22.5.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/17

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl piliečiams palankios ir humaniškos vidaus rinkos politikos (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 143/04

Pranešėjas Jorge Pegado LIZ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę dėl

Piliečiams palankios ir humaniškos vidaus rinkos politikos (nuomonė savo iniciatyva).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. vasario 1 d. priėmė savo nuomonę.

478-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. vasario 22–23 d. (vasario 22 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 118 narių balsavus už, 3 – prieš ir 8 susilaikius.

(José Manuel Barroso, „Expresso“, 2011 m. lapkričio 19 d.)

1.   Įžanga

1.1   Du dešimtmečiai praėjo nuo to laiko, kai, pasak Jacques Delors, turėjo būti baigta kurti jokių kliūčių nevaržoma Europos bendroji rinka. Taigi dabar pats tinkamiausias metas organizuotai pilietinei visuomenei, kuriai atstovauja EESRK, pasidomėti, kiek šioje srityje jau pavyko nuveikti ir ko dar siekiame.

1.2   Tačiau kai šiandien kalbame apie vidaus rinką, kalbame apie visą europinio projekto modelį. Turime visišką teisę savęs klausti, ar iki 2050 m. Europa – tokia, kokią ją supranta tie, kurie 60 pastarųjų metų ją taip sunkiai kūrė, kuomet kiti vis bandė ją sugriauti – vis dar bus laisvės modelis ir kultūros švyturys, taikos gynėja, tautų brolybės ir žmonių lygybės propaguotoja pasaulyje be diskriminacijos ir kliūčių. To paties neseniai paklausė Komisijos narys Michel Barnier, sakydamas savo išraiškingą kalbą Humboldtų universitete.

1.3   Šis klausimas dar aktualesnis dabartiniu suirutės laikotarpiu, Europai siekiant įveikti įsisenėjusią krizę, kuri yra daugiau sisteminė nei ciklinė. Tai ne vien ekonomikos ir finansų krizė, bet kartu socialinių ir kultūros vertybių krizė, o EESRK atstovaujamai plačiajai visuomenei nepavyksta rasti aiškaus būdo, kaip iš jos išbristi.

1.4   Darbo vietų kūrimo srityje patiriame krizę. Europa jau nebegali savo piliečiams užtikrinti darbo vietų. Vienintelė išeitis iš šios sunkios padėties – skatinti augimą, o pagrindinė augimo užtikrinimo priemonė turėtų būti visiškai sukurta vidaus rinka.

1.5   Organizuota pilietinė visuomenė pagrįstai kelia klausimus, susijusius su dabartinio ES institucinio modelio, nustatyto Lisabonos sutartyje, tinkamumu šiai krizei įveikti; jai kyla abejonių, ar taikant dabartinį ekonomikos ir finansų valdysenos modelį įmanoma užtikrinti veiksmingą ir tinkamą savireguliaciją, ir didelį rūpestį kelia tai, kad trūksta nuoseklių ir veiksmingų reguliavimo priemonių ir kad įvairūs suinteresuotieji subjektai priima vis daugiau atskirų ir prieštaringų sprendimų; ji klausia, kaip užtikrinti veiksmingesnę ir griežtesnę finansų sistemos kontrolę, turint omenyje vieną po kito sekančius vertybinių popierių biržų žlugimo atvejus ir neišvengiamą vėlesnę socialinę ir ekonominę žalą; baiminasi, kad, atsižvelgiant į neišvengiamą pasaulinio masto nuosmukio pavojų, įsisenėję krizės požymiai rodo, kad šiuo metu taikomas Europos modelis gali subyrėti. Todėl pilietinė visuomenė ragina dabartinius vadovus parodyti reikiamą ryžtą ir viziją, kad jie galėtų sėkmingai pakeisti Europos ekonomikos ir socialinį modelį, laikydamiesi Sutartyje puoselėjamų vertybių ir principų.

1.6   Todėl ypač džiugina tai, kad tuo metu, kai buvo rengiama ši nuomonė, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) Konsultacinis komitetas nusprendė parengti nuomonę ta pačia tema ir kad buvo galima su jais pasitarti Osle vykusiame bendrame posėdyje (1).

2.   Kas yra vidaus rinka ir kam ji reikalinga?

2.1   Mintis sukurti bendrąją rinką kaip svarbiausią darnios ekonominės veiklos plėtros, nuolatinės ir suderintos plėtotės, stabilumo didinimo, greitesnio gyvenimo lygio gerėjimo ir glaudesnių jai priklausančių valstybių narių santykių užtikrinimo priemonę jau buvo išreikšta pirminiame tekste (2 straipsnis). Vidaus rinka nuo pat pradžių buvo kuriama ne kaip atskira politika ar paprasta laisvosios prekybos zona (kaip, pavyzdžiui, Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA)), bet kaip visos strategijos dalis.

