reikiamų priemonių padariniams sušvelninti. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad ekstremaliai
situacijai susiklosčius įmonės teritorijoje, ji atliktų pradinį laikiną
ekstremalios situacijos aplinkybių bei padarinių įvertinimą ir suteiktų
apsaugos priemones. 3.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų aprūpinama saugos
priemonėmis, susijusiomis su: (a)
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, siekiant
sumažinti ar sustabdyti tiesioginę spinduliuotę ir radionuklidų išmetimą arba
išvengti apšvitos ar taršos, kurią skleidžia paliktieji šaltiniai; (b)
aplinka, siekiant sumažinti radioaktyviųjų medžiagų
pernašą asmenims; (c)
asmenims, siekiant sumažinti apšvitą. 4.
Jeigu ekstremali situacija susiklosto jos
teritorijoje ar už jos ribų, valstybė narė arba ekstremalią situaciją
likviduojanti institucija reikalauja: (a)
kad būtų organizuojamos tinkamos saugos priemonės,
atsižvelgiant į tikrąsias ekstremalios situacijos charakteristikas ir laikantis
optimalios apsaugos strategijos, kuri yra ekstremalių situacijų likvidavimo
plano sudedamoji dalis; į ekstremalių situacijų likvidavimo planą įtrauktini
elementai nurodyti IX priedo B skirsnyje; (b)
kad būtų įvertinti ir užregistruoti ekstremalios
situacijos padariniai bei saugos priemonių veiksmingumas. 5.
Susiklėsčius atitinkamai situacijai, valstybė narė
ar ekstremalią situaciją likviduojanti institucija užtikrina, kad būtų imamasi
priemonių organizuoti nukentėjusiųjų gydymą. 71 straipsnis Nuo ekstremalios situacijos galinčių
nukentėti gyventojų informavimas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad gyventojai, kurie
gali nukentėti susiklosčius ekstremaliai situacijai, būtų informuoti apie jiems
taikomas sveikatos apsaugos priemones ir veiksmus, kurių jie turėtų imtis
susiklosčius šiai ekstremaliai situacijai. 2.
Teikiamą informaciją turi sudaryti X priedo A
skirsnyje nustatyti elementai. 3.
Informacija 1 dalyje nurodytiems gyventojams
teikiama jiems neprašant. 4.
Valstybės narės atnaujina informaciją ir pateikia
ją reguliariai bei kaskart, kai įvyksta svarbių pokyčių. Šis informacija
gyventojams turi būti prieinama visą laiką. 72 straipsnis Nuo ekstremalios situacijos faktiškai nukentėjusių
gyventojų informavimas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad gyventojai, kurie
faktiškai nukentėjo susiklosčius ekstremaliai situacijai, būtų nedelsiant
informuojami apie ekstremalios situacijos faktus, veiksmus, kurių jie turi
imtis, ir, jeigu reikia, šiems gyventojams taikomas sveikatos apsaugos
priemones. 2.
Į pateikiamą informaciją įtraukiami tie X priedo B
skirsnyje nurodyti punktai, kurie yra aktualūs to tipo ekstremaliai situacijai. 3 Skirsnis Esamosios apšvitos situacijos 73 straipsnis Užterštos teritorijos 1.
Į užterštų teritorijų tvarkymo strategijas, jeigu
reikia, įtraukiami tokie aspektai: (a)
paveiktų regionų žymėjimas ir nukentėjusių
gyventojų nustatymas; (b)
paveiktiems regionams ir nukentėjusiems gyventojams
taikomų saugos priemonių reikalingumo ir jų masto apsvarstymas; (c)
draudimo patekti į paveiktus regionus ar patekimo
kontrolės arba gyvenimo sąlygų šiuose regionuose apribojimų nustatymo
apsvarstymas; (d)
skirtingų gyventojų grupių apšvitos įvertinimas ir
asmenims prieinamų asmeninės apšvitos kontrolės priemonių įvertinimas; (e)
strategijos tikslai ir ilgalaikiai uždaviniai ir
atitinkami atskaitos lygiai. 2.
Valstybei narei nusprendus leisti gyventi žmonėms
ir atnaujinti visuomeninę bei ekonominę veiklą ilgalaikės liekamosios taršos
teritorijose, ji užtikrina, kad, konsultuojantis su suinteresuotosiomis
šalimis, būtų, jei reikia, nustatytos nuolatinės apšvitos kontrolės priemonės
siekiant sukurti tokias gyvenimo sąlygas, kurias galima laikyti normaliomis,
įskaitant: (a)
su kasdieniu gyvenimu suderinamų atskaitos lygių
nustatymą; (b)
infrastruktūros, kuri padėtų nuolat taikyti
pagalbos sau saugos priemones užterštose teritorijose, sukūrimas, pvz.,
informacijos teikimas, rekomendacijos ir stebėsena. 74 straipsnis Radonas gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose
pastatuose 1.
103 straipsnyje nurodytame veiksmų plane valstybės
narės nustato radono savitojo aktyvumo patalpose nacionalinius atskaitos
lygius, kurie neviršija šių vidutinių metinių verčių: (a)
200 Bq m-3 naujuose gyvenamuosiuose
ir naujuose visuomeniniuose pastatuose; (b)
300 Bq m-3 esamuose gyvenamuosiuose
pastatuose; (c)
300 Bq m-3 esamuose visuomeniniuose
pastatuose. Konkrečiais atvejais, jeigu buvimo trukmė yra trumpa, leidžiama
nustatyti 1 000 Bq m-3 atskaitos lygį. 2.
Pagal nacionalinį veiksmų planą valstybės narės (a)
nustato esamus gyvenamuosius pastatus, kuriuose
viršijamas atskaitos lygis, ir skatina tuose gyvenamuosiuose pastatuose,
kuriuose atskaitos lygiai yra viršijami, taikyti radono kiekį mažinančias
priemones; (b)
užtikrina, kad visuomeniniuose pastatuose,
esančiuose radono keliamo pavojaus zonose, būtų atliekami radono savitojo
aktyvumo matavimai. 3.
Siekdamos užkirsti kelią radonui patekti iš grunto
ir, kaip nurodyta nacionaliniame veiksmų plane, iš statybinių medžiagų,
valstybės narės parengia specialius statybos įstatymus ir reikalauja vykdyti
šių statybos įstatymų reikalavimus, visų pirma didesnio radono savitojo
aktyvumo zonose, kad naujuose pastatuose būtų išvengta atskaitos lygį
viršijančio radono savitojo aktyvumo. 4.
Valstybės narės vietos ir nacionaliniu lygmeniu
teikia informaciją apie vyraujančius radono tūrinius aktyvumus, su radonu
susijusią sveikatos riziką ir turimas esamų radono savitojo aktyvumo mažinimo
technines priemones. 75 straipsnis Statybinės medžiagos 1.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi: (a)
statybinėms medžiagoms, kurias, atsižvelgdama į XI
priede nustatytą orientacinį medžiagų sąrašą šių medžiagų skleidžiamos gama
spinduliuotės atžvilgiu, atitinkama kompetentinga institucija nustatė kaip
radiacinės saugos atžvilgiu keliančias susirūpinimą medžiagas ir įtraukė į
tokių medžiagų sąrašą; arba (b)
statybinėms medžiagoms, kurias nacionaliniame
veiksmų plane institucija priskyrė keliančioms susirūpinimą radono atžvilgiu
medžiagoms kaip nurodyta 103 straipsnyje. 2.
Nustatytų tipų statybines medžiagas rinkai
teikiančios pramonės šakos (a)
nustato VII priede nurodytų radionuklidų
savituosius aktyvumus; (b)
kompetentingai institucijai pateikia informaciją
apie atliktų matavimų rezultatus ir VII priede apibrėžtą atitinkamą aktyvumo
rodiklį. 3.
Kompetentinga institucija užtikrina, kad nustatytų
tipų statybinės medžiagos būtų taip klasifikuojamos, kaip nustatyta VII priede
atsižvelgiant į jų numatomą naudojimą ir aktyvumo rodiklį. 4.
Nustatytų tipų statybinėms medžiagoms, kurios
patalpose negali sukelti statybinių medžiagų skleidžiamos išorinės apšvitos
1 mSv per metus atskaitos lygį viršijančios dozės, kuri būtų didesnė už
pagrindinę lauke vyraujančią išorinę apšvitą, nacionaliniu lygiu netaikomi
reikalavimai nepažeidžiant 103 straipsnio. Tokias statybines medžiagas vis
dėlto būtina toliau stebėti siekiant užtikrinti, kad aktyvumo vertės nuolat
atitiktų minėtą atskaitos lygį. VII priede nurodytoms A kategorijos statybinėms
medžiagoms netaikomi jokie pateikimo Sąjungos rinkai apribojimai. 5.
Nustatytų tipų statybinių medžiagų, kurios patalpose
gali sukelti statybinių medžiagų skleidžiamos išorinės apšvitos 1 mSv per
metus atskaitos lygį viršijančią dozę, kuri būtų didesnė už pagrindinę lauke
vyraujančią išorinę apšvitą, atžvilgiu kompetentinga institucija gali nuspręsti
taikyti atitinkamas priemones: nuo registracijos reikalavimo ir atitinkamų
statybos įstatymų taikymo iki tokių medžiagų numatyto naudojimo konkrečių
apribojimų. 6.
Su statybos įstatymų įgyvendinimu susijusi
informacija apie nustatytų tipų statybines medžiagas, įskaitant jų radionuklidų
savituosius aktyvumus, aktyvumo rodiklį ir atitinkamą klasifikaciją, nurodoma
prieš šias medžiagas pradedant teikti rinkai. IX SKYRIUS APLINKOS APSAUGA 76 straipsnis Aplinkos kriterijai Valstybės narės į savo teisinę radiacinės
saugos sistemą ir visų pirma į bendrąją žmogaus sveikatos apsaugos sistemą
įtraukia nuostatą dėl aplinkos floros ir faunos rūšių radiacinės saugos. Į šią
teisinę sistemą įtraukiami aplinkos kriterijai, kuriuos taikant siekiama
apsaugoti pažeidžiamų ar reprezentatyviųjų floros ir faunos rūšių populiacijas
atsižvelgiant į jų svarbą ekologinei sistemai. Jeigu reikia, nustatomos veiklos
rūšys, kurių atžvilgiu užtikrinama teisės aktais nustatyta kontrolė siekiant
įgyvendinti šios teisinės sistemos reikalavimus. 77 straipsnis Leidžiamosios išmetimo ribos Pagal 65 straipsnio 2 dalį nustatydamos
leidžiamąsias radionuklidų išmetimo į aplinką išmetimo ribas valstybių narių
kompetentingos institucijos taip pat užtikrina atitinkamą floros ir faunos
rūšių apsaugą. Šiuo tikslu galima atlikti bendrąjį atrankinį įvertinimą
siekiant užtikrinti atitiktį aplinkos kriterijams. 78 straipsnis Atsitiktinis išmetimas Valstybės narės reikalauja, kad įmonės taikytų
atitinkamas technines priemones siekiant išvengti didelės atsitiktinio išmetimo
padaromos žalos aplinkai arba sumažinti šios žalos mastą. 79 straipsnis Aplinkos stebėsena Rengdamos aplinkos stebėsenos programas ar
reikalaudamos jas įgyvendinti valstybių narių kompetentingos institucijos
įtraukia reprezentatyviąsias floros ir faunos rūšis, jeigu reikia, ir aplinkos
terpes, kurios laikomos gyventojų apšvitos trasa. X SKYRIUS TEISĖS AKTAIS NUSTATYTOS KONTROLĖS
REIKALAVIMAI 1 Skirsnis Institucinė sąranga 80 straipsnis Kompetentinga institucija 1.
Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją
ar institucijas šioje direktyvoje numatytoms užduotims atlikti. 2.
Valstybės narės Komisijai perduoda kompetentingos
institucijos ar institucijų pavadinimą ir adresą bei nurodo atitinkamas jų
kompetencijos sritis siekiant užtikrinti spartų ryšį su šiomis institucijomis. 3.
Jeigu valstybė narė turi daugiau nei vieną didelio
aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir paliktuosius
šaltinius kontroliuojančią kompetentingą instituciją, ji paskiria vieną iš jų
ryšiams su kompetentingomis kitų valstybių narių institucijomis palaikyti. 4.
Valstybės narės Komisijai perduoda visus 2 ir 3
dalyse nurodytos informacijos pakeitimus. 5.
Komisija 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją
perduoda visoms kompetentingoms institucijoms ir ją reguliariai skelbia ne
rečiau nei kartą per dvejus metus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 81 straipsnis Tarnybų ir specialistų pripažinimas 1.
Valstybės narės nustato būtiną tvarką, pagal kurią
pripažįstami: (a)
darbuotojų sveikatos tarnybos; (b)
dozimetrijos tarnybos; (c)
radiacinės saugos specialistai; (d)
medicinos fizikai. Valstybės narės priima nuostatas, kuriomis
užtikrinamas šių tarnybų ir specialistų techninės kompetencijos tęstinumas. 2.
Valstybės narės parengia pripažinimo reikalavimus
ir perduoda juos Komisijai kartu su už pripažinimą atsakingos kompetentingos
institucijos pavadinimu ir adresu. Valstybės narės praneša apie bet kuriuos
šios informacijos pakeitimus. 3.
Valstybės narės nurodo kitas tarnybas ar
specialistus, kurie turi turėti specialią kvalifikaciją radiacinės saugos
srityje, ir, jeigu reikia, nurodo šios kvalifikacijos pripažinimo procesą. 4.
