52012DC0706

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Lenkijos nacionalinio veiksmų plano įgyvendinimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/2008, kuriuo pritaikomos Lenkijai 2008–2011 m. skirtinos menkių žvejybos Baltijos jūroje (25–32 pakvadračiai, EB vandenys) kvotos

TURINYS

1........... Įvadas............................................................................................................................ 4

2........... Nacionalinis kontrolės veiksmų planas............................................................................. 4

2.1........ Teisinės bazės stiprinimas................................................................................................ 4

2.2........ Vienos atsakingos institucijos įsteigimas ir veikla.............................................................. 5

2.3........ Tikrinimo tobulinimas...................................................................................................... 5

2.4........ Administracinės kontrolės pagerinimas............................................................................. 5

3........... Nacionalinis Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo planas.............................................. 6

3.1........ Lenkijos žvejybos laivyno raida....................................................................................... 6

3.2........ Specialiųjų menkių žvejybos leidimų skaičiaus sumažinimas.............................................. 7

3.3........ Galutinis žvejybos nutraukimas........................................................................................ 7

3.4........ Modernizavimo priemonės (žvejybos laivų perorientavimas į pelaginių žuvų žvejybos sektorių)  8

3.5........ Individualiai perduodamų kvotų įvedimas......................................................................... 8

4........... Išvados ir rekomendacijos.............................................................................................. 8

1.           Įvadas

Pagal 2008 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/2008, kuriuo pritaikomos Lenkijai 2008–2011 m. skirtinos menkių žvejybos Baltijos jūroje (25–32 pakvadračiai, EB vandenys) kvotos, 3 straipsnio 2 dalį Komisija kiekvienais metais turi įvertinti Lenkijos kontrolės ir laivyno restruktūrizavimo veiksmų nacionalinio plano įgyvendinimą ir pateikti Tarybai ataskaitą. Ši ataskaita yra trejų metų laikotarpio galutinė ataskaita.

Nacionaliniu kontrolės veiksmų planu siekiama pašalinti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sunkumus, taip pat visapusiškai šalinti nelegalios žvejybos ir ES teisės aktų, kuriais reglamentuojama menkių žvejyba Baltijos jūroje, pažeidimų priežastis. Plano turinį Lenkijos valdžios institucijos aptarė su Komisijos tarnybomis ir dėl jo susitarė 2008 m. kovo 18 d. Varšuvoje vykusiame posėdyje. Nacionalinis kontrolės veiksmų planas išdėstytas to posėdžio suderintame protokole.

Nacionalinis Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo veiksmų planas, kuris taip pat galioja 2008–2011 m. laikotarpį, parengtas siekiant nustatyti priemones, kurių reikia imtis, kad būtų užtikrintas Lenkijai skirtų menkių kvotų naudojimo tvarumas išsaugojimo ir ekonominiu aspektais (tos priemonės yra veiklos programos, kuriai bendrasis finansavimas skiriamas iš Europos žuvininkystės fondo, dalis). Dėl restruktūrizavimo plano Lenkijos valdžios institucijos ir Komisijos tarnybos susitarė 2008 m. kovo 26 d. Nacionalinis Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo veiksmų planas buvo priimtas 2008 m. balandžio mėn., o 2009 m. sausio mėn. Lenkija priėmė Žvejybos pastangų pritaikymo planą (angl. trumpinys – FEAP).

Lenkija priėmė ir įgyvendino abu Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/2008 3 straipsnio 1 dalyje numatytus planus. Kaip reikalaujama, Lenkija nusiuntė Komisijai įgyvendinimo ataskaitas. Ši informacija ir Komisijos tikrinimo tarnybų surinkta informacija patvirtina šioje ataskaitoje pateiktą vertinimą. Ataskaitą sudaro dvi dalys: kontrolės ir laivyno restruktūrizavimo.

2.           Nacionalinis kontrolės veiksmų planas

Nacionaliniame kontrolės veiksmų plane nustatomas palaipsnio dvejus metus truksiančio Lenkijos žuvininkystės kontrolės sistemos tobulinimo tvarkaraštis. Išskyrus vieną veiksmų plane nurodytą terminą, Lenkija visus klausimus išsprendė iki 2009 m. spalio mėn. Lenkija buvo įpareigota kas šešis mėnesius siųsti Komisijai pažangos ataskaitą dėl kiekvieno plano punkto.

