15.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 332/81

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Stažuočių kokybės sistema“ (SWD(2012)0099),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Asmeninių ir namų ūkio paslaugų sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“(SWD(2012)0095),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „EURES reforma siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų“ (SWD(2012)0100),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pirmieji „Jaunimo galimybių iniciatyvos“ įgyvendinimo žingsniai“ (SWD(2012)0098),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Darbo rinkos tendencijos ir uždaviniai“ (SWD(2012)0090),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Atviros, dinamiškos ir įtraukios darbo rinkos“ (SWD(2012)0097),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „IRT sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0096),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmų planas“ (SWD(2012)0093),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 23 d. komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682) ir jo 2011 m. spalio 26 d. (1) rezoliuciją šia tema,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros bei naujų socialinio dialogo formų (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas „Užimtumo politika siekiant konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos“,

—

atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro (pranc. Cedefop) 2010 m. tyrimą „Gebėjimai ekologiškoms darbo vietoms“,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl darbuotojų judumo Europos Sąjungoje skatinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. sausio 12 d. komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (COM(2011)0011) ir prie jo pridėtą Bendrosios užimtumo ataskaitos projektą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pažanga siekiant bendrų Europos tikslų švietimo ir mokymo srityje“ (SEC(2011)0526),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje, siekiant paremti strategiją Europa 2020 (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi dėl nuolatinių struktūrinių trūkumų ir ekonominės krizės nedarbo lygis 2010 m. ir 2012 m. atitinkamai pakilo nuo 9,5 % iki 10,2 %, o tai sudaro apie 6 mln. prarastų darbo vietų nuo 2008 m;

B.

kadangi vis daugėja su užimtumu, socialinė įtrauktimi ir kova su skurdu susijusių problemų, kartu stiprėjant skirtumams tarp valstybių narių ir regionų;

C.

kadangi, vadovaujantis Komisijos prognozėmis, 2012 m. perspektyvos yra dar blogesnės, numatant ES BVP stagnaciją 2012 m. ir recesiją keliose valstybėse narėse;

D.

kadangi norint pasiekti strategijoje „Europa 2020“, skirtoje pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui, nustatyto užimtumo tikslo, reikia užpildyti 17,6 mln. naujų darbo vietų, o tai reiškia, kad iki 2020 m. turės būti įdarbinta 75 % 20–64 m. amžiaus asmenų;

E.

kadangi darbo vietų nestabilumas, visų pirma, yra tragedija darbuotojams bei jų šeimoms, o taip pat gamybinių pajėgumų švaistymas, nes dėl dažnos darbų kaitos ir ilgų nedarbo laikotarpių yra prarandami įgūdžiai;

F.

kadangi bedarbystė yra ypač dažna jaunimo tarpe, iš dalies dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo, tačiau dažnai taip pat ir dėl to, kad nepaisoma jų išsilavinimo lygio;

G.

kadangi daugelyje valstybių narių yra vykdomos taupymo priemonės, kuriomis siekiama fiskalinio konsolidavimo ir jomis buvo gerokai prisidėta prie bedarbystės augimo;

H.

kadangi finansų krizė gerokai paskatino bedarbystę, o daugelyje šalių ekonomika auga nepakankamai, kad būtų išspręsta ši problema;

I.

kadangi didelis užimtumas yra svarbus norint įgyvendinti fiskalinę konsolidaciją bei atgaivinti ekonomiką, tiek palaikant vidinį vartojimą, tiek skatinant žmones prisidėti prie gerovės valstybės finansavimo;

J.

kadangi vykdant darbo teisės reformas daugelyje valstybių narių nebuvo sukurta kokybiškesnių užimtumo galimybių, tačiau buvo paskatinta dviejų pakopų darbo rinka, kurioje vis daugiau darbuotojų – ir dažniausiai tai yra pažeidžiamiausios darbuotojų grupės, pvz., moterys, jaunimas ir migrantai – dirba nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis ir už mažus atlyginimus;

