Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012DC0127

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Europos Sąjungos kelių transporto priemonių benzino ir dyzelino kokybė. Aštuntoji metinė ataskaita (2009 ataskaitiniai metai)

/* COM/2012/0127 final */

52011DC0127

/* COM/2012/0127 final */ KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Europos Sąjungos kelių transporto priemonių benzino ir dyzelino kokybė. Aštuntoji metinė ataskaita (2009 ataskaitiniai metai)


KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos Sąjungos kelių transporto priemonių benzino ir dyzelino kokybė. Aštuntoji metinė ataskaita (2009 ataskaitiniai metai)

Santrauka

Direktyvoje 98/70/EB[1] nustatyti minimalieji techniniai degalų, kurie naudojami transporto priemonėse su kibirkštinio ir slėginio uždegimo varikliais, kokybės rodikliai, grindžiami sveikatos ir aplinkos apsaugos reikmėmis. Degalų kokybė svarbi aplinkai, nes nuo jos priklauso variklių išmetamų teršalų kiekis, taigi ir oro kokybė. Nuo jos taip pat priklauso, kaip lengvai ir kokiomis sąnaudomis gamintojai gali laikytis teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribinių verčių.

Nesilaikant degalų kokybės rodiklių gali padaugėti teršalų išlakų (pavyzdžiui, dėl deguoninių junginių pertekliaus gali padaugėti NOx išlakų) ir netgi gali būti pakenkta varikliui ir išmetamųjų dujų apdorojimo sistemoms (pavyzdžiui, sieros perteklius gali pakenkti katalizatoriui), o dėl to padidėtų oro tarša. Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal šią direktyvą privalomų degalų kokybės standartų, valstybės narės turi taikyti degalų kokybės kontrolės sistemas.

Direktyvos 98/70/EB 8 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija kasmet skelbtų degalų kokybės valstybėse narėse ataskaitą. Šioje aštuntojoje Komisijos ataskaitoje apibendrinami valstybių narių pateikti 2009 m. duomenys apie benzino ir dyzelino kokybę, taip pat apie parduotą degalų kiekį. Išsamias 2009 m. ataskaitas pateikė visos valstybės narės, išskyrus Liuksemburgą – pastarasis nepateikė dvejų pastarųjų metų ataskaitų. Liuksemburgas pateikė duomenis apie parduotą degalų kiekį, tačiau 2009 m. neėmė degalų ėminių, todėl šios šalies ataskaita pagal direktyvos reikalavimus yra neišsami. 2010 m. gauta duomenų, kad Liuksemburge pradėti imti degalų ėminiai.

Ataskaitų pateikimo terminų laikymasis 2009 m. gerokai pagerėjo. Keturiolika valstybių narių 2009 m. ataskaitas pateikė iki metinio termino, o iš likusių trylikos ataskaitų visos, išskyrus dvi, pateiktos po termino praėjus mažiau kaip mėnesiui.

Iš 2009 m. degalų kokybės kontrolės rezultatų matyti, kad Direktyvoje 98/70/EB nustatytų benzino ir dyzelino kokybės rodiklių buvo iš esmės laikomasi, o ribinių verčių viršijimo atvejų vėl nustatyta nedaug. Benzino atveju viršytos daugiausia šių parametrų ribinės vertės: tiriamuoju būdu nustatyto oktaninio skaičiaus arba variklinio oktaninio skaičiaus (angl. RON/MON)[2], garų slėgio vasarą[3], distiliacijos arba garavimo esant 100 °C ir 150 °C temperatūrai[4] ir didžiausio leidžiamo sieros kiekio. Dyzelino atveju viršytos daugiausia šių parametrų ribinės vertės: sieros kiekio, temperatūros, kuriai esant nudistiliuojama 95 % degalų, ir cetaninio skaičiaus.

