52012DC0533

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52012DC0533 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52012DC0533

Help

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EURODAC centrinio padalinio 2011 m. veiklos metinė ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

/* COM/2012/0533 final */

HTML

DOC

PDF

52012DC0533

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EURODAC centrinio padalinio 2011 m. veiklos metinė ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai /* COM/2012/0533 final */

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

EURODAC centrinio padalinio 2011 m. veiklos metinė ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

1. Įvadas

1.1. Taikymo sritis

2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2725/2000 dėl EURODAC sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (toliau – EURODAC reglamentas)[1] nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia centrinio padalinio veiklos metinę ataskaitą[2]. Šioje devintoje metinėje ataskaitoje pateikta informacija apie sistemos valdymą ir jos darbą 2011 m. Joje vertinami EURODAC darbo rezultatai ir ekonominis veiksmingumas bei jos centrinio padalinio paslaugų kokybė.

1.2. Teisiniai ir politikos pokyčiai

2008[3] ir 2009[4] m. Komisija priėmė nauja redakcija išdėstytą EURODAC reglamentą. Vėliau 2010 m. spalio 11 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...] [, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai][5], pasiūlymą, kurį teisės aktų leidėjai aptarė 2011 m. pradžioje. 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete (LIBE) vyko preliminarus balsavimas ir patvirtintas pranešėjo pranešimo projektas[6]. Pasiūlymui aptarti surengti du Tarybos parengiamojo organo posėdžiai.

Tarybai pirmininkavusi Lenkija 2011 m. spalio 21 d. pranešė Tarybai, kad „Su Eurodac reglamentu susijęs darbas sustabdytas. Didžioji dauguma delegacijų toliau pritaria tam, kad į EURODAC reglamentą būtų įrašyta nuostata, kuria valstybėms narėms leidžiama, taikant griežtas sąlygas, suteikti savo teisėsaugos institucijoms prieigą prie EURODAC centrinės duomenų bazės kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu tikslais.“[7] Anksčiau Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo teisėsaugos institucijoms būtų suteikta prieiga prie EURODAC[8], tačiau įsigaliojus Lisabonos sutarčiai jis neteko galios. Todėl 2011 m. derybos dėl 2010 m. pasiūlymo (į kurį nebuvo įtraukta nuostata dėl teisėsaugos institucijų prieigos) nebuvo tęsiamos. Tačiau kadangi didžioji dauguma valstybių narių to pageidavo, tapo aišku, jog įtraukti nuostatą dėl teisėsaugos institucijų prieigos prie EURODAC yra būtina, nes tai padėtų pasiekti susitarimą derybose dėl Bendros Europos prieglobsčio sistemos dokumentų rinkinio, kad jį būtų galima užbaigti rengti iki 2012 m. pabaigos. Atitinkamai Komisija nusprendė vėl pateikti pasiūlymą, kuriuo teisėsaugos institucijoms būtų leidžiama prieiti prie EURODAC. Pasiūlymas pateiktas 2012 m. gegužės 30 d.

EURODAC CENTRINIS PADALINYS[9]

1.3. Sistemos valdymas

Atsižvelgdama į didėjantį tvarkytinų duomenų kiekį (perduodami kai kurių kategorijų duomenys saugotini 10 metų), natūralų techninės platformos (įdiegtos 2001 m.) nuvertėjimą ir nenuspėjamas EURODAC perduodamų duomenų kiekio tendencijas, Komisija modernizavo EURODAC sistemą. IT projektu EURODAC PLUS siekta a) pakeisti pasenusią IT infrastruktūrą, b) padidinti bendrą sistemos pajėgumą ir veiksmingumą, c) užtikrinti greitesnį, saugesnį ir patikimesnį rengimo sistemos ir veiklos tęstinumo sistemos duomenų sinchronizavimą. 2011 m. sėkmingai užbaigtas galutinis priėmimo bandymas (angl. Final Acceptance Test).

Užbaigus galutinį priėmimo bandymą (3 mėnesius iš eilės sistema veikė be sutrikimų) 2011 m. balandžio mėn. oficialiai priimta sistema EURODAC PLUS.

2011 m. lapkričio mėn. nutrauktas senosios EURODAC IT infrastruktūros eksploatavimas.