K.

kadangi įsipareigojimai, išdėstyti valstybių narių nacionalinėse reformų programose, dažnai yra nepakankami norint pasiekti daugelį ES lygmens tikslų, išdėstytų strategijoje „Europa 2020“;

L.

kadangi ES 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje raginama imtis ryžtingų veiksmų darbo vietoms kurti ir ekonomikai atgaivinti, o šiam raginimui buvo tvirtai pritarta 2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryboje;

M.

kadangi politiką formuojančios šalys (tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmeniu) atsako už tai, kad būtų užtikrinta tinkama švietimo bei mokymų infrastruktūra, reikalinga darbuotojams priderinti savo įgūdžius prie besikeičiančių ekonominių struktūrų ir užimtumo tendencijų;

N.

kadangi socialinės, efektyvaus išteklių naudojimo, ekologiškos ir konkurencingos ekonomikos skatinimas yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų;

O.

kadangi jau dabar galima pastebėti, kad inovacijoms svarbiose srityse trūksta kvalifikuotų ir specifinių įgūdžių turinčių darbuotojų, o mažiausiai 40 % darbo vietų iki 2020 m. numatoma aukštos kvalifikacijos ir ne rankų darbo reikalaujančiose profesijose;

P.

kadangi, vadovaujantis naujausiais statistiniais duomenimis, vienas iš keturių darbdavių Europoje turi sunkumų užpildyti darbo vietas, o labiausiai trūksta kvalifikuotų prekybos specialistų, technikų bei inžinierių;

Q.

kadangi investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas, švietimą bei mokymus, kurios yra gyvybiškai svarbios ekonomikos plėtrai ir darbo vietų kūrimui, ES vis dar yra žemesnio lygio nei šalyse ekonomikos partnerėse bei šalyse konkurentėse visame pasaulyje;

1.

pritaria Komisijos pasiūlymams papildyti metinės augimo apžvalgos prioritetus vidutinės trukmės laikotarpio politinėmis gairėmis, skirtomis strategijoje ES 2020 išdėstytiems tikslams įgyvendinti; džiaugiasi dėl to, kad užimtumo srities dokumentų rinkiniu sprendžiamas platus spektras problemų, ir pritaria ilgai lauktam politikos posūkiui naujų darbo vietų kūrimo link; ragina imtis investicijų į darbo vietų ir augimo potencialą ekologiškoje ekonomikoje, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sektorius bei į informacines bei ryšio technologijas, įskaitant investicijas į įgūdžius, apmokymus bei didesnį darbo užmokestį;

2.

apgailestauja dėl to, kad nepaisant savo įsipareigojimų, prisiimtų 2012 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos metu, bei Komisijos komunikate pateiktų rekomendacijų, dauguma valstybių narių nepateikė nacionalinio darbo vietų plano kaip dalies savo 2012 m. nacionalinių reformų programos, kuriame būtų nurodytos konkrečios priemonės, skirtos darbo vietoms, ekologiškam užimtumui, ryšiui tarp užimtumo politikos ir finansinių priemonių kurti, darbo rinkos reformoms vykdyti ir aiškiam tvarkaraščiui, kaip bus įgyvendinama daugiametė reformų darbotvarkė per ateinančius 12 mėnesių, sudaryti;

3.

atkreipia dėmesį, kad darbo rinkos politika negalima kompensuoti netinkamos makroekonominės politikos, ir ragina Komisiją į visus pasiūlymus dėl darbo vietų kūrimo įtraukti keturis TDO Padoraus darbo darbotvarkės tikslus – darbo vietų kūrimą, teisių darbo vietoje užtikrinimą, socialinės apsaugos plėtrą bei socialinio dialogo skatinimą;

4.

