Bendras valstybių narių ir Komisijos politinis pareiškimas 2011 m. rugsėjo 28 d. dėl aiškinamųjų dokumentų

2011/C 369/02

Pagal SESV 288 straipsnį: „Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.“

Valstybės narės ir Komisija pripažįsta, kad veiksmingas Sąjungos teisės įgyvendinimas yra viena iš būtinų sąlygų Sąjungos politikos tikslams pasiekti, ir kad nors atsakomybė už šį įgyvendinimą pirmiausia tenka valstybėms narėms, tai yra bendro intereso klausimas, kadangi šiuo įgyvendinimu, inter alia, siekiama sukurti vienodas sąlygas visose valstybėse narėse.

Valstybės narės ir Komisija pripažįsta, kad teisingas ir laiku įvykdomas Sąjungos direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę yra teisinė prievolė. Jos pažymi, kad Sutartimis Komisijai pavesta prižiūrėti, kaip taikoma Sąjungos teisė prižiūrint Teisingumo Teismui, ir laikosi bendros nuomonės, kad pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos Komisijai atlikti šią užduotį.

Šiomis aplinkybėmis valstybės narės pripažįsta, kad informacija apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę, kurią jos teikia Komisijai, „turi būti aiški ir tiksli“ bei „joje nedviprasmiškai turi būti nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai“ arba kitos nacionalinės teisės nuostatos, o atitinkamais atvejais – nacionalinių teismų praktika, kuriais, valstybių narių nuomone, jos įvykdė įvairius įsipareigojimus pagal direktyvą (1).

Siekiant pagerinti informacijos apie Sąjungos direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę kokybę, tais atvejais, kai, Komisijos nuomone, reikia pateikti dokumentus, kuriuose būtų paaiškintos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos, pateikdama atitinkamus pasiūlymus kiekvienu konkrečiu atveju ji turi pagrįsti poreikį pateikti tokius dokumentus ir tokio pateikimo proporcingumą, visų pirma atsižvelgdama atitinkamai į direktyvos ir jos perkėlimo sudėtingumą bei į galimą papildomą administracinę naštą.

Pagrįstais atvejais valstybės narės įsipareigoja prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau aiškinamųjų dokumentų, kurie gali būti pateikiami kaip atitikties lentelės arba kiti tam pačiam tikslui skirti dokumentai.

(1)  Žr. 2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą Byloje C-427/07, 107 punktas ir sprendime cituojama teismo praktika.