1.4. Paslaugų kokybė ir ekonominis veiksmingumas

Komisija deda daug pastangų, kad būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos valstybėms narėms, kurios yra galutinės EURODAC centrinio padalinio paslaugų naudotojos. Valstybėms narėms kiekvieną kartą buvo išsamiai pranešama apie laikinai nutraukiamą paslaugos teikimą, kurio vienintelė priežastis visais atvejais – veikla, susijusi su EURODAC (EURODAC PLUS) modernizavimu. Nors pats EURODAC centrinis padalinys 2011 m. prastovų neužfiksavo, planiniam perėjimui iš EURODAC į EURODAC PLUS ir susijusiam sistemų duomenų sinchronizavimui reikėjo 16 valandų sustabdyti gaunamų duomenų srautą ir su tuo susijusį gaunamų duomenų perdavimo tvarkymą. Apskritai 2011 m. EURODAC centrinis padalinys veikė 99,82 % laiko.

2011 m. centrinio padalinio priežiūros ir veiklos išlaidos buvo 1 040 703,82 EUR. Išlaidos, palyginti su ankstesniais metais (2 115 056,51 EUR 2010 m., 1 221 183,83 2009 m.), sumažėjo dėl EURODAC sistemos modernizavimo (EURODAC PLUS). Nustatyta EURODAC PLUS įgyvendinimo kaina – 3 055 695,49 EUR, iš jų 20 % (611 139,10 EUR) sumokėta 2009 m., 60 % (1 833 417,29 EUR) – 2010 m. 20 % likutis (611 139,10 EUR) sumokėtas 2011 m.; jis sudaro 58,72 % visų metinių išlaidų.

Šiek tiek lėšų sutaupyta veiksmingai naudojant esamus Komisijos valdomus išteklius ir infrastruktūrą, pvz., tinklą S-TESTA[10]. Be to, Komisija (per ISA programą[11]) teikė komunikacijos ir saugumo užtikrinimo paslaugas centriniam padaliniui ir nacionaliniams padaliniams keičiantis duomenimis. Iš pradžių buvo numatyta, kad šias sąnaudas padengs kiekviena valstybė narė pagal Reglamento 21 straipsnio 2 ir 3 dalis, tačiau šiuo atveju jas padengė Komisija, panaudodama bendrą turimą infrastruktūrą.

1.5. Duomenų apsauga ir duomenų saugumas

EURODAC reglamento 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta atitinkama duomenų perdavimo kategorija, kad asmeniui, kurio duomenys saugomi centrinėje duomenų bazėje, paprašius būtų galima atlikti specialias paieškas (9 kategorija) ir užtikrinti jo, kaip duomenų subjekto, teises susipažinti su savo duomenimis.

Kaip nurodyta ankstesnėse metinėse ataskaitose, pirmaisiais EURODAC veikimo metais buvo vykdoma labai daug specialių paieškų, todėl kilo abejonių dėl galimo nacionalinių administravimo institucijų naudojimosi šia funkcine galimybe siekiant netinkamų tikslų.

2011 m. iš viso atlikta gerokai daugiau tokių paieškų (226) nei 2010 m. (66) ir 2009 m. (42). Tačiau didžiąją daugumą šių paieškų atliko Ispanija 2011 m. gegužės, birželio ir rugpjūčio mėn. (atitinkamai 10, 22 ir 132 atvejai), tai reiškia, kad Ispanija atliko 79 % visų specialių paieškų.

Kad galėtų geriau stebėti šį reiškinį, Komisija į pasiūlymą iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą įtraukė reikalavimą valstybėms narėms duomenų subjektų prašymo susipažinti su duomenimis kopiją siųsti kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai.

2. Skaičiai ir nustatyti faktai

Šios metinės ataskaitos priede pateikiamos lentelės, kuriose nurodomi centrinio padalinio parengti 2011 01 01–2011 12 31 faktiniai duomenys. EURODAC statistiniai duomenys paremti: 1) visų 14 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie valstybėse narėse paprašė prieglobsčio, pirštų atspaudų įrašais (1 kategorija), 2) asmenų, kurie buvo sulaikyti neteisėtai kertant valstybių narių išorės sienas, pirštų atspaudų įrašais (2 kategorija) arba 3) asmenų, kurie, kaip nustatyta, neteisėtai buvo valstybės narės teritorijoje, pirštų atspaudų įrašais (jeigu kompetentingos institucijos mano, kad reikia patikrinti, ar buvo pateiktas išankstinis prieglobsčio prašymas; 3 kategorija).

