52012DC0036

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

DĖL 2010 M. PAGAL EIB IŠORĖS ĮGALIOJIMĄ VYKDYTŲ OPERACIJŲ

TURINYS

1. ......... ĮVADAS........................................................................................................................ 2

2........... FINANSAVIMO OPERACIJOS.................................................................................. 3

2.1........ EIB finansavimo regionuose, kuriems taikomas Sprendimas, apžvalga.............................. 3

2.2........ Indėlis siekiant ES politikos tikslų.................................................................................... 5

2.3........ Operacijų suskirstymas pagal sektorius............................................................................ 7

2.4........ EIB operacijų poveikis ir pridėtinė vertė.......................................................................... 8

3........... BENDRADARBIAVIMAS SU KOMISIJA.................................................................. 9

4........... BENDRADARBIAVIMAS SU TARPTAUTINĖMIS FINANSŲ INSTITUCIJOMIS 10

1. ĮVADAS

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 633/2009/EB (toliau – Sprendimas arba įgaliojimas) reikalaujama, kad Komisija kiekvienais metais pateiktų vykdytų EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikta garantija, ataskaitą, pagrįstą metine EIB ataskaita.

Už ES ribų esančiuose regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, bankas teikia paskolas ir paskolų garantijas, kurioms suteikta ES garantija (toliau – operacijos pagal įgaliojimą) arba prisiimdamas visą riziką pagal savo Statuto 16 straipsnį (toliau – skolinimo savo rizika operacijos). Šioje ataskaitoje apžvelgiamos 2010 m. EIB finansavimo operacijos pagal įgaliojimą ir apibendrinamos skolinimo savo rizika operacijos. EIB operacijos Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėse (AKR) bei užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) apžvelgtos atskiroje metinėje ataskaitoje.

Ataskaitoje nurodomi du pagrindiniai 2010 m. pokyčiai: tebeaktualus skolinimo poreikis reaguojant į krizę ir su klimato kaita susijusių operacijų padaugėjimas.

Pasaulinė krizė skaudžiausiai smogė narystės siekiančioms šalims ir Rytų kaimynystės šalims bei Rusijai, kurios 2009 m. patyrė realų ekonomikos nuosmukį – atitinkamai 4,5 ir 8,0 proc. Narystės siekiančiose šalyse EIB sustiprino pagrindinį savo vaidmenį, t. y. prisidėti daugiau kaip puse procentinio punkto suvestinio BVP ir padėti mažinti kreditų teikimo suvaržymus regione. Todėl 2009 m. skolinimo MVĮ apimtis šiame regione padaugėjo dvigubai. Įveikus krizę šios skatinimo priemonės visiškai panaikintos, o skolinimas šiame regione pasiekė prieš krizę buvusį lygį. Su ekonomikos krize susijusios problemos buvo sprendžiamos, inter alia, bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI) pagal bendrąjį veiksmų planą, siekiant remti bankų sektoriaus kreditavimą bei Vidurio ir Rytų Europos realiąją ekonomiką. Nors privačiojo sektoriaus kreditavimo augimas narystės siekiančiose šalyse (NSŠ) bei Azijoje ir Lotynų Amerikoje (ALA) pasiekė iki krizės buvusį lygį, Viduržemio jūros regione (VJR), Rytų kaimynystės šalyse (RKŠ) ir Pietų Afrikoje (PA) jis vis dar žemesnis nei prieš krizę. Taigi šiuose regionuose EIB dar turėjo papildomai imtis svarbių anticiklinių veiksmų.

Antroji pagrindinė 2010 m. tendencija – akivaizdžiai plečiama EIB veikla kovos su klimato kaita srityje, daugiausia naudojant EIB skolinimo savo rizika priemones. Į tvarios energetikos ir transporto projektus EIB investavo iš viso 1,6 mlrd., daugiau nei tris ketvirtadalius šios sumos skyrė Azijos ir Lotynų Amerikos bei Rytų kaimynystės šalių regionams – mažesnio energijos vartojimo efektyvumo regionams, kuriems taikomas įgaliojimas. Ši paskata kartu su padidėjusiomis investicijomis į energijos vartojimą Viduržemio jūros regione, siekiant užtikrinti Europos energetinį saugumą, visiškai kompensavo panaikintas 2009 m. anticiklines investicijas.

Šiuo atžvilgiu per 2010 m. Komisijos ir EIB bendradarbiavimas dar labiau suintensyvėjo, ypač atliekant įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, taip pat kuriant įvairius dotacijų ir paskolų derinimo mechanizmus.

