52012DC0022

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Prekyba, augimas ir vystymasis Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai

1. Tikslas

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio ekonomikos padėtis iš esmės pasikeitė, o tai itin paveikė prekybos, investicijų ir vystymosi politiką. Dėl istoriškai žemų muitų tarifų ir tarptautinės prekybos pertvarkymo pasaulinėse tiekimo grandinėse, įgyvendinant prekybos politiką vis daugiau dėmesio skiriama reguliavimo ir kitiems su užsienio šalimis susijusiems klausimams. Besivystančiose šalyse įvyko radikalių pokyčių. Kai kurioms iš jų, kaip antai Kinijai, Indijai arba Brazilijai, pavyko pasinaudoti atvirų ir vis labiau integruotų pasaulinių rinkų teikiamais pranašumais; šių šalių ekonomika dabar yra viena iš labiausiai išsivysčiusių ir konkurencingiausių pasaulyje, o kitos šalys vis dar atsilieka ir kyla rizika, kad ši atskirtis dar labiau didės. Su dideliais sunkumais ypač tebesusiduria ir siekdamos Tūkstantmečio vystymosi tikslų labiausiai atsilieka mažiausiai išsivysčiusios šalys, daugiausia Afrikoje.

Todėl sąvoka „besivystančios šalys“, turint omenyje šalių grupę, nebėra tokia aktuali. Siekiant prisitaikyti prie pokyčių, dabar būtina pertvarkyti prekybos, investicijų ir vystymosi politiką. Vis dėlto, vystymosi ir specifinio prekybos poveikio vystymuisi klausimai išlieka svarbūs. ES, kaip pasaulio prekybos lyderei, didžiausiai daugelio mažiausiai išsivysčiusių šalių ir kitų mažas ar vidutines pajamas gaunančių šalių prekybos partnerei ir didžiausiai pasaulyje paramos vystymuisi (įskaitant paramą su prekyba susijusioms programoms) teikėjai tenka išskirtinė atsakomybė.

Po 2010 m. komunikato „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“[1] šiuo komunikatu atnaujinamas 2002 m. komunikatas dėl prekybos ir vystymosi[2], siekiant atspindėti naujas ekonomikos realijas, įvertinti būdą, kurį ES pasirinko savo įsipareigojimams vykdyti, ir nurodyti kryptį, kuria ES prekybos ir investicijų politika, skirta vystymuisi, turėtų būti plėtojama kitą dešimtmetį. Šiame komunikate patvirtinami pagrindiniai 2002 m. nurodyti principai ir pabrėžiama, kad būtina vis labiau diferencijuoti besivystančias šalis ir daugiau dėmesio skirti šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai, ir taip pat tobulinti pagalbos teikimo būdus. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad besivystančios šalys, mūsų partnerės, turi pradėti vykdyti vidaus reformas, o kitos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys – imtis iniciatyvų, panašių į mūsų iniciatyvas, ir siekti atverti rinkas toms šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai.

Šiame komunikate konkrečiai siūloma, kaip būtų galima padidinti prekybos ir vystymosi politikos sąveiką. Veiksminga prekybos politika yra labai svarbi skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje ir už jos ribų bei propaguojant ES vertybes ir interesus pasaulyje. Ji taip pat gali būti svarbus vystymąsi skatinantis veiksnys, derantis su ES vystymosi politikos nuoseklumo principu[3]. Veiksminga vystymosi politika itin svarbi siekiant padėti sukurti palankesnes sąlygas prekybai ir investicijoms besivystančiose šalyse ir užtikrinti teisingą iš to gautos naudos paskirstymą skurdui panaikinti. Komunikate „Pokyčių darbotvarkė“[4] žadama didesnė parama verslo aplinkai gerinti, regioninei integracijai remti, taip pat parama, kuria būtų padedama pasinaudoti pasaulinių rinkų teikiamomis galimybėmis, tokiu būdu skatinant integracinį augimą ir tvarų vystymąsi. Imdamasi visų išorės veiksmų ES vadovaujasi pagrindinėmis vertybėmis, kuriomis grindžiamas jos pačios egzistavimas, įskaitant žmogaus teisių užtikrinimą ir jų propagavimą[5].

2. Kintantis pasaulis 2.1. Didieji pasaulio ekonominės pusiausvyros pokyčiai

Pasaulio ekonomika kinta neregėtu greičiu. Daugelis šalių sėkmingai pasinaudojo atviros prekybos sistemos teikiamomis galimybėmis ir padidino jose pagamintų prekių ir paslaugų eksportą, palyginti su tradicinių pagrindinių produktų eksportu. Jų BVP tolygiai didėja. Kinija dabar tapo didžiausia eksportuotoja pasaulyje po ES, o jos ekonomika – trečia pagal dydį po ES ir JAV. Indija, Brazilija ir kitos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys eina panašiu keliu. Jos pritraukė tiesiogines užsienio investicijas (toliau – TUI) ir dabar yra pagrindinės investuotojos pasaulyje. Kalbant apie pasaulinį ekonomikos augimą, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys šioje srityje pirmauja. Jos pripažintos svarbiomis ekonominėmis ir politinėmis tarptautinio masto veikėjomis. Jos stiprina savo pozicijas neturtingesnėse šalyse ir ryšius su jomis. Pirmą kartą šiais laikais besivystančių šalių prekyba sudaro daugiau nei pusę pasaulinės prekybos. Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė paspartino ekonominių jėgų pusiausvyros pokyčius: ekonominė galia priklauso nebe išsivysčiusioms, bet besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims, ir jos dabar laikomos jėga, galinčia padėti išbristi iš krizės.

Besivystančių šalių prekybos rezultatai

Šaltinis – TVF.

Nors šie pokyčiai padėjo šimtams milijonų žmonių išbristi iš skurdo, ne visos besivystančios šalys gali pasigirti tokiais laimėjimais. Mažiausiai išsivysčiusių šalių atskirtis dar labiau padidėjo[6]. Padidėjus visų pirma naftos ir pagrindinių produktų eksporto apimčiai, kai kurių iš šių šalių BVP ir prekybos apimtis labai išaugo, tačiau tai nedavė patenkinamų skurdo mažinimo rezultatų. Daugelio mažiausiai išsivysčiusių šalių priklausomybė nuo keleto eksportuojamų produktų, visų pirma, pagrindinių produktų[7], padidėjo. Vis dėlto, kai kurios mažiausiai išsivysčiusios šalys, kaip antai Bangladešas ir Kambodža, padarė didelę pažangą, kurią lėmė jų specializacija plėtoti pramonę, visų pirmą tekstilės, naudojančią nedaug technologijų. Pastarąjį dešimtmetį kai kurių Afrikos šalių, kurios neeksportuoja naftos ir (arba) pagrindinių produktų, padėtis taip pat pagerėjo, ir jos netgi padidino paslaugų asortimentą. Iš dalies dėl programos, skirtos žemės ūkio produktų, kaip antai kavos, eksportui skatinti ir turizmui plėtoti, Ruandos eksporto apimtis nuo 2001 m. vidutiniškai kasmet didėjo 19 proc., ekonomikos augimas buvo itin didelis, o žmogaus socialinės raidos rodikliai nuolat gerėjo. Kitas pavyzdys – Žaliasis Kyšulys. Dėl tinkamo makroekonomikos valdymo ir geros valdysenos, įskaitant laipsnišką rinkos atvėrimą prekybai ir integraciją į pasaulinę ekonomiką, ši šalis nebepriskiriama mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nuo 2007 m. priklauso vidutines pajamas gaunančioms šalims.

Mažiausiai išsivysčiusių šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių pasiekti rezultatai, ypač susiję su vidaus reformų mastu ir jų integracija į pasaulinę ekonomiką, skiriasi.

2.2. Prekybos ir investicijų politikos vystymuisi skatinti pamokos

Rinkos atvėrimas prekybai yra svarbus sėkmingų augimo ir vystymosi strategijų veiksnys. Jokia šalis nesugebėjo išlaikyti ilgalaikio augimo nesiintegruodama į pasaulinę ekonomiką. Patekus į užsienio rinkas sudaromos sąlygos plėtoti didesnę masto ekonomiją ir specializaciją, o turint pigesnių ir įvairesnių išteklių, įskaitant veiksmingesnes paslaugas, atsiranda naujų gamybos galimybių. TUI taip pat yra esminis ekonomikos augimo ir eksporto plėtros veiksnys (pvz., šiuo metu 75 proc. Kinijos prekybos sudaro užsienio įmonių vykdoma prekyba). Pasirengimas žmonių judumui gali paskatinti įgūdžių perdavimą besivystančioms šalims ir investicijas jose, ypač jei atsižvelgiama į išeivių bendruomenių vaidmenį[8].