Komisija pagal 2 dalį gautą informaciją perduoda
valstybėms narėms. 82 straipsnis Darbuotojų sveikatos tarnybos Profesinės sveikatos tarnybos atlieka apšvitos
veikiamų darbuotojų medicininę priežiūrą, susijusią su jų apšvita
jonizuojančiąja spinduliuote, ir tikrina šių darbuotojų tinkamumą atlikti jiems
paskirtas užduotis. 83 straipsnis Dozimetrijos tarnybos Dozimetrijos tarnybos nustato apšvitą
patiriančių darbuotojų, kuriems taikoma individualioji stebėsena, vidinę ir
išorinę dozes, kad užregistruotų dozę bendradarbiaudamos su įmone ir darbuotojų
sveikatos tarnyba. Dozimetrijos tarnybos kalibruoja individualiosios stebėsenos
prietaisus, nuskaito ir aiškina jų rodmenis bei matuoja žmogaus organizmo ir
biologinių ėminių radioaktyvumą. 84 straipsnis Radiacinės saugos specialistas 1.
Remdamasis savo profesine patirtimi, matavimais ir
įvertinimais radiacinės saugos specialistas įmonei teikia kompetentingas
rekomendacijas su profesine apšvita ir gyventojų apšvita susijusiais
klausimais. 2.
Radiacinės saugos specialistas teikia
rekomendacijas dėl tokių klausimų (jais neapsiribojant): (a)
naujų įrenginių planų ir naujų ar modifikuotų
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių priėmimo eksploatacijai, įskaitant
techninių valdymo priemonių, konstrukcijos bei saugos ypatybių ir perspėjimo
priemonių vertinimą radiacinės saugos atžvilgiu; (b)
kontroliuojamųjų ir stebimųjų zonų skirstymo
kategorijomis; (c)
darbuotojų skirstymo kategorijomis; (d)
darbo vietos ir individualiosios stebėsenos
programų turinio; (e)
naudotinos atitinkamos radiacinės apšvitos
kontrolės įrangos; (f)
atitinkamų individualiosios dozimetrijos metodų; (g)
tinkamų apribotųjų dozių optimizavimo ir nustatymo, (h)
kokybės laidavimo; (i)
aplinkos stebėsenos programos; (j)
radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekyną
reikalavimų; (k)
avarijų ir incidentų prevencijos priemonių; (l)
pasirengimo avarinėms apšvitos situacijoms ir jų
likvidavimo; (m)
apšvitos veikiamų darbuotojų mokymo ir
perkvalifikavimo programų. 3.
Jeigu reikia, radiacinės saugos specialisto užduotis
gali atlikti specialistų grupė, kurie kartu paėmus turi visą reikiamą
kvalifikaciją. 85 straipsnis Medicinos fizikas 1.
Sveikatos priežiūros srityje medicinos fizikas
sprendžia arba pataria dėl klausimų, susijusių su jonizuojančiosios
spinduliuotės naudojimu medicininei apšvitai. 2.
Atsižvelgdamas į medicininę radiologinę praktiką,
medicinos fizikas prisiima atsakomybę už dozimetriją, įskaitant fizikinius
matavimus, atliekamus siekiant įvertinti paciento gautą dozę, teikia
rekomendacijas dėl medicininės radiologinės įrangos ir visų pirma prisideda: (a)
optimizuojant medicininę apšvitą patiriančių
pacientų ir kitų asmenų radiacinę saugą, įskaitant diagnostinių atskaitos lygių
taikymą ir naudojimą; (b)
nustatant ir įgyvendinant medicininės radiologinės
įrangos kokybės laidavimo sistemą; (c)
rengiant medicininės radiologinės įrangos technines
specifikacijas ir patalpų, kuriose planuojama šią įrangą montuoti, projektus; (d)
prižiūrint medicininius radiologinius įrenginius
radiacinės saugos atžvilgiu; (e)
parenkant įrangą, kuria atliekami radiacinės saugos
matavimai. (f)
mokant medicinos praktikus ir kitus darbuotojus
atitinkamų radiacinės saugos aspektų. Jeigu reikia, medicinos fiziko užduotis gali
atlikti medicinos fizikos tarnyba. 86 straipsnis Už radiacinę saugą atsakingas asmuo 1.
Valstybės narės nusprendžia, kurių rūšių veiklą
vykdant būtina paskirti už radiacinę saugą atsakingą asmenį, kad įmonėje būtų
vykdomos radiacinės saugos užduotys. Valstybės narės reikalauja, kad už įmonės
radiacinę saugą atsakingas asmuo būtų aprūpintas visomis priemonėmis, kurių jam
reikia, kad galėtų atlikti savo pareigas. Už radiacinę saugą atsakingas asmuo
yra tiesiogiai pavaldus įmonei. 2.
Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, už radiacinę saugą
atsakingas asmuo gali vykdyti šias užduotis: (a)
užtikrinti, kad darbas, kuriam naudojama
spinduliuotė, būtų atliekamas laikantis visų nustatytų procedūrų reikalavimų ar
įmonės taisyklių; (b)
kontroliuoti darbo vietos stebėsenos programos
įgyvendinimą; (c)
tvarkyti reikiamus su jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltiniais susijusius įrašus; (d)
reguliariai įvertinti atitinkamų saugos ir
įspėjamųjų sistemų būklę; (e)
kontroliuoti individualiosios stebėsenos programos
įgyvendinimą; (f)
kontroliuoti sveikatos priežiūros programos
įgyvendinimą; (g)
naujus darbuotojus supažindinti su įmonės
taisyklėmis ir procedūromis; (h)
teikti rekomendacijas ir pastabas dėl darbo planų; (i)
patvirtinti darbo planus; (j)
įmonės vadovybei teikti ataskaitas; (k)
dalyvauti rengiant avarinių apšvitos situacijų
prevencines priemones, užtikrinant parengtį šioms situacijoms ir numatant jų
likvidavimo priemones; (l)
palaikyti ryšius su radiacinės saugos specialistu. Už radiacinę saugą atsakingo asmens užduotis gali
atlikti įmonėje įsteigtas radiacinės saugos skyrius. 2 Skirsnis Uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių kontrolė 87 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1.
Valstybės narės nustato priemones, kuriomis
užtikrinama tinkama uždarųjų šaltinių kontrolė jų buvimo vietos, naudojimo ir
tvarkymo atžvilgiu. 2.
Valstybės narės reikalauja, kad įmonės vykdytų visų
jų atsakomybėje esančių uždarųjų šaltinių apskaitą, kurioje būtų nurodomos jų
buvimo vietos bei perkėlimo atvejai. 3.
Valstybės narės sukuria sistemą, kurią taikant jos
būtų tinkamai informuojamos apie pavienius uždarųjų šaltinių perdavimo atvejus
ir visada informuojamos apie didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių perdavimą. 4.
Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena uždarąjį
radioaktyvųjį šaltinį turinti įmonė kompetentingai institucijai nedelsdama
praneštų apie uždarojo šaltinio praradimą, vagystę ar neteisėtą naudojimą. 88 straipsnis Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių kontrolės
reikalavimai Valstybės narės užtikrina, kad prieš išduodant
leidimą vykdyti veiklą su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais: (a)
būtų nustatytos tinkamos šaltinių saugaus valdymo
ir fizinio saugumo priemonės, įskaitant priemones, taikytinas tada, kai jie
tampa panaudotais šaltiniais. Tokiose priemonėse gali būti numatyta, kad
panaudoti šaltiniai turi būti grąžinami tiekėjui ar šalinami į atliekyną ar
saugojimo įrenginį arba gamintojas ar tiekėjas įpareigojami priimti šiuos
šaltinius; (b)
finansinėmis garantijomis arba kitomis
lygiavertėmis priemonėmis, tinkančiomis konkretaus šaltinio atveju, būtų
pasirūpinta, kad šaltiniai, tapę panaudotais šaltiniais, būtų saugiai
sutvarkomi, įskaitant tą atvejį, jeigu įmonė bankrutuoja ar nutraukia veiklą. 89 straipsnis Specialūs didelio aktyvumo uždarųjų
šaltinių licencijavimo reikalavimai Valstybės narės užtikrina, kad, be V skyriuje
nustatytų bendrųjų licencijavimo reikalavimų, į didelio aktyvumo uždarojo
šaltinio gamybos, naudojimo ar įsigijimo licenciją būtų įrašyta: (a)
minimalūs šaltinio, jo talpyklos ir papildomos
įrangos eksploatacijos kriterijai; (b)
taikytinos darbo procedūros; (c)
tinkamas panaudotų šaltinių tvarkymas, jeigu reikia
įskaitant ir panaudotų šaltinių perdavimo gamintojui, tiekėjui, kitai
licencijuotai įmonei ar į atliekyną susitarimus. 90 straipsnis Įmonių atliekama apskaita Valstybės narės reikalauja, kad į didelio
aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių apskaitą būtų įtraukta XII priede
nustatyta informacija ir kad įmonė, paprašius kompetentingoms institucijoms,
pateiktų joms šių įrašų dalies arba visų įrašų kopiją ir bent jau XIII priede
nustatytą informaciją. Kompetentingai institucijai turi būti sudarytos
galimybės patikrinti įmonės įrašus. 91 straipsnis Kompetentingų institucijų atliekama
apskaita Kompetentingos institucijos veda įmonių,
kurioms išduota licencija vykdyti veiklą su didelio aktyvumo uždaraisiais
šaltiniais, apskaitą ir šių įmonių turimų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių
apskaitą. Registruojami duomenys apie radionuklidą, jo aktyvumą pagaminimo metu
arba, jeigu tas aktyvumas nėra žinomas, aktyvumą pirmo pateikimo rinkai metu ar
įmonei įsigijus šaltinį, ir šaltinio tipas. Kompetentingos institucijos
nuolatos atnaujina įrašus atsižvelgdamos į šaltinių perdavimą ir kitus
veiksnius. 92 straipsnis Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių saugumas 1.
Įmonė, kuri verčiasi veikla su didelio aktyvumo
uždaraisiais šaltiniais, turi atitikti XIV priede nustatytus reikalavimus. 2.
Gamintojas, tiekėjas ir kiekviena įmonės užtikrina,
kad didelio aktyvumo uždarieji šaltiniai bei talpyklos atitiktų XV priede
nustatytus identifikavimo ir žymėjimo reikalavimus. 3 Skirsnis Paliktieji šaltiniai 93 straipsnis Paliktųjų šaltinių aptikimas 1.
Valstybės narės reikalauja, kad bet kuris paliktąjį
šaltinį aptikęs asmuo nedelsdamas praneštų ekstremaliųjų situacijų parengties
organizacijai ar kompetentingai institucijai ir nesiimtų jokių kitų veiksmų su
šaltiniu, kol šios institucijos nepateikia atitinkamų nurodymų. 2.
Valstybės narės imasi priemonių, kad sukurtų
paliktųjų šaltinių aptikimo sistemas tokiose vietose kaip, pavyzdžiui, didelės
metalo laužo supirkimo aikštelės ir dideli metalo laužo perdirbimo objektai,
kuriuose gali pasitaikyti paliktųjų šaltinių, arba atitinkamuose stambiuose
pervežimo punktuose, pavyzdžiui, muitinės postuose. 3.
Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodytose
vietose dirbantiems ir paprastai su operacijomis, kurias atliekant taikomi
radiacinės saugos reikalavimai, nesusijusiems asmenims būtų nedelsiant
suteikiama specializuota techninė pagalba ir rekomendacijos. Rekomendacijomis
ir pagalba visų pirmiausia siekiama apsaugoti darbuotojus ir gyventojus nuo
jonizuojančiosios spinduliuotės ir užtikrinti šaltinio fizinį saugumą. 94 straipsnis Metalo tarša Valstybės narės reikalauja, kad metalo laužo
perdirbimo įmonės kompetentingai institucijai nedelsdamos praneštų apie visus
išlydytus paliktuosius šaltinius, ir neperdirbtų užteršto metalo, kol nebus
gautas kompetentingos institucijos leidimas. 95 straipsnis Paliktųjų šaltinių paieška, tvarkymas ir
dėjimas į atliekyną 1.