EURODAC prieglobsčio prašymų duomenys neturėtų būti lyginami su Eurostato parengtais duomenimis, kurie grindžiami teisingumo ministerijų ir vidaus reikalų ministerijų teikiamais mėnesiniais statistiniais duomenimis. Duomenys skiriasi dėl kelių metodologinių priežasčių. Pirma, į Eurostato duomenis įtraukti visi bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojai. Antra, duomenys renkami juos skirstant pagal asmenis, kurie pateikė prieglobsčio prašymą nurodytą mėnesį (tai reiškia, kad gali būti pateiktas pakartotinis prašymas), ir asmenis, kurie pateikė prieglobsčio prašymą pirmą kartą.

2.1. Sėkmingas duomenų perdavimas

Sėkmingas duomenų perdavimas – tai centrinio padalinio tinkamai apdorotas duomenų perdavimas, kuris nebuvo atmestas dėl duomenų patvirtinimo problemų, pirštų atspaudų klaidų arba nepakankamos kokybės[12].

2011 m. duomenys centriniam padaliniui sėkmingai perduoti iš viso 412 303 atvejais – palyginti su 2010 m. (299 459 atvejai) šis skaičius išaugo 37,7%. Tai priešinga tendencija nei ankstesniais metais, kai sėkmingo duomenų perdavimo atvejų skaičius mažėjo. Šis skaičius labiausiai išaugo Maltoje (582,4 %) bei Italijoje (559,1 %) ir jį labiausiai būtų galima sieti su Arabų pavasariu.

2011 m. prieglobsčio prašytojų (1 kategorija) duomenų perdavimo atvejų skaičius išaugo ir siekė 275 857 (28 %), palyginti su 2010 m. (215 463) ir 2009 m. (236 936).

Keitėsi tendencija, susijusi su dėl neteisėto išorės sienos kirtimo sulaikomų asmenų skaičiumi (2 kategorija). Po to, kai 2009 m. duomenų perdavimo atvejų sumažėjo iki 31 071, o 2010 m. iki 11 156, 2011 m. duomenų perdavimo atvejų skaičius išaugo iki 57 693 (417,1 %). Didžiąją dalį duomenų perdavė Italija (50 555 arba 88 %); Ispanija buvo kita daug duomenų (4 204 arba 7%) perdavusi šalis. Graikija, kuri 2009 ir 2010 m. perdavė daugiausia šios kategorijos duomenų (atitinkamai 18 714 ir 4 486), 2011 m. užregistravo tik 530 perdavimo atvejus (-88 %).

2011 m. 8 valstybės (Airija, Čekija, Estija, Latvija, Liuksemburgas, Norvegija ir Portugalija) neperdavė jokių 2 kategorijos duomenų (5 iš šių valstybių neperdavė duomenų ir 2010 m.). Kaip paaiškinta 2009 m. ataskaitoje, 2 kategorijos duomenų perdavimo į EURODAC atvejų skaičius ir neteisėtų sienos kirtimo atvejų valstybėse narėse skaičius, nurodytas kituose statistiniuose šaltiniuose, skiriasi (tai matyti iš EURODAC statistikos) dėl EURODAC reglamento 8 straipsnio 1 dalyje pateiktos apibrėžties[13]. Šis klausimas bus paaiškintas per dabar vykstančią EURODAC reglamento peržiūrą.

Bendras 3 kategorijos duomenų (duomenys apie asmenis, sulaikytus neteisėtai būnant valstybės narės teritorijoje) perdavimo atvejų skaičius 2011 m. nestipriai išaugo iki 78 753 (8,1 %), palyginti su 2010 m. (72 840). Airija tebėra vienintelė jokių 3 kategorijos duomenų neperdavusi valstybė narė.