Kadangi ribinės vertės viršijamos palyginti retai ir dauguma valstybių narių imasi priemonių, kad normų neatitinkantys degalai būtų pašalinti iš prekybos, Komisija neturi duomenų, kad dėl viršytų ribinių verčių būtų padidėjusi transporto priemonių keliama tarša ar padarytas neigiamas poveikis variklio veikimui. Tačiau Komisija ragina valstybes nares ir toliau tęsti veiklą, reikalingą visiškai atitikčiai užtikrinti, kad tokių problemų nekiltų ateityje. Komisija ir toliau stebės, kaip laikomasi Direktyvoje nustatytų degalų kokybės reikalavimų.

Jei degaluose sieros yra nedaug, lengviau mažinti oro taršą ir diegti naujas variklių technologijas. Pagal Direktyvą 2003/17/EB 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji automobilinių kelių transporto priemonių degalų kokybės rodikliai, pagal kuriuos sieros kiekis visuose kelių automobilių degaluose ES neturi viršyti 10 ppm (besieriai degalai). Šie ataskaitiniai metai yra pirmieji po šio pasikeitimo, taigi 2009 m. vidutinis sieros kiekis sumažėjo ir buvo gerokai mažesnis negu 2004 m., kaip matyti 1 lentelėje.

1 lentelė. Vidutinio sieros kiekio benzine ir dyzeline metinė tendencija

ES | Vidutinis sieros kiekis, ppm* |

Dyzelinas | 223 | 169 | 125 | 113 | 25 | 22 | 23 | 18 | 8 |

*Išskyrus Prancūziją – ji 2003–2005 metų ataskaitų nepateikė.**Išskyrus Maltą – ji 2006 metų ataskaitos nepateikė.

***Išskyrus Liuksemburgą – jis 2007 ir 2008 metų ataskaitų iš viso nepateikė, o už 2009 m. pateikė neišsamią ataskaitą.

Nacionalinės degalų kokybės kontrolės sistemos vis dar labai skiriasi. Tačiau tikimasi, kad taikant direktyvos reikalavimus kokybės kontrolės sistemos bus labiau suvienodintos ir pagerės ataskaitų kokybė.

2. ĮžANGA

Benzino ir dyzelino, kuriais prekiaujama Europos Sąjungoje, kokybės rodikliai nustatyti Direktyvos 98/70/EB prieduose. Nuo 2005 m. sausio 1 d. taikomas tik vienas degalų kokybės rodiklių sąrašas. Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų jų teritorijose parduotų degalų kokybės ataskaitų santraukas. Nuo 2004 m. valstybės narės turi pateikti pagal Europos standartą EN 14274[5] arba pagal lygiaverčio patikimumo sistemas vykdomos kontrolės ataskaitas. Direktyvos 98/70/EB su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2003/17/EB 1 straipsnio 5 dalimi, 8 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija paskelbtų valstybių narių degalų kokybės ataskaitų rezultatus. Vykdant šį reikalavimą, šioje aštuntojoje Komisijos ataskaitoje pateikiama 2009 metų ES benzino ir dyzelino kokybės, taip pat parduoto degalų kiekio duomenų santrauka. Ankstesnių metų ataskaitos pateikiamos Komisijos tinklalapiuose[6].

3. Nacionalinės kontrolės sistemos

Priėmus Komisijos sprendimą 2002/159/EB ir Europos standartą EN 14274 informacija apie ES degalų tendencijas tapo dar naudingesnė ir tapo lengviau analizuoti šias tendencijas. Kontrolės sistemų struktūros kokybė, degalų atitiktis ribinėms vertėms ir ataskaitose pateikiamos informacijos kokybė toliau gerėja. Tačiau keliose svarbiose srityse dar reikia atlikti patobulinimų, kurie apibendrinami toliau:

Valstybės narės raginamos labiau pasistengti ataskaitas pateikti laiku. Kai kuriose valstybėse narėse paimta nepakankamai visų rūšių degalų ėminių, arba šios valstybės narės ima nepakankamai ėminių degalinėse (dalis ėminių imama degalų saugyklose ir (arba) naftos perdirbimo įmonėse), todėl neatitinka Europos standarto EN 14274[7] reikalavimų (žr. 2 diagramą). Tokie degalų saugyklose ir naftos perdirbimo įmonėse imami ėminiai turėtų tik papildyti mažiausią privalomą ėminių, kurie turi būti imami degalinėse, skaičių. Tais atvejais, kai valstybės narės taiko savo nacionalines sistemas, tos sistemos turėtų būti išsamiai aprašytos, kad būtų galima patikrinti jų atitiktį Europos standartui. Iš tokio aprašo turėtų būti matyti, ar kontrolės sistemos statistinis patikimumas yra lygiavertis standartui EN 14274. Valstybių narių ataskaitos įvertintos pagal atitinkamus sezonus, kad būtų užtikrintas ataskaitų palyginamumas ES mastu. Jei valstybė narė pasirinko kitą, nei nurodytas, sezono laikotarpį, atitinkama informacija turėtų būti pateikta degalų kokybės kontrolės ataskaitos nacionaliniame priede. Tam tikrų valstybių narių baziniai skaitiniai duomenys atrodo nenuoseklūs. Tokios klaidos nėra neįveikiama kliūtis, tačiau dėl jų uždelsiamos ataskaitos. |

4. 2009 ataskaitaitiniai metai

4.1 Degalų kokybė ir kiekiai

Priešingai negu ankstesniais metais, nauja didžiausia 10 ppm sieros kiekio riba visiems automobilių degalams paskatino pereiti nuo RON 95 (<50 mg/kg) prie RON 95 (<10 mg/kg) benzino. Pagal oktaninį skaičių 2009 m. parduota daugiausia RON 95 benzino – 64,4 % viso parduoto benzino. Likusi dalis pasiskirstė taip: 28,3% buvo 95=<RON<98, 5,8% ES parduoto benzino kiekio buvo RON 98 ir labai nedaug (1,5 %) parduoto benzino kiekio sudarė RON 91 benzinas. Žr. 1 diagramą ir priedo lentelę, kuriose pateikiami išsamūs kiekvienos valstybės narės duomenys.

1 diagrama. 2009 m. ES prekyba degalais pagal degalų rūšį (%)*

Parduoto benzino kiekis | 2009 m. | Parduoto dyzelino kiekis | 2009 m. |

[pic] | [pic] |

Degalų Rūšis | % | Deg Rūšis | % |

5 | Bešvinis benzinas min. RON=95 (<50 ppm S) | 0,0 % |

6 | Bešvinis benzinas min. RON=95 (<10 ppm S) | 64,4 % |

7 | Bešvinis benzinas 95 = < RON < 98 | 0,0 % |

8 | Bešvinis benzinas 95=<RON<98 (<50 ppm S) | 0,0 % |

9 | Bešvinis benzinas 95=<RON<98 (<10 ppm S) | 28,3 % |

10 | Bešvinis benzinas RON > = 98 | 0,0 % |

11 | Bešvinis benzinas RON > = 98 (< 50 ppm S) | 0,0 % |

12 | Bešvinis benzinas RON > = 98 (< 10 ppm S) | 5,8 % |

Kaip ir 2001–2008 m., 2009 m. daugiausia degalų parduota Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje (4 diagrama). Beveik visose valstybėse narėse daugiau parduodama dyzelino. Tačiau santykinis parduoto benzino ir dyzelino kiekis gerokai skiriasi.

Nuo 2001 m. visose ES šalyse parduodamų degalų klasių skaičius vienodėja (žr. 5 diagramą). Į klases buvo skirstoma daugiausia pagal oktaninį skaičių (RON kategoriją). 2009 m. tik šešios valstybės narės pranešė, kad jose prekiauta trijų klasių benzinu; kitose prekiauta tik dviejų klasių benzinu (nė viena valstybė narė nepranešė, kad joje buvo galima įsigyti tik vienos klasės benzino).