Vis dėlto, nors prekyba yra būtina vystymosi sąlyga, vien jos nepakanka. Prekyba gali skatinti augimą ir mažinti skurdą, tačiau tai priklauso nuo ekonomikos struktūros, tinkamos prekybos liberalizavimo priemonių sekos ir papildomų politikos sričių. Siekiant išlaikyti prekyba ir investicijomis paremtą augimą itin svarbios yra vidaus reformos. Mažiausiai išsivysčiusių šalių ekonominės veiklos rezultatai yra dažnai prasti ne tik dėl to, kad jų ekonomika ir eksportas yra mažai diversifikuoti, infrastruktūra bei paslaugos nepakankamos ir trūksta reikalingų įgūdžių, bet ir dėl politinių veiksnių, susijusių su prasta valdysena, korupcija ir sukčiavimu, žmogaus teisių apsaugos ir skaidrumo trūkumu, silpnais administraciniais pajėgumais, neveiksminga mokesčių politika ir didelio masto mokesčių slėpimu, nepakankamomis perskirstymo priemonėmis, netvirtu socialinės ir aplinkos politikų pagrindu, netausiu gamtinių išteklių naudojimu, grėsmėmis saugumui ir stabilumo trūkumu.

Siekiant, kad prekyba skatintų vystymąsi, reikia daug daugiau nei muitų tarifų mažinimas. Plėtojant modernią ir vystymąsi skatinančią prekybos politiką reikia spręsti įvairius ir sudėtingus klausimus – nuo palankesnių sąlygų prekybai sudarymo vietos ir regiono lygmenimis iki techninių, socialinės srities ir su aplinka susijusių taisyklių, pagrindinių teisių užtikrinimo, investicijas skatinančių priemonių, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, paslaugų reguliavimo, konkurencijos politikos ir viešųjų pirkimų skaidrumo bei patekimo į rinką juos vykdant. Pažanga šiose srityse gali paspartinti su skaidrumu, nuspėjamumu ir atskaitomybe susijusius pokyčius, būtinus integraciniam vystymuisi skatinti ir skurdui mažinti. Vien tik mažinant muitų tarifus to pasiekti nepavyks. Galiausiai, siekiant sušvelninti neigiamą rinkos atvėrimo prekybai poveikį, būtina kurti aktyvią politiką.

Dėl didėjančios besivystančių šalių įvairovės reikia labiau atsižvelgti į jų skirtumus kuriant ir įgyvendinant ES politiką. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir neturtingesnių šalių potencialas, poreikiai ir tikslai skirtingi, todėl reikia taikyti skirtingus politikos metodus. Politika turi būti formuojama atidžiai, siekiant atspindėti skirtingą šalių padėtį. Pirmenybė turi būti teikiama toms šalims, kurių ilgalaikio augimo ir tvaraus vystymosi perspektyvos būtų nedidelės, jei jos negautų išorės paramos (visų pirma, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir kitoms šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai), atsižvelgiant į vystymosi politikos srities pasiūlymus[9]. Kartu sparčiau vykdome savo įsipareigojimus besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims, kaip nurodyta 2010 m. komunikate „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“. Tačiau mūsų santykių su šiomis šalimis pobūdis kinta – mažiau dėmesio skiriama vystymuisi, daugiau – naujoms partnerystės formoms, paremtoms abipusiais interesais ir nauda, taip pat po lygiai prisiimtiems pasaulinio masto įsipareigojimams[10].

3. Ką nuveikėme iki šiol?

2002 m. komunikate dėl prekybos ir vystymosi įsipareigota sudaryti geresnes sąlygas besivystančioms šalims patekti į ES rinką, skirti tinkamą finansavimą su prekyba susijusiai paramai teikti ir, kuriant vystymosi strategiją, pagrindinį dėmesį skirti prekybai. Įsipareigota sudaryti prekybos susitarimus, kad, siekiant padėti skatinti vystymąsi, būtų užtikrintos didesnės patekimo į rinką galimybės, remiama regioninė integracija ir tobulinamos prekybos taisyklės. ES rinka yra atviriausia rinka besivystančioms šalims. Išskyrus kurą, iš mažiausiai išsivysčiusių šalių mes importuojame daugiau nei JAV, Kanada, Japonija ir Kinija kartu. Įvykdėme įsipareigojimus, dažnai rodydami pavyzdį visam pasauliui. Vis dėlto, šioje srityje reikalinga dar didesnė pažanga.

3.1. Novatoriškos autonominės programos

Sukūrėme dvi naujas lengvatų programas, įtrauktas į Bendrąją lengvatų sistemą (toliau –BLS)[11].

· 2001 m. pradėta „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) iniciatyva padaryti radikalūs pokyčiai – ES rinka visiškai atverta mažiausiai išsivysčiusioms šalims, netaikant jokių muitų tarifų ar kvotų. Po dešimties metų pasirodė, kad VIG yra veiksminga iniciatyva, kuria skatinamas mažiausiai išsivysčiusių šalių eksportas į mūsų rinkas. ES importas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių augo daugiau kaip 25 proc. sparčiau nei importas iš lengvatų sistemomis nesinaudojančių šalių (geriausias pavyzdys – tekstilės gaminių eksportas iš Bangladešo)[12]. Antra vertus, poveikis eksporto diversifikacijai yra įvairus. Panaudojimo lygis vis dar gali būti padidintas. Padidėjo konkurencinis spaudimas iš labiau pažengusių lengvatas gaunančių partnerių, pritraukiančių daugiau nei 40 proc. lengvatinio eksporto pagal BLS, lengvatos vis dažniau naikinamos, o tai rodo, kad BLS turi būti reformuojama (žr. 4.1.1 skirsnį).

· 2006 m. sukurta BLS+ programa – itin novatoriška, visų pirma pažeidžiamoms besivystančioms šalims skirta ES prekybos politikos priemonė, kuria remiamas tvarus vystymasis. Pagal ją teikiamos papildomos lengvatos yra didelė paskata šalims, įsipareigojusioms įgyvendinti pagrindines tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių, darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo. Šiuo metu paramą pagal šią priemonę gauna 16 šalių[13]; programa paskatino jų eksportą į ES ir padidino faktiškai visų jų pajamas. Ateities uždavinys – išplėsti patekimo į rinką kriterijus bei paskatas ir sustiprinti pagrindinių tarptautinių konvencijų veiksmingo įgyvendinimo stebėseną.

Taip pat įdėjome daug pastangų siekdami palengvinti naudojimąsi galiojančiomis lengvatų programomis:

· Naujos nuo 2011 m. taikomos BLS kilmės taisyklės[14] yra atsakas į priekaištus, kad nelanksčiomis kilmės taisyklėmis besivystančioms šalims kliudoma pasinaudoti visomis ES suteiktomis lengvatomis. Naujos taisyklės paprastesnės ir jų lengviau laikytis. Jomis siūloma daugiau aprūpinimo galimybių ir sudaromos palankesnė sąlygos regioninei ir tarpregioninei kumuliacijai tarp šalių plėtoti. Mažiausiai išsivysčiusioms šalims naudingas papildomas lankstumas, kuris yra didesnis nei siūlomas daugelio kitų išsivysčiusių šalių nuosavose BLS tipo programose. Patobulintos taisyklės taip pat buvo pasiūlytos derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų (toliau – EPS) (žr. 3.3 skirsnį).

· 2004 m. Komisija galimiems besivystančių šalių eksportuotojams pradėjo teikti internetinę paslaugą, susijusią su praktiniais patekimo į ES rinką aspektais – įkūrė Eksporto pagalbos tarnybą[15]. Ši tarnyba teikia išsamią informaciją apie ES importo tarifus, kilmės taisykles, muitinės procedūras, techninius reikalavimus ir t.t. Tai – vienintelė tokia priemonė visame pasaulyje, tačiau reikėtų skatinti ją naudoti mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.

