AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

1.1. Pasiūlymo aplinkybės ir tikslai

Apšvita jonizuojančiąja spinduliuote pablogina sveikatos būklę. Įprastomis aplinkybėmis dozės vertės yra labai mažos, todėl kliniškai matomų audinio pakenkimų nenustatoma, tačiau neatmestina vėlesnio poveikio galimybė, visų pirma onkologiniai susirgimai. Daroma prielaida, kad tokią apšvitą sukelianti ribinė dozės vertė nėra nustatyta: kad ir kokia nedidelė būtų apšvita, ji gali sukelti onkologines ligas vėliau. Be to, daroma prielaida, kad vėlesnio poveikio tikimybė yra proporcinga apšvitos dozės vertei. Todėl privaloma laikytis specialaus radiacinės saugos požiūrio, pagrįsto trimis principais, t. y. pagrįstumo, optimizavimo ir dozės ribojimo, kurie yra Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (toliau – TRSK) prieš daugelį dešimtmečių nustatytos saugos sistemos esminiai elementai.

Rengiant Euratomo teisės aktus visada atsižvelgiama į TRSK rekomendacijas. Ši labai autoritetinga mokslinė organizacija neseniai paskelbė naujas radiacinės saugos sistemos gaires (Leidinys Nr. 103, 2007 m.). Išlaikydama tris pagrindinius sistemos elementus TRSK išsamiau išdėsto šių principų taikymą susiklosčius bet kuriai apšvitos situacijai, neatsižvelgiant į tai, ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis yra dirbtinės ar gamtinės kilmės. Radiacinė sauga iš tikrųjų aprėpia ne tik naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (planuojamosios apšvitos situacijos) sukuriamą apšvitą, tačiau taip pat avarinės apšvitos situacijas, pvz., susidarančias įvykus branduolinei avarijai, ir tam tikras kitas situacijas, visų pirma susijusias su gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinių sukuriama apšvita (vadinamosios „esamosios apšvitos situacijos“). Atsižvelgdama į naujausią mokslinę informaciją TRSK taip pat atnaujino efektinės dozės įvertinimo ir dozės ribų taikymo metodiką.

Gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų (toliau – GKRM) apdirbimo sektoriuose dirbančių didelės dalies darbuotojų gaunamos apšvitos dozės viršija kitų gyventojų gaunamos dozės ribą, tačiau tokiems darbuotojams netaikomos profesinę apšvitą patiriančių darbuotojų saugos priemonės. Toks neatitikimas yra nenuoseklus, todėl TRSK paskelbtose naujose rekomendacijose gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinius siekiama įtraukti į bendrą sistemą. Jau 1996 m. į Euratomo teisės aktą[1] įtraukti darbo veiklos, jeigu naudojami gamtinės kilmės spinduliuotės šaltiniai, reikalavimai. Pastarieji įtraukti į atskirą antraštinę dalį, o ne pateikti kartu su bendra saugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės sistema. Be to, valstybėms narėms buvo suteikta daug sprendimo laisvės, pvz., kuris iš GKRM sektorių joms kelia susirūpinimą. Todėl buvo parengtos labai skirtingos GKRM sektorių kontrolės ir šių sektorių darbuotojų saugos priemonės. Tokia padėtis yra nesuderinama su Euratomo vaidmeniu nustatyti vienodus standartus.

Patalpose esančio radono, į gyvenamuosius pastatus iš grunto patenkančių gamtinės kilmės radioaktyviųjų inertinių dujų, sukelta apšvita yra kur kas didesnė nei bet kurio kito jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio. Pastaruoju metu atliktais epidemiologiniais tyrimais patvirtinta, kad plaučių vėžį gali sukelti radono skleidžiama apšvita ir PSO[2] šią apšvitą laiko labai svarbiu pavojumi sveikatai[3]. Gyvenamuosiuose pastatuose esančio radono sukelta apšvita aptarta 1990 m. Komisijos rekomendacijoje. Patvirtinus, kad radono skleidžiama apšvita sukelia plaučių vėžį, iškilo poreikis veiksmingiau vykdyti radono kiekio mažinimo politiką Europoje ir šiuo tikslu nustatyti privalomuosius reikalavimus. Statybinių medžiagų radioaktyvumas aptartas Statybos produktų direktyvoje[4], tačiau Europos standartizacijos komitetas (toliau – CEN) kol kas nėra priėmęs nė vieno atitinkamo standarto. Peržiūrint Pagrindinių saugos standartų (toliau – PSS) direktyvą bus reglamentuojamas ne tik GKRM sektorių atliekų grąžinamasis perdirbimas į statybines medžiagas, tačiau taip pat užtikrinama nuosekli bei darni apsauga nuo kitų padidintų radioaktyvumo lygių statybinių medžiagų.

Be žmonių sveikatos apsaugos, TRSK radiacinės saugos sistema dabar pritaikyta floros ir faunos rūšims apsaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos. Nors apskritai daroma prielaida, kad dėl florą ir fauną veikiančios apšvitos nereikia imtis papildomų priemonių, šią prielaidą dabar reikia įrodyti atitiktimi kriterijams ir naudojant metodiką, dėl kurios buvo susitarta.

Priimta daug Euratomo teisės aktų, kuriuose nagrinėjami įvairūs radiacinės saugos klausimai, Euratomo sutartyje apibrėžti kaip pagrindiniai saugos standartai. Kadangi šie klausimai buvo sprendžiami ilgą laiką, neišvengiamai atsirado skirtingų teisės aktų nenuoseklumo ir neaktualių nuorodų dėl teisės aktų atnaujinimo. Tokį nenuoseklumą reikia pašalinti pagal Komisijos vykdomą Europos teisės aktų paprastinimo strategiją.

Problemą trumpai galima išdėstyti taip:

– galiojančiuose teisės aktuose nėra tinkamai atsižvelgta į mokslo pažangą;

– galiojančiuose teisės aktuose pasitaiko nenuoseklumo;

– galiojančių teisės aktų taikymo sritis ne visiškai aprėpia gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinius ar aplinkos apsaugą.

Privaloma siekti keturių konkrečių tikslų:

– reikiamai pakeisti reglamentuojamą dalyką siekiant atsižvelgti į naujausius mokslinius duomenis ir veiklos patirtį;

– aiškiau išdėstyti reikalavimus ir užtikrinti visų Europos teisės aktų darną;

– užtikrinti derėjimą su tarptautinėmis rekomendacijomis;

– aprėpti visą apšvitos situacijų ir apšvitos kategorijų spektrą.

1.2. Subsidiarumas

Pagal Euratomo sutarties 2 straipsnio b dalį „...Bendrija kaip numatyta šioje Sutartyje ...nustato vienodus saugos standartus, kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata, ir užtikrina jų taikymą“. Atitinkamai Sutarties preambulėje valstybės narės skelbia esančios „pasiryžusios sukurti reikiamas sąlygas stiprios branduolinės pramonės plėtrai“ ir taip pat „norinčios sukurti reikiamas saugos sąlygas, kad būtų pašalinta visuomenės gyvybei ir sveikatai kylanti grėsmė“. Euratomui suteikiami įgaliojimai „nustatyti vienodus saugos standartus, kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata, ir užtikrinti jų taikymą“. Taigi Euratomo kompetencija reguliuoti sveikatos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės yra aiškiai pripažįstama Euratomo sutartimi.

Atsižvelgiant į Euratomo teisės aktų leidybos įgaliojimų išskirtinį pobūdį pagal Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsnius, iš esmės neprivaloma taikyti subsidiarumo principo. Teikdama teisėkūros pasiūlymus Komisija šiuose straipsniuose įpareigojama konsultuotis su Euratomo mokslo ir technikos komiteto paskirta ekspertų grupe.

1.3. Galiojantys teisės aktai

Įsigaliojus Euratomo sutarčiai ir remiantis jos 31 straipsniu priimtas pagrindinius saugos standartus nustatančių teisės aktų išsamus rinkinys.

Pagrindinis šių teisės aktų elementas yra Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (Euratomo PSS direktyva). Kiti Euratomo sutarties 31 straipsniu grindžiami teisės aktai:

- 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos;

- 1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas 3954/87/Euratomas, nustatantis didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo, 1989 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamentas 944/89/Euratomas, nustatantis didžiausius leistinus mažais kiekiais vartojamų maisto produktų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo ir 1990 m. kovo 29 d. Komisijos reglamentas 770/90/Euratomas, nustatantis didžiausius leidžiamus pašarų radioaktyviojo užterštumo lygius įvykus branduolinei avarijai arba kokiai nors kitai radiacinei avarijai[5];

- 1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 89/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju (Visuomenės informavimo direktyva);

- 1990 m. vasario 21 d. Komisijos rekomendacija 90/143/Euratomas dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos patalpose;

- 1990 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva 90/641/Euratomas dėl komandiruotų darbuotojų, dirbančių kontroliuojamose zonose, kuriose jie gali būti veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos, apsaugos darbo metu (Komandiruotų darbuotojų direktyva);

- 1993 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentas 1493/93/Euratomas dėl radioaktyviųjų medžiagų vežimo tarp valstybių narių;

- 1997 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 97/43/Euratomas dėl sveikatos apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės pavojaus, susijusio su asmenų medicinine apšvita, panaikinanti 1984 m. rugsėjo 3 d. Direktyvą 84/466/Euratomas (Medicinos direktyva);

- 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendacija 2001/928/Euratomas dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos tiekiant geriamąjį vandenį;

- 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės (DAUŠ direktyva);

- 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/117 dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės;

- 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema.

Atsižvelgiant į mokslinių žinių apie jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius padarytą pažangą ir remiantis TRSK rekomendacijomis bei veiklos patirtimi PSS direktyva reguliariai atnaujinta 1962, 1966, 1976, 1980, 1984 ir 1996 metais. Medicininės apšvitos klausimai atskirais teisės aktais reglamentuojami nuo 1984 m. Konkrečios probleminės sritys reglamentuojamos trijose susijusiose direktyvose – Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių (toliau – DAUŠ) direktyvoje, Komandiruotų darbuotojų direktyvoje ir Visuomenės informavimo direktyvoje. Atlikus pagal Euratomo Sutarties 31 straipsnį priimtų teisės aktų analizę paaiškėja, kad Medicinos direktyva, DAUŠ direktyva, Komandiruotų darbuotojų direktyva ir Visuomenės informavimo direktyva yra glaudžiai susijusios su PSS direktyva 96/29, nes jose toliau plėtojami PSS direktyvos reikalavimai arba jose remiamasi skirtingomis PSS direktyvos nuostatomis. Todėl naujos pagrindinio saugos standarto direktyvos pasiūlymas apims minėtų direktyvų dalyką ir taikymo sritį.

Komisija numato atskirai pateikti direktyvos, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (COM(2011)385) pasiūlymą. Tokia Euratomo direktyva dėl taikymo radioaktyviosioms medžiagoms bus pakeista galiojanti Direktyva 98/83/EB ir ji bus papildyta imčių ėmimo dažnio, analizės metodų ir aptikimo lygių techniniais priedais. Atsižvelgiant į šios direktyvos turinį, tinkamu laiku ją būtų galima įtraukti į nauja redakcija išdėstomus pagrindinius saugos standartus. Tačiau šiame etape, kadangi direktyva siekiama tik perkelti galiojančius reikalavimus pagal EB sutartį, siekiant išvengti aiškinimų dėl turinio galimo pasikeitimo, laikoma kur kas tikslingiau šiame etape jos neįtraukti į peržiūrėtos Pagrindinių saugos standartų direktyvos pasiūlymą. Be to, tuo metu, kai 31 straipsnio ekspertų grupė pateikė nuomonę apie persvarstytą Pagrindinių saugos standartų direktyvą, tebebuvo sprendžiama, ar direktyva dėl radioaktyviųjų medžiagų žmonėms vartoti skirtame vandenyje turėtų būti grindžiama Euratomo ar EB sutartimi. Šiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta toliau rengti persvarstytos Pagrindinių saugos standartų direktyvos pasiūlymą, kaip kad 2010 m. vasario mėn. sutarė 31 straipsnio ekspertų grupė.

Kaip aptarta poveikio vertinimo ataskaitoje, kituose Euratomo sutarties 31 straipsniu grindžiamuose teisės aktuose arba naudojamos kitos priemonės, arba taikymo sritis iš esmės nėra susijusi su radiacine sauga, arba teisės aktai yra susiję tik su tam tikrų tipų įrenginiais.

1.4. Paprastinimas

2005 m. Europos Komisija, reaguodama į Europos Parlamento ir Tarybos prašymus supaprastinti ES teisės aktus ir pagerinti jų kokybę, paskelbė Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategiją (COM/2005/535 galutinis). Remiantis šia iniciatyva mėginama konsoliduoti penkias minėtas direktyvas. Šias direktyvas išdėstyti nauja redakcija kartu su kitais teisės aktais pagal Euratomo sutarties II antraštinės dalies 3 skyrių yra neįmanoma ir netikslinga.

1.5. Tarptautinis kontekstas

Tarptautiniai pagrindiniai saugos standartai priimti tarptautiniu konsensusu ir pastaruosius taikant užtikrinamas aukštas saugos lygis žmones ir aplinką saugant nuo žalingų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių. Juos patvirtino TATENA Valdytojų taryba ir savo pobūdžiu jie neturi teisinės galios. Pagrindinis radiacinės saugos dokumentas yra saugos standartas Nr. 115 „Tarptautiniai pagrindiniai saugos standartai dėl apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės ir dėl spinduliuotės šaltinių saugos“, TATENA, 1996 m. 2006 m. TATENA kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis (JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau – FAO), Tarptautine darbo organizacija (toliau – TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Branduolinės energijos agentūra (NEA/OECD) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ėmėsi persvarstyti Saugos standartus Nr. 115. Šią toliau vykdomą veiklą taip pat skatinama tęsti 2007 m. leidinyje Nr. 103 paskelbtomis TRSK rekomendacijomis.

Persvarstydama Tarptautinius pagrindinius saugos standartus Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja su TATENA ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Tačiau pabrėžtina, kad Euratomo Pagrindinių saugos standartų direktyva nėra tarptautiniams reikalavimams teisiškai privalomo statuso suteikimo priemonė. Tarptautiniais pagrindiniais saugos standartais nėra galimybės remtis ar jų neįmanoma įtraukti į Europos teisės aktus dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, tarptautinių Pagrindinių saugos standartų kalba neatitinka ES teisės aktų rengimo taisyklių. Tarptautiniai reikalavimai taip pat kartais būna pernelyg išsamūs ir tik iš dalies atitinka Euratomo Sutartyje vartojamą „pagrindinių“ standartų sąvoką. Euratomo Pagrindinių saugos standartų reikalavimai taip pat turi būti suderinti su vidaus rinkos taisyklėmis. Antra, tarptautiniuose Pagrindiniuose saugos standartuose numatyta, kad skirtingo lygio reglamentavimo ir technologijos infrastruktūrą taikančiai bet kuriai pasaulio valstybei turi būti suteikta galimybė vykdyti šių standartų reikalavimus. Europos teisės aktai yra platesnio užmojo. Euratomas Sutartimi yra įpareigotas parengti vienodus pagrindinius saugos standartus. Vadinasi, tarptautinius Pagrindinius saugos standartus įtraukti į Europos teisės aktus būtų ne tik sunku, bet šis veiksmas taip pat neatitiktų pagrindinės Euratomo veiklos nuo 1959 m. ir didelės jau priimtų teisės aktų dalies. Vis dėlto Komisija siekia užtikrinti didžiausią galimą Euratomo standartų darnumą su tarptautiniais standartais ir numato galimybę pastariesiems skirti lėšų Euratomo vardu.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

2.1. Suinteresuotosios šalys

Komisija (Energetikos ir transporto generalinis direktoratas – toliau „DG ENER“) pasiūlė keletą konkretiems radiacinės saugos klausimams skirtų projektų ir tyrimų bei suteikė jiems paramą; jų rezultatai paskelbti Europos Komisijos Radiacinės saugos leidinyje[6]. Įvairiuose projektuose, tyrimuose ir konferencijose nagrinėjami einamųjų radiacinės saugos teisės aktų įgyvendinimo uždaviniai ir probleminės sritys, kurioms tinkamai netaikoma dabartinė radiacinės saugos sistema.

2009 m. Komisija pradėjo konsultacijas „nauji reikalavimai dėl gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinių Pagrindinių saugos standartų direktyvoje“. 31 straipsnio ekspertų grupės darbo grupė „Gamtinės kilmės šaltiniai“ pasiūlė išsamų GKRM sektorių, radono ir statybinių medžiagų reglamentavimo požiūrį. Šis dokumentas buvo paskelbtas Komisijos svetainėje ir taip pat buvo išskirtas EANNORM svetainėje[7]. Konsultacijos vyko nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2009 m. balandžio 20 d.

Persvarstant Euratomo pagrindinius saugos standartus nuolatos naudingai bendradarbiauta su pagrindinėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančiomis organizacijomis, t. y. Europos kompetentingų radiacinės saugos institucijų vadovų organizacija (toliau – EKRSIVO) ir Tarptautine radiacinės saugos asociacija (toliau – TRSA). 2008 m. ir 2009 m. gruodžio mėn. bei 2010 m. birželio mėn. posėdžiuose EKRSIVO pateikti PSS pervarstymo metmenys. Radiacinės saugos institucijų atsakas buvo teigiamas ir EKRSIVO nepateikė jokių svarbių prieštaravimų, kuriais siekta iš dalies keisti požiūrį. Persvarstymas pateiktas Tarptautiniame TRSA kongrese (Buenos Airės, 2008 m.) ir TRSA organizuotuose Europos kongresuose (Brasovas, 2006 m.; Helsinkis, 2010 m.) bei kasmetiniuose Europos TRSA organizacijų posėdžiuose. TRSA Europos filialas įsteigė darbo grupę, renkančią su vykstančiu tarptautinių PSS ir Euratomo PSS persvarstymu susijusius jos skyrių pateikiamus pasiūlymus. Taip pat nuolatos bendrauta su Europos atominės energetikos forumu (toliau – FORTATOM), atstovaujančiu branduolinės pramonės suinteresuotosioms šalims.

Bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis dažniausiai būdavo pasitelkiama 31 straipsnio ekspertų grupė, t. y. ekspertų, su kuriais privaloma konsultuotis pagal Euratomo Sutarties 31 straipsnį. 2010 m. vasario mėn. ekspertų grupė pateikė nuomonę dėl galimo Europos teisės akto persvarstymo ir jį atliekant direktyvos projekto parengimo. Šis tekstas yra įtemptos ekspertų grupės darbo grupių veiklos rezultatas; jį rengiant atsižvelgta į Komisijos atliktus tyrimus ir kitus informacijos šaltinius (konferencijos, tinklai).

Komisijos pasiūlytas projektas iš esmės yra tas pats projektas, į kurį atsižvelgdama 31 straipsnio ekspertų grupė pateikė nuomonę. Įtrauktos kelios redakcinio pobūdžio pataisos ir viena kita sąvokos apibrėžtis. Ekspertai suteikė Komisijai galimybę spręsti, ar DAUŠ apibrėžtis turėtų atitikti pateiktąją Direktyvoje 2003/122/Euratomas ar apibrėžtį būtina derinti su TATENA elgesio kodeksu, susijusiu su radioaktyviųjų šaltinių sauga ir saugumu. Komisija pasirinko pastarąją galimybę.

Be to, savo nuomonėje 31 straipsnio ekspertų grupė pateikė pasiūlymą išlaikyti Direktyvos 96/29/Euratomas 54 straipsnio tekstą ir valstybėms narėms taip suteikti galimybę rinktis iš vienodų pagrindinių saugos standartų bei įvesti griežtesnes dozės ribas siekiant atsižvelgti į galimus naujus, jau priėmus direktyvą pateiktus mokslinių tyrimų rezultatus. Taip būtų prieštaraujama Euratomo Sutarties įgyvendinimui, nes joje nustatytas reikalavimas taikyti vienodus standartus. Todėl į pasiūlytą direktyvos tekstą minėtas straipsnis neįtrauktas. 1992 m. lapkričio 25 d. nutartyje, kuri priimta byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę (Byla C–376/90[8]), Teismas nurodė, kad „jeigu teisės aktuose aiškiai nenustatyta kitaip, direktyva turi būti aiškinama kaip leidžianti valstybėms narėms nustatyti, …, griežtesnes dozės ribas“. Šiuo atžvilgiu į siūlomą persvarstytos Pagrindinių saugos standartų direktyvos tekstą įtrauktas aiškus teiginys apie standartų vienodumą.

2.2. Poveikio vertinimas

Atliktas išsamus poveikio vertinimas siekiant nustatyti galimas tikslų siekimo pasirinktis:

1. užtikrinti darbuotojų, gyventojų ir pacientų sveikatos apsaugos atitiktį naujausiems moksliniams duomenims ir veiklos patirčiai,

2. paprastinti galiojančius radiacinės saugos ES teisės aktus,

3. užtikrinti darnumą su tarptautiniais standartais ir rekomendacijomis,

4. aprėpti visas apšvitos situacijas, įskaitant gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinių sukeliamą apšvitą namuose, ir aplinkos apsaugą.

Atsižvelgiant į šiuos tikslus įvairios pasirinktys poveikio vertinimo ataskaitoje nagrinėjamos konsolidacijos su kitais teisės aktais masto atžvilgiu ir įtrauktų teisės aktų taikymo srities bei jų turinio atžvilgiu.

1 pasirinktis: Galiojančių teisės aktų esamos padėties išlaikymas.

2 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų ir Medicinos direktyvos persvarstymas. Pagal šią pasirinktį dvi direktyvos iš dalies būtų keičiamos siekiant jas suderinti su naujausiomis TRSK rekomendacijomis ir mokslinių žinių pažanga.

3 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų ir Medicinos direktyvos persvarstymas bei konsolidacija ir Komandiruotų darbuotojų direktyvos, Visuomenės informavimo direktyvos ir Didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių direktyvos integravimas. Ne teisėkūros priemonės skiriamos su gamtine jonizuojančiąja spinduliuote susijusiems klausimams ir floros bei faunos rūšių apsaugai. Pagal šią pasirinktį Pagrindinių saugos standartų direktyva būtų persvarstoma reikalavimų taikymą išplečiant medicininei apšvitai, visuomenės informavimui, komandiruotų darbuotojų apšvitai ir didelio aktyvumo uždariesiems radioaktyviesiems šaltiniams. Pagal šias pasirenkamas politikos galimybes PSS Direktyva 96/29 sujungiama su susijusiais teisės aktais (Medicinos Direktyva 97/43/Euratomas, Komandiruotų darbuotojų Direktyva 90/641/Euratomas, DAUŠ Direktyva 2003/122/Euratomas, Visuomenės informavimo Direktyva 89/618/Euratomas, Komisijos rekomendacija 90/143/Euratomas) ir PSS direktyvos bei Medicinos direktyvos reikalavimai tuo pačiu metu atnaujinami atsižvelgiant į naujausias mokslines žinias ir reglamentavimo patirtį.

4 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų direktyvos persvarstymas ir taikymo srities išplėtimas siekiant aprėpti gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukeliamą apšvitą namuose. Pasirinkus šią politikos galimybę į Euratomo PSS bendrųjų reikalavimų rinkinį būtų įtrauktas gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukeliamos apšvitos valdymo išsamusis požiūris. Reikalavimais būtų apibūdinamas planuojamųjų ir esamųjų apšvitos situacijų skirtumas, kaip kad padaryta TRKS leidinyje Nr. 103. Kadangi gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukelta profesinė apšvita (bei GKRM sektorių atliekų arba išmetimo į aplinką sukelta gyventojų apšvita) jau aptarta 1–3 pasirinktyse, gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukeltos apšvitos, kurios, be jokios abejonės, būtų įtrauktos, susijusios su gyventojų apšvita namų sąlygomis.

5 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų direktyvos persvarstymas ir taikymo srities išplėtimas siekiant užtikrinti floros ir faunos rūšių apsaugą. PSS Direktyvos 96/29/Euratomas turinys ir bendrasis tikslas – gyventojų ir darbuotojų sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų. Ši direktyva taikoma užtikrinant žmogaus aplinkos apsaugą, tačiau tik kaip priemonė nuo aplinkos šaltinių pereinant prie žmonių apšvitos klausimų. Atsižvelgiant į naujas TRSK rekomendacijas, direktyva papildoma konkrečia nuostata dėl floros ir faunos, kuriuos laikomos aplinkos dalimi, apšvitos. Siekiama valstybių narių prašyti atsižvelgti į tinkamą floros ir faunos rūšių apsaugą šių valstybių narių radiacinės saugos teisės aktuose.

6 pasirinktis: Pagrindinių saugos standartų direktyvos ir Medicinos direktyvos persvarstymas bei konsolidacija ir Komandiruotų darbuotojų direktyvos, Visuomenės informavimo direktyvos ir Didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių direktyvos integravimas bei taikymo srities išplėtimas siekiant aprėpti gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamą gyventojų apšvitą ir floros bei faunos rūšių apsaugą. Ši pasirinktis aprėpia visus 3 pasirinkties elementus (Pagrindinių saugos standartų direktyvos persvarstymas ir kitų keturių direktyvų integravimas). Pagrindinių saugos standartų persvarstymas aprėpia visus nurodytus klausimus ir taikymo srities išplėtimą siekiant įtraukti visas apšvitos situacijas, įskaitant gyventojų apsaugą pastatuose nuo radono sukeltos apšvitos ir statybinių medžiagų poveikio bei žmonių ir floros bei faunos visų kategorijų apšvitą.

Pasiūlytų pasirinkčių veiksmingumas vertinamas atsižvelgiant į tikslus, papildomų reikalavimų naudingumą, jeigu pastarasis vertinamas jų poveikio sveikatai ir aplinkai atžvilgiu, ekonominę naudą, administracines išlaidas ir direktyvos derėjimą su visais Euratomo ir ES teisės aktais. Daliniai Pagrindinių saugos standartų ir Medicinos direktyvos pakeitimai turėtų didelį poveikį šioms sritims:

– Socialinis poveikis ir poveikis sveikatai: Socialinis poveikis siejamas su atitinkamos apsaugos užtikrinimu GKRM sektorių darbuotojams. Poveikis sveikatai geriausiai pastebimas jį vertinant medicininės apšvitos atžvilgiu, visų pirma išvengiant pacientams nereikalingai dažnų ar su didele doze susijusių ir onkologinių susirgimų tikimybę ateityje didinančių radiologinių tyrimų (pvz., kompiuterinės tomografijos tyrimų). Konkrečioms specialistų grupėms (pvz., kardiologams) būtų sumažinama akies lęšiuko dozės riba ir taip būtų išvengiama jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamos kataraktos.

– Ekonominis poveikis: Nors šiame etape nėra galimybių ekonominio poveikio įvertinti kiekybinėmis priemonėmis, tačiau valstybių narių reikalavimų suderinimas GKRM sektoriams būtų naudingas.

– Administracinės išlaidos: Nors apsaugos optimizavimo principas, pagal kurį privaloma atsižvelgti į socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksnius, o dozė turi būti „sumažinta tiek, kiek praktiškai įmanoma“ (ALARA), yra pagrindinis siekiant tinkamos sąnaudų ir naudos pusiausvyros, kai užtikrinama radiacinė sauga darbo metu, naujoji „proporcingo požiūrio“ koncepcija išplečia šį principą siekiant didinti teisės aktais nustatytos priežiūros veiksmingumą ir sumažinti sektoriams tenkančias administracines išlaidas.

Į kitas tris direktyvas įtraukti šie papildomi daliniai pakeitimai:

– didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių (DAUŠ) apibrėžties suderinimas su tarptautiniais standartais;

– konkretūs komandiruotų darbuotojų apsaugos reikalavimai su nurodyta aiškia darbuotojų darbdavių atsakomybės ir įmonių, vykdančių veiklą, kurioje dalyvaujantys darbuotojai veikiami apšvita, apibrėžtimi;

– gyventojų informavimo prieš ekstremaliąją situaciją ir jos laikotarpiu reikalavimai atsižvelgiant į persvarstytą bendrąją taikymo sritį valdant avarines apšvitos situacijas.

Penkių direktyvų sujungimas yra esminis laimėjimas vertinant Euratomo teisės aktų nuoseklumo atžvilgiu. Atlikus struktūrinį pertvarkymą, būtiną siekiant priderinti šią platesnę PSS direktyvos taikymo sritį, aiškiau išdėstomas tekstas ir užtikrinamas geresnis praktinis įgyvendinimas.

Naujos direktyvos platesnė taikymo sritis aprėpia kelis esminius pakeitimus:

„Esamųjų apšvitos situacijų“ atžvilgiu nustatomi patalpose radono tūriniam aktyvumui ir statybinių medžiagų sukeliamai išorinei apšvitai taikomi atskaitos lygiai. Valstybėms narėms keliamas reikalavimas parengti su nacionaliniais poreikiais ir geologinėmis skirtingų regionų ypatybėmis suderintą išsamų ir skaidrų radono veiksmų planą. Suderinus statybinių medžiagų reikalavimus įmanoma atlikti tolesnį standartizavimą pagal Statybos produktų direktyvą (Tarybos direktyva 89/106/EEB). Vartotojams ir statybų verslui medžiagų stebėsena ir jų ženklinimas būtų naudingas, o administracinė sektoriaus našta būtų nedidelė pasirenkant tinkamus atskaitos lygius ir susirūpinimą keliančių medžiagų tipų sąrašą.

Atitinkami Euratomo PSS reikalavimai dėl floros ir faunos rūšių apsaugos valstybėms narėms suteiktų galimybę juos įtraukti į savo nacionalinę aplinkos politiką taip, kad jie atitiktų taikomus sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės požiūrius. Šių naujų reikalavimų poveikio aplinkai vertinimas iš esmės yra susijęs su žalos aplinkai prevencija avarijos atveju. Eksploatuojant objektą normaliomis sąlygomis turėtų būti įrodoma, kad poveikio aplinkai nėra.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

Penkias direktyvas išdėsčius nauja redakcija parengta didelės apimties direktyva, sudaryta iš daugiau nei 100 straipsnių ir keliolikos priedų. Atsižvelgiant į keitimų apimtį ir sudėtingumą oficiali išdėstymo nauja redakcija procedūra netaikyta. Neįmanoma nurodyti pasiūlymo visų elementų. Toliau pateiktuose skirsniuose išdėstomas trumpas kiekvieno skyriaus pagrindinių ypatybių aprašymas.

3.1. I skyrius. Dalykas ir taikymo sritis

Šiame skyriuje apibrėžiama naujos direktyvos taikymo sritis (bendrasis direktyvos tikslas skirtingų apšvitos kategorijų, įvairių apšvitos situacijų atžvilgiu ir su didelio aktyvumo uždaraisiais radioaktyviaisiais šaltiniais, gyventojų informavimu susiję konkretūs tikslai ir nekontroliuojamosios apšvitos neįtraukimas). Taikymo sritis išplečiama siekiant įtraukti kosminio erdvėlaivio įgulos apšvitą kosmine spinduliuote, patalpų ore esančių radono dujų sukeltą buitinę apšvitą, statybinių medžiagų gama spinduliuotės sukeliamą išorinę apšvitą ir aplinkos apsaugą nuo apšvitos patekimo į aplinką trasų, dėl kurių sukuriama žmonių apšvita

3.2. II skyrius. Sąvokų apibrėžtys

Šiame skyriuje pateikiamos visos ankstesnėse direktyvose naudotos sąvokų apibrėžtys; jos iš dalies keistos siekiant pašalinti nesuderintus dalykus ir prisitaikyti prie TRSK leidinyje Nr. 103 bei Tarptautiniuose pagrindiniuose saugos standartuose taikomos naujos terminijos.

3.3. III skyrius. Radiacinės saugos sistema

Šioje antraštinėje dalyje išdėstyti bendrieji radiacinės saugos principai: pagrįstumas, optimizavimas ir dozės ribojimas. Joje apibūdinama apribotųjų dozių ir atskaitos lygių kur kas didesnė svarba optimizavimo procesui, o I priede išdėstyti TRSK pasiūlyti esamosioms ir avarinėms apšvitos situacijoms taikomi atskaitos lygių intervalai. Dozės ribos nėra modifikuojamos, išskyrus metinę profesinę dozę (5 metų vidurkis netaikomas) ir akies lęšiukui TRSK rekomenduotą žemutinę organo dozės ribą. Į naują direktyvą nebeįtraukti apibrėžiant efektinę dozę atliktini techniniai matavimai ir kiti vertinant dozes naudotini veiksniai bei šiuo tikslu remiamasi TRSK leidiniu Nr. 103. Be to, į direktyvą neįtraukti su radionuklidais susijusių dozių koeficientų (dėl praryto ar įkvėpto vieneto patiriamos dozės) ilgi sąrašai, tačiau remiamasi būsimu konsoliduotu TRSK leidiniu, kurį galima atsisiųsti nemokamai.

3.4. IV skyrius. Radiacinės saugos švietimo, mokymo ir informavimo reikalavimai

Šiame skyriuje išdėstomi įvairūs skirtingose direktyvose nustatyti švietimo ir mokymo reikalavimai ir pateikiamos „Radiacinės saugos specialisto“ bei „Medicinos fizikos specialisto“ pripažinimo nuostatos.

