AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.        Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šiuo pasiūlymu panaikinamas ir pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 92/65/EEB[1].

1.2.        Teisinis pagrindas

Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 buvo suderintas, taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB[2].

Vėliau jis buvo iš esmės pakeistas 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 438/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui[3], visų pirma siekiant pratęsti 6, 8 ir 16 straipsniuose numatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Jis taip pat buvo iš dalies suderintas su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). Tačiau prie Reglamento (ES) Nr. 438/2010 pridėtame pareiškime Komisija įsipareigojo pateikti pasiūlymą persvarstyti visą Reglamentą (EB) Nr. 998/2003, ypač jo aspektus dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų.

Reglamente (EB) Nr. 998/2003 taip pat nustatyta, kad nuo 2011 m. liepos 3 d., t. y. nuo to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyto aštuonerių metų pereinamojo laikotarpio pabaigos, vienintelė šuns, katės ar šeško augintinio identifikavimo priemonė bus elektroninė identifikavimo sistema. Tačiau gyvūnas, paženklintas aiškiai įskaitoma tatuiruote, padaryta iki tos datos, pagal tą reglamentą taip pat laikomas identifikuotu.

Kadangi minėta pereinamojo laikotarpio tvarka nebegalioja, o pereinamasis laikotarpis baigėsi, ir keletą Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų reikia iš dalies keisti, siekiant visiems piliečiams aiškiai ir suprantamai suderinti juos su SESV, tą reglamentą tikslinga panaikinti ir pakeisti šiuo pasiūlymu.

2.           KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS

Kadangi šio pasiūlymo pagrindinis tikslas – suderinti Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 su SESV 290 ir 291 straipsniais ir išaiškinti tam tikrus to reglamento aspektus, jokio esminio poveikio nenumatyta. Taigi ypatingų konsultacijų ar poveikio vertinimo neprireikė.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlymo tikslas – panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 ir pakeisti jį siūlomu reglamentu, kuriuo:

a)      Komisijai Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 suteikti įgaliojimai suderinami su SESV 290 ir 291 straipsniais;

b)      visiems piliečiams išaiškinama tvarka, kuri bus taikoma pabaigus taikyti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6, 8 ir 16 straipsniuose numatytą pereinamojo laikotarpio tvarką ir pasibaigus 4 straipsnio 1 dalyje numatytam pereinamajam laikotarpiui.

3.2.        Teisinis pagrindas

Svarbiausias pasiūlymo tikslas – gyvūnų ir visuomenės sveikatos apsauga.

Todėl, kadangi Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 buvo grindžiamas Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsniu ir 152 straipsnio 4 dalies b punktu, šis pasiūlymas atitinkamai grindžiamas SESV 43 straipsnio 2 dalimi ir 168 straipsnio 4 dalimi.

3.3.        Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.

Valstybių narių priemonėmis negalima tinkamai pasiekti šio pasiūlymo tikslo. Siekiant sumažinti kompetentingų institucijų (ES, nacionalinių ir trečiųjų šalių) ir visų piliečių administracinę naštą ir išsaugoti aukšto lygio gyvūnų bei visuomenės sveikatos apsaugą, reikia nustatyti Sąjungos lygmens gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus gyvūnų augintinių judėjimui tarp valstybių narių arba iš trečiųjų šalių į valstybes nares.

3.4.        Proporcingumo principas

Laikantis proporcingumo principo, šia priemone neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Priemonės forma – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Taip užtikrinama, kad nacionalinės ir ES valdžios institucijos nepatirtų išlaidų dėl teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę.

3.5.        Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes priemonės tikslą veiksmingiausiai galima pasiekti visoje Sąjungoje taikant visiškai suderintus reikalavimus (įskaitant įsigaliojimą laiku) ir užtikrinant laisvą gyvūnų augintinių, kuriuos vežasi savininkas, judėjimą.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas nedaro jokio poveikio Sąjungos biudžetui.

5.           PAPILDOMA INFORMACIJA

Kadangi siūlomas teisės aktas yra susijęs su Europos ekonomine erdve, jis jai turėtų būti taikomas.

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvos 92/65/EEB, nustatančios gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją[4], nuostatos dėl prekybos šunimis, katėmis ir šeškais bei jų importo yra susijusios su atitinkamomis Reglamento (EB) Nr. 998/2003 nuostatomis.

Dėl Sąjungos teisės aktų nuoseklumo ir darnumo Direktyvą 92/65/EEB reikėtų iš dalies keisti, o nuorodas į Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 pakeisti nuorodomis į siūlomą teisės aktą.

Abu pasiūlymai pateikiami kartu, kad juos būtų galima priimti vienu metu.

2012/0039 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl nekomercinio gyvūnų augintinių judėjimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 168 straipsnio 4 dalies įžanginį sakinį ir b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[6],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančiam Tarybos direktyvą 92/65/EEB[7], nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę arba iš trečiųjų šalių, ir tokiais atvejais atliekami patikrinimai. Juo siekiama užtikrinti pakankamą visuomenės arba gyvūnų sveikatos apsaugą nuo pavojaus, susijusio su tokiu nekomerciniu judėjimu, ir pašalinti visas nepagrįstas kliūtis tokiam judėjimui;

(2) prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 438/2010[8], kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003, pridėtame pareiškime Komisija įsipareigojo pateikti pasiūlymą persvarstyti visą Reglamentą (EB) Nr. 998/2003, ypač jo aspektus dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų. Todėl, įsigaliojus Sutarčiai, Komisijai minėtu Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties 290 ir 291 straipsniais. Atsižvelgiant į reikalingų Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų pakeitimų skaičių ir siekiant užtikrinti, kad jie būtų aiškūs ir suprantami visiems piliečiams, tą reglamentą reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu;

(3) kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti visuomenės ir gyvūnų sveikatos taisykles, taikomas nekomerciniais tikslais vežant I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, siekiant užkirsti kelią dėl tokio gyvūnų judėjimo kylantiems pavojams visuomenės arba gyvūnų sveikatai, arba juos sumažinti, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nurodyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(4) šiuo reglamentu reikėtų nustatyti tikslų gyvūnų rūšių, kurioms turėtų būti taikomi suderinti gyvūnų sveikatos reikalavimai, jei tų rūšių gyvūnai laikomi kaip augintiniai ir vežami nekomerciniais tikslais, sąrašą. Sudarant tokį sąrašą reikėtų atsižvelgti į jų imlumą pasiutligei arba į jų reikšmę pasiutligės epidemiologinei padėčiai;

(5) 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją[9], nustatyti, inter alia, gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi prekybai šunimis, katėmis ir šeškais, priklausančių pasiutligei imlių gyvūnų rūšims, bei jų importui. Kadangi šių rūšių gyvūnai dažnai laikomi kaip gyvūnai augintiniai ir savininkai juos vežasi nekomerciniais tikslais Sąjungoje ir į ją, šiame reglamente reikėtų nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais vežant tokių rūšių gyvūnus į valstybes nares. Tos rūšys išvardytos šio reglamento I priedo A dalyje;

(6) taip pat turėtų būti nustatyta gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežant tų rūšių, kurioms pasiutligė neturi įtakos arba kurių pasiutligės epidemiologiniai aspektai nėra reikšmingi, gyvūnus, kuriems (jei jie nelaikomi kaip gyvūnai augintiniai) būtų taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, įskaitant teisės aktus dėl maistinių gyvūnų, teisinė sistema. Tos rūšys išvardytos šio reglamento I priedo B dalyje;

(7) I priedo B dalyje pateiktame sąraše turėtų būti išvardyti bestuburiai, išskyrus bites bei kamanes, kurioms taikoma Direktyva 92/65/EEB, ir moliuskus bei vėžiagyvius, kuriems taikoma Direktyva 2006/88/EB[10]. Tame sąraše taip pat turėtų būti išvardyti nekomerciniuose akvariumuose auginami dekoratyviniai vandens gyvūnai, kuriems netaikoma Direktyva 2006/88/EB, ir varliagyviai bei ropliai;

(8) į tą sąrašą taip pat turėtų būti įtraukti visų rūšių paukščiai, išskyrus naminius paukščius, kuriems taikoma Direktyva 92/65/EEB ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių[11], ir graužikai bei naminiai triušiai;

(9) tačiau dėl Sąjungos teisės aktų nuoseklumo, kol nenustatytos Sąjungos taisyklės, reglamentuojančios nekomercinį B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių judėjimą į valstybes nares iš trečiųjų šalių arba teritorijų, tokiais atvejais turėtų būti taikomos galiojančios nacionalinės taisyklės, su sąlyga, kad jos nebūtų griežtesnės nei taikomosios importuojant tuos gyvūnus komerciniais tikslais;

(10) vis dėlto, nepažeidžiant Direktyvos 92/65/EEB 3 straipsnio, 9 straipsnio 3 dalies ir 10a straipsnio, valstybės narės neturėtų nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežant B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius iš vienos valstybė narės į kitą, nebent tokį gyvūnų judėjimą reglamentuojančios taisyklės būtų nustatytos vadovaujantis šiuo reglamentu;

(11) kadangi B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai gali priklausyti rūšims, kurioms reikia ypatingos apsaugos, šį reglamentą reikėtų taikyti nepažeidžiant 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą[12];

(12) siekiant aiškiai atskirti taisykles, taikomas nekomerciniais tikslais vežant šunis, kates ir šeškus, kuriems taikomi Direktyvos 92/65/EEB gyvūnų sveikatos reikalavimai, ir prekybai šiais gyvūnais bei jų importui į Sąjungą iš trečiųjų šalių taikomas taisykles, šiame reglamente turėtų būti apibrėžta ne tik gyvūno augintinio sąvoka, bet ir tokių gyvūnų nekomercinis judėjimas – judėjimas, kuris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su finansine nauda arba nuosavybės teisių perdavimu ir kuriuo to nesiekiama;