3.2. Pirmavimas pagalbos prekybai srityje

· ES ir jos valstybės narės daug prisidėjo prie visuotinių pastangų pagalbos prekybai srityje; jų parama sudarė daugiau nei trečdalį bendros pasaulinės paramos. 2007 m. ES kartu su ES valstybėmis narėmis priėmė bendrą strategiją. Padvigubinome savo pastangas ir 2009 m. skyrėme 10,5 mlrd. eurų; tai viršijo mūsų tikslus. Daugiau nei trečdalis ES pagalbos vystymuisi šiuo metu teikiama su prekyba susijusiems poreikiams tenkinti. Vis dėlto, esame susirūpinę, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys gauna tik ribotą pagalbos prekybai dalį (22 proc.). Stengėmės pagerinti veiksmingumą – didindami tarptautinį darnumą ir stebėseną skatinome geriau prisitaikyti prie prekybos galimybių. Tačiau pripažįstame, kad ir šioje srityje būtina tolesnė pažanga.

Bendra ES skirta pagalba prekybai (ES ir ES valstybės narės)

3.3. Atnaujintos dvišalės ir regioninės pastangos

Po Kotonu susitarimo 2002 m. pradėtos derybos su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis, siekiant sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus (EPS). Išsamus regioninio masto EPS pasirašytas su CARIFORUM valstybių grupe Karibų jūros regione ir jose laikinai taikomas. 2007 m. pabaigoje nustojus galioti Kotonu susitarimu nustatytoms lengvatoms dėl laikinųjų EPS derėjomės su kitomis šalimis ir regionais, kad būtų užtikrintas prekybos prekėmis tęstinumas. Dabar su visais regionais tęsiamos derybos dėl išsamesnių susitarimų. Kol neratifikuoti laikinieji EPS, galioja 2007 m. gruodžio mėn. priimtos laikinosios priemonės[16]. 2011 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė šiuos patekimo į rinką susitarimus po 2013 m. taikyti tik toms šalims, kurios imasi reikalingų veiksmų savo atitinkamiems EPS ratifikuoti[17].

2006 m. komunikatu „Globalioji Europa“[18] pradėta nauja derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su didžiausią pažangą padariusiomis besivystančiomis šalimis ir regionais serija. Vyksta derybos su Indija ir MERCOSUR šalimis. Pažanga, kurios siekiama taikant tarpregioninį metodą su ASEAN, buvo lėta, todėl dabar vyksta dvišalės derybos su Singapūru ir Malaizija. Taip pat baigėme derybas dėl išsamių LPS su Peru, Kolumbija ir Centrine Amerika bei Ukraina.

ES nuolatos siekė skatinti regioninę integraciją, kad būtų įveikti mažų ir suskaidytų rinkų trūkumai, šalys taptų patrauklesnės TUI ir būtų stimuliuojamas ekonomikos augimas. Nors mūsų susitarimais su Pietų Amerikos ir CARIFORUM šalimis tvirtai remiami regioninės integracijos procesai, supratome, kad būtina mūsų metodą pritaikyti tose srityse, kuriose politinė valia arba regionų pajėgumai nėra pakankamai dideli. Kai kuriais atvejais turime eiti į priekį nustatydami dvišales priemones, kurios yra tarpinis žingsnis link ilgalaikio tikslo – tarpregioninių susitarimų; tai darome taip, kad nesukliudytumėme kitiems regioniniams partneriams prisijungti prie susitarimų, kai jie bus tam pasirengę. Skyrėme daug lėšų regioninei integracijai remti, nors dažnai rezultatai neatitiko lūkesčių. Didžiausias sunkumas – ribotas regioninių organizacijų pajėgumas pateikti įgyvendinamus ir jų narių palaikomus projektų pasiūlymus.

3.4. Nevienalytis bendras vaizdas

ES vaidmuo buvo itin svarbus pradedant Dohos daugiašalių prekybos derybų raundą 2001 m. Tačiau po dešimt metų vykusių derybų susitarimo pasiekti nepavyko. Net laikinasis susitarimas dėl neturtingiausioms šalims skirto priemonių paketo atrodo sunkiai pasiekiamas. Įdėjome daug pastangų, kad derybose būtų padaryta pažanga – pateikėme neturinčius precedento pasiūlymus, kurie besivystančioms šalims būtų atnešę daug naudos, ar tai būtų susiję su patekimu į rinką, ar su žemės ūkio subsidijų klausimais. Kelis kartus pateikėme kompromisinius pasiūlymus. Tačiau dėl struktūrinių sunkumų ir nepakankamo kai kurių PPO narių ryžto buvo neįmanoma susitarti dėl svarbiausių aspektų.

Pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pradžioje prisiimtas įsipareigojimas, už kurį ES tvirtai pasisakė, vengti protekcionizmo buvo vykdomas sėkmingiau, nors vis dar reikia būti budriems[19]. ES taip pat palaikė kelių besivystančių šalių (pvz., neseniai Samoa ir Vanuatu) priėmimą į PPO.

4. Kito dešimtmečio užduotys

Atsižvelgdama į naujausius pasiekimus ir pastangas bei mokydamasi iš patirties, įgytos tais atvejais, kai pažanga nebuvo tokia didelė kaip tikėtasi, ES dar labiau stengsis padėti šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai, gauti naudos iš vis labiau integruotų pasaulinių rinkų. Vis dėlto, sėkmė visų pirma priklausys nuo besivystančių šalių savarankiškumo ir pasirengimo imtis reikalingų vidaus reformų. Reikia daug nuveikti daugiašaliu lygmeniu, kur mūsų pastangas dėl šalių, kurioms pagalbos reikia labiausiai, vis dar turėtų papildyti kitos pagrindinės prekybos jėgos.

4.1. Ką gali pasiūlyti Europa?

ES daugiausia dėmesio turi skirti pažeidžiamiausioms ir neturtingiausioms šalims ir užtikrinti, kad dedamos pastangos atitiktų jų poreikius ir apribojimus, garantuojant prekybos, vystymosi ir kitų politikos sričių darną ir papildomumą.

4.1.1.   Geriau apibrėžtos pirmenybinės sritys

Siekdama užtikrinti, kad šalys, kurioms pagalbos reikia labiausiai, pasinaudotų atitinkamomis lengvatomis, Komisija pasiūlė BLS reformą[20]. Atliekant peržiūrą atsižvelgta į didėjančius besivystančių šalių skirtumus bei skirtingus jų poreikius ir pasiūlyta peržiūrėti tinkamumo kriterijus ir gradacijos metodą, siekiant užtikrinti, kad tik mažiausiai išsivysčiusios šalys bei mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys iš tiesų pasinaudotų sistema tuose sektoriuose, kuriose pagalba yra būtina. Taip pat bus didinamas ekonominės veiklos vykdytojams reikalingas nuspėjamumas, remiantis atvira sistema ir skaidresniais procedūriniais veiksmais reikalingiems pakeitimams atlikti ir nustatant tinkamus pereinamuosius laikotarpius.

Priemonių, skirtų smulkių veiklos vykdytojų prekybai besivystančiose šalyse skatinti, paketas

Smulkusis verslas yra daugelio besivystančių šalių, ypač plataus neoficialaus sektoriaus, ekonomikos pagrindas; sudėtingos administracinės procedūros bei informacijos, mokymų, ryšių ar galimybių gauti finansavimą trūkumas neproporcingai neigiamai veikia šį verslą. Siekiant išspręsti šiuos uždavinius, bus svarstomos šios iniciatyvos:

· Teikti daugiau praktinės informacijos apie prekybos politiką ir rinką. Šia iniciatyva, papildančia ES Eksporto pagalbos tarnybos veiklą, remsime daugiašalę skaidrumo prekyboje iniciatyvą, kad apie visas rinkas būtų teikiama vienoda informacija. Tai ypač naudinga pietų šalių tarpusavio prekybai ir regioninio masto prekybai.

· Sudaryti palankesnes sąlygas smulkiems gamintojams ir ūkininkams naudotis intelektinės nuosavybės apsaugos priemonėmis. Padėsime padidinti jų prekių ekonominę vertę kurdami ir saugodami jų produktų tapatybę ir kokybę prekės ženklais, geografinėmis nuorodomis ir modeliais[21].

· Kurti išeivių, kurie verčiasi smulkiąja prekyba ES, mokymo tinklus (pvz., mokyti prekybos procedūrų, standartų, informuoti apie galimybes gauti finansavimą), tokiu būdu prisidedant prie vystymosi jų kilmės šalyse.

