This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012AE0808
Opinion of the European Economic and Social Committee on the ‘Proposal for a Regulation of the European Parliament and the Council establishing a Programme for the Competitiveness of Enterprises and small and medium-sized enterprises (2014-2020)’ COM(2011) 834 final — 2011/0394 (COD)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011) 834 final – 2011/0394 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011) 834 final – 2011/0394 (COD))
OL C 181, 2012 6 21, p. 125–130
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
21.6.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 181/125 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa
(COM(2011) 834 final – 2011/0394 (COD))
2012/C 181/22
Pranešėjas Ronny LANNOO
Bendrapranešėjis Brendan BURNS
Europos Parlamentas, 2011 m. gruodžio 13 d., ir Taryba, 2012 m. sausio 24 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl
Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa
COM (2011) 834 final – 2011/0394 (COD).
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. kovo 8 d. priėmė savo nuomonę.
479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. kovo 28–29 d. (2012 m. kovo 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 142 nariams balsavus už ir 6 susilaikius.
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1 EESRK pritaria didiesiems COSME (Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos 2014–2020 m.) tikslams, tačiau konstatuoja, kad šioje programoje neatsižvelgta į jo pageidavimus, pateiktus nuomonėje dėl Smulkiojo verslo akto Europai apžvalgos, (1) visų pirma dėl paramos MVĮ ir jų konsultavimo priemonių stiprinimo, įgūdžių perdavimo, veiksmų derinimo ir partnerystės su MVĮ organizacijomis.
1.2 Jis pageidauja, kad būtų aiškiau apibrėžti konkretūs veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti. Tuojau pat išryškėja dvi problemos:
— |
tikslas – reglamentu siekiama stiprinti įmonių konkurencingumą. Iš tiesų, būtina joms suteikti galimybių konkuruoti su varžovais pasaulio rinkose. EESRK pritaria nustatytam tikslui, tačiau tvirtina, kad vienodai svarbu ir siekti užtikrinti tvarias MVĮ pozicijas Europos, artimiausiose ir vietos rinkose. |
— |
priemonės – EESRK prašo Komisiją papildyti pasiūlymą dėl teisės akto darbo programa su sąrašu konkrečių priemonių, kurios bus įgyvendintos siekiant patenkinti visų kategorijų MVĮ poreikius ir su dabartine krize susijusius lūkesčius. |
1.3 Visus sprendimus dėl šios veiksmų programos turėtų priimti Europos Parlamentas ir Taryba taikydami bendro sprendimų priėmimo procedūrą. Deleguotųjų aktų priėmimo procedūra turėtų būti taikoma tik metinių programų, parengtų konsultuojantis su valstybėmis narėmis bei MVĮ organizacijomis, nustatymui ir įgyvendinimui.
1.4 EESRK pageidauja, kad programa
— |
būtų skirta visoms įmonėms (2); |
— |
savo išteklius nukreiptų į pagrindinius prioritetus – informavimą, paramą ir konsultavimą, sąlygų patekti į rinkas gerinimą, galimybes gauti finansavimą, Bendrijos reikalavimų ir standartų priderinimo, bendradarbiavimo, strategijos Europa 2020 prioritetų; |
— |
tuo tikslu nustatytų penktąjį konkretų tikslą – teikti paramą MVĮ ir užtikrinti jų konsultavimą daugiausia dėmesio skiriant mažosioms ir labai mažoms įmonėms. |
1.5 EESRK siūlo numatyti ketvirtąją priemonę, padėsiančią tobulinti teisės aktus, t. y. įsteigti „gynimo biurą“ (angl. office of advocacy) (3), kuris stebėtų, kad teisės aktuose būtų labiau atsižvelgiama į mažųjų įmonių realijas. Vis tik reikėtų apibrėžti „gynimo biuro“ vaidmenį ir suderinti jo veiklą su kitomis veikiančiomis organizacijoms, pavyzdžiui, MVĮ atstovų tinklu. Jis dar kartą primena, kad prieštarauja išimčių taikymui plačiu mastu ir siūlo užtikrinti MVĮ organizacijų dalyvavimą teisėkūros ir sprendimų priėmimo procese.