2.2   Taigi buvo nustatyti pagrindiniai būsimos vidaus rinkos politikos, kuri kai kuriems asmenims pagrįstai atrodė lyg tikras Europos politikos karūnos brangakmenis, principai. Ji turėjo būti „kuriama palaipsniui per dvylikos metų pereinamąjį laikotarpį“ (8 straipsnis), bet ne ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį nuo Sutarties įsigaliojimo.

2.3   Nors vidaus rinkos politikos įgyvendinimo priemonės buvo sukurtos, bet politinė, socialinė ir ekonominė tikrovė buvo stipresnė už 1957 m. idealus, tad neišvengiamai prieita prie išvados, kad ir praėjus 15 metų dar labai mažai nuveikta įgyvendinant tikslus, kurie turėjo padėti veiksmingai sukurti bendrąją rinką.

2.4   1985 m. baltojoje knygoje dėl vidaus rinkos sukūrimo nustatyti aiškūs uždaviniai, susiję su šio tikslo įgyvendinimu iki 1992 m. Tuo pačiu metu manyta, kad reikėtų iš dalies pakeisti Romos sutartį, kad būtų lengviau įgyvendinti baltojoje knygoje nustatytus politikos tikslus. Šiomis aplinkybėmis parengtas Suvestinis Europos aktas (2)– juo įvesta svarbių su vidaus rinka susijusių pakeitimų:

a)	nustatyta, kad priemonės, susijusios su teisės aktų derinimu siekiant sukurti vidaus rinką, priimamos kvalifikuota balsų dauguma, o ne vieningai (8a ir 100a straipsniai),

b)	kalbant apie sveikatos, saugos ir vartotojų apsaugos priemones pirmą kartą nurodomas aukštas apsaugos lygis (100a straipsnio 3 dalis),

c)	remiantis gerai žinoma Teisingumo Teismo praktika Cassis de Dijon byloje bendrai patvirtintas tarpusavio pripažinimo principas (100b straipsnis),

d)	aiškus raginimas siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos – pagrindinio tikslo, kurį reikėtų turėti omenyje kuriant vidaus rinką (130a ir 130b straipsniai).

2.5   Tačiau naujosios nuostatos dėl vidaus rinkos sukūrimo tikrąją vertę įgavo tik 1992 m., kai pagal Mastrichto sutartį (3) buvo sukurta Europos Sąjunga; iki to laiko buvo akivaizdžiai aišku, kad per nustatytą terminą, t. y. iki 1992 m., vidaus rinkos sukurti nepavyks (4).

2.6   Iš tiesų aišku buvo tai, kad daugumoje valstybių narių grįžtama prie įstatyminių ir neįstatyminių kliūčių, tuo pačiu metu Komisijai įgyvendinant liberalią ir negriežtą politiką; tai lėmė, kad vidaus rinkos kūrimo procesas kai kuriose ypač svarbiose srityse, ypač tose, kurios susijusios su paslaugomis, beveik visiškai nutrūko.

2.7   Daugelis iniciatyvų, kurių imtasi vidaus rinkos sukūrimo srityje, lėmė tik tai, kad buvo sukaupta pavienių, nekoordinuojamų įstatyminių derinimo priemonių, nesusietų su jokia bendra politika; šias iniciatyvas dažnai stabdė valstybės narės, formuodamos laisvą konkurenciją ribojančią nacionalinę politiką, teikdamos neteisėtą valstybės pagalbą, nustatydamos naujų kvotų apribojimų ar lygiaverčių priemonių ir sistemingai atmesdamos visas iniciatyvas tokiose svarbiausiose srityse kaip, pavyzdžiui, pramonės integracija, mokesčių sistema ar ekonomikos valdysena.

2.8   Net tokių tikrai sėkmingų iniciatyvų kaip, pavyzdžiui, Šengeno taisyklių priėmimo, bendros valiutos įvedimo, kiek vėliau – ES lygmens svarbos suteikimo teisingumo ir laisvės sritims ir pagrindinių teisių chartijos įtraukimo į galutinę Lisabonos sutarties versiją, poveikis buvo nedidelis dėl kai kurių valstybių narių nenoro jas įgyvendinti ar abejonių, nors jos visos ir buvo vertinamos palankiai. Be to, buvo apribota jų taikymo sritis arba tų iniciatyvų būdavo atvirai nepaisoma, taip pat nebuvo kitų pagrindinių papildomų priemonių, pavyzdžiui, veiksmingos Europos finansų politikos. Visa tai padeda paaiškinti, kodėl Europa negali įveikti dabartinės krizės, privedusios Europą prie bedugnės krašto, kaip sakė Jacques Delors 2011 m. rugpjūčio 18 d. duodamas interviu laikraščiams „Le Soir“ ir „Le Temps“.