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos
institucijos būtų pasirengusios arba numačiusios priemones, įskaitant
atsakomybės paskirstymą, vykdyti paliktųjų šaltinių paiešką ir šalinti
paliktųjų šaltinių sukeltų ekstremalių situacijų padarinius ir būtų parengusios
atitinkamus likvidavimo planus bei priemones. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad prireikus būtų
organizuojamos paliktųjų šaltinių, kurie buvo palikti praeityje vykdant įvairių
rūšių veiklą, paieškos kampanijos. Organizuojant kampanijas valstybės narės gali
skirti lėšų padengti šaltinių paieškos, tvarkymo ir dėjimo į atliekyną
išlaidas; kampanijos taip pat gali aprėpti institucijų, pvz., muitinės, ir
įstaigų, pvz., mokslinių tyrimų institutų, medžiagų tyrimo institutų ar
ligoninių, veiklos ankstesnio laikotarpio įrašų tyrimą. 96 straipsnis Paliktųjų šaltinių finansinė garantija Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės
nustatyta tvarka būtų sukurta finansinių garantijų sistema ar kitos lygiavertės
priemonės siekiant padengti su paliktųjų šaltinių paieška susijusias išlaidas
ir tas išlaidas, kurias gali tekti patirti įgyvendinant 95 straipsnį. 4 Skirsnis Avarinės apšvitos situacijos 97 straipsnis Ekstremaliosios situacijos valdymo sistema 1.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į
ekstremaliųjų situacijų susiklostymo jų teritorijoje galimybę ir į tai, kad jas
gali paveikti už jų teritorijos ribų susiklosčiusios ekstremaliosios
situacijos. Valstybės narės sukuria ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą ir
nustato reikiamas administracines šios sistemos palaikymo nuostatas. 2.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema turi būti
proporcinga grėsmės vertinimo rezultatams ir tokia, kad būtų galima veiksmingai
sureaguoti į avarines apšvitos situacijas, susijusias su vykdoma veikla ar
nenumatytais įvykiais, įskaitant piktavališkus veiksmus ir paliktųjų šaltinių
aptikimą. 3.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemoje numatomas
ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planų parengimas siekiant užtikrinti, kad
apšvita jokiam asmeniui nesukeltų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės
sukeltų reiškinių, ir sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės
sukeltų reiškinių riziką atsižvelgiant į III skyriuje nurodytus bendruosius
radiacinės saugos principus ir atskaitos lygius. Į ekstremaliųjų situacijų valdymo
sistemą įtraukiami IX priedo A skirsnyje išvardyti elementai. 98 straipsnis Avarinė parengtis 1.
Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto būtų
parengti įvairių tipų ekstremaliųjų situacijų, nustatytų atlikus grėsmės
įvertinimą, likvidavimo planai. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad ekstremaliųjų
situacijų likvidavimo planai būtų reguliariai išbandomi, peržiūrimi ir
persvarstomi. 3.
Į ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planus, jeigu
reikia, įtraukiami atitinkami 97 straipsnyje nurodytos ekstremaliųjų situacijų
valdymo sistemos elementai. 4.
Į ekstremaliųjų situacijų valdymo planus įtraukiami
IX priedo B skirsnyje apibrėžti elementai. 99 straipsnis Tarptautinis bendradarbiavimas 1.
Likviduodamos savo teritorijoje susidariusias
ekstremalias situacijas, galinčias paveikti kitas valstybes nares ar trečiąsias
šalis, valstybės narės bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis ir
trečiosiomis šalimis siekdamos palengvinti radiologinės saugos organizavimą
kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse. 2.
Jeigu valstybės narės teritorijoje susiklosto
ekstremalioji situacija, galinti turėti radiologinių padarinių jos
teritorijoje, ta valstybė narė, siekdama užtikrinti bendradarbiavimą, užmezga
ryšį su kita valstybe nare ar trečiąją šalimi, kuri gali būti paveikta. 3.
Nepažeisdamos taikomų atitinkamų reikalavimų ir
nacionalinių teisės aktų nuostatų valstybės narės nedelsdamos keičiasi
informacija ir bendradarbiauja su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis ar
trečiosiomis šalimis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis dėl prarastų,
pašalintų, pavogtų ar aptiktų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių, kitų
susirūpinimą keliančių radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų bei
dėl susijusių tolesnių veiksmų ar tyrimų. 5 Skirsnis Esamosios apšvitos situacijos 100 straipsnis Esamųjų apšvitos situacijų programos 1.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos
esamųjų apšvitos situacijų nustatymo ir įvertinimo bei radiacinės saugos
atžvilgiu susirūpinimą keliančios profesinės apšvitos ir gyventojų apšvitos
nustatymo programos. 2.
Esamųjų apšvitos situacijų reikalavimai taikomi: (a)
apšvitai, kuri sukeliama zonas užteršus liekamąja
radioaktyviąja medžiaga, susidariusia i) iš praeityje vykdytos veiklos, kuriai
niekada netaikyta teisės aktais nustatyta kontrolė ar kuri nereglamentuota laikantis
šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų; ii) iš ekstremalios situacijos po to, kai
avarinė apšvitos situacija buvo paskelbta pasibaigusia, kaip numatyta pagal
ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos nuostatas; iii) iš praeityje vykdant veiklą, už kurią
įmonė jau nebėra teisiškai atsakinga, atsiradusių liekanų; (b)
gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinių sukeltai apšvitai, įskaitant: i) radono ir torono sukeliamą apšvitą, kuri
patiriama darbo vietose, gyvenamuosiuose pastatuose ir kituose pastatuose; ii) patalpose statybinių medžiagų sukeliamą
išorinę apšvitą; (c)
apšvitai, kurią sukelia medžiagos, turinčios savo
sudėtyje i) radionuklidų iš a punkte nurodytų
užterštų teritorijų, arba ii) gamtinės kilmės radionuklidų, visų
pirma maisto produktuose, geriamajame vandenyje ir statybinėse medžiagose; (d)
kitoms esamosioms apšvitos situacijoms, kurių
negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu. 3.
Atsižvelgdamos į bendrąjį pagrįstumo principą
valstybės narės gali nuspręsti, kad dėl esamosios apšvitos situacijos nebūtina
svarstyti saugos priemonių taikymo. 4.
Susirūpinimą radiacinės saugos atžvilgiu
keliančioms esamosioms apšvitos situacijoms, už kurias teisiškai atsakinga
įmonė, taikomi atitinkami planuojamųjų apšvitos situacijų reikalavimai. 101 straipsnis Strategijų parengimas 1.
Valstybės narės imasi priemonių parengti
strategijas, kurias taikant būtų užtikrinamas tinkamas esamųjų apšvitos
situacijų valdymas ir jas valdyti skiriamų išteklių proporcingumas
atsižvelgiant į rizikos rūšis ir saugos priemonių veiksmingumą. 2.
Už esamųjų apšvitos situacijų valdymo strategijos
parengimą atsakinga kompetentinga institucija užtikrina, kad į strategiją būtų
įtraukta: (a)
taikant strategiją siekiami tikslai; (b)
atitinkami atskaitos lygiai atsižvelgiant I priede
nustatytus atskaitos lygių intervalus. 102 straipsnis Strategijų įgyvendinimas 1.
Valstybės narės esamųjų apšvitos situacijų valdymo
strategijų įgyvendinimo atsakomybę priskiria kompetentingai institucijai ir,
jeigu reikia, registruotojams, licencijos turėtojams ir kitoms su taisomųjų ir
saugos priemonių įgyvendinimu susijusioms šalims; be to, atitinkamai numato
suinteresuotųjų šalių dalyvavimą priimant apšvitos valdymo strategijų rengimo
ir įgyvendinimo sprendimus. 2.
Visų svarstomų įgyvendinti saugos priemonių forma,
mastas ir trukmė turi būti optimizuojama. 3.
Liekamųjų apšvitos dozių, kurios buvo gautos
įgyvendinant strategiją, pasiskirstymas turi būti įvertintas. Nagrinėjamos
kitos priemonės siekiant sumažinti apšvitas, kurios kol dar viršija atskaitos
lygį. 4.
Įgyvendinant strategiją kompetentinga institucija
turi reguliariai: (a)
vertinti prieinamas taisomąsias ir apsaugos
priemones bei planuojamų ir įgyvendintų priemonių veiksmingumą; (b)
apšvitos veikiamiems asmenims teikti informaciją
apie sveikatai gresiančią galimą riziką ir prieinamas jų pačių apšvitą
mažinančias priemones; (c)
rengti apšvitos valdymo asmeniniu arba vietos
lygmeniu rekomendacijas; (d)
veiklos, kuriai naudojamos gamtinės kilmės
radioaktyviosios medžiagos ir kuri nevaldoma kaip planuojamoji apšvitos
situacija, atveju teikia informaciją įmonėms apie tinkamas savitųjų ar tūrinių
aktyvumų ir apšvitų stebėsenos priemones bei apsaugos priemones atsižvelgiant į
bendruosius sveikatos ir saugos reikalavimus. 103 straipsnis Su radonu susijusių veiksmų planas 1.
Valstybės narės parengia iš visų šaltinių,
t. y. grunto, statybinių medžiagų ar vandens, patenkančio radono
gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeniniuose pastatuose ir darbo vietose
skleidžiamos apšvitos keliamos ilgalaikės rizikos valdymo veiksmų planą. Veiksmų
plane atsižvelgiama į XVI priede nustatytus klausimus. 2.
Valstybės narės Komisijai perduoda veiksmų planą ir
informaciją apie visas nustatytas radono keliamo pavojaus zonas. Valstybės
narės reguliariai atnaujina veiksmų planą ir informaciją apie radono keliamo
pavojaus zonas. 6 Skirsnis Vykdymo užtikrinimo sistema 104 straipsnis Tikrinimai 1.
Siekdamos užtikrinti pagal šią direktyvą priimtų
nuostatų įgyvendinimą, pradėti priežiūrą ir, jeigu reikia, imtis taisomųjų
veiksmų valstybės narės sukuria tikrinimo sistemą ar sistemas. 2.
Atsižvelgdama į su veikla susijusio pavojaus
tikėtiną mastą ir pavojaus pobūdį, bendrąjį radiacinės saugos klausimų
įvertinimą vykdant veiklą ir atitikties pagal šią direktyvą priimtoms
nuostatoms būklę kompetentinga institucija parengia sistemingą tikrinimo programą.
3.
Valstybės narės užtikrina, kad tikrinimo metu
nustatyti faktai būtų registruojami, o įmonei, kurioje atliktas tikrinimas,
būtų pranešti tikrinimo rezultatai. 4.
Valstybės narės paskelbia tikrinimo programą ir
pagrindinius jos įgyvendinimo rezultatus. 5.
Kompetentinga institucija užtikrina, kad saugos ir
apsaugos informacija apie tikrinimų metu įgytą patirtį, taip pat informacija
apie įvykusius incidentus ar avarijas ir padarytas išvadas būtų laiku
išplatinama susijusioms šalims, įskaitant šaltinių gamintojus ir tiekėjus, bei,
jeigu reikia, tarptautinėms organizacijoms. 105 straipsnis Vykdymo užtikrinimas Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai
institucijai būtų suteikti įgaliojimai iš įmonės reikalauti imtis pažeidimų
pašalinimo veiksmų ir pasirūpinti šių pažeidimų prevencija arba, jeigu reikia,
panaikinti leidimą vykdyti veiklą, jeigu teisės aktais nustatyto tikrinimo ar
kito teisės aktais nustatyto vertinimo rezultatais patvirtinama, kad įmonė
nevykdo pagal šią direktyvą priimtų nuostatų. 106 straipsnis Sankcijos Valstybės narės nustato už pagal šią direktyvą
priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus numatytų sankcijų skyrimo taisykles ir
imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Šios nustatytos sankcijos
turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės šias
nuostatas Komisijai praneša ne vėliau nei iki 107 straipsnyje nustatytos datos
ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus. XI SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 107 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1.
Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai
ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip
nuo [00.00.0000]. IX skyriaus aplinkos apsaugos nuostatos į nacionalinę teisę
perkeliamos ne vėliau kaip [00.00.0000]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai
šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių
nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro
jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai
skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 2.
Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos
taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 108 straipsnis Panaikinimas Direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas,
96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas, 2003/122/Euratomas panaikinamos nuo
[00.00.0000]. 109 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo
jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 110 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas I PRIEDAS Gyventojų
apšvitos atskaitos lygių intervalai 1. Gyventojų
apšvitos avarinėse ir esamosiose apšvitos situacijose optimizavimas grindžiamas
atskaitos lygiu, nustatytinu laikantis šių intervalų (išreiškiamų efektinės
dozės (ūmios ar metinės) mSv): (a)
didesnis nei 20 ir mažesnis arba lygus 100 (b)
didesnis nei 1 ir mažesnis arba lygus 20 (c)
1 ar mažesnis. Atskaitos lygis pasirenkamas laikantis 2–5
punktuose nustatytų sąlygų. 2. Nepažeidžiant organų
dozėms nustatytų atskaitos lygių, esamosioms apšvitos situacijoms nustatomi
efektinėmis dozėmis išreikšti metiniai atskaitos lygiai nuo 1 iki 20 mSv ,
o avarinėms apšvitos situacijoms atskaitos lygiai nuo 20 iki 100 mSv. . 3. Susiklosčius tam
tikroms situacijoms leidžiama nustatyti mažesnių intervalų nei nurodytieji 1
punkte atskaitos lygį: a) mažesnį nei 20 mSv atskaitos lygį
leidžiama nustatyti susiklosčius avarinei apšvitos situacijai, jeigu atitinkamą
saugą įmanoma užtikrinti taikant tokias apsisaugojimo priemones, kad nebūtų
padaroma neproporcinga žala ar patiriamos pernelyg didelės išlaidos; b) mažesnį nei 1 mSv metinį atskaitos
lygį leidžiama nustatyti, jeigu reikia, esamojoje apšvitos situacijoje
konkrečioms su šaltiniu susijusioms apšvitoms ar apšvitos trasoms. 4. Avarinę apšvitos
situaciją keičiant esamąja apšvitos situacija nustatomi atitinkami apšvitos
lygiai, visų pirma nustojus taikyti ilgalaikes apsisaugojimo priemones, pvz.,
perkėlimą į kitą vietą. 5. Nustatant atskaitos
lygius atsižvelgiama į pagrindinių situacijų charakteristikas bei visuomeninius
kriterijus, kurie gali aprėpti: –
a) esant mažesnei nei 1 mSv arba 1mSv per
metus apšvitai, bendrąją apšvitos lygio informaciją, be specialaus
individualiųjų apšvitų nagrinėjimo; –
b) esant mažesnei nei 20 mSv arba 20 mSv
per metus apšvitai, konkrečią informaciją, leidžiančią asmenims valdyti savo
apšvitą, jeigu galima; –
c) esant mažesnei nei 100 mSv arba
100 mSv per metus apšvitai, individualiųjų dozių įvertinimą ir specialią
informaciją apie apšvitos pavojų bei galimus taikyti apšvitos sumažinimo
veiksmus. II PRIEDAS Didelio
aktyvumo uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius apibrėžiančios aktyvumo vertės Į toliau pateiktą lentelę neįtrauktų
radionuklidų atitinkamas aktyvumo lygis yra tapatus TATENOS leidinyje
„Pavojingi radioaktyvios medžiagos kiekiai (D vertės)“ , (EPR–D–VALUES 2006)
apibrėžtajai D vertei Radionuklidas || Aktyvumo lygis (TBq) Am-241 || 610-2 Am-241/Be || 610-2 Cf-252 || 210-2 Cm-244 || 510-2 Co-60 || 310-2 Cs-137 || 110-1 Gd-153 || 1100 Ir-192 || 810-2 Pm-147 || 4101 Pu-238 || 610-2 Pu-239/Be[23] || 610-2 Ra-226 || 410-2 Se-75 || 210-1 Sr-90 (Y-90) || 1100 Tm-170 || 2101 Yb-169 || 310-1 III PRIEDAS Įrangos
ar produktų teikimas rinkai A. Bet kuri įrangą ar produktus teikti rinkai
ketinanti įmonė kompetentingoms institucijoms perduoda visą susijusią
informaciją, įskaitant: (1)
įrangos ar produkto technines charakteristikas; (2)
informaciją apie šaltinio tvirtinimą laikiklyje ir
ekranavimą, jeigu įrangoje yra radioaktyviųjų medžiagų; (3)
dozės galias atitinkamais atstumais, kurių būtina
laikytis naudojant įrangą ar produktą, įskaitant dozės galias 0,1 m
atstumu nuo bet kurio prieinamo paviršiaus; (4)
numatomą įrangos ar produkto naudojimą ir informaciją
apie atitinkamas naujos įrangos arba produkto eksploatacines charakteristikas,
palyginti su jau naudojamos įrangos ar produkto charakteristikomis; (5)
tikėtinas apšvitos, kurią patirs nuolatiniai
įrangos ar produkto naudotojai, dozes. B. Kompetentingos institucijos įvertina A
skirsnyje išvardytą informaciją ir visų pirma vertina: (1)
ar įrangos arba
produkto eksploatacinės charakteristikos pagrindžia numatomą įrangos ar
produkto naudojimą; (2)
ar konstrukcija
tinkama siekiant sumažinti apšvitą įprastomis naudojimo sąlygomis ir netinkamo
naudojimo arba atsitiktinės apšvitos tikimybės ir šio naudojimo padarinius; (3)
ar vartotojams
skirtas produktas yra tinkamai suprojektuotas siekiant laikytis nereguliavimo
kriterijų ir ar nustojus naudoti šį produktą nebus privaloma naudoti specialių
atsargumo priemonių jį šalinant; (4)
jeigu įranga ar
produktai naudojami vykdant veiklą, kuriai nebūtina gauti leidimą – ar
nustatytos atitinkamos šios įrangos ar produkto šalinimo sąlygos; (5)
ar įranga arba
produktas yra tinkamai pažymėtas ir ar naudotojui pateikti būtini dokumentai su
tinkamo naudojimo ir šalinimo nurodymais. IV PRIEDAS Veiklos rūšys, kurioms naudojama
nemedicininė apšvita Taikant 23 straipsnį naudojamasi šiuo veiklos
rūšių, kurioms naudojama nemedicininė apšvita, sąrašu: A. Medicininę radiologinę įrangą naudojančių
medicinos darbuotojų taikomos procedūros: 1.
Siekiančiųjų įsidarbinti asmenų sveikatos
vertinimas naudojant radiologinę medicinos įrangą; 2.
Imigracijos tikslais atliekamas sveikatos
vertinimas naudojant radiologinę medicinos įrangą; 3.
Draudimo tikslais atliekamas sveikatos vertinimas
naudojant radiologinę medicinos įrangą; 4.
Naudojant radiologinę medicinos įrangą atliekamas
sveikatos vertinimas siekiant kitų tikslų, kai apšvitos veikiamas asmuo
nepatiria naudos savo sveikatai ar gerovei; 5.
Naudojant radiologinę medicinos įrangą atliekamas
vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo vertinimas siekiant nustatyti tinkamumą
sportinei ar šokėjo karjerai ir t. t.; 6.
Amžiaus nustatymas naudojant radiologinę medicinos
įrangą; 7.
Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas siekiant
nustatyti į žmogaus kūną patekusius objektus. B. Ne medicininę radiologinę įrangą
naudojančių ne medicinos darbuotojų taikomos procedūros: 1.
Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas siekiant
aptikti paslėptus objektus ant žmogaus kūno ar pritvirtintus prie žmogaus kūno; 2.
Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas
aptinkant paslėptus žmones, kai atliekama krovinio patikra; 3.
Kitos veiklos rūšys, kai jonizuojančioji
spinduliuotė naudojama teisiniais ir saugos tikslais. V PRIEDAS Pramoninės
veiklos rūšių, kurioms naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos,
sąrašas 24 straipsnio taikymo tikslais nustatomas šis
pramoninės veiklos rūšių, kurioms naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios
medžiagos, sąrašas: (1)
retųjų žemių elementų išgavimas iš monacito; (2)
torono komponentų ruošimas ir savo sudėtyje torono
turinčių produktų gaminimas; (3)
niobio ir (arba) tantalo rūdos perdirbimas; (4)
naftos ir dujų gavyba; (5)
geoterminės energijos gavyba; (6)
TiO2 pigmento gamyba; (7)
terminė fosforo gamyba; (8)
cirkono ir cirkonio pramonė; (9)
fosforo trąšų gamyba; (10)
cemento gamyba, klinkerio krosnių techninė
priežiūra; (11)
anglimi kūrenamos elektrinės, katilų techninė
priežiūra; (12)
fosforo rūgšties gamyba; (13)
ketaus gamyba; (14)
alavo, švino ir vario lydymas; (15)
gruntinio vandens filtravimo įrenginiai; (16)
įvairių rūšių rūdos, išskyrus urano rūdą, kasimas. VI PRIEDAS Nereguliavimo
ir nebekontroliavimo kriterijai 1.
Exemption Išimtį
veiklai netaikyti šios direktyvos reikalavimų galima suteikti tiesiogiai,
remiantis atitiktimi 2 skirsyje nustatytiems kiekybiniams nereguliavimo
kriterijams (aktyvumo vertės (Bq) arba savitojo aktyvumo vertės (Bq g-1)) ar
reguliuojančiai institucijai priėmus atitinkamą sprendimą, kuris priimamas
remiantis kartu su pranešimu apie veiklą pateikiama informacija ir laikantis
bendrųjų nereguliavimo kriterijų, nustatytų 3 skirsnyje, siekiant užtikrinti,
kad veiklai nebūtų taikomi kiti reikalavimai. 2. Nereguliavimo ir nebekontroliavimo vertės Nereguliavimo
aktyvumo vertės (Bq), taikomos visiems su veikla susijusiems veiksmams,
nustatytos B lentelės 3 skiltyje (dirbtinės kilmės radionuklidų ir
vartojamuosiuose gaminiuose naudojamų tam tikrų gamtinės kilmės radionuklidų
bendrosios aktyvumo vertės). Kitų rūšių veiklai, kurią vykdant naudojami
gamtinės kilmės radionuklidai, šios vertės paprastai nėra taikomos. Nereguliavimas
medžiagoms, kuriose yra dirbtinės kilmės radionuklidų ir kurios naudojamos
veiklai, savitojo aktyvumo vertės (Bq g-1) nustatytos A lentelės 1
dalyje, o A lentelės 2 dalyje nustatytos nereguliavimo medžiagoms, kuriose yra
gamtinės kilmės radionuklidų, savitojo aktyvumo vertės. A1 lentelės
1 dalyje pateiktos atskiriems radionuklidams taikomos vertės, jeigu reikia,
įskaitant trumpaamžius radionuklidus, su pirminiu radionuklidu sudarančius
nurodytą radioaktyviąją pusiausvyrą. A lentelės 2 dalyje nurodytos vertės
taikomos visiems U-238 arba Th-232 skilimų grandinėlės radionuklidams, tačiau
su pirminiu radionuklidu radioaktyviosios pusiausvyros nesudarantiems skilimų
grandinėlės segmentams leidžiama taikyti didesnes vertes. A
lentelės 1 dalyje arba A lentelės 2 dalyje nustatytos savitojo aktyvumo vertės
taip pat naudojamos nusprendus kietosioms medžiagoms netaikyti kontrolės
reikalavimų, kai jos naudojamos pakartotinai, pateikiamos grąžinamajam
perdirbimui, šalinamos įprastu būdu ar deginamos. Atsižvelgiant į Bendrijos
gaires, įskaitant, jeigu reikia, papildomus paviršinio aktyvumo arba stebėsenos
reikalavimus, konkrečių medžiagų ar tam tikrų trasų atžvilgiu leidžiama
apibrėžti didesnes vertes. Dirbtinės
kilmės radionuklidų mišinių nuklidams būdingų poveikio rūšių ar koncentracijų
(tos pačios matricos skirtingų radionuklidų) svertinė suma, padalyta iš