1.6 EESRK pabrėžia, kad pasiūlyme dėl reglamento nepakankamai atsižvelgta į partneryste grindžiamą valdymą. Jis nesutinka, kad jame būtų apsiribojama tiesiog konsultacijomis ir primygtinai primena Europos Parlamentui ir Tarybai, kad būtina įtvirtinti tokio pobūdžio valdymą ir stiprinti partnerystę su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis, kaip tai numatyta kitose Bendrijos programose (4). EESRK ragina sudaryti darbo grupę, kuri sudarytų galimybę konsultuotis su Europos MVĮ organizacijomis dėl kiekvieno COSME programos rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapo.
1.7 Dėl 9 straipsnio, susijusio su galimybių patekti į rinką gerinimu, EESRK rekomenduoja
— |
atskirti galimybes patekti į rinkas nuo informacijos MVĮ teikimo, jų konsultavimo ir mokymo; |
— |
teikti paramą jau vykdomai valstybėse narėse MVĮ organizacijų ir valstybinių organizacijų veiklai; |
— |
pritaikyti Europos įmonių tinklo (EĮT) užduotis ir organizacinę struktūrą taip, kad jis galėtų prisidėti prie MVĮ organizacijų veiksmų ir įtrauktų jas į savo veiklą. Tinklui būtina suteikti daugiau matomumo ir jo potencialas turėtų būti visapusiškai išnaudotas |
1.8 EESRK nustatė, kad siūlomos finansinės priemonės – iniciatyva Horizontas 2020 ir kiti finansavimo šaltiniai, pvz., nurodyti pasiūlymuose dėl reglamentų dėl teritorinės sanglaudos – nepakankamai suderinti tarpusavyje. Tokia padėtis kelia MVĮ daug sunkumų. Todėl Komitetas prašo aiškiau išdėstyti šių skirtingų finansavimo šaltinių sąsajas. Nors ir pritardamas nuostatai 56 proc. biudžeto skirti finansinėms priemonėms, EESRK ragina Komisiją ir Europos Parlamentą tiksliai nustatyti kiekvienai iš dviejų priemonių skirtų lėšų dydį, sudaryti galimybę visoms įmonėms ir įvairaus pobūdžio investicijų atveju jomis pasinaudoti ir užtikrinti jų ir kitų panašių ES finansavimo formų koordinavimą, kad MVĮ galėtų pasirinkti joms geriausiai tinkančią priemonę. Be to, Komitetas prašo pakeisti paskolų garantijų priemonės taisykles ir taikymo sąlygas.
1.9 Jis prašo persvarstyti I priedo tekstą, jame pateiktus rodiklius apibrėžiant kartu su MVĮ organizacijomis. Taip pat reikėtų peržiūrėti II priedą ir finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą, nes jų nuostatos prieštarauja pasiūlymo tekstui.
1.10 EESRK rekomenduoja Europos Parlamentui ir Tarybai programą remti ir stiprinti, bet aiškiau pateikiant jos turinį, jos operatyvines priemones, taip pat prioritetų finansavimą, kartu pabrėžiant nuostatą dėl partnerystės su Europos MVĮ užtikrinimo. Vis dėlto jos biudžetas – 2,5 mlrd. eurų – atrodo gana menkas palyginti su jos užmojais. EESRK prieštarauja bandymams sumažinti programos biudžetą ir primygtinai ragina Europos Parlamentą elgtis priešingai – jį padidinti. EESRK laikosi nuomonės, kad būtent MVĮ padės Sąjungai įveikti krizę ir sukurs naujų darbo vietų.