Iki 2009 m. Europos Sąjungoje egzistavo tik dviejų klasių dyzelinas, skirtas automobilinėms kelių transporto priemonėms – mažai sieringas ir besieris. Kaip ir tikėtasi, valstybės narės prie 100 % besierio dyzelino perėjo laiku iki įsigaliojant naujai sieros kiekio ribinei vertei.

6 diagramoje parodytas vidutinis skirtingų klasių benzino ir dyzelino sieros kiekis kiekvienoje ES valstybėje narėje. Kipre, Čekijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje vidutinis benzino arba dyzelino sieros kiekis viršija privalomą 10 ppm ribinę vertę.

2 diagrama. Degalų kokybės kontrolės tikslais ES šalyse 2009 m. paimtų ėminių skaičius (vidutinis ėminių skaičius pagal degalų klases)

Vidutinis ėminių skaičius / degalų klasė | [pic] |

Benzinas | Dyzelinas |

4 diagrama. Nacionalinė prekyba degalais ES šalyse 2009 m. pagal degalų rūšis (mln. litrų)

Parduotų degalų kiekis, mln. litrų | [pic] |

Iš viso benzino | Iš viso dyzelino |

5 diagrama. 2009 m. ES šalyse parduotų kiekvienos rūšies degalų klasių skaičius

Degalų klasių skaičius | [pic] |

Benzino klasių skaičius | Dyzelino klasių skaičius |

6 diagrama. Vidutinis benzino ir dyzelino sieros kiekis ES šalyse 2009 m. (%)

Vidutinis sieros kiekis degaluose (ppm) | [pic] |

Benzinas | Dyzelinas |

Pastaba. Diagramoje matyti, kad keliose valstybėse narėse dyzelino sieros kiekis viršijo ribinę vertę. Visais atvejais toks rezultatas gautas dėl nedidelio skaičiaus ėminių, kurių sieros vertės labai viršijo ribinę vertę. Šio viršijimo priežastys nustatytos ir padėtis atitinkamai ištaisyta. Šią tendenciją reikėtų labai atidžiai stebėti ir ateityje, nes tai yra pirmieji metai, kai sieros kiekio ribinė vertė sumažinta iki 10 ppm

4.2 Atitiktis Direktyvai 98/70/EB 2009 m.

2 lentelėje apibendrinama informacija apie tai, kaip 2009 m. valstybės narės laikėsi Direktyvos 98/70/EB. Joje pateikiami ėminių atitikties ribinėms vertėms analizės rezultatai ir duomenys apie ataskaitų formos ir turinio atitiktį reikalavimams. Kaip ir 2001–2008 m., kai kurios valstybės narės pateikė ne visą informaciją ir (arba) pateikė ją per vėlai. Tai turėjo įtakos atitikties vertinimo kokybei.

Remiantis 9a straipsniu, nustatyti nuobaudas už direktyvos pažeidimus turi valstybės narės. Daugiau informacijos apie veiksmus, kurių imtasi dėl ribinių verčių nesilaikymo, pateikiama (jei valstybės narės pateikė tokią informaciją) 2009 m. išsamios ataskaitos[8] atskirų šalių skyriuose.

Dvidešimt valstybių narių pateikė išsamias įvairių parametrų, nurodytų direktyvoje kontrolės tikslais, ataskaitas. 3 diagramoje pavaizduoti degalų ėminių skaičiai milijonui litrų degalų, parduotų 2009 m. Taip galima lygiavertiškai palyginti padėtį visose valstybėse narėse. Matyti, kad proporcingai parduotų degalų kiekiui Belgija, Latvija ir Estija ima daugiausiai ėminių.