3.5. V skyrius. Veiklos pagrindimas ir teisės aktais nustatytos kontrolės taikymas šiai veiklai

Pagrįstumo principo taikymas lieka priskirtas nacionalinei kompetencijai. Specialus dėmesys teikiamas pagrindžiant tų rūšių veiklą, kuri susijusi su numatytąja žmonių apšvita, kai ji naudojama ne medicininiam vizualizavimui (pvz., atliekant tikrinimą oro uostuose).

Teisės aktais nustatytos kontrolės tvarka dabar sudaryta iš trijų etapų (pranešimas, registravimas, licencijų išdavimas) ir pastaroji pakeičia ankstesniąją sistemą, sudarytą iš pranešimų teikimo ir „išankstinio leidimo“ etapų. Pateikiamas išsamesni veiksmų, kuriems taikomas registravimas arba licencijavimas, tipų sąrašas. Tam tikrų veiklos rūšių atžvilgiu nacionaliniu lygiu numatoma leisti taikyti specialią išimtį (išimtis dėl pranešimo ir leidimo) ir ši nuostata yra teisės aktais numatytai kontrolei taikomo „proporcingo požiūrio“ koncepcijos dalis. Numatytosios vertės, į kurias atsižvelgiama suteikiant išimtį remiantis savituoju aktyvumu, dabar imamos iš TATENOS Saugos vadovo RS–G–1.7. Tos pačios numatytosios vertės galioja suteikiant išimtį netaikyti teisės aktais numatytos kontrolės (nekontroliuojami aktyvumo lygiai), tačiau leidžia taikyti specialias vertes Europos gairėse. Galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose valstybėms narėms leidžiama išlaikyti numatytuosius nekontroliuojamus aktyvumo lygius ir nedidelių medžiagos kiekių atžvilgiu leisti taikyti galiojančius nereguliuojamosios veiklos lygius. Nereguliavimo kriterijų, nereguliuojamosios veiklos lygių ir nebekontroliuojamo aktyvumo lygių išsami informacija pateikta VI priede.

Šiame skyriuje taip pat išdėstyti tikslesni su licencijos paraiška pateiktinos informacijos reikalavimai (leidimų išmesti radioaktyviąsias ore sklindančias išlakas arba radioaktyviąsias nuotekas išdavimas aptartas VIII skyriuje).

3.6. VI skyrius. Darbuotojų, praktikantų ir studentų sauga

Šioje antraštinėje dalyje išdėstytos tik iš dalies pakeistos Direktyvoje 96/29/Euratomas nustatytos profesinės apšvitos nuostatos. Į ją taip pat įtraukti specialūs Komandiruotų darbuotojų direktyvos reikalavimai ir aiškiai apibrėžiamas atsakomybės paskirstymas tarp darbdavio ir įmonės, kurioje atliekama praktika. Atsižvelgiant į EKRSIVO rekomendacijas atnaujinta apšvitos veikiamų darbuotojų individualiosios dozimetrinės kontrolės duomenų sistema ir apie komandiruotus darbuotojus praneštinų būtiniausių duomenų rinkinys.

GKRM sektoriuose patiriamos profesinės apšvitos valdymas nėra kaip nors skiriamas nuo vykdant kitų rūšių veiklą patiriamos apšvitos valdymo, tačiau atsižvelgiant į vyraujančias apšvitas ir jų galimybes ilgainiui didėti pastarojo atžvilgiu būtų taikomas proporcingas reguliavimo metodas.

Šiame skyriuje dabar aptariama profesinė apšvita visose apšvitos situacijose, siekiant užtikrinti geresnę ekstremaliąsias situacijas likviduojančių darbuotojų ir darbo vietos patalpose esančio radono sukeltus aukštus apšvitos lygius patiriančių visų darbuotojų apsaugą.

3.7. VII skyrius. Pacientų ir kitų medicininę apšvitą patiriančių asmenų sauga

Į šį skyrių įtraukti atitinkami Medicinos direktyvos reikalavimai, tik jie sugriežtinami, visų pirma šiais atžvilgiais:

– pagrįstumo principo taikymas;

– informacija pacientams apie kylančią riziką sveikatai ir naudą jai;

– informacija apie dozes;

– diagnostiniai atskaitos lygiai;

– medicinos fizikos specialisto dalyvavimas;

– avarinės ir nenumatytos medicininės apšvitos prevencija.

3.8. VIII skyrius. Gyventojų sauga

Į šį skyrių įtraukti Direktyvoje 96/29/Euratomas nustatyti gyventojų apšvitos reikalavimai, tačiau kartu aiškiau išnagrinėjamas leidimų išmesti radionuklidus į aplinką išdavimas (taip pat remiamasi Komisijos rekomendacija 2004/2/Euratomas).

Į avarinės apšvitos situacijų skirsnį įtraukti Visuomenės informavimo direktyvos reikalavimai.

Esamųjų apšvitos situacijų skirsnyje aptariama gyventojų apsauga pastatuose nuo radono sukeltos apšvitos ir jame naudojamas šiek tiek žemesnis aukščiausias atskaitos lygis esamų namų atžvilgiu nei kad Komisijos rekomendacijoje 90/143/Euratomas (atsižvelgiama į TRSK ir PSO rekomendacijas). Į jį taip pat įtraukti statybinių medžiagų klasifikavimo reikalavimai remiantis radioaktyvumo rodikliu ir metinės dozės, kuri patiriama gyvenant iš šių medžiagų pastatytuose namuose, vienodas atskaitos lygis.

3.9. IX skyrius. Aplinkos apsauga

Šiame skyriuje, atitinkančiame platesnę direktyvos taikymo sritį nei Tarptautinių pagrindinių saugos standartų, siekiama pateikti atitikties aplinkos kriterijams įrodymo priemones. TRSK yra paskelbusi faunos ir floros rūšių patiriamos dozės vertinimo metodiką, tačiau kol kas laukiama kriterijų taikymo paskelbimo. Laukiant šių kitų gairių nacionalinės institucijos įvertina reprezentacinių gyvūnų ir augalų patiriamas dozes siekiant užtikrinti ekologinės sistemos apsaugą.

Be to, privaloma imtis būtinų techninių priemonių siekiant išvengti atsitiktinio išmetimo poveikio aplinkai ir stebėti aplinkoje esančius radioaktyvumo lygius ir taip užtikrinti aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą.

3.10. X skyrius. Teisės aktais numatytos kontrolės reikalavimai

Šiame skyriuje aprašytos reguliavimo institucijų visos pareigos susiklosčius bet kuriai apšvitos situacijai. Aiški struktūra išdėstyta naudojant šiuos skirsnius:

– Institucijų infrastruktūra;

– Uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių kontrolė (su skirtingus Didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių direktyvos aspektus apimančiais II, XII, XIII, XIV, XV priedais);

– Paliktieji šaltiniai (metalų taršai nustatyti nauji reikalavimai);

– Avarinės apšvitos situacijos (avarinės valdymo sistemos sukūrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas, o darbuotojų ir gyventojų saugos reikalavimai susiklosčius avarinei apšvitos situacijai aptarti atitinkamai V ir VIII skyriuose);

– Esamosios apšvitos situacijos (užterštų teritorijų valdymo bendrosios nuostatos, su radonu susijęs veiksmų planas);

– Vykdymo užtikrinimo sistema (kontrolės programa ir pažeidimų šalinimas).

Pirmame „institucijų infrastruktūros“ skirsnyje pabrėžiama būtinybė aiškiai nusakyti skirtingų institucijų pareigas. Komisija turi reguliariai gauti atnaujintą informaciją ir skelbti ją Oficialiajame leidinyje. Šiame skirsnyje taip pat apibrėžiamos „Radiacinės saugos specialisto“, „Už radiacinę saugą atsakingo asmens“ (dabartiniuose PSS šios koncepcijos sujungtos su „Kvalifikuoto specialisto“ sąvoka) ir „Medicinos fizikos specialisto“ pareigos.

3.11. XI skyrius. Baigiamosios nuostatos

Naują direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę netektų imtis išsamių teisėkūros veiksmų, todėl galutinis 2 metų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas atrodo esąs pakankamas. Konkrečias nuostatas, pvz., susijusias su aplinkos apsauga, į nacionalinę teisę galima perkelti vėliau.

Pagal Euratomo Sutartį pagrindiniai standartai valstybėse narėse turi būti taikomi vienodai, nors nepažeidžiant tų reikalavimų, kurių lankstumas yra akivaizdus atsižvelgiant į teksto redakciją. Tačiau dozės ribos, numatytieji nereguliuojamosios veiklos lygiai, statybinėms medžiagoms taikomas atskaitos lygis ir t. t. į nacionalinę teisę perkeliami ir taikomi vienodai.

4. Poveikis biudžetui

Poveikio ES biudžetui nėra.

2011/0254 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 ir 32 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, parengtą gavus asmenų grupės, kuriuos paskyrė Mokslo ir technikos komitetas iš valstybių narių mokslinių ekspertų, nuomonę ir pasitarusi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1) Sutarties 2 straipsnio b dalyje numatyta parengti vienodus darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos standartus, o Sutarties 30 straipsnyje apibrėžti darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų pagrindiniai standartai;

(2) siekdama atlikti šią užduotį, Bendrija pagrindinius standartus pirmą kartą parengė 1959 m. pagal Sutarties 218 straipsnį 1959 m. vasario 2 d. priimdama direktyvą, nustatančią darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų pagrindinius standartus[9]. Direktyvos keletą kartų persvarstytos, paskutinį kartą 1996 m. priėmus 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvą 96/29/Euratomas, nustatančią pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus[10], kuria panaikintos ankstesnės direktyvos;

(3) Direktyvoje 96/29/Euratomas nustatyti pagrindiniai saugos standartai. Ši direktyva taikoma įprastoms ir ekstremaliosioms situacijoms; ją papildo kiti konkretūs teisės aktai;

(4) 1997 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 97/43/Euratomas dėl sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus, susijusio su asmenų medicinine apšvita, ir panaikinanti Direktyvą 84/466/Euratomas[11], 1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 89/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju[12], 1990 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva 90/641/Euratomas dėl komandiruotų darbuotojų, dirbančių kontroliuojamose zonose, kuriose jie gali būti veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos, apsaugos darbo metu[13] ir 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės[14] aprėpia skirtingus konkrečius Direktyvą 96/29/Euratomas papildančius aspektus;

(5) ilgainiui šiuose teisės aktuose naudotos sąvokų apibrėžtys buvo plėtojamos ir pritaikytos konkrečiai taikymo sričiai; nors daugelis juose nustatytų reikalavimų atitiko pirminį kontekstą priimant šiuos teisės aktus, jų negalima pritaikyti Direktyvoje 96/29/Euratomas;

(6) Mokslo ir technikos komiteto paskirta ekspertų grupė rekomendavo taikant pagal Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsnius parengtus pagrindinius saugos standartus atsižvelgti į Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (TRSK) naujas rekomendacijas, visų pirma pateiktąsias Leidinyje Nr. 103 (2007 m.)[15], ir juos persvarstant atsižvelgti į naujus mokslinius įrodymus ir veiklos patirtį;

(7) šioje direktyvoje turėtų būti vadovaujamasi TRSK Leidinyje Nr. 103 nustatytu situacija grindžiamu metodu ir turėtų būti skiriamos esamosios, planuojamos ir ekstremaliosios apšvitos situacijos. Atsižvelgiant į šią naują sistemą direktyva turėtų aprėpti visas apšvitos situacijas ir visas apšvitos kategorijas, t. y. profesinę, gyventojų ir medicininę apšvitą;

(8) šioje direktyvoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į naują TRSK nustatytą dozės apskaičiavimo metodiką remiantis naujausiomis žiniomis apie apšvitos pavojų;

(9) profesinės ir gyventojų apšvitos dabartinės metinės dozės ribos paliekamos tokios, kokios yra. Tačiau neturėtų atsirasti tolesnio poreikio nustatyti penkerių metų vidurkį, išskyrus nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžtas konkrečias aplinkybes;

(10) atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją apie poveikį audiniams, organo dozėms, jeigu reikia, tenka taikyti optimizavimo principą siekiant, kad dozės būtų kiek praktiškai įmanoma mažesnės. Direktyvoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į naują TRSK rekomendaciją dėl profesinės apšvitos veikiamam akies lęšiukui taikomos organo dozės ribos;

(11) gamtinės kilmės iš žemės gelmių iškasamas radioaktyviąsias medžiagas perdirbančių sektorių sukuriama apšvita jonizuojančiąja spinduliuote veikia darbuotojus ir, jeigu medžiagos išleidžiamos į aplinką, gyventojus;

(12) apsauga nuo gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinių neturėtų būti atskirai aptariama konkrečioje antraštinėje dalyje, nes ji veikiau turėtų būti visiškai įtraukta į bendruosius reikalavimus. Visų pirma medžiagas su gamtinės kilmės radionuklidais perdirbantiems sektoriams turėtų būti taikoma ta pati teisinio reguliavimo sistema, kuri galioja kitoms veiklos rūšims;

(13) nauji reikalavimai dėl radioaktyvumo statybinėse medžiagose neturėtų trukdyti laisvos statybinių medžiagų apyvartos;

(14) pastaruoju metu atliktų gyvenamųjų namų tyrimų epidemiologiniais duomenimis įrodyta plaučių vėžio rizika, kurią sukelia maždaug 100 Bq m-3 apšvitą sukuriantis patalpose esantis radonas. Remiantis nauja apšvitos situacijų koncepcija Komisijos rekomendacijos 90/143/Euratomas dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos patalpose[16] nuostatas galima įtraukti į privalomus pagrindinių saugos standartų reikalavimus, tačiau kartu paliekant pakankamai lankstumo dėl įgyvendinimo;

(15) orlaivių įgulų narių apšvita kosmine spinduliuote turėtų būti nagrinėjama kaip numatytoji apšvitos situacija. Eksploatuojant erdvėlaivius turėtų būti taikomos šios direktyvos nuostatos ir toks eksploatavimas turėtų būti valdomas kaip specialiu leidimu leista apšvita;

(16) visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimais nedraudžiamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje. Be tiesioginių apšvitos patekimo į aplinką trasų, turėtų būti apskritai nagrinėjama aplinkos kaip visumos apsauga, įskaitant floros ir faunos rūšių apšvitą ir atsižvelgiant į išsamią ir nuoseklią bendrąją sistemą. Kadangi žmonės yra aplinkos dalis, ši politika prisideda užtikrinant ilgalaikę sveikatos apsaugą;

(17) svarbios technologinės ir mokslinės permainos medicinos srityje lėmė gerokai padidėjusią pacientų apšvitą. Šiuo atžvilgiu direktyvoje turėtų būti pabrėžiama būtinybė pagrįsti medicininę apšvitą, įskaitant besimptomių asmenų apšvitą, ir joje turėtų būti sugriežtinti pacientams pateiktinos informacijos reikalavimai, sugriežtinamas atliekant medicinos procedūras patiriamų dozių registravimas ir pranešimas apie jas, diagnostikos atskaitos lygių naudojimas ir reikalavimas turėti dozės registravimo įtaisus;

(18) nuolatinį rūpestį kelia avarinė ir nenumatyta medicininė apšvita. Nustačius avarinę ir nenumatytą medicininę apšvitą jų atžvilgiu turi būti imamasi prevenciją užtikrinančių ir tolesnių veiksmų. Siekiant išvengti minėtų incidentų šiuo atžvilgiu turėtų būti pabrėžiama kokybės laidavimo programų naudojimo svarba, įskaitant su spinduline terapija susijusios rizikos vertinimą, ir šiais atvejais gali tekti atlikti registravimą, analizę, teikti ataskaitas ir imtis taisomųjų priemonių;

(19) Direktyvoje 97/43/Euratomas nustatytos vadinamosios „medicininės teisinės“ procedūros dabar, be jokios abejonės, laikomos ne medicinos tikslams skirta asmenų apšvita arba „apšvitos naudojimu ne medicininiam vizualizavimui“. Šių rūšių veiklai turi būti taikoma atitinkama teisės aktais nustatyta kontrolė, ir ji turėtų būti pagrindžiama taip pat, kaip medicininė apšvita. Tačiau vienokia strategija taikytina medicinos darbuotojų atliekamų procedūrų naudojant medicinos įrangą atžvilgiu, o kitoks – ne medicinos darbuotojų atliekamų procedūrų naudojant ne medicinos įrangą atžvilgiu. Apskritai turėtų būti taikomos gyventojų apšvitos metinės dozės ribos ir atitinkamos apribotosios dozės;

(20) valstybės narės turėtų būti prašomos į teisės aktais nustatytą kontrolės sistemą įtraukti tam tikras jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų keliančias veiklos rūšis ar uždrausti tam tikrų rūšių veiklą. Valstybėms narėms turėtų būti naudingas proporcingo požiūrio taikymas teisės aktais nustatytos kontrolės atžvilgiu, turinčios atitikti vykdant veiklą sukeliamos apšvitos dydį ir jos tikimybę bei atitikti poveikį, kurį teisės aktais nustatyta kontrolė gali daryti mažinant šią apšvitą ar gerinant įrenginių saugą;

(21) tikslinga tokias pačias savitojo aktyvumo vertes vykdomai veiklai taikyti suteikiant išimtį nereguliavimui nuo teisės aktais nustatytos kontrolės ir medžiagų susidarančių reguliuojamosios veiklos metu nebekontroliavimui. Atlikus išsamų tyrimą TATENOS dokumente RS–G–1.7[17] rekomenduojamas vertes nuspręsta taikyti toliau kaip nustatytuosius nereguliuojamosios veiklos lygius, pakeičiančius Direktyvos 96/29/Euratomas I priede nustatytas savitojo aktyvumo vertes, ir kaip bendruosius nebekontroliuojamus aktyvumo lygius, pakeičiančius Komisijos Radiacinės saugos leidinyje Nr. 122[18] rekomenduotas vertes;

(22) valstybės narės konkrečiu atveju gali suteikti išimtį, pagal kurią leidžiama neturint leidimo vykdyti tam tikrų rūšių veiklą, apimančią veiklą, kurią vykdant viršijami nereguliuojamosios veiklos lygiai;

(23) numatytuosius nereguliuojamosios ir nebekontroliuojamosios veiklos lygius viršijantys konkretūs nebekontroliuojamojo aktyvumo lygiai bei Komisijos atitinkamos gairės[19] toliau lieka svarbiomis priemonėmis tvarkant didelius medžiagų kiekius, susidarančius išmontuojant licencijuotus objektus;

(24) valstybės narės turėtų užtikrinti tokią pačią komandiruotų darbuotojų saugą kaip apšvitos veikiamų darbuotojų, kuriuos įdarbina visų rūšių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdančios įmonės. Direktyvoje 90/641/Euratomas nustatytas konkrečias komandiruotiems darbuotojams taikomas priemones reikia praplėsti, kad jas taip pat būtų galima taikyti kontroliuojamose zonose atliekamiems darbams;

(25) avarinės apšvitos situacijų valdymo srityje dabartinis intervencijos lygiais pagrįstas požiūris keistinas išsamesne sistema, aprėpiančia grėsmių analizę, bendrąją ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, su nustatytomis grėsmėmis susijusių ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planus ir iš anksto numatytas kiekvieno tikėtinojo įvykio valdymo planus;

(26) avarinėse ir esamose apšvitos situacijose taikant atskaitos lygius galima apsaugoti asmenis bei į kitus visuomeninius kriterijus atsižvelgti taip pat, kaip į dozės ribas ir apribotąsias dozes, taikomas planuojamose apšvitos situacijose;

(27) siekiant veiksmingai valdyti tarpvalstybinius padarinius sukeliančią branduolinę avariją, privaloma gerinti valstybių narių bendradarbiavimą rengiant pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms planus ir atsakomąsias priemones;

(28) atsižvelgdama į naują TRSK Leidinį Nr. 103 Tarptautinė atominės energijos agentūra kartu su Pasaulio sveikatos organizacija, Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarptautine darbo organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Branduolinės energijos agentūra bei Amerikos sveikatos organizacija persvarsto Tarptautinius bendruosius saugos standartus;

(29) turi būti aiškiai apibrėžtos nacionalinių tarnybų ir specialistų, dalyvaujančių užtikrinant radiacinės saugos techninių ir praktinių aspektų tvarkymą laikantis aukštų kompetencijos reikalavimų, vaidmuo ir pareigos;

(30) turėtų būti nustatyti tikslesni radionuklidų išmetimo į aplinką leidimų išdavimo ir išmetamų medžiagų stebėsenos reikalavimai. 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacijoje 2004/2/Euratomas dėl standartinės informacijos apie iš įprastu režimu veikiančių branduolinių energetinių reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklų į aplinką išleidžiamų radioaktyviųjų oru sklindančių ir skystų medžiagų[20] buvo nustatyta standartinė informacija, kurią reikia nurodyti teikiant duomenis apie iš atominių elektrinių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklų išleidžiamas medžiagas;

(31) paskutinės Direktyvos 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės nėra jokio reikalo iš esmės keisti, išskyrus būtinybę išplėsti tam tikrų reikalavimų taikymo sritį siekiant įtraukti visus uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius. Tačiau kol kas nėra išspręstas paliktųjų šaltinių klausimas ir yra pasitaikęs ne vienas pavojingas atvejis, kai iš trečiųjų šalių būdavo importuojami užteršti metalai. Atitinkamai turėtų būti nustatytas pranešimo apie incidentus, susijusius su paliktaisiais šaltiniais, arba užterštą metalą reikalavimas. Siekiant užtikrinti tarptautinį saugumą taip pat svarbu suderinti lygius, kuriuos viršijus šaltinis, palyginti su nustatytaisiais TATENOS, laikomas didelio aktyvumo uždaruoju radioaktyviuoju šaltiniu;

(32) pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(33) todėl direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas turėtų būti panaikintos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šioje direktyvoje nustatyti darbuotojų, gyventojų, pacientų ir kitų asmenų, patiriančių medicininę apšvitą, sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų bendrieji saugos standartai, siekiant juos vienodai įgyvendinti valstybėse narėse.

2. Ši direktyva taikoma aplinkos, per kurią apšvitą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patiria žmonės, apsaugai, kuri prireikus papildoma konkrečiomis floros ir faunos rūšių apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės nuostatomis.

3. Šioje direktyvoje nustatoma jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugos ir saugumo kontrolės reikalavimai bei tinkamo informavimo esant avarinei apšvitos situacijai nuostatos.

4. Šioje direktyvoje nustatomi darbuotojų ir gyventojų saugos nuo apšvitos, kurią sukelia paliktųjų šaltinių ir netinkamai kontroliuojamų didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiama jonizuojančioji spinduliuotė, reikalavimai ir valstybėse narėse taikomų kontrolės priemonių suderinimo reikalavimai šiuo tikslu apibrėžiant konkrečius reikalavimus, kuriais užtikrinama kiekvieno tokio šaltinio kontrolė.

5. Šioje direktyvoje Bendrijos lygmeniu nustatomi su visuomenės informavimo priemonėmis ir procedūromis susiję bendri tikslai siekiant pagerinti neatidėliotinas sveikatos apsaugos priemones, taikomas įvykus ekstremaliai situacijai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma bet kuriai planuojamai, esamajai ar avarinei apšvitos situacijai, keliančiai apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote riziką, kurios radiacinės saugos atžvilgiu negalima nepaisyti siekiant užtikrinti darbuotojų, gyventojų ar pacientų ir kitų asmenų, patiriančių medicininę apšvitą, sveikatos apsaugą arba aplinkos apsaugą.

2. Ši direktyva taikoma visoms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rūšims, t. y.:

(a) radioaktyviųjų medžiagų gamybai, perdirbimui, tvarkymui, naudojimui, saugojimui, laikymui, transportavimui, siuntimui, importui į Bendriją ir eksportui iš Bendrijos bei šalinimui;

(b) jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančios elektros įrangos naudojimui ir bet kurios elektros įrangos, jeigu jos potencialų skirtumo vertė viršija 5 kV, naudojimui;

(c) veiklai, kurią vykdant gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ypač padidina darbuotojų ar gyventojų apšvitą, visų pirma:

i)       orlaivių ir erdvėlaivių eksploatavimui;

ii)       radono sukeltai apšvitai darbo vietose;

iii)      sektorių, kuriuose perdirbamos medžiagos, turinčios gamtinės kilmės radionuklidų, veiklai ar su tokiu perdirbimu susijusiai veiklai.

(d) bet kokiai kitai valstybės narės nurodytai veiklai.

3. Ši direktyva taikoma valdant esamąsias apšvitos situacijas, visų pirma patalpose esančio radono sukeltą gyventojų apšvitą, išorinę statybinių medžiagų sukeltą apšvitą ir ilgalaikę apšvitą, kurią sukelia ekstremalios situacijos ar buvusios veiklos padariniai.

4. Ši direktyva avarinėms apšvitos situacijoms valdyti taikoma tiek, kiek jos laikomos situacijomis, į kurias atsižvelgiant turi būti imamasi apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti gyventojų ar darbuotojų sveikatą ar aplinką; galimoji apšvita ir avarinė parengtis bei planavimas yra planuojamų apšvitos situacijų dalis.

3 straipsnis

Taikymo srities išimtis

Ši direktyva netaikoma gamtinės kilmės radionuklidams, esantiems žmogaus kūne, kosminei spinduliuotei žemės paviršiuje ir apšvitai žemės paviršiuje dėl radionuklidų, esančių nepažeistoje žemės plutoje.

II SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

4 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) Medicininė apšvita – apšvita, kurią patiria pacientai ar asmenys, neturintys ligos simptomų, jiems atliekant medicinines ar odontologines procedūras arba gydymo metu, kai siekiama pagerinti jų sveikatą ar savijautą, taip pat slaugytojai ir globėjai bei savanoriai biologinių medicininių tyrimų metu;

(2) Jonizuojančioji spinduliuotė – galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai sukurti jonus energijos sklidimas dalelėmis arba ne ilgesnėmis kaip 100 nanometrų (ne mažesnio kaip 3x1015 Herco dažnio) elektromagnetinėmis bangomis;

(3) Ekstremalioji situacija – neįprasta situacija ar įvykis, dėl kurio tenka imtis skubių veiksmų, visų pirma siekiant sumažinti pavojų ar nepataisomus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai. Šiuo atveju omenyje turimos branduolinės ir radiologinės ekstremaliosios situacijos;

(4) Avarinė apšvitos situacija – bet kurio netikėto įvykio sukurta apšvitos situacija, dėl kurios reikia skubių sprendimų, kad ją galima būtų kontroliuoti; įvykį gali sukelti avarija (numatyta ar nenumatyta kaip galimoji apšvita) ar piktavališkas veiksmas;

(5) Apšvita – procesas, kurio metu apšvitinama jonizuojančiąja spinduliuote arba kurio metu jonizuojančioji spinduliuotė apšvitina kūną iš išorės (išorinė apšvita) arba iš vidaus (vidinė apšvita);

(6) Apšvitos situacija – situacija, dėl kurios atsiranda apšvita, įskaitant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir veiklą ar veiksmus, kuriais gali būti daromas poveikis šių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukuriamai apšvitai;

(7) Gyventojai – gyventojų apšvitą patiriantys asmenys;

(8) Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – radioaktyviąją apšvitą galintis sukelti objektas (spinduliuojantis jonizuojančiąją spinduliuotę ar išmetantis radioaktyviąsias medžiagas), kurį apsaugos ir saugos tikslais galima laikyti vienu objektu;

(9) Radioaktyvusis šaltinis – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, savo sudėtyje turintis radioaktyviųjų medžiagų, kurių radioaktyvumas yra panaudojamas;

(10) Radioaktyvioji medžiaga – medžiaga, kurie yra radioaktyviųjų dalelių;

(11) Paliktasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuriam netaikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai ir kuris nėra teisės aktais nustatytos kontrolės objektas, pvz., todėl, kad jam niekada netaikyta kontrolė, arba todėl, kad jis buvo paliktas, pamestas, netinkamai padėtas, pavogtas ar kitaip perduotas negavus tinkamo leidimo;

(12) Statybinė medžiaga – pastate nuolatinai sumontuoti skirtas statybos produktas;

(13) Dėjimas į atliekyną – radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro dėjimas į licencijuotą įrenginį, neketinant jų iš ten išimti;

(14) Esamoji apšvitos situacija – apšvitos situacija, kuri jau yra, kai priimamas sprendimas ją kontroliuoti, ir dėl kurios nebūtina ar jau nebūtina imtis skubių priemonių;

(15) Gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – bet kokie natūralūs gamtinės arba kosminės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai;

(16) Planuojamoji apšvitos situacija – apšvitos situacija, kylanti dėl vykdomos suplanuotos veiklos, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio diegimo arba vykdomos veiklos, kuria keičiamos apšvitos trasos, ir lemianti arba galinti lemti žmonių ar aplinkos apšvitą. Planuojamoji apšvitos situacija gali apimti normaliąją apšvitą ir galimąją apšvitą;

(17) Galimoji apšvita – apšvita, kurios nesitikima ir kurią gali sukelti tikimybinio pobūdžio įvykis ar jų seka, įskaitant įrangos triktis ir naudojimo klaidas;

(18) Radiacinė sauga – žmonių apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingos apšvitos ir šios apsaugos užtikrinimo priemonės;

(19) Veikla – bet kokia veikla naudojant ar taikant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius arba kuria keičiamos apšvitos trasos ir kuri valdoma kaip planuojamoji apšvitos situacija;

(20) Radonas – izotopas Rn-222 ir jo skilimo produktai, atitinkamai (radono sukelta apšvita reiškia radono skilimo produktų sukeltą apšvitą);

(21) Saugojimas – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ar radioaktyviųjų atliekų laikymas įrenginyje iš kurio spinduliuotė negali pasklisti, numatant ateityje juos išimti;

(22) Optimizavimas – progresinis kartotinis tinkamų apsaugos priemonių nustatymo atsižvelgiant į pagrindines aplinkybes, prieinamas pasirinktis ir apšvitos situacijos pobūdį procesas, kuriuo siekiama užtikrinti kuo mažesnį praktiškai įmanomą galimą apšvitos mastą bei tikimybę ir kuo mažesnį apšvitintų žmonių skaičių;

(23) Gyventojų apšvita – asmenų apšvita, išskyrus profesinę ar medicininę apšvitą;

(24) Profesinė apšvita – savo darbą dirbančių darbuotojų patirta apšvita;

(25) Žala sveikatai – apšvitos paveiktų gyventojų gyvenimo trukmės trumpėjimo ir jo kokybės blogėjimo rizikos įvertinimas. Rizikos įvertinimas aprėpia poveikio audiniams reiškinius, onkologines ligas ir sunkius genetinius sutrikimus;

(26) Efektinė dozė (E) – visų audinių ir organų išorinės bei vidinės apšvitos nulemtų svertinių lygiaverčių dozių suma. Ji apibrėžiama šia formule:

kur:

DT,R – audinio arba organo T dėl jonizuojančiosios spinduliuotės R vidutinė sugertoji dozė,

wR – svertinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis ir

wT – svertinis T audinio arba organo daugiklis.

Atitinkamos wT ir wR vertės nurodytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103. Efektinės dozės vienetas yra sivertas.

(27) Ribinė dozė – asmens efektinės dozės ar lygiavertės dozės vertė, kurios nustatytu laikotarpiu neleidžiama viršyti. Ribinė dozė taikoma suminei apšvitai, patiriamai vykdant bet kokią leidžiamą veiklą;

(28) Apribotoji dozė – apribojimas, nustatytas kaip numatoma viršutinė individualiosios dozės riba, naudojamas apibrėžti pasirinkčių sritį optimizavimo procese, naudojant tam tikrą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį planuojamoje apšvitos situacijoje;

(29) Lygiavertė dozė (HT) – audinio ar organo T sugertoji dozė, padauginta iš svertinio daugiklio priklausančio nuo jonizuojančiosios spinduliuotės R tipo ir kokybės; ji nustatoma pagal šią formulę:

kur:

– DT,R – audinio arba organo T dėl jonizuojančiosios spinduliuotės R vidutinė sugertoji dozė,

– wR – svertinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis.

Jeigu spinduliuotės lauką sudaro tipai ir energijos, kurių yra skirtingos wR vertės, tada bendra lygiavertė dozė HT nustatoma pagal šia formulę:

Atitinkamos wR vertės nurodytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103. Efektinės dozės vienetas yra sivertas.