1.11 Vis dėlto EESRK mano, kad programa stokoja užmojo. Jo nuomone, pasiūlyto 2,5 mlrd. eurų biudžeto nepakaks būtinosioms nuostatoms, kuriomis siekiama paremti MVĮ veiklą ir tvarų vystymąsi, įgyvendinti. Tačiau kaip tik MVĮ padės Sąjungai įveikti krizę, kurdamos naujas darbo vietas. Todėl EESRK prieštarauja bandymams sumažinti šį biudžetą. Jis ragina Europos parlamentą jį padidinti iki dabartinio Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) biudžeto lygio, siekiant visų pirma padidinti finansinėms priemonėms skiriamas biudžeto lėšas.
1.12 EESRK ragina Europos Komisiją paaiškinti, kaip paskirstomas programos (ne finansinių priemonių) biudžetas ir į programą įtraukti smulkią kiekvienai programos veiklos sričiai skiriamų finansinių išteklių sąmatą.
2. Bendrosios pastabos
2.1 EESRK nuomonėje dėl SVA apžvalgos (5) pasiūlė savo prioritetus dėl 2014–2020 m. MVĮ konkurencingumo programos. Deja, pasiūlyme dėl COSME į juos atsižvelgta nepakankamai, taip pat neaiškūs numatomi įgyvendinti praktiniai veiksmai. EESRK ragina Europos Komisiją pateikti jam, taip pat ir Europos Parlamentui bei Tarybai, veiksmų, numatytų šios programos trukmei, planą.
2.2 EESRK stebisi nuorodos į SVA stoka, kai tuo tarpu programa turėtų būti grindžiama šiuo aktu. Visai nėra nuorodos į „Vieno karto“ (angl. Only once) principą. Nedaug nuorodų į principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think small first) ir nepakankamai atsižvelgta į skirtingų MVĮ kategorijų specifiką.
2.3 Konkurencingumo raidą apsprendžia rinkos dėsniai, jam taip pat daro poveikį ir kiti faktoriai, tokie kaip darbo sąnaudų lygis, perkamoji galia, mokesčių sistema, sąlygos gauti finansavimą ar jaunimo įsidarbinimo galimybės. EESRK laikosi nuomonės, kad COSME prioritetas turi būti užtikrinti tvarų įmonių vystymąsi, o ne tik jų konkurencingumą.
2.4 COSME programoje taip pat turi būti numatytos konkrečiai mažoms ir labai mažoms įmonėms skirtos priemonės.
2.5 Kadangi 2012 m. bus atliekamas Europos MVĮ apibrėžimo įdiegimo tyrimas, EESRK ragina, pasinaudojant šia galimybe, atsižvelgti į didelę šių įmonių įvairovę. Europos Komisija taip pat turėtų informuoti Komitetą apie šio tyrimo išvadas ir įtraukti jį į priežiūros darbus.
3. Nuomonė dėl reglamento pasiūlymo
3.1 Konstatuojamoji dalis
3.1.1 EESRK pritaria konstatuojamosios dalies 10 punkto nuostatoms. COSME programa taip pat turėtų būti siekiama:
— |
MVĮ veiklos sąlygas padaryti paprastesnes ir sumažinti joms tenkančių administracinių suvaržymų naštą; |
— |
skatinti strategijos „Europa 2020“ prioritetų, tokių kaip inovacijų diegimas, ekologiška ekonomika ir jaunimo užimtumas, įgyvendinimą. EESRK palankiai vertina tai, kad į pasiūlymo konstatuojamąją dalį įterptas 11 punktas, kuriame nurodyta, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas labai mažoms, su amatais susijusioms ir socialinėms įmonėms; |
— |
Bendrijos politikoje ir programose nacionaliniu ir teritoriniu lygmenimis taikyti SVA principus; |
— |
atsižvelgti į MVĮ poreikius kitose Bendrijos programose ir užtikrinti, kad būtų koordinuojamos bei supaprastintos jų administravimo taisyklės. |
3.1.2 Komitetas laikosi nuomonės, kad, be įmonių steigimo ir vystymo, konstatuojamosios dalies 11 punkte turėtų būti paminėti antrosios galimybės verslininkams suteikimas, įmonių perdavimas ir perėmimas, jaunimo įsidarbinimo galimybės ir verslininkų bei jų darbuotojų mokymas, taip pat pateikta nuoroda į savarankiškai dirbančių asmenų ir laisvųjų profesijų atstovų vaidmenį.