· Skatinti dialogą su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis 2011 m. įkurtame forume dėl MVĮ finansavimo Afrikoje ir laikantis susitarimo memorandumo, pasirašyto su Afrikos Sąjungos Komisija 2011 m. lapkričio 30 d.

· Sudaryti palankesnes sąlygas smulkiems besivystančių šalių eksportuotojams ir (arba) prekiautojams gauti finansavimą. Esame pasirengę remti tarptautinių finansų institucijų darbą šioje srityje ir poreikių peržiūrą, kurią G20 atlieka mažas pajamas gaunančiose šalyse[22].

· Plačiau taikyti supaprastintą kilmės įrodymo gavimo procedūrą. Atliekant smulkius sandorius prekybos lengvatomis pasinaudojama santykinai rečiau iš dalies dėl to, kad norint gauti kilmės sertifikatą sąnaudų ir pelno santykis yra prastas. Po 2011 m. su BLS susijusios kilmės taisyklių reformos galima taikyti supaprastintą procedūrą, pagrįstą savarankišku visų siuntų sertifikavimu pagal išankstinę eksportuotojo atliktą registraciją. Jei ši procedūra veiks tinkamai, svarstysime galimybę ja taikyti ir kitose lengvatinėse sistemose.

· Remti mažųjų įmonių dalyvavimą kitose prekybos sistemose, kuriomis gamintojams užtikrinamas pridėtinės vertės kūrimas, įskaitant sistemas, atitinkančias tvarumo (pvz., sąžininga, etiška arba ekologišką prekyba) ir geografinės kilmės kriterijus, vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityje. Gamintojams tai gali padėti veiksmingai diferencijuoti produktus, įgyti didesnės derybinės galios ir nustatyti didesnes pardavimo kainas.

4.1.2.   Tikslingesnė pagalba prekybai

Toliau skatinsime besivystančias šalis įtraukti prekybą į savo vystymosi strategijas. Pagalba prekybai gali atlikti svarbų vaidmenį, todėl toliau dėsime pastangas, kad būtų dar labiau pagerintas jos programavimas ir teikimas.

· Prekybos ir vystymosi politikų papildomumo gerinimas. Kai prekybos politikos priemonėmis bus sudaryta daugiau galimybių besivystantiems mūsų partneriams (pvz., EPS, nauja BLS, naujos kilmės taisyklės), būsime pasiruošę teikti pagalbą prekybai ir taip padėti šioms šalims gauti naudos iš tų priemonių. Tokios priemonės, kaip sektoriaus masto programos arba biudžeto parama, galėtų padėti joms priimti ekonomikos reformas, kurios yra būtinos, kad šalys galėtų pasinaudoti prekybos ir investicijų galimybių teikiama nauda[23]. Atveriant rinkas prekybai, galėtų būti naudojamos ne tik geografinės, bet ir naujos teminės programos[24].

· Pirmenybė mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Turime toliau teikti veiksmingą paramą, kad būtų sustiprinti pagalbos prekybai identifikavimo, prioritetų nustatymo ir įgyvendinimo pajėgumai, pasinaudojant daugiašalių paramos teikėjų sukurta sustiprinta integruota sistema, pagal kurią mažiausiai išsivysčiusioms šalims padedama vystyti prekybą.

· Dėmesys smulkiems veiklos vykdytojams. Turime užtikrinti, kad smulkiems veiklos vykdytojams, įskaitant smulkius ūkininkus, būtų sudarytos tinkamos sąlygos pasinaudoti pagalba prekybai, kad šie galėtų lengviau prekiauti išorės rinkose.

· Ekonominės partnerystės, dialogų reguliavimo klausimais ir įmonių bendradarbiavimo skatinimas. ES patirties sklaida gali padėti mūsų partnerėms įgyvendinti vidaus reformas (žr. 4.2 skirsnį) ir patekti į ES rinką. Nauja Komisijos pasiūlyta partnerystės priemone tokias iniciatyvas paremti galima visų pirma besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, ja taip pat galima prisidėti prie naujų bendradarbiavimo formų propagavimo tose šalyse, kuriose dėl dvišalės paramos vystymuisi padėtis pagerėjo.

· Regioninės integracijos rėmimo metodo peržiūra. Toliau skirdami daugiausia dėmesio už integraciją atsakingų regioninių ir nacionalinių administracijų pajėgumų stiprinimui, mūsų politiniame dialoge su besivystančiomis šalimis šiuos klausimus turime spręsti laikydamiesi tinkamesnės strategijos. Siekiant palengvinti prekybą ir ryšius, galėtų būti sukurtos konkrečios regioninės pagalbos prekybai programos. Esame pasirengę padėti regioninėms institucijoms, kurios supaprastina savo struktūrą, kad galėtų geriau prisitaikyti prie ekonominių ir politinių realijų.

· Žmonių parengimas pokyčiams. Su gebėjimais ir švietimu susijusios politikos sritys, darbo teisė ir socialinė apsauga – ypač svarbūs neturtingiausioms ir labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, įskaitant moteris ir vaikus, visų pirma kiek tai susiję su prekybos reformomis. Todėl šis aspektas turi būti visapusiškai integruotas į ES vystomąjį bendradarbiavimą ir derėti su nuolatinėmis jos pastangomis remti deramą darbą, žmogaus teises ir socialinę apsaugą[25].

· Pagalbos veiksmingumo didinimas. Teikiant pagalbą prekybai reikėtų laikytis aukšto lygio forumuose dėl pagalbos veiksmingumo priimtų principų ir įsipareigojimų[26]. Kaip susitarta Busano forume, teikiant pagalbą prekybai daugiausia dėmesio reikėtų skirti rezultatams ir poveikiui, kad būtų plėtojami gamybos pajėgumai, padedama šalinti rinkos trūkumus, lengvinamas patekimas į kapitalo rinkas ir skatinama taikyti rizikos, su kuria susiduria privačiojo sektoriaus subjektai, mažinimo metodus. Labai svarbus geresnis ES paramos teikėjų koordinavimas. Taip pat reikės gerinti bendradarbiavimą su tradicinėmis paramą teikiančiomis šalimis, kurios nėra ES valstybės narės, arba su naujais paramos teikėjais. Kaip susitarta Busano forume, mūsų prioritetas – įgyvendinti įsipareigojimus šalių lygmeniu ir remti naują įtraukiąją pasaulinę partnerystę už veiksmingą vystomąjį bendradarbiavimą[27].

4.1.3.   Papildomos TUI skatinančios priemonės

Nors per pastarąjį dešimtmetį TUI srautai besivystančiose šalyse ir iš jų išaugo, jos dėl prastų ekonominių perspektyvų ir nepalankių investavimo sąlygų aplenkė šalis, kurioms pagalbos reikia labiausiai. Investuotojams reikia stabilios, skaidrios ir nuspėjamos reguliavimo aplinkos. ES gali padėti gerinti verslo aplinką teikdama pagalbą prekybai ir kurdama su TUI susijusias priemones, kurių taikymo sritis išplėsta Lisabonos sutartimi; tai paskatino investicijas ES prekybos politikos, kuri priklauso išimtinei ES kompetencijai[28], srityje.

· ES ekonominės partnerystės susitarimų nuostatomis investuotojams suteikiamas didesnis teisinis tikrumas, susijęs su patekimu į rinką ir sąlygomis, kurių laikantis jiems leidžiama vykdyti veiklą. Į tuos susitarimus įtraukiame sektorius (pvz., telekomunikacijų, transporto, bankininkystės, energetikos, aplinkos apsaugos paslaugų, statybos ir tiekimo), kurie padeda kurti palankią verslui aplinką ir plėtoti infrastruktūrą. ES yra lanksti ir atsižvelgia į partnerių poreikius šiose derybose: susitarimai apima tik išvardytus sektorius, o šalių teisė reglamentuoti ir nustatyti apribojimus yra išsaugota.

· Dvišalėmis investicijų sutartimis (DIS) suteikta investicijų apsauga taip pat gali sustiprinti TUI potencialą, kadangi tokia apsauga teikia papildomų garantijų investuotojams ir padidina teisinį tikrumą. ES valstybės narės jau sukūrė plačius DIS tinklus su besivystančiomis šalimis. Siekiame laipsniškai pradėti taikyti ES lygmeniu sudarytus investicijų apsaugos susitarimus, nesvarbu, ar tie susitarimai yra vykstančių derybų dėl LPS dalis, ar tai – autonominiai susitarimai. Esame pasirengę išnagrinėti šia galimybe susidomėjusių mūsų partnerių – besivystančių šalių – prašymus.