Nors pagal EURODAC reglamentą 3 kategorijos duomenų paieškos neprivalomos, Komisija ragina, kad valstybės narės, prieš pradėdamos grąžinimo procedūras pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse[14], pasinaudotų šia galimybe. EURODAC reglamente nurodytais atvejais[15], tokia paieška galėtų padėti nustatyti, ar trečiosios šalies pilietis prašė prieglobsčio kitoje valstybėje narėje, į kurią jis turėtų būti grąžintas pagal Dublino reglamentą. Daugiausia 3 kategorijos duomenų perdavimo atvejų užregistruota Vokietijoje (22 851 arba 29 %), Jungtinėje Karalystėje (12 859 arba 16 %) ir Nyderlanduose (11 154 arba 14 %). Tai atitinka 2010 m. tendenciją.

2.2. Atitiktys

2.2.1. Daugkartiniai prieglobsčio prašymai (atitiktys 1 kategorijos duomenis lyginant su 1 kategorijos duomenimis)

Iš visų 2011 m. EURODAC sistemoje užregistruotų 275 857 prieglobsčio prašymų 22,4 % įregistruota kaip daugkartiniai prieglobsčio prašymai (t. y. prašymas pateiktas antrą kartą ar daugiau kartų), taigi, 61 819 atvejais asmens pirštų atspaudai jau buvo užregistruoti kaip perduoti 1 kategorijos duomenys toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje. 2010 m. šis skaičius buvo 52 064 (24,2 %). Tačiau kai kurios valstybės narės ima pirštų atspaudus asmenį grąžinus pagal Dublino reglamentą, todėl iškraipoma daugkartinių prašymų statistika: imant ir vėl perduodant prašytojo pirštų atspaudus, kai prašytojas atvyksta įvykdžius perdavimą pagal Dublino reglamentą, klaidingai nurodoma, kad prašytojas vėl paprašė prieglobsčio. Komisija ketina šią problemą spręsti ir pasiūlyme iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą nustatė reikalavimą, kad asmens perdavimas nebūtų registruojamas kaip naujas prieglobsčio prašymas.

Priedo 3 lentelėje parodoma, kiek kiekviena valstybė narė gavo prieglobsčio prašymų, kurie atitiko prieglobsčio prašymus, anksčiau užregistruotus kitoje (atitiktis kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims) arba toje pačioje valstybėje narėje (atitiktis toje pačioje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims)[16].

2011 m. iš viso 38,6 % visų daugkartinių prašymų atitiko toje pačioje valstybėje narėje užregistruotus duomenis. Keliose valstybėse narėse (Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Ispanijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose) šis skaičius net viršija 50 %. Atitikčių toje pačioje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims procentinė dalis 2010 m. buvo 35 %. Atitiktimis toje valstybėje narėje įrašytiems duomenims nustatomi atvejai, kai asmuo, paprašęs prieglobsčio valstybėje narėje, pateikia naują prašymą toje pačioje valstybėje narėje; tai iš esmės atitinka vėlesnių prašymų sąvoką pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse[17], 32 straipsnį.

Pagal atitiktis kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims nustatomas prieglobsčio prašytojų vėlesnis judėjimas ES. Kaip ir ankstesniais metais, iš statistinių duomenų matyti, kad vėlesnis judėjimas nebūtinai atitinka logiškai paaiškinamą judėjimą tarp kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, Prancūzija toliau daugiausiai atitikčių kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims gauna prieglobsčio prašytojų, kurie prieš tai pateikė prašymą Lenkijoje, atveju (1 746). Tokią pačią tendenciją galima pastebėti Vokietijoje, kurioje daugiausia atitikčių kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims gauta lyginant duomenis su Švedijos užregistruotais duomenimis (1 314). Iš atitikčių kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims statistikos matyti, kad judėjimo kryptis nėra vienpusė, t. y. ne tik iš išorės sausumos sieną turinčių šalių ar Viduržemio jūros regiono šalių į šiauriau esančias valstybes nares. Tačiau statistiniams duomenims, iš kurių matyti vėlesnis judėjimas į išorės sausumos sieną turinčias šalis ar Viduržemio jūros regiono šalis, daug įtakos gali turėti tai, kad kai kurios valstybės narės ima pagal Dublino reglamentą grąžintų asmenų pirštų atspaudus.