2.1.        Teisinės bazės stiprinimas

Siekdama priimti naujas nacionalines taisykles, kuriomis būtų šalinamos veiksmų plane nurodytos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos spragos, 2008 m. Lenkija pradėjo teisėkūros procesus. Priimtas ir įsigaliojo Žuvų rinkos įstatymas, tačiau dar liko priimti Žuvininkystės įstatymo projektą. Nuo 2012 m. sausio 1 d. nauju ministro įsakymu sustiprintas vietos bei regionų žvejybos jūroje inspektorių ir žemės ūkio bei maisto kokybės inspektorių bendradarbiavimas žuvininkystės produktų klausimais, susijusiais su visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais nuo sugavimo ar surinkimo iki mažmeninės prekybos etapo. Šiuo metu Lenkija rengia naują Žuvininkystės įstatymą, kuris turi atitikti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 404/2011.

2.2.        Vienos atsakingos institucijos įsteigimas ir veikla

2008 m. įsteigta viena atsakinga institucija, kuri vykdytų stebėseną, kontrolę bei priežiūrą ir už kurią atsakingas tiktai Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos Žuvininkystės kontrolės direktoriaus pavaduotojas.

Nuo 2011 m. pabaigos viena atsakinga institucija, remdamasi visapusiška rizikos analize, nustato tikrinimo normas ir tikrinimo planinius rodiklius. Nuo 2011 m. pradžios veikia nauja bendra kompiuterizuota tikrinimo rezultatų stebėjimo sistema, tačiau ji nesusieta su sužvejotų žuvų registravimo duomenų baze ir negali būti pagal ją patikrinama kryžminiu būdu.

Komisijos tikrinimo tarnybos vis dar pastebi regioninių tikrinimo įstaigų praktikos ir darbo metodų skirtumų, kuriuos tik iš dalies galima paaiškinti regioniniais žuvininkystės skirtumais.

2.3.        Tikrinimo tobulinimas

Siekdama įveikti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sunkumus Lenkija klausimus sprendė palaipsniui. Nors iki susitarimo memorandume nustatyto termino darbas nebuvo baigtas, o 2008 m. ir 2009 m. padėtis gerėjo nežymiai, 2010 m. ir 2011 m. padaryta reikšminga pažanga sprendžiant likusias problemas:

· 2010 m. inspektoriai uostų įstaigose ir mobiliosios grupės gavo smūgiui ir drėgmei atsparius nešiojamuosius kompiuterius, kuriais galima internetu prisijungti prie palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemos ir išankstinių pranešimų. 2011 m. inspektoriai gavo internetinę prieigą prie naujos sužvejotų žuvų registravimo sistemos ir elektroninių žvejybos žurnalų duomenų.

· Nuo 2011 m. inspektoriai gauna išankstinius pranešimus SMS žinutėmis.

· 2011 m. spalio mėn. panaikinta 100 % iškraunamų menkių kiekio tikrinimo norma ir taikoma nauja, rizika pagrįsta tikrinimo planavimo sistema. Strategiją rengia ministerija (viena atsakinga institucija) bendradarbiaudama su regioninėmis inspekcijomis. Žvejybos stebėjimo centras rengia išsamią rizikos analizę ir informaciją, pagal kurią planuojamas tikrinimas.

· Taikant naująją strategiją sudaromos sąlygas kreipti tikrinimo išteklius ne vien į tas vietas, kur iškraunamos menkės. Dabar dažniau tikrinama kitų žuvų, kaip antai lašišų, žvejyba ir kiti segmentai, pavyzdžiui, veikla po iškrovimo.

Nors inspektoriai turi labai gerą techninę įrangą, iki 2012 m. pradžios ja buvo naudojamasi nedaug. Skirtingų regioninių inspekcijų inspektoriai vienas su kitu nepalaiko ryšių ir nėra sukurta geriausios patirties mainų sistema. Buvo žengtas pirmas žingsnis: pradėti rengti mėnesiniai koordinavimo susitikimai su regioniniais jūrų žvejybos inspektoriais.