2.9   EESRK jau seniai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad būtina pereiti prie aiškios naujos sistemos, kuri padėtų kuriant vidaus rinką visų pirma orientuotis į kokybę, didžiausią dėmesį skirti tikriesiems piliečių, ypač vartotojų ir darbuotojų, interesams ir pagrindinėms teisėms ir suteikti socialiniams aspektams tiek pat svarbos, kiek jos suteikiama ekonominiams aspektams. Tai – į piliečius orientuota vizija, priešinga išskirtinai ekonominiam požiūriui, kuriuo vadovautasi ligšiol ir kuris lėmė įsigalėjusius apribojimus, nenorą veikti ir pasitikėjimo stoką (5).

2.10   Dabartinis Europos Komisijos pirmininkas antrosios kadencijos pradžioje pateikė savo naują XXI amžiaus bendrosios vidaus rinkos viziją (6); tai įvyko netrukus po to, kai buvo paskelbtas Komunikatas „Piliečių darbotvarkė. Siekiant rezultatų Europai“ (7). Komisija leido suprasti, kad ji siekia iš esmės pakeisti savo politikos nuostatas dėl bendrosios rinkos, kad galutinė nauda tektų piliečiams ir vartotojams, ir tai suteikė naujų vilčių. Komisija, bendrąją rinką laikydama ne atskira politika, bet visos strategijos, kurios pagrindu vėliau sukurta strategija „Europa 2020“, dalimi, nurodė šiuos pagrindinius vidaus rinkos tikslus: padidinti vartotojų pasitikėjimą, skatinti ekonominę integraciją ir socialinę sanglaudą ir atsižvelgiant į globalizacijos aspektus sukurti tvarios Europos žinių visuomenę. Pagrindinė šio naujo požiūrio priemonė – geresnis nei bet kada anksčiau reguliavimas užtikrinus racionalią ir supaprastintą teisinę aplinką (8).

2.11   Siekdama įtvirtinti šį naują požiūrį Komisija paprašė buvusio Komisijos nario Mario Monti parengti ataskaitą – ji pateikta 2010 m. gegužės mėn. (9) Panašiu metu Taryba paprašė svarstymų grupės, sudarytos iš žinomų visuomenės veikėjų, įskaitant Mario Monti, ir vadovaujamos buvusio Ispanijos Ministro Pirmininko Felipe González, parengti ataskaitą dėl Europos perspektyvų iki 2030 m. (10) 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas savo ruožtu patvirtino L. Grecho pranešimą, kuriuo buvo grindžiama 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucija dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (11).

2.12   Visų šių svarbių dokumentų esmė ta, kad juose atkreipiamas dėmesys į būtinybę nustatant ir įgyvendinant vidaus rinkos sukūrimo politiką pradėti taikyti visiškai naują sistemą, o dabartinį modelį laikyti nebeaktualiu. Juose nurodoma, kad, nors kai kuriose srityse jau pasiekta svarbių rezultatų, apskritai jie yra mažai žinomi, nepakankami ir kai kuriais atžvilgiais nuviliantys – kaip tik šiuo metu Europai tenka spręsti netikėtai atsiradusias problemas, o jos ateičiai gresia pavojus.

2.13   Be to, teikiant šias pastabas ir išvadas plačiai remtasi nuolat ir nuosekliai rengiamomis vidaus rinkos rezultatų suvestinėmis (12), išsamiais nuolatiniais Eurobarometro atliktais su vidaus rinka susijusios viešosios ir įmonių nuomonės bei patirties tyrimais valstybėse narėse, identiškomis vartotojams skirtomis vidaus rinkos rezultatų suvestinėmis (13), taip pat Komisijos metinėmis ataskaitomis dėl Bendrijos teisės taikymo apkritai (14), ypač dėl vartotojų acquis  (15). Tinkamai išaiškintos, išanalizuotos vadovaujantis teisingais kriterijais ir kritiškai įvertintos suvestinės, tyrimai ir ataskaitos patvirtina pirmiau minėtuose dokumentuose išreikštą susirūpinimą ir abejones.

2.14   Tikėtasi, kad Komisija, siekdama atsižvelgti į visas šias išvadas, iš tiesų pakeis savo politinį požiūrį į bendrąją rinką ir dabartinės finansų krizės akivaizdoje pradės visiškai kitaip žiūrėti į 21-ojo amžiaus bendrąją rinką, taip pateisindama politinių lyderių deklaracijose išsakytus lūkesčius. Todėl dokumentas dėl prioritetų siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos šiek tiek nuvylė: nepaisant daugelio pripažintų šio dokumento nuopelnų, jame tik išvardyta 50 atskirų priemonių ir nepateikta jokio aiškaus strateginio požiūrio (16); šio dokumento silpnosios vietos ir trūkumai aiškiai nurodyti 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje (17).