2.2.2. Atitiktys 1 kategorijos duomenis lyginant su 2 kategorijos duomenimis

Pagal šias atitiktis nustatomi neteisėtai į valstybių narių teritoriją patekusių asmenų kelionės maršrutai prieš paprašant prieglobsčio. 2011 m. daugiausia atitikčių rasta lyginant duomenis su Italijos (4 268), Graikijos (1 805), Ispanijos (555), Vengrijos (446) ir Bulgarijos (76) perduotais duomenimis. Tačiau stebina tai, kad Italijos atveju dauguma (85,9 %) atitikčių buvo atitiktys toje pačioje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims.

Lyginant 2011 m. ir 2010 m. duomenis, galima pastebėti, kad smarkiai sumažėjo atvejų (nuo 73,4 % iki 21 %), kai asmenys, sulaikyti dėl neteisėto sienos kirtimo, vėliau nusprendžia pateikti prieglobsčio prašymą. Tačiau lyginant bendrą atitikčių skaičių, jis sumažėjo – nuo 11 939 2010 m. iki 7 384 2011 m.

Dauguma asmenų, kurie neteisėtai pateko į ES per Italiją ir keliavo toliau, vyko į Šveicariją (2 288), Vokietiją (688), arba Švediją (363). Asmenys, kurie neteisėtai patekę per Graikiją keliavo toliau, daugiausia vyko į Vokietiją (323), Jungtinę Karalystę (195) arba Prancūziją (193). Asmenys, kurie pateko per Ispaniją (555), daugiausia keliavo į Šveicariją (161), Prancūziją (139) arba Belgiją (130), o asmenys, kurie keliavo toliau paėmus jų pirštų atspaudus Vengrijoje, daugiausia vyko į kaimynines šalis – Austriją (163) arba Vokietiją (66).

2.2.3. Atitiktys 3 kategorijos duomenis lyginant su 1 kategorijos duomenimis

Pagal šias atitiktis nustatoma, kur prieš vykdami į kitą valstybę narę neteisėti migrantai pirmiausia prašė prieglobsčio. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad 3 kategorijos duomenų perdavimas nėra privalomas ir kad ne visos valstybės narės sistemingai naudojasi galimybe atlikti tokias patikras.

Iš turimų duomenų matyti, kad asmenys, sulaikyti neteisėtai būnant ne toje valstybėje narėje, kurioje paprašė prieglobsčio, daugiausia apsistoja keliose valstybėse narėse, visų pirma Vokietijoje (7 749), Šveicarijoje (2 225), Nyderlanduose (3 418), Prancūzijoje (2 255), Austrijoje (1 739) ir Norvegijoje (1 612).

2.3. Vėlavimas perduoti duomenis

Šiuo metu EURODAC reglamente labai neaiškiai apibrėžtas pirštų atspaudų perdavimo terminas, todėl praktiškai gali būti labai vėluojama juos perduoti. Tai esminis klausimas, nes vėluojant perduoti duomenis gali būti pažeidžiami Dublino reglamente nustatyti atsakomybės principai. Tai, kad paėmus pirštų atspaudus pernelyg vėluojama juos išsiųsti EURODAC centriniam padaliniui, pažymėta ir ankstesnėse metinėse ataskaitose; vertinimo ataskaitoje toks vėlavimas minimas kaip įgyvendinimo problema.

Priešingai nei ankstesniais metais, 2011 m. paprastai mažiau vėluota perduoti duomenis, t. y. paėmus pirštų atspaudus juos išsiųsti EURODAC centriniam padaliniui vidutiniškai prireikė mažiau laiko. Dauguma valstybių narių ir asocijuotųjų šalių arba visiškai nevėlavo perduoti duomenis, arba vėlavo iki keturių dienų. Šio vidurkio išimtys daugiausiai buvo susijusios su 2 kategorijos pirštų atspaudų duomenų perdavimu šiose valstybėse narėse: Vokietijoje (4,67), Graikijoje (12,03), Nyderlanduose (8,83), Slovakijoje (6,4) ir Jungtinėje Karalystėje (5,75). Komisija turi dar kartą pabrėžti, kad vėluojant perduoti duomenis gali būti klaidingai nustatyta atsakinga valstybė narė dviem – klaidingų atitikčių[18] ir praleistų atitikčių[19] – atvejais, nurodytais ankstesnėse metinėse ataskaitose.