2011 m. pradėtos kelios pagrindinės ES lygmens iniciatyvos, pirmiausia susijusios su tolesne Arabų pavasario judėjimo veikla, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione padidėjo EIB skolinimo su ES garantija pajėgumas, pradėta Didžiojo aštuoneto (G 8) valstybių narių Dovilio partnerystės iniciatyva ir įsteigta pietinių Viduržemio jūros regiono ES darbo grupė. EIB indėlis į šias iniciatyvas bus peržiūrėtas kitų metų ataskaitoje.

Išsamesnė informacija apie minėtą veiklą ir statistinės lentelės projekto, sektoriaus, šalies ir regiono lygmenimis pateikiamos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (toliau – KTDD)[1]. Jei nenurodyta kitaip, šioje ataskaitoje pateikiamos nuorodos į lenteles reiškia nuorodas į KTDD.

Atsižvelgdama į EIB išorės įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, 2010 m. balandžio mėn. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai naujo sprendimo pasiūlymą, kuris buvo priimtas 2011 m. spalio 25 d.[2] (Sprendimas 1080/2011/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti). Naujasis sprendimas taikomas finansavimo operacijoms nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir juo panaikinamas Sprendimas Nr. 633/2009/EB. Naujajame sprendime nustatyti papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie bus taikytini nuo 2012 m. pasirašomoms EIB finansavimo operacijoms.

2.           FINANSAVIMO OPERACIJOS

2.1.        EIB finansavimo regionuose, kuriems taikomas Sprendimas, apžvalga

– Bendras EIB finansavimo operacijų regionuose už ES ribų, įskaitant tiek operacijas pagal įgaliojimą, tiek EIB skolinimo savo rizika operacijas, mastas 2009 ir 2010 m. išliko stabilus – maždaug 8,8 mlrd. EUR, t. y. apie 40 proc. didesnis nei ankstesniais metais prieš krizę (finansavimo mastas 2007 ir 2008 m. atitinkamai buvo 6,5 ir 6,1 mlrd. EUR). Kaip ir 2009 m., bendras finansavimo mastas regionuose, kuriems taikomas EIB išorės įgaliojimas, neįskaitant AKR, UŠT ir ELPA šalių, 2010 m. siekė 7,8 mlrd. EUR, palyginti su 5,6 mlrd. EUR 2008 m. Palyginti su 2009 m., 1,2 mlrd. EUR (67 proc.) padidėjimą naudojant EIB skolinimo savo rizika priemones atsvėrė atitinkamas skolinimo operacijų pagal įgaliojimą sumažėjimas. Kalbant apie projektų skaičių pažymėtina, kad 2010 m. pagal įgaliojimą finansuoti 46 projektai, palyginti su 55 projektais, finansuotais 2009 m.

– 2010 m. pabaigoje bendra pagal įgaliojimą pasirašyta suma siekė 16,8 mlrd. EUR, arba 65 proc. Sprendime Nr. 633/2009/EB nustatytos bendros viršutinės ribos (25,8 mlrd. EUR). Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė papildomai skirti 2 mlrd. EUR horizontaliesiems klimato kaitos tikslams pagal įgaliojimą pasiekti ir naujuoju sprendimu padidinti regionams nustatytas viršutines ribas, kad paskutiniais įgaliojimo metais EIB skolinimo veikla nebūtų suvaržyta, ypač Viduržemio jūros regione ir narystės siekiančiose šalyse. Todėl pagal naująjį sprendimą bendra pagal įgaliojimą vykdomų finansavimo operacijų viršutinė riba sieks 29,5 mlrd. EUR. Iki 2010 m. pabaigos EIB pasirašyta suma sudaro 57 proc. naujosios bendros viršutinės ribos.

– Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamas EIB 2009 ir 2010 m. finansavimo iš nuosavų išteklių mastas regionuose, kuriems taikomas išorės įgaliojimas.

1 lentelė. EIB finansavimas 2009 ir 2010 m. (pagal 2007–2013 m. įgaliojimą) (mln. EUR)

Veiklos šalys || Operacijos pagal įgaliojimą || EIB skolinimo savo rizika operacijos (1) || Iš viso

(mln. EUR) || Bendroji garantija || Politinės rizikos garantija || Iš viso

|| 2009 m. || 2010 m. || 2009 m. || 2010 m. || 2009 m. || 2010 m. || 2009 m. || 2010 m. || 2009 m. || 2010 m.

