AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1. Bendrosios aplinkybės

Labai svarbu skatinti platesnį piliečių dalyvavimą sprendžiant Europos Sąjungos klausimus bei puoselėjant jos vertybes ir sudaryti tam sąlygas. Reikia ne tik skatinti piliečius aktyviau dalyvauti sprendžiant šiandienos klausimus, bet ir siekti, kad jie geriau suprastų Sąjungos istoriją ir jos ištakas praūžus dviem daug nelaimių atnešusiems pasauliniams karams. Šie uždaviniai sėkmingai spręsti įgyvendinant ankstesnes piliečiams skirtas programas, taigi būtina šį darbą tęsti Sąjungos lygmeniu.

2011 m. kalboje apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso teigė, kad dabar mūsų Sąjungai iškilo didžiausias per visą jos istoriją uždavinys. Tai finansų, ekonomikos ir socialinė krizė. Kartu tai ir pasitikėjimo krizė. Nacionalinių planų ar net tarpvyriausybinio bendradarbiavimo nepakanka tokio masto ekonomikos ir socialinėms problemoms spręsti, o piliečiai ligi šiol nevisiškai žino, koks Sąjungos vaidmuo ir pasiekimai. Taigi Komisija turi rasti būdų informuoti piliečius ir padėti jiems geriau suprasti Sąjungos projektą.

Europos Sąjungos sutartimi Sąjunga gerokai priartinama prie piliečių ir skatinami platesni tarpvalstybiniai debatai ES politikos klausimais – 11 straipsnyje nustatytas visiškai naujas dalyvaujamosios demokratijos aspektas, ir vienas to aspekto elementų yra nauja piliečių teisė imtis iniciatyvos.

Komisija siūlo šia programa imtis veiksmų ir didinti piliečių gebėjimą dalyvauti (tai būtų viena strateginio trikampio kraštinė, kitos dvi būtų – piliečių poreikių tenkinimas ir piliečių teisių propagavimas). Komisija ketina:

(1) didinti pilietinės visuomenės gebėjimą dalyvauti Sąjungos politinių sprendimų priėmimo procese;

(2) plėtoti pagalbines struktūras, kuriomis tokių debatų rezultatai bus perduodami atitinkamo lygmens politikams;

(3) suteikti pavieniams piliečiams daugiau galimybių dalyvauti debatuose ir diskusijose su Sąjunga susijusiais klausimais.

1.2. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Programa siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad vietos, regionų ir valstybių narių lygmenimis reikia nuoširdesnių debatų su Sąjunga susijusiais klausimais, ir tai gali tapti visos Europos perspektyva. Programa siekiama užmegzti ryšius su didele piliečių, paprastai nesiekiančių daryti įtaką ar dalyvauti sprendžiant Sąjungos klausimus, grupe, pasitelkiant įvairias organizacijas, padedančias žengti pirmuosius žingsnius ir pradėti dalyvauti, kad ir kokia būtų (su Sąjunga susijusi) tema ar forma, jei tik tai turi tarpvalstybinį ar europinį aspektą. Programa yra horizontalios plotmės, taigi ja nesiekiama pakeisti teminių programų ar dubliuoti konsultacijų procesą Sąjungos lygmeniu. Priešingai, ja siekiama vietos lygmeniu sutelkti piliečius debatams konkrečiais Europos svarbos klausimais. Dalyvaudami debatuose piliečiai sužino apie Sąjungos politikos poveikį jų kasdieniam gyvenimui. Piliečiai gali daryti įtaką, suvokti, kuo Europa naudinga, ir sietis su Sąjungos misija.

Nustatant būsimos programos planą, tikslus, planuojant jos informavimo veiklą ir visuomeninį bei geografinį matomumą, poveikio analizę ir rezultatų panaudojimo ir sklaidos būdus, bus remiamasi dabar įgyvendinamos 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ pranašumų ir trūkumų analize.

Bendrasis būsimos programos tikslas bus labiau išsaugoti atminimą ir didinti piliečių gebėjimus dalyvauti Sąjungos lygmeniu. Bus išplėtotos pagalbinės struktūros, kuriomis tokių debatų rezultatai bus perduodami atitinkamo lygmens politikams. Taigi, programa padės plėtoti piliečių organizacijų gebėjimus įtraukti piliečius į demokratinį Sąjungos gyvenimą. Siūlomi konkretieji tikslai būtų tokie:

– skatinti debatus ir apmąstymus atminimo, Sąjungos integracijos ir istorijos temomis, taip pat bendradarbiavimą šiose srityse;

– plėsti piliečių suvokimą ir plėtoti jų gebėjimus dalyvauti Sąjungos politinių sprendimų priėmimo procese, sudaryti galimybių solidarumui, visuomenės įsipareigojimui ir savanorystei Sąjungos lygmeniu.

Nustačius siūlomus susiaurintus naujosios programos konkrečiuosius tikslus, bus apibrėžti ir nauji veiklos tikslai. Nustačius veiklos tikslus, Komisijai bus paprasčiau nustatyti tvirtesnius rodiklius, taigi, vėliau ji galės objektyviai ir išsamiau vertinti pažangą ir poveikį.

– Remti organizacijas, skatinančias debatus atminimo, Europos vertybių ir istorijos temomis ir veiklą šiose srityse;

– remti visuotinės europinės svarbos organizacijas, tarpvalstybinio lygmens partnerystės organizacijas ir tinklus, skatinančius piliečių reagavimą į tai, kad vyksta Sąjungoje;

– horizontalioji plotmė: projektų rezultatų analizė, sklaida ir panaudojimas vidaus ir išorės veikloje.