2.15   Šios spragos neužpildė ir naujausias Komisijos komunikatas dėl dvylikos svertų pasirinkimo – jame nėra aiškaus bendro principo, kuriuo būtų grindžiamas vidaus rinkai sukurti reikalingas pagrindinis politinis požiūris ir kuriuo remiantis būtų galima paaiškinti, kodėl tie dvylika svertų yra tinkamesni už kitus, pavyzdžiui, tuos, kurie išvardyti EESRK nuomonėje (18).

2.16   Tačiau atrodo, kad naujausiuose Komisijos pirmininko ir Komisijos nario Michel Barnier viešuosiuose pareiškimuose ir Komisijos pateiktoje programoje (19) palaikomas ketinimas pereiti prie naujos sistemos ateityje įgyvendinant vidaus rinkos idėją. Tai patvirtinama ir Krokuvos deklaracijoje (20) bei Notre Europe ekspertų grupės Europos iniciatyvinio komiteto deklaracijoje.

3.   Nauja vidaus rinkos sukūrimo sistema

3.1   Svarbu dar kartą pabrėžti, kad, atsižvelgiant į Bendrijos politiką ir laikantis pagrindinių Lisabonos sutartyje nustatytų principų, vidaus rinkos sukūrimas – tai ne galutinis tikslas, o priemonė nustatytiems įvairių sričių politikos tikslams įgyvendinti (21).

3.2   Be to, svarbu pakartoti, kad šie tikslai tuo pačiu metu yra ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai, jie įgyvendinami vienodomis aplinkybėmis ir visais jais siekiama vieno galutinio tikslo – užtikrinti žmonių gerovę ir skatinti puoselėti tokias vertybes kaip, pavyzdžiui, žmoniškasis orumas, lygybė, laisvė, solidarumas, demokratija, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms (ES sutarties 2 ir 3 straipsniai) (22).

3.3   Todėl atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai teisės aktuose nustatyti vidaus rinkos sukūrimo tikslai yra daug platesni nei 1957 m., vidaus rinkai sukurti skirtos priemonės turi būti įgyvendinamos remiantis šiais principais, vertybėmis ir tikslais.

3.4   Vidaus rinka, nuo pat pradžių aiškiai formuojama kaip pagrindinis federacinio pobūdžio Europos ekonomikos ramstis, dabar ir vėl turi būti vertinama atsižvelgiant į paskutiniųjų 30 metų pažangą ir šiandieninę tikrovę. Tiesa ta, kad dabartinėmis aplinkybėmis bendroji rinka vis labiau panašėja į paprastą laisvosios prekybos zoną (kokia yra jos pirmtakė ELPA) ir ateityje būtų vertinama ne kaip savaime suprantama viršvalstybinio politinio projekto išdava, o kaip Europos šalių nacionalinių interesų mažiausias bendras vardiklis.

3.5   Todėl reikia vėl tvirtai remti idėją, kad vidaus rinka turi sujungti šiuos nacionalinius interesus į visiškai integruotą institucinę ekonomikos ir finansų valdysenos sistemą, kurios modelis per trumpą laiką turi būti nustatytas iš naujo, jam suteikiant konkrečią formą.

3.6   Pirmas žingsnis šia kryptimi būtų pradėti realiai vertinti pačios vidaus rinkos galimybes ir nesistengti jos paversti tuo, kuo ji negali ir neturėtų būti, per jėgą taikant dažnai nereikalingas ir nepagrįstas priemones, dėl kurių verslo įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (23), kurioms priklauso ir laisvosios profesijos, savo veikloje tik patiria papildomų sunkumų. Kartais visiško suderinimo priemonės nėra pagrįstos, nes turėtų dominuoti kitos vertybės, pavyzdžiui, kokybės užtikrinimas, kaip kad yra kai kuriose vartotojų teisių ir apsaugos užtikrinimo srityse. Vidaus rinkos politikoje, be derinimo aspektų, ypatingą dėmesį vėl reikėtų skirti pagrindiniam principui ir credo „Stiprybė įvairovėje“.