Narystės siekiančios šalys || 2 615 || 1 460 || 250 || 75 || 2 865 || 1 535 || 1 475 || 1 796 || 4 340 || 3 331

Viduržemio jūros regionas || 1 088 || 1 663 || 422 || 346 || 1 510 || 2 009 || 56 || 516 || 1 566 || 2 525

Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija || 0 || 325 || 233 || 305 || 233 || 631 || 0 || 0 || 233 || 631

Azija ir Lotynų Amerika || 730 || 223 || 417 || 420 || 1 147 || 643 || 141 || 579 || 1 288 || 1 222

Pietų Afrika || 240 || 0 || 40 || 50 || 280 || 50 || 0 || 0 || 280 || 50

Iš viso || 4 673 || 3 671 || 1 362 || 1 196 || 6 035 || 4 867 || 1 672 || 2 891 || 7 706 || 7 758

(1) EIB skolinimo savo rizika operacijos, vykdytos pagal šias priemones:

– Pasirengimo narystei pagalbos priemonė: 1998–2010 m. skirtas 19,5 mlrd. EUR finansinis paketas, iš jo 6,2 mlrd. EUR numatyta 2007–2010 m. 2011–2013 m. viršutinę skolinimo ribą leista padidinti 5,7 mlrd. EUR;

– Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės II priemonė: 2007–2013 m. skirta 2 mlrd. EUR;

– Energijos tvarumo ir tiekimo saugumo užtikrinimo priemonė: 2007–2013 m. skirta 4,5 mlrd. EUR;

– ELPA priemonė: iki 2013 m. skirta 3,3 mlrd. EUR;

– Rytų partnerių priemonė: 2009 m. gruodžio mėn. skirta 1,5 mlrd. EUR iki 2013 m.

2010 m. 75 proc. pagal įgaliojimą pasirašytų paskolų suteikta bendroji garantija, taikoma valstybių, regionų ir vietos valdžios institucijų skolinimo operacijoms, o 25 proc. paskolų suteikta politinės rizikos garantija, taikoma privačiojo sektoriaus operacijoms. Bendra pasirašytų paskolų, kurioms suteikta viena ar kita garantija, suma sudaro 63 proc. viso 2010 m. finansavimo regionuose, kuriems taikomas Sprendimas, o likę 37 proc. – 2,9 mlrd. EUR vertės paskolos, EIB suteiktos savo rizika be ES garantijos.

Narystės siekiančiose šalyse po išskirtinai aktyvios skolinimo veiklos 2009 m., kai EIB reaguodamas į krizę šiose šalyse skatino investicijas (ypač MVĮ), skolinimo pagal įgaliojimą mastas 2010 m. vėl buvo toks kaip prieš krizę. O skolinimo mastas pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę 2010 m. padidėjo 22 proc., t. y. iki 1,8 mlrd. EUR, ir aplenkė skolinimo veiklą pagal įgaliojimą (1,5 mlrd. EUR). Siekiant prisitaikyti prie sumažinto skolinimo pagal įgaliojimą ir atsižvelgti į vis dar didelius narystės siekiančių šalių poreikius, 2011 m. pradžioje EIB valdytojų taryba patvirtino 5,7 mlrd. EUR padidintą viršutinę paskolų, teikiamų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, ribą, kuri bus taikoma iki 2013 m.

Pietų ir Rytų kaimynystės šalyse 2010 m. EIB finansavimo veikla gerokai išsiplėtė. Viduržemio jūros regione bendras EIB skolinimo iš nuosavų išteklių mastas (pagal įgaliojimą su ES garantija ir pagal skolinimo savo rizika Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės II priemonę) pasiekė rekordinį 2,5 mlrd. EUR lygį. Rytų kaimynystės šalyse ir Rusijoje nuo 2009 m. skolinimo veikla išsiplėtė daugiau nei dvigubai – bendra skolinimo operacijų suma siekė 631 mln. EUR.

Azijoje ir Lotynų Amerikoje skolinimas pagal įgaliojimą sumažėjo, tačiau beveik tiek pat padaugėjo paskolų, šiam regionui teikiamų pagal Energijos tvarumo ir tiekimo saugumo užtikrinimo priemonę. Bendra finansavimo pagal įgaliojimą ir pagal skolinimo savo rizika priemonę suma ALA šalyse sudarė 1,2 mlrd. EUR.

Pietų Afrikoje, kur 2009 m. pasirašyta daug skolinimo operacijų (280 mln. EUR), 2010 m. pasirašyta viena nauja 50 mln. EUR paskola.