· Siekiant skatinti vidaus ir užsienio investicijas besivystančiose šalyse, galima naudoti ES derinimo priemones[29]. Subsidijos būtų derinamos su, pvz., paskolomis arba rizikos kapitalu, kad būtų palaikomas finansinis strateginių investicijų gyvybingumas. Sieksime didesnę dalį pagalbos skirti naudojant tokias novatoriškas finansines priemones ir taikant naujus finansinius mechanizmus, įtrauktus į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą[30]. Tokių finansinių priemonių naudojimas bus vertinamas kiekvienu atskiru atveju tose šalyse, kuriose skolos tvarumas yra nedidelis. Kitos priemonės, kurias svarstysime, apima garantijas, privatų akcinį kapitalą ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Sieksime bendradarbiauti su Europos investicijų banku ir valstybėmis narėmis arba kitomis vystymosi finansavimo įstaigomis. Taip pat būtinas didesnis prekybos ir investicijų susitarimų darnumas.

4.1.4.   Išsamūs ir diferencijuoti dvišaliai ir (arba) regioniniai susitarimai

Laikydamiesi Globaliosios Europos darbotvarkės[31] sieksime sudaryti išsamius LPS ir toliau atsižvelgsime į mūsų partnerių išsivystymo lygį, siūlydami lanksčius metodus, pritaikytus prie jų poreikių ir kiekvienos šalies pajėgumų.

Stengsimės baigti derybas dėl EPS su visomis suinteresuotosiomis AKR valstybėmis ir regionais, laikydamiesi Kotonu susitarimo tikslo – remti glaudesnę regioninę integraciją, modernizuoti ekonominius santykius ir pasinaudoti prekyba ekonomikos augimui skatinti. Laikas yra gyvybiškai svarbus siekiant, kad veiklos vykdytojams galiausiai būtų suteikta tikrumo ir nuspėjamumo. Kuo anksčiau tai bus įgyvendinta, tuo greičiau tai pradės duoti naudos vystymuisi[32]. AKR valstybėms nusprendus, į EPS bus įtraukti su paslaugomis ir investicijomis susiję įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimai su prekyba susijusiose srityse, kurios Kotonu susitarime nurodytos kaip svarbūs augimo veiksniai. Jei neįmanoma sudaryti išsamių ir regioninių susitarimų, galima sudaryti vadinamuosius kintamosios geometrijos arba skirtingų greičių susitarimus. Patvirtiname mūsų laisvos prieigos prie ES rinkos ir patobulintų kilmės taisyklių pasiūlymą toms AKR valstybėms, kurios anksčiau pasinaudojo Kotonu susitarimu suteiktomis prekybos lengvatomis, kai iš dalies ir laipsniškai liberalizavo savo rinkas. Siekdami įveikti kliūtis derybose, pateikėme praktiškų pasiūlymų ir esame pasirengę juos patikslinti; remiamės esminiu principu, kad būsimi EPS turi atitikti Kotonu susitarime numatytą viziją, nes tai paskatintų AKR valstybių ir regionų vystymąsi. Šalys, nepasirengusios prisiimti PPO reikalavimus atitinkančiuose prekybos susitarimuose nustatytų įsipareigojimų, gali naudotis BLS, jei tik atitinka reikalavimus. Vis dėlto, tai nesukurtų tokio vystymosi potencialo kaip EPS, ypač kalbant apie regioninę integraciją, didesnes investicijas ir geresnę prekybos aplinką.

Kaip atsaką į arabų šalių pavasarį ES taip pat paskelbė apie partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės, kuri apima ne tik patekimą į rinką, bet ir glaudesnę integraciją su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis bei propaguoja žmogaus teises, gerą valdymą ir demokratines reformas[33]. Pradėsime derybas su Egiptu, Tunisu, Jordanija ir Maroku dėl išsamių ir visapusiškų LPS. Taip pat užmegsime glaudesnius prekybos ryšius su Armėnija, Gruzija ir Moldova – Rytų kaimynystės šalimis. Galutinis tikslas – padėti įkurti bendros gerovės zoną ir, jei tenkinamos visos sąlygos, abiejų regionų šalims suteikti galimybę veikti ES vidaus rinkoje[34].

4.1.5.   Vertybėmis pagrįstos prekybos darbotvarkė. Tvaraus vystymosi skatinimas.

Vienas iš pagrindinių ES tikslų – užtikrinti, kad ekonomikos augimas ir vystymasis būtų glaudžiai susijęs su socialiniu teisingumu, įskaitant pagrindinius darbo standartus, ir darnia aplinkos apsaugos veikla, taip pat vykdant išorės politiką. Šios pastangos yra ypač svarbios turint omenyje vystymosi sąlygas, kuriomis šalys turi spręsti svarbius uždavinius.

BLS+ sistema yra pavyzdinė ES prekybos politikos priemonė, kuria besivystančiose šalyse remiamas tvarus vystymasis ir geras valdymas. Komisija pasiūlė šią sistemą padaryti patrauklesne – panaikinti paramos gavėjams taikomą gradacijos metodą, taikyti lankstesnius ekonominius prisijungimo kriterijus ir leisti šalims pasiūlyti savo kandidatūrą bet kuriuo metu. Taip pat bus sustiprintos kontrolės ir atšaukimo priemonės, siekiant užtikrinti, kad paramą gaunančios šalys veiksmingai įgyvendintų prisiimtus įsipareigojimus.

Neseniai sudarytuose ES LPS sistemingai įtrauktos su prekyba ir tvariu vystymusi susijusios nuostatos. Tuo siekiama šalis partneres įtraukti į bendradarbiavimo procesą, kuriame dalyvautų pilietinė visuomenė, taip pat užtikrinti didesnę atitiktį nacionalinėms ir tarptautinėms darbo ir aplinkos apsaugos srities normoms. Nuostatomis taip pat leidžiama atlikti nepriklausomą ir nešališką peržiūrą. Šiems susitarimams įsigaliojus turėsime užtikrinti, kad šios priemonės būtų naudojamos veiksmingai ir jomis būtų teikiama tinkama parama mūsų vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityje.

Įsipareigojome geriau vertinti prekybos srities iniciatyvų poveikį ES ir jos prekybos partneriams, įskaitant besivystančias šalis[35]. Užtikrinsime, kad analizėse, atliktose kuriant naują politiką (poveikio vertinimas), derantis dėl susitarimo (poveikio tvarumui vertinimas) arba įgyvendinant susitarimą (ex-post analizė) nagrinėjamos visos svarbios pasekmės ekonomikai, visuomenei, aplinkai ir žmogaus teisėms ir remiamasi plataus masto konsultacijomis su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Tokios analizės taip pat turėtų padėti kurti papildomas pagalbos prekybai priemones.

Patvirtinome priemones, skirtas skatinti tausų kai kurių pagrindinių gamtos išteklių, pavyzdžiui, į ES parduodamos medienos ir žuvų, valdymą[36]. Padėsime mūsų besivystantiems partneriams įgyvendinti šias priemones, kad jie padidintų savo tvarus augimo potencialą. Siekdami propaguoti panašius standartus, bendradarbiausime ir su kitomis šalimis – svarbiomis gamtos išteklių rinkomis.

Remsime tarifinių ir netarifinių kliūčių panaikinimą prekėms ir paslaugoms, kurios gali būti naudingos aplinkai. Tai sustiprins mūsų pastangas užtikrinti besivystančioms šalims geresnę prieigą prie ekologiškų technologijų.

Prekybos paskatos atsiranda ne tik dėl vyriausybių veiksmų, bet ir pereinant prie tvaresnių produktų rinkose. Privačios su tvarumu susijusios sistemos (pvz., sąžininga, etiška arba ekologiška prekyba) gali būti veiksmingas būdas skatinti tvarų ir integracinį augimą besivystančiose šalyse[37]. Valstybės valdžios institucijos gali remti šias iniciatyvas. Didinsime paramą tvarios prekybos priemonėse dalyvaujantiems besivystančių šalių gamintojams, plėtodami glaudesnį bendradarbiavimą (įskaitant pagalbos prekybai priemones), gerinsime susijusios veiklos stebėseną ir toliau raginsime mūsų šalis partneres plėtoti sąžiningą ir etišką prekybą. Artėjančios viešųjų pirkimų direktyvų peržiūros metu taip pat ketiname suteikti daugiau galimybių valstybės valdžios institucijoms Europoje vykdyti sąžiningus ir etiškus pirkimus.