3.1.3 Konstatuojamosios dalies 12 punkte būtina nurodyti, kad viena iš pagrindinių didžiajai MVĮ daugumai kylančių problemų yra gauti tinkamas konsultacijas. EESRK pritaria Europos įmonių tinklo principui, tačiau mano, kad jo potencialas turėtų būti visapusiškai išnaudotas. Atrodo, kad vis dar daug Europos MVĮ menkai žino apie tai. Europos įmonių tinklo (EĮT) teikiamos paslaugos turėtų būti kuo geriau pagrįstos realia MVĮ paklausa ir poreikiais. EESRK remia pasiūlymą pertvarkyti EĮT valdymą ir įtraukti visas atitinkamas verslo organizacijas į tokį valdymą.
3.1.4 Komisijos įgaliojimai priimti aktus pagal delegavimo procedūrą, minimą konstatuojamosios dalies 28 punkte, turi apsiriboti tik su programos vykdymu susijusiais aktais, visų pirma metinėmis programomis, bei užduočių perdavimo taisyklėmis, visa tai pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis. Praktinių priemonių ir specialiųjų dalyvavimo taisyklių veiklos programą turėtų priimti Europos Parlamentas ir Taryba.
3.1.5 EESRK primygtinai ragina, kad reglamentu dėl COSME būtų sukurta veiksminga valdymo sistema, kurioje dalyvautų Europos MVĮ organizacijos. Ji turėtų būti grindžiama partnerystės principu, pasiūlytu reglamento dėl bendrųjų struktūrinių fondų nuostatų 5 straipsnyje (6). Laikantis SVA nuostatų, MVĮ organizacijos privalo dalyvauti visame programos parengiamajame darbe ir kasmetiniame jos įgyvendinimo procese.
3.1.6 Turizmo pridėtinė vertė ES ekonomikai yra akivaizdi ir į paramos priemones pagal COSME turėtų būti įtraukta turizmo pramonė. Tačiau akivaizdžią pridėtinę vertę duoda ir daug kitų sektorių ir jeigu bus pabrėžiamas tik turizmas, tai reikš, kad jam teikiama pirmenybė, o tai prieštarauja programos horizontaliajam metodui ir ES MVĮ politikai apskritai.
3.2 1 skyrius. Dalykas
3.2.1 EESRK ragina pirmąjį straipsnį papildyti labai mažų įmonių, su amatais susijusių įmonių, savarankiškai dirbančių asmenų ir laisvųjų profesijų sąvokomis.
3.2.2 EESRK pritaria bendriesiems 2 straipsnio tikslams. Jo nuomone, šį straipsnį būtina papildyti nuostatomis dėl MVĮ tvaraus vystymosi ir įmonių perdavimo skatinimo.
3.2.3 Taip pat 2 straipsnį reikėtų papildyti ketvirtuoju bendruoju tikslu – įgyvendinti SVA principus ir įtraukti jo prioritetus į Bendrijos politiką ir programas.