pritaria Komisijos iniciatyvai stebėti darbo rinką ir taikyti atskiras šalių, kurios neatitinka konkrečių joms pateiktų rekomendacijų, stebėjimo sistemas; primygtinai ragina Komisiją į šią sistemą įtraukti stebėjimą, siekiant padėti siekti strategijos „Europa 2020“ kovos su skurdu ir socialinės įtraukties tikslų;

5.

primygtinai ragina ES valstybių arba vyriausybių vadovus iki 2012 m. pabaigos vykdyti įsipareigojimus pagal Europos investicijų dokumentų rinkinį; mano, kad toks dokumentų rinkinys galėtų suteikti naują impulsą išeinant Europai iš krizės, jeigu jame būtų numatyti konkretūs įsipareigojimai nacionaliniu bei Europos lygmenimis investuoti į tvarų augimą bei darbus tokiuose pagrindiniuose sektoriuose kaip išteklių panaudojimo veiksmingumas bei tvarkymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos vartojimo efektyvumas ir(arba) perdirbimas; nurodo Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą kaip konkretų Europos teisėkūros pavyzdį, kurio pagalba būtų galima sukurti iki 2 mln. naujų darbo vietų;

6.

pritaria pasiūlymui sumažinti darbo jėgos mokesčių pleištą nedarant poveikio biudžetui; primena, kad vidutinis mokesčių pleištas tarp to, kiek darbdaviui kainuoja įdarbinti darbuotoją, ir realaus darbuotojo darbo užmokesčio ES dažnai yra didesnis nei 40 %; mano, kad mokesčių naštos perkėlimas suteiktų bendrovėms naudos ir dėl tokių išimčių ir(arba) sumažinimo jos galėtų sukurti naujų darbo vietų arba padidinti darbo užmokestį;

7.

pritaria Komisijai, kad nustatant ambicingesnius tikslus atsinaujinančios energijos srityje skatinamos investicijos, taigi ir užimtumas žinioms imlios kartos technologijų srityje; ragina valstybes nares siekti ekonomikos modelio, pagrįsto veiksmingo išteklių naudojimo principu; atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad kaskart procentu sumažinant išteklių naudojimą galėtų būti sukurta nuo 100 000 iki 200 000 naujų darbo vietų;

8.

pritaria idėjai, kad verslumas, verslo kūrimas bei individuali veikla turėtų būti skatinami kaip būdai sukurti daugiau darbo vietų, ypač kadangi MVĮ ir mikroįmonės sukuria daugiau nei du trečdalius ES privataus sektoriaus darbo vietų, bei ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti investicijas šioje srityje, ypač vykdant viešuosius pirkimus bei suteikiant galimybes naudotis finansais;

9.

pritaria investicijoms į socialinį verslumą, kuris yra gera galimybė patenkinti socialinius poreikius, kurie nėra patenkinami viešosiomis gėrybėmis bei paslaugomis;

10.

ragina Komisiją laikytis principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir rūpestingai stebėti atitinkamų mažinimų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad MVĮ nenukentėtų nuo neproporcingai didelės administracinės naštos ar kliūčių laisvai prekybai bendrosios rinkos viduje, tuo pat metu užtikrinant, kad visuose lygmenyse būtų tinkamai laikomasi darbo teisės bei socialinių taisyklių;

11.

primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant pašalinti visus apribojimus prieigai prie laisvos darbo rinkos darbuotojams iš Bulgarijos ir Rumunijos; atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį, kurį šie apribojimai turėjo nedeklaruojamam ir nelegaliam darbui bei išnaudojimui;

12.

ragina valstybes nares paspartinti savo kovą su neoficialiu ar nedeklaruotu darbu bei priverstine individualia veikla, suteikiant pakankamai išteklių darbo patikrinimui, vykdant informacines kampanijas apie nelegalaus darbo pavojus ir trūkumus, derinant su geresne darbo teisės be darbo standartų įgyvendinimo priežiūra kovojant su nelegaliu darbu; ragina taikyti vienodo elgesio principą, ES aktyviau veikti skatinant nacionalinių darbo bei socialinių reikalų inspekcijų dažnesnį ir glaudesnį bendradarbiavimą ir koordinavimą, taikant prevencines priemones ir patikrinimus bei atitinkamas sankcijas, o taip pat atidžiai stebint šioje srityje daromą pažangą;