Įmonių socialinė atsakomybė tampa vis svarbesnė tarptautiniu lygmeniu – įmonės gali prisidėti prie integracinio ir tvaraus augimo labiau atsižvelgdamos į savo veiklos poveikį žmogaus teisėms, visuomenei ir aplinkai. Raginame įmones ir mūsų prekybos partnerius įsipareigoti laikytis tarptautiniu mastu pripažintų šios srities gairių ir principų[38], kaip antai EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms. Į savo susitarimus taip pat įtraukiame nuostatas, kuriomis skatinamas atsakingas investuotojų verslo elgesys.

4.1.6.   Pagalba pažeidžiamoms šalims, siekiant padidinti jų atsparumą krizėms ir gerinti atsaką į jas

Mažiausiai išsivysčiusios šalys ir kitos pažeidžiamos šalys nuo krizių kenčia dažniau, o tai gali kelti pavojų jų ilgalaikio vystymosi pastangoms, visų pirma tose šalyse, kurios įgyvendina eksportu grindžiamo augimo strategijas; pasaulinių pagrindinių produktų kainų šuoliai arba gaivalinės nelaimės gali sukelti didelių mokėjimų balanso sutrikimų, mažėjant pajamoms iš eksporto arba staigiai didėjant importo kainoms. Galime padėti padidinti atsparumą išorės sukrėtimams:

· Gaivalinės nelaimės gali turėti didelį ardomąjį poveikį tiekimo grandinėms, prekybai ir ekonominei veiklai. Po 2010 m. liepos mėn. potvynių ES pasiūlė suteikti papildomų lengvatų Pakistanui, tačiau patirtis parodė, kad ši iniciatyva nesukėlė pakankamai greitos reakcijos. Tai taip pat sukėlė susirūpinimą dėl galimo prekybos srautų nukreipimo poveikio kitoms neturtingoms šalims. Ateityje, atsižvelgdami į naujas BLS kilmės taisykles, krizės paveiktoms šalims sieksime taikyti laikinus nukrypimus nuo kilmės taisyklių reikalavimų. Kad gaivalinėms nelaimėms būtų geriau pasirengta, vertindami poreikius ES humanitarinės pagalbos politikos srityje stengsimės atsižvelgti į prekybos pažeidžiamumą. ES taip pat padeda šalims partnerėms kurti inovacinį rodikliais pagrįstą oro sąlygų rizikos draudimą; galime pasimokyti iš sėkmingų pavyzdžių, kai su oro sąlygomis susijusi rizika buvo perkelta į finansų rinką, pvz., obligacijų, atlyginančių gaivalinių nelaimių sukeltą žalą, naudojimas, siekiant apsidrausti nuo finansinės valstybės biudžetui kylančios rizikos įvykus žemės drebėjimui.

· Keletą besivystančių šalių vargina konfliktai, kurie dažnai susiję su gamtos išteklių kontrole. Komisija pateikė keletą direktyvų projektų; jomis siekiama paskatinti gavybos ir miškų pramonės įmones (į ES biržų sąrašus įtrauktas įmones[39] ir kitas dideles ES įmones[40]) atskleisti informaciją apie vyriausybėms mokamas sumas. Tai – pirmas žingsnis link skaidresnės investicinės aplinkos, kuri gali sumažinti korupcijos ir mokesčių vengimo riziką. Remdamiesi patirtimi, susijusia su Kimberley procesu, Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva (GPSI), miškų teisės aktų vykdymu, miškų valdymu ir prekyba mediena (FLEGT) ir Medienos reglamentu, taip pat ieškosime būdų, kaip pagerinti tiekimo grandinės skaidrumą, įskaitant išsamaus patikrinimo aspektus. Taip pat propaguosime neseniai atnaujintas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir EBPO rekomendacijas dėl išsamaus patikrinimo ir atsakingo tiekimo grandinės valdymo bei skatinsime jomis naudotis; šiuos principus turime skleisti ir už EBPO šalių sienų. Toliau bendradarbiausime su savo partneriais – besivystančiomis šalimis – ir padėsime jiems tvarios kasybos, geologinių žinių ir tinkamo gamtos išteklių valdymo[41] srityse.

· Pagrindinių produktų kainų svyravimas turi poveikio šalių partnerių nacionaliniams biudžetams. Galime padėti šalims partnerėms naudotis rinkos dėsniais pagrįstomis draudimo sistemomis, kaip antai ateities sandorių rinka, kad būtų apsidrausta nuo pajamų trūkumo. Remdamiesi 2009 m. sukurta lanksčia paramos pažeidžiamiausioms šalims priemone (V-FLEX), kuria siekiama padėti sumažinti pasaulinės maisto ir finansų krizės poveikį AKR šalims, dėsime pastangas sukurti naują „amortizavimo“ sistemą, daugiausia dėmesio skirdami didesniems išoriniams tarpvalstybinio masto sukrėtimams[42].

4.2. Vidaus reformos ir geras valdymas – esminiai prekyba paremto augimo veiksniai

Pagrindinis ekonomikos augimo postūmis yra visų pirma nacionalinis. Geras valdymas yra itin svarbus, siekiant privačiojo sektoriaus vystymosi ir tvaraus prekyba ir investicijomis paremto augimo. Tokio valdymo sąlygos – stabilios politinės institucijos ir praktika, nepriklausomi teismai, žmogaus teisių apsauga, viešųjų finansų, taisyklių ir institucijų skaidrumas ir tvirta pozicija kovojant su sukčiavimu ir korupcija. Taip pat labai svarbios politikos kryptys, taisyklės ir institucijos, remiančios privačiojo sektoriaus vystymąsi, tinkamų darbo vietų kūrimą ir eksporto konkurencingumą. Vidaus reformos yra būtinos, siekiant padidinti tiekimo pajėgumus ir kapitalą (įskaitant žmogiškąjį kapitalą), sumažinti transporto išlaidas, padidinti ūkių ir pramonės produktyvumą, pagerinti tam tikrų darbo ir aplinkos apsaugos srities normų įgyvendinimo lygį ir pagerinti investicinę aplinką. Šios reformos yra esminės, kad būtų sumažinti galimi tarifų pajamų nuostoliai ir atliekami reikiami pakeitimai, nustatant veiksmingas mokesčių politikos bei perskirstymo priemones ir kuriant minimalios socialinės apsaugos sistemas. Jos yra itin svarbios siekiant, kad ekonominio augimo teikiama nauda padėtų veiksmingai išnaikinti skurdą.

Šis procesas gali būti remiamas išorės parama ir prekybos susitarimais. Daugelyje šalių reformų vykdytojai, norėdami paremti savo vidaus politikos programas ir įtvirtinti vidaus reformas, siekia sudaryti dvišalius arba regioninius prekybos susitarimus. Kad tokie susitarimai būtų veiksmingi, būtina į juos įtraukti taisykles, kuriomis skatinamas skaidrumas, nuspėjamumas ir atskaitomybė.

Savarankiškumas – būtina sėkmės sąlyga. Sprendimai negali būti primesti iš išorės. Besivystančios šalys turi pačios rinktis savo kelią. Peru ir Kolumbija, Centrinės Amerikos ir CARIFORUM šalys siekė kokybinių pokyčių ir sudarė plataus užmojo susitarimus su ES, kuriais skatinami struktūriniai jų ekonomikos pokyčiai, o ne remiamasi vienašalėmis prekybos lengvatomis. Šie susitarimai padės konsoliduoti kai kurias svarbiausias reformas, kurių ėmėsi Lotynų Amerikos šalys pradėjusios vykdyti importo pakeitimo politiką. Tai – aiškus pavyzdys, rodantis, kad tokių šalių kaip Hondūras, Nikaragva ar Haitis (kurios nėra pačios turtingiausios šalys) išsivystymo lygis labai priklauso nuo politinės valios.