(13) Sąjungoje pagerėjus padėčiai pasiutligės požiūriu Airija, Malta, Švedija ir Jungtinė Karalystė atsisakė sistemos, pagal kurią buvo nustatytas šešių mėnesių privalomasis karantinas ir kurią jos dešimtmečiais taikė į jų šalis įvežamiems tam tikriems gyvūnams augintiniams, ir pradėjo taikyti kitą, mažiau griežtą sistemą, kuria užtikrinamas saugos lygis, lygiavertis nustatytajam Reglamente (EB) Nr. 998/2003. Šios valstybės narės yra išvardytos Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo A dalyje ir iki 2011 m. gruodžio 31 d. jos turėjo, vadovaudamosi savo nacionalinėmis taisyklėmis, ne tik reikalauti, kad gyvūnas būtų tinkamai paskiepytas nuo pasiutligės, bet ir prieš įvežant tikrinti, ar iš kitų valstybių narių ir tam tikrų trečiųjų šalių bei teritorijų įvežamų šunų ir kačių augintinių vakcinos yra veiksmingos;

(14) Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 1 skirsnyje pateiktas visų kitų valstybių narių sąrašas, įskaitant šalis ir teritorijas, kurios pagal tą reglamentą laikomos tų valstybių narių dalimi, nes nacionaliniai reikalavimai taikomi vežant to reglamento I priede išvardytų rūšių gyvūnus, arba laikomos palyginamomis su valstybėmis narėmis, kai gyvūnai vežami nekomerciniais tikslais tarp valstybių narių ir tų šalių bei teritorijų;

(15) Sutarties 355 straipsnio 5 dalies c punkte ir 1973 m. kovo 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 706/73 dėl Bendrijos tvarkos, skirtos prekybai žemės ūkio produktais ir taikomos Lamanšo sąsiaurio saloms bei Meno salai[13], nustatyta, kad Sąjungos veterinarijos teisės aktai taikomi saloms, kurios taikant Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 laikomos Jungtinės Karalystės dalimi;

(16) atsižvelgiant į tai, kad Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatytas pereinamosios tvarkos taikymas baigėsi ir dėl Sąjungos teisės aktų aiškumo šiame reglamente turėtų būti nustatytas valstybių narių, įskaitant Airiją, Maltą, Švediją ir Jungtinę Karalystę bei teritorijų, kurios yra valstybių narių dalys, įskaitant Gibraltarą, sąrašas, be to, šiame reglamente turėtų būti paaiškinti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę arba iš trečiųjų šalių ir teritorijų;

(17) Reglamente (EB) Nr. 998/2003 taip pat nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu to reglamento I priedo A ir B dalyse išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai turi būti laikomi identifikuotais, jei turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę arba jie identifikuojami pagal elektroninę identifikavimo sistemą (atsakiklį). Todėl šiuo reglamentu turėtų būti paaiškintos I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių ženklinimo taisyklės, taikomos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nuo 2011 m. liepos 3 d., ir reikalavimai ženklintojų kvalifikacijai;

(18) Reglamento (EB) Nr. 998/2003 Ia priede nustatyti techniniai gyvūnų augintinių identifikavimo atsakikliais reikalavimai. Minėti techniniai reikalavimai atitinka tarptautinius standartus ir turėtų būti nustatyti šio reglamento III priede iš esmės jų nekeičiant;

(19) siekiant apsaugoti visuomenės ir I priede išvardytų rūšių gyvūnų augintinių sveikatą, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė nustatyti prevencines sveikatos priemones dėl kitų nei pasiutligė ligų ir infekcijų. Tos priemonės turėtų būti pagrįstos patvirtinta moksline informacija ir taikomos proporcingai pavojui visuomenės ir gyvūnų sveikatai, susijusiam su gyvūnų, kurie gali lengvai užsikrėsti tomis ligomis arba infekcijomis, nekomerciniu judėjimu. Nustatant minėtas priemones taip pat turėtų būti nustatytos valstybių narių arba jų dalių skirstymo į kategorijas taisyklės, procedūros, pagal kurias prevencines sveikatos priemones taikyti reikalaujančios valstybės narės turėtų nuolat tas priemones pagrįsti, prevencinių sveikatos priemonių taikymo ir dokumentavimo reikalavimai ir, jei reikia, nuo jų taikymo leidžiančios nukrypti nuostatos. Todėl reikėtų numatyti, kad įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas vadovaujantis šiuo reglamentu, būtų nustatytas valstybių narių ar jų dalių, suskirstytų į kategorijas pagal valstybių narių ar jų dalių skirstymo į kategorijas taisykles, sąrašas;

(20) kartais vakcinos nuo pasiutligės, kuriomis buvo paskiepyti I priedo A dalyje išvardytų rūšių jaunesni nei trijų mėnesių gyvūnai augintiniai, dėl motininių antikūnų nesuteikia apsauginio imuniteto. Todėl vakcinų gamintojai rekomenduoja neskiepyti jaunesnių nei trijų mėnesių gyvūnų. Taigi, kad būtų leidžiama nekomerciniais tikslais vežti I priedo A dalyje išvardytų rūšių nuo pasiutligės neskiepytus gyvūnų jauniklius, šiame reglamente turėtų būti nustatytos tam tikros atsargumo priemonės, kurias taikydamos valstybės narės galėtų leisti įvežti į savo teritoriją gyvūnų jauniklius, jei jie atitinka tokiomis priemonėmis nustatytus reikalavimus;

(21) siekiant supaprastinti reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius tarp valstybių narių, kurių statusas pasiutligės požiūriu yra vienodai palankus, šiame reglamente taip pat reikėtų numatyti galimybę nustatyti sąlygas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo reikalavimo skiepyti nuo pasiutligės. Tokios priemonės turėtų būti pagrįstos patvirtinta moksline informacija ir taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su tų gyvūnų, kurie gali lengvai užsikrėsti pasiutlige, nekomerciniu judėjimu. Nustatant minėtas priemones taip pat turėtų būti nustatytos valstybių narių arba jų dalių skirstymo į kategorijas taisyklės ir procedūros, pagal kurias leidžiančią nukrypti nuostatą taikyti prašančios valstybės narės turėtų nuolat pagrįsti tokią leidžiančią nukrypti nuostatą. Taip pat reikėtų numatyti, kad įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas vadovaujantis šiuo reglamentu, būtų nustatytas valstybių narių, suskirstytų į kategorijas pagal valstybių narių ar jų dalių skirstymo į kategorijas taisykles, sąrašas;

(22) Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 2 skirsnyje išvardytos šalys ir teritorijos taiko taisykles, lygiavertes taikomosioms valstybių narių, o to reglamento II priedo C dalyje išvardytos trečiosios šalys ir teritorijos atitinka to reglamento 10 straipsnyje nustatytus kriterijus. Todėl reikėtų numatyti, kad tie sąrašai būtų nustatyti įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas per metus po šio reglamento priėmimo, iš esmės jų nekeičiant. Tačiau šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 2 skirsnyje ir C dalyje pateikti šalių ir teritorijų sąrašai tebegaliotų pagal šį reglamentą, kol neįsigalios minėtasis įgyvendinimo aktas;

(23) Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatyti tam tikri reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę ir iš to reglamento II priedo B dalies 2 skirsnyje ir C dalyje išvardytų šalių arba teritorijų, inter alia, reikalavimas, kad tie gyvūnai augintiniai būtų tinkamai paskiepyti nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia būtinuosius standartus, nustatytus atitinkamame Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ skyriuje, arba kad jų rinkodaros leidimas būtų suteiktas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus[14], arba pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą[15]. Įrodyta, kad tos vakcinos yra veiksmingos siekiant apsaugoti gyvūnus nuo pasiutligės ir priklauso Reglamento (EB) Nr. 998/2003 Ib priede nustatytiems vakcinų nuo pasiutligės galiojimo reikalavimams. Minėti reikalavimai turėtų būti pateikti šio reglamento IV priede, iš esmės jų nekeičiant;

(24) Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatyti griežtesni gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi vežant gyvūnus augintinius į valstybes nares iš trečiųjų šalių arba teritorijų, išskyrus nustatytąsias to reglamento II priedo C dalyje. Pagal minėtus reikalavimus turi būti tikrinama, ar atskirų gyvūnų vakcinos nuo pasiutligės yra veiksmingos, atliekant antikūnų titravimą laboratorijoje, patvirtintoje pagal 2000 m. kovo 20 d. Tarybos sprendimą dėl specialios institucijos, atsakingos už kriterijų, būtinų standartizuojant pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinius tyrimus, nustatymą, skyrimo[16]. Todėl minėtą reikalavimą reikėtų palikti ir šio reglamento V priede ir nustatyti sąlygą, kad tyrimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis metodais, nustatytais atitinkamame Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ skyriuje;

(25) identifikavimo dokumentai, pateikiami su nekomerciniais tikslais į valstybes nares vežamais I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnais augintiniais, yra būtini, siekiant patvirtinti atitiktį šio reglamento reikalavimams. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti identifikavimo dokumentų išdavimo sąlygas ir jų turinio, galiojimo bei formos reikalavimus;