3.7   Svarbiausias dalykas bus imtis iniciatyvos, kad ryžtingai, nesukeliant pavojų ir nedarant nuolaidų būtų pradėta įgyvendinti geresnės teisėkūros programa. EESRK visą laiką aktyviai dalyvavo (24) šios programos įgyvendinime, siekdamas ne tik parengti techniniu požiūriu gerai parengtus teisės aktus ir įveikti betiksles ir žalingas biurokratines kliūtis, bet iš esmės laikydamasis iniciatyvaus požiūrio į teisėkūros ir administravimo praktiką ir veiksmingai skatindamas pilietinės visuomenės ir susijusių ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimą visais teisės aktų rengimo ir priėmimo etapais. Visų pirma, Komiteto nuomone, reikėtų daugiau dėmesio skirti išankstiniam poveikio vertinimui, sistemingiau naudojantis ne direktyvomis, o reglamentais, kaip priemone tam tikrais atvejais užtikrinti teisės aktų vienodumą, ir ryžtantis verčiau išbandyti naujas ir geriau pritaikytas priemones, pavyzdžiui, pasinaudoti galimybe tinkamai pagrįstais atvejais taikyti neprivalomą sistemą  (25), o ne naudotis esama painia teisės aktų sistema. Taip pat reikia ryžtis visiškai atsisakyti Bendrijos iniciatyvų, jei jos nepakankamai veiksmingos ir naudingos.

3.8   Beveik taip pat svarbu persvarstyti, supaprastinti ir kodifikuoti Bendrijos acquis ir administracines normas  (26) ir pašalinti visus nenaudingus, nereikalingus, trukdančius užtikrinti efektyvumą ir netgi žalingus dokumentus (27). Tačiau tai turėtų būti daroma labai atsargiai, nes dėl koordinavimo stokos gali būti pražiūrėti svarbiausi teisės aktų aspektai, kurie tam tikrose svarbiose srityse gali būti esminiai.

3.9   Reikėtų vadovautis šūkiu „reglamentuoti, bet ne slopinti“. Taigi bus būtina diegti naujoves ir pasitelkti kūrybiškumą, o į siūlymus, pateiktus pirmojoje nepriklausomų ekspertų grupės ataskaitoje dėl teisės aktų nuostatų ir administracinių nuostatų supaprastinimo, pažvelgti naujomis akimis. Dauguma tų siūlymų nėra įgyvendinti, tačiau vis dar yra aktualūs ir turėtų būti tinkamai įgyvendinti (28).

3.10   Taikant „naujo požiūrio“ modelį ne tik gaminiams, bet ir paslaugoms (29) itin svarbi yra standartizacija. Tačiau ir čia reikia kruopščiai išanalizuoti taikytinų priemonių poreikį, veiksmingumą ir poveikį, kad standartizuojant paslaugas paslaugų diferencijavimas vidaus rinkoje būtų tikslingas.

3.11   Panašiai ir vidaus rinkos informacinės sistemos atžvilgiu – reikės suteikti naują stimulą ir daugiau erdvės plečiant jos taikymo sritį ir stiprinant administracinį bendradarbiavimą, kartu atsižvelgiant į EESRK įvairias klausimais pateiktus siūlymus ir rekomendacijas (30). Be to, reikės peržiūrėti, kaip veikia SOLVIT tinklas, suteikiant jam naują pagrindą ir aprūpinant tinkamomis priemonėmis.

3.12   Taip pat reikės persvarstyti pagrindinius vidaus rinkos kūrimo principus, ypač abipusio pripažinimo (31), subsidiarumo (32), proporcingumo (33) ir atsargumo principus, kurie taikomi tik tokiose konkrečiose srityse kaip, pavyzdžiui, maisto sauga, tačiau šiems principams turėtų būti suteiktas bendrųjų principų statusas, juos atitinkamai pakeitus ir sukūrus naujus jų nustatymo būdus, kurie būtų artimesni tikriesiems piliečių interesams.

3.13   Būtina atidžiai nustatyti prioritetus. Tai nereiškia, kad reikia daugiau ar mažiau atsitiktiniu būdu atrinkti kelias pavyzdines priemones. Prioritetai turi būti nustatomi vadovaujantis tinkamai apibrėžtais kriterijais, atspindinčiais aiškų politinį požiūrį, kurio Europa vis dar neturi, ir besąlygiškai orientuotais į piliečius.

3.14   Tuose prioritetuose turi aiškiai išsiskirti paslaugų sektorius apskritai  (34), o mažmeninių finansinių paslaugų konkrečiai  (35), nes būtent šiuose sektoriuose ryškiausiai matomi su vidaus rinkos sukūrimu susiję trūkumai. Tačiau būtent čia būtinybė diegti inovacijas yra didžiausia ne tik priemonių, bet ir taikytinų metodų požiūriu. EESRK ypač ragina Europos Komisiją vykdyti reguliarią ir atvirą paslaugų direktyvos, vienintelio kol kas turimo teisės akto, kuriame numatyta atverti tarpvalstybinę prekybą paslaugomis, įgyvendinimo stebėseną ir pranešti apie jos rezultatus.