(30) Komandiruotasis darbuotojas – bet kuris apšvitos veikiamas A kategorijos darbuotojas, kurio nėra pasamdžiusi už stebimąsias ar kontroliuojamąsias zonas atsakinga įmonė, tačiau kuris dirba šiose zonose, įskaitant stažuotojus, praktikantus ir studentus;

(31) Įmonė – už veiklos vykdymą ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį (įskaitant atvejus, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio savininkas ar turėtojas nevykdo susijusios veiklos) teisiškai atsakingas juridinis ar fizinis asmuo;

(32) Rizikos ribojimas – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio keliamos pavienės rizikos ribų nustatymas (rizika – galimosios apšvitos tikėtina žala sveikatai, kuri yra dėl nenumatyto atvejo gautos apšvitos dozės ir su šia doze siejamos sveikatai padarytos žalos tikėtinumo funkcija);

(33) Slaugytojai ir globėjai – sąmoningai bei savanoriškai jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą patiriantys asmenys, padedantys medicininę apšvitą patiriantiems ar ją patyrusiems asmenims ir juos slaugantys, kai ši veikla nėra slaugytojų ir globėjų darbo dalis;

(34) Atskaitos lygis – dozės lygis ar rizika, kurią viršijus ekstremaliojoje apšvitos situacijoje ar esamojoje apšvitos situacijoje nusprendžiama, kad neleistina toliau tęsti apšvitą ir žemiau kurio turi būti toliau įgyvendinama optimizuota apsauga;

(35) Apšvitos veikiamas darbuotojas – savarankiškai dirbantis ar darbdavio pasamdytas asmuo, kuris dirbdamas vykdo šios direktyvos nuostatomis reguliuojamą veiklą ir kuris taip dirbdamas gali gauti vieną ar kitą dozę viršijančias ribines dozes, nustatytas gyventojams ;

(36) Sivertas (Sv) – specialus lygiavertės ar efektinės dozės matavimo vieneto pavadinimas. Vienas sivertas atitinka vieną džaulį kilogramui: 1 Sv = 1 J kg-1;

(37) Radionuklidų patekimas – radionuklidų patekimas iš aplinkos į žmogaus kūną;

(38) Praktikantas – įmonėje mokomas ir lavinamas asmuo, siekiant jam suteikti konkrečią kvalifikaciją;

(39) Kaupiamoji efektinė dozė (E(t)) – organo arba audinio sukauptų į žmogaus kūną patenkančių radionuklidų lygiaverčių dozių HT(t) suma; kiekviena suma dauginama iš audinio atitinkamo svertinio daugiklio wT. Ji nustatoma pagal šią formulę:

Pateikiant E(t),t vertė reiškia metų skaičių, per kurį atliekamas integravimas. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nurodytų ribinių dozių, t yra 50 metų pastovaus patekimo trukmės laikotarpis suaugusiems ir iki 70 metų amžiaus vaikams. Kaupiamosios efektinė dozės matavimo vienetas yra sivertas;

(40) Medicinos fizikas – asmuo, kuris turi reikiamų žinių, išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų imtis veiksmų ar teikti rekomendacijas srityse, susijusiuose su radiacine fizika ir medicininės apšvitos taikymu, ir kurio kompetenciją yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

(41) Darbuotojų sveikatos tarnyba – sveikatos priežiūros specialistas ar institucija, kurie turi gebėjimų atlikti apšvitos veikiamų darbuotojų medicininę priežiūrą, ir kurių kompetenciją veikti šioje srityje yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

(42) Radiacinės saugos specialistas – asmuo, kuris turi reikiamų žinių, išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų teikti su radiacine sauga susijusias rekomendacijas, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių apsaugą, ir kurio kompetenciją yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

(43) Didelio aktyvumo uždarasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuriame esantis radioaktyviosios medžiagos kiekis viršija II priede nustatytąsias vertes;

(44) Ekstremaliosios situacijos likvidavimo planas – tinkamos atsako į avarinės apšvitos situacijas priemonės, parengtos remiantis tikėtinais įvykiais ir galimais scenarijais ir susijusios su konkrečiu įrenginiu ar veikla;

(45) Ekstremaliąją situaciją likviduojantis darbuotojas – bet kuris nustatytus veiksmus ekstremaliojoje situacijoje atliekantis asmuo, kuris ją likviduodamas gali patirti apšvitą;

(46) Dozimetrijos tarnyba – institucija ar asmuo, kurie turi gebėjimų kalibruoti individualiuosius dozimetrus, nuskaityti ir aiškinti jų duomenis, matuoti radioaktyvumą žmogaus kūne bei biologiniuose ėminiuose arba vertinti dozes, ir kurių kompetenciją šioje srityje yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

(47) Ekstremaliosios situacijos valdymo sistema – su avarine parengtimi ir ekstremaliosios situacijos likvidavimo priemonėmis bei sprendimų priėmimo avarinėje apšvitos situacijoje priemonėmis susijusias pareigas nustatanti teisinė ir administracinė sistema;

(48) Medicininė radiologija – viskas, kas susiję su spindulinės diagnostikos bei spindulinės terapijos procedūromis ir intervencine radiologija ar kita planuojamosios ir valdomosios radiologijos veikla, kuriai naudojama jonizuojančioji spinduliuotė;

(49) Praktiniai medicininės apšvitos procedūros aspektai – fizikiniai medicininės apšvitos realizavimo būdai ir visi papildomi aspektai, įskaitant medicininės radiologinės įrangos valdymą ir naudojimą, techninių ir fizikinių parametrų, įskaitant apšvitos dozes, įvertinimą, kalibravimą ir įrangos priežiūrą, radiofarmakologinių preparatų paruošimą ir skyrimą bei vaizdų gavimą, atliekami kitų specialistų, įskaitant radiotechnologus bei branduolinėje medicinoje ir spindulinėje terapijoje dirbantį techninį personalą ;

(50) Medicinos praktikas – gydytojas, odontologas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuriam pagal nacionalinius reikalavimus suteikta klinikinė atsakomybė už individualiąją medicininę apšvitą;

(51) Diagnostiniai atskaitos lygiai – medicininės spindulinės diagnostikos ar intervencinės radiologijos veikloje naudojami dozių lygiai arba, radiofarmakologinių preparatų atveju, aktyvumo lygiai, nustatyti plačiai apibrėžtiems įrenginių tipams, dažniausiai atliekamų standartine tyrimų metu standartinio svorio žmonių grupėms ar standartiniams fantomams;

(52) Aktyvinimas – stabilios būsenos nuklido pavertimo radionuklidu procesas, švitinant dalelėmis ar medžiagos, kurioje jis yra, aukštos energijos fotonais;

(53) Radioaktyvioji dalelė – medžiaga, kurios sudėtyje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių savitąjį aktyvumą privaloma atsižvelgti radiacinės saugos atžvilgiu;

(54) Nemedicininė apšvita – bet kokia žmonių apšvita, patiriama siekiant gauti informacijos kitais negu ligų diagnostikos ir (ar) gydymo bei sveikatos būklės gerinimo tikslais;

(55) Pranešimas – dokumento įteikimas kompetentingai institucijai, siekiant pranešti apie ketinimą vykdyti šios direktyvos taikymo sričiai priklausančią veiklą;

(56) Registracija – kompetentingos institucijos dokumentu ar pagal nacionalinį teisės aktą suteiktas leidimas vykdyti veiklą nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;

(57) Vartojamieji gaminiai – prietaisas ar gaminys, kuriame yra sąmoningai įdėta radionuklidų ar kuriame radionuklidai yra gaminami aktyvacijos būdu arba kuris generuoja jonizuojančiąją spinduliuotę ir kuris gali būti parduotas arba tapti prieinamu gyventojams ir po jo įsigijimo netaikoma speciali priežiūra arba teisės aktais numatyta kontrolė;

(58) Greitintuvas – aparatas ar įrenginys, taip pagreitinantis daleles, kad jų spinduliuojamos jonizuojančiosios spinduliuotės energija viršija 1 megaelektronvoltą (MeV);

(59) Panaudotas uždarasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuris jau nenaudojamas ir neketinamas naudoti veiklai, kuriai suteiktas leidimas;

(60) Patikrinimas – bet kurios kompetentingos institucijos atliekamas patikrinimas, siekiant įvertinti atitiktį nacionalinėms nuostatoms;

(61) Spinduliuotės generatorius – jonizuojančiosios spinduliuotės (rentgeno spinduliuotės, neutronų, elektronų ar kitų elektrintųjų dalelių spinduliuotės) generavimo prietaisas, kurį galima naudoti mokslo, pramonės ar medicinos tikslais;

(62) Radioaktyviosios atliekos – radioaktyviosios medžiagos, kurių daugiau neketinama naudoti jokiais kitais tikslais;

(63) Kokybės laidavimas – visi planuojami ir sistemingi veiksmai, kuriais siekiama tinkamai užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponento ar procedūros taikymo parametrai atitiktų nustatytuosius atitinkamuose standartuose. Kokybės kontrolė yra sudedamoji kokybės laidavimo dalis;

(64) Licencija – kompetentingos institucijos pagal paraišką išduota licencija vykdyti veiklą konkrečiame licencijos dokumente nustatytomis sąlygomis;

(65) Nebekontroliuojami aktyvumo lygiai – kompetentingos institucijos ar nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos savitojo aktyvumo dydžiu išreiškiamos vertės, kurias atitinkančioms ar žemesnių verčių medžiagoms, gautoms vykdant bet kokią veiklą, kuri gali būti vykdoma tik pateikus pranešimą arba įteisinus veiklą, galima netaikyti šios direktyvos reikalavimų;

(66) Stebimoji zona – zona, kuri yra stebima, siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės;

(67) Kontroliuojamoji zona – zona, kurioje taikomos specialios taisyklės, siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ar užkirsti kelią plisti radioaktyviajai taršai ir prieiga į kurią yra kontroliuojama;

(68) Atsitiktinė apšvita – asmenų, išskyrus ekstremaliąją situaciją likviduojančius darbuotojus, apšvita įvykus avarijai;

(69) Profesinė avarinė apšvita – profesinė apšvita, patirta ekstremaliosios situacijos padarinius mažinančių asmenų avarinėje apšvitos situacijoje;

(70) Atrankinis sveikatos patikrinimas – gyventojų rizikos grupių sveikatos patikrinimas medicininės paskirties radiologine įranga, siekiant iš anksto diagnozuoti susirgimus;

(71) Radono keliamo pavojaus zona – geografinė teritorija ar administracinis regionas, apibrėžtas remiantis tyrimais, kuriais įrodyta, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose manoma būsiant viršijamą nacionalinį radono savitojo aktyvumo patalpose atskaitos lygį, procentinė dalis yra gerokai aukštesnė nei kitose šalies dalyse;

(72) Medicininė radiologinė procedūra – bet kuri procedūra, susijusi su medicinine apšvita;

(73) Paskyrėjas – medicinos gydytojas, odontologas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuriam pagal nacionalinius reikalavimus suteikti įgaliojimai nukreipti asmenis pas medicinos praktiką, kad jiems būtų atliktos medicininės radiologinės procedūros;

(74) Individualioji žala – kliniškai matomi pakenkimai, pasireiškiantys asmenims arba jų palikuonims ir išryškėjantys nedelsiant arba po tam tikro laiko; pastarieji pasireikšti gali, tačiau nebūtinai pasireiškia;

(75) Intervencinė radiologija – vaizdo gavimo naudojant rentgeno spindulius metodas, be ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos ar kitų metodų, kuriems nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė, siekiant į kūną įvesti įtaisus ir juos kūne valdyti diagnostikos ar gydymo tikslais;

(76) Spindulinė diagnostika – kas susiję su in vivo diagnostine branduoline medicina, jonizuojančiąją spinduliuotę naudojančia medicinos diagnostine radiologija ir odontologine radiologija;

(77) Spindulinė terapija – kas susiję su spinduline terapija, įskaitant terapijos tikslais naudojamą branduolinę mediciną;

(78) Klinikinė atsakomybė – medicinos praktiko atsakomybė už medicininę apšvitą, t. y.: pagrįstumą; optimizavimą; klinikinį rezultatų įvertinimą; bendradarbiavimą su kitais specialistais ir darbuotojais (jei reikia) dėl praktinių medicininės apšvitos procedūros aspektų; anksčiau atliktų tyrimų informacijos gavimas; turimos medicininės radiologinės informacijos ir (arba) įrašų pateikimas prašantiems medicinos praktikams ir (arba) paskyrėjams, kaip reikalaujama; ir atitinkamai pacientų bei kitų asmenų informavimas apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką;

(79) Klinikinis auditas — sistemingas medicininių radiologinių procedūrų tikrinimas arba peržiūra, kuriais siekiama gerinti pacientų priežiūros kokybę ir rezultatus, kai medicininė radiologinė veikla, procedūros ir rezultatai lyginami su suderintais geros medicininės radiologijos procedūrų standartais, kartu veikla, jei nurodyta, modifikuojama ir, jeigu būtina, taikomi nauji standartai;

(80) Medicininis radiologinis objektas – objektas, kuriame sumontuota medicininė radiologinė įranga;

(81) Nenumatytoji apšvita – medicininė apšvita, kuri gerokai skiriasi nuo numatytam tikslui skirtos medicininės apšvitos;

(82) Reprezentatyvusis asmuo – asmuo, kurio gaunama apšvitos dozė atitinka didesnę apšvitą gaunančių gyventojų dozę;

(83) Už radiacinę saugą atsakingas asmuo – tam tikros rūšies veiklos radiacinės saugos klausimais techniškai kompetentingas asmuo, įmonės paskirtas prižiūrėti radiacinės saugos priemonių įgyvendinimą įmonėje;

(84) Taisomosios priemonės – šaltinio pašalinimas arba jo dydžio (aktyvumo arba kiekio) sumažinimas, siekiant išvengti arba sumažinti dozes, kurios antraip būtų gautos esamosios apšvitos situacijoje;

(85) Apsaugos priemonės – priemonės, kurios taikomos siekiant išvengti arba sumažinti dozes, kurios antraip galėtų būti gaunamos esant avarinei apšvitos situacijai ar esamajai apšvitos situacijai, išskyrus taisomąsias priemones;

(86) Leidimas vykdyti veiklą – įmonei kompetentingos institucijos išduotas rašytinis leidimas (registracija ar licencija) vykdyti nurodytą veiklą, kuriai taikoma teisės aktais nustatyta kontrolė;

(87) Uždarasis šaltinis – radioaktyvusis šaltinis, kuriame kietos būsenos radioaktyvioji medžiaga nuolatinai hermetizuota kapsulėje ar apvalkale;

(88) Tiekėjas – bet kuris juridinis ar fizinis asmuo uždarąjį šaltinį tiekiantis ar padedantis jį gauti

(89) Šaltinio talpykla – uždarojo šaltinio talpykla, kuri nėra sudedamoji šaltinio dalis, tačiau skirta naudojamam, gabenamam, tvarkomam ir t. t. šaltiniui ekranuoti;

(90) Toronas – izotopas Rn-220;

(91) Liekamoji dozė – dozė, kurią manoma gausiant visomis apšvitos trasomis, po to kai bus panaudotos visos apsaugos priemonės arba bus nuspręsta netaikyti jokių apsaugos priemonių;

(92) Sugertoji dozė (D) – sugertoji spinduliuotės energija masės vienetui

kur:

–  yra tūriniame elemente esančiai medžiagai jonizuojančiosios spinduliuotės perduota energija,

– dm yra šiame tūriniame elemente esančios medžiagos masė.

Šioje direktyvoje sugertoji dozė reiškia audinio ar organo gautos dozės vidurkį. Sugertosios dozės matavimo vienetas yra grėjus.

(93) Grėjus (Gy) yra sugertosios dozės matavimo vienetas. Vienas grėjus atitinka vieną džaulį kilogramui: 1Gy = 1 J kg-1;

(94) Aktyvumas (A) – tam tikros energinės būsenos radionuklidų kiekio aktyvumas (A) nustatytu laiku. Jis yra yra dN dalmuo iš dt; kur dN yra numatytoji savaiminių branduolinių virsmų iš šios energinės būsenos vertė per trukmę dt:

Aktyvumo matavimo vienetas yra bekerelis;

(95) Bekerelis (Bq) yra specialus aktyvumo matavimo vienetas. Vienas bekerelis yra lygus vienam branduoliniam virsmui per sekundę: 1 Bq = 1 s-1;

(96) Kaupiamoji lygiavertė dozė (H(t)) – lygiavertės dozės galios (audinyje ar organe T), kurią gauna asmuo radionuklidams patenkant į jo kūną, integralas per laiką (t). Ji nustatoma pagal šią formulę:

kai radionuklidai patenka į kūną laiku t0, kur

yra lygiavertės dozės galia (organe ar audinyje T) laiku t,

t yra integravimo atlikimo trukmė.

Nurodant HT(t), t pateikiamas kaip metų skaičius. Jeigu t nėra nurodytas, tada suaugusiems nustatomas 50 metų laikotarpis, o vaikams – iki jiems sukanka 70 metų. Kaupiamosios lygiavertės dozės matavimo vienetas yra sivertas;

(97) Normalioji apšvita – tikėtina apšvita įprastomis įrenginio eksploatavimo ar veiklos (įskaitant techninę priežiūrą, kontrolę, eksploatacijos nutraukimą) sąlygomis, įskaitant nedideles triktis, kurias įmanoma kontroliuoti, t. y. įprastomis eksploatavimo sąlygomis ir atsitikus numatytiesiems įvykiams;

(98) Numatomoji dozė – tikėtinai patirsima dozė, jeigu nebūtų taikomos apsaugos priemonės;

(99) Kokybės kontrolė – kokybės išlaikymo ar gerinimo operacijų (programavimas, koordinavimas, įgyvendinimas) rinkinys. Ji aprėpia įmanomų apibrėžti, išmatuoti ir kontroliuoti įrangos eksploatacinių charakteristikų stebėseną, vertinimą ir techninę priežiūrą privalomu lygiu;

(100) Atsako strategija – skirtingų apsaugos priemonių, kurių imamasi atsitikus tikėtiniems ar tikriesiems įvykiams, rinkinys, kad pagal iškeltus tikslus būtų galima valdyti avarinę apšvitos situaciją. Ekstremaliųjų situacijų likvidavimo plane parengiamos kiekvienam tikėtinam įvykiui ar scenarijui skirtos atsako strategijos.

III SKYRIUS

RADIACINĖS SAUGOS SISTEMA

5 straipsnis

Bendrieji principai

Valstybės narės parengia teisinius reikalavimus ir atitinkamą teisės aktais nustatytos kontrolės tvarką, kurie atitiktų visoms apšvitos situacijoms taikomą radiacinės saugos sistemą, grindžiamą toliau aprašytais pagrįstumo, optimizavimo ir dozės ribojimo principais:

(a) pagrįstumas; sprendimai naudoti ar keisti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, apšvitos trasą arba faktines apšvitas yra pagrįsti, jei šie sprendimai priimami siekiant užtikrinti, kad nauda asmenims ar gyventojams juos priėmus yra didesnė už žalą, kuri galėtų būti padaryta priėmus tokius sprendimus;

(b) optimizavimas; susiklosčius bet kuriai apšvitos situacijai radiacinė sauga optimizuojama siekiant apšvitos mastą, jos tikimybę ir apšvitos veikiamų asmenų skaičių sumažinti tiek, kiek praktiškai įmanoma atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius, o medicininę apšvitą patiriančių asmenų apsaugos optimizavimas turi atitikti medicininį apšvitos tikslą, kaip aprašyta 55 straipsnyje. Šis principas efektinės dozės ir organo dozių atžvilgiu taikomas kaip atsargumo priemonė siekiant užtikrinti, kad su žala sveikatai susijusios neapibrėžtys neviršytų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių ribinės vertės.

(c) dozės ribojimas; planuojamose apšvitos situacijose asmeniui iš visų reguliuojamųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patiriamų dozių suma neturi viršyti profesinei apšvitai ar gyventojų apšvitai nustatytų dozės ribų. Dozės ribos netaikomos medicininei apšvitai.

1 Skirsnis

Optimizavimo priemonės

6 straipsnis

Profesinės ir gyventojų apšvitos apribotosios dozės

1. Įmonė, įgyvendindama optimizavimo principą ir bendrai prižiūrima kompetentingų institucijų, nusistato profesinės apšvitos apribotąsias dozes. Apribotosios dozės komandiruotiems darbuotojams nustatomos darbdaviui ir įmonei bendradarbiaujant.

2. Gyventojų apšvitos apribotoji dozė yra apribota individualioji dozė, kurią gyventojai patiria dėl vykdomos suplanuotos veiklos su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu. Kompetentingos institucijos nustato tokias apribotąsias dozes, kad užtikrintų atitiktį ribinei dozei, kuri yra visų dozių, kurias tas pats asmuo patiria dėl visų leidžiamų veiklos rūšių vykdymo, suma.

3. Optimizuojant galimąsias apšvitas turi būti užtikrinamas tinkamas šaltinių ir įrenginių saugos bei saugumo valdymas. Jeigu reikia, galima nustatyti rizikos apribojimus.

4. Apribotosios dozės nustatomos kaip individualiosios efektinės ar lygiavertės metinės ar bet kokio kito tinkamo trumpesnio laikotarpio dozės.

5. Jeigu apribotosiomis dozėmis siekiama riboti bet kurią ilgalaikę suminę apšvitą, jos nustatomos kaip metinės efektinės dozės ar lygiavertės organo dozės.

7 straipsnis

Medicininės apšvitos apribotosios dozės

Pacientų medicininei apšvitai apribotosios dozės netaikomos.

Slaugytojų ir globėjų bei medicinos ir biomedicinos moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių savanorių (kai nenumatyta, kad medicininiu atžvilgiu jie gautų kokios nors tiesioginės naudos) apribotoji dozė nustatoma kaip individualioji dozė, kuri neturėtų būti viršijama tyrimo, gydymo ar atitinkamo mokslinių tyrimų projekto laikotarpiu.

8 straipsnis

Atskaitos lygiai

1. Avarinėse ir esamosiose apšvitos situacijose atskaitos lygiai nustatomi kaip efektinės dozės ar organo dozės lygis, kuris laikomas neleistinu viršyti avarinėse ar esamosiose apšvitos situacijose.

2. Parengiamos ir įdiegiamos optimizuotos apsauginės strategijos siekiant individualiųjų dozių vertes sumažinti tiek, kad jos būtų mažesnės nei atskaitos lygiai. Renkantis atskaitos lygių vertes atsižvelgiama į apšvitos situacijos tipą.

3. Optimizuojant apsaugą pirmenybė teikiama atskaitos lygį viršijančioms apšvitoms. Renkantis atskaitos lygius atsižvelgiama į radiacinės saugos reikalavimus ir visuomeninio pobūdžio kriterijus.

4. Renkantis efektinei dozei taikomus atskaitos lygius atsižvelgiama į I priedo 1 punkte nustatytus tris atskaitos lygių intervalus.

2 Skirsnis

Dozių ribojimas

9 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų amžiaus ribojimas

Laikantis 12 straipsnio 2 dalies, jaunesnių nei 18 metų amžiaus asmenų neleidžiama skirti jokiam darbui, jeigu šį darbą dirbančius asmenis veikia apšvita.

10 straipsnis

Profesinės apšvitos ribinės dozės

1. Profesinės apšvitos efektinė ribinė dozė yra 20 mSv per metus. Tačiau susiklosčius ypatingoms aplinkybėms ar nacionaliniuose teisės aktuose nurodytoms tam tikroms apšvitos situacijoms, vieneriems metams leidžiama nustatyti iki 50 mSv efektinę metinę dozę, su sąlyga, kad vidutinė penkerių metų iš eilės vidutinė metinė dozė neviršija 20 mSv.

Ekstremaliąją situaciją likviduojantiems darbuotojams pagal 52 straipsnį leidžiama nustatyti didesnę efektinę dozę.

2. Be pirmoje dalyje nustatytųjų ribinių efektinių dozių, leidžiama taikyti šias lygiavertes ribines dozes:

(a) akies lęšiukui nustatoma 20 mSv lygiavertė metinė ribinė dozė arba, jeigu taikoma, ta pati kaip efektinei ribinei dozei nustatytoji vertė;

(b) odai nustatoma 500 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; ši riba taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą;

(c) plaštakoms, dilbiams, kojoms ir kulkšnims nustatoma 500 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė.

11 straipsnis

Nėščiųjų apsauga

1. Nuo tada, kai nėščioji apie savo padėtį praneša įmonei, jos negimusiam kūdikiui taikomi tie patys nacionalinės teisės aktuose ar vadovaujantis nacionaline praktika nustatyti reikalavimai, kurie taikomi gyventojams. Nėščiosios įdarbinimo sąlygos turi būti tokios, kad negimusio kūdikio gaunama lygiavertė dozė būtų sumažinta tiek, kiek praktiškai įmanoma, ir bent per likusį nėštumo laikotarpį ji neturėtų viršyti 1 mSv.

2. Kai krūtimi maitinanti moteris apie tai praneša įmonei, jai neturi būti skiriami dirbai, kurių metu yra didelė rizika, kad į organizmą pateks radionuklidai.

12 straipsnis

Praktikantų ir studentų ribinės dozės

1. 18 metų ar vyresnio amžiaus praktikantams ir 18 metų arba vyresnio amžiaus studentams, kurie mokymosi metu įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, nustatytos ribinės dozės turi būti tokios pačios kaip 10 straipsnyje nustatytosios profesinės apšvitos ribinės dozės.

2. 16–18 metų praktikantams ir 16–18 metų studentams, kurie mokymosi metu įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, efektinė ribinė dozė turi būti 6 mSv per metus.

Be pirmoje dalyje nustatytųjų efektinių ribinių dozių, taikomos šios lygiavertės ribinės dozės:

(a) akies lęšiukui nustatoma 20 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė;

(b) odai nustatoma 150 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; ši ribinė dozė taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą;

(c) plaštakoms, dilbiams, kojoms ir kulkšnims nustatoma 150 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė.

3. Praktikantams ir studentams, kuriems netaikomos 1 ir 2 dalys, nustatomos tokios pačios ribinės dozės kaip 13 straipsnyje nustatytosios gyventojams taikomos ribinės dozės.

13 straipsnis

Gyventojų apšvitos ribinės dozės

1. Gyventojų apšvitos metinė efektinė ribinė dozė yra 1 mSv.

2. Be 1 dalyje nurodytosios ribinės dozės, taikomos šios lygiavertės ribinės dozės:

(a) akies lęšiukui nustatoma 15 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė;

(b) odai nustatoma 50 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; ši ribinė dozė taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą.

14 straipsnis

Efektinės ir lygiavertės dozės įvertinimas

Efektinei ir lygiavertei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės:

(a) išorinės apšvitos efektinei ir lygiavertei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės, nustatytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos Leidinyje Nr. 103;

(b) vidinės apšvitos nuo radionuklidų ar radionuklidų mišinio kaupiamajai efektinei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės, nustatytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103, ir dozės koeficientai radionuklidus prarijus ir įkvėpus, nustatyti Tarptautinės radiologinės saugos komisijos Leidinyje Nr. 72.

IV SKYRIUS

RADIACINĖS SAUGOS ŠVIETIMO, MOKYMO IR INFORMAVIMO REIKALAVIMAI

15 straipsnis

Bendroji su švietimu, mokymu ir informacijos teikimu susijusi atsakomybė

1. Siekdamos užtikrinti visų asmenų, kurių pareigoms atlikti reikia specialiųjų radiacinės saugos žinių, švietimą, mokymą ir informavimą radiacinės saugos srityje valstybės narės sukuria atitinkamą teisinę ir administracinę sistemą. Atitinkamų asmenų mokymas, perkvalifikavimas ir informavimas turi būti kartojamas atitinkamais intervalais ir pagrindžiamas dokumentais.

2. Siekdamos užtikrinti radiacinės saugos specialistų, medicinos fizikų , sveikatos tarnybų ir dozimetrijos tarnybų darbuotojų pripažinimą, valstybės narės organizuoja radiacinės saugos švietimą, mokymą ir perkvalifikavimą.

16 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų, praktikantų ir studentų mokymas bei jų informavimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar darbdaviai apšvitos veikiamus darbuotojus, praktikantus ir studentus, kurie darbe patiria ar gali patirti apšvitą, informuotų apie:

(a) su jų darbu susijusią riziką sveikatai;

(b) taikytinas bendrąsias radiacinės saugos procedūras ir atsargumo priemones, visų pirma susijusias su bendrosiomis veiklos vykdymo ir darbo sąlygomis bei kiekvieno tipo darbo vieta, į kurią jie gali būti paskirti, ar darbu, kuris gali būti jiems priskirtas;

(c) ekstremaliosios situacijos likvidavimo planus ir procedūras;

(d) techninių, medicininių ir administracinių reikalavimų vykdymo svarbą.

2. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar darbdaviai informuotų moteris apie ankstyvo pranešimo apie nėštumą svarbą atsižvelgiant į negimusiam kūdikiui kylančią apšvitos riziką ir taršos radionuklidais riziką krūtimi maitinamam kūdikiui.

3. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar darbdaviai savo darbuotojams užtikrintų tinkamą radiacinės saugos mokymo programų ir informavimo įgyvendinimą.

4. Už didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius atsakinga įmonė, be 1, 2 ir 3 dalyse numatyto radiacinės saugos mokymo ir informavimo, užtikrina, kad į šį mokymą būtų įtraukti specialūs didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugaus tvarkymo ir saugos reikalavimai siekiant atitinkamus darbuotojus reikiamai parengti bet kuriems jų saugai įtakos turintiems įvykiams arba kitų asmenų radiacinei saugai. Informuojant ir mokant darbuotojus ypatingas dėmesys skiriamas būtiniesiems saugos reikalavimams ir organizuojant šiuos procesus turi būti įtraukiama speciali informacija apie galimus padarinius, jeigu būtų prarasta galimybė tinkamai kontroliuoti didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius.

17 straipsnis

Darbuotojų, kurie gali patirti apšvitą dėl paliktųjų šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų aptikimo, informavimas ir mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad įrenginių (pvz., didelių metalo laužo aikštelių ir metalo laužo perdirbimo gamyklų), kuriuose yra didelė paliktųjų šaltinių aptikimo ar jų perdirbimo tikimybė, ir stambių pervežimo punktų vadovybė bei darbuotojai būtų:

(a) informuojami apie šaltinio aptikimo galimybę;

(b) informuojami ir mokomi, kaip vizualiai nustatyti šaltinius ir jų konteinerius;

(c) informuojami apie jonizuojančiąją spinduliuotę ir jos poveikį;

(d) informuojami apie šaltinių aptikimo sistemas;

(e) informuojami ir mokomi veiksmų, kurių privaloma imtis vietoje, jeigu aptinkamas šaltinis arba įtariama, kad jis gali būti aptiktas.

18 straipsnis

Darbuotojų, dirbančių ekstremalių situacijų valdymo srityje, informavimas ir mokymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, dirbantys ekstremalių situacijų valdymo srityje, ir bet kurie kiti asmenys, kurie gali būti dalyvauti teikiant ekstremaliosios situacijos likvidavimo pagalbą, būtų tinkamai informuojami jiems pateikiant reguliariai atnaujinamą informaciją apie galimą su jų veikla susijusią riziką jų sveikatai ir apie taikytinas atsargumo priemones. Ši informacija apima įvairias galimas ekstremaliąsias situacijas.

2. Susiklosčius ekstremaliajai situacijai, 1 dalyje nurodyta informacija atitinkamai papildoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

3. Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, dirbantys ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, būtų reguliariai mokomi pagal 97 straipsnyje nustatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos nuostatas. Jeigu reikia, atliekant šį mokymą turi būti organizuojamos pratybos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad, be šio straipsnio 3 dalyje nurodyto ekstremaliųjų situacijų valdymo mokymo, už 30 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus darbuotojus, dirbančius ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, atsakinga organizacija šiuos darbuotojus tinkamai mokytų radiacinės saugos ir apie ją informuotų.

19 straipsnis

Su medicinine apšvita susijęs švietimas ir mokymas bei informavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikai ir asmenys, kurių profesinė veikla susijusi su medicinine apšvita, būtų įgiję atitinkamą išsilavinimą, atitinkamai informuoti ir parengti (taikant teorinį ir praktinį mokymą) medicininės radiologijos ir radiacinės saugos srityse.

Šiuo tikslu valstybės narės pasirūpina atitinkamos mokymo programos parengimu ir pripažįsta atitinkamus diplomus, pažymėjimus ar kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus.

2. Atitinkamose mokymo programose dalyvaujantiems asmenims leidžiama dalyvauti vykdant su medicinine apšvita susijusias veiklos procedūras kaip nustatyta 56 straipsnio 4 dalyje.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų organizuojamas tęstinis švietimas ir mokymas po kvalifikacijos įgijimo bei, jeigu konkrečiu atveju medicinos reikmėms imami naudoti nauji metodai ar įranga, būtų mokoma darbo su jais bei susijusių radiacinės saugos reikalavimų.

4. Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta savalaikės informacijos apie radiacinę saugą medicininės apšvitos srityje atsižvelgiant į patirtį, sukauptą svarbių įvykių metu, platinimo sistema.

5. Valstybės narės užtikrina, kad į medicinos ir odontologijos specialistus rengiančių mokymo institucijų pagrindines studijų programas būtų įtrauktas radiacinės saugos kursas.

V SKYRIUS

VEIKLOS PAGRINDIMAS IR TEISĖS AKTAIS NUSTATYTA ŠIOS VEIKLOS KONTROLĖ

20 straipsnis

Veiklos pagrindimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote susijusi nauja veikla, prieš suteikiant leidimą ją vykdyti, būtų pagrindžiama.

2. Veiklos rūšis, kurias vykdyti suteiktas leidimas, valstybės narės įtraukia į teisės aktus ar administracinius aktus.

3. Vykdomos veiklos rūšių pagrįstumas persvarstomas kiekvieną kartą gavus naujų ir svarbių šių veiklos rūšių veiksmingumo ar galimų jų padarinių įrodymų.