13.

pritaria tam, kad būtų pradėtos viešos konsultacijos užimtumo klausimais sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos sektoriuose; mano, kad šie sektoriai gali vaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ užimtumo bei socialinės įtraukties tikslus; ragina Komisiją teikiant bet kokius politinius pasiūlymus ateityje atsižvelgti į TDO konvenciją, paremtą rekomendacijomis namų darbuotojams, siekiant pagerinti šiame sektoriuje esančias darbo sąlygas;

14.

pritaria Komisijai, kad sanglaudos politikos fondai, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas yra svarbūs investicijų šaltiniai, skatinantys tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą šių fondų bei mikrofinansų priemonės panaudojimą, siekiant visapusiškai išnaudoti jų potencialą skatinant švietimą, mokymus, savarankišką darbą, darbo jėgos judumą ir produktyvumą;

15.

ragina greičiau ir paprasčiau nagrinėti ES finansuojamų programų, skirtų plėtrai ir inovacijoms, prašymus bei tvirtinimą;

16.

pritaria Komisijos pasiūlymui, kuriame pabrėžiami minimalaus darbo užmokesčio valstybių narių lygmeniu nustatymo privalumai siekiant kovoti su skurdu bei socialiniu dempingu ir paskatinti bendrą paklausą; mano, kad bet kokiu tokio tipo pasiūlymu būtina atsižvelgti į nacionalinę kolektyvinių derybų praktiką;

17.

yra įsitikinęs, kad užimtumo apsaugos teisės aktai turėtų būti atitinkamai pakoreguoti, kad bendrovės būtų skatinamos kurti naujas darbo vietas, didinti judumą bei prisiderinti prie darbo rinkos pajėgumų, o tuo pat metu spręsti su segmentacija visoje ES susijusią problemą;

18.

ragina Komisiją spręsti tikrąsias darbo rinkos segmentacijos problemas, tokias kaip lyčių nelygybė bei politikos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai remti nebuvimas;

19.

sutinka, kad vidinės darbo laiko organizavimo tvarkos lankstumas padėtų palaikyti užimtumą ir sumažinti su prisitaikymu susijusias išlaidas ekonomikos nuosmukio laikais, nors juo ir negalima pakeisti ekonomikos augimo politikos; tačiau pabrėžia, kad priemonės turi būti priderintos prie socialinių aplinkybių, suderėtos su socialiniais partneriais bei derėti su tiek darbdavių, tiek darbuotojų interesais;

20.

sutinka su Komisija, kad visų tipų sutartiniais susitarimais darbuotojams turėtų būti suteiktos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į pensiją, socialinę apsaugą bei mokymosi visą gyvenimą galimybes;

21.

pritaria Komisijos iniciatyvai dėl ES įgūdžių panoramos pradžios, kuria bus sustiprintas skaidrumas ir prieiga prie darbo rinkos darbo ieškantiems asmenims, tai pat didinamas darbuotojų judumas;

22.

pritaria naujausiai Komisijos teisėkūros iniciatyvai dėl profesinių kvalifikacijų; mano, kad svarbu stiprinti abipusį diplomų bei profesinės kvalifikacijos pripažinimą bei kurti mechanizmą, skirtą aktyvesniam abipusiam žinių ir įgūdžių pripažinimui;

23.

ragina Komisiją įgyvendinti Europos įgūdžių paso idėją dar iki 2012 m. pabaigos, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir nediskriminacinį elgesį, kai tai susiję su metodais ir vieta, kurioje įgūdžiai buvo įgyti, veiksmingiau derinti įgūdžių poreikį ir skatinti tarpvalstybinį darbuotojų judumą;