(26) šiuo reglamentu valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti įvežti į jų teritoriją nekomerciniais tikslais I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, su kuriais pateikiami identifikavimo dokumentai, išduoti trečiojoje šalyje arba teritorijoje, kurioje taikomos taisyklės, lygiavertės taikomosioms tose valstybėse narėse. Juo taip pat turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms leisti įvežti į jų teritoriją gyvūnus augintinius, kurie nekomerciniais tikslais buvo laikinai įvežti į trečiąją šalį arba teritoriją ir su kuriais pateikiamas identifikavimo dokumentas, išduotas valstybėje narėje, jei prieš išvežant gyvūną iš Sąjungos buvo įvykdyti grįžimo iš tų šalių ar teritorijų reikalavimai;

(27) šiuo reglamentu taip pat turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms leisti tiesiogiai įvežti į jų teritoriją I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, esant poreikiui skubiai išvykti, jei buvo iš anksto paprašyta leidimo ir jei paskirties valstybė narė jį suteikė, taip pat jei gyvūnui tam tikrą laiką oficialiai prižiūrint taikomas karantinas, kad būtų įvykdyti minėti reikalavimai. Nepaisant poreikio skubiai išvykti, dėl pavojaus gyvūnų sveikatai, kylančio įvežant į Sąjungą šiame reglamente nustatytų reikalavimų neatitinkančius gyvūnus augintinius, toks leidimas turėtų būti būtinas;

(28) 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą[17], ir 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatanti gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičianti Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB[18], netaikomos su keliautojais nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių veterinariniam tikrinimui;

(29) todėl tam, kad valstybės narės galėtų patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių ir imtis reikiamų priemonių, šiame reglamente reikėtų nustatyti reikalavimą, kad asmuo, kuris vežasi gyvūną augintinį, veždamas gyvūną arba įveždamas jį į valstybę narę nekomerciniais tikslais bet kuriuo metu galėtų pateikti reikiamą identifikavimo dokumentą, ir numatyti nekomerciniais tikslais iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę vežamų gyvūnų augintinių tikslinius arba atsitiktinius dokumentų ir tapatybės patikrinimus. Jame taip pat reikėtų nustatyti reikalavimą, kad valstybės narės paskirtuose įvežimo postuose sistemingai atliktų nekomerciniais tikslais iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę arba iš trečiųjų šalių arba teritorijų vežamų gyvūnų augintinių dokumentų ir tapatybės patikrinimus. Atliekant šiuos patikrinimus reikėtų atsižvelgti į atitinkamus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių[19] principus;

(30) be to, šiuo reglamentu reikėtų nustatyti apsaugos priemones, taikomas tais atvejais, kai dėl nekomercinio gyvūnų augintinių judėjimo kyla pavojus visuomenės arba gyvūnų sveikatai;

(31) siekiant suteikti piliečiams aiškią ir prieinamą informaciją apie taisykles, taikomas vežant nekomerciniais tikslais I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius į Sąjungą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės per metus po šio reglamento priėmimo paskelbtų tokią informaciją, visų pirma – atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas;

(32) siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, susijusius su taisyklėmis, taikomomis priimant nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo tam tikrų reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius tarp valstybių narių, kurių statusas pasiutligės požiūriu yra vienodai palankus, konkrečių I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių ženklinimo reikalavimų ir konkrečių rūšių gyvūnams augintiniams taikomų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis bei infekcijomis, kuriomis gali lengvai užsikrėsti I priede išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai; taip pat nustatyti taisykles, kuriomis būtų ribojamas nekomerciniais tikslais su savininku vežamų I priede išvardytų rūšių gyvūnų augintinių skaičius, ir iš dalies keisti II–V priedus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas su ekspertais.        Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai Europos Parlamentui ir Tarybai būtų perduodami tinkamai, laiku ir tuo pačiu metu;

(33) be to, tinkamai pagrįstais pavojaus visuomenės arba gyvūnų sveikatai atvejais Komisija turėtų būti įgaliota skubos tvarka priimti teisės aktus dėl prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis bei infekcijomis, kuriomis gali lengvai užsikrėsti I priede išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai;

(34) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl valstybių narių arba jų dalių, kurios skirstomos į kategorijas laikantis sąlygų, taikomų priimant nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius tarp valstybių narių, kurių statusas pasiutligės požiūriu yra vienodai palankus, ir laikantis taisyklių dėl prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis bei infekcijomis, sąrašo; dėl trečiųjų šalių ir teritorijų, siekiant taikyti nuo tam tikrų reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus, leidžiančią nukrypti nuostatą, sąrašo; dėl identifikavimo dokumentų, pateikiamų su nekomerciniais tikslais iš vienos valstybės narės į kitą arba iš trečiųjų šalių ar teritorijų vežamais I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnais augintiniais, pavyzdžio; dėl apsaugos priemonių, taikomų pasiutligės protrūkio arba išplitimo atvejais, bei dėl vienodo informavimo reikalavimų taikymo, įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais reikėtų naudotis pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[20];

(35) Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais atnaujinamas trečiųjų šalių arba teritorijų sąrašas, siekiant taikyti nuo tam tikrų reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus, leidžiančią nukrypti nuostatą, ir kurie yra susiję su apsaugos priemonėmis, taikomomis pasiutligės protrūkio arba išplitimo atvejais, kai tinkamai pagrįstais atvejais dėl neišvengiamų skubos priežasčių to reikia žmonių arba gyvūnų sveikatai apsaugoti;

(36) keliose valstybėse narėse pastebėta, kad kai kuriais atvejais nesilaikyta Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 nustatytų taisyklių. Todėl valstybės narės turi nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą;

(37) 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendime 2003/803/EB, nustatančiame paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį[21], nustatytas paso pavyzdys, naudotinas vežant šunų, kačių ir šeškų rūšių gyvūnus tarp valstybių narių, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 998/2003. Siekiant sumažinti savininkų administracinę ir finansinę naštą, pagal minėtą pavyzdį išduoti identifikavimo dokumentai turėtų galioti visą gyvūno gyvenimo trukmę, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(38) 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2011/874/ES, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių į Sąjungą leidžiama importuoti šunis, kates bei šeškus ir nekomerciniais tikslais įvežti daugiau kaip penkis šunis, kates bei šeškus, sąrašas ir tokių gyvūnų importo ir nekomercinio įvežimo į Sąjungą sertifikatų pavyzdžiai[22], nustatyti veterinarijos sertifikatų, kuriais patvirtinama atitiktis Reglamento (EB) Nr. 998/2003 reikalavimams, taikomiems nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius, pavyzdžiai. Kad valstybės narės spėtų prisitaikyti prie naujų šiame reglamente nustatytų taisyklių, minėti sertifikatų pavyzdžiai turėtų tebegalioti, jei laikomasi tam tikrų sąlygų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius, ir tokiais atvejais atliekamų patikrinimų taisyklės.

2 straipsnis Taikymo sritis

1.           Šis reglamentas taikomas nekomerciniais tikslais vežant I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius iš vienos valstybės narės į kitą arba iš trečiosios šalies ar teritorijos.

2.           Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant:

a)      Reglamento (EB) Nr. 338/97;

b)      priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi tam tikrų rūšių arba veislių gyvūnų augintinių judėjimui apriboti, remdamosi kitais nei gyvūnų sveikatos motyvais.

3 straipsnis Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)           nekomercinis judėjimas – judėjimas, kuris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su finansine nauda arba nuosavybės teisių perdavimu ir kuriuo to nesiekiama;

b)           gyvūnas augintinis – vienos iš I priede išvardytų rūšių gyvūnas, kurį nekomerciniais tikslais vežasi savininkas arba fizinis asmuo, veikiantis savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, ir už kurį savininkas arba toks asmuo atsako nekomercinio vežimo metu;

c)           savininkas – fizinis asmuo, kuriam gyvūnas augintinis priklauso ir kuris jį turi;

d)           atsakiklis – pastovusis pasyvus radijo dažnio atpažinimo prietaisas;

e)           identifikavimo dokumentas – dokumentas, pagal kurį galima aiškiai identifikuoti gyvūną augintinį ir patikrinti, ar jo sveikatos būklė atitinka šį reglamentą;

f)            valstybės narės – II priede išvardytos šalys ir teritorijos;

g)           keliautojų įvažiavimo punktas – valstybės narės pagal 36 straipsnio 1 dalį paskirta registravimo zona.

4 straipsnis Bendrosios prievolės

Nekomercinis gyvūnų augintinių, kurie atitinka šiame reglamente nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, judėjimas neturi būti draudžiamas, ribojamas ar kitaip trikdomas, remiantis kitomis su gyvūnų sveikata susijusiomis priežastimis, nei numatytosios šiame reglamente.

II SKYRIUS NEKOMERCINIO GYVŪNŲ AUGINTINIŲ JUDĖJIMO IŠ VIENOS VALSTYBĖS NARĖS Į KITĄ REIKALAVIMAI

5 straipsnis Reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai nevežami iš vienos valstybės narės į kitą, nebent jie:

a)           paženklinti aktyviuoju būdu pagal 16 straipsnio 1 dalį;

b)           paskiepyti nuo pasiutligės vakcina, kuri atitinka IV priede nurodytus tinkamumo reikalavimus;

c)           jei reikia, atitinka prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis:

i)       pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį arba

ii)       priimtas pagal Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

d)           vežami, su jais pateikiant tinkamai užpildytą identifikavimo dokumentą, išduotą pagal 20 straipsnio 1 dalį.