3.15   Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybinės e. prekybos vidaus rinkos idėjos įgyvendinimui, atsižvelgiant į Europos vartotojams, ypač sunkiau prieinamose vietovėse gyvenantiems arba tam tikro pobūdžio negalią turintiems piliečiams, teikiamą bendrą socialinę ir ekonominę naudą. Tai būtų naudinga ES verslo įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes būtų išspręsta daugybė jau seniai egzistuojančių problemų ir klausimų. Tačiau priemonių ir mechanizmų, kurie yra būtini norint užtikrinti vartotojų pasitikėjimą ir apsaugą ir sukurti verslui palankią aplinką, dar nėra (36).

3.16   Tai pirmiausia taikoma kalbant apie rinkos susiskaidymą, taikomų taisyklių skirtumus, netikrumą dėl slaptumo ir duomenų konfidencialumo, sandorių saugumą, teisinę apsaugą kilus ginčams, teikiamas nelegalias interneto paslaugas, autorių teisių pažeidimus ir elektroninius nusikaltimus. Šie klausimai turėtų būti bendrai sprendžiami įvairiuose Komisijos generaliniuose direktoratuose, siekiant sukurti tikros skaitmeninės vidaus rinkos darnią teisinę sistemą.

3.17   Veiksmingas Bendrijos teisės taikymas – tai sritis, kurioje būtina sutelkti daugiau pastangų ir kurioje ES, deja, įtikinamų rezultatų nepasiekė. Tai vienintelis būdas užtikrinti teisės aktų laikymąsi ir veiksmingą reguliavimą (37) plačiau, o ne vien siauroje „administracinio bendradarbiavimo“ srityje (38). Šiuo atžvilgiu ypač svarbu užtikrinti Europos piliečiams teisę į bendrus veiksmus Europos lygmeniu, ir ši teisė turi būti nedviprasmiškai ir neatidėliotinai įtvirtinta kaip pagrindinė priemonė tinkamai nustatyti atsakomybę už Bendrijos teisės pažeidimus ir taip paskatinti savanorišką teisės aktų laikymąsi (39).

3.18   Tačiau visų svarbiausia bus nustatyti vidaus rinkos, visų prima skirtos visuomenei – kaip atskiriems asmenims ir kaip piliečiams – kriterijus. Ši užduotis negali būti palikta spręsti daugiau ar mažiau išsilavinusių asmenų grupei – ji turi būti sprendžiama tiesiogiai dalyvaujant atskiriems piliečiams ir pilietinei visuomenei, paisant jų rūpesčių ir reikalavimų ir atsižvelgiant į jų nepasitenkinimą bei nusivylimus.

3.19   Nors būtina imtis skubių veiksmų, svarbu užtikrinti, kad tie veiksmai būtų suderinti ir gerai apgalvoti. Todėl EESRK siūlo nustatyti apmąstymams skirtą laikotarpį, turint omenyje tai, kad nuo 1992 m. praėjo 20 metų. Prisidėdamas EESRK nurodys kelis kriterijus, kurie, jo manymu, yra svarbiausi svarstant tokio pobūdžio klausimą.

3.19.1

Visų pirma turėtų būti surengta diskusija apie tai, kaip įgyvendinant vidaus rinkos politiką turi būti aiškiai vadovaujamasi pagrindiniais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytais principais ir svarbiausiais tikslais, ypač tais, kurie numatyti IV ir V antraštinėse dalyse, ypatingą dėmesį skiriant socialinio aspekto stiprinimui ir vartotojų teisių įtvirtinimui (40).

3.19.2

Be to, reikėtų surengti diskusiją apie tai, kaip būtų galima atskirų sektorių politiką susieti su bendru strateginiu tikslu, sujungiant ekonomikos, pramonės, prekybos, transporto, energetikos, aplinkos, vartotojų ir konkurencijos sričių politiką į bendrą teisinę sistemą, skatinančią integraciją ir didinančią socialinių bei visuomeninių partnerių (pavyzdžiui, vartotojų, namų ūkių, darbuotojų, verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) pasitikėjimą. Tai pareikalautų iš naujo įvertinti strategiją „Europa 2020“ ir skatinti ją įgyvendinti.

3.19.3

Panašiai reikalinga diskusija apie tai, kaip apskritai sustiprinti ir garantuoti asmenų judėjimo laisvę ir judumą, ypač darbuotojams (samdomiems arba savarankiškai dirbantiems), mokytojams ir studentams, užtikrinant, kad visomis aplinkybėmis ir nediskriminuojant bus gerbiamos jų socialinės teisės – socialinė apsauga, teisinė apsauga, teisė į draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos draudimą, senatvės pensiją ir kt., ir tuo pačiu metu persvarstyti profesinių kvalifikacijų ar kitos švietimo sistemos kvalifikacijų pripažinimo sistemą. Kartu būtina vadovautis aukštais kokybės reikalavimais, kuriais užtikrinamas vartotojų saugumas ir sveikata ES.