21 straipsnis

Veiklos, kuriai naudojami jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantys aparatai ar produktai, pagrindimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įmonė, ketinanti gaminti, importuoti ar eksportuoti jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantį naujo tipo aparatą ar produktą, kompetentingoms institucijoms pateiktų atitinkamą informaciją, nurodytą III priedo A skirsnyje, kad institucijos galėtų, įvertinusios III priedo B skirsnyje nustatytą informaciją, nuspręsti, ar numatomą aparato ar produkto naudojimą galima pagrįsti.

2. Kompetentinga institucija pagal 1 dalį gauta informacija pasidalija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kad jos galėtų priimti savarankišką sprendimą dėl numatomo aparatų ar produkto naudojimo pagrįstumo.

3. Valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimai įmonei pranešami per šešis mėnesius.

22 straipsnis

Draudžiama veikla

Valstybės narės draudžia radioaktyviųjų medžiagų samoningai dėti į maisto produktus, žaislus, asmeninius papuošalus ir kosmetikos gaminius bei draudžia šių produktų importą ar eksportą. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/2/EB[21] nuostatų, tų rūšių veikla, kurią vykdant aktyvinama medžiaga ir todėl didėja susijusių produktų aktyvumas, laikoma nepagrįsta.

23 straipsnis

Veikla, kurios metu žmonės sąmoningai veikiami apšvitos ne medicininiais tikslais

1. Valstybės narės patikrinimais ar kitomis tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad būtų nustatoma tokia veikla, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, kaip nurodyta IV priede.

2. Valstybės narės užtikrina, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas veiklos, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, pagrįstumui, visų pirma:

(a) visų rūšių veikla, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, kaip nurodyta IV priede, pagrindžiama iš anksto prieš visuotinai ją priimant;

(b) kiekvienas konkretus visuotinai priimtos veiklos rūšies taikymas pagrindžiamas iš anksto;

(c) kiekviena IV priedo A skirsnyje išvardyta nemedicininės apšvitos procedūra, kurią medicinos darbuotojai atlieka su medicinine radiologine įranga, pagrindžiama iš anksto, atsižvelgiant į konkrečius procedūros tikslus ir asmens, kuriam jos daromos, duomenis;

(d) nemedicininės apšvitos naudojimo pagrįstumą apskritai ir konkrečiu atveju, kaip nurodyta a ir b punktuose, kompetentinga institucija periodiškai persvarsto.

3. Jeigu valstybė narė nustato, kad konkreti veikla, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, yra pagrįsta, ji užtikrina, kad:

(a) būtų gaunamas leidimas kiekvienai tokiai veiklai vykdyti;

(b) bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis tarnybomis ir profesinėmis įstaigomis kompetentinga institucija nustatytų veiklai taikomus reikalavimus, įskaitant konkrečius įgyvendinimo kriterijus;

(c) kiekvienos rūšies veiklai būtų nustatytos apribotosios dozės. Jos turi būti daug mažesnės už gyventojų apšvitos ribines dozes, įskaitant, jeigu tai praktiškai įmanoma padaryti, medicinos darbuotojų atliekamas procedūras naudojant medicinos įrangą, kaip nurodyta IV priedo A skirsnyje; kitų veiklos rūšių, nurodytų IV priedo B skirsnyje, dozės apribojimai turi atitikti 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

(d) medicinos darbuotojų atliekamos procedūros, naudojant medicininę radiologinę įrangą privalo atitikti atitinkamus VII skyriuje nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl įrangos, optimizavimo, atsakomybės pasiskirstymo ir nėščiųjų specialiosios apsaugos;

(e) būtų privaloma gauti visus padarinius žinančio asmens, kurį numatyta veikti apšvita, sutikimas, ir numatomi atvejai, kai teisėtvarkos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus naudoti apšvitą be asmens sutikimo;

(f) jeigu apšvita taikoma įprastais saugumo tikslais, tikrinamiems asmenims būtų sudaryta galimybė pasirinkti alternatyvų metodą, kurį taikant nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė.

24 straipsnis

Veiklos, kuriai naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, nustatymas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatoma veikla, kurią vykdant naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, sukeliančios darbuotojų ar gyventojų apšvitą, kurios negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu. Tokia veikla nustatoma tyrimais ar kitomis atitinkamomis priemonėmis, atsižvelgiant į V priede išvardytas pramonės šakas.

25 straipsnis

Pranešimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad būtų pranešama apie visas veiklos rūšis, įskaitant tas, kurios nustatytos pagal 24 straipsnį, išskyrus pagrįstą veiklą, kurioje naudojama:

(a) medžiagos, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų dalelių, kurių aktyvumas neviršija VI priede nustatytų nereguliuojamosios veiklos lygių, arba didesnių verčių, kurias konkrečioms taikymo sritims yra patvirtinusios kompetentingos institucijos, ir yra tenkinami bendrieji nereguliavimo bei nebekontroliavimo kriterijai, nustatyti VI priede; arba

(b) medžiagos, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų dalelių, kurių aktyvumo koncentracija masės vienetui neviršija VI priedo A lentelėje nustatytų nereguliuojamosios veiklos lygių, arba didesnių verčių, kurias konkrečioms taikymo sritims yra patvirtinusios kompetentingos institucijos, ir yra tenkinami bendrieji nereguliavimo bei nebekontroliavimo kriterijai, nustatyti VI priede; arba

(c) bet koks vaizdui atkurti skirtas elektroninis vamzdis ar kitas elektrinis įrenginys, kurio potencialų skirtumas neviršija 30 kV, arba bet koks kitas įrenginys ar gaminys, kurio tipą yra patvirtinusios valstybės narės kompetentingos institucijos, jeigu:

i) normaliomis veikimo sąlygomis dozės galia 0,1 m atstumu nuo įrenginio bet kokio prieinamo paviršiaus neviršija 1 µSv×h–1; ir

ii) jeigu jame yra radioaktyviųjų dalelių, kurios yra kapsulėje ar pritvirtintos prie stabilaus laikiklio; ir

iii) kompetentingos institucijos yra nustačiusios radioaktyviųjų atliekų dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekyną sąlygas.

2. Valstybės narės gali padaryti išimtį ir leisti kitų veiklos rūšių atžvilgiu netaikyti pranešimo reikalavimo, jeigu laikomasi VI priedo 3 punkte nustatytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų, arba tais atvejais, jeigu įvertinus saugos optimizavimą nustatoma, kad nereguliavimas yra geriausia pasirinktis.

3. Apie veiklos rūšis, kurioms naudojamos pagal 24 straipsnį nustatytos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos ir kurias vykdant pagaminamos ar perdirbamos liekanos, apie kurias žinoma, kad iš jų grąžinamuoju perdirbimu gaminamos žinomos statybinės medžiagos, privaloma pranešti, jeigu VII priede apibrėžtas pagamintų statybinių medžiagų savitojo aktyvumo rodiklis gali viršyti 1. Įmonė liekanų naudotoją šiuo atveju taip pat informuoja apie liekanų savitąjį aktyvumą.

4. Valstybių narių nustatytų situacijų atvejais, jeigu kyla susirūpinimas, kad vykdant pagal 24 straipsnį nustatytą veiklą gamtinės kilmės radionuklidų gali patekti į vandenį ir taip gali būti daromas toks poveikis tiekiamo geriamojo vandens kokybei arba kitoms apšvitos trasoms, kad kyla susirūpinimas radiacinės saugos atžvilgiu, kompetentinga institucija gali pareikalauti veiklai taikyti pranešimo reikalavimą nepaisant šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų.

5. Valstybės narės nustato, kokią informaciją turi pateikti įmonė apie veiklą, kuriai taikomi pranešimo reikalavimai, kad kompetentinga institucija galėtų nustatyti tinkamas teisės aktais nustatytos kontrolės priemones.

6. Suteikdamos išimtis pagal 1 dalies c punktą valstybės narės keičiasi informacija apie patvirtintus įrenginių ar gaminių tipus ir apie jų pagrindinius dokumentus bei jų vertinimą. Priimdamos sprendimus, ar atitinkamų rūšių veiklai suteikti išimtis, kompetentingos institucijos atsižvelgia į šią gautą informaciją ir į taikomus Europos bei tarptautinius standartus.

26 straipsnis

Teisės aktais nustatyta kontrolė

1. Valstybės narės reikalauja, kad visai veiklai, apie kurią pranešta, būtų taikoma teisės aktais nustatyta kontrolė, proporcinga tos veiklos sukeltos apšvitos dydžiui, apšvitos tikimybei ir taip pat proporcinga poveikiui, kurį gali turėti teisės aktais nustatytos kontrolės taikymas mažinant minėtą apšvitą ar gerinant įrenginių saugą.

2. Veiklai, kuriai taikomi pranešimo reikalavimai, gali būti netaikomas reikalavimas gauti leidimą.

3. Nedidelių valstybės narės nustatytų medžiagos kiekių atveju valstybės narės gali padaryti išimtį taikydamos VI priedo B lentelės 2 skiltyje nustatytas vertes.

4. Jei veiklai, apie kurią pranešta, netaikoma išimtis, būtina gauti leidimą ją vykdyti (užregistruoti arba gauti licenciją).

27 straipsnis

Leidimas vykdyti veiklą

1. Tais atvejais, jeigu dėl ribotos apšvitos rizikos nebūtina vertinti pavienių atvejų ir veikla vykdoma laikantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų sąlygų, kompetentingos institucijos teisės aktais nustatytą kontrolę gali vykdyti tik reikalaudamos registruoti veiklą ir atlikdamos atitinkamo dažnumo patikrinimus.

2. Valstybės narės reikalauja gauti licenciją šių rūšių veiklai:

(a) bet kokio branduolinio kuro ciklo objekto eksploatavimas ir jo eksploatavimo nutraukimas bei urano rūdos kasyklos eksploatavimas ir jos uždarymas;

(b) sąmoningas radioaktyviųjų medžiagų dėjimas į gaminamus vartotojams skirtus produktus ar kitus gaminius, įskaitant vaistinius preparatus, ir tokių produktų importas bei eksportas;

(c) didelio aktyvumo uždarojo šaltinio gaminimas, naudojimas ar įsigijimas;

(d) bet kurio radioaktyviųjų atliekų perdirbimo ar saugojimo įrenginio ar radioaktyviųjų atliekų atliekyno eksploatavimas, eksploatavimo nutraukimas ir uždarymas;

(e) veikla, kurią vykdant įprastos eksploatacijos metu ir įprastomis darbo sąlygomis darbuotojai gali gauti didesnę nei 6 mSv metinę efektinę dozę;

(f) veikla, kurią vykdant į aplinką išmetami dideli kiekiai išlakų arba nuotekų.

3. Valstybės narės reikalauja registruoti šių rūšių veiklą arba gauti licenciją jai vykdyti:

(a) sąmoningas radioaktyviųjų medžiagų skyrimas asmenims ir, kiek veikla susijusi su žmonių radiacine sauga, gyvūnams siekiant nustatyti medicininę ar veterinarinę diagnozę, gydymą ar atlikti mokslinius tyrimus;

(b) jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių ar radioaktyviųjų šaltinių naudojimas pramoninei radiografijai, apdirbant produktus ar atliekant mokslinius tyrimus ir greitintuvų naudojimas, išskyrus elektroninius mikroskopus;

(c) jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių ar radioaktyviųjų šaltinių naudojimas medicininei apšvitai;

(d) jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančios elektros įrangos, dirbančios esant didesniam kaip 30 kV potencialų skirtumui, gaminimas, naudojimas, importas bei eksportas;

(e) veikla, kurią vykdant įprastos eksploatacijos metu ir įprastomis darbo sąlygomis darbuotojai gali gauti didesnę nei 1 mSv metinę efektinę dozę;

(f) pramonės šakoms, kurioms naudojamos pagal 24 straipsnį valstybių narių nustatytos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, dėl kurių gyventojas gali gauti didesnę kaip 0,3 mSv apšvitos metinę dozę.

4. Valstybės narės gali reikalauti registruoti ir kitas veiklos rūšis nei išvardytosios 2 ir 3 dalyse, arba gauti licenciją joms vykdyti.

28 straipsnis

Leidimo vykdyti veiklą suteikimo procedūra

1. Valstybės narės reikalauja, kad siekiant gauti leidimą vykdyti veiklą būtų pateikiama veiklos pobūdžiui ir susijusiai rizikai proporcinga informacija.

2. Norint gauti licenciją pateikiama bent ši informacija:

(a) su apsauga ir sauga susijusias pareigas ir organizacines priemones;

(b) darbuotojų kompetenciją, įskaitant informavimą radiacinės saugos srityje ir mokymą;

(c) įrenginio ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių konstrukcijos ypatybes;

(d) numatomą profesinę apšvitą ir gyventojų apšvitą įprastomis eksploatavimo sąlygomis;

(e) veiklos ir įrenginio saugos įvertinimą siekiant:

i) nustatyti tikėtinus galimosios apšvitos ar avarinės ir nenumatytosios medicininės apšvitos būdus;

ii) kiek praktiškai įmanoma įvertinti galimosios apšvitos tikimybę ir dydį;

iii) įvertinti įdiegtų apsaugos ir saugos priemonių kokybę ir mastą, įskaitant inžinerines ypatybes ir administracines procedūras;

iv) apibrėžti eksploatavimo ribas ir naudojimo sąlygas;

(f) avarinių situacijų procedūras ir kontaktinius duomenis;

(g) techninę priežiūrą, bandymus, tikrinimą ir einamąjį remontą siekiant per visą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ir įrenginio naudojimo trukmę užtikrinti nuolatinę jų atitiktį projektiniams reikalavimams, ribiniams parametrams ir eksploatavimo sąlygoms;

(h) radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir dėjimo į atliekyną tvarką pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus;

(i) panaudotųjų uždarųjų šaltinių tvarkymą;

(j) kokybės laidavimą.

3. Į licenciją įrašomos konkrečios sąlygos, siekiant užtikrinti, kad licencijos elementai būtų teisiškai privalomi, arba nustatomi atitinkami ribiniai eksploatavimo parametrai ar eksploatavimo sąlygos. Į sąlygas taip pat įtraukiamas reikalavimas oficialiai ir pagrindžiant dokumentais įgyvendinti optimizavimo principą.

4. Jeigu reikia, į licenciją įtraukiamas pagal VIII priede nustatytus reikalavimus išduotas leidimas išmesti į aplinką radionuklidų turinčias skystas arba dujines medžiagas.

5. Valstybės narės reikalauja, kad įmonė nedelsdama praneštų apie bet kokį reikšminį įvykį, dėl kurio asmuo yra veikiamas ar gali būti veikiamas apšvitos, viršijančios licencijoje nurodytas eksploatavimo sąlygas ar ribinius parametrus, nustatytus atsižvelgiant į profesinę ar gyventojų apšvitą, arba kompetentingos institucijos nustatytą medicininės apšvitos lygį.

29 straipsnis

Teisės aktais nustatytų kontrolės priemonių nebetaikymas

1. Bet kurios įteisintos veiklos metu susidariusios radioaktyviosios atliekos dedamos į radioaktyviųjų atliekų atliekyną, naudojamos grąžinamajam perdirbimui ar pakartotinai naudojamos tik gavus leidimą.

2. Radioaktyviųjų atliekų dėjimui į radioaktyviųjų atliekų atliekyną, grąžinamajam perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui skirtoms medžiagoms leidžiama netaikyti šios direktyvos reikalavimų, jeigu jų savitojo aktyvumo vertės:

(a) neviršija VI priedo A lentelės 1 dalyje nustatytų verčių; arba

(b) atitinka specifinius nebekontroliuojamuosius lygius ir reikalavimus, taikomus konkrečioms medžiagoms ar medžiagoms, kurios susidaro vykdant konkrečių rūšių veiklą; šiuos specifinius nebekontroliuojamuosius aktyvumo lygius, kaip ir a punkte nurodytus bendruosius nebekontroliuojamuosius aktyvumo lygius, nustato kompetentinga nacionalinė institucija, laikydamasi VI priedo 3 punkte nurodytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų ir atsižvelgdama į Bendrijos parengtas technines gaires;

3. Medžiagos, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radionuklidų, nebekontroliuojamos, jei jos atitinka VI priedo A lentelės 2 dalyje nustatytas savitojo aktyvumo vertes. Vis dėlto taikomi šie reikalavimai:

(a) vykdant tų rūšių veiklą, kuriai pagal 27 straipsnio 3 dalies f punktą privaloma gauti licenciją, turi būti laikomasi gamtinės kilmės radionuklidams taikomų nebekontroliuojamosios dozės kriterijų;

(b) vykdant kitų rūšių licencijuojamas veiklas, visų pirma susijusias su branduolinio kuro ciklo dalimi, nekontroliuojamieji aktyvumo lygiai turi atitikti nustatytus dirbtinės kilmės radionuklidams taikomus nebekontroliuojamosios dozės kriterijus;

(c) vykdant įteisintos veiklos rūšis, kurioms pagal 25 straipsnio 3 dalį taikomi pranešimo reikalavimai, laikomasi statybinių medžiagų teikimo rinkai atitinkamų reikalavimų.

4. Draudžiama sąmoningai skiesti radioaktyviąsias liekanas, išskyrus medžiagų maišymą įprastos eksploatacijos metu, kai į radioaktyvumą atsižvelgti nereikia. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija gali leisti radioaktyviąsias liekanas, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, maišyti su kitomis medžiagomis siekiant skatinti pakartotinį šių medžiagų naudojimą ar jų tiekimą grąžinamajam perdirbimui ir sumažinti gyventojų apšvitą.

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ, PRAKTIKANTŲ IR STUDENTŲ SAUGA

30 straipsnis

Atsakomybė

1. Šiame skyriuje ir 9, 10, 11 bei 12 straipsniuose nustatyti profesinės apšvitos reikalavimai taikomi darbuotojų saugą užtikrinant bet kurioje apšvitos situacijoje, kai už jų apšvitą darbe arba dėl darbo patiriamą apšvitą teisiškai yra atsakinga įmonė ar kitas juridinis asmuo, įskaitant, pvz.:

(a) komandiruotų darbuotojų darbdavį;

(b) už ekstremaliąsias situacijas likviduojančius darbuotojus atsakingą organizaciją;

(c) už užterštos žemės, pastatų ir kitų statinių valymą atsakingą organizaciją;

(d) darbdavį, teisiškai atsakingą už radono sukeltą darbuotojų apšvitą darbe, susiklosčius 53 straipsnio 4 dalyje nurodytai situacijai;

2. Įmonei tenkanti atsakomybė už profesinę apšvitą apima praktikantus ir studentus, kuriems mokantis jie įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir savisamdžius ar savanoriškai arba labdaros organizacijai dirbančius asmenis.

3. Įmonė atsakinga už apšvitos veikiamų darbuotojų radiacinės saugos priemonių įvertinimą ir įgyvendinimą.

31 straipsnis

Darbuotojų sauga vykdant veiklą

Apšvitos veikiamų darbuotojų sauga vykdant veiklą grindžiama:

(a) išankstiniu įvertinimu siekiant nustatyti apšvitos veikiamiems darbuotojams gresiančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą;

(b) radiacinės saugos optimizavimu visomis darbo sąlygomis;

(c) darbuotojų priskyrimu skirtingoms kategorijoms;

(d) skirtingomis zonoms ir darbo sąlygoms skirtų kontrolės priemonių ir stebėsenos įgyvendinimu, įskaitant, jeigu reikia, individualią stebėseną;

(e) medicinine priežiūra.

32 straipsnis

Konsultacijos su radiacinės saugos specialistu

Valstybės narės reikalauja, kad įmonės konsultuotųsi su radiacinės saugos specialistu atlikdamos apsauginių priemonių ir matavimo įrangos bandymus bei priežiūrą, visų pirma, kad jis:

(a) atliktų išankstinį nuodugnų įrenginių planų vertinimą radiacinės saugos atžvilgiu;

(b) patvirtintų, ar radiacinės saugos atžvilgiu galima naudoti naujus ar modifikuotus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius;

(c) reguliariai tikrintų apsauginių priemonių bei saugos metodų efektyvumą ;

(d) reguliariai kalibruotų matuoklius ir reguliariai tikrintų, ar jie tinkami eksploatuojami ir ar tinkamai naudojami.

33 straipsnis

Darbo vietose taikomos priemonės

1. Siekiant užtikrinti radiacinę saugą, visose darbo vietose imamasi priemonių, jeigu tikėtina, kad jonizuojančioji spinduliuotė sukels apšvitą, kuri bus didesnė nei 1 mSv vertės metinė efektinė dozė ar didesnė nei 15 mSv vertės metinė lygiavertė dozė akies lęšiukui arba odai, arba 50 mSv vertės metinė dozė galūnėms. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į įrenginių ir šaltinių pobūdį bei keliamos rizikos mastą ir pobūdį.

2. Vykdant veiklą su gamtinės kilmės radioaktyviosiomis medžiagomis, kurios metu darbuotojų gaunama metinė efektinė apšvitos dozė gali viršyti 6 mSv, taikomi šiame skyriuje nustatyti reikalavimai. Jeigu darbuotojų apšvitos metinė efektinė dozė yra 6 mSv arba mažesnė, kompetentingos institucijos bent jau reikalauja, kad įmonės nuolat stebėtų apšvitą, atsižvelgdamos į saugos gerinimo galimybes arba dozių padidėjimo tikimybę ilgesniu laikotarpiu ar pakeitus procesą, ar darbe taikomas priemones.

3. Orlaivius eksploatuojančioms įmonėms, jeigu orlaivio įgulos narius veikiančios kosminės spinduliuotės metinė efektinė dozė gali viršyti 6 mSv, taikomi šiame skyriuje nustatyti reikalavimai. Jeigu orlaivio įgulos nario metinė efektinė dozė neviršija 6 mSv, tačiau gali viršyti 1 mSv per metus, kompetentingos institucijos bent jau reikalauja, kad įmonės nuolat stebėtų orlaivių įgulų narių apšvitą, atsižvelgdamos į dozių padidėjimo tikimybę ilgesniu laikotarpiu ar pakeitus darbe taikomas priemones. Įmonės imasi atitinkamų priemonių, visų pirma siekdamos:

(a) įvertinti orlaivių įgulų narių apšvitą;

(b) planuoti skrydžių tvarkaraščius taip, kad būtų atsižvelgiama į orlaivių įgulų narių apšvitos duomenis, siekiant sumažinti didelę apšvitą patiriančių įgulos narių dozes;

(c) atitinkamus darbuotojus informuoti apie su jų darbu susijusią sveikatos riziką ir jų individualiąją dozę.

34 straipsnis

Darbo vietų klasifikavimas

1. Darbo vietos klasifikuojamos į skirtingas zonas, jei reikia, remiantis tikėtinomis metinėmis dozėmis ir galimos apšvitos tikimybe bei mastu.

2. Turi būti skiriamos kontroliuojamosios ir stebimosios zonos. Kompetentingos institucijos parengia darbo vietų klasifikavimo į kontroliuojamąsias ir stebimąsias zonas gaires.

3. Įmonė nuolat stebi darbo sąlygas kontroliuojamosiose ir stebimosiose zonose.

35 straipsnis

Kontroliuojamosioms zonoms taikomi reikalavimai

1. Nustatomi šie kontroliuojamųjų zonų reikalavimai:

(a) kontroliuojamosios zonos ribos turi būti pažymėtos ir prieiga į ją suteikiama tik asmenims, gavusiems tinkamus nurodymus, o patekimas į ją kontroliuojamas taikant įmonės nustatytas rašytines procedūras. Jeigu kyla didelė radioaktyviosios taršos išplitimo rizika, imamasi specialių priemonių, įskaitant susijusias su asmenų įėjimu ir išėjimu bei krovinių įvežimu ir išvežimu, taip pat su taršos stebėjimu kontroliuojamoje zonoje ir gretimoje zonoje.

(b) atsižvelgiant į kontroliuojamoje zonoje kylančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą, pagal 37 straipsnio nuostatas organizuojama darbo aplinkos radiacinė stebėsena;

(c) pastatomi arba pakabinami zonos tipą, šaltinių pobūdį ir jų keliamą riziką nurodantys ženklai;

(d) parengiami darbo nurodymai atsižvelgiant radiologinį pavojų, susijusį su šaltiniais ir darbą su jais.

2. Įmonė yra atsakinga už šių reikalavimų vykdymą konsultuodamasi su radiacinės saugos specialistu.

36 straipsnis

Stebimosioms zonoms taikomi reikalavimai

1. Nustatomi šie stebimųjų zonų reikalavimai:

(a) atsižvelgiant į kontroliuojamoje zonoje kylančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą, pagal 37 straipsnį organizuojama darbo aplinkos radiacinė stebėsena;

(b) pastatomi arba pakabinami zonos tipą, šaltinių pobūdį ir jų keliamą riziką nurodantys ženklai;

(c) parengiami darbo nurodymai atsižvelgiant radiologinį pavojų, susijusį su šaltiniais ir darbą su jais.

2. Įmonė yra atsakinga už šių reikalavimų vykdymą konsultuodamasi su radiacinės saugos specialistu.

37 straipsnis

Radiologinė darbo aplinkos stebėsena

1. 35 straipsnio 1 dalies b punkte ir 36 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta darbo aplinkos radiologinė stebėsena, jei taikytina, apima:

(a) išorinės dozės galios matavimą, nurodant atitinkamos spinduliuotės pobūdį ir savybes;

(b) savitojo aktyvumo ore ir paviršiaus taršos radionuklidais matavimą, nurodant jų pobūdį ir fizinę bei cheminę būseną;

(c) radono tūrinio aktyvumo matavimus darbo vietoje.

2. Šių matavimų rezultatai registruojami ir, jeigu reikia, naudojami įvertinant individualiąją apšvitą, kaip numatyta 39 straipsnyje.

38 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas kategorijomis

1. Stebėsenos ir priežiūros tikslais skiriamos dvi apšvitos veikiamų darbuotojų grupės:

(a) A kategorija: apšvitos veikiami darbuotojai, kurie gali gauti didesnę nei 6 mSv metinę efektinę dozę ar didesnę nei 15 mSv metinę lygiavertę dozę akies lęšiukui, o odai ir galūnėms – didesnę nei 150 mSv dozę;

(b) B kategorija: A kategorijai nepriskirti apšvitos veikiami darbuotojai.

2. 1 dalyje nurodytas apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas į dvi kategorijas taikomas prieš įdarbinant darbuotoją atlikti su apšvita susijusį darbą ir šis skirstymas reguliariai persvarstomas atsižvelgiant į darbo sąlygas ir medicininę priežiūrą.

3. Ekstremalias situacijas likviduojantiems darbuotojams šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas į dvi kategorijas, kai taikoma, neturi įtakos 37, 39–43 straipsniuose nustatytų stebėsenos reikalavimų atžvilgiu, kol darbuotojai nepatenka į realią avarinės apšvitos situaciją.

39 straipsnis

Individualioji stebėsena

1. A kategorijos darbuotojai sistemingai stebimi remiantis dozimetrijos tarnybos atliktais individualiaisiais matavimais. Tais atvejais, kai A kategorijos darbuotojai gali patirti didelę vidinę apšvitą ar didelę akies lęšiuko arba galūnių apšvitą, turi būti sukurta atitinkama stebėsenos sistema. Kompetentinga institucija skiria ypatingą dėmesį tokių darbuotojų nustatymui.

2. Atliekamos B kategorijos darbuotojų stebėsenos turi pakakti įrodyti, kad šie darbuotojai teisingai priskirti B kategorijai. Valstybės narės gali reikalauti taikyti individualiąją stebėseną ir, jeigu reikia, kad dozimetrijos tarnyba atliktų B kategorijos darbuotojų individualiuosius matavimus.

3. Tais atvejais, kai atlikti individualiųjų matavimų nėra galimybės arba tokia metodika yra netinkama, individualioji stebėsena grindžiama įvertinimu, padaromu remiantis atliktais kitų apšvitos veikiamų darbuotojų individualiaisiais matavimais, arba 37 straipsnyje numatytos darbo aplinkos priežiūros rezultatais.

40 straipsnis

Stebėsena atsitiktinės apšvitos atveju

Jeigu nustatoma atsitiktinė apšvita, bendradarbiaudama su dozimetrijos tarnyba įmonė įvertina susijusias dozes ir jų pasiskirstymą žmogaus organizme.

41 straipsnis

Registravimas ir rezultatų pateikimas

1. Daromas kiekvienam apšvitos veikiamam darbuotojui skirtas įrašas, kuriame nurodomi šio darbuotojo individualiosios stebėsenos rezultatai.

2. 1 dalyje nurodytais tikslais apie apšvitos veikiamus darbuotojus saugoma ši informacija:

(a) įrašas apie išmatuotas ar, pagal aplinkybes, nustatytas apšvitos individualiąsias dozes pagal 39, 40, 51 ir 52 straipsnius;

(b) jeigu buvo patirtos 40 ir 52 straipsniuose nurodytos apšvitos, ataskaitos apie aplinkybes ir taikytus veiksmus;

(c) darbo vietos stebėsenos rezultatai, naudoti įvertinant individualiąsias dozes, jeigu reikia.

3. 1 dalyje nurodyta informacija saugoma darbuotojams dirbant su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote susijusį darbą ir vėliau, kol jie sulaukia ar sulauktų 75 metų amžiaus, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau kaip 30 metų po darbo, susijusio su apšvita, pabaigos.

4. 40, 51 ir 52 straipsniuose nurodyta apšvita registruojama atskirai 1 dalyje minėtame įraše.

5. Jeigu stebėsenos rezultatai naudojami planuojamos apšvitos situacijų valdymui, imamasi tinkamų priemonių, kad į įrašus nebūtų įtraukta esamajai apšvitos situacijai priskiriama apšvita, t. y. išorinės foninės spinduliuotės ar radono patekimo į pastatus iš grunto pramonės įmonių, perdirbančių gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas, atveju.

42 straipsnis

Rezultatų prieiga

1. Valstybės narės reikalauja, kad 39, 40 ir 52 straipsniuose nurodytos individualiosios stebėsenos rezultatai būtų:

(a) pateikiami kompetentingoms institucijoms, įmonei ir komandiruotus darbuotojus įdarbinančiam darbdaviui;

(b) pateikiami atitinkamam darbuotojui pagal 43 straipsnio 1 dalį;

(c) pateikiami darbuotojų sveikatos tarnyboms siekiant, kad jos aiškintųsi rezultatų įtaką žmogaus sveikatai kaip numatyta 44 straipsnyje;

(d) perduodami į pagal 2 dalį valstybės narės sukurtai individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą.

2. Valstybės narės nustato individualiosios stebėsenos rezultatų perdavimo tvarką.

3. Individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema pateikia bent jau VIII priedo A skirsnyje išvardytus duomenis.

4. Atsitiktinės apšvitos ar avarinės apšvitos atvejais individualiosios stebėsenos rezultatai perduodami nedelsiant.

43 straipsnis

Darbuotojų prieiga prie rezultatų

1. Valstybės narės reikalauja, kad, darbuotojams paprašius, jiems būtų suteikta galimybė susipažinti su jų individualiosios stebėsenos rezultatais, įskaitant matavimų duomenis, kurie galėjo būti naudojami nustatant šiuos rezultatus, arba su darbuotojų gautų dozių vertinimo, atlikto remiantis darbo vietoje atliktų matavimų duomenimis, rezultatais.

2. Valstybės narės sudaro sąlygas kompetentingoms institucijoms, darbuotojų sveikatos tarnyboms, radiacinės saugos specialistams ar dozimetrijos tarnyboms visoje Sąjungoje keistis visa reikiama informacija apie anksčiau darbuotojo gautas dozes, kad jos galėtų, prieš įdarbinant darbuotoją ar pagal 44 straipsnį darbuotoją priskiriant jį A kategorijai, atlikti medicininį patikrinimą ir kontroliuoti tolesnę darbuotojo apšvitą.

44 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų medicininė priežiūra

1. Apšvitos veikiamų darbuotojų medicininė priežiūra grindžiama bendraisiais darbuotojų sveikatos principais.

2. Už A kategorijos darbuotojų medicininę priežiūrą atsakingos darbuotojų sveikatos tarnybos.

Atliekant tokią medicininę priežiūrą įvertinama stebimųjų darbuotojų sveikatos būklė siekiant nustatyti, ar jie yra tinkami atlikti jiems paskiriamas užduotis. Šiuo tikslu darbuotojų sveikatos tarnyboms suteikiama teisė susipažinti su bet kuria joms reikalinga informacija, įskaitant informaciją apie aplinkos sąlygas darbo patalpose.

3. Medicininė priežiūra apima:

(a) medicininę apžiūrą prieš įdarbinant darbuotoją ar jį priskiriant A kategorijai siekiant nustatyti jo tinkamumą eiti A kategorijos darbuotojo pareigas, dėl kurių svarstoma jo kandidatūra;

(b) periodinius sveikatos tikrinimus.

A kategorijos darbuotojų sveikatos būklė tikrinama bent kartą per metus siekiant nustatyti, ar jie toliau laikytini tinkamais eiti savo pareigas. Šių tikrinimų, kuriuos galima atlikti tiek kartų, kiek darbuotojų sveikatos tarnybos laiko reikalinga atlikti, pobūdis priklauso nuo darbo tipo ir pavienių darbuotojų sveikatos būklės.