2.2.        Indėlis siekiant ES politikos tikslų

EIB operacijomis pagal Sprendimą siekiama remti atitinkamus Sąjungos išorės politikos tikslus. Visų pirma Sprendime yra nustatyti keli konkretūs politikos tikslai, kurių turi būti siekiama vykdant EIB išorės operacijas. Toliau pateiktoje 2 lentelėje apibendrinami pagrindiniai EIB finansavimo operacijų regionuose, kuriems taikomas Sprendimas, tikslai.

2 lentelė. Pagrindinių EIB finansavimo operacijų pagal Sprendimą tikslų apibendrinimas

Pagrindiniai Sprendime išdėstyti tikslai || NSŠ || VJR || RKŠ || ALA || PA

Energijos tiekimo saugumas || X || X || X || X || X

Aplinkos apsauga || X || X || X || X || X

Privačiojo sektoriaus plėtra, MVĮ || X || X || X || || X

Infrastruktūros vystymas, įskaitant TEN plėtimą || X || X || X || || X

Pasirengimo narystei parama || X || || || ||

ES veiklos parama || || || || X ||

Pažymėtina, kad naujajame sprendime skolinimo tikslai visiems regionams bus racionalizuoti.

Parama valstybių narių energetinio saugumo ir aplinkos apsaugos srityse yra visiems regionams, kuriems taikomas Sprendimas, bendri tikslai. Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas 2009–2010 m. pasirašytų EIB operacijų, kuriomis siekiama šių tikslų, mastas.

3 lentelė. 2009 ir 2010 m. pasirašytos EIB operacijos energetiniam saugumui ir aplinkos apsaugai remti (mln. EUR)

|| 2009 m. || 2010 m.

– pagal įgaliojimą || ||

|| ||

Valstybių narių energetinis saugumas || 25 || 20

|| ||

Aplinkos apsauga || 1 032 || 742

– Kova su klimato kaita || 518 || 390

– Vanduo ir nuotekos || 351 || 337

– Gamtinių išteklių valdymas || 161 || 0

– Pramoninės taršos mažinimas || 3 || 16

|| ||

Tvarios bendruomenės (orientacinė suma) || 443 || 572

– Tvarus transportas || 386 || 442

– Miestų atnaujinimas ir atgaivinimas || 48 || 0

– Sveikatos priežiūra || 0 || 130

|| ||

– pagal EIB skolinimo savo rizika priemones || ||

|| ||

Valstybių narių energetinis saugumas || 0 || 500

Aplinkos apsauga || 196 || 1 014

Tvarios bendruomenės || 0 || 27

|| ||

Bendra suma (pagal įgaliojimą ir pagal priemones) regionuose, kuriems taikomas Sprendimas

|| ||

Valstybių narių energetinis saugumas || 25 || 520

Aplinkos apsauga || 1 228 || 1 756

Tvarios bendruomenės || 433 || 599

|| ||

Per pastaruosius metus EIB padidino kovai su klimato kaita skirtų paskolų apimtį ir labiau įsipareigojo Sąjungoje ir už jos ribų siekti ES tikslo, t. y. naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas ir siekti klimato kaitos neskatinančio augimo, ypač po Kopenhagoje įvykusios JTBKKK šalių konferencijos. 2010 m. EIB užsibrėžė tikslą kovai su klimato kaita skirti 20 proc. visų savo paskolų. Numatyta, kad šis nusistatytas skaičius ateityje laipsniškai didės.

Remdamasis investavimo Europos Sąjungoje patirtimi ir įgūdžiais, regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, EIB greitai išplėtė veiklą, susijusią su klimato kaita. EIB taip pat aktyviai veikia kurdamas konkrečias kovos su klimato kaita priemones, 2010 m. pabaigoje įtrauktas į visas ES regionines investicines priemones. Todėl EIB yra gerai pasirengęs besivystančiose šalyse skatinti gebėjimų stiprinimą ir tobulinimą, skleisti žinias ir skatinti naudoti klimatui nekenksmingas technologijas.

Išsamesnė informacija apie EIB indėlio siekiant Sprendime nurodytų ES politikos tikslų mastą pateikiama KTDD.

2010 m. atlikus EIB įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyta, kad nors EIB operacijos iš esmės atitiko ES išorės politikos kryptis, EIB turėtų stiprinti ES politikos tikslų ir jų įgyvendinimo vykdant operacijas ryšį, jį tikslinti ir struktūriškai apibrėžti. Tai nustatyta naujajame sprendime, kuriame numatyta, kad, siekiant stiprinti EIB veiklos, bendrųjų aukšto lygio tikslų, nustatytų pagal įgaliojimą, ir ES regioninių strategijų bei prioritetų ryšį, Komisija ir EIB turėtų parengti regionines technines veiklos gaires.