3.3 2 skyrius. Konkretūs tikslai ir veiklos sritys
3.3.1 Keturi konkretūs 3 straipsnyje pateikti tikslai yra reikšmingiausi. Tačiau EESRK prašo juos papildyti:
— |
1 punkto d) dalį papildyti taip: gerinti galimybę patekti į artimiausias rinkas, visų pirma Europos reikalavimus ir standartus priderinant prie mažųjų ir labai mažų įmonių poreikių ir realijų, |
— |
5-uoju konkrečiu tikslu – remti paramos MVĮ teikimo ir jų konsultavimo veiklą. |
3.3.2 EESRK prašo Parlamento ir Tarybos įterpti naują straipsnį dėl valdymo įsteigiant konsultacinę darbo grupę, sudarytą iš įvairioms Europos MVĮ kategorijoms atstovaujančių organizacijų, kuri užsiimtų programos rengimu, įgyvendinimu ir priežiūra ir su šia programa susijusiais metiniais planais.
3.3.3 EESRK pabrėžia, kad 6 straipsnį būtina papildyti konkrečiais pasiūlymais:
— |
teikti paramą poveikio tyrimo procedūroms ir įdiegti „Gynimo biuro“ sistemą po to, kai bus aiškiai apibrėžtas jos vaidmuo ir kompetencijos, |
— |
teisėkūros proceso metu ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ taikyti „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think small first) ir „Vieno karto“ (angl. Only once) principus. |
— |
užtikrinti, kad teisės aktai būtų rengiami kartu su MVĮ organizacijomis. |
3.3.4 EESRK primena, kad jis prieštarauja nuostatai dėl labai mažoms įmonėms galiojančių išimčių taikymo plačiu mastu. (7). Jis rekomenduoja į veiklą įtraukti MVĮ organizacijas, kad teisės aktai būtų priderinti prie labai mažų įmonių realijų.
3.3.5 EESRK prašo į 7 straipsnį įtraukti nuostatas dėl veiksmų, kuriais būtų remiamas įmonių perdavimas ir perėmimas. Ši veikla visų pirma yra susijusi su būsimųjų įmonių perėmėjų mokymu ir jaunų studentų mokymu bei informavimu supažindinant su MVĮ specifika bei jų teikiamomis galimybėmis.
3.3.6 Kalbant apie 9 straipsnį, reikėtų atskirti galimybių patekti į rinkas didinimo veiklą nuo informacijos įmonėms teikimo, jų konsultavimo ir paramos teikimo veiklos. EESRK prašo 9 straipsnį padalinti į du šiuos atskirus straipsnius:
3.3.6.1 |
9 straipsnis. Veiksmai, kuriais siekiama didinti galimybes patekti į rinką Jo tekste palikti 2, 3 ir 4 punktus, 2 punktą papildant nuostata, patikslinančia, kad vykdant COSME programą visų pirma bus remiamos priemonės, užtikrinančios MVĮ ir labai mažų įmonių dalyvavimą Europos reikalavimų ir standartų priderinimo procese ir jų įgyvendinimą įmonėse. |
3.3.6.2 |
9a punktas. Veiksmai, kuriais siekiama remti įmonių informavimo, konsultavimo ir paramos teikimo paslaugas
|
3.4 3 skyrius. Programos įgyvendinimas
3.4.1 10 straipsnyje numatyta, kad metinė programa priimama padedant komitetui, kuris sudarytas iš valstybių narių atstovų. EESRK nuomone, prieš tai reikia pasikonsultuoti su Europos MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis darbo grupėje, kurią EESRK prašo įsteigti šios nuomonės 3.3.2 punkte. 12 straipsnyje numatyta programos įgyvendinimo ir valdymo stebėsena turi būti vykdoma bendradarbiaujant su šia grupe.
3.4.2 11 straipsnyje numatytos „paramos priemonės“ – tai daugiausia tyrimai ir analizavimo veikla. Ir šiuo atveju EESRK ragina Komisiją pateikti aiškią tyrimo ir analizės programą, parengtą kartu su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis, kad ji tikrai atitiktų įmonių lūkesčius.
3.5 5 skyrius. Komitetas ir finansinės nuostatos
3.5.1 Reglamento 16 straipsnyje turėtų būti patikslinta, jog Komisijai padeda ne vien iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, bei ir šios nuomonės 3.3.2 punkte EESRK pasiūlyta partnerių grupė.