4.3. Daugiašalė darbotvarkė iki 2020 m.

Tvirta daugiašalė prekybos sistema yra itin svarbi ilgalaikiams besivystančių šalių interesams – ja nustatomos taisyklės ir užtikrinamas patekimas į visas svarbiausias rinkas. Rinkos vis dažniau kuriamos pačiose besivystančiose šalyse. Iš tiesų, pirmą kartą pastarųjų metų istorijoje pietų šalių tarpusavio prekybos apimtis viršijo šiaurės ir pietų šalių tarpusavio prekybos apimtį, net jei kliūtys pietų šalių tarpusavio prekybai yra daug didesnės nei kliūtys patekti į išsivysčiusių šalių rinkas[43]. Taigi daugiašalės derybos yra būtinos. Turime baigti vykdomas derybas, sukurti tvirtą pagrindą būsimoms deryboms ir tobulinti daugiašalę sistemą, kad su prekyba susijusi veikla būtų dar naudingesnė vystymuisi.

4.3.1.   Su vystymusi susijusių Dohos vystymosi darbotvarkėje (DVD) numatytų įsipareigojimų vykdymas

Daugiašalė darbotvarkė išlieka ES prioritetas. Derybos dėl Dohos vystymosi darbotvarkės atsidūrė aklavietėje, tačiau ši programa sudaro tiek daug galimybių besivystančioms šalims apskritai ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims konkrečiai, kad jos atsisakyti negalima. ES pasiryžusi tesėti su šia darbotvarke ir konkrečiu mažiausiai išsivysčiusioms šalims numatytų priemonių paketu susijusius įsipareigojimus.Manome, kad 2012 m. ir vėliau PPO narės turėtų tęsti derybas, kiek tai įmanoma, siekdamos pvz., įtraukti temas, dėl kurių buvo įsipareigota, kaip antai prekybos lengvinimas, netarifinės kliūtys ir ginčų sprendimas; jos visos apima svarbius vystymosi aspektus.

Susitarimai dėl prekybos lengvinimo duoda daug naudos vystymuisi: siekiant palengvinti prekybą tiek vidaus, tiek eksporto rinkose, jais užtikrinamos nuoseklios reformos visose PPO narėse. Nors tokie susitarimai būtų naudingi visoms PPO narėms, tai visų pirma duotų naudos besivystančioms šalims, ypač toms, kurios neturi priėjimo prie jūros. Juos įgyvendinant būtų atsižvelgta į kiekvienos šalies poreikius ir pajėgumus ir, prireikus, būtų teikiama išorės parama. Visoms šalims naudinga greitai baigti šias derybas.

Toliau sieksime konkrečių rezultatų, naudingų mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Nesame patenkinti tuo, kad PPO narėms dažnai nepavyksta įgyvendinti galiojančių sprendimų dėl patekimo į rinką be kvotų ir be muitų; siekiant sukurti naujas ir saugias prekybos galimybes mažiausiai išsivysčiusioms šalims būtina įgyvendinti tuo sprendimus. Taip pat svarbu sėkmingai užbaigti žemės ūkio derybas dėl medvilnės. Remdamiesi mūsų įgyvendinta nauja kilmės taisyklių reforma sieksime didesnio mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtų lengvatinių kilmės taisyklių darnumo, taip pat didesnio skaidrumo, paprastumo ir lengvesnio patekimo į rinką. Pirmas žingsnis priemonių paketo mažiausiai išsivysčiusioms šalims link – 2011 m. gruodžio mėn. aštuntojoje PPO ministrų konferencijoje priimta joms taikoma išimtis paslaugų srityje, leidžianti PPO narėms sudaryti lengvatines patekimo į rinką sąlygas paslaugų sektoriuje.

Be derybų dėl Dohos vystymosi darbotvarkės, siekdami, kad kuo daugiau šalių pasinaudotų sistema, toliau remsime ir lengvinsime mažiausiai išsivysčiusių šalių įstojimą į PPO ir aktyviai prisidėsime prie stojimo taisyklių peržiūros, kol iki 2012 m. liepos mėn. šiuo tikslu bus pateiktos atitinkamos rekomendacijos. Pasirengimas stojimui yra naudingas reformas skatinantis procesas, tačiau dažnai jis yra ilgas ir sunkus. Išlaikydami PPO taisyklių vientisumą, taikysime tinkamus su rinkos atvėrimu susijusius apribojimus ir padėsime mažiausiai išsivysčiusioms šalims patvirtinti ir įgyvendinti naujas disciplinas. Be to, nagrinėdami minėtų šalių poreikius ir reikalavimus, susijusius su PPO sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, įgyvendinimu, palankiai atsižvelgsime į prašymus pratęsti ankstesnį įgyvendinimo terminą (2013 m.) ir suteikti tinkamą techninę paramą.

4.3.2.   Tvirto ateities pagrindo nustatymas

Svarbiausias mūsų prioritetas turi būti daugiašalės prekybos sistemos apsauga ir stiprinimas. Bet koks PPO silpnėjimas pakenktų mažiausioms ir silpniausioms jos narėms. Tai būtų itin žalinga krizės metu, kai pagunda griebtis protekcionizmo yra didelė.

Dabartinė aklavietė derybose dėl Dohos vystymosi darbotvarkės atskleidžia esminį PPO struktūros trūkumą – jos plėtra neatitiko sparčiai kintančių ekonomių realijų. PPO sistema dar ne visai atspindi didelį santykinės ekonominių jėgų pusiausvyros pokytį tarp pagrindinių prekybos partnerių. Vis didėja neatitikimas tarp didelių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių įnašo į daugiašalę prekybos sistemą ir naudos, kurią jos iš to gauna. Tai vis labiau jaučia neturtingesnės šalys; jos mato, kad atotrūkis tarp jų ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių vis didėja. Ši tendencija, išryškėjusi pradėjus įgyvendinti Dohos vystymosi darbotvarkę, nuo to laiko labai paaštrėjo ir ateityje stiprės.

Diferencijavimo ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių vaidmens klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į daugiašalės sistemos interesus ir naudą vystymuisi. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, atverdamos savo rinkas mažiausiai išsivysčiusioms šalims, turėtų rodyti daugiau iniciatyvos ir prisiimti daugiau atsakomybės; jos turėtų taikyti lengvatų programas nediskriminuodamos kitų PPO narių, iš kurių keturios penktosios yra besivystančios šalys.

Mūsų nuomone, tai nereiškia, kad įgyvendinant Dohos vystymosi darbotvarkę jų ir išsivysčiusių šalių įsipareigojimai turi būti visiškai abipusiai; siekiame, kad jų įnašas, atsižvelgiant į tų šalių iš sistemos gautą naudą, būtų proporcingesnis.

4.3.3.   Naujų uždavinių sprendimas

Besivystančioms šalims yra naudingos daugiašalės griežtos ir vykdytinos taisyklės. Modernioje pasaulio ekonomikoje sudaromos kliūtys prekybai vis mažiau susijusios su muitų tarifais, bet vis dažniau – su pernelyg sudėtingomis arba tarpusavyje nesuderinamomis reguliavimo priemonėmis, kurios dažnai daug daugiau problemų sudaro neturtingiausioms besivystančioms šalims ir šalims, kurių administraciniai pajėgumai labai riboti.

Daugiau dėmesio reikės kreipti į tai, kokį poveikį prekyba daro kitiems neturtingiausioms besivystančioms šalims itin svarbiems klausimams. Toks pavyzdys – prekybos ir aprūpinimo maistu saugumo politikos sąveika ypač po iki šiol nepaisytų G20 ir JT raginimų visam laikui panaikinti maisto produktų eksportui taikomus apribojimus arba mokesčius pagal Pasaulio maisto programą humanitariniais tikslais perkamiems maisto produktams. Dar daugiau galima nuveikti, pvz., siekiant padidinti maisto produktų eksporto apribojimų skaidrumą, geriau atsižvelgti į jų poveikį ir patobulinti konsultacijas su kitomis PPO narėmis. Neturtingos besivystančios šalys taip pat turi spręsti kitus pasaulinio masto uždavinius, kaip antai užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą arba pritaikyti savo ekonomikos sistemas prie visame pasaulyje kintančių klimato sąlygų bei prie jų gamtos ištekliams kylančių grėsmių, taip pat skatinti ir užtikrinti savo įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Ateinančiais metais PPO narės turės daugiau dėmesio skirti šiems svarbiems klausimams. Itin svarbu bus veiksmingai bendradarbiauti su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis.