2.4.        Administracinės kontrolės pagerinimas

Pirmaisiais nacionalinio kontrolės veiksmų plano įgyvendinimo metais žymios pažangos nepadaryta, ir Lenkija nesilaikė terminų. Visgi 2010 m. ir 2011 m. dauguma dėmesio reikalavusių problemų buvo išspręsta:

· Naujoje tikrinimo duomenų bazėje (OSIRIS) sudarytos sąlygos užfiksuoti visus visuose Lenkijos laivuose atliktus patikrinimus ir padarytus pažeidimus. Duomenų bazėje galima vykdyti detalią paiešką. Joje galima surasti atskirų laivų, uostų ar žuvų rūšių tikrinimo ir su jais susijusių pažeidimų istoriją; apie kitų valstybių laivų padarytus pažeidimus pranešama jų vėliavos valstybei. Duomenų bazėje dar trūksta vieno elemento – galimybės sužinoti, kokių bausmių sulaukiama už pažeidimus.

· Žvejybos stebėjimo centre dirba rizikos analizės grupė, kuri inspektoriams teikia pagal istorinius duomenis sudarytus didelės rizikos laivų sąrašus. Tačiau sistema negali užtikrinti stebėjimo realiu laiku, taigi ir nustatyti inspektoriams galimų planinių rodiklių.

· Priimtas Žuvų rinkos įstatymas, kuriuo užtikrinamas aukštesnis tų rūšių žuvų, kurioms kyla didelis pavojus, žvejybos kontrolės lygis. Tačiau nacionaliniai teisės aktai, kuriais būtų nustatytos bausmės už Žuvų rinkos įstatymo pažeidimą, dar nepriimti. Todėl sunku įvertinti, kaip veiksmingai užtikrinamas Žuvų rinkos įstatymo vykdymas.

· Visgi naujos nuostatos, kad laivai, kuriuose nustatyta pažeidimų, gali metų pabaigoje negauti papildomos kvotos, atgrasomasis poveikis pasirodė veiksmingas.

3.           Nacionalinis Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo planas

2008 m. balandžio mėn. Lenkija priėmė Nacionalinį Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo planą, kuriame numatytos tokios pagrindinės priemonės:

· mažinti menkių žvejybos laivų skaičių,

· žvejybos pajėgumus pritaikyti prie išteklių,

· paskirstyti nacionalines kvotas,

· modernizuoti žvejybos laivus (perkelti į pelaginių žuvų žvejybos sektorių),

· teikti laikino žvejybos veiklos nutraukimo pagalbą.

Po derybų su Europos Komisija, 2009 m. sausio mėn., laikydamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo 22 straipsnio ir tęsdama veiksmų plano įgyvendinimą, Lenkija priėmė Žvejybos pastangų pritaikymo planą. Tų planų turinys jo įgyvendinimo metu taip pat laikytas nacionaliniais laivyno restruktūrizavimo planais Reglamento (EB) Nr. 338/2008 3 straipsnio sąlygomis.

3.1.        Lenkijos žvejybos laivyno raida

Remiantis Bendrijos žvejybos laivyno registro duomenimis, Lenkijos Baltijos jūros žvejybos laivyno pajėgumas nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo gerokai sumažintas. Labiausiai sumažintas laivyno segmentas, kuriam priskiriami 24–40 m bendro ilgio laivai. Tai universalus laivyno segmentas, kurio laivais vykdoma ir menkių žvejyba.

1 lentelė. Lenkijos žvejybos laivynas 2008 4 01–2011 12 31

                            Laivų skaičius*                           Pajėgumas kilovatais                                 Talpa (GT) Laivų bendras ilgis                2008 4 1   2011 12 31                    Skirtumas   2008 4 1         2011 12 31                             Skirtumas (kW)          2008 4 1               2011 12 31  Skirtumas (GT)                                                                                                                                                                                                        < 8 m                   258                246             -12          5983,39            5552,.87        -430,52            592,18              568,64                             -23.54 Nuo 8 iki 12 m  337                345             8              18957,7            18336,69       -621,01            2286,54            2441,23                             154.69 Nuo 12 iki 24 m                     185             150          -35                   30391,4         25552,13          -4839,27           6929.15                             5870,9           -1058.25 Nuo 24 iki 40 m                     80               45            -35                   30921,3         17493.2            -13428.1           11327                             6615              -4712 Iš viso                 860               786            -74          86253,79       66934,89     -19318,9        21134,87        15495,77                             -5639.1

* Ilgesni nei 40 m laivai laikomi tolimojo plaukiojimo laivynu ir į šią lentelę neįtraukti.