2.3.        Operacijų suskirstymas pagal sektorius

Toliau pateiktoje 4 lentelėje 2010 m. EIB operacijos pagal Sprendimą suskirstytos pagal regionus ir sektorius.

4 lentelė. 2010 m. pagal įgaliojimą pasirašytų operacijų suskirstymas pagal sektorius (mln. EUR)

Regionas || Iš viso || Energetika || Transportas || Paslaugos ir pramonė || Vanduo, nuotekų tvarkymas || Kredito linijos MVĮ || Sveikatos ir švietimo infrastruktūra

Narystės siekiančios šalys (NSŠ) || 1 535 || 40 || 3 % || 375 || 24 % || 650 || 42 % || 167 || 11 % || 253 || 16 % || 50 || 3 %

Viduržemio jūros regiono (VJR) šalys || 2 009 || 939 || 47 % || 539 || 27 % || 346 || 17 % || 55 || 3 % || || || 130 || 6 %

Rytų kaimynystės šalys (RKŠ) ir Rusija || 631 || 350 || 56 % || 85 || 13 % || 75 || 12 % || 66 || 10 % || 55 || 9 % || ||

Azija ir Lotynų Amerika (ALA) || 643 || 290 || 45 % || 223 || 35 % || 130 || 20 % || || || || || ||

Pietų Afrika (PA) || 50 || || || || || || || 50 || 100 % || || || ||

Iš viso || 4 868 || 1 619 || 33 % || 1 222 || 25 % || 1 201 || 25 % || 338 || 7 % || 308 || 6 % || 180 || 4 %

Pagal įgaliojimą 2010 m. energetikos sektoriui skirtas finansavimas buvo didžiausias – 1,6 mlrd. EUR. Finansavimo dalis energijos vartojimo efektyvumui (330 mln. EUR) ir atsinaujinančiajai energijai (100 mln. EUR) sudarė 27 proc. energetikos sektoriui pagal įgaliojimą suteiktų paskolų sumos. Kalbant apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius pažymėtina, kad du hidroenergijos projektai, finansuoti Gruzijoje, laikomi svarbiausia Gruzijos energetikos sektoriaus strategijos dalimi, kurių tikslas – padaryti šalį pagrindine hidroenergijos eksportuotoja regione.

Pagal įgaliojimą transporto sektoriui, įskaitant geležinkelio, kelių, uostų ir miesto transporto infrastruktūrą, suteikta 25 proc. visų paskolų. Apie 44 proc. paskolų šiame sektoriuje – EIB įnašas į trijų didelių sausumos ir jūrų infrastruktūros projektų Maroke ir Tunise finansavimą; kiti 19 proc. paskolų skirti trims Serbiją su transeuropiniu tinklu (TEN) jungiančių transporto magistralių tiesimo projektams.

Pagal įgaliojimą paslaugų sektoriui suteikta apie 13 proc. visų paskolų, kurios išmokėtos įgyvendinant tris investicines programas, skirtas Serbijos ir Turkijos žinių ekonomikos augimui skatinti bei mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumams stiprinti. Pramonės sektoriui skirta beveik 10 proc. paskolų; šiame sektoriuje finansuoti du Egipto ir Brazilijos projektai, kuriuos įgyvendinus gamyba bus švaresnė, o pramoninė tarša mažesnė. Žemės ūkio sektoriuje suteikta viena 75 mln. EUR paskola (apie 1,5 proc.), ji skirta Moldovos Respublikai siekiant padėti sumažinti šalies vyno pramonės (kurioje daugiausia veikia MVĮ) struktūrinius trūkumus, su kuriais susiduriama grandinėje nuo vynuogyno iki prekių pakavimo ir paskirstymo.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai finansuoti numatyta 337 mln. EUR (7 proc. visų paskolų) – jie skirti devyniems projektams visuose regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, išskyrus ALA. Pagal JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus EIB padeda užtikrinti tvarias galimybes gauti švaraus geriamojo vandens ir pagerinti sanitarines sąlygas. Šie projektai paprastai siejami su labai teigiamu poveikiu aplinkai ir visuomenės sveikatai ir apskritai geresne atitinkamų gyventojų gyvenimo kokybe. Siekiant didinti lengvatas arba paramą projektams įgyvendinti, 7-iems iš 9 finansuojamų projektų kartu su EIB finansavimu skiriama ir techninė pagalba arba kitos dotacijos.