6 straipsnis Nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo skiepyti nuo pasiutligės I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių jauniklius

Nukrypstant nuo 5 straipsnio b dalies, valstybės narės gali leisti nekomerciniais tikslais įvežti jaunesnius nei trijų mėnesių gyvūnus augintinius, kurie nebuvo skiepyti nuo pasiutligės, jeigu su jais pateikiamas tinkamai užpildytas identifikavimo dokumentas, išduotas pagal 20 straipsnį ir:

a)           savininkas arba fizinis asmuo, veikiantis savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, įrodo, kad gyvūnas buvo savo gimimo vietoje ir neturėjo jokio sąlyčio su laukiniais ligoms imlių rūšių gyvūnais, kurie gali lengvai užsikrėsti pasiutlige, arba

b)           su jais vežamas motininis gyvūnas, nuo kurio gyvūnas tebėra priklausomas, ir dokumentais patvirtinta, kad prieš jauniklių gimimą motina buvo skiepyta nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia IV priede nurodytus tinkamumo reikalavimus.

7 straipsnis Nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo skiepyti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius nuo pasiutligės

1.           Nukrypstant nuo 5 straipsnio b punkto, I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie nebuvo skiepyti nuo pasiutligės, gali būti leidžiama vežti iš vienos valstybės narės arba jos dalies į kitą, jeigu jos neužkrėstos pasiutlige ir atitinka tam tikrus reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos būtinos priemonės dėl tinkamo nekomercinio judėjimo leidimo taikant šią leidžiančią nukrypti nuostatą, Komisija įgaliojama pagal 41 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių tokio nekomercinio judėjimo leidimo sąlygų.

2.           Pagal 1 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytos konkrečios leidimo sąlygos yra pagrįstos tinkama, patikima ir patvirtinta moksline informacija apie valstybių narių arba jų dalių sveikatos būsenos pasiutligės požiūriu vertinimą ir taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių, kurie gali lengvai užsikrėsti pasiutlige, nekomerciniu judėjimu.

3.           Tuo pačiu tikslu 1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose gali būti numatytos:

a)      taisyklės, pagal kurias valstybės narės arba jų dalys skirstomos į kategorijas remiantis ankstesniais duomenimis apie padėtį pasiutligės požiūriu ir pasiutligės priežiūros bei pranešimų teikimų sistemomis;

b)      sąlygos, kurias valstybės narės turi įvykdyti, kad atitiktų 2 dalyje nurodytus leidimo suteikimo kriterijus.

8 straipsnis Valstybių narių arba jų teritorijų dalių, kurios turi būti skirstomos į kategorijas vadovaujantis deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 7 straipsnio 1 dalį, sąrašas

Komisija įgyvendinimo aktu nustato valstybių narių arba jų teritorijų dalių, kurios atitinka 7 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas valstybių narių arba jų dalių skirstymo į kategorijas taisykles, sąrašus. Tas įgyvendinimo aktas priimamas taikant 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

9 straipsnis Reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

1.           I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai nevežami iš vienos valstybės narės į kitą, nebent:

a)      jie yra paženklinti arba aprašyti kaip numatyta 16 straipsnio 2 dalyje;

b)      jie atitinka prevencines sveikatos priemones, skirtas kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis, kaip nustatyta 18 straipsnio 1 dalyje;

c)      vežami, su jais pateikiant tinkamai užpildytą identifikavimo dokumentą, išduotą:

i)        pagal 28 straipsnį;

ii)       30 straipsnyje nurodytu formatu.

2.           1 dalyje nurodyti reikalavimai taikomi nuo atitinkamų deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų taikymo datos, kaip numatyta 16 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnyje.

III SKYRIUS REIKALAVIMAI, TAIKOMI NEKOMERCINIAIS TIKSLAIS VEŽANT GYVŪNUS AUGINTINIUS Į VALSTYBES NARES IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ ARBA TERITORIJŲ

10 straipsnis Reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai nevežami į valstybę narę iš trečiųjų šalių arba teritorijų, nebent jie:

a)           paženklinti aktyviuoju būdu pagal 16 straipsnio 1 dalį;

b)           paskiepyti nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia IV priede nurodytus tinkamumo reikalavimus;

c)           ištirti dėl pasiutligės, atliekant pasiutligės antikūnų titravimo tyrimą, atitinkantį V priede nurodytus tinkamumo reikalavimus;

d)           jei reikia, atitinka prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis:

i)       pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį arba

ii)       priimtas pagal Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

e)           vežami, su jais pateikiant tinkamai užpildytą identifikavimo dokumentą, išduotą pagal 24 straipsnį.

11 straipsnis Nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo skiepyti nuo pasiutligės I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių jauniklius

1.           Nukrypstant nuo 10 straipsnio b punkto, valstybės narės gali leisti iš trečiųjų šalių arba teritorijų, išvardytų pagal 13 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose, nekomerciniais tikslais įvežti jaunesnius nei trijų mėnesių gyvūnus augintinius, kurie nebuvo skiepyti nuo pasiutligės, jeigu su jais pateikiamas tinkamai užpildytas identifikavimo dokumentas, išduotas pagal 24 straipsnį ir

a)      savininkas arba fizinis asmuo, veikiantis savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, įrodo, kad gyvūnas buvo savo gimimo vietoje ir neturėjo jokio sąlyčio su laukiniais, ligoms imlių rūšių gyvūnais, kurie gali lengvai užsikrėsti pasiutlige, arba

b)      su jais vežamas motininis gyvūnas, nuo kurio gyvūnas tebėra priklausomas, ir dokumentais patvirtinta, kad prieš jauniklių gimimą motina buvo skiepyta nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia IV priede nurodytus tinkamumo reikalavimus.

2.           Tačiau toliau tokius gyvūnus augintinius vežti į kitą valstybę narę draudžiama, nebent jie būtų vežami laikantis 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

12 straipsnis Nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo atlikti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių antikūnų titravimo tyrimą

Nukrypstant nuo 10 straipsnio c punkto, antikūnų titravimo tyrimo nereikalaujama atlikti tiems gyvūnams augintiniams, kurie vežami į valstybę narę:

a)           tiesiogiai iš trečiųjų šalių arba teritorijų, išvardytų pagal 13 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose, arba po to, kai jie buvo laikyti tik vienoje arba keliose iš tų šalių ar teritorijų, arba

b)           iš trečiųjų šalių arba teritorijų, išvardytų pagal 13 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose, vežus juos tranzitu per trečiąsias šalis arba teritorijas, kurios nėra išvardytos pagal 13 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose, jeigu savininkas arba fizinis asmuo, veikiantis savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, įrodo, kad vežami tranzitu gyvūnai augintiniai neturėjo jokio sąlyčio su pasiutligei imlių rūšių gyvūnais ir yra saugiai uždaryti transporto priemonėje arba tarptautinio oro uosto teritorijoje.

13 straipsnis 12 straipsnyje numatyto trečiųjų šalių arba teritorijų sąrašo nustatymas

1.           Komisija įgyvendinimo aktu iki [įrašyti datą – vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] nustato trečiųjų šalių arba teritorijų, kurios įrodė, kad I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnams taiko taisykles, lygiavertes nustatytosioms II skyriuje, šiame skyriuje ir VI skyriaus 2 skirsnyje, sąrašą.

2.           Komisija įgyvendinimo aktu iki [įrašyti datą – vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] nustato trečiųjų šalių arba teritorijų, kurios įrodė, kad I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų atžvilgiu atitinka bent šiuos kriterijus, sąrašą:

a)      pranešimas kompetentingoms institucijoms apie pasiutligės atvejus yra būtinas;

b)      bent dvejus metus veiksmingai veikia pasiutligės stebėsenos ir pranešimų teikimo sistema;

c)      jų veterinarinių tarnybų struktūra ir organizacija yra pakankamos 26 straipsnyje nustatytų ir pagal 24 straipsnį išduotų veterinarijos sertifikatų tinkamumui užtikrinti;

d)      įgyvendintos pasiutligės prevenciją ir kontrolę reglamentuojančios priemonės, tarp jų – gyvūnų augintinių importo į tas trečiąsias šalis arba teritorijas taisyklės;

e)      taikomos vakcinų nuo pasiutligės licencijų išdavimo ir prekybos jais taisyklės.

3.           Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Kai tai būtina dėl tinkamai pagrįstų neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su pavojumi visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija pagal 43 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriais atnaujinamas 1 ir 2 dalyse nurodytas trečiųjų šalių arba teritorijų sąrašas.

14 straipsnis Reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

1.           I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai nevežami į valstybę narę iš trečiųjų šalių arba teritorijų, nebent jie:

a)      paženklinti arba aprašyti kaip nustatyta 16 straipsnio 2 dalyje;

b)      atitinka prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis, kaip nustatyta 18 straipsnio 1 dalyje;

c)      vežami, su jais pateikiant tinkamai užpildytą identifikavimo dokumentą, išduotą:

i)        pagal 28 straipsnį;

ii)       33 straipsnyje nurodytu formatu.

2.           1 dalyje nurodytos sąlygos taikomos nuo atitinkamų deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų taikymo datos, kaip numatyta 16 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnyje.

3.           Kol nebus priimti 2 dalyje nurodyti deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, tebetaikomos nacionalinės taisyklės, jeigu jos:

a)      taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių, nekomerciniu judėjimu;

b)      nėra griežtesnės nei taikomosios importuojamiems tų rūšių gyvūnams pagal Direktyvą 92/65/EEB.

15 straipsnis Nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežant I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius tarp tam tikrų šalių

Nukrypstant nuo 10 ir 14 straipsnių, gyvūnai augintiniai nekomerciniais tikslais gali būti vežami tarp toliau išvardytų šalių, laikantis pagal jų nacionalines taisykles nustatytų reikalavimų:

a)           San Marinas ir Italija;

b)           Vatikanas ir Italija;

c)           Monakas ir Prancūzija;

d)           Andora ir Prancūzija;

e)           Andora ir Ispanija;

f)            Norvegija ir Švedija.