Lentelėje nurodyti skaičiai apima su viešojo sektoriaus parama arba be jos Lenkijos Baltijos jūros laivyną papildžiusius ir iš jo pašalintus laivus. Įskaičiuoti visi Baltijos jūros laivyno segmentai, taip pat laivai, kurie menkių tiesiogiai nežvejoja.

3.2.        Specialiųjų menkių žvejybos leidimų skaičiaus sumažinimas

Siekdama valdyti 2009–2011 metams sumažintą menkių kvotą, Lenkija įvedė naują kvotų skirstymo atskiriems laivams sistemą. Ji pagrįsta nacionaline kvota ir individualiomis ekonominėmis žvejybos kvotomis konkrečiuose menkių žvejybos laivyno segmentuose. Individualios ekonominės žvejybos kvotos nustatytos taip, kad specialiuosius žvejybos leidimus turintys laivai negalėtų gauti pernelyg didelio pelno, tačiau liktų rentabilūs.

Pagal tą sistemą per trejus metus gerokai sumažinta specialiuosius menkių žvejybos leidimus turinčių laivų: tokių laivų skaičius (456 laivų 2008 m.) kasmet buvo mažinamas 147–158 laivais, kol liko maždaug trečdalis 2008 m. skaičiaus.

Specialiuosius menkių žvejybos leidimus turinčių laivų skaičius laikinai sumažintas siekiant, kad kvota, kuri sumažinta už anksčiau pernelyg intensyvią menkių žvejybą, 2008–2011 metais būtų mažinama tolygiau.

Daryta prielaida, kad taikant aprašytąją sistemą specialiuosius žvejybos leidimus turinčių laivų skaičius 2012 m. nebus didesnis nei 233.

Vis dėlto, 2012 m., kai menkių kvota nebebuvo mažinama, Lenkija padidino specialiuosius menkių žvejybos leidimus turinčių laivų skaičių iki 443 – beveik iki tiek pat, kiek jų buvo 2008 m. Taigi Lenkijai nepavyko pasiekti, kad dalis laivyno visiškai nustotų vykdyti tikslinę menkių žvejybą. Be to, atskirų laivų metinės kvotos, palyginti su ankstesniais metais, kai taikyta kompensavimo schema, buvo žymiai sumažintos, todėl kyla abejonių, ar nuo menkių žvejybos priklausomi laivyno segmentai bus rentabilūs.

1 lentelė. 2008–2012 m. specialieji menkių žvejybos leidimai ir menkių kvotos Lenkijoje

|| 2008 m. || 2009–2011 m. || 2012 m.

Specialiuosius menkių žvejybos leidimus turinčių laivų skaičius || 456 || 147–158 || 433

Baltijos menkių kvota (tonomis) || 12 146 || 11 866–15 440 || 21 871

Vidutinė kvota laivui (tonomis) || 26,64 || 80,70 – 97,80 || 50,51

3.3.        Galutinis žvejybos nutraukimas

Lenkija nustatė menkių žvejybos laivyno pajėgumo mažinimo planinį rodiklį – maždaug 50 %. Tai turėtų būti pasiekta visiškai nutraukiant menkių žvejybos laivų eksploatavimą, dalį universalaus laivyno segmento naudojant vien tiesioginei pelaginių žuvų žvejybai ir įvedant individualiai perduodamų kvotų sistemą. Išsikeltas visiško eksploatavimo nutraukimo tikslas – iki 2011 m. pabaigos talpą sumažinti 6 000 GT, o pajėgumą – 20 000 kW.

Komisijos turimomis žiniomis, dėl visiško eksploatavimo nutraukimo iš Žvejybos laivyno registro buvo iš viso išbraukti 69 laivai, kuriems teko 4 961,29 GT ir 14 524,58 kW. Ši bendra suma apima ir nuo menkių žvejybos nepriklausomus laivus, kurie potencialiai būtų galėję žvejoti menkes. Visiško eksploatavimo nutraukimo schema 2012 m. toliau įgyvendinama pagal sutartis, pasirašytas iki 2011 m. pabaigos.