nebekontroliuojamosios vertės, turi būti mažesnė nei vienetas. Jeigu reikia,
šią sąlygą galima patikrinti remiantis tiksliausiais radionuklidų mišinio
sudėties apytikriais įverčiais. A lentelės 2 dalyje nurodytos vertės taikomos
atskirai kiekvienam pirminiam nuklidui. Atsižvelgiant į Bendrijos gaires, tam
tikrų skilimų grandinėlės elementų, pvz., Po-210 arba Pb-210, atžvilgiu galima
naudoti gerokai didesnes vertes (pvz., didesnes ne daugiau nei du kartus). A
lentelės 2 dalyje nurodytų verčių neleidžiama naudoti siekiant suteikti išimtį
tuo atveju, jeigu į statybines medžiagas norima įterpti liekanas, susidarančias
sektoriams perdirbant gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas. Vykdant šių
minėtų sektorių veiklą susidarančių liekanų grąžinamasis perdirbinimas turi
būti tvarkomas taip pat, kaip tvarkoma leidžiama veikla, arba jis
nereguliuojamas remiantis 3 skirsnyje nustatytais bendraisiais nereguliavimo
kriterijais. Šiuo tikslu tikrinama, ar radionuklidų savitojo aktyvumo suma
atitinka VII priede apibrėžtą atitinkamą statybinių medžiagų aktyvumo I
rodiklio vertę. B
lentelės 3 skiltyje nustatytos vertės taikomos bendrajam radioaktyviųjų
medžiagų, kurias bet kuriuo metu turi asmuo ar įmonė ir kurios naudojamos tam
tikrai veiklai, aprašui. Tačiau reguliavimo institucija šias vertes gali
taikyti mažesniems objektams ar paketams, pvz., siekiant suteikti gabenimo ar
saugojimo išimtį tiems vartojamiesiems gaminiams, kuriems netaikomi kontrolės
reikalavimai, jeigu laikomasi 3 skirsnyje nustatytų bendrųjų nereguliavimo
kriterijų. 3. Bendrieji nereguliavimo ir nebekontroliavimo kriterijai Nustatomi
šie nereguliavimo paskelbtosioms veiklos rūšims bendrieji kriterijai arba
leidimo suteikimo leidžiamos veiklos rūšims naudojamoms medžiagos netaikyti
kontrolės reikalavimų bendrieji kriterijai: a)
vykdant veiklą asmenims keliama radiacinė rizika yra ganėtinai nedidelė ir jai
neprivaloma taikyti kontrolės reikalavimų; ir b)
nustatyta, kad vykdomos veiklos tipas yra pagrįstas; ir c)
veikla savo pobūdžiu yra saugi. Veiklos,
kuriai naudojami su A lentelės 1 dalyje ar B lentelėje nustatytais
nereguliuojamosios veiklos lygiais palyginti nedideli radioaktyviųjų medžiagų
kiekiai ar mažo savitojo aktyvumo medžiagos, rūšys ir apskritai visos veiklos,
kuriai naudojami gamtinės kilmės radionuklidai, rūšys laikomos atitinkančiomis
c kriterijų. Veiklos,
kurią vykdant naudojami mažesni radioaktyviųjų medžiagų kiekiai arba savitojo
aktyvumo vertės nei A lentelės 1 dalyje ar B lentelėje nustatytosios
nereguliuojamosios veiklos lygio vertės, rūšys be tolesnio nagrinėjimo savaime
laikomos atitinkančiomis a punkte nurodytą kriterijų. Tas pats pasakytina apie
A lentelės 2 dalyje nurodytąsias vertes, išskyrus atvejį, kai taikant
grąžinamąjį perdirbimą liekanos įterpiamos į statybines medžiagas, arba
konkrečių apšvitos trasų atžvilgiu, pvz., geriamasis vanduo. Turi
būti įvertinama minėtų verčių neatitinkančios paskelbtosios veiklos apšvita,
kurią ši veikla sukelia asmenims. Siekiant užtikrinti atitiktį bendrajam
kriterijui (a), turi būti įrodoma, kad visomis įmanomomis aplinkybėmis
laikomasi šių dozės kriterijų: Dirbtinės
kilmės radionuklidams: Numatoma
dėl nebekontroliuojamosios veiklos asmens patiriama metinė efektinė dozė yra
10 µSv arba mažesnė. Gamtinės
kilmės radionuklidams: Dozės
padidėjimas, sukuriantis galimybę gamtinės kilmės jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltinių skleidžiama spinduliuote dėl nebekontroliuojamos veiklos
asmeniui patirti apšvitą, kuri sudarytų 300 µSv ar mažesnę metinę apšvitą
gyventojams ir mažesnę nei 1 mSv apšvitą darbuotojams. Įvertinant
gyventojų patiriamas dozes atsižvelgiama ne tik į ore sklindančių išlakų ar
nuotekų sukeliamos apšvitos trasas, tačiau taip pat į šalinant kietąsias
liekanas ar jas teikiant grąžinamajam perdirbimui sukuriamas apšvitos trasas. A
LENTELĖ: Savitojo aktyvumo vertės, kurias įprastai
leidžiama taikyti bet kokiam kietosios medžiagos kiekiui ir bet kuriam jos
tipui nereguliavimui ar nebekontroliavimui A
LENTELĖS 1 dalis: Dirbtinės kilmės radionuklidai Radionuklidas || Savitasis aktyvumas (Bq -1) H-3 || 100 Be-7 || 10 C-14 || 1 F-18 || 10 Na-22 || 0,1 Na-24 || 1 Si-31 || 1000 P -32 || 1000 P -33 || 1000 S-35 || 100 Cl-36 || 1 Cl-38 || 10 K-42 || 100 K-43 || 10 Ca-45 || 100 Ca-47 || 10 Sc-46 || 0,1 Sc-47 || 100 Sc-48 || 1 V-48 || 1 Cr-51 || 100 Mn-51 || 10 Mn-52 || 1 Mn-52m || 10 Mn-53 || 100 Mn-54 || 0,1 Mn-56 || 10 Fe-52a || 10 Fe-55 || 1000 Fe-59 || 1 Co-55 || 10 Co-56 || 0,1 Co-57 || 1 Co-58 || 1 Co-58m || 10 000 Co-60 || 0,1 Co-60m || 1000 Co-61 || 100 Co-62m || 10 Ni-59 || 100 Ni-63 || 100 Ni-65 || 10 Cu-64 || 100 Zn-65 || 0,1 Zn-69 || 1000 Zn-69ma || 10 Ga-72 || 10 Ge-71 || 10000 As-73 || 1000 As-74 || 10 As-76 || 10 As-77 || 1000 Se-75 || 1 Br-82 || 1 Rb-86 || 100 Sr-85 || 1 Sr-85m || 100 Sr-87m || 100 Sr-89 || 1000 Sr-90a || 1 Sr-91a || 10 Sr-92 || 10 Y-90 || 1000 Y-91 || 100 Y-91m || 100 Y-92 || 100 Y-93 || 100 Zr-93 || 10 Zr-95a || 1 Zr-97a || 10 Nb-93m || 10 Nb-94 || 0,1 Nb-95 || 1 Nb-97a || 10 Nb-98 || 10 Mo-90 || 10 Mo-93 || 10 Mo-99a || 10 Mo-101a || 10 Tc-96 || 1 Tc-96m || 1000 Tc-97 || 10 Tc-97m || 100 Tc-99 || 1 Tc-99m || 100 Ru-97 || 10 Ru-103a || 1 Ru-105a || 10 Ru-106a || 0,1 Rh-103m || 10000 Rh-105 || 100 Pd-103a || 1000 Pd-109a || 100 Ag-105 || 1 Ag-110ma || 0,1 Ag-111 || 100 Cd-109a || 1 Cd-115a || 10 Cd-115ma || 100 In-111 || 10 In-113m || 100 In-114ma || 10 In-115m || 100 Sn-113a || 1 Sn-125 || 10 Sb-122 || 10 Sb-124 || 1 Sb-125a || 0,1 Te-123m || 1 Te-125m || 1000 Te-127 || 1000 Te-127ma || 10 Te-129 || 100 Te-129ma || 10 Te-131 || 100 Te-131ma || 10 Te-132a || 1 Te-133 || 10 Te-133m || 10 Te-134 || 10 I-123 || 100 I-125 || 100 I-126 || 10 I-129 || 0,01 I-130 || 10 I-131 || 10 I-132 || 10 I-133 || 10 I-134 || 10 I-135 || 10 Cs-129 || 10 Cs-131 || 1000 Cs-132 || 10 Cs-134 || 0,1 Cs-134m || 1000 Cs-135 || 100 Cs-136 || 1 Cs-137a || 0,1 Cs-138 || 10 Ba-131 || 10 Ba-140 || 1 La-140 || 1 Ce-139 || 1 Ce-141 || 100 Ce-143 || 10 Ce-144 || 10 Pr-142 || 100 Pr-143 || 1000 Nd-147 || 100 Nd-149 || 100 Pm-147 || 1000 Pm-149 || 1000 Sm-151 || 1000 Sm-153 || 100 Eu-152 || 0,1 Eu-152m || 100 Eu-154 || 0,1 Eu-155 || 1 Gd-153 || 10 Gd-159 || 100 Tb-160 || 1 Dy-165 || 1000 Dy-166 || 100 Ho-166 || 100 Er-169 || 1000 Er-171 || 100 Tm-170 || 100 Tm-171 || 1000 Yb-175 || 100 Lu-177 || 100 Hf-181 || 1 Ta-182 || 0,1 W-181 || 10 W-185 || 1000 W-187 || 10 Re-186 || 1000 Re-188 || 100 Os-185 || 1 Os-191 || 100 Os-191m || 1000 Os-193 || 100 Ir-190 || 1 Ir-192 || 1 Ir-194 || 100 Pt-191 || 10 Pt-193m || 1000 Pt-197 || 1000 Pt-197m || 100 Au-198 || 10 Au-199 || 100 Hg-197 || 100 Hg-197m || 100 Hg-203 || 10 Tl-200 || 10 Tl-201 || 100 Tl-202 || 10 Tl-204 || 1 Pb-203 || 10 Bi-206 || 1 Bi-207 || 0,1 Po-203 || 10 Po-205 || 10 Po-207 || 10 At-211 || 1000 Ra-225 || 10 Ra-227 || 100 Th-226 || 1000 Th-229 || 0,1 Pa-230 || 10 Pa-233 || 10 U-230 || 10 U-231a || 100 U-232a || 0,1 U-233 || 1 U-236 || 10 U-237 || 100 U-239 || 100 U-240a || 100 Np-237a || 1 Np-239 || 100 Np-240 || 10 Pu-234 || 100 Pu-235 || 100 Pu-236 || 1 Pu-237 || 100 Pu-238 || 0,1 Pu-239 || 0,1 Pu-240 || 0,1 Pu-241 || 10 Pu-242 || 0,1 Pu-243 || 1000 Pu-244a || 0,1 Am-241 || 0,1 Am-242 || 1000 Am-242ma || 0,1 Am-243a || 0,1 Cm-242 || 10 Cm-243 || 1 Cm-244 || 1 Cm-245 || 0,1 Cm-246 || 0,1 Cm-247a || 0,1 Cm-248 || 0,1 Bk-249 || 100 Cf-246 || 1000 Cf-248 || 1 Cf-249 || 0,1 Cf-250 || 1 Cf-251 || 0,1 Cf-252 || 1 Cf-253 || 100 Cf-254 || 1 Es-253 || 100 Es-254a || 0,1 Es-254ma || 10 Fm-254 || 10000 Fm-255 || 100 a Pirminiai radionuklidai ir jų
skilimo produktai, į kurių indėlį dozei atsižvelgiama apskaičiuojant dozę (t.
y. privaloma atsižvelgti tik į pirminio radionuklido nereguliuojamosios veiklos
lygį), išvardyti šioje lentelėje: Pirminis radionuklidas || Skilimo produktai Fe-52 || Mn-52m Zn-69m || Zn-69 Sr-90 || Y-90 Sr-91 || Y-91m Zr-95 || Nb-95 Zr-97 || Nb-97m, Nb-97 Nb-97 || Nb-97m Mo-99 || Tc-99m Mo-101 || Tc-101 Ru-103 || Rh-103m Ru-105 || Rh-105m Ru-106 || Rh-106 Pd-103 || Rh-103m Pd-109 || Ag-109m Ag-110m || Ag-110 Cd-109 || Ag-109m Cd-115 || In-115m Cd-115m || In-115m In-114m || In-114 Sn-113 || In-113m Pirminis radionuklidas || Skilimo produktai Sb-125 || Te-125m Te-127m || Te-127 Te-129m || Te-129 Te-131m || Te-131 Te132 || I-132 Cs-137 || Ba-137m Ce-144 || Pr-144, Pr-144m U-232 || Th-228, Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 U-240 || Np-240m, Np-240 Np237 || Pa-233 Pu-244 || U-240, Np-240m, Np-240 Am-242m || Np-238 Am-243 || Np-239 Cm-247 || Pu-243 Es-254 || Bk-250 Es-254m || Fm-254 Kompetentinga
institucija į A lentelės 1 dalį neįtrauktų radionuklidų atveju nurodo, jeigu
reikia, atitinkamas šių radionuklidų kiekių ir savitojo aktyvumo vertes
atsižvelgiant į masės vienetą. Taip nurodytos vertės papildo nurodytąsias A
lentelės 1 dalyje. A LENTELĖS 2 dalis: gamtinės kilmės
radionuklidai Vertės, naudojamos
leidžiant nereguliuoti arba nebekontroliuoti gamtinės kilmės radionuklidų
kietosiose medžiagose, kurie su savo skilimo produktais sudaro ilgalaikę
radioaktyvumo pusiausvyrą: Gamtinės kilmės U–238 grandinės radionuklidai || 1 Bq g-1 Gamtinės kilmės Th–232 grandinės radionuklidai || 1 Bq g-1 K-40 || 10 Bq g-1 B LENTELĖ: Nereguliuojamosios veiklos bendrosios
aktyvumo vertės (3 skiltis) ir savitojo aktyvumo vertės (2 skiltis) vidutiniams