3.19.4

Siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir užimtumą, reikėtų surengti diskusiją ir apie tai, kaip veiksmingai atverti darbo rinkas visiems Europos piliečiams. Išsamiai apsvarsčius, reikia panaikinti neteisėtas diskriminacijos apraiškas ir apribojimus.

3.19.5

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ilgai trunkančiam ir vėluojančiam socialinės ekonomikos įmonėms bendrai skirtos tinkamos teisinės sistemos nustatymui apskritai, o Europos fondams, savidraudos draugijoms ir asociacijoms konkrečiai.

3.19.6

Lygiai taip pat būtina nedelsiant surengti diskusiją dėl visuotinės svarbos paslaugoms, ypač socialinėms paslaugoms, taikytinos aiškios teisinės sistemos nustatymo, apibrėžiant svarbiausių viešųjų paslaugų kokybės kriterijus ir paaiškinant viešųjų pirkimų, konkurencijos ir valstybės pagalbos sritims (41) taikomas taisykles.

3.20   Galiausiai, būtina sutelkti turimus išteklius ir pastangas, kad veiksminga bendrosios rinkos komunikacijos politika būtų įgyvendinama kaip dalis Europos darnios ir integruotos komunikacijos politikos, kuri grindžiama piliečių dalyvavimu ir kurioje tinkamai atsižvelgiama į viešąją nuomonę bei Europos socialinę žiniasklaidą, kad naudojantis naujoviškomis skaitmeninėmis priemonėmis Europos piliečiams, ypač vartotojams, būtų platinama patikima informacija (42).

---

(1)  Žr. ELPA Konsultacinio komiteto ir Bendrosios rinkos observatorijos bendras išvadas, kurios pateikiamos http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.smo-observaotry-smo-spotlight.21343.

(2)  OL L 169, 1987 6 29.

(3)  OL L 191, 1992 7 29; tai laikoma Spinelli projekto atgarsiu bandant užtikrinti federalistų ir jų priešininkų susitarimą.

(4)  Komisijos komunikatas „Bendrijos vidaus rinkos veikimas po 1992 m. Tolesnė veikla, susijusi su P. Sutherlando pranešimu“ (SEC (92) 2277, 1992 12 2) ir EESRK nuomonė (OL C 201, 1993 7 26, p. 59), kurios išvados aktualios ir šiandien ir jas vertėtų atidžiai apsvarstyti.

(5)  Plg., inter alia, šias svarbiausias EESRK nuomones: OL C 39, 1996 2 12, p. 70; OL C 225, 2005 10 14, p. 22; OL C 204, 2008 8 9, p. 1; OL C 347, 2010 12 18, p. 8; OL C 44, 2011 2 11, p. 68, Informacinis pranešimas „Lisabonos sutarties poveikis bendrosios rinkos veikimui“.

(6)  Komunikatas „Bendroji rinka piliečiams“ (COM (2007) 60 final, 2007 m. vasario 21 d.).

(7)  COM (2006) 211 final, 2006 m. gegužės 10 d.

(8)  OL C 77, 2009 3 31, p. 15.

(9)  „Nauja bendrosios rinkos strategija Europos ekonomikai ir visuomenei“.

(10)  Projektas „Europa 2030. Iššūkiai ir galimybės“ (taip pat paskelbta 2010 m. gegužės mėn.).

(11)  Europos Parlamento rezoliucija A7-0132/2010.

(12)  SEC (2011) 372 final, 2011 m. kovo 21 d.

(13)  SEC (2011) 299 final, 2011 m. kovo 4 d.; tai iš esmės patvirtinta 2011 m. liepos mėn. Eurobarometro tyrimu „Namų ūkių apklausa dėl e. komunikacijos“.

(14)  COM (2010) 538 final, 2010 m. spalio 1 d.

(15)  OL C 18, 2011 1 19, p. 100.

(16)  OL C 132, 2011 5 3, p. 47.

(17)  Europos Parlamento rezoliucija A7-0072/2011, grindžiama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto (IMCO) pranešimu dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams (2010/2278 (INI), PE 456.691v02-00, 2011 m. kovo 24 d.) (pranešėjas Correia de Campos).

(18)  OL C 24, 2012 1 28, p. 99.

(19)  COM (2011) 777 final, 2011 m. lapkričio 15 d.

(20)  Po 2011 m. spalio 3–4 d. įvykusio Bendrosios rinkos forumo (tai vertiname teigiamai).

(21)  OL C 93, 2007 4 27, p. 25.

(22)  OL C 182, 2009 8 4, p. 1.

(23)  INT/573, priimta 2011 m. rugsėjo 21 d. plenarinėje sesijoje, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dar nepaskelbta.

(24)  OL C 24, 2006 1 31, p. 39; OL C 175, 2007 7 27, p. 21; OL C 48, 2011 2 15, p. 107.