Pagal įgaliojimą MVĮ skirtoms kredito linijoms skirta 308 mln. EUR (6 proc. visų paskolų). Pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę kredito linijoms MVĮ remti skirta gerokai daugiau – 980 mln. EUR. Ši parama teikiama per kelias valstybines ir privačias finansų įstaigas, skolinančias įvairiems sektoriams. Dalis šios sumos finansuojama pagal bendrąjį TFI veiksmų planą siekiant remti bankų sistemas bei Vidurio ir Rytų Europos (įskaitant Vakarų Balkanus ir Turkiją) realiąją ekonomiką. Be to, įgyvendinant MVĮ Rytų partnerystės iniciatyvą dvi paskolos (55 mln. EUR) pratęstos Gruzijoje ir Moldovoje.

Keturi procentai visų paskolų skirti dviem finansavimo operacijoms, susijusioms su sveikatos ir švietimo infrastruktūra. 50 mln. EUR paskolinta Serbijai; ši paskola skirta sisteminėms pradinio ir vidurinio ugdymo sektorių problemoms spręsti, o kita 2010 m. pasirašyta paskola skirta Sirijoje įgyvendinamai investicinei programai, kuria siekiama padidinti šalies gebėjimus reaguoti į pagrindinius gyventojų sveikatos priežiūros poreikius, įskaitant gebėjimą prisitaikyti prie kintančių demografinių ir epidemiologinių aplinkybių.

2.4.        EIB operacijų poveikis ir pridėtinė vertė

EIB vertina savo operacijų pridėtinę vertę pagal šiais trimis ramsčiais pagrįstą sistemą:

1 ramstis – derėjimas su ES politikos tikslais ir indėlis jų siekiant;

2 ramstis – projekto kokybė ir pagrįstumas;

3 ramstis – finansinis ir nefinansinis EIB įnašas į projektą.

Narystės siekiančiose šalyse vykdomoms finansavimo operacijoms taikoma sistema – pridėtinės vertės sistema – yra tokia pat kaip ta, pagal kurią vertinamos Europos Sąjungoje vykdomos operacijos. Visuose kituose regionuose, kuriems taikomas Sprendimas, EIB taiko vadinamąją ekonominio ir socialinio poveikio vertinimo sistemą, kuria parodomi skirtingi geografinių regionų poreikiai ir ypatumai, taip pat atitinkami skolinimo kiekvienam geografiniam regionui tikslai.

EIB atlieka ex ante operacijų vertinimą remdamasis projekto vertinimo etape surinktais faktais ir duomenimis. Sistema sukurta taip, kad per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį būtų galima gauti vertingos informacijos ir vadovautis gairėmis, ypač vykdant stebėseną ir atliekant ex post vertinimą.

5a lentelė. 2010 m. narystės siekiančiose šalyse patvirtintų operacijų pridėtinės vertės vertinimas (didžiausias įvertinimas – 200).

Poveikis || 1 ramstis || 2 ramstis || 3 ramstis || Vidutinis įvertinimas || Patvirtinta operacijų

Įgaliojimas su ES garantija || 139 || 128 || 151 || 139 || 10

PNPP || 129 || 139 || 150 || 139 || 14

5b lentelė. 2010 m. Viduržemio jūros regione, Rytų kaimynystės šalyse ir Rusijoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje bei Pietų Afrikoje patvirtintų operacijų pridėtinės vertės vertinimas

Poveikis || 1 ramstis || 2 ramstis – investicinės paskolos || 2 ramstis – tarpininkų teikiamos paskolos (MVĮ) || 3 ramstis

Didelis || 29 (76 %) || 11 (35 %) || 1 (14 %) || 25 (66 %)

Vidutinis || 9 (24 %) || 19 (61 %) || 6 (86 %) || 11 (29 %)

Nedidelis || 0 || 1 (3 %) || 0 || 0

Mažas || 0 || 0 || 0 || 0

Iš viso || 38 (100 %) || 31 (100 %) || 7 (100 %) || 38 (100 %)

Vertinant pagal 1 ir 2 ramsčius nustatyti nedideli narystės siekiančiose šalyse vykdomų operacijų, kurioms suteikta ES garantija, ir skolinimo savo rizika operacijų skirtumai – iš dalies taip yra dėl to, kad įgaliojimas iš esmės yra taikomas projektams, kurių rizika palyginti didesnė, kai ES garantija suteikia didžiausią pridėtinę vertę.