Aštuonios valstybės narės pranešė, kad visi benzino ėminiai visiškai atitinka Direktyvos 98/70/EB reikalavimus (2008 m. tokią atitiktį nurodė 5 valstybės narės). Garų slėgio vasarą (DVPE) tyrimų rezultatai parodė, kad šio parametro verčių nesilaikoma daugiau negu kitų parametrų – nustatytų reikalavimų neatitiko 174 ėminiai. Iš likusių parametrų 37 RON arba MON, 13 ėminių distiliacijos ribinėms vertėms nustatyti ir 59 ėminiai sieros kiekiui nustatyti viršijo direktyvoje nustatytas vertes. Be to, 58 ėminiai viršijo parametrų, įvardytų „kita“ (tai parametrai, turintys mažiau poveikio aplinkai arba degalų kokybei, pavyzdžiui, švino kiekis, deguonies junginių ir deguonies kiekis), ribines vertes.

Dešimt valstybių narių pranešė, kad visi dyzelino ėminiai atitinka Direktyvos 98/70/EB reikalavimus (2008 m. tokią atitiktį nurodė 11 valstybių narių). Parametrai, kurių ribinės vertės viršytos, yra sieros kiekis (170 ribinių verčių neatitinkančių ėminių), temperatūra, kuriai esant nudistiliuojama 95 % degalų (34 ėminiai) ir cetaninis skaičius (10 ėminių). Ribinių verčių neatitinkančių dyzelino ėminių skaičiaus padidėjimo priežastis visų pirma yra leistiną sieros kiekį viršijančių ėminių skaičiaus padidėjimas pirmaisiais privalomo perėjimo prie besierių degalų metais (ir dėl sieros kiekio ribinės vertės sumažinimo nuo 50 ppm iki 10 ppm).

2 lentelė. 2009 m. valstybių narių atitikties Direktyvai 98/70/EB ataskaitų santrauka

Valstybė narė | Ribinės vertės nesilaikymas(1) (95 % pasikliovimo lygis) (ribinės vertės neatitinkantys ėminiai / iš viso ėminių) | Neišsami ataskaita (neišmatuotų parametrų skaičius / iš viso parametrų) | Vėluota pateikti ataskaitą (reikalauta iki 2010 06 30) (2) | Pastabos |

Benzinas | Dyzelinas | Benzinas | Dyzelinas |

5. IšVADOS

Degalų kokybė yra labai susijusi su CO2 ir kitais oro kokybę bloginančiais išmetalais. Nuo jos taip pat priklauso, ar lengvai ir kokiomis sąnaudomis transporto priemonių gamintojai gali laikytis teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribinių verčių.

Iš 2009 m. degalų kokybės kontrolės rezultatų matyti, kad Direktyvoje 98/70/EB nustatytų benzino ir dyzelino kokybės rodiklių buvo iš esmės laikomasi, o ribinių verčių viršijimo atvejų nustatyta labai nedaug. Vis daugiau valstybių narių taiko EN 14272 standartą, todėl didėja duomenų, naudojamų vertinant įvairius degalų kokybės parametrus, nuoseklumas, be to, valstybės narės stengiasi geriau suprasti ataskaitų teikimo reikalavimus.

Kadangi ribinės vertės viršijamos palyginti retai ir dauguma valstybių narių imasi priemonių, kad normų neatitinkantys degalai būtų pašalinti iš prekybos, Komisija neturi duomenų, kad dėl viršytų ribinių verčių būtų padidėjusi transporto priemonių keliama tarša ar padarytas neigiamas poveikis variklio veikimui. Tačiau Komisija ragina valstybes nares ir toliau tęsti veiklą, reikalingą visiškai atitikčiai užtikrinti, kad tokių problemų nekiltų ateityje. Komisija ir toliau stebės, kaip laikomasi direktyvoje nustatytų degalų kokybės reikalavimų, ir prireikus siūlys tinkamus ir proporcingus veiksmus.

Vidutinis sieros kiekis 2009 m. vėl sumažėjo ir buvo gerokai mažesnis negu prieš tai, nes 2009 m. yra pirmieji ataskaitiniai metai, kuriais pagal Direktyvą 2003/17/EB privalomai pereita prie besierių degalų (<10 ppm).