4. Darbuotojų sveikatos tarnybos gali nurodyti, kad būtina tęsti medicininę priežiūrą po to, kai darbuotojas baigia dirbti, tiek laiko, kiek jos laiko esant reikalinga, siekiant tinkamai apsaugoti konkretaus asmens sveikatą.

45 straipsnis

Medicininė klasifikacija

Siekiant nustatyti tinkamumą dirbti A kategorijos darbuotoju, taikoma ši medicininė klasifikacija:

(a) tinkamas;

(b) tinkamas atsižvelgiant į tam tikras sąlygas

(c) netinkamas.

46 straipsnis

Draudimas netinkamus darbuotojus įdarbinti ar priskirti A kategorijai

Darbuotoją draudžiama bet kuriuo laikotarpiu įdarbinti į A kategorijos darbuotojo darbo vietą arba priskirti jį A kategorijos darbuotojams, jeigu atliekant medicininę priežiūrą nustatoma, kad jis yra netinkamas toms konkrečioms pareigoms.

47 straipsnis

Medicinos dokumentai

1. Pradedami pildyti kiekvieno A kategorijos darbuotojo medicinos dokumentai ir nuolat atnaujinami tol, kol darbuotojas yra priskirtas šiai kategorijai. Po to dokumentai saugomi tol, kol asmuo sulaukia ar sulauktų 75 metų amžiaus, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau kaip 30 metų po darbo, susijusio su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote, pabaigos.

2. Į medicinos dokumentus įtraukiama informacija apie darbo pobūdį, medicininių patikrinimų prieš įdarbinant darbuotoją ar priskiriant A kategorijai rezultatai, periodiniai sveikatos tikrinimai ir įrašai apie dozes pagal 41 straipsnį.

48 straipsnis

Specialioji medicininė priežiūra

1. Be apšvitos veikiamiems darbuotojams skirtos medicininės priežiūros pagal 44 straipsnį, numatomi visi papildomi veiksmai, kuriuos darbuotojų sveikatos tarnybos laiko būtinais siekiant užtikrinti apšvitos veikiamų asmenų sveikatos apsaugą, pvz., tolesni tyrimai, deaktyvavimo priemonės ar neatidėliotinas gydymas.

2. Speciali medicininė priežiūra atliekama kiekvienu atveju, jeigu viršijama 50 mSv metinė efektinė dozė arba bet kuri kita 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta dozė.

3. Dėl tolesnių apšvitos sąlygų turi būti gaunamas darbuotojų sveikatos tarnybų sutikimas.

49 straipsnis

Apeliacijos

Valstybės narės parengia apeliacijos teikimo procedūrą dėl faktų, nustatytų pagal 45, 46 ir 48 straipsnius ir pagal tuos straipsnius priimtų sprendimų.

50 straipsnis

Komandiruotų darbuotojų apsauga

1. Valstybės narės užtikrina, kad taikant individualiosios radiologinės stebėsenos sistemą komandiruotiems darbuotojams būtų suteikiama lygiavertė apsauga, palyginti su įmonės nuolatiniam darbui įdarbintais darbuotojais.

2. Įmonė tiesiogiai arba sudarydama sutartis su komandiruotų darbuotojų darbdaviu yra atsakinga už radiacinę saugą, susijusią su komandiruotų darbuotojų atliekamu darbu.

3. Visų pirma įmonė:

(a) tikrina, ar atitinkamas komandiruotas darbuotojas medicininiu atžvilgiu patvirtintas esąs tinkamas atlikti jam numatytas skirti užduotis;

(b) užtikrina, kad, be 16 straipsnyje nurodyto pagrindinio radiacinės saugos mokymo, komandiruotas darbuotojas būtų išklausęs specialų mokymo kursą apie kontroliuojamosios zonos ir veiklos ypatybes;

(c) užtikrina, kad komandiruotam darbuotojui būtų išduotos būtinos asmens apsaugos priemonės;

(d) užtikrina, kad komandiruotam darbuotojui būtų atliekama individualiosios apšvitos stebėsena atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą ir reikiama su jo veikla susijusi dozimetrinė stebėsena;

(e) užtikrina atitiktį III skyriuje apibrėžtai apsaugos sistemai;

(f) užtikrina arba imasi visų reikiamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad po kiekvienos veiklos būtų registruojami visų komandiruotų darbuotojų individualiosios apšvitos stebėsenos radiologiniai duomenys, nurodyti VIII priedo B skirsnio 2 punkte.

4. Komandiruojamų darbuotojų darbdaviai tiesiogiai ar sudarydami sutartis su įmone užtikrina, kad jų darbuotojų radiacinė sauga atitiktų atitinkamas šios direktyvos nuostatas, visų pirma:

(a) užtikrindami atitiktį III skyriuje apibrėžtai apsaugos sistemai;

(b) suteikdami informaciją ir organizuodami radiacinės saugos mokymus, nurodytus 16 straipsnyje;

(c) garantuodami, kad darbuotojų apšvita bus vertinama ir jiems bus teikiama medicininė priežiūra laikantis 37, 39–48 straipsniuose nustatytų sąlygų;

(d) užtikrindami, kad kiekvieno jų darbuotojo individualiosios apšvitos stebėsenos radiologiniai duomenys, apibrėžti VIII priedo B skirsnio 1 punkte, būtų saugomi individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemoje, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 dalies d punkte.

5. Visi komandiruoti darbuotojai įpareigojami kiek praktiškai įmanoma patys prisidėti prie jiems numatytos saugos užtikrinimo taikant 1 dalyje nurodytą radiologinės stebėsenos sistemą.

51 straipsnis

Išimtiniais atvejais leidžiama apšvita

1. Išskirtiniais atvejais, kurie kiekvienas įvertinami atskirai, išskyrus ekstremalias situacijas, kompetentingos institucijos gali, jei reikia konkrečios veiklos atveju, konkretiems savanoriams darbuotojams nustatyti aukštesnes profesinės apšvitos dozės ribas negu nustatytosios 10 straipsnyje, su sąlyga, kad tokia apšvita trunka tam tikrą laiką, tam tikrose darbo zonose ir neviršija kompetentingų institucijų pavieniam atvejui nustatytų apšvitos lygių. Atsižvelgiama į šias sąlygas:

(a) tokia apšvita leidžiama veikti tik 38 straipsnyje apibrėžtus A kategorijos darbuotojus;

(b) tokios apšvitos turi nepatirti praktikantai, studentai, nėščiosios ir, jeigu kyla radionuklidų patekimo į kūną rizika, krūtimi maitinančios moterys;

(c) įmonė iš anksto kruopščiai pagrindžia tokios apšvitos būtinybę ir ją išsamiai aptaria su savanoriais darbuotojais, jų atstovais, darbuotojų sveikatos tarnybomis ir radiacinės saugos specialistu;

(d) atitinkamiems darbuotojams iš anksto pateikiama informacija apie kylančią riziką ir vykdant veiklą taikytinas atsargumo priemones;

(e) visos šių apšvitų dozės atskirai registruojamos 47 straipsnyje nurodytuose medicinos dokumentuose ir 41 straipsnyje nurodytame konkretaus darbuotojo įraše;

2. Dozės ribų viršijimas leidus apšvitą išimtiniais atvejais nebūtinai yra pagrįsta priežastis neleisti darbuotojams dirbti jų įprastų darbų ar darbuotojus perkelti negavus jų sutikimo.

3. Erdvėlaivio įgulos narių apšvita, viršijanti dozės ribas, laikoma specialiu leidimu leista apšvita.

52 straipsnis

Profesinė avarinė apšvita

1. Ekstremalių situacijų likvidavimo organizacijos užtikrina, kad nė vienas ekstremalias situacijas likviduojantis darbuotojas nesiimtų veiksmų, dėl kurių galėtų patirti 50 mSv dozę viršijančią apšvitą, išskyrus nacionaliniame avariniame plane nustatytus konkrečius atvejus. Tokiais atvejais apibrėžiami atitinkami 50 mSv viršijantys atskaitos lygiai. Susiklosčius nepaprastosioms situacijoms, kai siekiama gelbėti gyvybes, užkirsti kelią spinduliuotės sukeliamiems sunkiems sveikatos sutrikimams ar apsisaugoti nuo sąlygų, kurių padariniai būtų katastrofiški, susidarymo, leidžiama nustatyti 100 mSv viršijantį atskaitos lygį.

2. Ekstremalias situacijas likviduojančios organizacijos užtikrina, kad ekstremalias situacijas likviduojantys darbuotojai, kurie galėtų imtis veiksmų, dėl kurių galėtų būti viršijama 50 mSv dozė, sutiktų dirbti savo noru ir būtų aiškiai bei išsamiai iš anksto informuojami apie susijusią sveikatos riziką ir turimas apsaugos priemones.

3. Avarinės apšvitos atveju valstybės narės reikalauja, kad būtų atliekama ekstremalias situacijas likviduojančių darbuotojų radiologinė stebėsena ir medicininė priežiūra. Individualioji stebėsena ar individualiųjų dozių įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į aplinkybes.

53 straipsnis

Radonas darbo vietose

1. 103 straipsnyje nurodytame veiksmų plane valstybės narės nustato radono savitojo aktyvumo patalpose nacionalinius atskaitos lygius. Šie atskaitos lygiai darbo vietose neturi viršyti metinio 1 000 Bq m-3 vidurkio.

2. Pagal nacionalinį veiksmų planą valstybės narės užtikrina, kad radono savitojo aktyvumo matavimai būtų atliekami radono keliamo pavojaus zonoje esančiame pirmame aukšte ar rūsyje įrengtose darbo vietose ir konkrečių tipų darbo vietose, kaip nurodyta veiksmų plane.

3. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, kurių sukurtose darbo vietose viršijamas nacionalinis atskaitos lygis, imtųsi atitinkamų veiksmų siekdamos sumažinti radono tūrinį aktyvumą ar jo sukeltą apšvitą laikantis III skyriuje nustatyto optimizavimo principo.

4. Jeigu darbo vietose ar konkrečiose pastato patalpose atskaitos lygis vis tiek yra viršijamas, nors buvo imtasi veiksmų pagal 3 dalį, valstybės narės šią situaciją laiko planuojamąja apšvitos situacija ir taiko 30 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus atitinkamus profesinės apšvitos reikalavimus.

VII SKYRIUS

PACIENTŲ IR KITŲ MEDICININĖS APŠVITOS VEIKIAMŲ ASMENŲ SAUGA

54 straipsnis

Pagrįstumas

1. Medicininės apšvitos grynoji nauda turi būti pakankama, pasvėrus jos bendrą galimą diagnostinę ar terapinę naudą, įskaitant tiesioginę naudą asmens sveikatai ar jo gerovei ir naudą visuomenei, lyginant su individualiąja žala, kurią gali sukelti apšvita, atsižvelgiant į veiksmingumą, naudą ir riziką naudojant alternatyvius turimus metodus, kuriais siekiama tų pačių tikslų, tačiau nesusijusių su jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta apšvita arba dėl kurių sukeliama mažesnė apšvita.

Taip pat turi būti atsižvelgiama į apšvitos veikiamų radiologinę įrangą naudojančių medicinos darbuotojų ir kitų asmenų patiriamą individualiąją žalą.

Visų pirma taikomi šie reikalavimai:

(a) su medicinine apšvita susijusi visų rūšių nauja veikla pagrindžiama iš anksto prieš pradedant ją visuotinai taikyti;

(b) su medicinine apšvita susijusi jau taikomų rūšių veikla persvarstoma kiekvieną kartą, kai gaunama naujų svarbių įrodymų apie jos veiksmingumą ar sukeliamus padarinius;

(c) visos individualiosios medicininės apšvitos pagrindžiamos iš anksto atsižvelgiant į konkrečius apšvitos tikslus ir apšvitos veikiamo asmens duomenis.

Jeigu su medicinine apšvita susijusios veiklos rūšis apskritai nėra pagrįsta, šios rūšies konkrečią individualiąją apšvitą galima pagrįsti esant ypatingoms aplinkybėms, įvertinant kiekvieną konkretų atvejį ir pagrindžiant dokumentais.

Paskyrėjas ir medicinos praktikas siekia gauti, jeigu įmanoma, su planuojama apšvita susijusią ankstesnę diagnostinę informaciją ar medicinos dokumentus ir atsižvelgęs į šiuos duomenis siekia išvengti nebūtinos apšvitos naudojimo.

2. Medicininės apšvitos naudojimą biomedicinos ir medicinos moksliniams tyrimams ištiria etikos komitetas, įsteigtas laikantis nacionalinės tvarkos, ir (arba) kompetentingos institucijos.

3. Vykdant sveikatos patikrinimo programą taikomas medicinines radiologines procedūras konkrečiai pagrindžia sveikatos apsaugos įgaliotoji institucija kartu su atitinkamomis profesinėmis organizacijomis.

4. Turi būti įrodoma, kad slaugytojų ir globėjų patiriamos apšvitos grynoji nauda yra pakankama atsižvelgiant į tiesioginę naudą paciento sveikatai, globėjo ir (arba) slaugytojo naudą bei tikėtiną apšvitos padaromą žalą.

5. Bet kuri medicininė radiologinė procedūra, taikoma besimptomiui asmeniui siekiant kuo anksčiau aptikti ligą, turi būti sudedamoji sveikatos patikrinimo programos dalis arba šią procedūrą minėtam asmeniui konkrečiais dokumentais turi pagrįsti medicinos praktikas, tardamasis su paskyrėju ir atsižvelgdamas į atitinkamų profesinių įstaigų ir kompetentingų institucijų gaires. Ypatingas dėmesys skiriamas pacientų informavimui pagal 56 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6. Draudžiama taikyti apšvitą, jeigu jos negalima pagrįsti pagal 1–5 dalių nuostatas.

55 straipsnis

Optimizavimas

1. Spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos tikslais taikant medicininę apšvitą visos patiriamos apšvitos dozės sumažinamos tiek, kiek praktiškai įmanoma siekiant gauti būtiną vaizduojamąją informaciją, atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius.

Asmenims taikant medicininę apšvitą spindulinės terapijos tikslais, taikinio apšvitos dozė turi būti suplanuojama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalia taikinio esančių organų ir audinių apšvitos dozės turėtų būti kiek praktiškai įmanoma mažesnės ir atitiktų numatytą apšvitos naudojimo spindulinei terapijai tikslą.

2. Valstybės narės užtikrina spindulinės diagnostikos tyrimams ir, jeigu reikia, intervencinės radiologijos procedūroms skirtų diagnostinių atskaitos lygių nustatymą, reguliarią jų peržiūrą ir naudojimą bei šioms reikmėms numatytų gairių prieinamumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad visuose biomedicinos ir medicinos mokslinių tyrimų projektuose:

(a) atitinkami asmenys dalyvautų savanoriškai;

(b) šie asmenys būtų informuojami apie apšvitos keliamą riziką;

(c) jei nesitikima, kad asmuo iš apšvitos gaus tiesioginės medicininės naudos, taikomos apribotosios dozės;

(d) pacientų, savanoriškai sutikusių dalyvauti vykdant eksperimentinę diagnostikos ar terapinę veiklą ir iš šios veiklos tikėtinai patirsiančių diagnostinę ar terapinę naudą asmenų atitinkamus dozės lygius kiekvienu atveju įvertina medicinos praktikas ir (arba) paskyrėjas.

4. Optimizavimas aprėpia įrangos pasirinkimą, nuoseklų atitinkamos diagnostinės informacijos ar terapinių rezultatų rengimą, praktinius medicininės apšvitos procedūrų aspektus, kokybės laidavimą ir paciento bei darbuotojų dozių ar taikytų aktyvumų nustatymą ir vertinimą atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius.

5. Valstybės narės užtikrina, kad:

(a) būtų nustatytos globėjų ir slaugytojų apribotosios apšvitos dozės;

(b) būtų parengtos atitinkamos gairės dėl globėjų ir slaugytojų patiriamos apšvitos.

6. Valstybės narės užtikrina, kad pacientui, kuris gydomas radionuklidais ar kurio diagnozei nustatyti naudojami radionuklidai, arba jo teisėtam globėjui, atitinkamai paskyrėjas arba įmonė pateiktų rašytinius nurodymus, siekiant su pacientu bendraujančių asmenų dozes apriboti tiek, kiek pagrįstai įmanoma, ir pateiktų informaciją apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką.

Nurodymai įteikiami išleidžiant iš ligoninės, klinikos arba panašios institucijos.

56 straipsnis

Atsakomybė

1. Paskyrėjas ir medicinos praktikas į dalyvauja pagrįstumo užtikrinimo procese pagal valstybių narių nustatytas nuostatas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri medicininė apšvita būtų taikoma medicinos praktikui prisiimant klinikinę atsakomybę.

3. medicinos praktikas užtikrina, kad pacientui ar teisėtam globėjui būtų pateikta atitinkama informacija apie naudą ir riziką, susijusią su medicininės apšvitos sukuriama jonizuojančiosios spinduliuotės doze, siekdamas gauti asmens sutikimą. Panaši informacija ir atitinkamos gairės pagal 55 straipsnio 5 dalies b punktą pateikiamos globėjams ir slaugytojams.

4. Įmonė ar medicinos praktikas, jeigu reikia, praktinius medicininės apšvitos procedūrų aspektus gali perleisti vienam ar daugiau asmenų, kuriems suteikta teisė šiuo atžvilgiu imtis veiksmų pripažintoje specializacijos srityje.

57 straipsnis

Procedūros

1. Parengiami kiekvienos įrangos visų tipų standartinių medicininių radiologinių procedūrų rašytiniai protokolai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad paskyrėjams būtų prieinamos rekomenduojamosios medicininio vizualizavimo gairės, kuriose atsižvelgiama į jonizuojančiosios spinduliuotės dozes.

3. Medicininėje radiologinėje veikloje atitinkamai dalyvauja medicinos fizikas ir jo dalyvavimo lygis yra proporcingas šios veiklos keliamai radiacinei rizikai. Visų pirma:

(a) vykdant spindulinės terapijos veiklą, išskyrus standartinę terapijos tikslais naudojamą branduolinę mediciną, turi visą laiką dalyvauti medicinos fizikas;

(b) branduolinės medicinos standartinėse terapinėse ir diagnostinėse procedūrose taip pat ir intervencinėse radiologijos procedūrose turi dalyvauti medicinos fizikas;

(c) taikant kitas paprastesnes spindulinės diagnostikos procedūras, medicinos fizikas dalyvauja, jeigu reikia, ir teikia konsultacijas bei rekomendacijas su medicinine apšvita susijusios radiacinės saugos klausimais.

4. Klinikiniai auditai atliekami laikantis nacionalinės tvarkos.

5. Jeigu nuolatos viršijami diagnostiniai atskaitos lygiai, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų persvarstomi vietos mastu ir, jeigu reikia, būtų taikomos taisomosios priemonės.

58 straipsnis

Mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikas, medicinos fizikas ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys laikytųsi 15, 19 ir 81 straipsniuose nurodytų mokymo ir pripažinimo reikalavimų.

59 straipsnis

Įranga

1. Valstybės narės imasi jų nuomone privalomų veiksmų siekdamos išvengti nereikalingo medicininės radiologinės įrangos platinimo.

2. Valstybės narės užtikrina, kad:

(a) visa naudojama medicininė radiologinė įranga būtų griežtai prižiūrima radiacinės saugos atžvilgiu;

(b) kompetentingos institucijos turėtų naujausią kiekvieno radiologinio objekto radiologinės medicinos įrangos sąrašą;

(c) įmonė įgyvendintų reikiamas kokybės laidavimo programas ir atliktų dozės arba taikyto aktyvumo įvertinimus; ir

(d) priėmimo bandymai, kuriuose dalyvauja medicinos fizikas, būtų atliekamas prieš pirmąjį įrangos naudojimą klinikiniais tikslais, o periodiniai bandymai reguliariai ir po visų didesnių techninės priežiūros procedūrų.

3. Kompetentingos institucijos imasi veiksmų užtikrinti, kad įmonė taikytų būtinas priemones sutvarkyti medicininės radiologinės įrangos netinkamai veikiančias ar sutrikusias funkcijas. Jos taip pat parengia konkrečius įrangos priimtinumo kriterijus siekdamos nustatyti, kada jau būtina imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų, įskaitant, jeigu reikia, įrangos eksploatavimo nutraukimą.

4. Fluoroskopinę įrangą draudžiama naudoti be dozės galios kontrolės prietaiso ar be vaizdo ryškumo reguliavimo prietaiso arba be lygiaverčio įtaiso.

5. Intervencinės radiologijos ir kompiuterinės tomografijos reikmėms naudojama bet kuri įranga privalo turėti prietaisą ar funkciją, kuris medicinos praktiką informuoja apie atliekant medicininę radiologinę procedūrą įrangos skleidžiamos spinduliuotės kiekį. Pradėtoje naudoti po šios direktyvos įsigaliojimo bet kurioje kitoje medicininės spindulinės diagnostikos įrangoje turi būti minėtas prietaisas ar funkcija arba lygiavertės skleidžiamos spinduliuotės kiekio nustatymo priemonės. Spinduliuotės dozė turi būti tyrimo ataskaitos apie procedūrą dalis.

60 straipsnis

Speciali veikla

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojama tinkama medicininė radiologinė įranga, praktiniai metodai ir pagalbinė įranga, kai medicinine apšvita

(a) veikiami vaikai;

(b) naudojama įgyvendinant sveikatos patikrinimo programą;

(c) pacientai veikiami didelėmis dozėmis, pvz., intervencinės radiologijos, kompiuterinės tomografijos arba spindulinės terapijos atveju.

Specialus dėmesys skiriamas šios veiklos kokybės laidavimo programoms ir dozei arba taikytam aktyvumui įvertinti kaip nurodyta 59 straipsnio 2 dalies c punkte.

2. Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikai ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, taikantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytą apšvitą, būtų tinkamai išmokyti vykdyti šią medicininės radiologijos veiklą, kaip nurodyta 19 straipsnyje.

61 straipsnis

Speciali nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų sauga

1. Jeigu moteris yra vaisingo amžiaus, medicinos praktikas ir paskyrėjas pasiteirauja, kaip yra nurodžiusios valstybės narės, ar ji nėra nėščia arba nemaitina krūtimi, jeigu reikia.

Jeigu nėštumo tikimybės negalima atmesti, atsižvelgiant į medicininės apšvitos tipą, visų pirma tuo atveju, jeigu turi būti veikiamos pilvo ir dubens sritys, specialus dėmesys skiriamas medicininės apšvitos pagrindimui, ypač jos skubumui, ir optimizavimui atsižvelgiant į numatomą besilaukiančios motinos ir negimusio kūdikio apšvitą.

2. Jeigu krūtimi maitinančioms moterims taikomos branduolinės medicinos procedūros, atsižvelgiant į medicininio tyrimo ar gydymo tipą, specialus dėmesys skiriamas medicininės apšvitos pagrįstumui, ypač jos skubumui, ir optimizavimui atsižvelgiant į numatomą motinos ir kūdikio apšvitą.

3. Nepažeisdamos 1 ir 2 dalies nuostatų, valstybės narės imasi priemonių kuo geriau informuoti moteris, kurioms taikomos šio straipsnio nuostatos, pvz., atitinkamose vietose pakabina viešus skelbimus.

62 straipsnis

Atsitiktinė ir nenumatytoji apšvita

Valstybės narės užtikrina, kad:

(a) taikant medicinines radiologines procedūras, būtų imamasi visų pagrįstų veiksmų siekiant sumažinti bet kokios pacientų atsitiktinės ar nenumatytosios apšvitos tikimybę ir mastą, atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius;

(b) spindulinės terapijos veiklos kokybės laidavimo programa apimtų atsitiktinės ir nenumatytosios apšvitos rizikos tyrimą;

(c) visais medicininės apšvitos atvejais įmonė įdiegtų su atsitiktine ar nenumatytąja apšvita susijusių ar galinčių būti susijusiais įvykių registracijos ir analizės sistemą;

(d) įmonė kompetentingai institucijai kiek galima greičiau praneštų apie svarbius įvykius, kaip apibrėžta institucijų, įskaitant tyrimo rezultatus ir taisomuosius veiksmus siekiant išvengti tokių įvykių. Kompetentingos institucijos šią informaciją perduoda priežiūrą po pateikimo rinkai atliekančioms kompetentingoms institucijoms, įsteigtoms Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų;

(e) būtų numatytos priemonės siekiant medicinos praktikui, paskyrėjui ir pacientui pranešti apie atsitiktinę ar nenumatytąją apšvitą.

63 straipsnis

Gyventojų gaunamos apšvitos dozių įvertinimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytas medicininės apšvitos sukeltų individualiųjų apšvitos dozių pasiskirstymas ir atsižvelgta į apšvitos veikiamų gyventojų amžiaus ir lyties pasiskirstymą.

VIII SKYRIUS

GYVENTOJŲ SAUGA

1 Skirsnis

Gyventojų sauga įprastomis aplinkybėmis

64 straipsnis

Gyventojų saugos principai

Remdamosi III skyriuje dėl radiacinės saugos sistemos nustatytais principais ir taikydamos šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus valstybės narės sukuria sąlygas, būtinas užtikrinti geriausią įmanomą gyventojų saugą atsižvelgiant į esamas aplinkybes.

65 straipsnis

Gyventojų sauga vykdant veiklą

1. Įprastomis aplinkybėmis gyventojų sauga vykdant licencijuojamą veiklą aprėpia visas priemones ir tyrimus, kuriais nustatomi ir pašalinami veiksniai, galintys bet kokios veiklos, susijusios su jonizuojančiąja spinduliuote, metu sukelti gyventojų apšvitos riziką, kurios negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu. Ši sauga apima šias užduotis:

(a) apšvitos riziką keliančių įrenginių planų ir siūlomos šių įrenginių statybos vietos tam tikroje teritorijoje išnagrinėjimą bei patvirtinimą radiacinės saugos atžvilgiu;

(b) naujų apšvitos riziką galinčių kelti įrenginių tinkamumo eksploatuoti patvirtinimą, jei užtikrinama tinkama apsauga nuo bet kokios apšvitos ar radioaktyviosios taršos, galinčios pasklisti už įrenginio ribų, atitinkamai atsižvelgiant į demografines, meteorologines, geologines, hidrologines ir ekologines sąlygas;

(c) radionuklidų išmetimo į aplinką išleidimo planų tyrimą ir tvirtinimą.

Šios užduotys atliekamos laikantis taisyklių, kurias kompetentingos institucijos nustato atsižvelgdamos į numatomą apšvitos riziką.

2. Kompetentinga institucija nustato leistinąsias radionuklidų išmetimo į aplinką ribas. Išduodama šiuos išmetimo į aplinką leidimus ji:

(a) atsižvelgia į gyventojų apšvitos optimizavimo rezultatus;

(b) atsižvelgia į panašių objektų eksploatavimo gerąją patirtį;

(c) nustato objekto eksploatavimo lankstumo ribas.

66 straipsnis

Gyventojų dozių įvertinimas

1. Atsižvelgdamos apšvitos riziką, valstybės narės nustato gyventojų dozių, kurias jie gauna planuojamose apšvitos situacijose, įvertinimo sistemą.

2. Kompetentingos institucijos nustato, kokių veiklos rūšių sukeliamos apšvitos dozės gyventojams turi būti įvertinamos realistiškai. Kitų veiklos rūšių atžvilgiais valstybės narės gali reikalauti atlikti tik atrankinį vertinimą remiantis bendraisiais duomenimis.

3. Siekdama realistiškai įvertinti gyventojų dozes kompetentinga institucija:

(a) užtikrina, kad 65 straipsnyje nurodytoms veiklos rūšims taikomi apytikriai dozės įverčiai kiek įmanoma tiksliau atitiktų tikrąją reprezentatyviųjų asmenų dozę;

(b) sprendžia dėl įvertinimų atlikimo dažnumo ir imasi visų būtinų veiksmų siekdamos nustatyti reprezentatyvųjį asmenį atsižvelgdamos į tikrąsias radioaktyviųjų medžiagų perdavimo trasas;

(c) atsižvelgdama į visų rūšių jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką užtikrina, kad gyventojų dozių apytikriai įverčiai aprėptų:

i) išorinės spinduliuotės sukeltos dozės įvertinimą, įskaitant, jeigu reikia, atitinkamos jonizuojančiosios spinduliuotės rūšį;

ii) radionuklidų patekimo į organizmą įvertinimą, nurodant radionuklidų pobūdį ir, jeigu reikia, jų fizinę ir cheminę būklę bei nustatant šių radionuklidų savitąjį ir tūrinį aktyvumą;

iii) reprezentatyviojo asmens tikėtinai gausimas dozes ir jo ypatybių nurodymą;

(d) reikalauja laikyti ir visoms suinteresuotosioms šalims pateikti su išorinės apšvitos matavimu, į organizmą patekusių radionuklidų įverčiais ir radioaktyviąja tarša bei reprezentatyviojo asmens gautų dozių įvertinimu susijusius įrašus.

67 straipsnis

Radionuklidų išmetimo į aplinką stebėsena

1. Valstybės narės reikalauja, kad už veiklą, kuriai vykdyti išduotas radionuklidų išmetimo į aplinką leidimas, atsakinga įmonė tinkamai stebėtų į aplinką išmetamas radioaktyviąsias nuotekas ar ore sklindančias radioaktyviąsias išlakas ir šios stebėsenos rezultatus pateiktų kompetentingai institucijai.

2. Valstybės narės reikalauja, kad už branduolinį energetinį reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklą atsakinga įmonė, atsižvelgdama į standartinę stebėsenos ir ataskaitų Europos Komisijai teikimo informaciją, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijoje 2004/2/Euratomas[22], stebėtų išmetalus įprastomis veikimo sąlygomis.

68 straipsnis

Įmonių užduotys

1. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės atliktų šias užduotis:

(a) užtikrintų ir išlaikytų tinkamą saugos lygį;

(b) tikrintų techninių prietaisų veiksmingumą ir atliekamą jų techninę priežiūrą;

(c) siekdama užtikrinti radiacinės saugos priežiūrą, diegtų matavimo įrangą bei procedūras, atitinkamai, gyventojų apšvitos bei aplinkos radioaktyviosios taršos įvertinimui;

(d) reguliariai kalibruotų matuoklius ir reguliariai tikrintų, ar jie tinkami eksploatuojami ir ar tinkamai naudojami.

2. Atliekant 1 dalyje nurodytas užduotis dalyvauja radiacinės saugos specialistai ir, jeigu reikia, už radiacinę saugą atsakingi asmenys.

69 straipsnis

Aplinkos stebėsenos programa

Valstybės narės užtikrina, kad siekiant įvertinti gyventojų apšvitą būtų taikoma tinkama aplinkos stebėsenos programa.

2 Skirsnis

Avarinės apšvitos situacijos

70 straipsnis

Ekstremalių situacijų likvidavimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad už veiklą atsakinga įmonė kompetentingoms institucijoms nedelsdama praneštų apie visas jos objekte susiklosčiusias ar su jos vykdoma veikla susijusias ekstremalias situacijas bei imtųsi visų reikiamų priemonių padariniams sušvelninti.

2. Valstybės narės užtikrina, kad ekstremaliai situacijai susiklosčius įmonės teritorijoje, ji atliktų pradinį laikiną ekstremalios situacijos aplinkybių bei padarinių įvertinimą ir suteiktų apsaugos priemones.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų aprūpinama saugos priemonėmis, susijusiomis su:

(a) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, siekiant sumažinti ar sustabdyti tiesioginę spinduliuotę ir radionuklidų išmetimą arba išvengti apšvitos ar taršos, kurią skleidžia paliktieji šaltiniai;

(b) aplinka, siekiant sumažinti radioaktyviųjų medžiagų pernašą asmenims;

(c) asmenims, siekiant sumažinti apšvitą.

4. Jeigu ekstremali situacija susiklosto jos teritorijoje ar už jos ribų, valstybė narė arba ekstremalią situaciją likviduojanti institucija reikalauja:

(a) kad būtų organizuojamos tinkamos saugos priemonės, atsižvelgiant į tikrąsias ekstremalios situacijos charakteristikas ir laikantis optimalios apsaugos strategijos, kuri yra ekstremalių situacijų likvidavimo plano sudedamoji dalis; į ekstremalių situacijų likvidavimo planą įtrauktini elementai nurodyti IX priedo B skirsnyje;

(b) kad būtų įvertinti ir užregistruoti ekstremalios situacijos padariniai bei saugos priemonių veiksmingumas.

5. Susiklėsčius atitinkamai situacijai, valstybė narė ar ekstremalią situaciją likviduojanti institucija užtikrina, kad būtų imamasi priemonių organizuoti nukentėjusiųjų gydymą.

71 straipsnis

Nuo ekstremalios situacijos galinčių nukentėti gyventojų informavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad gyventojai, kurie gali nukentėti susiklosčius ekstremaliai situacijai, būtų informuoti apie jiems taikomas sveikatos apsaugos priemones ir veiksmus, kurių jie turėtų imtis susiklosčius šiai ekstremaliai situacijai.

2. Teikiamą informaciją turi sudaryti X priedo A skirsnyje nustatyti elementai.

3. Informacija 1 dalyje nurodytiems gyventojams teikiama jiems neprašant.

4. Valstybės narės atnaujina informaciją ir pateikia ją reguliariai bei kaskart, kai įvyksta svarbių pokyčių. Šis informacija gyventojams turi būti prieinama visą laiką.