bet kurios medžiagos kiekiams Radionuklidas || Savitasis aktyvumas (Bq g-1) || Aktyvumas (Bq) H-3 || 1 × 106 || 1 × 109 Be-7 || 1 × 103 || 1 × 107 C-14 || 1 × 104 || 1 × 107 O-15 || 1 × 102 || 1 × 109 F-18 || 1 × 101 || 1 × 106 Na-22 || 1 × 101 || 1 × 106 Na-24 || 1 × 101 || 1 × 105 Si-31 || 1 × 103 || 1 × 106 P -32 || 1 × 103 || 1 × 105 P -33 || 1 × 105 || 1 × 108 S-35 || 1 × 105 || 1 × 108 Cl-36 || 1 × 104 || 1 × 106 Cl-38 || 1 × 101 || 1 × 105 Ar-37 || 1 × 106 || 1 × 108 Ar-41 || 1 × 102 || 1 × 109 K-40[24] || 1 × 102 || 1 × 106 K-42 || 1 × 102 || 1 × 106 K-43 || 1 × 101 || 1 × 106 Ca-45 || 1 × 104 || 1 × 107 Ca-47 || 1 × 101 || 1 × 106 Sc-46 || 1 × 101 || 1 × 106 Sc-47 || 1 × 102 || 1 × 106 Sc-48 || 1 × 101 || 1 × 105 V-48 || 1 × 101 || 1 × 105 Cr-51 || 1 × 103 || 1 × 107 Mn-51 || 1 × 101 || 1 × 105 Mn-52 || 1 × 101 || 1 × 105 Mn-52m || 1 × 101 || 1 × 105 Mn-53 || 1 × 104 || 1 × 109 Mn-54 || 1 × 101 || 1 × 106 Mn-56 || 1 × 101 || 1 × 105 Fe-52 || 1 × 101 || 1 × 106 Fe-55 || 1 × 104 || 1 × 106 Fe-59 || 1 × 101 || 1 × 106 Co-55 || 1 × 101 || 1 × 106 Co-56 || 1 × 101 || 1 × 105 Co-57 || 1 × 102 || 1 × 106 Co-58 || 1 × 101 || 1 × 106 Co-58m || 1 × 104 || 1 × 107 Co-60 || 1 × 101 || 1 × 105 Co-60m || 1 × 103 || 1 × 106 Co-61 || 1 × 102 || 1 × 106 Co-62m || 1 × 101 || 1 × 105 Ni-59 || 1 × 104 || 1 × 108 Ni-63 || 1 × 105 || 1 × 108 Ni-65 || 1 × 101 || 1 × 106 Cu-64 || 1 × 102 || 1 × 106 Zn-65 || 1 × 101 || 1 × 106 Zn-69 || 1 × 104 || 1 × 106 Zn-69m || 1 × 102 || 1 × 106 Ga-72 || 1 × 101 || 1 × 105 Ge-71 || 1 × 104 || 1 × 108 As-73 || 1 × 103 || 1 × 107 As-74 || 1 × 101 || 1 × 106 As-76 || 1 × 102 || 1 × 105 As-77 || 1 × 103 || 1 × 106 Se-75 || 1 × 102 || 1 × 106 Br-82 || 1 × 101 || 1 × 106 Kr-74 || 1 × 102 || 1 × 109 Kr-76 || 1 × 102 || 1 × 109 Kr-77 || 1 × 102 || 1 × 109 Kr-79 || 1 × 103 || 1 × 105 Kr-81 || 1 × 104 || 1 × 107 Kr-83m || 1 × 105 || 1 × 1012 Kr-85 || 1 × 105 || 1 × 104 Kr-85m || 1 × 103 || 1 × 1010 Kr-87 || 1 × 102 || 1 × 109 Kr-88 || 1 × 102 || 1 × 109 Rb-86 || 1 × 102 || 1 × 105 Sr-85 || 1 × 102 || 1 × 106 Sr-85m || 1 × 102 || 1 × 107 Sr-87m || 1 × 102 || 1 × 106 Sr-89 || 1 × 103 || 1 × 106 Sr-90b || 1 × 102 || 1 × 104 Sr-91 || 1 × 101 || 1 × 105 Sr-92 || 1 × 101 || 1 × 106 Y-90 || 1 × 103 || 1 × 105 Y-91 || 1 × 103 || 1 × 106 Y-91m || 1 × 102 || 1 × 106 Y-92 || 1 × 102 || 1 × 105 Y-93 || 1 × 102 || 1 × 105 Zr-93b || 1 × 103 || 1 × 107 Zr-95 || 1 × 101 || 1 × 106 Zr-97b || 1 × 101 || 1 × 105 Nb-93m || 1 × 104 || 1 × 107 Nb-94 || 1 × 101 || 1 × 106 Nb-95 || 1 × 101 || 1 × 106 Nb-97 || 1 × 101 || 1 × 106 Nb-98 || 1 × 101 || 1 × 105 Mo-90 || 1 × 101 || 1 × 106 Mo-93 || 1 × 103 || 1 × 108 Mo-99 || 1 × 102 || 1 × 106 Mo-101 || 1 × 101 || 1 × 106 Tc-96 || 1 × 101 || 1 × 106 Tc-96m || 1 × 103 || 1 × 107 Tc-97 || 1 × 103 || 1 × 108 Tc-97m || 1 × 103 || 1 × 107 Tc-99 || 1 × 104 || 1 × 107 Tc-99m || 1 × 102 || 1 × 107 Ru-97 || 1 × 102 || 1 × 107 Ru-103 || 1 × 102 || 1 × 106 Ru-105 || 1 × 101 || 1 × 106 Ru-106b || 1 × 102 || 1 × 105 Rh-103m || 1 × 104 || 1 × 108 Rh-105 || 1 × 102 || 1 × 107 Pd-103 || 1 × 103 || 1 × 108 Pd-109 || 1 × 103 || 1 × 106 Ag-105 || 1 × 102 || 1 × 106 Ag-108m || 1 × 101 || 1 × 106 Ag-110m || 1 × 101 || 1 × 106 Ag-111 || 1 × 103 || 1 × 106 Cd-109 || 1 × 104 || 1 × 106 Cd-115 || 1 × 102 || 1 × 106 Cd-115m || 1 × 103 || 1 × 106 In-111 || 1 × 102 || 1 × 106 In-113m || 1 × 102 || 1 × 106 In-114m || 1 × 102 || 1 × 106 In-115m || 1 × 102 || 1 × 106 Sn-113 || 1 × 103 || 1 × 107 Sn-125 || 1 × 102 || 1 × 105 Sb-122 || 1 × 102 || 1 × 104 Sb-124 || 1 × 101 || 1 × 106 Sb-125 || 1 × 102 || 1 × 106 Te-123m || 1 × 102 || 1 × 107 Te-125m || 1 × 103 || 1 × 107 Te-127 || 1 × 103 || 1 × 106 Te-127m || 1 × 103 || 1 × 107 Te-129 || 1 × 102 || 1 × 106 Te-129m || 1 × 103 || 1 × 106 Te-131 || 1 × 102 || 1 × 105 Te-131m || 1 × 101 || 1 × 106 Te-132 || 1 × 102 || 1 × 107 Te-133 || 1 × 101 || 1 × 105 Te-133m || 1 × 101 || 1 × 105 Te-134 || 1 × 101 || 1 × 106 I-123 || 1 × 102 || 1 × 107 I-125 || 1 × 103 || 1 × 106 I-126 || 1 × 102 || 1 × 106 I-129 || 1 × 102 || 1 × 105 I-130 || 1 × 101 || 1 × 106 I-131 || 1 × 102 || 1 × 106 I-132 || 1 × 101 || 1 × 105 I-133 || 1 × 101 || 1 × 106 I-134 || 1 × 101 || 1 × 105 I-135 || 1 × 101 || 1 × 106 Xe-131m || 1 × 104 || 1 × 104 Xe-133 || 1 × 103 || 1 × 104 Xe-135 || 1 × 103 || 1 × 1010 Cs-129 || 1 × 102 || 1 × 105 Cs-131 || 1 × 103 || 1 × 106 Cs-132 || 1 × 101 || 1 × 105 Cs-134m || 1 × 103 || 1 × 105 Cs-134 || 1 × 101 || 1 × 104 Cs-135 || 1 × 104 || 1 × 107 Cs-136 || 1 × 101 || 1 × 105 Cs-137b || 1 × 101 || 1 × 104 Cs-138 || 1 × 101 || 1 × 104 Ba-131 || 1 × 102 || 1 × 106 Ba-140b || 1 × 101 || 1 × 105 La-140 || 1 × 101 || 1 × 105 Ce-139 || 1 × 102 || 1 × 106 Ce-141 || 1 × 102 || 1 × 107 Ce-143 || 1 × 102 || 1 × 106 Ce-144b || 1 × 102 || 1 × 105 Pr-142 || 1 × 102 || 1 × 105 Pr-143 || 1 × 104 || 1 × 106 Nd-147 || 1 × 102 || 1 × 106 Nd-149 || 1 × 102 || 1 × 106 Pm-147 || 1 × 104 || 1 × 107 Pm-149 || 1 × 103 || 1 × 106 Sm-151 || 1 × 104 || 1 × 108 Sm-153 || 1 × 102 || 1 × 106 Eu-152 || 1 × 101 || 1 × 106 Eu-152m || 1 × 102 || 1 × 106 Eu-154 || 1 × 101 || 1 × 106 Eu-155 || 1 × 102 || 1 × 107 Gd-153 || 1 × 102 || 1 × 107 Gd-159 || 1 × 103 || 1 × 106 Tb-160 || 1 × 101 || 1 × 106 Dy-165 || 1 × 103 || 1 × 106 Dy-166 || 1 × 103 || 1 × 106 Ho-166 || 1 × 103 || 1 × 105 Er-169 || 1 × 104 || 1 × 107 Er-171 || 1 × 102 || 1 × 106 Tm-170 || 1 × 103 || 1 × 106 Tm-171 || 1 × 104 || 1 × 108 Yb-175 || 1 × 103 || 1 × 107 Lu-177 || 1 × 103 || 1 × 107 Hf-181 || 1 × 101 || 1 × 106 Ta-182 || 1 × 101 || 1 × 104 W-181 || 1 × 103 || 1 × 107 W-185 || 1 × 104 || 1 × 107 W-187 || 1 × 102 || 1 × 106 Re-186 || 1 × 103 || 1 × 106 Re-188 || 1 × 102 || 1 × 105 Os-185 || 1 × 101 || 1 × 106 Os-191 || 1 × 102 || 1 × 107 Os-191m || 1 × 103 || 1 × 107 Os-193 || 1 × 102 || 1 × 106 Ir-190 || 1 × 101 || 1 × 106 Ir-192 || 1 × 101 || 1 × 104 Ir-194 || 1 × 102 || 1 × 105 Pt-191 || 1 × 102 || 1 × 106 Pt-193m || 1 × 103 || 1 × 107 Pt-197 || 1 × 103 || 1 × 106 Pt-197m || 1 × 102 || 1 × 106 Au-198 || 1 × 102 || 1 × 106 Au-199 || 1 × 102 || 1 × 106 Hg-197 || 1 × 102 || 1 × 107 Hg-197m || 1 × 102 || 1 × 106 Hg-203 || 1 × 102 || 1 × 105 Tl-200 || 1 × 101 || 1 × 106 Tl-201 || 1 × 102 || 1 × 106 Tl-202 || 1 × 102 || 1 × 106 Tl-204 || 1 × 104 || 1 × 104 Pb-203 || 1 × 102 || 1 × 106 Pb-210b || 1 × 101 || 1 × 104 Pb-212b || 1 × 101 || 1 × 105 Bi-206 || 1 × 101 || 1 × 105 Bi-207 || 1 × 101 || 1 × 106 Bi-210 || 1 × 103 || 1 × 106 Bi-212b || 1 × 101 || 1 × 105 Po-203 || 1 × 101 || 1 × 106 Po-205 || 1 × 101 || 1 × 106 Po-207 || 1 × 101 || 1 × 106 Po-210 || 1 × 101 || 1 × 104 At-211 || 1 × 103 || 1 × 107 Rn-220b || 1 × 104 || 1 × 107 Rn-222b || 1 × 101 || 1 × 108 Ra-223b || 1 × 102 || 1 × 105 Ra-224b || 1 × 101 || 1 × 105 Ra-225 || 1 × 102 || 1 × 105 Ra-226b || 1 × 101 || 1 × 104 Ra-227 || 1 × 102 || 1 × 106 Ra-228b || 1 × 101 || 1 × 105 Ac-228 || 1 × 101 || 1 × 106 Th-226b || 1 × 103 || 1 × 107 Th-227 || 1 × 101 || 1 × 104 Th-228b || 1 × 100 || 1 × 104 Th-229b || 1 x 100 || 1 × 103 Th-230 || 1 × 100 || 1 × 104 Th-231 || 1 × 103 || 1 × 107 Th-234b || 1 × 103 || 1 × 105 Pa-230 || 1 × 101 || 1 × 106 Pa-231 || 1 × 100 || 1 × 103 Pa-233 || 1 × 102 || 1 × 107 U-230 || 1 × 101 || 1 × 105 U-231 || 1 × 102 || 1 × 107 U-232b || 1 × 100 || 1 × 103 U-233 || 1 × 101 || 1 × 104 U-234 || 1 × 101 || 1 × 104 U-235b || 1 × 101 || 1 × 104 U-236 || 1 × 101 || 1 × 104 U-237 || 1 × 102 || 1 × 106 U-238b || 1 × 101 || 1 × 104 U-239 || 1 × 102 || 1 × 106 U-240 || 1 × 103 || 1 × 107 U-240b || 1 × 101 || 1 × 106 Np-237b || 1 × 100 || 1 × 103 Np-239 || 1 × 102 || 1 × 107 Np-240 || 1 × 101 || 1 × 106 Pu-234 || 1 × 102 || 1 × 107 Pu-235 || 1 × 102 || 1 × 107 Pu-236 || 1 × 101 || 1 × 104 Pu-237 || 1 × 103 || 1 × 107 Pu-238 || 1 × 100 || 1 × 104 Pu-239 || 1 × 100 || 1 × 104 Pu-240 || 1 × 100 || 1 × 103 Pu-241 || 1 × 102 || 1 × 105 Pu-242 || 1 × 100 || 1 × 104 Pu-243 || 1 × 103 || 1 × 107 Pu-244 || 1 × 100 || 1 × 104 Am-241 || 1 × 100 || 1 × 104 Am-242 || 1 × 103 || 1 × 106 Am-242mb || 1 × 100 || 1 × 104 Am-243b || 1 × 100 || 1 × 103 Cm-242 || 1 × 102 || 1 × 105 Cm-243 || 1 × 100 || 1 × 104 Cm-244 || 1 × 101 || 1 × 104 Cm-245 || 1 × 100 || 1 × 103 Cm-246 || 1 × 100 || 1 × 103 Cm-247 || 1 × 100 || 1 × 104 Cm-248 || 1 × 100 || 1 × 103 Bk-249 || 1 × 103 || 1 × 106 Cf-246 || 1 × 103 || 1 × 106 Cf-248 || 1 × 101 || 1 × 104 Cf-249 || 1 × 100 || 1 × 103 Cf-250 || 1 × 101 || 1 × 104 Cf-251 || 1 × 100 || 1 × 103 Cf-252 || 1 × 101 || 1 × 104 Cf-253 || 1 × 102 || 1 × 105 Cf-254 || 1 × 100 || 1 × 103 Es-253 || 1 × 102 || 1 × 105 Es-254 || 1 × 101 || 1 × 104 Es-254m || 1 × 102 || 1 × 106 Fm-254 || 1 × 104 || 1 × 107 Fm-255 || 1 × 103 || 1 × 106 b Pirminiai radionuklidai ir jų
skilimo produktai, į kurių indėlį dozei atsižvelgiama apskaičiuojant dozę (t.
y. privaloma atsižvelgti tik į pirminio radionuklido nereguliuojamosios veiklos
lygį), išvardyti šioje lentelėje: Sr-90 || Y-90 Zr-93 || Nb-93m Zr-97 || Nb-97 Ru-106 || Rh-106 Ag-108m || Ag-108 Cs-137 || Ba-137m Ba-140 || La-140 Ce-144 || Pr-144 Pb-210 || Bi-210, Po-210 Pb-212 || Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64) Bi-212 || Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64) Rn-220 || Po-216 Rn-222 || Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214 Ra-223 || Rn-219, Po-215, Pb-211, Bi-211, Tl-207 Ra-224 || Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64) Ra-226 || Rn-222, Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214, Pb-210, Bi-210, Po-210 Ra-228 || Ac-228 Th-226 || Ra-222, Rn-218, Po-214 Th-228 || Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64) Th-229 || Ra-225, Ac-225, Fr-221, At-217, Bi-213, Po-213, Pb-209 Th-234 || Pa-234m U-230 || Th-226, Ra-222, Rn-218, Po-214 U-232 || Th-228, Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64) U-235 || Th-231 U-238 || Th-234, Pa-234m U-240 || Np-240m Np237 || Pa-233 Am-242m || Am-242 Am-243 || Np-239 VII PRIEDAS Statybinių
medžiagų skleidžiamos gama spinduliuotės savitojo aktyvumo rodiklio apibrėžtis
ir naudojimas 75 straipsnio 2 dalies taikymo tikslu turi
būti nustatoma identifikuotų tipų statybinių medžiagų pirminių radionuklidų
Ra–226, Th–232 (ar jų skilimo produkto Ra–228) ir K–40 savitojo aktyvumo vertė.