3.4.        Modernizavimo priemonės (žvejybos laivų perorientavimas į pelaginių žuvų žvejybos sektorių)

Lenkija numatė modernizuoti 51 iš didžiausių žvejybos laivų (jų bendras pajėgumas 2009–2011 m. – 7 832 GT ir 21 714 kW) ir tuos laivus visam laikui perorientuoti nuo tiesioginės menkių žvejybos į vien šprotų ir silkių žvejybą. Tačiau iš dalies dėl mažo viešosios paramos lygio ir prastų finansinių sektoriaus sąlygų savininkai nesusidomėjo modernizavimu ar nuolatiniu perorientavimu nuo tiesioginės menkių žvejybos į vien pelaginių žuvų žvejybą. O juk 2009–2011 m. buvo nutrauktas daugelio pelaginių žuvų žvejybos laivų eksploatavimas. Žuvininkystės pastangų reguliavimo plane nustatyti modernizavimo ir tiesioginės menkių žvejybos pajėgumų mažinimo rodikliai ir planai pasiekti nebuvo.

3.5.        Individualiai perduodamų kvotų įvedimas

Siekdama valdyti menkių žvejybos laivyną Lenkija 2012 m. planavo įvesti individualiai perduodamų kvotų sistemą. Tai laikyta reikšmingu žingsniu siekiant efektyvumo, kuris padėtų toliau pritaikyti žvejybos laivyno pajėgumus prie žvejybos galimybių. Nors Lenkijos valdžios institucijos surengė plačias politines diskusijas ir konsultacijas su sektoriumi, tačiau suinteresuotosioms šalims aršiai pasipriešinus individualiai perduodamų kvotų sistemos įgyvendinti nepavyko.

4.           Išvados ir rekomendacijos

Pastaraisiais metais Baltijos jūros menkių ištekliai labai pagerėjo, todėl atitinkamoms valstybėms narėms kvotos buvo padidintos. Be to, ketverius metus taikiusi kvotų mažinimo schemą Lenkija visiškai kompensavo anksčiau pereikvotas menkių kvotas.

Iki 2011 m. pabaigos buvo įgyvendinta dauguma nacionalinio kontrolės veiksmų plano reikalavimų. 2008–2011 metais gerokai patobulinta nacionalinė stebėjimo ir kontrolės sistema bei atsiskaitymo už sužvejojamų žuvų kiekį ir pastangas sistema – visai tai sudarė sąlygas sukurti sistemą, kuri gali užtikrinti veiksmingą kontrolę ir tikrinimus, numatytus suderintame protokole dėl Lenkijos žvejybos kontrolės sistemos. Reikia išspręsti keletą mažiau reikšmingų klausimų, ir nacionalinėms institucijoms gali prireikti šį tą pritaikyti, kad galėtų išnaudoti visas naujosios stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemos galimybes. Todėl labai svarbu sistemą tobulinti toliau.

Lenkijai būtina priimti visas reikiamas priemones ir ypač atkreipti dėmesį į naują nacionalinį Žuvininkystės įstatymą. Kaip ir kitų valstybių narių atžvilgiu, Komisijos tarnybos toliau atidžiai stebės padėtį ir, jei reikiamos priemonės būtų įgyvendintos netinkamai, prireikus imsis tolesnių veiksmų.

Komisija atkreipia dėmesį, kad nuolatinio eksploatavimo nutraukimo schema ir laikino menkių žvejybos kai kuriais laivais nutraukimo sistema Lenkijai nepadėjo įvykdyti plano – sumažinti pajėgumą 50 %. Taip atsitiko nepaisant didžiulių išlaidų, skirtų tokioms schemoms, kurios visoje ES didžia dalimi pasirodė neveiksmingos ir neefektyvios.

Tokiomis aplinkybėmis Lenkija, atsižvelgdama į dinamiškai kintančius Baltijos jūros žuvų išteklius ir laivynus, turėtų toliau reguliariai vertinti laivyno veiklos rezultatus, kad nustatytų, ar pasiekta žvejybos pajėgumo ir esamų išteklių pusiausvyra.

Prireikus reikėtų imtis priemonių, kad būtų pašalinta akivaizdi kurio nors laivyno segmento ar žuvų išteklių disproporcija. Viešuosius išteklius reikėtų naudoti tam, kad žvejyba taptų vis tvaresnė, atrankesnė ir darytų vis mažesnį poveikį.