72 straipsnis

Nuo ekstremalios situacijos faktiškai nukentėjusių gyventojų informavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad gyventojai, kurie faktiškai nukentėjo susiklosčius ekstremaliai situacijai, būtų nedelsiant informuojami apie ekstremalios situacijos faktus, veiksmus, kurių jie turi imtis, ir, jeigu reikia, šiems gyventojams taikomas sveikatos apsaugos priemones.

2. Į pateikiamą informaciją įtraukiami tie X priedo B skirsnyje nurodyti punktai, kurie yra aktualūs to tipo ekstremaliai situacijai.

3 Skirsnis

Esamosios apšvitos situacijos

73 straipsnis

Užterštos teritorijos

1. Į užterštų teritorijų tvarkymo strategijas, jeigu reikia, įtraukiami tokie aspektai:

(a) paveiktų regionų žymėjimas ir nukentėjusių gyventojų nustatymas;

(b) paveiktiems regionams ir nukentėjusiems gyventojams taikomų saugos priemonių reikalingumo ir jų masto apsvarstymas;

(c) draudimo patekti į paveiktus regionus ar patekimo kontrolės arba gyvenimo sąlygų šiuose regionuose apribojimų nustatymo apsvarstymas;

(d) skirtingų gyventojų grupių apšvitos įvertinimas ir asmenims prieinamų asmeninės apšvitos kontrolės priemonių įvertinimas;

(e) strategijos tikslai ir ilgalaikiai uždaviniai ir atitinkami atskaitos lygiai.

2. Valstybei narei nusprendus leisti gyventi žmonėms ir atnaujinti visuomeninę bei ekonominę veiklą ilgalaikės liekamosios taršos teritorijose, ji užtikrina, kad, konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, būtų, jei reikia, nustatytos nuolatinės apšvitos kontrolės priemonės siekiant sukurti tokias gyvenimo sąlygas, kurias galima laikyti normaliomis, įskaitant:

(a) su kasdieniu gyvenimu suderinamų atskaitos lygių nustatymą;

(b) infrastruktūros, kuri padėtų nuolat taikyti pagalbos sau saugos priemones užterštose teritorijose, sukūrimas, pvz., informacijos teikimas, rekomendacijos ir stebėsena.

74 straipsnis

Radonas gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose

1. 103 straipsnyje nurodytame veiksmų plane valstybės narės nustato radono savitojo aktyvumo patalpose nacionalinius atskaitos lygius, kurie neviršija šių vidutinių metinių verčių:

(a) 200 Bq m-3 naujuose gyvenamuosiuose ir naujuose visuomeniniuose pastatuose;

(b) 300 Bq m-3 esamuose gyvenamuosiuose pastatuose;

(c) 300 Bq m-3 esamuose visuomeniniuose pastatuose. Konkrečiais atvejais, jeigu buvimo trukmė yra trumpa, leidžiama nustatyti 1 000 Bq m-3 atskaitos lygį.

2. Pagal nacionalinį veiksmų planą valstybės narės

(a) nustato esamus gyvenamuosius pastatus, kuriuose viršijamas atskaitos lygis, ir skatina tuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atskaitos lygiai yra viršijami, taikyti radono kiekį mažinančias priemones;

(b) užtikrina, kad visuomeniniuose pastatuose, esančiuose radono keliamo pavojaus zonose, būtų atliekami radono savitojo aktyvumo matavimai.

3. Siekdamos užkirsti kelią radonui patekti iš grunto ir, kaip nurodyta nacionaliniame veiksmų plane, iš statybinių medžiagų, valstybės narės parengia specialius statybos įstatymus ir reikalauja vykdyti šių statybos įstatymų reikalavimus, visų pirma didesnio radono savitojo aktyvumo zonose, kad naujuose pastatuose būtų išvengta atskaitos lygį viršijančio radono savitojo aktyvumo.

4. Valstybės narės vietos ir nacionaliniu lygmeniu teikia informaciją apie vyraujančius radono tūrinius aktyvumus, su radonu susijusią sveikatos riziką ir turimas esamų radono savitojo aktyvumo mažinimo technines priemones.

75 straipsnis

Statybinės medžiagos

1. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi:

(a) statybinėms medžiagoms, kurias, atsižvelgdama į XI priede nustatytą orientacinį medžiagų sąrašą šių medžiagų skleidžiamos gama spinduliuotės atžvilgiu, atitinkama kompetentinga institucija nustatė kaip radiacinės saugos atžvilgiu keliančias susirūpinimą medžiagas ir įtraukė į tokių medžiagų sąrašą; arba

(b) statybinėms medžiagoms, kurias nacionaliniame veiksmų plane institucija priskyrė keliančioms susirūpinimą radono atžvilgiu medžiagoms kaip nurodyta 103 straipsnyje.

2. Nustatytų tipų statybines medžiagas rinkai teikiančios pramonės šakos

(a) nustato VII priede nurodytų radionuklidų savituosius aktyvumus;

(b) kompetentingai institucijai pateikia informaciją apie atliktų matavimų rezultatus ir VII priede apibrėžtą atitinkamą aktyvumo rodiklį.

3. Kompetentinga institucija užtikrina, kad nustatytų tipų statybinės medžiagos būtų taip klasifikuojamos, kaip nustatyta VII priede atsižvelgiant į jų numatomą naudojimą ir aktyvumo rodiklį.

4. Nustatytų tipų statybinėms medžiagoms, kurios patalpose negali sukelti statybinių medžiagų skleidžiamos išorinės apšvitos 1 mSv per metus atskaitos lygį viršijančios dozės, kuri būtų didesnė už pagrindinę lauke vyraujančią išorinę apšvitą, nacionaliniu lygiu netaikomi reikalavimai nepažeidžiant 103 straipsnio. Tokias statybines medžiagas vis dėlto būtina toliau stebėti siekiant užtikrinti, kad aktyvumo vertės nuolat atitiktų minėtą atskaitos lygį. VII priede nurodytoms A kategorijos statybinėms medžiagoms netaikomi jokie pateikimo Sąjungos rinkai apribojimai.

5. Nustatytų tipų statybinių medžiagų, kurios patalpose gali sukelti statybinių medžiagų skleidžiamos išorinės apšvitos 1 mSv per metus atskaitos lygį viršijančią dozę, kuri būtų didesnė už pagrindinę lauke vyraujančią išorinę apšvitą, atžvilgiu kompetentinga institucija gali nuspręsti taikyti atitinkamas priemones: nuo registracijos reikalavimo ir atitinkamų statybos įstatymų taikymo iki tokių medžiagų numatyto naudojimo konkrečių apribojimų.

6. Su statybos įstatymų įgyvendinimu susijusi informacija apie nustatytų tipų statybines medžiagas, įskaitant jų radionuklidų savituosius aktyvumus, aktyvumo rodiklį ir atitinkamą klasifikaciją, nurodoma prieš šias medžiagas pradedant teikti rinkai.

IX SKYRIUS

APLINKOS APSAUGA

76 straipsnis

Aplinkos kriterijai

Valstybės narės į savo teisinę radiacinės saugos sistemą ir visų pirma į bendrąją žmogaus sveikatos apsaugos sistemą įtraukia nuostatą dėl aplinkos floros ir faunos rūšių radiacinės saugos. Į šią teisinę sistemą įtraukiami aplinkos kriterijai, kuriuos taikant siekiama apsaugoti pažeidžiamų ar reprezentatyviųjų floros ir faunos rūšių populiacijas atsižvelgiant į jų svarbą ekologinei sistemai. Jeigu reikia, nustatomos veiklos rūšys, kurių atžvilgiu užtikrinama teisės aktais nustatyta kontrolė siekiant įgyvendinti šios teisinės sistemos reikalavimus.

77 straipsnis

Leidžiamosios išmetimo ribos

Pagal 65 straipsnio 2 dalį nustatydamos leidžiamąsias radionuklidų išmetimo į aplinką išmetimo ribas valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat užtikrina atitinkamą floros ir faunos rūšių apsaugą. Šiuo tikslu galima atlikti bendrąjį atrankinį įvertinimą siekiant užtikrinti atitiktį aplinkos kriterijams.

78 straipsnis

Atsitiktinis išmetimas

Valstybės narės reikalauja, kad įmonės taikytų atitinkamas technines priemones siekiant išvengti didelės atsitiktinio išmetimo padaromos žalos aplinkai arba sumažinti šios žalos mastą.

79 straipsnis

Aplinkos stebėsena

Rengdamos aplinkos stebėsenos programas ar reikalaudamos jas įgyvendinti valstybių narių kompetentingos institucijos įtraukia reprezentatyviąsias floros ir faunos rūšis, jeigu reikia, ir aplinkos terpes, kurios laikomos gyventojų apšvitos trasa.

X SKYRIUS

TEISĖS AKTAIS NUSTATYTOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

1 Skirsnis

Institucinė sąranga

80 straipsnis

Kompetentinga institucija

1. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas šioje direktyvoje numatytoms užduotims atlikti.

2. Valstybės narės Komisijai perduoda kompetentingos institucijos ar institucijų pavadinimą ir adresą bei nurodo atitinkamas jų kompetencijos sritis siekiant užtikrinti spartų ryšį su šiomis institucijomis.

3. Jeigu valstybė narė turi daugiau nei vieną didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir paliktuosius šaltinius kontroliuojančią kompetentingą instituciją, ji paskiria vieną iš jų ryšiams su kompetentingomis kitų valstybių narių institucijomis palaikyti.

4. Valstybės narės Komisijai perduoda visus 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pakeitimus.

5. Komisija 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją perduoda visoms kompetentingoms institucijoms ir ją reguliariai skelbia ne rečiau nei kartą per dvejus metus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

81 straipsnis

Tarnybų ir specialistų pripažinimas

1. Valstybės narės nustato būtiną tvarką, pagal kurią pripažįstami:

(a) darbuotojų sveikatos tarnybos;

(b) dozimetrijos tarnybos;

(c) radiacinės saugos specialistai;

(d) medicinos fizikai.

Valstybės narės priima nuostatas, kuriomis užtikrinamas šių tarnybų ir specialistų techninės kompetencijos tęstinumas.

2. Valstybės narės parengia pripažinimo reikalavimus ir perduoda juos Komisijai kartu su už pripažinimą atsakingos kompetentingos institucijos pavadinimu ir adresu. Valstybės narės praneša apie bet kuriuos šios informacijos pakeitimus.

3. Valstybės narės nurodo kitas tarnybas ar specialistus, kurie turi turėti specialią kvalifikaciją radiacinės saugos srityje, ir, jeigu reikia, nurodo šios kvalifikacijos pripažinimo procesą.

4. Komisija pagal 2 dalį gautą informaciją perduoda valstybėms narėms.

82 straipsnis

Darbuotojų sveikatos tarnybos

Profesinės sveikatos tarnybos atlieka apšvitos veikiamų darbuotojų medicininę priežiūrą, susijusią su jų apšvita jonizuojančiąja spinduliuote, ir tikrina šių darbuotojų tinkamumą atlikti jiems paskirtas užduotis.

83 straipsnis

Dozimetrijos tarnybos

Dozimetrijos tarnybos nustato apšvitą patiriančių darbuotojų, kuriems taikoma individualioji stebėsena, vidinę ir išorinę dozes, kad užregistruotų dozę bendradarbiaudamos su įmone ir darbuotojų sveikatos tarnyba. Dozimetrijos tarnybos kalibruoja individualiosios stebėsenos prietaisus, nuskaito ir aiškina jų rodmenis bei matuoja žmogaus organizmo ir biologinių ėminių radioaktyvumą.

84 straipsnis

Radiacinės saugos specialistas

1. Remdamasis savo profesine patirtimi, matavimais ir įvertinimais radiacinės saugos specialistas įmonei teikia kompetentingas rekomendacijas su profesine apšvita ir gyventojų apšvita susijusiais klausimais.

2. Radiacinės saugos specialistas teikia rekomendacijas dėl tokių klausimų (jais neapsiribojant):

(a) naujų įrenginių planų ir naujų ar modifikuotų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių priėmimo eksploatacijai, įskaitant techninių valdymo priemonių, konstrukcijos bei saugos ypatybių ir perspėjimo priemonių vertinimą radiacinės saugos atžvilgiu;

(b) kontroliuojamųjų ir stebimųjų zonų skirstymo kategorijomis;

(c) darbuotojų skirstymo kategorijomis;

(d) darbo vietos ir individualiosios stebėsenos programų turinio;

(e) naudotinos atitinkamos radiacinės apšvitos kontrolės įrangos;

(f) atitinkamų individualiosios dozimetrijos metodų;

(g) tinkamų apribotųjų dozių optimizavimo ir nustatymo,

(h) kokybės laidavimo;

(i) aplinkos stebėsenos programos;

(j) radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekyną reikalavimų;

(k) avarijų ir incidentų prevencijos priemonių;

(l) pasirengimo avarinėms apšvitos situacijoms ir jų likvidavimo;

(m) apšvitos veikiamų darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo programų.

3. Jeigu reikia, radiacinės saugos specialisto užduotis gali atlikti specialistų grupė, kurie kartu paėmus turi visą reikiamą kvalifikaciją.

85 straipsnis

Medicinos fizikas

1. Sveikatos priežiūros srityje medicinos fizikas sprendžia arba pataria dėl klausimų, susijusių su jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimu medicininei apšvitai.

2. Atsižvelgdamas į medicininę radiologinę praktiką, medicinos fizikas prisiima atsakomybę už dozimetriją, įskaitant fizikinius matavimus, atliekamus siekiant įvertinti paciento gautą dozę, teikia rekomendacijas dėl medicininės radiologinės įrangos ir visų pirma prisideda:

(a) optimizuojant medicininę apšvitą patiriančių pacientų ir kitų asmenų radiacinę saugą, įskaitant diagnostinių atskaitos lygių taikymą ir naudojimą;

(b) nustatant ir įgyvendinant medicininės radiologinės įrangos kokybės laidavimo sistemą;

(c) rengiant medicininės radiologinės įrangos technines specifikacijas ir patalpų, kuriose planuojama šią įrangą montuoti, projektus;

(d) prižiūrint medicininius radiologinius įrenginius radiacinės saugos atžvilgiu;

(e) parenkant įrangą, kuria atliekami radiacinės saugos matavimai.

(f) mokant medicinos praktikus ir kitus darbuotojus atitinkamų radiacinės saugos aspektų.

Jeigu reikia, medicinos fiziko užduotis gali atlikti medicinos fizikos tarnyba.

86 straipsnis

Už radiacinę saugą atsakingas asmuo

1. Valstybės narės nusprendžia, kurių rūšių veiklą vykdant būtina paskirti už radiacinę saugą atsakingą asmenį, kad įmonėje būtų vykdomos radiacinės saugos užduotys. Valstybės narės reikalauja, kad už įmonės radiacinę saugą atsakingas asmuo būtų aprūpintas visomis priemonėmis, kurių jam reikia, kad galėtų atlikti savo pareigas. Už radiacinę saugą atsakingas asmuo yra tiesiogiai pavaldus įmonei.

2. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, už radiacinę saugą atsakingas asmuo gali vykdyti šias užduotis:

(a) užtikrinti, kad darbas, kuriam naudojama spinduliuotė, būtų atliekamas laikantis visų nustatytų procedūrų reikalavimų ar įmonės taisyklių;

(b) kontroliuoti darbo vietos stebėsenos programos įgyvendinimą;

(c) tvarkyti reikiamus su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais susijusius įrašus;

(d) reguliariai įvertinti atitinkamų saugos ir įspėjamųjų sistemų būklę;

(e) kontroliuoti individualiosios stebėsenos programos įgyvendinimą;

(f) kontroliuoti sveikatos priežiūros programos įgyvendinimą;

(g) naujus darbuotojus supažindinti su įmonės taisyklėmis ir procedūromis;

(h) teikti rekomendacijas ir pastabas dėl darbo planų;

(i) patvirtinti darbo planus;

(j) įmonės vadovybei teikti ataskaitas;

(k) dalyvauti rengiant avarinių apšvitos situacijų prevencines priemones, užtikrinant parengtį šioms situacijoms ir numatant jų likvidavimo priemones;

(l) palaikyti ryšius su radiacinės saugos specialistu.

Už radiacinę saugą atsakingo asmens užduotis gali atlikti įmonėje įsteigtas radiacinės saugos skyrius.

2 Skirsnis

Uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių kontrolė

87 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1. Valstybės narės nustato priemones, kuriomis užtikrinama tinkama uždarųjų šaltinių kontrolė jų buvimo vietos, naudojimo ir tvarkymo atžvilgiu.

2. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės vykdytų visų jų atsakomybėje esančių uždarųjų šaltinių apskaitą, kurioje būtų nurodomos jų buvimo vietos bei perkėlimo atvejai.

3. Valstybės narės sukuria sistemą, kurią taikant jos būtų tinkamai informuojamos apie pavienius uždarųjų šaltinių perdavimo atvejus ir visada informuojamos apie didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių perdavimą.

4. Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena uždarąjį radioaktyvųjį šaltinį turinti įmonė kompetentingai institucijai nedelsdama praneštų apie uždarojo šaltinio praradimą, vagystę ar neteisėtą naudojimą.

88 straipsnis

Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių kontrolės reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad prieš išduodant leidimą vykdyti veiklą su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais:

(a) būtų nustatytos tinkamos šaltinių saugaus valdymo ir fizinio saugumo priemonės, įskaitant priemones, taikytinas tada, kai jie tampa panaudotais šaltiniais. Tokiose priemonėse gali būti numatyta, kad panaudoti šaltiniai turi būti grąžinami tiekėjui ar šalinami į atliekyną ar saugojimo įrenginį arba gamintojas ar tiekėjas įpareigojami priimti šiuos šaltinius;

(b) finansinėmis garantijomis arba kitomis lygiavertėmis priemonėmis, tinkančiomis konkretaus šaltinio atveju, būtų pasirūpinta, kad šaltiniai, tapę panaudotais šaltiniais, būtų saugiai sutvarkomi, įskaitant tą atvejį, jeigu įmonė bankrutuoja ar nutraukia veiklą.

89 straipsnis

Specialūs didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių licencijavimo reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad, be V skyriuje nustatytų bendrųjų licencijavimo reikalavimų, į didelio aktyvumo uždarojo šaltinio gamybos, naudojimo ar įsigijimo licenciją būtų įrašyta:

(a) minimalūs šaltinio, jo talpyklos ir papildomos įrangos eksploatacijos kriterijai;

(b) taikytinos darbo procedūros;

(c) tinkamas panaudotų šaltinių tvarkymas, jeigu reikia įskaitant ir panaudotų šaltinių perdavimo gamintojui, tiekėjui, kitai licencijuotai įmonei ar į atliekyną susitarimus.

90 straipsnis

Įmonių atliekama apskaita

Valstybės narės reikalauja, kad į didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių apskaitą būtų įtraukta XII priede nustatyta informacija ir kad įmonė, paprašius kompetentingoms institucijoms, pateiktų joms šių įrašų dalies arba visų įrašų kopiją ir bent jau XIII priede nustatytą informaciją. Kompetentingai institucijai turi būti sudarytos galimybės patikrinti įmonės įrašus.

91 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekama apskaita

Kompetentingos institucijos veda įmonių, kurioms išduota licencija vykdyti veiklą su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais, apskaitą ir šių įmonių turimų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių apskaitą. Registruojami duomenys apie radionuklidą, jo aktyvumą pagaminimo metu arba, jeigu tas aktyvumas nėra žinomas, aktyvumą pirmo pateikimo rinkai metu ar įmonei įsigijus šaltinį, ir šaltinio tipas. Kompetentingos institucijos nuolatos atnaujina įrašus atsižvelgdamos į šaltinių perdavimą ir kitus veiksnius.

92 straipsnis

Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių saugumas

1. Įmonė, kuri verčiasi veikla su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais, turi atitikti XIV priede nustatytus reikalavimus.

2. Gamintojas, tiekėjas ir kiekviena įmonės užtikrina, kad didelio aktyvumo uždarieji šaltiniai bei talpyklos atitiktų XV priede nustatytus identifikavimo ir žymėjimo reikalavimus.

3 Skirsnis

Paliktieji šaltiniai

93 straipsnis

Paliktųjų šaltinių aptikimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad bet kuris paliktąjį šaltinį aptikęs asmuo nedelsdamas praneštų ekstremaliųjų situacijų parengties organizacijai ar kompetentingai institucijai ir nesiimtų jokių kitų veiksmų su šaltiniu, kol šios institucijos nepateikia atitinkamų nurodymų.

2. Valstybės narės imasi priemonių, kad sukurtų paliktųjų šaltinių aptikimo sistemas tokiose vietose kaip, pavyzdžiui, didelės metalo laužo supirkimo aikštelės ir dideli metalo laužo perdirbimo objektai, kuriuose gali pasitaikyti paliktųjų šaltinių, arba atitinkamuose stambiuose pervežimo punktuose, pavyzdžiui, muitinės postuose.

3. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodytose vietose dirbantiems ir paprastai su operacijomis, kurias atliekant taikomi radiacinės saugos reikalavimai, nesusijusiems asmenims būtų nedelsiant suteikiama specializuota techninė pagalba ir rekomendacijos. Rekomendacijomis ir pagalba visų pirmiausia siekiama apsaugoti darbuotojus ir gyventojus nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir užtikrinti šaltinio fizinį saugumą.

94 straipsnis

Metalo tarša

Valstybės narės reikalauja, kad metalo laužo perdirbimo įmonės kompetentingai institucijai nedelsdamos praneštų apie visus išlydytus paliktuosius šaltinius, ir neperdirbtų užteršto metalo, kol nebus gautas kompetentingos institucijos leidimas.

95 straipsnis

Paliktųjų šaltinių paieška, tvarkymas ir dėjimas į atliekyną

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos būtų pasirengusios arba numačiusios priemones, įskaitant atsakomybės paskirstymą, vykdyti paliktųjų šaltinių paiešką ir šalinti paliktųjų šaltinių sukeltų ekstremalių situacijų padarinius ir būtų parengusios atitinkamus likvidavimo planus bei priemones.

2. Valstybės narės užtikrina, kad prireikus būtų organizuojamos paliktųjų šaltinių, kurie buvo palikti praeityje vykdant įvairių rūšių veiklą, paieškos kampanijos.

Organizuojant kampanijas valstybės narės gali skirti lėšų padengti šaltinių paieškos, tvarkymo ir dėjimo į atliekyną išlaidas; kampanijos taip pat gali aprėpti institucijų, pvz., muitinės, ir įstaigų, pvz., mokslinių tyrimų institutų, medžiagų tyrimo institutų ar ligoninių, veiklos ankstesnio laikotarpio įrašų tyrimą.

96 straipsnis

Paliktųjų šaltinių finansinė garantija

Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės nustatyta tvarka būtų sukurta finansinių garantijų sistema ar kitos lygiavertės priemonės siekiant padengti su paliktųjų šaltinių paieška susijusias išlaidas ir tas išlaidas, kurias gali tekti patirti įgyvendinant 95 straipsnį.

4 Skirsnis

Avarinės apšvitos situacijos

97 straipsnis

Ekstremaliosios situacijos valdymo sistema

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į ekstremaliųjų situacijų susiklostymo jų teritorijoje galimybę ir į tai, kad jas gali paveikti už jų teritorijos ribų susiklosčiusios ekstremaliosios situacijos. Valstybės narės sukuria ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą ir nustato reikiamas administracines šios sistemos palaikymo nuostatas.

2. Ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema turi būti proporcinga grėsmės vertinimo rezultatams ir tokia, kad būtų galima veiksmingai sureaguoti į avarines apšvitos situacijas, susijusias su vykdoma veikla ar nenumatytais įvykiais, įskaitant piktavališkus veiksmus ir paliktųjų šaltinių aptikimą.

3. Ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemoje numatomas ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planų parengimas siekiant užtikrinti, kad apšvita jokiam asmeniui nesukeltų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, ir sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių riziką atsižvelgiant į III skyriuje nurodytus bendruosius radiacinės saugos principus ir atskaitos lygius. Į ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą įtraukiami IX priedo A skirsnyje išvardyti elementai.

98 straipsnis

Avarinė parengtis

1. Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto būtų parengti įvairių tipų ekstremaliųjų situacijų, nustatytų atlikus grėsmės įvertinimą, likvidavimo planai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planai būtų reguliariai išbandomi, peržiūrimi ir persvarstomi.

3. Į ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planus, jeigu reikia, įtraukiami atitinkami 97 straipsnyje nurodytos ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos elementai.

4. Į ekstremaliųjų situacijų valdymo planus įtraukiami IX priedo B skirsnyje apibrėžti elementai.

99 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Likviduodamos savo teritorijoje susidariusias ekstremalias situacijas, galinčias paveikti kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis, valstybės narės bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis siekdamos palengvinti radiologinės saugos organizavimą kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse.

2. Jeigu valstybės narės teritorijoje susiklosto ekstremalioji situacija, galinti turėti radiologinių padarinių jos teritorijoje, ta valstybė narė, siekdama užtikrinti bendradarbiavimą, užmezga ryšį su kita valstybe nare ar trečiąją šalimi, kuri gali būti paveikta.

3. Nepažeisdamos taikomų atitinkamų reikalavimų ir nacionalinių teisės aktų nuostatų valstybės narės nedelsdamos keičiasi informacija ir bendradarbiauja su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis šalimis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis dėl prarastų, pašalintų, pavogtų ar aptiktų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių, kitų susirūpinimą keliančių radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų bei dėl susijusių tolesnių veiksmų ar tyrimų.

5 Skirsnis

Esamosios apšvitos situacijos

100 straipsnis

Esamųjų apšvitos situacijų programos

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos esamųjų apšvitos situacijų nustatymo ir įvertinimo bei radiacinės saugos atžvilgiu susirūpinimą keliančios profesinės apšvitos ir gyventojų apšvitos nustatymo programos.

2. Esamųjų apšvitos situacijų reikalavimai taikomi:

(a) apšvitai, kuri sukeliama zonas užteršus liekamąja radioaktyviąja medžiaga, susidariusia

i) iš praeityje vykdytos veiklos, kuriai niekada netaikyta teisės aktais nustatyta kontrolė ar kuri nereglamentuota laikantis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų;

ii) iš ekstremalios situacijos po to, kai avarinė apšvitos situacija buvo paskelbta pasibaigusia, kaip numatyta pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos nuostatas;

iii) iš praeityje vykdant veiklą, už kurią įmonė jau nebėra teisiškai atsakinga, atsiradusių liekanų;

(b) gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukeltai apšvitai, įskaitant:

i) radono ir torono sukeliamą apšvitą, kuri patiriama darbo vietose, gyvenamuosiuose pastatuose ir kituose pastatuose;

ii) patalpose statybinių medžiagų sukeliamą išorinę apšvitą;

(c) apšvitai, kurią sukelia medžiagos, turinčios savo sudėtyje

i) radionuklidų iš a punkte nurodytų užterštų teritorijų, arba

ii) gamtinės kilmės radionuklidų, visų pirma maisto produktuose, geriamajame vandenyje ir statybinėse medžiagose;

(d) kitoms esamosioms apšvitos situacijoms, kurių negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu.

3. Atsižvelgdamos į bendrąjį pagrįstumo principą valstybės narės gali nuspręsti, kad dėl esamosios apšvitos situacijos nebūtina svarstyti saugos priemonių taikymo.

4. Susirūpinimą radiacinės saugos atžvilgiu keliančioms esamosioms apšvitos situacijoms, už kurias teisiškai atsakinga įmonė, taikomi atitinkami planuojamųjų apšvitos situacijų reikalavimai.

101 straipsnis

Strategijų parengimas

1. Valstybės narės imasi priemonių parengti strategijas, kurias taikant būtų užtikrinamas tinkamas esamųjų apšvitos situacijų valdymas ir jas valdyti skiriamų išteklių proporcingumas atsižvelgiant į rizikos rūšis ir saugos priemonių veiksmingumą.

2. Už esamųjų apšvitos situacijų valdymo strategijos parengimą atsakinga kompetentinga institucija užtikrina, kad į strategiją būtų įtraukta:

(a) taikant strategiją siekiami tikslai;

(b) atitinkami atskaitos lygiai atsižvelgiant I priede nustatytus atskaitos lygių intervalus.

102 straipsnis

Strategijų įgyvendinimas

1. Valstybės narės esamųjų apšvitos situacijų valdymo strategijų įgyvendinimo atsakomybę priskiria kompetentingai institucijai ir, jeigu reikia, registruotojams, licencijos turėtojams ir kitoms su taisomųjų ir saugos priemonių įgyvendinimu susijusioms šalims; be to, atitinkamai numato suinteresuotųjų šalių dalyvavimą priimant apšvitos valdymo strategijų rengimo ir įgyvendinimo sprendimus.

2. Visų svarstomų įgyvendinti saugos priemonių forma, mastas ir trukmė turi būti optimizuojama.

3. Liekamųjų apšvitos dozių, kurios buvo gautos įgyvendinant strategiją, pasiskirstymas turi būti įvertintas. Nagrinėjamos kitos priemonės siekiant sumažinti apšvitas, kurios kol dar viršija atskaitos lygį.

4. Įgyvendinant strategiją kompetentinga institucija turi reguliariai:

(a) vertinti prieinamas taisomąsias ir apsaugos priemones bei planuojamų ir įgyvendintų priemonių veiksmingumą;

(b) apšvitos veikiamiems asmenims teikti informaciją apie sveikatai gresiančią galimą riziką ir prieinamas jų pačių apšvitą mažinančias priemones;

(c) rengti apšvitos valdymo asmeniniu arba vietos lygmeniu rekomendacijas;

(d) veiklos, kuriai naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos ir kuri nevaldoma kaip planuojamoji apšvitos situacija, atveju teikia informaciją įmonėms apie tinkamas savitųjų ar tūrinių aktyvumų ir apšvitų stebėsenos priemones bei apsaugos priemones atsižvelgiant į bendruosius sveikatos ir saugos reikalavimus.

103 straipsnis

Su radonu susijusių veiksmų planas

1. Valstybės narės parengia iš visų šaltinių, t. y. grunto, statybinių medžiagų ar vandens, patenkančio radono gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeniniuose pastatuose ir darbo vietose skleidžiamos apšvitos keliamos ilgalaikės rizikos valdymo veiksmų planą. Veiksmų plane atsižvelgiama į XVI priede nustatytus klausimus.

2. Valstybės narės Komisijai perduoda veiksmų planą ir informaciją apie visas nustatytas radono keliamo pavojaus zonas. Valstybės narės reguliariai atnaujina veiksmų planą ir informaciją apie radono keliamo pavojaus zonas.

6 Skirsnis

Vykdymo užtikrinimo sistema

104 straipsnis

Tikrinimai

1. Siekdamos užtikrinti pagal šią direktyvą priimtų nuostatų įgyvendinimą, pradėti priežiūrą ir, jeigu reikia, imtis taisomųjų veiksmų valstybės narės sukuria tikrinimo sistemą ar sistemas.

2. Atsižvelgdama į su veikla susijusio pavojaus tikėtiną mastą ir pavojaus pobūdį, bendrąjį radiacinės saugos klausimų įvertinimą vykdant veiklą ir atitikties pagal šią direktyvą priimtoms nuostatoms būklę kompetentinga institucija parengia sistemingą tikrinimo programą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad tikrinimo metu nustatyti faktai būtų registruojami, o įmonei, kurioje atliktas tikrinimas, būtų pranešti tikrinimo rezultatai.

4. Valstybės narės paskelbia tikrinimo programą ir pagrindinius jos įgyvendinimo rezultatus.

5. Kompetentinga institucija užtikrina, kad saugos ir apsaugos informacija apie tikrinimų metu įgytą patirtį, taip pat informacija apie įvykusius incidentus ar avarijas ir padarytas išvadas būtų laiku išplatinama susijusioms šalims, įskaitant šaltinių gamintojus ir tiekėjus, bei, jeigu reikia, tarptautinėms organizacijoms.

105 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai institucijai būtų suteikti įgaliojimai iš įmonės reikalauti imtis pažeidimų pašalinimo veiksmų ir pasirūpinti šių pažeidimų prevencija arba, jeigu reikia, panaikinti leidimą vykdyti veiklą, jeigu teisės aktais nustatyto tikrinimo ar kito teisės aktais nustatyto vertinimo rezultatais patvirtinama, kad įmonė nevykdo pagal šią direktyvą priimtų nuostatų.

106 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus numatytų sankcijų skyrimo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Šios nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės šias nuostatas Komisijai praneša ne vėliau nei iki 107 straipsnyje nustatytos datos ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

107 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [00.00.0000]. IX skyriaus aplinkos apsaugos nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos ne vėliau kaip [00.00.0000]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

108 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas, 2003/122/Euratomas panaikinamos nuo [00.00.0000].

109 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

110 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

Gyventojų apšvitos atskaitos lygių intervalai

1. Gyventojų apšvitos avarinėse ir esamosiose apšvitos situacijose optimizavimas grindžiamas atskaitos lygiu, nustatytinu laikantis šių intervalų (išreiškiamų efektinės dozės (ūmios ar metinės) mSv):

(a) didesnis nei 20 ir mažesnis arba lygus 100

(b) didesnis nei 1 ir mažesnis arba lygus 20

(c) 1 ar mažesnis.