Aktyvumo rodiklis I nustatomas pagal šią
formulę: I = CRa226/300 Bq/kg + CTh232/200
Bq/kg+ CK40/3000 Bq/kg kur CRa226, CTh232 ir CK40
yra statybinėje medžiagoje esančių atitinkamų radionuklidų savitasis aktyvumas
(Bq/kg). Rodiklis yra tiesiogiai susijęs su gama
spinduliuotės doze, kuri viršija normaliąją lauke patiriamą apšvitą ir
patiriamą pastate, kurį statant naudota nurodyta statybinė medžiaga. Jis
taikomas statybinei medžiagai, o ne jos sudedamosioms dalims. Rodiklį taikant
šioms sudedamosioms dalims ir visų pirma liekanas, gaunamas sektoriams
perdirbant gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas, naudojant statybinėse
medžiagose, būtina taikyti atitinkamą skirstymo koeficientą. Aktyvumo rodiklį
galimą naudoti kaip atrankos priemonę siekiant nustatyti medžiagas, kurioms
galima suteikti išimtį ar taikyti apribojimus. Šiuo tikslu aktyvumo I rodiklį
galima naudoti medžiagas skirstant į keturias klases ir suformuojant dvi
statybinių medžiagų kategorijas (A ir B): || Kategorija (atitinka įprastą dozę) Naudojimas || A (≤ 1 mSv) || B (> 1 mSv) 1) dideliais kiekiais naudojamos medžiagos || A1 I≤1 || B1 I>1 2) paviršinės ir kitos riboto naudojimo medžiagos. || A2 I≤6 || B2 I>6 Medžiagų priskyrimas 1 ar 2 kategorijai
atsižvelgiant į jų naudojimą grindžiamas nacionaliniais statybos įstatymais. Jeigu reikia, tikrosios dozės, naudojamos
atliekant palyginimą su atskaitos lygiu, įvertinamos naudojant sudėtingesnius
modelius, kuriuos taikant taip pat galima atsižvelgti į foninės spinduliuotės
sukeltą išorinę apšvitą, kurią nulemia nepažeistos žemės plutos savitasis
aktyvumas. VIII PRIEDAS Individualiosios
radiologinės stebėsenos duomenų sistema Bendrosios
nuostatos Valstybės
narės sukurtą individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą galima
naudoti kaip pagrindinį nacionalinį tinklą ar nacionalinį dozių registrą. Šiuos
tinklus ar registrus galima papildyti kiekvienam komandiruotam darbuotojui
išduodant individualiosios radiologinės stebėsenos dokumentus. 1. Valstybės narės bet
kuri apšvitą patiriančių darbuotojų individualiosios radiologinės stebėsenos
duomenų sistema turi būti sudaryta iš šių skirsnių: (a)
darbuotojo tapatybės duomenų; (b)
darbuotojo medicininės priežiūros duomenų; (c)
darbuotojo įmonės duomenų ir, jeigu tai
komandiruotas darbuotojas, darbuotojo darbdavio duomenų; (d)
apšvitą patiriančio darbuotojo individualiosios
stebėsenos rezultatų. 2. Siekdamos užkirsti
kelią bet kuriam individualiosios dozimetrijos duomenų sistemos klastojimui,
netinkamam naudojimui ar neteisėtam keitimui, valstybių narių kompetentingos
institucijos imasi būtinų priemonių. A: Į individualiosios radiologinės
stebėsenos duomenų sistemą įtrauktini duomenys 3. Darbuotojo tapatybės
duomenys, įskaitant darbuotojo: (a)
pavardė; (b)
vardas; (c)
lytis; (d)
gimimo data; (e)
pilietybė ir (f)
unikalus tapatybės atpažinties numeris. 4. Duomenys apie darbuotojo medicininę priežiūrą: (a)
darbuotojo medicininė klasifikacija pagal 45
straipsnį (tinkamas; tinkamas atsižvelgiant į tam tikras sąlygas netinkamas); (b)
informacija apie bet kuriuos apribojimus dirbti su
jonizuojančiąja spinduliuote; (c)
paskutinio periodiškai atliekamo sveikatos
patikrinimo data; (d)
atsakinga darbuotojų sveikatos tarnyba; ir (e)
rezultatų galiojimo laikotarpis. 5. Įmonės duomenimis laikomas jos pavadinimas, adresas ir unikalusis
identifikavimo numeris. 6. Duomenys apie darbuotojo įdarbinimą apima: (a)
darbdavio pavadinimą, adresą ir unikalųjį
identifikavimo numerį; (b)
įdarbinimo pradžios datą; ir (c)
darbuotojo priskyrimą kategorijai pagal 38
straipsnį. 7. Apšvitos veikiamo darbuotojo individualiosios radiologinės stebėsenos
rezultatai apima: (a)
paskutinių 5 kalendorinių metų oficialius dozių
įrašus (metai; efektinė dozė (mSv); jeigu apšvita netolygi, skirtingų kūno
dalių lygiavertė dozė (mSv); ir, jeigu nustatoma vidinė radioaktyvioji kūno
tarša, nurodoma kaupiamoji dozė (mSv); ir (b)
einamųjų metų oficialius dozių įrašus (laikotarpis;
efektinė dozė (mSv); jeigu apšvita netolygi, skirtingų kūno dalių lygiavertė
dozė (mSv); ir, jeigu nustatoma vidinė radioaktyvioji kūno tarša, nurodoma
kaupiamoji dozė (mSv). B: Duomenys
apie komandiruotuosius darbuotojus, kurie turi būti pateikti per
individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą 1. Prieš pradedant bet kurią veiklą komandiruoto darbuotojo darbdavys,
naudodamasis individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema, perduoda
įmonei toliau nurodytus duomenis: (a)
duomenis apie komandiruoto darbuotojo darbdavį
pagal A skirsnio 6 punktą; (b)
duomenis apie komandiruoto darbuotojo medicininę
priežiūrą pagal A skirsnio 4 punktą; (c)
komandiruoto darbuotojo individualiosios apšvitos
stebėsenos rezultatus pagal A skirsnio 7 punktą; 2. Užbaigus bet kurią veiklą į individualiosios radiologinės stebėsenos
duomenų sistemą įmonė įtraukia ar pasirūpina, kad būtų įtraukti, šie duomenys : (a)
veiklos vykdymo laikotarpis; (b)
bet kuri komandiruoto darbuotojo gauta dozė
(laikotarpiu, kuriuo vykdyta veikla, gauta su veikla susijusi dozė); (c)
jeigu apšvita netolygi, skirtingų kūno dalių
įvertinta lygiavertė dozė; (d)
jeigu nustatyta vidinė radioaktyvioji kūno tarša,
įvertintas įterpis ar kaupiamoji dozė. C. Individualiosios radiologinės stebėsenos dokumento
nuostatos 1.
Valstybės narės gali nuspręsti kiekvienam
komandiruotam darbuotojui išduoti individualiosios radiologinės stebėsenos
dokumentą. 2.
Šį dokumentą draudžiama perleisti. 3.
Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad
užtikrintų, jog darbuotojui tuo pačiu metu nebūtų išduodamas daugiau nei vienas
galiojantis individualiosios radiologinės stebėsenos dokumentas. 4.
Be A dalyje ir B dalyje nurodytosios informacijos,
į dokumentą įtraukiamas išduodančiosios institucijos pavadinimas ir adresas bei
išdavimo data. IX PRIEDAS A. Į ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą
įtrauktini elementai 1.
Grėsmės įvertinimas. 2.
Aiškus už parengtį ar atsako priemones atsakingų
asmenų ir organizacijų atsakomybės paskirstymas, įskaitant ekstremaliųjų
situacijų likvidavimo organizacijų, kurioms tenka bendra atsakomybė už avarinių
apšvitos situacijų valdymą, steigimą ir jų veiklos koordinavimą, taip pat,
jeigu reikia, specialių už saugos priemones atsakingų grupių kūrimą. 3.
Nacionalinio, vietos lygmens ir įrenginiams taikomų
ekstremaliųjų situacijų valdymo planų parengimas. 4.
Patikimas ryšys ir veiksmingos bei našios
bendradarbiavimo ir koordinavimo priemonės, taikomos įrenginyje, vietos,
nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. 5.
Ekstremaliąsias situacijas likviduojančių
darbuotojų sveikatos apsauga. 6.
Ekstremaliąsias situacijas likviduojančių
darbuotojų ir visų kitų asmenų, kuriems nustatomos su ekstremaliųjų situacijų
likvidavimu susijusios pareigos ir įpareigojimai, lavinimas ir mokymas,
įskaitant reguliarias pratybas. 7.
Ekstremaliąsias situacijas likviduojančių
darbuotojų individualiosios dozimetrijos priemonės ir dozių registravimas. 8.
Gyventojų informavimo priemonės. 9.
Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas. 10.
Perėjimas iš ekstremaliųjų situacijų likvidavimo į atkūrimo
ir valymo etapus. B. Į ekstremaliųjų situacijų valdymo planą
įtrauktini elementai Avarinė
parengtis: 1.
Atskaitos lygiai (atsižvelgiant į I priede
nustatytus kriterijus). 2.
Susiklosčius skirtingiems tikėtiniems įvykiams ir
susijusiems scenarijams galinčių patirti apšvitą gyventojų saugos
optimizavimas. 3.
Iš anksto apibrėžti specialių saugos priemonių
bendrieji kriterijai, pagrįsti prognozuotomis ir gautomis dozėmis. 4.
Numatytieji veiksniai ar veiklos kriterijai, pvz.,
stebėjimo vertės ir įvykio sąlygų rodikliai. 5.
Neatidėliotinos koordinacijos su gretimos valstybės
narės ar ES nepriklausančios valstybės ekstremaliąsias situacijas
likviduojančia organizacija priemonės, jeigu šios situacijos susiklostytų prie
nacionalinės sienos esančiuose objektuose. 6.
Ekstremaliųjų situacijų likvidavimo plano priemonių
nagrinėjimas ir persvarstymas siekiant atsižvelgti į atliekant pratybas ar
atsitikus įvykiams padarytus pakeitimus ar įgytą patirtį. Iš anksto numatoma, kaip būtų galima
persvarstyti šiuos elementus pagal poreikį susiklosčius avarinei apšvitos
situacijai, kad būtų galima prisitaikyti prie vyraujančių sąlygų, nes taikant
atsako priemones šios sąlygos kinta. Ekstremalių
situacijų likvidavimas: Atsakas į susiklosčiusią avarinės apšvitos
situaciją - tai savalaikis šių avarinės parengties priemonių įgyvendinimas,
tačiau jomis neapsiribojant: 1.
Skubus saugos priemonių įgyvendinimas, jeigu
įmanoma, dar prieš prasidedant bet kokiai apšvitai. 2.
Strategijų ir įgyvendintų veiksmų veiksmingumo
įvertinimas bei, jeigu reikia, jų pritaikymas atsižvelgiant į vyraujančią
situaciją. 3.
Numatomų liekamųjų dozių lyginimas su taikomu
atskaitos lygiu pagrindinį dėmesį skiriant toms grupėms, kurių gaunamos dozės
viršija atskaitos lygį. 4.
Tolesnių saugos strategijų įgyvendinimas, jeigu
būtina, atsižvelgiant į pagrindines sąlygas ir turimą informaciją. X PRIEDAS A.
Informacija, kuri turi būti iš anksto pateikta gyventojams, kurie gali būti
paveikti susiklosčius ekstremaliajai situacijai: 1.
Pagrindiniai duomenys apie radioaktyvumą ir jo
poveikį žmonėms bei aplinkai. 2.
Įvairių tipų ekstremaliosios situacijos ir jų
sukeliami padariniai gyventojams bei aplinkai. 3.
Neatidėliotinosios priemonės, skirtos informuoti
gyventojus, jiems saugoti ir padėti, jeigu susiklostytų ekstremalioji
situacija. 4.
Atitinkama informacija apie veiksmus, kurių
gyventojai privalo imtis susiklosčius ekstremaliajai situacijai. B. Informacija, kuri turi būti pateikiama dėl
ekstremaliosios situacijos paveiktiems gyventojams 1.