3.5.2 Nors EESRK pritaria deleguotųjų aktų naudojimo įgyvendinimo priemonių atveju principui, jis vis dėlto laikosi nuomonės, kad 17 straipsnio 2 dalyje pateikti pasiūlymai yra sprendimų priėmimo proceso, kuris yra Europos Parlamento ir Tarybos kompetencija, dalis, nes šiuo atveju iš dalies keičiamas konkretus programos tikslas. Todėl jis prašo Europos Parlamentą ir Tarybą atsisakyti 17 straipsnio 2 dalies.
3.5.3 Kalbant apie 18 straipsnį, deleguotieji aktai turi būti nustatomi kartu su specialiąja partnerių darbo grupe, pasiūlyta šios nuomonės 3.3.2 punkte. Ši nuostata taikytina ir 19 straipsniui dėl procedūros skubos tvarka.
3.6 I priedas. Bendrųjų ir konkrečių tikslų rodikliai
3.6.1 EESRK rekomenduoja Komisijai apibrėžti šiuos rodiklius kartu su MVĮ organizacijomis, atsižvelgiant į rodiklius, kurie jau nustatyti valstybių narių lygmeniu.
3.6.2 EESRK siūlo persvarstyti lyginamąją analizę, taikomą vertinant konkurencingumą. „Įmonių kūrimas“, kaip paminėta reglamento projekto 1 priede, yra tik vienas rodiklių ekonomikos konkurencingumui nustatyti. Netgi COSME yra nustatytas vidutinės trukmės tikslinis rodiklis (rezultatas) iki 2017 m. patvirtinti „per metus apie 7 supaprastinimo priemones“. Todėl EESRK siūlo nustatyti tuos prioritetinius sektoriuos, kuriuose būtų sumažinta administracinė našta, itin svarbi MVĮ konkurencingumui, ypač gaunant statybos leidimus, dėl elektros tiekimo, registruojant turtą, gaunant kreditą, apsaugant investuotojus, mokant mokesčius, vykdant tarpvalstybinę prekybą, užtikrinant sutarčių vykdymą, sprendžiant nemokumo klausimus, ir kt. Konkretūs ilgalaikiai tikslai turi būti platesnio užmojo, kad būtų laikomasi „geriausios praktikos“ ir užtikrintas verslo aplinkos konkurencingumas.
3.7 II priedas. Veiksmai, kuriais siekiama didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą
3.7.1 EESRK pritaria finansinėms priemonėms ir ragina Europos Parlamentą ir Tarybą jas stiprinti. Didžiajai daugumai MVĮ veiksmingiausia yra paskolų garantijos priemonė.
3.7.2 Kalbant apie 3 punktą, EESRK pažymi, kad programos „Horizontas 2020“, kuria remiamos tik investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir panašaus pobūdžio finansinių priemonių, kurias gali taikyti regionai naudodamiesi struktūriniais fondais, ryšys nėra akivaizdus. EESRK prašo Komisiją aiškiai apibrėžti šių priemonių, kurios atrodo panašios, sąsają ir numatyti vienodas prieigos prie jų procedūras.
3.7.3 EESRK prašo įterpti naują 2a punktą, kuriame būtų patikslinta, kad „Paskolų garantijų priemonė taikytina visais įmonės egzistavimo etapais – ją įkuriant, vystant ir perduodant – kad ir kokia būtų jos veikla ar užimama rinkos dalis. Ši priemonė taikytina visoms, taip pat ir nematerialioms, investicijoms“.