(25)  OL C 24, 2006 1 31, p. 52; OL C 175, 2009 7 28, p. 26; OL C 21, 2011 1 21, p. 26.

(26)  Grįžtama prie pačios Komisijos požiūrio, nustatyto komunikate „Bendrijos acquis atnaujinimas ir supaprastinimas“ (COM (2003) 71 final, 2003 m. vasario 11 d.), dėl kurio EESRK išreiškė aiškų pritarimą (OL C 112, 2004 4 30, p. 4) ir kuris, kaip matyti, nuo to laiko buvo užmirštas.

(27)  Plg. šias nuomones: OL C 14, 2001 1 16, p. 1; OL C 125, 2002 5 27, p. 105; OL C 133, 2003 6 6, p. 5; OL C 309, 2006 12 16, p. 18; OL C 10, 2008 1 15, p. 8.

(28)  COM (95) 288 final, 1995 m. birželio 21 d.

(29)  Plg. šias nuomones: OL C 120, 2008 5 16, p. 1, OL C 376, 2011 12 22, p. 69 ir OL C 68, 2012 3 16, p.35.

(30)  OL C 43, 2012 2 15, p. 14.

(31)  Pirmiausia sugrįžtama prie Komisijos ataskaitų dėl abipusio pripažinimo principo taikymo, kurias pradėta rengti paskelbus 1999 m. birželio 16 d. Komisijos komunikatą (COM (99) 299 final), tačiau vėliau jos buvo pamirštos. Plg. nuomonę OL C 116, 2001 4 20, p. 14.

(32)  Prisimenama Molitoro ataskaita, siekiant atremti neteisingą jos atžvilgiu pateiktą kaltinimą, esą ja remiantis „vienas žingsnis žengiamas pirmyn, o du – atgal“ (plg. Alexis Feral, Le principe de subsidiarité, progrès ou status quo après le Traité d'Amsterdam?, išspausdintą Revue du Marché unique européen, I, 1998 m., p. 95); taip atsitiko dėl to, kad Komisija šią ataskaitą taikė labai sudėtingai, paversdama ją tikru „pasikeitimų iššūkiu“, kaip teigė Jacques Delors.

(33)  Reikėtų atsižvelgti į įvairias EESRK nuomones dėl paskesnių Komisijos metinių ataskaitų, laikantis Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnio nuostatų.

(34)  Plg. šias nuomones: OL C 221, 2005 9 8, p. 113; OL C 175, 2007 7 27, p. 14; OL C 318, 2011 10 29, p. 109.

(35)  Plg. šias nuomones: OL C 56, 1997 2 24, p. 76; OL C 95, 1998 3 30, p. 72; OL C 209, 1999 7 22, p. 35; OL C 157, 2005 6 28, p. 1; OL C 302, 2004 12 7, p. 12; OL C 221, 2005 9 8, p. 126; OL C 65, 2006 3 17, p. 113; OL C 65, 2006 3 17, p. 134; OL C 309, 2006 12 16, p. 26; OL C 318, 2006 12 23, p. 51; OL C 115, 2006 5 16, p. 61; OL C 100, 2009 4 30, p. 84; OL C 27, 2009 2 3, p. 18; OL C 100, 2009 4 30, p. 22; OL C 228, 2009 9 22, p. 62; OL C 228, 2009 9 22, p. 66; OL C 218, 2009 9 11, p. 30; OL C 318, 2011 10 29, p. 133.

(36)  Neatsižvelgiant į 2009 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM (2009) 557 final).

(37)  Plg. šias nuomones: OL C 317, 2009 12 23, p. 67; OL C 18, 2011 1 19, p. 95.

(38)  OL C 128, 2010 5 18, p. 103.

(39)  EESRK gana pagrįstai laikomas lyderiu bendrų veiksmų srityje, nes šiam klausimui skyrė keletą nuomonių, įskaitant, visų prima, OL C 309, 2006 12 16, p. 1; OL C 324, 2006 12 30, p. 1; OL C 162, 2008 6 25, p. 1; OL C 228, 2009 9 22, p. 40; OL C 128, 2010 5 18, p. 97.

(40)  Reikėtų tinkamai apsvarstyti Komisijos ataskaitos „Pažanga siekiant veiksmingos ES pilietybės 2007–2010 m.“ (COM (2010) 602 final, 2010 m. spalio 27 d.) ir tuo pačiu metu paskelbtos ataskaitos „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM (2010) 602 final, 2010 m. spalio 27 d.) išvadas ir priimti galimus sprendimus.

(41)  Plg. EESRK nuomonę, OL C 161, 2007 7 13, p. 80.

(42)  Plg. EESRK tiriamąją nuomonę, OL C 27, 2009 2 3, p. 152, ir nuomonę savo iniciatyva, OL C 44, 2011 2 11, p. 62.

---