IV SKYRIUS ŽENKLINIMAS IR PREVENCINĖS SVEIKATOS APSAUGOS PRIEMONĖS

1 skirsnis Ženklinimas

16 straipsnis Gyvūnų augintinių ženklinimas

1.           I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai aktyviai žymimi implantuojant atsakiklį, atitinkantį III priede nustatytus techninius reikalavimus, arba aiškiai įskaitoma tatuiruote, padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.

Jeigu toks gyvūnas augintinis yra paženklintas atsakikliu, neatitinkančiu III priede nustatytų techninių reikalavimų, savininkas arba fizinis asmuo, veikiantis savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, bet kurio tapatybės patikrinimo metu, kaip nustatyta 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje, 35 straipsnyje ir 36 straipsnio 1 dalyje, pateikia tokio atsakiklio skaitymui būtinas priemones.

2.           I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai ženklinami arba apibūdinami atsižvelgiant į kiekvienos rūšies ypatumus taip, kad būtų užtikrintas vienareikšmiškas identifikavimo dokumento ir gyvūno augintinio ryšys.

Kad būtų atsižvelgta į I priedo B dalyje išvardytų rūšių ypatumus, Komisija įgaliojama pagal 41 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl tokių konkrečių rūšių gyvūnų augintinių ženklinimo ir apibūdinimo reikalavimų.

17 straipsnis Kvalifikacija, reikalinga implantuojant gyvūnų augintinių atsakiklius

Valstybės narės nustato taisykles dėl asmenų, implantuojančių gyvūnų augintinių atsakiklius, būtinosios kvalifikacijos.

2 skirsnis Prevencinės sveikatos apsaugos priemonės, skirtos kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis

18 straipsnis Prevencinės sveikatos apsaugos priemonės ir jų taikymo sąlygos

1.           Jeigu prevencinės sveikatos apsaugos priemonės reikalingos visuomenės ir I priede išvardytų rūšių gyvūnų augintinių sveikatai apsaugoti ir kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų, kurios gali paplisti dėl tokių gyvūnų augintinių judėjimo, kontrolei, Komisija įgaliojama pagal 41 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų kovai su konkrečių rūšių gyvūnų ligomis arba infekcijomis.

Kai, kilus pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 42 straipsnyje nustatyta procedūra.

2.           Pagal 1 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytos konkrečių rūšių gyvūnų prevencinės sveikatos apsaugos priemonės yra pagrįstos tinkama, patikima ir patvirtinta moksline informacija ir taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su I priede išvardytų rūšių gyvūnų augintinių, kurie gali lengvai užsikrėsti kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis, nekomerciniu judėjimu.

3.           Tuo pačiu tikslu 1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose gali būti numatytos:

a)      taisyklės, pagal kurias valstybės narės arba jų dalys skirstomos į kategorijas remiantis jų gyvūnų sveikatos būsena ir kitų nei pasiutligės ligų arba infekcijų priežiūros bei pranešimų teikimo sistema;

b)      sąlygos, kurias valstybės narės turi įvykdyti, kad atitiktų 2 dalyje nurodytus prevencinių sveikatos priemonių taikymo kriterijus;

c)      2 dalyje nurodytų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių taikymo ir dokumentavimo prieš vežant nekomerciniais tikslais I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius taisyklės;

d)      sąlygos, kurias įvykdžius taikoma nuostata, tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis leidžianti nukrypti nuo 2 dalyje nurodytų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių taikymo.

19 straipsnis Valstybių narių arba jų teritorijų dalių, kurios turi būti skirstomos į kategorijas vadovaujantis deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 18 straipsnio 1 dalį, sąrašas

Komisija įgyvendinimo aktu nustato valstybių narių arba jų teritorijų dalių, kurios atitinka 18 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas valstybių narių arba jų dalių skirstymo į kategorijas taisykles, sąrašus. Tas įgyvendinimo aktas priimamas taikant 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

V SKYRIUS IDENTIFIKAVIMO DOKUMENTAI

1 skirsnis Nekomerciniais tikslais iš vienos valstybės narės į kitą vežamų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

20 straipsnis Identifikavimo dokumento išdavimas

1.           5 straipsnio d punkte nurodytas identifikavimo dokumentas:

a)      yra tam tikslui išduotas kompetentingos institucijos įgalioto veterinarijos gydytojo;

b)      patvirtina 5 straipsnio a, b ir c punktuose bei, jeigu taikoma, 27 straipsnio b punkto ii papunktyje nustatytus reikalavimus; tokia atitiktis gali būti patvirtinta keliais identifikavimo dokumentais 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu formatu.

2.           Atitiktis 5 straipsnio a punkte nustatytiems ženklinimo reikalavimams tikrinama prieš:

a)      išduodant identifikavimo dokumentą pagal 1 dalies a punktą;

b)      patvirtinant dokumentais atitiktį 1 dalies b punkte nurodytiems reikalavimams.

21 straipsnis Identifikavimo dokumente teiktina informacija

1.           5 straipsnio d punkte nurodytame identifikavimo dokumente pateikiama tokia informacija:

a)      atsakiklio implantavimo arba tatuiruotės darymo vieta, data ir juose nurodytas abėcėlinis-skaitmeninis kodas;

b)      savininko vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir parašas;

c)      išsami informacija apie skiepijimą nuo pasiutligės;

d)      27 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytais atvejais – kraujo mėginių pasiutligės antikūnų titravimo tyrimui atlikti paėmimo data;

e)      jei reikia, atitikties prevencinėms sveikatos apsaugos priemonėms, skirtoms kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis, patvirtinimas:

i)        pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį arba

ii)       pagal Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

f)       kita svarbi informacija apie gyvūno apibūdinimą ir sveikatos būklę.

2.           Identifikavimo dokumentą išduodantis veterinarijos gydytojas registruoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją ir saugo tuos įrašus ne trumpiau kaip dešimt metų nuo identifikavimo dokumento išdavimo datos.

22 straipsnis Identifikavimo dokumento formatas

1.           5 straipsnio d punkte nurodytas identifikavimo dokumentas yra paso formato, parengto pagal Komisijos įgyvendinimo aktu nustatytiną pavyzdį; jame turi būti informacijai pagal 21 straipsnio 1 dalį įrašyti skirti laukeliai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas iki [įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo] taikant 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomi reikalavimai dėl toje dalyje nurodyto paso kalbų ir išdėstymo.

3.           1 dalyje nurodytame pase įrašomas numeris, sudarytas iš jį išdavusios valstybės narės ISO kodo ir vienetinio abėcėlinio-skaitmeninio kodo.

23 straipsnis Nuostata, leidžianti nukrypti nuo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyto identifikavimo dokumento formato

1.           Nukrypstant nuo 22 straipsnio 1 dalies, valstybės narės leidžia nekomerciniais tikslais iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę įvežti gyvūnus augintinius, su kuriais pateikiamas identifikavimo dokumentas, išduotas kaip reikalaujama 10 straipsnio e punkte:

a)      pagal 24 straipsnį;

b)      26 straipsnio 1 dalyje nurodytu formatu.

2.           Jei reikia, užbaigus 36 straipsnio 1 dalyje nustatytus patikrinimus, 1 dalyje nurodytame identifikavimo dokumente patvirtinama atitiktis 5 straipsnio c punkte nurodytiems reikalavimams.

2 skirsnis Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš trečiosios šalies arba teritorijos vežamų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

24 straipsnis Identifikavimo dokumento išdavimas

1.           10 straipsnio e punkte nurodytame identifikavimo dokumente yra įrašytas eilės numeris ir:

a)      jį išdavė:

i)        išsiuntimo trečiosios šalies valstybinis veterinarijos gydytojas, remdamasis patvirtinamaisiais dokumentais, arba

ii)       išsiuntimo trečiosios šalies kompetentingos institucijos tam tikslui įgaliotas veterinarijos gydytojas; po to dokumentą patvirtina kompetentinga institucija;

b)      juo patvirtinama atitiktis 10 straipsnio a–d punktuose nustatytiems reikalavimams.

2.           Atitiktis 10 straipsnio a punkte nurodytiems ženklinimo reikalavimams tikrinama prieš:

a)      išduodant identifikavimo dokumentą pagal 1 dalį;

b)      patvirtinant dokumentais atitiktį 10 dalies b, c ir d punktuose nurodytiems reikalavimams.

25 straipsnis Identifikavimo dokumente teiktina informacija

1.           10 straipsnio e punkte nurodytame identifikavimo dokumente pateikiama tokia informacija:

a)      atsakiklio implantavimo arba tatuiruotės darymo vieta, data ir juose nurodytas abėcėlinis-skaitmeninis kodas;

b)      savininko arba fizinio asmens, veikiančio savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, vardas, pavardė ir adresas;

c)      išsami informacija apie skiepijimą nuo pasiutligės;

d)      kraujo mėginių pasiutligės antikūnų titravimo tyrimui atlikti paėmimo data;

e)      jei reikia, atitikties prevencinėms sveikatos priemonėms, skirtoms kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis, patvirtinimas:

i)        pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį arba

ii)       pagal Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

f)       kita svarbi informacija apie gyvūno apibūdinimą ir sveikatos būklę.

2.           Su 10 straipsnio e punkte nurodytu identifikavimo dokumentu kartu pateikiama rašytinė deklaracija, pasirašyta savininko arba fizinio asmens, savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, kurioje patvirtinama, kad gyvūnas augintinis į Sąjungą vežamas nekomerciniais tikslais.