Apskritai sumažėjus duomenų perdavimo vėlavimo vidurkiui, bendras praleistų atitikčių skaičius (dėl vėlavimo perduoti pirštų atspaudų duomenis) sumažėjo nuo 362 2010 m. iki vos 9 2011 m.

Reikėtų pažymėti, kad, kaip ir ankstesniais metais, labai daug atitikčių (6 atitiktys arba 66,6%) praleista dėl Graikijos vėlavimo perduoti duomenis. Klaidingų atitikčių pasiskirstymo tendencija išliko tokia pati kaip 2010 m. – iš 89 atitikčių 28 atitiktys buvo klaidingos dėl Danijos vėlavimo perduoti duomenis, o 23 atitiktys buvo klaidingos dėl Suomijos vėlavimo. Atsižvelgdama į šiuos rezultatus, Komisija dar kartą ragina valstybes nares dėti visas būtinas pastangas, kad duomenys būtų siunčiami nedelsiant, kaip nustatyta EURODAC reglamento 4 ir 8 straipsniuose.

2.4. Duomenų perdavimo kokybė

Atmesto duomenų perdavimo[20] atvejų vidurkis visose valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse sumažėjo nuo 8,92 % 2010 m. iki 5,87 % 2011 m. Šių valstybių narių atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinė dalis yra 10 % ar daugiau: Estijos (21,65 %), Prancūzijos (13,41 %), Maltos (13,31 %), Portugalijos (15,42 %) ir Jungtinės Karalystės (11,08 %). Iš viso dešimties valstybių narių atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinė dalis viršija vidurkį.

Technologijos ar sistemos trūkumai neturėjo įtakos atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinei daliai. Tokios atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinės dalies priežastys daugiausia yra prasta valstybių narių perduodamų pirštų atspaudų vaizdo kokybė, žmogaus klaida arba netinkami siunčiančiosios valstybės narės įrangos nustatymai. Tačiau tam tikrais atvejais į šiuos skaičius įtraukiami ir tie atvejai, kai sistemai atmetus duomenis dėl jų kokybės, tuos pačius pirštų atspaudus bandoma persiųsti kelis kartus. Pripažindama, kad gali būti vėluojama perduoti duomenis, kai laikinai pirštų atspaudų paimti neįmanoma (dėl pirštų pagalvėlių sužalojimų arba kitų sveikatos problemų, dėl kurių negalima skubiai paimti pirštų atspaudų), Komisija dar kartą atkreipia dėmesį į ankstesnėse ataskaitose minėtą bendros didelės atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinės dalies problemą ir ragina valstybes nares tinkamai išmokyti nacionalinius EURODAC operatorius ir teisingai sukonfigūruoti savo įrangą, kad atmesto duomenų perdavimo atvejų sumažėtų.

3. Išvados

2011 m. EURODAC centrinio padalinio darbas spartos, rezultatų, saugumo ir ekonominio veiksmingumo požiūriu buvo patenkinamas.

2011 m. bendras duomenų perdavimo atvejų skaičius padidėjo 37,7 % (iki 412 303), įskaitant visų trijų kategorijų duomenų perdavimą. 1 kategorijos duomenų perdavimo atvejų padaugėjo 28 % (iki 275 857), 2 kategorijos duomenų perdavimo atvejų – 17,1 % (iki 57 693), o 3 kategorijos duomenų perdavimo atvejų padaugėjo kiek mažiau – 8,1 % (iki 78 753).

Atmesto duomenų perdavimo atvejų vidurkis visose valstybėse narėse sumažėjo nuo 8,92 % 2010 m. iki 5,87 % 2011 m.

Iš esmės mažiau vėluojama perduoti duomenis EURODAC centriniam padaliniui, bet vis dėlto padėtį reikėtų dar labiau gerinti.