24.

pritaria Komisijos tarnybų darbiniam dokumentui „Stažuočių kokybės sistema“ ir laukia tyrimo dėl stažuočių tvarkos valstybėse narėse rezultatų bei ragina Komisiją pasiūlyti stažuotes visada sieti su kvalifikacijos kėlimo procesu; ragina Komisiją kaip galima greičiau pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių kokybės sistemos ir dėl jaunimo garantijų reglamento bei apibrėžti minimalius aukštos kokybės stažuočių teikimo bei priėmimo standartus;

25.

pažymi, kad jaunimo nedarbo padėtis labai priklauso nuo bendros ekonominės padėties; pabrėžia jaunų žmonių paramos, konsultavimo ir stebėjimo svarbą jiems pereinant nuo švietimo į profesinę veiklą; ragina Komisiją suderinti visus būsimus politikos šioje srityje pasiūlymus su iniciatyvomis „Judus jaunimas“ ir „Jaunimo galimybės“; ragina valstybes nares pradėti keistis geriausiais kovos su jaunimo nedarbu pavyzdžiais;

26.

ragina valstybes nares, Komisiją ir Tarybą, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais pasinaudoti visomis galimybėmis, užtikrinant, kad kiekvienas jaunas ES pilietis galėtų pradėti dirbti arba dalyvauti mokymuose po daugiausiai ketverių bedarbystės mėnesių, įgyvendinant Europos jaunimo garantijų programą; mano, kad valstybės narės turėtų teisiškai užtikrinti Europos jaunimo garantijų programos vykdymą siekiant veiksmingai pagerinti jaunimo, neturinčio nei darbo, nei išsilavinimo, nei mokymų, galimybes ir palaipsniui įveikti jaunimo nedarbo ES problemą; pabrėžia, kad jaunimo garantijų programai reikia konkrečios Europos finansinės paramos, ypač valstybėse narėse, kuriose jaunimo nedarbas yra didžiausias;

27.

ragina Komisiją remti valstybes nares jų kovoje prieš nedarbą bei jaunimo nedarbą, panaudojant likusias struktūrinių fondų lėšas;

28.

prisideda prie Komisijos jos raginime valstybėms narėms aktyviau naudotis EURES sistema; pabrėžia ypač svarbų EURES vaidmenį vidaus rinkoje teikiant darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims konsultacijas dėl jų teisių kitose valstybėse narėse; ragina visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą į EURES tinklo struktūros bei valdymo reformą;

29.

pritaria Komisijos iniciatyvoms, skirtoms moterų patiriamiems nepatogumams sumažinti ir jų integracijai į darbo rinką palengvinti suteikiant vienodą atlygį bei deramas vaiko priežiūros paslaugas, o taip pat panaikinant visų formų diskriminaciją bei apmokestinimo sistemas, atgrasančias moteris dalyvauti darbo rinkoje; ragina valstybes nares imtis tolesnių priemonių šiose srityse.

30.

primygtinai ragina Komisiją paspartinti darbą dėl teisių į pensiją perkeliamumo direktyvos, nes socialinės apsaugos nuostatų bei teisių į pensiją teisinis neapibrėžtumas yra viena iš pagrindinių kliūčių laisvam darbo jėgos judėjimui;

31.

ragina valstybes nares patvirtinti ar palaikyti ekonomikos augimui palankią politiką, įskaitant prioritetinį finansavimą švietimo, mokymosi visą gyvenimą bei mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, nepaisant dėl ekonominės krizės reikalingų taupymo priemonių ir poreikio sumažinti valstybės įsiskolinimus, ypač euro zonoje;

32.

primygtinai ragina Komisiją stiprinti sąžiningą mobilumą ir kovoti su bet kokiu komandiruotų darbuotojų išnaudojimu tiek priimančiojoje, tiek kilmės šalyje;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.