26 straipsnis Identifikavimo dokumento formatas

1.           10 straipsnio e punkte nurodytas identifikavimo dokumentas yra veterinarijos sertifikato formato, parengto pagal Komisijos įgyvendinimo aktu nustatytiną pavyzdį; jame turi būti informacijai pagal 25 straipsnio 1 dalį įrašyti skirti laukeliai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas iki [įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo], taikant 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomi reikalavimai dėl toje dalyje nurodyto veterinarijos sertifikato kalbų, išdėstymo ir galiojimo.

27 straipsnis Nuostata, leidžianti nukrypti nuo identifikavimo dokumento formato

Nukrypstant nuo 26 straipsnio 1 dalies, valstybės narės leidžia nekomerciniais tikslais vežti gyvūnus augintinius, su kuriais pateikiamas 22 straipsnio 1 dalyje nustatyto formato identifikavimo dokumentas, kai:

a)           identifikavimo dokumentas buvo išduotas vienoje iš trečiųjų šalių arba teritorijų, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį priimtame įgyvendinimo akte, arba

b)           tokie gyvūnai augintiniai įvežami į valstybę narę po to, kai buvo laikinai išvežti iš valstybės narės į trečiąją šalį arba teritoriją, arba buvo vežami per jas tranzitu, ir kompetentingos institucijos įgaliotam veterinarijos gydytojui patvirtinus, kad prieš išvežant gyvūnus augintinius iš Sąjungos:

i)       jie buvo paskiepyti nuo pasiutligės;

ii)       atliktas jų pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma 12 straipsnyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata.

3 skirsnis Nekomerciniais tikslais iš vienos valstybės narės į kitą vežamų I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

28 straipsnis Identifikavimo dokumento išdavimas

1.           9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas identifikavimo dokumentas:

a)      yra tam tikslui išduotas kompetentingos institucijos įgalioto veterinarijos gydytojo;

b)      patvirtina atitiktį 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktams.

2.           Atitiktis 9 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytiems ženklinimo arba apibūdinimo reikalavimams tikrinama prieš:

a)      išduodant identifikavimo dokumentą pagal 1 dalies a punktą;

b)      pagal 18 straipsnio 3 dalies c punktą dokumentais patvirtinus atitiktį 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytiems reikalavimams.

29 straipsnis Identifikavimo dokumente teiktina informacija

9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame identifikavimo dokumente pateikiama tokia informacija:

a)           žymos ypatybės arba apibūdinimas, kaip nustatyta 16 straipsnio 2 dalyje;

b)           savininko vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir parašas;

c)           jei reikia, išsami informacija apie prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis, pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)           kita svarbi informacija apie gyvūno apibūdinimą ir sveikatos būklę.

30 straipsnis Identifikavimo dokumento formatas

1.           Komisija įgyvendinimo aktu nustato 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento pavyzdį, kuriame turi būti informacijai pagal 29 straipsnį įrašyti skirti laukeliai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas taikant 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomi reikalavimai dėl toje dalyje nurodyto identifikavimo dokumento kalbų, išdėstymo ir galiojimo.

4 skirsnis Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš trečiosios šalies arba teritorijos vežamų I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

31 straipsnis Identifikavimo dokumento išdavimas

1.           14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas identifikavimo dokumentas:

a)      yra išduotas:

i)        valstybinio veterinarijos gydytojo, kuris rėmėsi patvirtinamaisiais dokumentais, arba

ii)       kompetentingos institucijos tam tikslui įgalioto veterinarijos gydytojo; po to dokumentą patvirtina kompetentinga institucija;

b)      patvirtina atitiktį 14 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktams.

2.           Atitiktis 14 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytiems ženklinimo arba apibūdinimo reikalavimams tikrinama prieš:

a)      išduodant identifikavimo dokumentą pagal 1 dalies a punktą;

b)      pagal 18 straipsnio 3 dalies c punktą dokumentais patvirtinus atitiktį 14 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytiems reikalavimams.

32 straipsnis Identifikavimo dokumente teiktina informacija

1.           14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame identifikavimo dokumente pateikiama tokia informacija:

a)      ženklo ypatybės arba apibūdinimas, kaip nustatyta 16 straipsnio 2 dalyje;

b)      savininko arba fizinio asmens, veikiančio savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, vardas, pavardė ir adresas;

c)      jei reikia, išsami informacija apie prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas kovai su kitomis nei pasiutligė ligomis arba infekcijomis, pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)      kita svarbi informacija apie gyvūno apibūdinimą ir sveikatos būklę.

2.           Su 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu identifikavimo dokumentu kartu pateikiama rašytinė deklaracija, pasirašyta savininko arba fizinio asmens, savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, kurioje patvirtinama, kad gyvūnas augintinis į Sąjungą vežamas nekomerciniais tikslais.

33 straipsnis Identifikavimo dokumento formatas

1.           Komisija įgyvendinimo aktu nustato 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento pavyzdį, kuriame turi būti informacijai pagal 32 straipsnio 1 dalį įrašyti skirti laukeliai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas taikant 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomi reikalavimai dėl toje dalyje nurodyto identifikavimo dokumento kalbų, išdėstymo ir galiojimo.

VI SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 skirsnis Leidžianti nukrypti nuostata, taikoma nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius tiesiogiai į valstybes nares

34 straipsnis Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 5, 9, 10 ir 14 straipsnių reikalavimų

1.           Nukrypstant nuo 5, 9, 10 ir 14 straipsniuose nustatytų reikalavimų, valstybės narės gali leisti nekomerciniais tikslais įvežti į savo teritoriją I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie neatitinka tuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, jeigu:

a)      savininkas arba fizinis asmuo, veikiantis savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, iš anksto pateikė paraišką leidimui gauti ir paskirties valstybė narė tokį leidimą išdavė;

b)      gyvūnams augintiniams tam tikrą laiką, būtiną, kad jie atitiktų minėtus reikalavimus, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, oficialiai prižiūrint taikomas karantinas:

i)        kompetentingos institucijos patvirtintoje vietoje;

ii)       laikantis leidime nustatytos tvarkos.

2.           1 dalies a punkte nurodytame leidime taip pat gali būti numatytas leidimas vežti tranzitu per kitą valstybę narę, jeigu ta tranzito valstybė narė paskirties valstybei narei iš anksto davė savo sutikimą.

2 skirsnis Bendrieji atitikties reikalavimai

35 straipsnis Dokumentų, tapatybės ir fiziniai patikrinimai, atliktini nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius iš vienos valstybės narės į kitą arba iš trečiosios šalies ar teritorijos, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį

1.           Nepažeidžiant 15 straipsnio, valstybės narės, kad nediskriminuodamos patikrintų, ar laikomasi II skyriaus reikalavimų, atlieka tikslinius arba atsitiktinius gyvūnų augintinių, nekomerciniais tikslais vežamų iš vienos valstybės narės į kitą arba iš trečiosios šalies ar teritorijos, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį priimtame įgyvendinimo akte, dokumentų, tapatybės ir, jei reikia, fizinius patikrinimus.

2.           Už šio straipsnio 1 dalyje nustatytus patikrinimus atsakingai kompetentingai institucijai paprašius, savininkas arba fizinis asmuo, veikiantis savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, veždamas gyvūną augintinį nekomerciniais tikslais iš vienos valstybės narės į kitą arba iš trečiosios šalies ar teritorijos, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį, bet kuriuo metu:

a)      pateikia identifikavimo dokumentą, įrodantį atitiktį taikomiems reikalavimams ir parengtą formatu, nustatytu:

i)        22 straipsnio 1 dalyje arba

ii)       23 straipsnio 1 dalyje;

b)      leidžia atlikti minėtus gyvūno augintinio patikrinimus.

36 straipsnis Dokumentų, tapatybės ir fiziniai patikrinimai, atliktini nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius į valstybę narę iš trečiosios šalies arba teritorijos

1.           Nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius į valstybę narę iš trečiosios šalies arba teritorijos, kurios nėra išvardytos pagal 13 straipsnio 1 dalį priimtame įgyvendinimo akte, kompetentinga institucija keliautojų įvažiavimo punkte atlieka dokumentų, tapatybės ir, jei reikia, fizinius patikrinimus.

2.           1 dalyje nustatytai kompetentingai institucijai paprašius, savininkas arba fizinis asmuo, veikiantis savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, įveždamas gyvūną augintinį nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš trečiosios šalies ar teritorijos, kurios nėra išvardytos pagal 13 straipsnio 1 dalį priimtame įgyvendinimo akte:

a)      pateikia identifikavimo dokumentą, įrodantį atitiktį taikomiems tokio gyvūnų judėjimo reikalavimams ir parengtą formatu, nustatytu:

i)        26 straipsnio 1 dalyje arba

ii)       27 straipsnio b punkte;

b)      leidžia atlikti minėtus gyvūno augintinio patikrinimus.

3.           Valstybės narės parengia ir reguliariai atnaujina keliautojų įvažiavimo punktų sąrašą.

4.           Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija, kuriai jos pavedė atlikti 1 dalyje nustatytus patikrinimus:

a)      būtų visapusiškai informuota apie III skyriuje nustatytas taisykles ir kad jos pareigūnai būtų baigę toms taisyklėms įgyvendinti būtinus mokymus;

b)      registruotų visus atliktus patikrinimus;

c)      visus atliktus patikrinimus registruotų identifikavimo dokumente, nurodytame:

i)        10 straipsnio e punkte arba

ii)       27 straipsnio b punkte.