PRIEDAS. 2009 m. prekyba degalais Europos Sąjungoje pagal degalų rūšis (mln. litrų)

ID Nr. | Mln. litrų | Austrija | Belgija | Danija | Suomija | Prancūzija | Vokietija | Graikija | Airija | Italija | Liuksemburgas | Nyderlandai | Portugalija | Ispanija | Švedija | JK | | |Degalų klasė | AT |BE |DK |FI |FR |DE |EL |IE |IT |LU |NL |PT |ES |SE |UK | |1 | Bešvinis benzinas min. RON = 91 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | 2 | Bešvinis benzinas min. RON = 91 (< 50 ppm S) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | 3 | Bešvinis benzinas min. RON=91 (<10 ppm S) |202 |0 |453 |0 |0 |1282 |0 |0 |0 |1 |0 |0 |0 |0 |0 | | 4 | Bešvinis benzinas min. RON=95 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | 5 | Bešvinis benzinas min. RON=95 (<50 ppm S) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | 6 | Bešvinis benzinas min. RON=95 (<10 ppm S) |2226 |0 |0 |2118 |9533 |0 |4860 |2152 |12424 |449 |5479 |0 |7262 |4647 |20417 | | 7 | Bešvinis benzinas 95=<RON<98 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | 8 | Bešvinis benzinas 95=<RON<98 (<50 ppm S) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | 9 | Bešvinis benzinas 95=<RON<98 (<10 ppm S) |0 |1367 |1748 |0 |0 |25356 |253 |0 |0 |0 |103 |1745 |0 |0 |1179 | | 10 | Bešvinis benzinas RON>=98 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | 11 | Bešvinis benzinas RON>=98 (<50 ppm S) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | 12 | Bešvinis benzinas RON>=98 (<10 ppm S) |66 |445 |3 |167 |2323 |758 |378 |0 |0 |116 |0 |206 |869 |177 |0 | | |Benzinas (įprastas) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | |Benzinas (<50 ppm ssieros) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | |Benzinas (<10 ppm sieros) |2494 |1812 |2204 |2285 |11856 |27396 |5491 |2152 |12424 |566 |5582 |1951 |8131 |4824 |21596 | | |Iš viso benzino | 2494 |1812 |2204 |2285 |11856 |27396 |5491 |2152 |12424 |566 |5582 |1951 |8131 |4824 |21596 | |13 |Dyzelinas | 0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | |14 |Dyzelinas (<50 ppm sieros) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | |15 |Dyzelinas (<10 ppm sieros) |7120 |8293 |3044 |2576 |39488 |36965 |3407 |2840 |30419 |2019 |7633 |5741 |28157 |4765 |23908 | | |Iš viso dyzelino | 7120 |8293 |3044 |2576 |39488 |36965 |3407 |2840 |30419 |2019 |7633 |5741 |28157 |4765 |23908 | | |