5.         Išvada

Staigus besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių iškilimas – svarus įrodymas, kad pažanga vystymosi srityje yra galima ir kad svarbų vaidmenį šiame procese atlieka rinkų atvėrimas vis labiau integruotoje pasaulio ekonomikoje. Vis dėlto, daugelis besivystančių šalių vis dar atsilieka. Joms reikia padėti, o tai reiškia, kad ES turi toliau vykdyti savo tvirtus įsipareigojimus ir prisiimti jų dar daugiau, didesnį dėmesį skiriant toms šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai.

Pagalba teikiama sudarius partnerystę; ją plėtojant besivystančios šalys turi rinktis ir prisiimti atsakomybę, kad būtų padidinta ilgalaikė prekybos ir investicijų teikiama nauda. Šiuo atžvilgiu savarankiškumas ir geras valdymas yra esminiai aspektai. Teiksime paramą plėtodami vystomąjį bendradarbiavimą ir siūlysime prekybos ir investicijų susitarimus, kuriais bus remiami ir įtvirtinami instituciniai pokyčiai, būtini vystymuisi skatinti.

Žvelgiant į ateitį, visos šalys turi prisitaikyti prie ekonominių jėgų pusiausvyros pokyčių, įvykusių pastarąjį dešimtmetį. Pirmą kartą pietų šalių tarpusavio prekybos apimtis viršija šiaurės ir pietų tarpusavio šalių prekybos apimtį. Daug išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių tebeturi pasiekti ES rinkos atvėrimo prekybai su neturtingiausiomis besivystančioms šalims lygį. Tai – svarus argumentas tiek daugiašalių veiksmų, įskaitant Dohos vystymosi darbotvarkę ir kitas programas, tiek nuodugnios daugiašalių derybų pagrindo peržiūros naudai. Didelės besivystančios rinkos ekonomikos šalys turi rodyti daugiau iniciatyvos ir prisiimti daugiau atsakomybės daugiašalėje prekybos sistemoje, atsižvelgiant į tos sistemos interesus ir naudą pasauliniam vystymuisi.

2011 m. gegužės mėn. Stambule surengtoje konferencijoje mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu nustatytas ambicingas tikslas – iki 2020 m. padvigubinti tokių šalių eksporto į pasaulines rinkas dalį. Šiame komunikate aprašytas metodas gali prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo. Į jį turėtų būti atsižvelgta būsimuose svarbiuose tarptautiniuose susitikimuose, ypač 2012 m. balandžio mėn. Dohoje rengiamoje UNCTAD XIII ir 2012 m. birželio mėn. įvyksiančioje Rio+20 konferencijoje dėl tvaraus vystymosi, kuriuose turėtų būti nutiestas naujas kelias ekologiškos ekonomikos link.

[1]               „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“, COM(2010) 612, 2010 11 9.

[2]               „Prekyba ir vystymasis. Pagalba besivystančioms šalims pasinaudoti prekyba“, COM(2002)513, 2002 9 18.

[3]               Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį ES turi atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus, kurių pirmasis – skurdo panaikinimas, tose politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims.

[4]               „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“, COM(2011) 637, 2011 10 13.

[5]               „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“, COM(2011) 886, 2011 12 12.

[6]               Šios šalys kartu sukuria 0,6 proc. pasaulinio BVP, palyginti su 0,7 proc. 2000 m.

[7]               Vidutiniškai trys eksportuojami produktai sudaro daugiau nei 75 proc. viso tokių šalių eksporto. Aštuoniose mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ši dalis yra daugiau nei 95 proc.

[8]               „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“, COM(2011) 743, 2011 11 18 ir pasiūlymas dėl Direktyvos dėl bendrovių viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų, COM(2010) 378, 2010 7 13.

[9]               COM(2011) 637.

[10]             Europos Vadovų Tarybos išvados, 2010 9 16.

[11]             BLS buvo peržiūrėta 2006 m., siekiant įtraukti daugiau produktų, supaprastinti taisykles ir padidinti nuspėjamumą. Šia reforma paskatintas paramą gaunančių šalių eksportas ir TUI, taip pat paremta daugelio šalių eksporto diversifikacija.

[12]             CARIS, ES BLS tarpinis vertinimas, 2010 m.

[13]             Armėnija, Azerbaidžanas, Bolivija, Ekvadoras, Gruzija, Gvatemala, Hondūras, Kolumbija, Kosta Rika, Mongolija, Nikaragva, Panama, Paragvajus, Peru, Salvadoras ir Žaliasis Kyšulys.

[14]             Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1063/2010, 2010 11 18.

[15]             www.exporthelp.europa.eu.

[16]             Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1528/2007, 2007 12 20.

[17]             COM(2011) 598, 2011 9 30.

[18]             „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“, COM(2006) 567, 2006 10 4.

[19]             Žr. aštuntąją ES ataskaitą dėl galimo prekybos ribojimo priemonių (2010 m. spalio mėn. – 2011 m. rugsėjo mėn.): http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/october/tradoc_148288.pdf.

[20]             COM(2011) 241, 2011 5 10.

[21]             Žr. būsimą Komisijos komunikatą „Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir vykdymo trečiosiose šalyse strategija“.

[22]             Kanuose įvykusiame G20 susitikime paskelbta galutinė deklaracija „Siekdami kurti bendrą ateitį stiprinkime visiems naudingus bendrus veiksmus“, 2011 11 4.

[23]             „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“, COM(2011) 638, 2011 10 13.

[24]             Vystomojo bendradarbiavimo priemonės teminėje pasaulinėms viešosioms gėrybėms ir uždaviniams skirtoje programoje, kurią Komisija pasiūlė komunikate „Europos vaidmuo pasaulyje. Naujas požiūris į ES išorės veiksmų finansavimą“, COM(2011) 865, 2011 12 7, numatyta, inter alia, parama prekybos politikai bei susitarimams apibrėžti ir įgyvendinti, pagalba integruotis į daugiašalę prekybos sistemą ir ES, šalių partnerių ir regionų investicijų srities santykiams skatinti.

[25]             COM(2011) 637.

[26]             Romos (2003 m.), Paryžiaus (2005 m.), Akros (2008 m.), Busano (2011 m.) forumai.

[27]             Busano partnerystė už veiksmingą vystomąjį bendradarbiavimą, ketvirtasis aukšto lygio forumas dėl pagalbos veiksmingumo, Busanas, Korėjos Respublika, 2011 11 29–2011 12 1.

[28]             Komunikate „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“, COM(2010) 343, 2010 7 7, Komisija pabrėžė būsimos ES investicijų politikos tikslus.

[29]             Kaip antai, ES–Afrikos patikos fondas, Kaimynystės investicinė priemonė, Lotynų Amerikos investicinė priemonė ir Centrinės Azijos investicinė priemonė.

[30]             COM(2011) 865.

[31]             COM(2006) 567, 2006 10 4.

[32]             Tam tikroms AKR valstybėms sudarius EPS, kitos AKR valstybės gali siekti prie jo prisijungti.

[33]             „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“, COM(2011) 200, 2011 3 8.

[34]             „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“, COM(2011)303, 2011 5 25.

[35]             COM(2010) 612.

[36]             „Medienos reglamentas“ (EP ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, 2010 10 20) ir „Reglamentas dėl kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) ˛vejyba“ (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, 2008 10 29).

[37]             „Indėlis į tvarų vystymąsi: sąžiningos prekybos ir su prekyba susijusių nevalstybinių tvarumo užtikrinimo programų vaidmuo“, COM(2009)215, 2009 5 5.

[38]             „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“, COM(2011)681, 2011 10 25.

[39]             2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB.     

[40]             Pasiūlymas dėl direktyvos dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, COM(2011) 684.

[41]             Komunikatas dėl biržos prekių rinkų ir žaliavų, COM(2011) 25, 2011 2 2.

[42]             2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, susijusi su ES bendradarbiavimo su AKR valstybėmis ir užjūrio šalimis ir teritorijomis finansavimu (11–tasis Europos plėtros fondas).

[43]             P. Kowalskio ir B. Shepherdi nuomone, minėtos kliūtys yra beveik tris kartus didesnės („Pietų šalių prekyba prekėmis“, 2006 m., OECD Prekybos politikos darbiniai dokumentai, Nr. 40).