37 straipsnis Veiksmai, kurių imamasi tais atvejais, kai atlikus 35 ir 36 straipsniuose nurodytus patikrinimus nustatoma neatitiktis

1.           Jeigu atlikus 35 ir 36 straipsniuose nurodytus patikrinimus nustatoma, kad gyvūnai augintiniai neatitinka II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su valstybiniu veterinarijos gydytoju, nusprendžia:

a)      gyvūną augintinį grąžinti į jo išsiuntimo šalį ar teritoriją arba

b)      gyvūną augintinį izoliuoti oficialiai prižiūrint savininko lėšomis tam tikrą laiką, būtiną, kad jis atitiktų II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus, arba

c)      sunaikinti gyvūną augintinį nemokant finansinės kompensacijos savininkui arba fiziniam asmeniui, veikiančiam savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, jei jo grąžinti arba izoliuoti karantine nėra galimybių.

2.           Jeigu kompetentinga institucija atsisako leisti nekomerciniais tikslais įvežti į Sąjungą gyvūnus augintinius, pastarieji laikomi oficialiai prižiūrint, kol:

a)      nebus grąžinti į jų išsiuntimo šalį ar teritoriją arba

b)      dėl tų gyvūnų augintinių nebus priimtas bet koks kitas administracinis sprendimas.

38 straipsnis Apsaugos priemonės

Jeigu valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba teritorijoje nustatoma arba paplinta pasiutligė, kelianti rimtą pavojų visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu nedelsdama ir atsižvelgdama į padėties rimtumą gali įgyvendinimo aktu patvirtinti tokias priemones:

a)           sustabdyti nekomercinį gyvūnų augintinių judėjimą iš visos susijusios valstybės narės teritorijos arba jos teritorijų dalies, arba trečiosios šalies ar teritorijos;

b)           nustatyti specialius reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius iš visos susijusios valstybės narės teritorijos arba jos teritorijų dalies, arba trečiosios šalies ar teritorijos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami taikant 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Remdamasi tinkamai pagrįstais motyvais, kai reikia imtis labai skubių priemonių rimtam pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai sustabdyti arba suvaldyti, Komisija priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

39 straipsnis Prievolė informuoti

1.           Valstybės narės ne vėliau kaip [įrašyti datą: vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo] pateikia visuomenei aiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie:

a)      dėl asmenų, implantuojančių gyvūnų augintinių atsakiklius, kvalifikacijos, kaip nustatyta 17 straipsnyje;

b)      leidimą nukrypti nuo reikalavimo skiepyti nuo pasiutligės I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių jauniklius, kaip nustatyta 6 ir 11 straipsniuose;

c)      reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais įvežant į jų teritoriją I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius:

i)        kurie neatitinka 5, 9, 10 ir 14 straipsnių;

ii)       kurie vežami iš tam tikrų šalių ir teritorijų laikantis pagal jų nacionalines taisykles nustatytų sąlygų, kaip nustatyta 15 straipsnyje;

d)      keliautojų įvažiavimo punktų sąrašą, kaip reikalaujama 36 straipsnio 3 dalyje, taip pat apie kompetentingą instituciją, paskirtą atlikti patikrinimus, kaip nurodyta 36 straipsnio 4 dalyje;

e)      pagal jų nacionalines taisykles nustatytus reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais įvežant į jų teritoriją I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kaip nustatyta 14 straipsnio 2 dalyje:.

2.           Siekdama užtikrinti vienodą 1 dalyje nustatytų informavimo reikalavimų taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami taikant 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3 skirsnis Procedūrinės nuostatos

40 straipsnis Deleguotųjų aktų taikymo sritis

1.           Siekiant atsižvelgti į technikos bei mokslo pažangą ir į visuomenės arba I priede išvardytų rūšių gyvūnų augintinių sveikatos apsaugą, Komisija įgaliojama pagal 41 straipsnį priimti deleguotuosius aktus šio reglamento II–V priedams iš dalies keisti.

2.           Siekiant išvengti atvejų, kai komerciniais tikslais vežami gyvūnai augintiniai apgaule ir slapta vežami tarsi ne komerciniais tikslais, Komisija įgaliojama pagal 41 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad nustatytų taisykles, kuriomis būtų ribojamas vienu metu nekomerciniais tikslais su savininku arba fiziniu asmeniu, savininko vardu ir pagal susitarimą su juo, vežamų I priede išvardytų rūšių gyvūnų augintinių skaičius.

41 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           7 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 40 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo (*).

(*)     Pagrindinio teisės akto įsigaliojimo data ar bet kuri kita įstatymų leidėjo nustatyta data.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 7 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 40 straipsnyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų perdavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 7 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 18 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 40 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius po to teisės akto perdavimo Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškė prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

42 straipsnis Skubos procedūra

1.           Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi iki pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Deleguotojo akto pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai išdėstomos skubos tvarkos taikymo priežastys.

2.           Europos Parlamentas arba Taryba gali išreikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto 41 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

43 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai talkina Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas. Šis komitetas yra komitetas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jeigu komiteto nuomonė turi būti pateikta rašytine procedūra, ta procedūra nutraukiama nepasiekus rezultatų, jeigu per nuomonei pateikti skirtą laiką taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to reikalauja paprastoji komiteto narių dauguma.

3.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

44 straipsnis Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus šį reglamentą, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Valstybės narės ne vėliau kaip [įrašyti datą: vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo] praneša Komisijai apie minėtas nuostatas ir nedelsdamos informuoja apie bet kuriuos vėliau padarytus pakeitimus.

VII SKYRIUS Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

45 straipsnis Panaikinimas

1.           Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 panaikinamas nuo [įrašyti datą: vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo].

Šio reglamento nuorodos į sąrašą, pateiktą pagal 13 straipsnio 1 arba 2 dalis priimtame įgyvendinimo akte, kol tas įgyvendinimo aktas neįsigalios, laikomos nuorodomis į trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašą, pateiktą Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 2 skirsnyje arba C dalyje.

2.           Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

46 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su identifikavimo dokumentais

1.           Nukrypstant nuo 22 straipsnio 1 dalies, identifikavimo dokumentas laikomas atitinkančiu šį reglamentą, jeigu:

a)      jis parengtas pagal Sprendime 2003/803/EB pateiktą pavyzdį;

b)      jis buvo išduotas ne vėliau kaip per metus po įgyvendinimo akto, priimto pagal 22 straipsnio 1 dalį, įsigaliojimo datos.

2.           Nukrypstant nuo 26 straipsnio 1 dalies, identifikavimo dokumentas laikomas atitinkančiu šį reglamentą, jeigu:

a)      jis parengtas pagal Sprendimo 2011/874/ES II priede pateiktą sertifikato pavyzdį;

b)      jis buvo išduotas ne vėliau kaip per metus po įgyvendinimo akto, priimto pagal 26 straipsnio 1 dalį, įsigaliojimo datos.

47 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo xxxx [įrašyti datą: vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS

Gyvūnų augintinių rūšys

A DALIS

Šunys (Canis lupus familiaris)

Katės (Felis silvestris catus)

Šeškai (Mustela putorius furo)

B DALIS

Bestuburiai (išskyrus bites ir kamanes, kurioms taikoma Direktyva 92/65/EEB, ir moliuskus bei vėžiagyvius, kuriems taikoma Direktyva 2006/88/EB)

Nekomerciniuose akvariumuose auginami dekoratyviniai vandens gyvūnai (kuriems netaikoma Direktyva 2006/88/EB)

Varliagyviai

Ropliai

Paukščiai: visų rūšių paukščiai (išskyrus naminius paukščius, kuriems taikomos direktyvos 92/65/EEB ir 2009/158/EB)

Žinduoliai: graužikai ir naminiai triušiai

II PRIEDAS

3 straipsnio f punkte nurodytas valstybių narių sąrašas

Šalies kodas || Šalis || Įtrauktos teritorijos

BE || Belgija ||

BG || Bulgarija ||

CZ || Čekija ||

DK || Danija || Farerų Salos ir Grenlandija

DE || Vokietija ||

EE || Estija ||

IE || Airija ||

EL || Graikija ||

ES || Ispanija || Balearų salos, Kanarų salos, Seuta ir Melilja

FR || Prancūzija || Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Martinika ir Reunjonas

IT || Italija ||

CY || Kipras ||

LV || Latvija ||

LT || Lietuva ||

LU || Liuksemburgas ||

HU || Vengrija ||

MT || Malta ||

NL || Nyderlandai ||

AT || Austrija ||

PL || Lenkija ||

PT || Portugalija || Azorų salos ir Madeira

RO || Rumunija ||

SI || Slovėnija ||

SK || Slovakija ||

FI || Suomija ||

SE || Švedija ||

UK || Jungtinė Karalystė || Normandijos salos ir Meno Sala

GI || Gibraltaras ||

III PRIEDAS

Techniniai atsakiklių reikalavimai

Atsakiklis yra pastovusis pasyvus radijo dažnio atpažinimo prietaisas:

a)           atitinkantis standartą ISO 11784 ir veikiantis pagal HDX arba FDX-B technologiją;

b)           skaitomas standartą ISO 11785 atitinkančiu skaitytuvu.

IV PRIEDAS

Vakcinų nuo pasiutligės tinkamumo reikalavimai

1.           Vakcina nuo pasiutligės turi būti:

a)      vienai iš toliau išvardytų kategorijų priskiriama vakcina, išskyrus gyvas modifikuotas vakcinas:

i)        inaktyvinta vakcina, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos rekomendacija), arba

ii)       rekombinantinė vakcina, nurodanti pasiutligės viruso imunizuojantį glikoproteiną gyvame viruso vektoriuje;

b)      jei šia vakcina skiepijama valstybėje narėje, jai turi būti suteiktas rinkodaros leidimas pagal:

i)        Direktyvos 2001/82/EB 5 straipsnį arba

ii)       Reglamento (EB) Nr. 726/2004 3 straipsnį;

c)      jei šia vakcina skiepijama trečiojoje šalyje, jai turi būti suteiktas kompetentingos institucijos patvirtinimas arba licencija ir ji turi atitikti bent Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ pasiutligei skirto skyriaus atitinkamoje dalyje nustatytus reikalavimus.