3.7.4 Pasiūlyme nurodyta, kad paskolų garantijos priemonė taikoma paskolų iki 150 000 EUR atveju.
3.7.4.1 EESRK prašo Komisiją patikslinti, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatytas šis lygis, nes KIP programoje jokios ribos nebuvo nustatytos. EESRK supranta, kad siūloma suma yra paskolos dydis. Tačiau tiek kuriant įmonę, tiek investuojant į ją ir ją perduodant dažniausiai prireikia daug didesnių paskolų. Taigi, didesnių paskolų garantijos būtų teikiamos pagal programą Horizontas 2020, tačiau ji skirta tik inovaciniams projektams finansuoti.
3.7.4.2 Todėl EESRK ragina grįžti prie ankstesnės KIP sistemos, kurioje nebuvo nustatyta ribų. Priešingu atveju, Komitetas norėtų, kad 150 000 EUR riba būtų taikoma ne paskolos, o netiesioginės garantijos sumai. EESRK prašo, kad įmonių perdavimo ir perėmimo atvejais, dažnai reikalaujančiais daug didesnių sąnaudų nei įmonių kūrimas, netiesioginės garantijos sumos dydis nebūtų ribojamas.
3.7.5 Tame pačiame punkte kalbama apie „remiamų inovacinių MVĮ“ ataskaitas. Paskolų garantijų priemonė turėtų galėti būti naudinga visoms, ir inovacinėms, ir ne, įmonėms. EESRK dar kartą reiškia abejonę dėl tokių ataskaitų naudos; jų rengimas turėtų apsiriboti tik tiesioginiam naudojimui tinkamų duomenų pateikimu ir neturėti jokio poveikio įmonėms finansuoti skirtoms lėšoms.
3.7.6 EESRK primygtinai ragina visus sprendimus, susijusius su finansinių priemonių nustatymu ir įdiegimu, priimti kuo glaudžiau konsultuojantis su Europos MVĮ organizacijomis ir jų finansiniais partneriais.
3.8 Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma
3.8.1 1.4.1 punktą dėl daugiamečių strateginių tikslų Komitetas prašo papildyti nuostata, kad programa remia ne vien įmonių steigimą ir augimą, bet ir įmonių perdavimą ir perėmimą.
3.8.2 1.5.4 punkto trečiojoje pastraipoje pabrėžiama, kad „naujosios programos tikslas bus MVĮ, esančios augimo ir tapimo tarptautinėmis etapuose“. Toks apribojimas prieštarauja likusiam dokumento tekstui ir SVA principams – naujoji programa turi remti VMĮ visuose veiklos etapuose ir neatsižvelgiant į rinkų, kuriose jos veikia, pobūdį.
3.8.3 EESRK atkreipia dėmesį, kad paskutinis trečiosios pastraipos sakinys prieštarauja reglamento tekstui ir prašo jį išbraukti.
3.8.4 1.5.4 punkto penktosios pastraipos paskutiniame sakinyje kalbama apie „vieno langelio“ sistemos nustatymą. EESRK prašo atsižvelgti į jau veikiančius langelius ir tarnybas, gerbti valstybėse narėse taikomus veiklos metodus ir būdus bei veikti glaudžiai konsultuojantis su VMĮ organizacijomis.
3.8.5 2.1 punktą dėl priežiūros ir ataskaitos teikimo taisyklių EESRK ragina papildyti nuostata dėl laikotarpio vidurio vertinimo, kad būtų galima COSME programą priderinti antrame jos etape. Šiuos vertinimo darbus nustatytu laiku turėtų atlikti nepriklausoma išorės organizacija, o jo išvados turi būti pateiktos Europos Parlamentui ir Tarybai.
2012 m. kovo 29 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Staffan NILSSON
(1) OL C 376, 2011 12 22, p. 51–57.
(2) Žr. išnašą Nr. 1
(3) Žr. išnašą Nr. 1
(4) Bendrojo reglamento dėl struktūrinių fondų 5 straipsnis.
(5) Žr. išnašą Nr. 1.
(6) Žr. išnašą Nr. 1.
(7) Žr. išnašą Nr. 1.