PRIEDAS

1 lentelė. EURODAC centrinis padalinys, duomenų bazės turinio statusas 2011 12 31

2 lentelė. Sėkmingas duomenų perdavimas EURODAC centriniam padaliniui (2011 m.)

3 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas 1 kategorijos duomenis lyginant su 1 kategorijos duomenimis (2011 m.)

4 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas 1 kategorijos duomenis lyginant su 2 kategorijos duomenimis (2011 m.)

5 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas 3 kategorijos duomenis lyginant su 1 kategorijos duomenimis (2011 m.)

6 lentelė. Atmestas duomenų perdavimas procentais (2011 m.)

Atmestų duomenų perdavimo atvejų %

7 lentelė. Vidutinė trukmė nuo pirštų atspaudų paėmimo iki jų perdavimo EURODAC centriniam padaliniui (2011 m.)

8 lentelė. Klaidingos atitiktys 1 kategorijos duomenis palyginus su 1 kategorijos duomenimis (2011 m.)

Iš viso

9 lentelė. 1 kategorijos ir 2 kategorijos atitikčių, praleistų dėl vėlavimo išsiųsti 2 kategorijos duomenis, pasiskirstymas 2011 m.

Iš viso

10 lentelė. Atitikčių ir blokuojamų atvejų pasiskirstymas (EB reglamento Nr. 2725/2000 12 straipsnis) (2011 m.)

Iš viso

155

457

11 lentelė. 9 kategorijos specialių paieškų skaičius pagal valstybę narę (2011 m.)

Iš viso

GRUODIS

LAPKR.

SPALIS

RUGSĖJ.

RUGPJ.

LIEPA

BIRŽELIS.

GEGUŽĖ.

BALANDIS.

KOVAS.

VASARIS.

SAUSIS.

132

179

136

226

[1] OL L 316, 2000 12 15, p. 1.

[2] EURODAC reglamento 24 straipsnio 1 dalis.

[3] COM(2008) 825 galutinis.

[4] COM(2009) 342 galutinis ir COM(2009) 344 galutinis.

[5] COM(2010) 555 galutinis.

[6] Žr. Europos Parlamento dokumentą LIBE_PV(2011)0203_1.

[7] „Bendra Europos prieglobsčio sistema. Dabartinė padėtis“. Žr. Tarybos dokumentą Nr. 15843/11.

[8] COM(2009) 344 galutinis.

[9] EURODAC reglamente numatyta sukurti Europos Komisijos valdomą centrinį padalinį, kuriame bus įdiegta automatinė pirštų atspaudų identifikavimo sistema (AFIS), gaunanti duomenis ir perduodanti atsakymus „atitiktis yra“ arba „atitikties nėra“ kiekvienos valstybės narės nacionaliniams padaliniams (nacionaliniams prieigos punktams). EURODAC reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatyta pirštų atspaudų duomenų rinkimo, perdavimo ir lyginimo atsakomybė, galimos jų perdavimo priemonės, statistinės centrinio padalinio užduotys ir duomenų perdavimo standartai.

[10] S-TESTA (saugios europinės telematinių tinklų paslaugos valstybės valdymo institucijoms) tinklas – bendra infrastruktūra, kuria siekiama tenkinti verslo poreikius ir Europos institucijų bei nacionalinių valstybės valdymo institucijų keitimosi informacija reikalavimus.

[11] ISA (Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimas) – nauja programa, kuria siekiama gerinti ES valstybių narių viešojo administravimo institucijų elektroninį bendradarbiavimą. Ja tęsiama ankstesnė programa IDA II (duomenų mainai tarp valstybės valdymo institucijų) ir IDABC (suderintas Europos e. valdžios paslaugų teikimas valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams).

[12] Priedo 2 lentelėje išsamiai nurodomi sėkmingi duomenų perdavimai nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal valstybę narę ir kategoriją.

[13] „Kiekviena valstybė narė, laikydamasi Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytų apsaugos nuostatų, nedelsdama paima kiekvieno mažiausiai 14 metų amžiaus užsieniečio, kuris kompetentingų kontrolės institucijų buvo sulaikytas dėl neteisėto tos valstybės narės sienos kirtimo jūra, sausuma ar oru iš trečiosios šalies ir kuris nebuvo grąžintas atgal į tą šalį, visų (rankų) pirštų atspaudus.“

[14] OL L 348, 2008 12 24.