Remiantis iš anksto valstybės narės parengtu
ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planu, susiklosčius ekstremaliajai
situacijai iš tikrųjų paveiktiems gyventojams nedelsiant ir reguliariai
pateikiama: (a)
informacija apie susiklosčiusios ekstremaliosios
situacijos tipą ir, jeigu įmanoma, jos ypatybes (pvz., jos kilmę, mastą ir
galimą raidą); (b)
saugos rekomendacijos, kurios atsižvelgiant į
ekstremaliosios situacijos tipą, gali: i) aprėpti: tam tikrų maisto produktų
ir vandens, jeigu jis galėtų būti užterštas, vartojimo apribojimą, paprastas
higienos ir deaktyvavimo taisykles, rekomendacijas likti namuose, apsauginių
medžiagų platinimą ir naudojimą, evakuavimo priemones; ii) pridedamus, jeigu reikia,
specialius įspėjimus tam tikroms gyventojų grupėms; (c)
pranešimai, kuriais rekomenduojama vykdyti
kompetentingų institucijų pateiktus nurodymus ar prašymus. 2.
Jeigu prieš susiklostant ekstremaliajai situacijai
skelbiamas įspėjamasis tarpsnis, tikėtinus padarinius patirsiantys gyventojai
minėtu tarpsniu jau turi būti informuojami ir jiems teikiamos rekomendacijos,
pvz.: (a)
atitinkamų gyventojų raginimas naudotis reikiamais
ryšių kanalais; (b)
parengiamosios rekomendacijos įmonėms, kurioms
nustatyta ypatinga kolektyvinė atsakomybė; (c)
rekomendacijos ypatingą poveikį patiriančioms
profesinėms grupėms. 3.
Ši informacija ir rekomendacijos papildomos, jeigu
užtenka laiko, pagrindiniais faktais apie radioaktyvumą ir jo poveikį žmonėms
bei aplinkai. XI PRIEDAS Statybinių
medžiagų, kurių atžvilgiu reikėtų apsvarstyti kontrolės priemones,
rekomenduojamasis tipų sąrašas 1.
Gamtinės kilmės medžiagos (a)
Aliuminio skalūnai. (b)
Statybinės medžiagos ar gamtoje aptinkami
vulkaninės kilmės priedai, pvz.: –
granitas, –
gneisas; –
porfyras; –
sienitas; –
bazaltas; –
vulkaninis tufas; –
pucolanai; –
lava. 2.
Sektoriams perdirbant gamtinės kilmės
radioaktyviąsias medžiagas susidarančiose medžiagose esančios liekanos, pvz.,: –
lakieji pelenai; –
fosfogipsas; –
fosforo šlakas; –
alavo šlakas; –
vario šlakas; –
raudonasis dumblas (aliuminio gamybos atliekos); –
plieno gamybos atliekos. XII PRIEDAS
Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių (DAUŠ) įrašuose pateiktina informacija XIII PRIEDAS Didelio
aktyvumo uždarojo šaltinio duomenų teikimas Įmonė kompetentingai institucijai įteikia
didelio aktyvumo uždariems šaltiniams skirtų 90 straipsnyje nurodytų įrašų
elektroninę ar rašytinę kopiją, aprėpiančią XII priede nustatytą informaciją: 1.
nedelsdama šių įrašų įrašymo metu, t. y. kiek
galima greičiau po šaltinio įsigijimo; 2.
ne vėliau nei po 12 mėnesių nuo šaltinio įsigijimo
valstybių narių nustatytinais intervalais; 3.
jeigu pasikeičia informaciniame lape aprašyta
situacija; 4.
nedelsdama, kai nutraukiami konkretaus šaltinio
įrašai, jeigu įmonė nebėra šaltinio turėtoja, ir šiuo atveju įtraukiamas įmonės
pavadinimas arba atliekyno ar objekto, į kurį šaltinis perkeliamas saugoti,
pavadinimas; 5.
nedelsdama, kai nutraukiami minėti įrašai tuo atveju,
jeigu įmonės jau nebeturi jokių šaltinių. XIV PRIEDAS Už
didelio aktyvumo uždarąjį šaltinį atsakingoms įmonėms taikomi reikalavimai Kiekviena už didelio aktyvumo uždarąjį šaltinį
atsakinga įmonė: (a)
užtikrina reikiamų bandymų, pvz., tarptautiniais
standartais grindžiamų sandarumo bandymų, reguliarų atlikimą siekiant
patikrinti ir išlaikyti kiekvieno šaltinio vientisumą; (b)
reguliariai tikrina tam tikrais intervalais,
kuriuos gali nustatyti valstybės narės, ar kiekvienas šaltinis ir, jeigu
reikia, įranga su įmontuotu šaltiniu kol kas yra numatytoje vietoje ir šaltinio
būklė jo naudojimo arba saugojimo vietoje atitinka nustatytus reikalavimus; (c)
užtikrina, kad kiekvienam stacionariajam ir
judriajam šaltiniui būtų taikomos reikiamos rašytinės priemonės, pvz., parengiami
rašytiniai protokolai ir procedūros, kuriomis siekiama užkirsti kelią
neteisėtai prieigai prie šaltinio, jo praradimui ar vagystei arba gaisro
sukeltam pažeidimui; (d)
kompetentingai institucijai nedelsdama praneša apie
šaltinio praradimą, vagystę ar neteisėtą naudojimą, pasirūpina visų šaltinių
vientisumą patikrinti po kiekvieno įvykio, įskaitant gaisrą, galėjusio pažeisti
šaltinį ir, jeigu reikia, apie šį patikrinimą ir taikytas priemones informuoja
kompetentingą instituciją; (e)
kiekvieną panaudotąjį šaltinį grąžina tiekėjui ar
nustojus jį naudoti nedelsdama atiduoda jį ilgalaikiam saugojimui ir dėjimui į
atitinkamą atliekyną ar perleidžia jį kitai įgaliotai įmonei, jeigu su
kompetentinga institucija nesusitariama kitaip; (f)
prieš perdavimą patikrina, ar gavėjui yra išduotas
atitinkamas leidimas; (g)
nedelsdama kompetentingai institucijai praneša apie
kiekvieną avariją ar incidentą, kuriam įvykus sukeliama nenumatyta darbuotojų
ar gyventojų apšvita. XV PRIEDAS Didelio
aktyvumo uždarųjų šaltinių identifikavimas ir ženklinimas 1.
Gamintojas ar tiekėjas užtikrina, kad: (a)
Kiekvienam didelio aktyvumo uždarajam šaltiniui
būtų suteikiamas unikalusis identifikavimo numeris. Šis numeris, jeigu
praktiškai įmanoma, išgraviruojamas ar įspaudžiamas šaltinyje. Numeris, jeigu praktiškai įmanoma, taip pat
išgraviruojamas ar įspaudžiamas šaltinio talpykloje. Jeigu šio reikalavimo
įvykdyti neįmanoma arba jeigu naudojamos daugkartinės gabenimo talpyklos, ant
šaltinio talpyklos pateikiama bent informacija apie šaltinio pobūdį. (b)
Šaltinio talpykla ir, jeigu reikia, šaltinis
ženklinamas ir žymimas atitinkamu ženklu, kuriuo žmonės įspėjami apie
spinduliuotės pavojų. 2.
Gamintojas pateikia kiekvieno pagaminto šaltinio
konstrukcijos tipo fotografiją ir šaltinio būdingos talpyklos fotografiją. 3.
Įmonė užtikrina, kad su kiekvienu didelio aktyvumo
uždaruoju šaltiniu būtų pateikiama rašytinė informacija, kurioje nurodomas
šaltinio identifikacinis numeris ir ženklinimas laikantis 1 punkto reikalavimų,
ir kad 1 punkte nurodytas ženklinimas ir žymėjimas būtų įskaitomas. Su
informacija pateikiamos, jeigu reikia, šaltinio, jo talpyklos, gabenimo
pakuotės, prietaiso ir įrangos fotografijos. XVI PRIEDAS Į nacionalinį su radono sukeliama apšvita
susijusios ilgalaikės rizikos valdymo veiksmų planą įtrauktinų elementų
rekomenduojamasis sąrašas 1.
Su radono tūriniu aktyvumu patalpose susijusių
tyrimų atlikimo strategija siekiant tvarkyti matavimo duomenis (nacionalinė
radono duomenų bazė) ir parengti kitus parametrus (dirvožemio ir uolienų tipai,
dirvožemio dujų koncentracija, pralaidumas ir radžio–226 kiekis uolienose ar
dirvožemyje). 2.
Apibrėžiant radono keliamo pavojaus zonas ar
identifikuojant pastatus, kuriuose kaupiasi radonas, turimi duomenys ar
naudojami kriterijai. 3.
Visuomeninių pastatų tipų ir darbo vietų, pvz.,
mokyklų, po žeme įrengtų darbo vietų ar mineralinių vandenų kurortų, kuriuose
reikia atlikti matavimus remiantis rizikos vertinimu, įskaitant buvimo
valandas, identifikavimas. 4.
Pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi šiuo metu
naudojamiems gyvenamiesiems pastatams, turimoms darbo vietoms, visuomeniniams
pastatams ir naujiems pastatams taikomi atskaitos lygiai. 5.
Atsakomybės paskirstymas (vyriausybinių institucijų
ir ne vyriausybinių organizacijų), koordinavimo mechanizmai ir turimi veiksmų
plano įgyvendinimo ištekliai. 6.
Gyvenamuosiuose pastatuose radono sukeliamos
apšvitos mažinimo strategija, visų pirma radono keliamo pavojaus zonose. 7.
Strategija, įskaitant metodus ir priemones, kurią
taikant užkertamas kelias radonui patekti į naujus pastatus, įskaitant didelį radono
kiekį išskiriančių statybinių medžiagų identifikavimą. 8.
Veiksmų planų patikrinimų ir persvarstymų
tvarkaraščiai. 9.
Informavimo strategija, kuria siekiama gerinti
gyventojų išmanymą apie radono keliamą riziką, ir sprendimus priimančius vietos
lygmens pareigūnus informuoti apie radono riziką rūkantiesiems. 10.
Jeigu reikia, rekomendacijos dėl matavimo metodų ir
priemonių bei taisomųjų priemonių. Taip pat turi būti aptariami matavimo ir
taisomųjų paslaugų teikėjų akreditavimo kriterijai. 11.
Jeigu reikia, finansinės paramos teikimas atliekant
su radonu susijusius tyrimus ir imantis taisomųjų priemonių, visų pirma
privačiuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose nustatyta labai didelis radono
savitasis aktyvumas. 12.
Ilgalaikiai su radono sukelta apšvita
(rūkantiesiems ir nerūkantiesiems) susijusios plaučių vėžio rizikos mažinimo
tikslai. [1] 1996 m.
gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius
darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės
saugos standartus, OL L 159, 1996 6 29, p. 1. [2] Pasaulio
sveikatos organizacija. [3] WHO
Handbook on indoor radon, Pasaulio sveikatos organizacija, 2009 m., ISBN
978 92 4 154767. [4] Tarybos
direktyvos 89/106/EEB 1 priede nurodoma, kad „statiniai turi būti suprojektuoti
ir statomi taip, kad nekiltų jokio pavojaus naudotojų ar kaimynų higienai arba
sveikatai, ypač dėl žemiau išvardytų priežasčių… pavojingų dalelių ar dujų
buvimo ore [arba] pavojingos spinduliuotės“. [5] Šie
teisės aktai turi būti išdėstyti nauja redakcija – Tarybos reglamento
(EURATOMAS), nustatančio didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų
radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės
avarijos atvejo pasiūlymas (nauja redakcija), COM/2010/0184
final — CNS
2010/009. [6] Europos
Komisijos Radiacinės saugos leidinyje skelbtą medžiagą galima rasti šiuo
adresu: http://ec.europa.eu/energy/nuclear/radiation_protection/publications_en.htm. [7] Konsultacijų
rezultatus galima rasti GKRM sektorių (EANNORM) Europos ALARA tinklo svetainėje
šiuo adresu: http://www.ean-norm.net/lenya/ean_norm/live/news.html. [8] Europos
Teisingumo Teismo pranešimai, 1992, p. I–06153. [9] OL 11, 1959 2 20, p. 221. [10] OL L 159, 1996 6 29, p. 1. [11] OL L 180, 1997 7 9, p. 22. [12] OL L 357, 1989 12 7, p. 31. [13] OL L 349, 1990 12 13, p. 21. [14] OL L 346, 2003 12 31, p. 57. [15] 2007 m.
Tarptautinės radiologinės saugos komisijos rekomendacijos. [16] OL L 80,
1990 3 27, p. 26. [17] 2004 m.
TATENOS Saugos standartų leidinys RS–G–1.7 „Tikslinio neįtraukimo,
nereguliavimo ir nebekontroliavimo koncepcijų naudojimas“. [18] Radiacinė
sauga 122: Praktinis nebekontroliavimo ir
nereguliavimo koncepcijų naudojimas. I dalis, Bendrųjų nebekontroliavimo lygių
praktinio naudojimo gairės. [19] Radiacinė
sauga 89: Išmontavus branduolinius įrenginius
atgautus metalus teikiant grąžinamajam perdirbimui taikytini rekomenduojami
radiacinės saugos kriterijai, Radiacinė sauga 113: Rekomenduojami
radiacinės saugos kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama išmontavus branduolinius
įrenginius liekantiems pastatams ir susidarančioms nuolaužoms netaikant
kontrolės reikalavimų, Radiacinė sauga 122: Nebekontroliavimo
ir nereguliavimo koncepcijų praktinis naudojimas. [20] OL L 2, 2004 1 6, p. 36. [21] OL L 66, 1999 3 13, p. 16. [22] OL L 2/36, 2000 1 6. [23] Nurodomas
alfa spinduliuotę skleidžiančio radionuklido aktyvumas. [24] Mažesniems
nei 1 000 kg kalio druskų kiekiams taikoma išlyga.