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |ID Nr. | Mln. litrų | Kipras | Čekija | Estija | Vengrija | Latvija | Lietuva | Malta |Lenkija | Slovakija | Slovėnija | Bulgarija | Rumunija | Europos Sąjunga | Europos Sąjunga | | |Degalų klasė | CY |CZ |EE |HU |LV |LT |MT |PL |SK |SI |BG |RO |ES |% Iš viso | |1 | Bešvinis benzinas min. RON=91 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |1 |0,00% | | 2 | Bešvinis benzinas min. RON=91 (<50 ppm S) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |2 |0,00% | | 3 | Bešvinis benzinas min. RON=91 (<10 ppm S) |0 |35 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |1976 |1,54% | | 4 | Bešvinis benzinas min. RON=95 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |4 |0,00% | | 5 | Bešvinis benzinas min. RON=95 (<50 ppm S) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |20 |0 |0 |0 |0 |0 |25 |0,02% | | 6 | Bešvinis benzinas min. RON=95 (<10 ppm S) |468 |0 |375 |1951 |0 |497 |67 |5212 |752 |714 |825 |0 |82434 |64,39% | | 7 | Bešvinis benzinas 95=<RON<98 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |7 |0,01% | | 8 | Bešvinis benzinas 95=<RON<98 (<50 ppm S) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |4 |0 |0 |0 |0 |0 |12 |0,01% | | 9 | Bešvinis benzinas 95=<RON<98 (<10 ppm S) |0 |2671 |0 |0 |389 |0 |8 |0 |0 |0 |0 |1337 |36165 |28,25% | | 10 | Bešvinis benzinas RON>=98 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |10 |0,01% | | 11 | Bešvinis benzinas RON>=98 (<50 ppm S) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |11 |0,01% | | 12 | Bešvinis benzinas RON>=98 (<10 ppm S) |50 |56 |41 |75 |31 |3 |0 |627 |17 |85 |0 |874 |7379 |5,76% | | |Benzinas (įprastas) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |22 |0,02% | | |Benzinas (<50 ppm sieros) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |24 |0 |0 |0 |0 |0 |50 |0,04% | | |Benzinas (<10 ppm sieros) |518 |2762 |416 |2026 |420 |500 |75 |5839 |769 |799 |825 |2211 |127954 |99,94% | | |Iš viso benzino | 518 |2762 |416 |2026 |420 |500 |99 |5839 |769 |799 |825 |2211 |128026 |100,00% | |13 |Dyzelinas | 0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |13 |0,01% | |14 |Dyzelinas (<50 ppm sieros) |0 |0 |0 |0 |0 |0 |30 |0 |0 |0 |0 |0 |44 |0,02% | |15 |Dyzelinas (<10 ppm sieros) |419 |4899 |632 |3458 |783 |1063 |67 |12935 |983 |1338 |2077 |4838 |239882 |99,98% | | | Iš viso dyzelino | 419 |4899 |632 |3458 |783 |1063 |97 |12935 |983 |1338 |2077 |4838 |239926 |100,00% | |

[1] Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB, OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

[2] Oktaninis skaičius, nustatytas tiriamuoju metodu (RON), yra kiekybinis matas, kuris rodo, kokiam didžiausiam slėgiui esant benzinas variklyje gali būti naudojamas be savaime užsidegančių medžiagų mišinio. Dėl savaime užsidegančių medžiagų padidėja degalų sąnaudos ir padaugėja lakiųjų organinių junginių bei anglies monoksido išlakų.

[3] Garų slėgis yra degalų lakumo matas. Vasarą lakumas yra kontroliuojamas, nes tuo metų laiku dėl aukštos temperatūros gali labai padidėti lakiųjų organinių junginių, kurie gali lemti pažemio ozono susidarymą, išlakos. Dėl viršyto kiekio padaugėja lakiųjų organinių junginių išlakų.

[4] Distiliacijos parametras rodo, kokia degalų dalis išgaruoja esant 100˚C ir 150˚C temperatūrai. Jis riboja lengvesnių sudedamųjų dalių, kurios gali būti įmaišomos į benziną, spektrą. Viršijus šio parametro ribinę vertę, gali susidaryti garų kamščiai ir kilti važiavimo problemų.

[5] EN 14274:2003 „Automobiliniai degalai. Benzino ir dyzelino kokybės įvertinimas. Degalų kokybės kontrolės sistema (DKKS).

[6] https://circabc.europa.eu/w/browse/5e89b837-2bec-4284-b9fe-c156271268f7.

[7] EN 14274 nustatyti minimalieji kiekvienos rūšies degalų ėminių skaičiai (kurie priklauso nuo taikomo statistinio modelio ir parduodamo kiekio santykio). Standarte nustatyti minimalieji kiekvienos degalų klasės ėminių skaičiai:

[pic]

[8] https://circabc.europa.eu/w/browse/5e89b837-2bec-4284-b9fe-c156271268f7.

Top