2.           Vakcina nuo pasiutligės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)      šia vakcina skiepijo kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas;

b)      skiepijimo datą kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas nurodo atitinkamame identifikavimo dokumento, parengto 22 straipsnio 1 dalyje arba 26 straipsnio 1 dalyje nustatytu formatu, skirsnyje;

c)      b punkte nurodyta skiepijimo data nėra ankstesnė nei ženklinimo mikrolustu arba tatuiruote data, nurodyta atitinkamame identifikavimo dokumento, parengto 22 straipsnio 1 dalyje arba 26 straipsnio 1 dalyje nustatytu formatu, skirsnyje;

d)      vakcinos tinkamumo laikotarpį kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas nurodo atitinkamame identifikavimo dokumento, parengto 22 straipsnio 1 dalyje arba 26 straipsnio 1 dalyje nustatytu formatu, skirsnyje.

Minėtas laikotarpis prasideda nustačius apsauginį imunitetą, kuris negali būti trumpesnis nei 21 diena po skiepijimo protokolo užbaigimo, kaip reikalaujama gamintojo pirminio skiepijimo atvejais, iki apsauginio imuniteto galiojimo pabaigos, kaip nustatyta pagal 1 punkto b papunktyje nurodyto rinkodaros leidimo techninėje specifikacijoje arba 1 dalies c punkte nurodytame patvirtinime ar licencijoje vakcinoms nuo pasiutligės valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje arba teritorijoje, kuriose atliekamas skiepijimas;

e)      pakartotinis skiepijimas turi būti laikomas pirminiu, jei jis nebuvo atliktas per d punkte nurodytą ankstesnio skiepijimo tinkamumo laikotarpį.

V PRIEDAS

Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo tinkamumo reikalavimai

1.           Kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas turi paimti kraujo mėginį pasiutligės antikūnų titravimo tyrimui atlikti ir nurodyti jį atitinkamame identifikavimo dokumento, parengto 22 straipsnio 1 dalyje arba 26 straipsnio 1 dalyje nustatytu formatu, skirsnyje;

2.           Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas:

a)      turi būti atliekamas su mėginiu, paimtu ne anksčiau kaip 30 dienų po skiepijimo datos ir

i)        ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki:

– vežant gyvūną augintinį nekomerciniais tikslais iš trečiosios šalies arba teritorijos, kurios nėra išvardytos pagal 13 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose, arba

– vežant gyvūną augintinį tranzitu per tokią trečiąją šalį arba teritoriją, jeigu netenkinami 12 straipsnio b punkte nustatyti reikalavimai,

          arba

ii)       prieš išvežant gyvūną augintinį iš Sąjungos į trečiąją šalį arba teritoriją, kurios nėra išvardytos pagal 13 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose, arba prieš vežant jį per jas tranzitu; identifikavimo dokumentas, parengtas pagal 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą formatą, turi patvirtinti, kad pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas buvo atliktas iki išvežimo dienos ir gautas palankus rezultatas;

b)      turi būti skirtas nustatyti, ar pasiutligės virusą neutralizuojančių antikūnų serume lygis yra ne mažesnis kaip 0,5 IU/ml, naudojant metodą, nurodytą Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ pasiutligei skirto skyriaus atitinkamoje dalyje;

c)      turi būti atliekamas laboratorijoje, patvirtintoje pagal Sprendimo 2000/258/EB 3 straipsnį;

d)      gavus šio priedo b punkte aprašytą patenkinamą rezultatą neturi būti kartojamas, jeigu gyvūnas pakartotinai paskiepytas pagal IV priedo 2 dalies e punktą.

VI PRIEDAS

Atitikties lentelė

[nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje]

Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 || Šis reglamentas

1 straipsnis || 1 straipsnis

2 straipsnio pirma pastraipa || 2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio antra pastraipa || 2 straipsnio 2 dalies a punktas

2 straipsnio trečia pastraipa || 2 straipsnio 2 dalies b punktas

3 straipsnio a punktas || 3 straipsnio b punktas

3 straipsnio b punktas || 3 straipsnio e punktas

3 straipsnio c punktas || 3 straipsnio a punktas

4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys || ---

4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai || 16 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa || 16 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

4 straipsnio 2 dalis || 21 straipsnio 1 dalies b punktas

4 straipsnio 3 dalis || ---

4 straipsnio 4 dalis || ---

5 straipsnio 1 dalies a punktas || 5 straipsnio a punktas

5 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginis sakinys || 5 straipsnio d punktas

5 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis || 5 straipsnio b punktas

5 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis || 5 straipsnio c punktas

5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa || 18 straipsnis

5 straipsnio 2 dalis || 6 straipsnis

6 straipsnis || ---

7 straipsnis || 9 ir 14 straipsniai, 30 straipsnio 1 dalis ir 40 straipsnis

8 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis || 10 ir 12 straipsniai

8 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis || ---

8 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis || 10 straipsnis

8 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis || ---

8 straipsnio 2 dalis || 10 straipsnio e punktas ir 27 straipsnis

8 straipsnio 3 dalies a punktas || 13 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 3 dalies b punktas || 15 straipsnis

8 straipsnio 3 dalies c punktas || 11 straipsnis

8 straipsnio 4 dalis || 26 straipsnio 1 dalis

9 straipsnis || 14 straipsnis ir 33 straipsnio 1 dalis

10 straipsnis || 13 straipsnio 2 ir 3 dalys

11 straipsnio pirmas sakinys || 39 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio antras sakinys || 36 straipsnio 3 dalies a punktas

12 straipsnio pirma pastraipa || 36 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio antra pastraipa || 36 straipsnio 4 dalis

13 straipsnis || 36 straipsnio 3 dalis ir 39 straipsnio 1 dalies d punktas

14 straipsnio pirma pastraipa || 35 straipsnio 2 dalis ir 36 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio antra pastraipa || 16 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

14 straipsnio trečia pastraipa || 37 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio ketvirta pastraipa || 37 straipsnio 2 dalis

15 straipsnis || V priedo 2 dalies c punktas

16 straipsnis || ---

17 straipsnio pirma pastraipa || ---

17 straipsnio antra pastraipa || 22 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio pirma pastraipa || ---

18 straipsnio antra pastraipa || 38 straipsnis

19 straipsnis || 13 ir 40 straipsniai ir 43 straipsnio 2 dalis

19a straipsnio 1 ir 2 dalys || 40 straipsnio 1 dalis

19a straipsnio 3 dalis || ---

19b straipsnio 1 dalis || 41 straipsnio 1 ir 2 dalys

19b straipsnio 2 dalis || 41 straipsnio 4 dalis

19b straipsnio 3 dalis || ---

19c straipsnio 1 ir 3 dalys || 41 straipsnio 3 dalis

19c straipsnio 2 dalis || ---

19d straipsnio 1 ir 2 dalys || 41 straipsnio 5 dalis

19d straipsnio 3 dalis || ---

20–23 straipsniai || ---

24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys || 43 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

24 straipsnio 4 ir 5 dalys || ---

25 straipsnis || 47 straipsnis

I priedas || I priedas

Ia priedas || III priedas

Ib priedas || IV priedas

II priedo A dalis ir B dalies 1 skirsnis || II priedas

II priedo B dalies 2 skirsnis || [13 straipsnio 1 dalis]

II priedo C dalis || [13 straipsnio 2 dalis]

--- || 3 straipsnio c, d, f ir g punktai

--- || 4 straipsnis

--- || 7 straipsnis

--- || 8 straipsnis

--- || 16 straipsnio 2 dalis

--- || 17 straipsnis

--- || 19 straipsnis

--- || 20 straipsnis

--- || 21 straipsnio 1 dalies a ir c–f punktai ir 21 straipsnio 2 dalis

--- || 22 straipsnio 2 dalis

--- || 23 straipsnis

--- || 24 straipsnis

--- || 25 straipsnio 1 dalies a ir c–f punktai ir 25 straipsnio 2 dalis

--- || 26 straipsnio 2 dalis

--- || 27 straipsnis

--- || 28 straipsnis

--- || 29 straipsnis

--- || 24 straipsnis

--- || 25 straipsnis

--- || 26 straipsnis

--- || 27 straipsnis

--- || 28 straipsnis

--- || 29 straipsnis

--- || 30 straipsnio 2 dalis

--- || 31 straipsnis

--- || 32 straipsnis

--- || 33 straipsnio 2 dalis

--- || 34 straipsnis

--- || 35 straipsnis

--- || 39 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktai ir 39 straipsnio 2 dalis

--- || 42 straipsnis

--- || 44 straipsnis

--- || 45 straipsnis

--- || 46 straipsnis

--- || V priedas

--- || VI priedas

[1]               OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

[2]               OL L 87, 2009 3 31, p. 109.

[3]               OL L 132, 2010 5 29, p. 3.

[4]               OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

[5]               OL C […], […], p. […].

[6]               OL C […], […], p. […].

[7]               OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

[8]               OL L 132, 2010 5 29, p. 3.

[9]               OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

[10]             OL L 328, 2006 11 24, p. 14.

[11]             OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

[12]             OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

[13]             OL L 68, 1973 3 15, p. 1.

[14]             OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

[15]             OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

[16]             OL L 79, 2000 3 30, p. 40.

[17]             OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

[18]             OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

[19]             OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

[20]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[21]             OL L 312, 2003 11 27, p. 1.

[22]             OL L 343, 2011 12 23, p. 65.