[15] 11 straipsnis. „[...] Paprastai pagrindas tikrinti, ar užsienietis yra anksčiau pateikęs prieglobsčio prašymą dar vienoje valstybėje narėje, yra tais atvejais, kai: a) tas užsienietis pareiškia, kad jis yra pateikęs prieglobsčio prašymą, bet nenurodo valstybės narės, kurioje tą prašymą pateikė; b) tas užsienietis neprašo prieglobsčio, bet prieštarauja jo grąžinimui į kilmės šalį teigdamas, kad ten jam gresia pavojus, arba c) tas užsienietis kitaip siekia, kad nebūtų išsiųstas, atsisakydamas bendradarbiauti nustatant jo tapatybę, visų pirma nepateikdamas jokių asmens dokumentų ar pateikdamas suklastotus dokumentus.“

[16] Lentelėje parodyti statistiniai duomenys, susiję su atitiktimis toje valstybėje įrašytiems duomenims, nebūtinai atitinka centrinio padalinio perduotus ir valstybių narių įrašytus atitikčių duomenis. Taip yra dėl to, kad valstybės narės ne visada naudojasi 4 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe, pagal kurią centrinio padalinio prašoma paiešką vykdyti lyginant su centrinėje duomenų bazėje jau saugomais jų duomenimis. Tačiau net kai valstybės narės nesinaudoja šia galimybe, centrinis padalinys dėl techninių priežasčių visada privalo palyginti duomenis su visais centriniame padalinyje saugomais (tos valstybės narės ir kitų valstybių narių) duomenimis. Šiais konkrečiais atvejais, net jei yra atitiktis su tos valstybės narės duomenimis, centrinis padalinys paprasčiausiai teikia atsakymą „atitikties nėra“, nes valstybė narė neprašė pateiktų duomenų palyginti su jos užregistruotais duomenimis.

[17] OL L 326, 2005 12 13.

[18] Klaidingos atitikties atveju trečiosios šalies pilietis pateikia prieglobsčio prašymą valstybėje narėje A, kurios valdžios institucijos paima jo pirštų atspaudus. Kol tie pirštų atspaudai bus perduoti centriniam padaliniui (1 kategorijos perduodami duomenys), tas pats asmuo gali nuvykti į kitą valstybę narę B ir vėl paprašyti prieglobsčio. Jeigu ši valstybė narė B pirma perduoda pirštų atspaudus, tada valstybės narės A perduoti pirštų atspaudai centrinėje duomenų bazėje užregistruojami vėliau nei valstybės narės B; taigi valstybės narės B duomenys atitiks valstybės narės A duomenis. Taigi, bus nustatyta, kad atsakinga yra valstybė narė B, o ne valstybė narė A, kurioje prieglobsčio prašymas buvo pateiktas pirmiau.

[19] Praleistos atitikties atveju trečiosios šalies pilietis sulaikomas dėl neteisėto sienos kirtimo ir valstybės narės A, į kurią jis atvyko, valdžios institucijos paima jo pirštų atspaudus. Kol tie pirštų atspaudai bus perduoti į centrinį padalinį (2 kategorijos perduodami duomenys), tas pats asmuo gali nuvykti į kitą valstybę narę B ir pateikti prieglobsčio prašymą. Tokiu atveju jo pirštų atspaudus paima valstybės narės B valdžios institucijos. Jeigu ši valstybė narė B pirmoji perduoda pirštų atspaudus (1 kategorijos perduodami duomenys), centrinis padalinys pirma užregistruoja 1 kategorijos perduotus duomenis ir vietoj valstybės narės A prašymą tvarkytų valstybė narė B. Iš tikrųjų, kai 2 kategorijos duomenys pateikiami vėliau, atitiktis praleidžiama, nes nėra galimybių atlikti 2 kategorijos duomenų paieškos.

[20] Duomenų perdavimas gali būti atmestas dėl duomenų patvirtinimo problemų, pirštų atspaudų klaidų arba nepakankamos kokybės (taip pat žr. 2.1 skirsnį ten pat).

Top

Choose the experimental features you want to try

52012DC0533