Atskaitos lygis pasirenkamas laikantis 2–5 punktuose nustatytų sąlygų.

2. Nepažeidžiant organų dozėms nustatytų atskaitos lygių, esamosioms apšvitos situacijoms nustatomi efektinėmis dozėmis išreikšti metiniai atskaitos lygiai nuo 1 iki 20 mSv , o avarinėms apšvitos situacijoms atskaitos lygiai nuo 20 iki 100 mSv. .

3. Susiklosčius tam tikroms situacijoms leidžiama nustatyti mažesnių intervalų nei nurodytieji 1 punkte atskaitos lygį:

a) mažesnį nei 20 mSv atskaitos lygį leidžiama nustatyti susiklosčius avarinei apšvitos situacijai, jeigu atitinkamą saugą įmanoma užtikrinti taikant tokias apsisaugojimo priemones, kad nebūtų padaroma neproporcinga žala ar patiriamos pernelyg didelės išlaidos;

b) mažesnį nei 1 mSv metinį atskaitos lygį leidžiama nustatyti, jeigu reikia, esamojoje apšvitos situacijoje konkrečioms su šaltiniu susijusioms apšvitoms ar apšvitos trasoms.

4. Avarinę apšvitos situaciją keičiant esamąja apšvitos situacija nustatomi atitinkami apšvitos lygiai, visų pirma nustojus taikyti ilgalaikes apsisaugojimo priemones, pvz., perkėlimą į kitą vietą.

5. Nustatant atskaitos lygius atsižvelgiama į pagrindinių situacijų charakteristikas bei visuomeninius kriterijus, kurie gali aprėpti:

– a) esant mažesnei nei 1 mSv arba 1mSv per metus apšvitai, bendrąją apšvitos lygio informaciją, be specialaus individualiųjų apšvitų nagrinėjimo;

– b) esant mažesnei nei 20 mSv arba 20 mSv per metus apšvitai, konkrečią informaciją, leidžiančią asmenims valdyti savo apšvitą, jeigu galima;

– c) esant mažesnei nei 100 mSv arba 100 mSv per metus apšvitai, individualiųjų dozių įvertinimą ir specialią informaciją apie apšvitos pavojų bei galimus taikyti apšvitos sumažinimo veiksmus.

II PRIEDAS

Didelio aktyvumo uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius apibrėžiančios aktyvumo vertės

Į toliau pateiktą lentelę neįtrauktų radionuklidų atitinkamas aktyvumo lygis yra tapatus TATENOS leidinyje „Pavojingi radioaktyvios medžiagos kiekiai (D vertės)“ , (EPR–D–VALUES 2006) apibrėžtajai D vertei

Radionuklidas || Aktyvumo lygis (TBq)

Am-241 || 610-2

Am-241/Be || 610-2

Cf-252 || 210-2

Cm-244 || 510-2

Co-60 || 310-2

Cs-137 || 110-1

Gd-153 || 1100

Ir-192 || 810-2

Pm-147 || 4101

Pu-238 || 610-2

Pu-239/Be[23] || 610-2

Ra-226 || 410-2

Se-75 || 210-1

Sr-90 (Y-90) || 1100

Tm-170 || 2101

Yb-169 || 310-1

III PRIEDAS

Įrangos ar produktų teikimas rinkai

A. Bet kuri įrangą ar produktus teikti rinkai ketinanti įmonė kompetentingoms institucijoms perduoda visą susijusią informaciją, įskaitant:

(1) įrangos ar produkto technines charakteristikas;

(2) informaciją apie šaltinio tvirtinimą laikiklyje ir ekranavimą, jeigu įrangoje yra radioaktyviųjų medžiagų;

(3) dozės galias atitinkamais atstumais, kurių būtina laikytis naudojant įrangą ar produktą, įskaitant dozės galias 0,1 m atstumu nuo bet kurio prieinamo paviršiaus;

(4) numatomą įrangos ar produkto naudojimą ir informaciją apie atitinkamas naujos įrangos arba produkto eksploatacines charakteristikas, palyginti su jau naudojamos įrangos ar produkto charakteristikomis;

(5) tikėtinas apšvitos, kurią patirs nuolatiniai įrangos ar produkto naudotojai, dozes.

B. Kompetentingos institucijos įvertina A skirsnyje išvardytą informaciją ir visų pirma vertina:

(1) ar įrangos arba produkto eksploatacinės charakteristikos pagrindžia numatomą įrangos ar produkto naudojimą;

(2) ar konstrukcija tinkama siekiant sumažinti apšvitą įprastomis naudojimo sąlygomis ir netinkamo naudojimo arba atsitiktinės apšvitos tikimybės ir šio naudojimo padarinius;

(3) ar vartotojams skirtas produktas yra tinkamai suprojektuotas siekiant laikytis nereguliavimo kriterijų ir ar nustojus naudoti šį produktą nebus privaloma naudoti specialių atsargumo priemonių jį šalinant;

(4) jeigu įranga ar produktai naudojami vykdant veiklą, kuriai nebūtina gauti leidimą – ar nustatytos atitinkamos šios įrangos ar produkto šalinimo sąlygos;

(5) ar įranga arba produktas yra tinkamai pažymėtas ir ar naudotojui pateikti būtini dokumentai su tinkamo naudojimo ir šalinimo nurodymais.

IV PRIEDAS

Veiklos rūšys, kurioms naudojama nemedicininė apšvita

Taikant 23 straipsnį naudojamasi šiuo veiklos rūšių, kurioms naudojama nemedicininė apšvita, sąrašu:

A. Medicininę radiologinę įrangą naudojančių medicinos darbuotojų taikomos procedūros:

1. Siekiančiųjų įsidarbinti asmenų sveikatos vertinimas naudojant radiologinę medicinos įrangą;

2. Imigracijos tikslais atliekamas sveikatos vertinimas naudojant radiologinę medicinos įrangą;

3. Draudimo tikslais atliekamas sveikatos vertinimas naudojant radiologinę medicinos įrangą;

4. Naudojant radiologinę medicinos įrangą atliekamas sveikatos vertinimas siekiant kitų tikslų, kai apšvitos veikiamas asmuo nepatiria naudos savo sveikatai ar gerovei;

5. Naudojant radiologinę medicinos įrangą atliekamas vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo vertinimas siekiant nustatyti tinkamumą sportinei ar šokėjo karjerai ir t. t.;

6. Amžiaus nustatymas naudojant radiologinę medicinos įrangą;

7. Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas siekiant nustatyti į žmogaus kūną patekusius objektus.

B. Ne medicininę radiologinę įrangą naudojančių ne medicinos darbuotojų taikomos procedūros:

1. Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas siekiant aptikti paslėptus objektus ant žmogaus kūno ar pritvirtintus prie žmogaus kūno;

2. Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas aptinkant paslėptus žmones, kai atliekama krovinio patikra;

3. Kitos veiklos rūšys, kai jonizuojančioji spinduliuotė naudojama teisiniais ir saugos tikslais.

V PRIEDAS

Pramoninės veiklos rūšių, kurioms naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, sąrašas

24 straipsnio taikymo tikslais nustatomas šis pramoninės veiklos rūšių, kurioms naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, sąrašas:

(1) retųjų žemių elementų išgavimas iš monacito;

(2) torono komponentų ruošimas ir savo sudėtyje torono turinčių produktų gaminimas;

(3) niobio ir (arba) tantalo rūdos perdirbimas;

(4) naftos ir dujų gavyba;

(5) geoterminės energijos gavyba;

(6) TiO2 pigmento gamyba;

(7) terminė fosforo gamyba;

(8) cirkono ir cirkonio pramonė;

(9) fosforo trąšų gamyba;

(10) cemento gamyba, klinkerio krosnių techninė priežiūra;

(11) anglimi kūrenamos elektrinės, katilų techninė priežiūra;

(12) fosforo rūgšties gamyba;

(13) ketaus gamyba;

(14) alavo, švino ir vario lydymas;

(15) gruntinio vandens filtravimo įrenginiai;

(16) įvairių rūšių rūdos, išskyrus urano rūdą, kasimas.

VI PRIEDAS

Nereguliavimo ir nebekontroliavimo kriterijai

1. Exemption

Išimtį veiklai netaikyti šios direktyvos reikalavimų galima suteikti tiesiogiai, remiantis atitiktimi 2 skirsyje nustatytiems kiekybiniams nereguliavimo kriterijams (aktyvumo vertės (Bq) arba savitojo aktyvumo vertės (Bq g-1)) ar reguliuojančiai institucijai priėmus atitinkamą sprendimą, kuris priimamas remiantis kartu su pranešimu apie veiklą pateikiama informacija ir laikantis bendrųjų nereguliavimo kriterijų, nustatytų 3 skirsnyje, siekiant užtikrinti, kad veiklai nebūtų taikomi kiti reikalavimai.

2. Nereguliavimo ir nebekontroliavimo vertės

Nereguliavimo aktyvumo vertės (Bq), taikomos visiems su veikla susijusiems veiksmams, nustatytos B lentelės 3 skiltyje (dirbtinės kilmės radionuklidų ir vartojamuosiuose gaminiuose naudojamų tam tikrų gamtinės kilmės radionuklidų bendrosios aktyvumo vertės). Kitų rūšių veiklai, kurią vykdant naudojami gamtinės kilmės radionuklidai, šios vertės paprastai nėra taikomos.

Nereguliavimas medžiagoms, kuriose yra dirbtinės kilmės radionuklidų ir kurios naudojamos veiklai, savitojo aktyvumo vertės (Bq g-1) nustatytos A lentelės 1 dalyje, o A lentelės 2 dalyje nustatytos nereguliavimo medžiagoms, kuriose yra gamtinės kilmės radionuklidų, savitojo aktyvumo vertės. A1 lentelės 1 dalyje pateiktos atskiriems radionuklidams taikomos vertės, jeigu reikia, įskaitant trumpaamžius radionuklidus, su pirminiu radionuklidu sudarančius nurodytą radioaktyviąją pusiausvyrą. A lentelės 2 dalyje nurodytos vertės taikomos visiems U-238 arba Th-232 skilimų grandinėlės radionuklidams, tačiau su pirminiu radionuklidu radioaktyviosios pusiausvyros nesudarantiems skilimų grandinėlės segmentams leidžiama taikyti didesnes vertes.

A lentelės 1 dalyje arba A lentelės 2 dalyje nustatytos savitojo aktyvumo vertės taip pat naudojamos nusprendus kietosioms medžiagoms netaikyti kontrolės reikalavimų, kai jos naudojamos pakartotinai, pateikiamos grąžinamajam perdirbimui, šalinamos įprastu būdu ar deginamos. Atsižvelgiant į Bendrijos gaires, įskaitant, jeigu reikia, papildomus paviršinio aktyvumo arba stebėsenos reikalavimus, konkrečių medžiagų ar tam tikrų trasų atžvilgiu leidžiama apibrėžti didesnes vertes.

Dirbtinės kilmės radionuklidų mišinių nuklidams būdingų poveikio rūšių ar koncentracijų (tos pačios matricos skirtingų radionuklidų) svertinė suma, padalyta iš nebekontroliuojamosios vertės, turi būti mažesnė nei vienetas. Jeigu reikia, šią sąlygą galima patikrinti remiantis tiksliausiais radionuklidų mišinio sudėties apytikriais įverčiais. A lentelės 2 dalyje nurodytos vertės taikomos atskirai kiekvienam pirminiam nuklidui. Atsižvelgiant į Bendrijos gaires, tam tikrų skilimų grandinėlės elementų, pvz., Po-210 arba Pb-210, atžvilgiu galima naudoti gerokai didesnes vertes (pvz., didesnes ne daugiau nei du kartus).

A lentelės 2 dalyje nurodytų verčių neleidžiama naudoti siekiant suteikti išimtį tuo atveju, jeigu į statybines medžiagas norima įterpti liekanas, susidarančias sektoriams perdirbant gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas. Vykdant šių minėtų sektorių veiklą susidarančių liekanų grąžinamasis perdirbinimas turi būti tvarkomas taip pat, kaip tvarkoma leidžiama veikla, arba jis nereguliuojamas remiantis 3 skirsnyje nustatytais bendraisiais nereguliavimo kriterijais. Šiuo tikslu tikrinama, ar radionuklidų savitojo aktyvumo suma atitinka VII priede apibrėžtą atitinkamą statybinių medžiagų aktyvumo I rodiklio vertę.

B lentelės 3 skiltyje nustatytos vertės taikomos bendrajam radioaktyviųjų medžiagų, kurias bet kuriuo metu turi asmuo ar įmonė ir kurios naudojamos tam tikrai veiklai, aprašui. Tačiau reguliavimo institucija šias vertes gali taikyti mažesniems objektams ar paketams, pvz., siekiant suteikti gabenimo ar saugojimo išimtį tiems vartojamiesiems gaminiams, kuriems netaikomi kontrolės reikalavimai, jeigu laikomasi 3 skirsnyje nustatytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų.

3. Bendrieji nereguliavimo ir nebekontroliavimo kriterijai

Nustatomi šie nereguliavimo paskelbtosioms veiklos rūšims bendrieji kriterijai arba leidimo suteikimo leidžiamos veiklos rūšims naudojamoms medžiagos netaikyti kontrolės reikalavimų bendrieji kriterijai:

a) vykdant veiklą asmenims keliama radiacinė rizika yra ganėtinai nedidelė ir jai neprivaloma taikyti kontrolės reikalavimų; ir

b) nustatyta, kad vykdomos veiklos tipas yra pagrįstas; ir

c) veikla savo pobūdžiu yra saugi.

Veiklos, kuriai naudojami su A lentelės 1 dalyje ar B lentelėje nustatytais nereguliuojamosios veiklos lygiais palyginti nedideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai ar mažo savitojo aktyvumo medžiagos, rūšys ir apskritai visos veiklos, kuriai naudojami gamtinės kilmės radionuklidai, rūšys laikomos atitinkančiomis c kriterijų.

Veiklos, kurią vykdant naudojami mažesni radioaktyviųjų medžiagų kiekiai arba savitojo aktyvumo vertės nei A lentelės 1 dalyje ar B lentelėje nustatytosios nereguliuojamosios veiklos lygio vertės, rūšys be tolesnio nagrinėjimo savaime laikomos atitinkančiomis a punkte nurodytą kriterijų. Tas pats pasakytina apie A lentelės 2 dalyje nurodytąsias vertes, išskyrus atvejį, kai taikant grąžinamąjį perdirbimą liekanos įterpiamos į statybines medžiagas, arba konkrečių apšvitos trasų atžvilgiu, pvz., geriamasis vanduo.

Turi būti įvertinama minėtų verčių neatitinkančios paskelbtosios veiklos apšvita, kurią ši veikla sukelia asmenims. Siekiant užtikrinti atitiktį bendrajam kriterijui (a), turi būti įrodoma, kad visomis įmanomomis aplinkybėmis laikomasi šių dozės kriterijų:

Dirbtinės kilmės radionuklidams:

Numatoma dėl nebekontroliuojamosios veiklos asmens patiriama metinė efektinė dozė yra 10 µSv arba mažesnė.

Gamtinės kilmės radionuklidams:

Dozės padidėjimas, sukuriantis galimybę gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiama spinduliuote dėl nebekontroliuojamos veiklos asmeniui patirti apšvitą, kuri sudarytų 300 µSv ar mažesnę metinę apšvitą gyventojams ir mažesnę nei 1 mSv apšvitą darbuotojams.

Įvertinant gyventojų patiriamas dozes atsižvelgiama ne tik į ore sklindančių išlakų ar nuotekų sukeliamos apšvitos trasas, tačiau taip pat į šalinant kietąsias liekanas ar jas teikiant grąžinamajam perdirbimui sukuriamas apšvitos trasas.

A LENTELĖ:

Savitojo aktyvumo vertės, kurias įprastai leidžiama taikyti bet kokiam kietosios medžiagos kiekiui ir bet kuriam jos tipui nereguliavimui ar nebekontroliavimui

A LENTELĖS 1 dalis: Dirbtinės kilmės radionuklidai

Radionuklidas || Savitasis aktyvumas (Bq -1)

H-3 || 100

Be-7 || 10

C-14 || 1

F-18 || 10

Na-22 || 0,1

Na-24 || 1

Si-31 || 1000

P -32 || 1000

P -33 || 1000

S-35 || 100

Cl-36 || 1

Cl-38 || 10

K-42 || 100

K-43 || 10

Ca-45 || 100

Ca-47 || 10

Sc-46 || 0,1

Sc-47 || 100

Sc-48 || 1

V-48 || 1

Cr-51 || 100

Mn-51 || 10

Mn-52 || 1

Mn-52m || 10

Mn-53 || 100

Mn-54 || 0,1

Mn-56 || 10

Fe-52a || 10

Fe-55 || 1000

Fe-59 || 1

Co-55 || 10

Co-56 || 0,1

Co-57 || 1

Co-58 || 1

Co-58m || 10 000

Co-60 || 0,1

Co-60m || 1000

Co-61 || 100

Co-62m || 10

Ni-59 || 100

Ni-63 || 100

Ni-65 || 10

Cu-64 || 100

Zn-65 || 0,1

Zn-69 || 1000

Zn-69ma || 10

Ga-72 || 10

Ge-71 || 10000

As-73 || 1000

As-74 || 10

As-76 || 10

As-77 || 1000

Se-75 || 1

Br-82 || 1

Rb-86 || 100

Sr-85 || 1

Sr-85m || 100

Sr-87m || 100

Sr-89 || 1000

Sr-90a || 1

Sr-91a || 10

Sr-92 || 10

Y-90 || 1000

Y-91 || 100

Y-91m || 100

Y-92 || 100

Y-93 || 100

Zr-93 || 10

Zr-95a || 1

Zr-97a || 10

Nb-93m || 10

Nb-94 || 0,1

Nb-95 || 1

Nb-97a || 10

Nb-98 || 10

Mo-90 || 10

Mo-93 || 10

Mo-99a || 10

Mo-101a || 10

Tc-96 || 1

Tc-96m || 1000

Tc-97 || 10

Tc-97m || 100

Tc-99 || 1

Tc-99m || 100

Ru-97 || 10

Ru-103a || 1

Ru-105a || 10

Ru-106a || 0,1

Rh-103m || 10000

Rh-105 || 100

Pd-103a || 1000

Pd-109a || 100

Ag-105 || 1

Ag-110ma || 0,1

Ag-111 || 100

Cd-109a || 1

Cd-115a || 10

Cd-115ma || 100

In-111 || 10

In-113m || 100

In-114ma || 10

In-115m || 100

Sn-113a || 1

Sn-125 || 10

Sb-122 || 10

Sb-124 || 1

Sb-125a || 0,1

Te-123m || 1

Te-125m || 1000

Te-127 || 1000

Te-127ma || 10

Te-129 || 100

Te-129ma || 10

Te-131 || 100

Te-131ma || 10

Te-132a || 1

Te-133 || 10

Te-133m || 10

Te-134 || 10

I-123 || 100

I-125 || 100

I-126 || 10

I-129 || 0,01

I-130 || 10

I-131 || 10

I-132 || 10

I-133 || 10

I-134 || 10

I-135 || 10

Cs-129 || 10

Cs-131 || 1000

Cs-132 || 10

Cs-134 || 0,1

Cs-134m || 1000

Cs-135 || 100

Cs-136 || 1

Cs-137a || 0,1

Cs-138 || 10

Ba-131 || 10

Ba-140 || 1

La-140 || 1

Ce-139 || 1

Ce-141 || 100

Ce-143 || 10

Ce-144 || 10

Pr-142 || 100

Pr-143 || 1000

Nd-147 || 100

Nd-149 || 100

Pm-147 || 1000

Pm-149 || 1000

Sm-151 || 1000

Sm-153 || 100

Eu-152 || 0,1

Eu-152m || 100

Eu-154 || 0,1

Eu-155 || 1

Gd-153 || 10

Gd-159 || 100

Tb-160 || 1

Dy-165 || 1000

Dy-166 || 100

Ho-166 || 100

Er-169 || 1000

Er-171 || 100

Tm-170 || 100

Tm-171 || 1000

Yb-175 || 100

Lu-177 || 100

Hf-181 || 1

Ta-182 || 0,1

W-181 || 10

W-185 || 1000

W-187 || 10

Re-186 || 1000

Re-188 || 100

Os-185 || 1

Os-191 || 100

Os-191m || 1000

Os-193 || 100

Ir-190 || 1

Ir-192 || 1

Ir-194 || 100

Pt-191 || 10

Pt-193m || 1000

Pt-197 || 1000

Pt-197m || 100

Au-198 || 10

Au-199 || 100

Hg-197 || 100

Hg-197m || 100

Hg-203 || 10

Tl-200 || 10

Tl-201 || 100

Tl-202 || 10

Tl-204 || 1

Pb-203 || 10

Bi-206 || 1

Bi-207 || 0,1

Po-203 || 10

Po-205 || 10

Po-207 || 10

At-211 || 1000

Ra-225 || 10

Ra-227 || 100

Th-226 || 1000

Th-229 || 0,1

Pa-230 || 10

Pa-233 || 10

U-230 || 10

U-231a || 100

U-232a || 0,1

U-233 || 1

U-236 || 10

U-237 || 100

U-239 || 100

U-240a || 100

Np-237a || 1

Np-239 || 100

Np-240 || 10

Pu-234 || 100

Pu-235 || 100

Pu-236 || 1

Pu-237 || 100

Pu-238 || 0,1

Pu-239 || 0,1

Pu-240 || 0,1

Pu-241 || 10

Pu-242 || 0,1

Pu-243 || 1000

Pu-244a || 0,1

Am-241 || 0,1

Am-242 || 1000

Am-242ma || 0,1

Am-243a || 0,1

Cm-242 || 10

Cm-243 || 1

Cm-244 || 1

Cm-245 || 0,1

Cm-246 || 0,1

Cm-247a || 0,1

Cm-248 || 0,1

Bk-249 || 100

Cf-246 || 1000

Cf-248 || 1

Cf-249 || 0,1

Cf-250 || 1

Cf-251 || 0,1

Cf-252 || 1

Cf-253 || 100

Cf-254 || 1

Es-253 || 100

Es-254a || 0,1

Es-254ma || 10

Fm-254 || 10000

Fm-255 || 100

a          Pirminiai radionuklidai ir jų skilimo produktai, į kurių indėlį dozei atsižvelgiama apskaičiuojant dozę (t. y. privaloma atsižvelgti tik į pirminio radionuklido nereguliuojamosios veiklos lygį), išvardyti šioje lentelėje:

Pirminis radionuklidas || Skilimo produktai

Fe-52 || Mn-52m

Zn-69m || Zn-69

Sr-90 || Y-90

Sr-91 || Y-91m

Zr-95 || Nb-95

Zr-97 || Nb-97m, Nb-97

Nb-97 || Nb-97m

Mo-99 || Tc-99m

Mo-101 || Tc-101

Ru-103 || Rh-103m

Ru-105 || Rh-105m

Ru-106 || Rh-106

Pd-103 || Rh-103m

Pd-109 || Ag-109m

Ag-110m || Ag-110

Cd-109 || Ag-109m

Cd-115 || In-115m

Cd-115m || In-115m

In-114m || In-114

Sn-113 || In-113m

Pirminis radionuklidas || Skilimo produktai

Sb-125 || Te-125m

Te-127m || Te-127

Te-129m || Te-129

Te-131m || Te-131

Te132 || I-132

Cs-137 || Ba-137m

Ce-144 || Pr-144, Pr-144m

U-232 || Th-228, Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208

U-240 || Np-240m, Np-240

Np237 || Pa-233

Pu-244 || U-240, Np-240m, Np-240

Am-242m || Np-238

Am-243 || Np-239

Cm-247 || Pu-243

Es-254 || Bk-250

Es-254m || Fm-254

Kompetentinga institucija į A lentelės 1 dalį neįtrauktų radionuklidų atveju nurodo, jeigu reikia, atitinkamas šių radionuklidų kiekių ir savitojo aktyvumo vertes atsižvelgiant į masės vienetą. Taip nurodytos vertės papildo nurodytąsias A lentelės 1 dalyje.

A LENTELĖS 2 dalis: gamtinės kilmės radionuklidai

Vertės, naudojamos leidžiant nereguliuoti arba nebekontroliuoti gamtinės kilmės radionuklidų kietosiose medžiagose, kurie su savo skilimo produktais sudaro ilgalaikę radioaktyvumo pusiausvyrą:

Gamtinės kilmės U–238 grandinės radionuklidai || 1 Bq g-1

Gamtinės kilmės Th–232 grandinės radionuklidai || 1 Bq g-1

K-40 || 10 Bq g-1

B LENTELĖ:

Nereguliuojamosios veiklos bendrosios aktyvumo vertės (3 skiltis) ir savitojo aktyvumo vertės (2 skiltis) vidutiniams bet kurios medžiagos kiekiams

Radionuklidas || Savitasis aktyvumas (Bq g-1) || Aktyvumas (Bq)