Įvertinus kituose regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, vykdomas operacijas pagal visus tris ramsčius, nustatytas didelis devynių operacijų bendras poveikis; aštuoniomis iš jų finansuojamos investicijos į aplinkos apsaugą (atsinaujinančiąją energiją, energijos vartojimo efektyvumą, pramoninės taršos mažinimą, vandens tiekimą ir tvarų transportą), devinta operacija yra regioninio tarpinio finansavimo fondas pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą (EVIPP) naudojant rizikos kapitalo išteklius.

3.           BENDRADARBIAVIMAS SU KOMISIJA

Komisija ir EIB intensyviai bendradarbiavo atliekant EIB išorės įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą. 2010 m. balandžio mėn. pateikdama pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija rėmėsi kompetentingų asmenų iniciatyvinio komiteto parengta ataskaita ir išorės konsultanto atliktu įvertinimu. Įprasta teisėkūros procedūra dėl Sprendimo pakeitimo baigta 2011 m. spalio mėn. Naujuoju sprendimu Komisija ir EIB raginami dar daugiau bendradarbiauti ir veikti išvien, taip pat bendradarbiauti su naujai įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba.

Pagal daugiametę finansinę programą po 2013 m. Komisija ir EIB pradėjo svarstymus dėl naujų finansinių priemonių ES išorės politikai remti. Gerokai intensyviau naudojantis novatoriškomis finansinėmis priemonėmis būtų galima taikyti daugiau ES paskolų ir dotacijų derinių arba naudoti lėšas nuosavo kapitalo arba rizikos pasidalijimo priemonėms, siekiant sutelkti papildomų lėšų, ypač privačiojo sektoriaus investuotojų teikiamų lėšų, ir patenkinti mūsų šalių partnerių investicinius poreikius. Novatoriškų finansinių priemonių naudojimas įgyvendinant išorės politiką turėtų būti pagrįstas ES bendradarbiavimo ir vystymosi platforma, siekiant padidinti ES išorės finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą.

Kovai su klimato kaita skirtos paskolos 2010 m. sudarė beveik 30 proc. viso EIB finansavimo. Per Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių 16-ąją konferenciją, vykusią Kankūne, dalyvaudamas įvairiuose renginiuose EIB toliau plėtojo partnerystę kovos su klimato kaita srityje. Pavyzdžiui, surengta bendra Komisijos ir EIB konferencija dėl klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo AKR ir UŠT salų valstybėse, naujausių EIB administruojamo Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondo pokyčių pristatymas ir apskritojo stalo diskusijos dėl daugiašalių plėtros bankų klimato apsaugos priemonių bei veiklos standartų.

Kad EIB įnašas siekiant ES vystomojo bendradarbiavimo tikslų būtų didesnis, surengti keli seminarai žmogaus teisių tema, per kuriuos apsikeista geriausia patirtimi ir siekta pagerinti suinteresuotųjų šalių dialogą, ypač pilietinės visuomenės, verslo ir tarpvyriausybinių organizacijų. 2010 m. birželio mėn. Londone surengtame seminare dalyvavo daugiau kaip 80 atstovų, atsakingų už žmogaus teises, o vėliau, 2010 m. liepos mėn., Johanesburge vyko antrasis seminaras, kuriame dalyvavo dar 40 suinteresuotųjų subjektų, daugiausia iš Afrikos šalių. Galiausiai 2010 m. spalio mėn. Briuselyje surengtos Europos Komisijos ir EIB atstovų apskritojo stalo diskusijos.

EIB toliau teikia išsamias savo finansavimo operacijų, kurios pagal OECD/PVK direktyvas gali būti laikomos oficialia parama vystymuisi, ataskaitas. Aiškinimas, kaip šios direktyvos turi būti taikomos EIB skolinimo veiklai, kuriai taikoma ES garantija, sukėlė plačias OECD ir EK diskusijas, kurios tebesitęsia.

4.           BENDRADARBIAVIMAS SU TARPTAUTINĖMIS FINANSŲ INSTITUCIJOMIS

2010 m. bendrasis finansavimas su kitomis TFI arba Europos dvišalėmis institucijomis sudarė 43 proc. viso EIB finansavimo už ES ribų (įskaitant AKR). Pagal įgaliojimą bendrasis finansavimas sudarė 64 proc. visų pasirašytų operacijų (įskaitant iš ES biudžeto finansuojamą EVIPP rizikos kapitalą). Nuo įgaliojimo suteikimo pradžios ši bendrai finansuotų operacijų dalis nuolat didėjo, t. y. nuo 42 proc. 2007 m. iki 55 proc. 2008 m. ir 60 proc. 2009 m. Regionuose, kuriems taikomas išorės įgaliojimas, 2010 m. pasirašytų bendrai finansuotų operacijų sąrašas įtrauktas į KTDD.

Atlikus išorės įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą EIB bendradarbiavimas su kitomis TFI įvertintas teigiamai, pripažįstamas padidėjęs bendrasis finansavimas ir pastangos siekiant užtikrinti, kai reikia, TFI projektų bei sektorių sąlygų derėjimą. EIB buvo paragintas siekti bendro finansavimo užtikrinant didesnį tarpusavio pasitikėjimą, kai tai tikslinga projektų naudos gavėjų interesų atžvilgiu ir kai tai padidina TFI teikiamos finansinės paramos veiksmingumą.

EIB aktyviai dalyvavo įgyvendindamas regionines derinimo priemones, kurias per pastaruosius metus parengė Komisija kartu su EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) ir kitomis Europos dvišalėmis finansų institucijomis (pvz.: Kaimynystės investicinė priemonė, investicinė priemonė Vidurinei Azijai, Vakarų Balkanų investicijų sistema bei ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas). EIB svarstys galimybę dalyvauti įgyvendinant ir kitas priemones kituose regionuose (pvz., Lotynų Amerikos investicinę priemonę).

2010 m. parengtas naujas Komisijos, EIB grupės ir ERPB susitarimo memorandumas, jis pasirašytas 2011 m. kovo mėn. Naujuoju susitarimo memorandumu keičiami ir sujungiami ankstesni susitarimai, taikomi Rytų Europai, Pietų Kaukazui, Rusijai ir Vidurinei Azijai (2006 m. gruodžio mėn.) bei Turkijai (2009 m. sausio mėn.). Susitarimo memorandumu numatomas geresnis strateginis ir konkretus bendradarbiavimas. Kai ERPB pradės veikti Viduržemio jūros regione, naujasis trišalis susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo už ES ribų turėtų būti peržiūrėtas.

2010 m. EIB toliau siekė glaudžiai bendradarbiauti su kitomis TFI ir Europos dvišalėmis institucijomis, taip didindamas esminį savo vaidmenį remiant ES politikos tikslus ir standartus, įskaitant vaidmenį Ilgalaikių investuotojų klube ir ES institucijų, kurios specializuojasi ilgalaikio kredito srityje, klube.

2010 m. balandžio mėn. EIB Liuksemburge surengė pusmetinį daugiašalių plėtros bankų vadovų susirinkimą, kuriame aptartas šių institucijų atsako į klimato kaitą koordinavimas, taip pat būdai pagerinti koordinavimą ir padidinti veiksmingumą, ypač reaguojant į ekonomikos krizę.

Bendradarbiavimas su Prancūzijos plėtros banku (AFD) ir Vokietijos plėtros banku (KfW) buvo sustiprintas ir įtvirtintas 2010 m. vasario mėn. trišaliu susitarimu dėl tarpusavio pasitikėjimo. Pagal šį susitarimą trys institucijos siekia padidinti savo bendrą efektyvumą ir veiksmingumą, pripažindamos vienos kitų taikomas procedūras ir standartus, nustatytus bendrai finansuojamiems projektams, ir jais remdamosi. Iki 2010 m. pabaigos atrinkti bandomieji projektai, skirti Pietų kaimynystės šalių ir AKR regionams.

2010 m. sėkmingai baigtas bendrasis TFI veiksmų planas, skirtas bankų sistemoms ir skolinimo operacijoms Vidurinės Azijos ir Rytų Europos realiajai ekonomikai remti, kurį 2009 m. vasario mėn. reaguodami į pasaulio finansų krizę pasirašė EIB ir PB grupė bei ERPB – pagal šį planą regiono šalių ekonomikai ir bankams suteikta didesnė kaip 33 mlrd. EUR parama. Tuo metu, kai tarptautinės rinkos stagnavo, o privatus finansavimas išseko, visiškai naujo lygio bendradarbiavimas iš esmės padėjo užtikrinti, kad Vakarų bankai toliau dalyvautų regiono veikloje. 2011 m. kovo 11 d. paskelbtoje galutinėje ataskaitoje padaryta išvada, kad bendrojo TFI veiksmų plano tikslai įgyvendinti. Apskritai šis bendrasis veiksmų planas padėjo išvengti sisteminės bankų krizės bei didelio kreditavimo sąlygų sugriežtinimo ir daugelyje šalių iš naujo buvo pradėta kreditų teikimo veikla.

[1]               SEC(20--)[…].

[2]               OL L 280/1, 2011 10 27.