H-3 || 1 × 106 || 1 × 109

Be-7 || 1 × 103 || 1 × 107

C-14 || 1 × 104 || 1 × 107

O-15 || 1 × 102 || 1 × 109

F-18 || 1 × 101 || 1 × 106

Na-22 || 1 × 101 || 1 × 106

Na-24 || 1 × 101 || 1 × 105

Si-31 || 1 × 103 || 1 × 106

P -32 || 1 × 103 || 1 × 105

P -33 || 1 × 105 || 1 × 108

S-35 || 1 × 105 || 1 × 108

Cl-36 || 1 × 104 || 1 × 106

Cl-38 || 1 × 101 || 1 × 105

Ar-37 || 1 × 106 || 1 × 108

Ar-41 || 1 × 102 || 1 × 109

K-40[24] || 1 × 102 || 1 × 106

K-42 || 1 × 102 || 1 × 106

K-43 || 1 × 101 || 1 × 106

Ca-45 || 1 × 104 || 1 × 107

Ca-47 || 1 × 101 || 1 × 106

Sc-46 || 1 × 101 || 1 × 106

Sc-47 || 1 × 102 || 1 × 106

Sc-48 || 1 × 101 || 1 × 105

V-48 || 1 × 101 || 1 × 105

Cr-51 || 1 × 103 || 1 × 107

Mn-51 || 1 × 101 || 1 × 105

Mn-52 || 1 × 101 || 1 × 105

Mn-52m || 1 × 101 || 1 × 105

Mn-53 || 1 × 104 || 1 × 109

Mn-54 || 1 × 101 || 1 × 106

Mn-56 || 1 × 101 || 1 × 105

Fe-52 || 1 × 101 || 1 × 106

Fe-55 || 1 × 104 || 1 × 106

Fe-59 || 1 × 101 || 1 × 106

Co-55 || 1 × 101 || 1 × 106

Co-56 || 1 × 101 || 1 × 105

Co-57 || 1 × 102 || 1 × 106

Co-58 || 1 × 101 || 1 × 106

Co-58m || 1 × 104 || 1 × 107

Co-60 || 1 × 101 || 1 × 105

Co-60m || 1 × 103 || 1 × 106

Co-61 || 1 × 102 || 1 × 106

Co-62m || 1 × 101 || 1 × 105

Ni-59 || 1 × 104 || 1 × 108

Ni-63 || 1 × 105 || 1 × 108

Ni-65 || 1 × 101 || 1 × 106

Cu-64 || 1 × 102 || 1 × 106

Zn-65 || 1 × 101 || 1 × 106

Zn-69 || 1 × 104 || 1 × 106

Zn-69m || 1 × 102 || 1 × 106

Ga-72 || 1 × 101 || 1 × 105

Ge-71 || 1 × 104 || 1 × 108

As-73 || 1 × 103 || 1 × 107

As-74 || 1 × 101 || 1 × 106

As-76 || 1 × 102 || 1 × 105

As-77 || 1 × 103 || 1 × 106

Se-75 || 1 × 102 || 1 × 106

Br-82 || 1 × 101 || 1 × 106

Kr-74 || 1 × 102 || 1 × 109

Kr-76 || 1 × 102 || 1 × 109

Kr-77 || 1 × 102 || 1 × 109

Kr-79 || 1 × 103 || 1 × 105

Kr-81 || 1 × 104 || 1 × 107

Kr-83m || 1 × 105 || 1 × 1012

Kr-85 || 1 × 105 || 1 × 104

Kr-85m || 1 × 103 || 1 × 1010

Kr-87 || 1 × 102 || 1 × 109

Kr-88 || 1 × 102 || 1 × 109

Rb-86 || 1 × 102 || 1 × 105

Sr-85 || 1 × 102 || 1 × 106

Sr-85m || 1 × 102 || 1 × 107

Sr-87m || 1 × 102 || 1 × 106

Sr-89 || 1 × 103 || 1 × 106

Sr-90b || 1 × 102 || 1 × 104

Sr-91 || 1 × 101 || 1 × 105

Sr-92 || 1 × 101 || 1 × 106

Y-90 || 1 × 103 || 1 × 105

Y-91 || 1 × 103 || 1 × 106

Y-91m || 1 × 102 || 1 × 106

Y-92 || 1 × 102 || 1 × 105

Y-93 || 1 × 102 || 1 × 105

Zr-93b || 1 × 103 || 1 × 107

Zr-95 || 1 × 101 || 1 × 106

Zr-97b || 1 × 101 || 1 × 105

Nb-93m || 1 × 104 || 1 × 107

Nb-94 || 1 × 101 || 1 × 106

Nb-95 || 1 × 101 || 1 × 106

Nb-97 || 1 × 101 || 1 × 106

Nb-98 || 1 × 101 || 1 × 105

Mo-90 || 1 × 101 || 1 × 106

Mo-93 || 1 × 103 || 1 × 108

Mo-99 || 1 × 102 || 1 × 106

Mo-101 || 1 × 101 || 1 × 106

Tc-96 || 1 × 101 || 1 × 106

Tc-96m || 1 × 103 || 1 × 107

Tc-97 || 1 × 103 || 1 × 108

Tc-97m || 1 × 103 || 1 × 107

Tc-99 || 1 × 104 || 1 × 107

Tc-99m || 1 × 102 || 1 × 107

Ru-97 || 1 × 102 || 1 × 107

Ru-103 || 1 × 102 || 1 × 106

Ru-105 || 1 × 101 || 1 × 106

Ru-106b || 1 × 102 || 1 × 105

Rh-103m || 1 × 104 || 1 × 108

Rh-105 || 1 × 102 || 1 × 107

Pd-103 || 1 × 103 || 1 × 108

Pd-109 || 1 × 103 || 1 × 106

Ag-105 || 1 × 102 || 1 × 106

Ag-108m || 1 × 101 || 1 × 106

Ag-110m || 1 × 101 || 1 × 106

Ag-111 || 1 × 103 || 1 × 106

Cd-109 || 1 × 104 || 1 × 106

Cd-115 || 1 × 102 || 1 × 106

Cd-115m || 1 × 103 || 1 × 106

In-111 || 1 × 102 || 1 × 106

In-113m || 1 × 102 || 1 × 106

In-114m || 1 × 102 || 1 × 106

In-115m || 1 × 102 || 1 × 106

Sn-113 || 1 × 103 || 1 × 107

Sn-125 || 1 × 102 || 1 × 105

Sb-122 || 1 × 102 || 1 × 104

Sb-124 || 1 × 101 || 1 × 106

Sb-125 || 1 × 102 || 1 × 106

Te-123m || 1 × 102 || 1 × 107

Te-125m || 1 × 103 || 1 × 107

Te-127 || 1 × 103 || 1 × 106

Te-127m || 1 × 103 || 1 × 107

Te-129 || 1 × 102 || 1 × 106

Te-129m || 1 × 103 || 1 × 106

Te-131 || 1 × 102 || 1 × 105

Te-131m || 1 × 101 || 1 × 106

Te-132 || 1 × 102 || 1 × 107

Te-133 || 1 × 101 || 1 × 105

Te-133m || 1 × 101 || 1 × 105

Te-134 || 1 × 101 || 1 × 106

I-123 || 1 × 102 || 1 × 107

I-125 || 1 × 103 || 1 × 106

I-126 || 1 × 102 || 1 × 106

I-129 || 1 × 102 || 1 × 105

I-130 || 1 × 101 || 1 × 106

I-131 || 1 × 102 || 1 × 106

I-132 || 1 × 101 || 1 × 105

I-133 || 1 × 101 || 1 × 106

I-134 || 1 × 101 || 1 × 105

I-135 || 1 × 101 || 1 × 106

Xe-131m || 1 × 104 || 1 × 104

Xe-133 || 1 × 103 || 1 × 104

Xe-135 || 1 × 103 || 1 × 1010

Cs-129 || 1 × 102 || 1 × 105

Cs-131 || 1 × 103 || 1 × 106

Cs-132 || 1 × 101 || 1 × 105

Cs-134m || 1 × 103 || 1 × 105

Cs-134 || 1 × 101 || 1 × 104

Cs-135 || 1 × 104 || 1 × 107

Cs-136 || 1 × 101 || 1 × 105

Cs-137b || 1 × 101 || 1 × 104

Cs-138 || 1 × 101 || 1 × 104

Ba-131 || 1 × 102 || 1 × 106

Ba-140b || 1 × 101 || 1 × 105

La-140 || 1 × 101 || 1 × 105

Ce-139 || 1 × 102 || 1 × 106

Ce-141 || 1 × 102 || 1 × 107

Ce-143 || 1 × 102 || 1 × 106

Ce-144b || 1 × 102 || 1 × 105

Pr-142 || 1 × 102 || 1 × 105

Pr-143 || 1 × 104 || 1 × 106

Nd-147 || 1 × 102 || 1 × 106

Nd-149 || 1 × 102 || 1 × 106

Pm-147 || 1 × 104 || 1 × 107

Pm-149 || 1 × 103 || 1 × 106

Sm-151 || 1 × 104 || 1 × 108

Sm-153 || 1 × 102 || 1 × 106

Eu-152 || 1 × 101 || 1 × 106

Eu-152m || 1 × 102 || 1 × 106

Eu-154 || 1 × 101 || 1 × 106

Eu-155 || 1 × 102 || 1 × 107

Gd-153 || 1 × 102 || 1 × 107

Gd-159 || 1 × 103 || 1 × 106

Tb-160 || 1 × 101 || 1 × 106

Dy-165 || 1 × 103 || 1 × 106

Dy-166 || 1 × 103 || 1 × 106

Ho-166 || 1 × 103 || 1 × 105

Er-169 || 1 × 104 || 1 × 107

Er-171 || 1 × 102 || 1 × 106

Tm-170 || 1 × 103 || 1 × 106

Tm-171 || 1 × 104 || 1 × 108

Yb-175 || 1 × 103 || 1 × 107

Lu-177 || 1 × 103 || 1 × 107

Hf-181 || 1 × 101 || 1 × 106

Ta-182 || 1 × 101 || 1 × 104

W-181 || 1 × 103 || 1 × 107

W-185 || 1 × 104 || 1 × 107

W-187 || 1 × 102 || 1 × 106

Re-186 || 1 × 103 || 1 × 106

Re-188 || 1 × 102 || 1 × 105

Os-185 || 1 × 101 || 1 × 106

Os-191 || 1 × 102 || 1 × 107

Os-191m || 1 × 103 || 1 × 107

Os-193 || 1 × 102 || 1 × 106

Ir-190 || 1 × 101 || 1 × 106

Ir-192 || 1 × 101 || 1 × 104

Ir-194 || 1 × 102 || 1 × 105

Pt-191 || 1 × 102 || 1 × 106

Pt-193m || 1 × 103 || 1 × 107

Pt-197 || 1 × 103 || 1 × 106

Pt-197m || 1 × 102 || 1 × 106

Au-198 || 1 × 102 || 1 × 106

Au-199 || 1 × 102 || 1 × 106

Hg-197 || 1 × 102 || 1 × 107

Hg-197m || 1 × 102 || 1 × 106

Hg-203 || 1 × 102 || 1 × 105

Tl-200 || 1 × 101 || 1 × 106

Tl-201 || 1 × 102 || 1 × 106

Tl-202 || 1 × 102 || 1 × 106

Tl-204 || 1 × 104 || 1 × 104

Pb-203 || 1 × 102 || 1 × 106

Pb-210b || 1 × 101 || 1 × 104

Pb-212b || 1 × 101 || 1 × 105

Bi-206 || 1 × 101 || 1 × 105

Bi-207 || 1 × 101 || 1 × 106

Bi-210 || 1 × 103 || 1 × 106

Bi-212b || 1 × 101 || 1 × 105

Po-203 || 1 × 101 || 1 × 106

Po-205 || 1 × 101 || 1 × 106

Po-207 || 1 × 101 || 1 × 106

Po-210 || 1 × 101 || 1 × 104

At-211 || 1 × 103 || 1 × 107

Rn-220b || 1 × 104 || 1 × 107

Rn-222b || 1 × 101 || 1 × 108

Ra-223b || 1 × 102 || 1 × 105

Ra-224b || 1 × 101 || 1 × 105

Ra-225 || 1 × 102 || 1 × 105

Ra-226b || 1 × 101 || 1 × 104

Ra-227 || 1 × 102 || 1 × 106

Ra-228b || 1 × 101 || 1 × 105

Ac-228 || 1 × 101 || 1 × 106

Th-226b || 1 × 103 || 1 × 107

Th-227 || 1 × 101 || 1 × 104

Th-228b || 1 × 100 || 1 × 104

Th-229b || 1 x 100 || 1 × 103

Th-230 || 1 × 100 || 1 × 104

Th-231 || 1 × 103 || 1 × 107

Th-234b || 1 × 103 || 1 × 105

Pa-230 || 1 × 101 || 1 × 106

Pa-231 || 1 × 100 || 1 × 103

Pa-233 || 1 × 102 || 1 × 107

U-230 || 1 × 101 || 1 × 105

U-231 || 1 × 102 || 1 × 107

U-232b || 1 × 100 || 1 × 103

U-233 || 1 × 101 || 1 × 104

U-234 || 1 × 101 || 1 × 104

U-235b || 1 × 101 || 1 × 104

U-236 || 1 × 101 || 1 × 104

U-237 || 1 × 102 || 1 × 106

U-238b || 1 × 101 || 1 × 104

U-239 || 1 × 102 || 1 × 106

U-240 || 1 × 103 || 1 × 107

U-240b || 1 × 101 || 1 × 106

Np-237b || 1 × 100 || 1 × 103

Np-239 || 1 × 102 || 1 × 107

Np-240 || 1 × 101 || 1 × 106

Pu-234 || 1 × 102 || 1 × 107

Pu-235 || 1 × 102 || 1 × 107

Pu-236 || 1 × 101 || 1 × 104

Pu-237 || 1 × 103 || 1 × 107

Pu-238 || 1 × 100 || 1 × 104

Pu-239 || 1 × 100 || 1 × 104

Pu-240 || 1 × 100 || 1 × 103

Pu-241 || 1 × 102 || 1 × 105

Pu-242 || 1 × 100 || 1 × 104

Pu-243 || 1 × 103 || 1 × 107

Pu-244 || 1 × 100 || 1 × 104

Am-241 || 1 × 100 || 1 × 104

Am-242 || 1 × 103 || 1 × 106

Am-242mb || 1 × 100 || 1 × 104

Am-243b || 1 × 100 || 1 × 103

Cm-242 || 1 × 102 || 1 × 105

Cm-243 || 1 × 100 || 1 × 104

Cm-244 || 1 × 101 || 1 × 104

Cm-245 || 1 × 100 || 1 × 103

Cm-246 || 1 × 100 || 1 × 103

Cm-247 || 1 × 100 || 1 × 104

Cm-248 || 1 × 100 || 1 × 103

Bk-249 || 1 × 103 || 1 × 106

Cf-246 || 1 × 103 || 1 × 106

Cf-248 || 1 × 101 || 1 × 104

Cf-249 || 1 × 100 || 1 × 103

Cf-250 || 1 × 101 || 1 × 104

Cf-251 || 1 × 100 || 1 × 103

Cf-252 || 1 × 101 || 1 × 104

Cf-253 || 1 × 102 || 1 × 105

Cf-254 || 1 × 100 || 1 × 103

Es-253 || 1 × 102 || 1 × 105

Es-254 || 1 × 101 || 1 × 104

Es-254m || 1 × 102 || 1 × 106

Fm-254 || 1 × 104 || 1 × 107

Fm-255 || 1 × 103 || 1 × 106

b          Pirminiai radionuklidai ir jų skilimo produktai, į kurių indėlį dozei atsižvelgiama apskaičiuojant dozę (t. y. privaloma atsižvelgti tik į pirminio radionuklido nereguliuojamosios veiklos lygį), išvardyti šioje lentelėje:

Sr-90 || Y-90

Zr-93 || Nb-93m

Zr-97 || Nb-97

Ru-106 || Rh-106

Ag-108m || Ag-108

Cs-137 || Ba-137m

Ba-140 || La-140

Ce-144 || Pr-144

Pb-210 || Bi-210, Po-210

Pb-212 || Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Bi-212 || Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Rn-220 || Po-216

Rn-222 || Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214

Ra-223 || Rn-219, Po-215, Pb-211, Bi-211, Tl-207

Ra-224 || Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Ra-226 || Rn-222, Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214, Pb-210, Bi-210, Po-210

Ra-228 || Ac-228

Th-226 || Ra-222, Rn-218, Po-214

Th-228 || Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Th-229 || Ra-225, Ac-225, Fr-221, At-217, Bi-213, Po-213, Pb-209

Th-234 || Pa-234m

U-230 || Th-226, Ra-222, Rn-218, Po-214

U-232 || Th-228, Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

U-235 || Th-231

U-238 || Th-234, Pa-234m

U-240 || Np-240m

Np237 || Pa-233

Am-242m || Am-242

Am-243 || Np-239

VII PRIEDAS

Statybinių medžiagų skleidžiamos gama spinduliuotės savitojo aktyvumo rodiklio apibrėžtis ir naudojimas

75 straipsnio 2 dalies taikymo tikslu turi būti nustatoma identifikuotų tipų statybinių medžiagų pirminių radionuklidų Ra–226, Th–232 (ar jų skilimo produkto Ra–228) ir K–40 savitojo aktyvumo vertė.

Aktyvumo rodiklis I nustatomas pagal šią formulę:

I = CRa226/300 Bq/kg + CTh232/200 Bq/kg+ CK40/3000 Bq/kg

kur CRa226, CTh232 ir CK40 yra statybinėje medžiagoje esančių atitinkamų radionuklidų savitasis aktyvumas (Bq/kg).

Rodiklis yra tiesiogiai susijęs su gama spinduliuotės doze, kuri viršija normaliąją lauke patiriamą apšvitą ir patiriamą pastate, kurį statant naudota nurodyta statybinė medžiaga. Jis taikomas statybinei medžiagai, o ne jos sudedamosioms dalims. Rodiklį taikant šioms sudedamosioms dalims ir visų pirma liekanas, gaunamas sektoriams perdirbant gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas, naudojant statybinėse medžiagose, būtina taikyti atitinkamą skirstymo koeficientą. Aktyvumo rodiklį galimą naudoti kaip atrankos priemonę siekiant nustatyti medžiagas, kurioms galima suteikti išimtį ar taikyti apribojimus. Šiuo tikslu aktyvumo I rodiklį galima naudoti medžiagas skirstant į keturias klases ir suformuojant dvi statybinių medžiagų kategorijas (A ir B):

|| Kategorija (atitinka įprastą dozę)

Naudojimas || A (≤ 1 mSv) || B (> 1 mSv)

1) dideliais kiekiais naudojamos medžiagos || A1 I≤1 || B1 I>1

2) paviršinės ir kitos riboto naudojimo medžiagos. || A2 I≤6 || B2 I>6

Medžiagų priskyrimas 1 ar 2 kategorijai atsižvelgiant į jų naudojimą grindžiamas nacionaliniais statybos įstatymais.

Jeigu reikia, tikrosios dozės, naudojamos atliekant palyginimą su atskaitos lygiu, įvertinamos naudojant sudėtingesnius modelius, kuriuos taikant taip pat galima atsižvelgti į foninės spinduliuotės sukeltą išorinę apšvitą, kurią nulemia nepažeistos žemės plutos savitasis aktyvumas.

VIII PRIEDAS

Individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema

Bendrosios nuostatos

Valstybės narės sukurtą individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą galima naudoti kaip pagrindinį nacionalinį tinklą ar nacionalinį dozių registrą. Šiuos tinklus ar registrus galima papildyti kiekvienam komandiruotam darbuotojui išduodant individualiosios radiologinės stebėsenos dokumentus.

1. Valstybės narės bet kuri apšvitą patiriančių darbuotojų individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema turi būti sudaryta iš šių skirsnių:

(a) darbuotojo tapatybės duomenų;

(b) darbuotojo medicininės priežiūros duomenų;

(c) darbuotojo įmonės duomenų ir, jeigu tai komandiruotas darbuotojas, darbuotojo darbdavio duomenų;

(d) apšvitą patiriančio darbuotojo individualiosios stebėsenos rezultatų.

2. Siekdamos užkirsti kelią bet kuriam individualiosios dozimetrijos duomenų sistemos klastojimui, netinkamam naudojimui ar neteisėtam keitimui, valstybių narių kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių.

A: Į individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą įtrauktini duomenys

3. Darbuotojo tapatybės duomenys, įskaitant darbuotojo:

(a) pavardė;

(b) vardas;

(c) lytis;

(d) gimimo data;

(e) pilietybė ir

(f) unikalus tapatybės atpažinties numeris.

4. Duomenys apie darbuotojo medicininę priežiūrą:

(a) darbuotojo medicininė klasifikacija pagal 45 straipsnį (tinkamas; tinkamas atsižvelgiant į tam tikras sąlygas netinkamas);

(b) informacija apie bet kuriuos apribojimus dirbti su jonizuojančiąja spinduliuote;

(c) paskutinio periodiškai atliekamo sveikatos patikrinimo data;

(d) atsakinga darbuotojų sveikatos tarnyba; ir

(e) rezultatų galiojimo laikotarpis.

5. Įmonės duomenimis laikomas jos pavadinimas, adresas ir unikalusis identifikavimo numeris.

6. Duomenys apie darbuotojo įdarbinimą apima:

(a) darbdavio pavadinimą, adresą ir unikalųjį identifikavimo numerį;

(b) įdarbinimo pradžios datą; ir

(c) darbuotojo priskyrimą kategorijai pagal 38 straipsnį.

7. Apšvitos veikiamo darbuotojo individualiosios radiologinės stebėsenos rezultatai apima:

(a) paskutinių 5 kalendorinių metų oficialius dozių įrašus (metai; efektinė dozė (mSv); jeigu apšvita netolygi, skirtingų kūno dalių lygiavertė dozė (mSv); ir, jeigu nustatoma vidinė radioaktyvioji kūno tarša, nurodoma kaupiamoji dozė (mSv); ir

(b) einamųjų metų oficialius dozių įrašus (laikotarpis; efektinė dozė (mSv); jeigu apšvita netolygi, skirtingų kūno dalių lygiavertė dozė (mSv); ir, jeigu nustatoma vidinė radioaktyvioji kūno tarša, nurodoma kaupiamoji dozė (mSv).

B: Duomenys apie komandiruotuosius darbuotojus, kurie turi būti pateikti per individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą

1. Prieš pradedant bet kurią veiklą komandiruoto darbuotojo darbdavys, naudodamasis individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema, perduoda įmonei toliau nurodytus duomenis:

(a) duomenis apie komandiruoto darbuotojo darbdavį pagal A skirsnio 6 punktą;

(b) duomenis apie komandiruoto darbuotojo medicininę priežiūrą pagal A skirsnio 4 punktą;

(c) komandiruoto darbuotojo individualiosios apšvitos stebėsenos rezultatus pagal A skirsnio 7 punktą;

2. Užbaigus bet kurią veiklą į individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą įmonė įtraukia ar pasirūpina, kad būtų įtraukti, šie duomenys :

(a) veiklos vykdymo laikotarpis;

(b) bet kuri komandiruoto darbuotojo gauta dozė (laikotarpiu, kuriuo vykdyta veikla, gauta su veikla susijusi dozė);

(c) jeigu apšvita netolygi, skirtingų kūno dalių įvertinta lygiavertė dozė;

(d) jeigu nustatyta vidinė radioaktyvioji kūno tarša, įvertintas įterpis ar kaupiamoji dozė.

C. Individualiosios radiologinės stebėsenos dokumento nuostatos

1. Valstybės narės gali nuspręsti kiekvienam komandiruotam darbuotojui išduoti individualiosios radiologinės stebėsenos dokumentą.

2. Šį dokumentą draudžiama perleisti.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog darbuotojui tuo pačiu metu nebūtų išduodamas daugiau nei vienas galiojantis individualiosios radiologinės stebėsenos dokumentas.

4. Be A dalyje ir B dalyje nurodytosios informacijos, į dokumentą įtraukiamas išduodančiosios institucijos pavadinimas ir adresas bei išdavimo data.

IX PRIEDAS

A. Į ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą įtrauktini elementai

1. Grėsmės įvertinimas.

2. Aiškus už parengtį ar atsako priemones atsakingų asmenų ir organizacijų atsakomybės paskirstymas, įskaitant ekstremaliųjų situacijų likvidavimo organizacijų, kurioms tenka bendra atsakomybė už avarinių apšvitos situacijų valdymą, steigimą ir jų veiklos koordinavimą, taip pat, jeigu reikia, specialių už saugos priemones atsakingų grupių kūrimą.

3. Nacionalinio, vietos lygmens ir įrenginiams taikomų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų parengimas.

4. Patikimas ryšys ir veiksmingos bei našios bendradarbiavimo ir koordinavimo priemonės, taikomos įrenginyje, vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais.

5. Ekstremaliąsias situacijas likviduojančių darbuotojų sveikatos apsauga.

6. Ekstremaliąsias situacijas likviduojančių darbuotojų ir visų kitų asmenų, kuriems nustatomos su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu susijusios pareigos ir įpareigojimai, lavinimas ir mokymas, įskaitant reguliarias pratybas.

7. Ekstremaliąsias situacijas likviduojančių darbuotojų individualiosios dozimetrijos priemonės ir dozių registravimas.

8. Gyventojų informavimo priemonės.

9. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas.

10. Perėjimas iš ekstremaliųjų situacijų likvidavimo į atkūrimo ir valymo etapus.

B. Į ekstremaliųjų situacijų valdymo planą įtrauktini elementai

Avarinė parengtis:

1. Atskaitos lygiai (atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus).

2. Susiklosčius skirtingiems tikėtiniems įvykiams ir susijusiems scenarijams galinčių patirti apšvitą gyventojų saugos optimizavimas.

3. Iš anksto apibrėžti specialių saugos priemonių bendrieji kriterijai, pagrįsti prognozuotomis ir gautomis dozėmis.

4. Numatytieji veiksniai ar veiklos kriterijai, pvz., stebėjimo vertės ir įvykio sąlygų rodikliai.

5. Neatidėliotinos koordinacijos su gretimos valstybės narės ar ES nepriklausančios valstybės ekstremaliąsias situacijas likviduojančia organizacija priemonės, jeigu šios situacijos susiklostytų prie nacionalinės sienos esančiuose objektuose.

6. Ekstremaliųjų situacijų likvidavimo plano priemonių nagrinėjimas ir persvarstymas siekiant atsižvelgti į atliekant pratybas ar atsitikus įvykiams padarytus pakeitimus ar įgytą patirtį.

Iš anksto numatoma, kaip būtų galima persvarstyti šiuos elementus pagal poreikį susiklosčius avarinei apšvitos situacijai, kad būtų galima prisitaikyti prie vyraujančių sąlygų, nes taikant atsako priemones šios sąlygos kinta.

Ekstremalių situacijų likvidavimas:

Atsakas į susiklosčiusią avarinės apšvitos situaciją - tai savalaikis šių avarinės parengties priemonių įgyvendinimas, tačiau jomis neapsiribojant:

1. Skubus saugos priemonių įgyvendinimas, jeigu įmanoma, dar prieš prasidedant bet kokiai apšvitai.

2. Strategijų ir įgyvendintų veiksmų veiksmingumo įvertinimas bei, jeigu reikia, jų pritaikymas atsižvelgiant į vyraujančią situaciją.

3. Numatomų liekamųjų dozių lyginimas su taikomu atskaitos lygiu pagrindinį dėmesį skiriant toms grupėms, kurių gaunamos dozės viršija atskaitos lygį.

4. Tolesnių saugos strategijų įgyvendinimas, jeigu būtina, atsižvelgiant į pagrindines sąlygas ir turimą informaciją.

X PRIEDAS

A. Informacija, kuri turi būti iš anksto pateikta gyventojams, kurie gali būti paveikti susiklosčius ekstremaliajai situacijai:

1. Pagrindiniai duomenys apie radioaktyvumą ir jo poveikį žmonėms bei aplinkai.

2. Įvairių tipų ekstremaliosios situacijos ir jų sukeliami padariniai gyventojams bei aplinkai.

3. Neatidėliotinosios priemonės, skirtos informuoti gyventojus, jiems saugoti ir padėti, jeigu susiklostytų ekstremalioji situacija.

4. Atitinkama informacija apie veiksmus, kurių gyventojai privalo imtis susiklosčius ekstremaliajai situacijai.

B. Informacija, kuri turi būti pateikiama dėl ekstremaliosios situacijos paveiktiems gyventojams

1. Remiantis iš anksto valstybės narės parengtu ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planu, susiklosčius ekstremaliajai situacijai iš tikrųjų paveiktiems gyventojams nedelsiant ir reguliariai pateikiama:

(a) informacija apie susiklosčiusios ekstremaliosios situacijos tipą ir, jeigu įmanoma, jos ypatybes (pvz., jos kilmę, mastą ir galimą raidą);

(b) saugos rekomendacijos, kurios atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos tipą, gali:

i)       aprėpti: tam tikrų maisto produktų ir vandens, jeigu jis galėtų būti užterštas, vartojimo apribojimą, paprastas higienos ir deaktyvavimo taisykles, rekomendacijas likti namuose, apsauginių medžiagų platinimą ir naudojimą, evakuavimo priemones;

ii)       pridedamus, jeigu reikia, specialius įspėjimus tam tikroms gyventojų grupėms;

(c) pranešimai, kuriais rekomenduojama vykdyti kompetentingų institucijų pateiktus nurodymus ar prašymus.

2. Jeigu prieš susiklostant ekstremaliajai situacijai skelbiamas įspėjamasis tarpsnis, tikėtinus padarinius patirsiantys gyventojai minėtu tarpsniu jau turi būti informuojami ir jiems teikiamos rekomendacijos, pvz.:

(a) atitinkamų gyventojų raginimas naudotis reikiamais ryšių kanalais;

(b) parengiamosios rekomendacijos įmonėms, kurioms nustatyta ypatinga kolektyvinė atsakomybė;

(c) rekomendacijos ypatingą poveikį patiriančioms profesinėms grupėms.

3. Ši informacija ir rekomendacijos papildomos, jeigu užtenka laiko, pagrindiniais faktais apie radioaktyvumą ir jo poveikį žmonėms bei aplinkai.

XI PRIEDAS

Statybinių medžiagų, kurių atžvilgiu reikėtų apsvarstyti kontrolės priemones, rekomenduojamasis tipų sąrašas

1. Gamtinės kilmės medžiagos

(a) Aliuminio skalūnai.

(b) Statybinės medžiagos ar gamtoje aptinkami vulkaninės kilmės priedai, pvz.:

– granitas,

– gneisas;

– porfyras;

– sienitas;

– bazaltas;

– vulkaninis tufas;

– pucolanai;

– lava.

2. Sektoriams perdirbant gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas susidarančiose medžiagose esančios liekanos, pvz.,:

– lakieji pelenai;

– fosfogipsas;

– fosforo šlakas;

– alavo šlakas;

– vario šlakas;

– raudonasis dumblas (aliuminio gamybos atliekos);

– plieno gamybos atliekos.

XII PRIEDAS Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių (DAUŠ) įrašuose pateiktina informacija

XIII PRIEDAS

Didelio aktyvumo uždarojo šaltinio duomenų teikimas

Įmonė kompetentingai institucijai įteikia didelio aktyvumo uždariems šaltiniams skirtų 90 straipsnyje nurodytų įrašų elektroninę ar rašytinę kopiją, aprėpiančią XII priede nustatytą informaciją:

1. nedelsdama šių įrašų įrašymo metu, t. y. kiek galima greičiau po šaltinio įsigijimo;

2. ne vėliau nei po 12 mėnesių nuo šaltinio įsigijimo valstybių narių nustatytinais intervalais;

3. jeigu pasikeičia informaciniame lape aprašyta situacija;

4. nedelsdama, kai nutraukiami konkretaus šaltinio įrašai, jeigu įmonė nebėra šaltinio turėtoja, ir šiuo atveju įtraukiamas įmonės pavadinimas arba atliekyno ar objekto, į kurį šaltinis perkeliamas saugoti, pavadinimas;

5. nedelsdama, kai nutraukiami minėti įrašai tuo atveju, jeigu įmonės jau nebeturi jokių šaltinių.

XIV PRIEDAS

Už didelio aktyvumo uždarąjį šaltinį atsakingoms įmonėms taikomi reikalavimai

Kiekviena už didelio aktyvumo uždarąjį šaltinį atsakinga įmonė:

(a) užtikrina reikiamų bandymų, pvz., tarptautiniais standartais grindžiamų sandarumo bandymų, reguliarų atlikimą siekiant patikrinti ir išlaikyti kiekvieno šaltinio vientisumą;

(b) reguliariai tikrina tam tikrais intervalais, kuriuos gali nustatyti valstybės narės, ar kiekvienas šaltinis ir, jeigu reikia, įranga su įmontuotu šaltiniu kol kas yra numatytoje vietoje ir šaltinio būklė jo naudojimo arba saugojimo vietoje atitinka nustatytus reikalavimus;

(c) užtikrina, kad kiekvienam stacionariajam ir judriajam šaltiniui būtų taikomos reikiamos rašytinės priemonės, pvz., parengiami rašytiniai protokolai ir procedūros, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie šaltinio, jo praradimui ar vagystei arba gaisro sukeltam pažeidimui;

(d) kompetentingai institucijai nedelsdama praneša apie šaltinio praradimą, vagystę ar neteisėtą naudojimą, pasirūpina visų šaltinių vientisumą patikrinti po kiekvieno įvykio, įskaitant gaisrą, galėjusio pažeisti šaltinį ir, jeigu reikia, apie šį patikrinimą ir taikytas priemones informuoja kompetentingą instituciją;

(e) kiekvieną panaudotąjį šaltinį grąžina tiekėjui ar nustojus jį naudoti nedelsdama atiduoda jį ilgalaikiam saugojimui ir dėjimui į atitinkamą atliekyną ar perleidžia jį kitai įgaliotai įmonei, jeigu su kompetentinga institucija nesusitariama kitaip;

(f) prieš perdavimą patikrina, ar gavėjui yra išduotas atitinkamas leidimas;

(g) nedelsdama kompetentingai institucijai praneša apie kiekvieną avariją ar incidentą, kuriam įvykus sukeliama nenumatyta darbuotojų ar gyventojų apšvita.

XV PRIEDAS

Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių identifikavimas ir ženklinimas

1. Gamintojas ar tiekėjas užtikrina, kad:

(a) Kiekvienam didelio aktyvumo uždarajam šaltiniui būtų suteikiamas unikalusis identifikavimo numeris. Šis numeris, jeigu praktiškai įmanoma, išgraviruojamas ar įspaudžiamas šaltinyje.

Numeris, jeigu praktiškai įmanoma, taip pat išgraviruojamas ar įspaudžiamas šaltinio talpykloje. Jeigu šio reikalavimo įvykdyti neįmanoma arba jeigu naudojamos daugkartinės gabenimo talpyklos, ant šaltinio talpyklos pateikiama bent informacija apie šaltinio pobūdį.

(b) Šaltinio talpykla ir, jeigu reikia, šaltinis ženklinamas ir žymimas atitinkamu ženklu, kuriuo žmonės įspėjami apie spinduliuotės pavojų.

2. Gamintojas pateikia kiekvieno pagaminto šaltinio konstrukcijos tipo fotografiją ir šaltinio būdingos talpyklos fotografiją.

3. Įmonė užtikrina, kad su kiekvienu didelio aktyvumo uždaruoju šaltiniu būtų pateikiama rašytinė informacija, kurioje nurodomas šaltinio identifikacinis numeris ir ženklinimas laikantis 1 punkto reikalavimų, ir kad 1 punkte nurodytas ženklinimas ir žymėjimas būtų įskaitomas. Su informacija pateikiamos, jeigu reikia, šaltinio, jo talpyklos, gabenimo pakuotės, prietaiso ir įrangos fotografijos.

XVI PRIEDAS

Į nacionalinį su radono sukeliama apšvita susijusios ilgalaikės rizikos valdymo veiksmų planą įtrauktinų elementų rekomenduojamasis sąrašas

1. Su radono tūriniu aktyvumu patalpose susijusių tyrimų atlikimo strategija siekiant tvarkyti matavimo duomenis (nacionalinė radono duomenų bazė) ir parengti kitus parametrus (dirvožemio ir uolienų tipai, dirvožemio dujų koncentracija, pralaidumas ir radžio–226 kiekis uolienose ar dirvožemyje).

2. Apibrėžiant radono keliamo pavojaus zonas ar identifikuojant pastatus, kuriuose kaupiasi radonas, turimi duomenys ar naudojami kriterijai.

3. Visuomeninių pastatų tipų ir darbo vietų, pvz., mokyklų, po žeme įrengtų darbo vietų ar mineralinių vandenų kurortų, kuriuose reikia atlikti matavimus remiantis rizikos vertinimu, įskaitant buvimo valandas, identifikavimas.

4. Pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi šiuo metu naudojamiems gyvenamiesiems pastatams, turimoms darbo vietoms, visuomeniniams pastatams ir naujiems pastatams taikomi atskaitos lygiai.

5. Atsakomybės paskirstymas (vyriausybinių institucijų ir ne vyriausybinių organizacijų), koordinavimo mechanizmai ir turimi veiksmų plano įgyvendinimo ištekliai.

6. Gyvenamuosiuose pastatuose radono sukeliamos apšvitos mažinimo strategija, visų pirma radono keliamo pavojaus zonose.

7. Strategija, įskaitant metodus ir priemones, kurią taikant užkertamas kelias radonui patekti į naujus pastatus, įskaitant didelį radono kiekį išskiriančių statybinių medžiagų identifikavimą.

8. Veiksmų planų patikrinimų ir persvarstymų tvarkaraščiai.

9. Informavimo strategija, kuria siekiama gerinti gyventojų išmanymą apie radono keliamą riziką, ir sprendimus priimančius vietos lygmens pareigūnus informuoti apie radono riziką rūkantiesiems.

10. Jeigu reikia, rekomendacijos dėl matavimo metodų ir priemonių bei taisomųjų priemonių. Taip pat turi būti aptariami matavimo ir taisomųjų paslaugų teikėjų akreditavimo kriterijai.

11. Jeigu reikia, finansinės paramos teikimas atliekant su radonu susijusius tyrimus ir imantis taisomųjų priemonių, visų pirma privačiuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose nustatyta labai didelis radono savitasis aktyvumas.

12. Ilgalaikiai su radono sukelta apšvita (rūkantiesiems ir nerūkantiesiems) susijusios plaučių vėžio rizikos mažinimo tikslai.

[1]               1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus, OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

[2]               Pasaulio sveikatos organizacija.

[3]               WHO Handbook on indoor radon, Pasaulio sveikatos organizacija, 2009 m., ISBN 978 92 4 154767.

[4]               Tarybos direktyvos 89/106/EEB 1 priede nurodoma, kad „statiniai turi būti suprojektuoti ir statomi taip, kad nekiltų jokio pavojaus naudotojų ar kaimynų higienai arba sveikatai, ypač dėl žemiau išvardytų priežasčių… pavojingų dalelių ar dujų buvimo ore [arba] pavojingos spinduliuotės“.

[5]               Šie teisės aktai turi būti išdėstyti nauja redakcija – Tarybos reglamento (EURATOMAS), nustatančio didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo pasiūlymas (nauja redakcija), COM/2010/0184 final — CNS 2010/009.

[6]               Europos Komisijos Radiacinės saugos leidinyje skelbtą medžiagą galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/energy/nuclear/radiation_protection/publications_en.htm.

[7]               Konsultacijų rezultatus galima rasti GKRM sektorių (EANNORM) Europos ALARA tinklo svetainėje šiuo adresu: http://www.ean-norm.net/lenya/ean_norm/live/news.html.

[8]               Europos Teisingumo Teismo pranešimai, 1992, p. I–06153.

[9]               OL 11, 1959 2 20, p. 221.

[10]             OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

[11]             OL L 180, 1997 7 9, p. 22.

[12]             OL L 357, 1989 12 7, p. 31.

[13]             OL L 349, 1990 12 13, p. 21.

[14]             OL L 346, 2003 12 31, p. 57.

[15]             2007 m. Tarptautinės radiologinės saugos komisijos rekomendacijos.

[16]             OL L 80, 1990 3 27, p. 26.

[17]             2004 m. TATENOS Saugos standartų leidinys RS–G–1.7 „Tikslinio neįtraukimo, nereguliavimo ir nebekontroliavimo koncepcijų naudojimas“.

[18]             Radiacinė sauga 122: Praktinis nebekontroliavimo ir nereguliavimo koncepcijų naudojimas. I dalis, Bendrųjų nebekontroliavimo lygių praktinio naudojimo gairės.

[19]             Radiacinė sauga 89: Išmontavus branduolinius įrenginius atgautus metalus teikiant grąžinamajam perdirbimui taikytini rekomenduojami radiacinės saugos kriterijai, Radiacinė sauga 113: Rekomenduojami radiacinės saugos kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama išmontavus branduolinius įrenginius liekantiems pastatams ir susidarančioms nuolaužoms netaikant kontrolės reikalavimų, Radiacinė sauga 122: Nebekontroliavimo ir nereguliavimo koncepcijų praktinis naudojimas.

[20]             OL L 2, 2004 1 6, p. 36.

[21]             OL L 66, 1999 3 13, p. 16.

[22]             OL L 2/36, 2000 1 6.

[23]             Nurodomas alfa spinduliuotę skleidžiančio radionuklido aktyvumas.

[24]             Mažesniems nei 1 000 kg kalio druskų kiekiams taikoma išlyga.