1.3. Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos institucijoms tenka užduotis suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis. Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad institucijos turėtų palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene, Komisija turėtų plačiai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, o piliečiai gali imtis iniciatyvos. 2009 m. rugsėjo mėn. „Politinėse gairėse“ Pirmininkas J. M. Barroso paragino daugiau dėmesio skirti piliečiams, ir piliečiai turi būti svarbiausia Europos politikoje. Kaip bus paminėta toliau, planuojama veiklą, vykdomą pagal naują programą „Europa piliečiams“, glaudžiau sieti su konkrečiais politiniais sprendimais. Taigi, Komisijos tarnybos, įgyvendinančios atitinkamą politiką ir programas, intensyviai bendradarbiaus.

Ši programa – viena iš priemonių, kuriomis demokratiniai ES sutarties 10 ir 11 straipsnių principai siejami su įvairia Sąjungos sektorių politika, neatsisakant Europos Komisijos konkretaus dialogo su piliečiais, suinteresuotosiomis šalimis ir interesų grupėmis. Nauja programa „Europa piliečiams“ sudaromos sąlygos piliečiams keistis nuomonėmis apie visas Sąjungos veiksmų sritis visuose oficialių sprendimų priėmimo proceso etapuose. Kalbant apie projektų temas, jų įterpimą į vietos ir regionų kontekstą, taip pat apie suinteresuotųjų šalių sudėtį, labai svarbi sinergija su kitomis Sąjungos programomis, ypač tokiose srityse kaip užimtumas, socialiniai reikalai, švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas ir kultūra, teisingumas, moterų ir vyrų lygybė ir nediskriminavimas, regioninė politika.

Be to, programa papildomas ir Europos Komisijos atstovybių valstybėse narėse atliekamas darbas. Atstovybės padės kuo plačiau paskleisti žinią apie programą ir propaguos ją, kiek tai leis jų įgaliojimai informuoti piliečius ir palaikyti ryšius šalies lygmeniu.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

2.1         Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Daug konsultuotasi su pagrindinėmis suinteresuotosiomis programos „Europa piliečiams“ šalimis. Jų nuomonės klausta per toliau išvardytus renginius:

– 2010 m. birželio 20 d. Briuselyje surengtas konsultacinis susitikimas su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis – grupėmis, kurios dalyvauja nuolatinėse konsultacijose su NVO, nacionaliniais Europos pilietiškumo informacijos centrais, Europos savivaldybių ir regionų taryba (angl. CEMR) ir miestų giminiavimosi koordinatoriais, taip pat programos komiteto nariais. Susitikimo darbotvarkė buvo atvira, ir buvo skatinamas aktyvus dalyvavimas.

– 2010 m. spalio 27 d. internete surengtos atviros konsultacijos dėl programos „Europa piliečiams“ ateities. Konsultacijoms surengti naudota Komisijos sąveikiojo politikos formavimo (IPM) priemonė. Konsultacijos vyko iki 2011 m. sausio 5 d., teikti savo nuomones buvo kviečiamos visos suinteresuotosios šalys – pavieniai piliečiai, pilietinės visuomenės organizacijos, valdžios ir viešojo administravimo institucijos, mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijos, Europos ir tarptautinės organizacijos ir kt. Dalyvavo 412 respondentų, dar 5 papildomos nuomonės gautos atskirai. Komisija gautas nuomones analizavo pasitelkusi išorės konsultantą. Viešųjų konsultacijų rezultatai ir išsami analizė pateikta http://ec.europa.eu/citizenship.

– 2011 m. birželio 21 d. Briuselyje surengtas antras suinteresuotųjų šalių susitikimas, jame buvo 100 dalyvių.

– 2011 m. gegužės ir birželio mėn. Vienoje, Paryžiuje ir Varšuvoje vykdytos trys tikslinių grupių apklausos įvairiais programos klausimais (miestų giminiavimasis, poveikis pilietinės visuomenės raidai, atminimas). Per apklausas suinteresuotosios šalys galėjo susitikti su mokslininkais, vietos ir nacionalinės valdžios atstovais ir žurnalistais.

– Rengtos nuolatinės konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis. Komisija 2–3 kartus per metus susitinka su maždaug 70 pagrindinių Europos organizacijų, aktyviai dalyvaujančių įgyvendinant programą „Europa piliečiams“.

2.2         Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija, rengdama poveikio vertinimą, kuriuo paremtas programos pasiūlymas, atsižvelgė į per du susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis ir per internete surengtas viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją. Gauta informacija palyginta su darbo grupių, su kuriomis konsultuotasi 2011 m. pavasarį, pateikta informacija.

Siekiant pasiremti patirtimi, įgyta įgyvendinant dabar įgyvendinamą programą, svarbus informacijos šaltinis rengiant tiek poveikio vertinimą, tiek programos pasiūlymą buvo 2010 m. išorės konsultanto atliktas laikotarpio vidurio vertinimas.

2.3         Poveikio vertinimas

Išsamus poveikio vertinimas buvo atliktas 2011 m. vasarą. 2011 m. rugsėjo 21 d. Poveikio vertinimo valdyba aptarė ataskaitą ir paprašė ataskaitoje pataisyti tam tikrus dalykus. Visų pirma paprašyta pateikti išsamesnę ir labiau sutelktą problemų analizę, konkrečiau įvardyti tikslus, parengti ir įvertinti svarbiausias politikos pasirinktis, taip pat aiškiau išdėstyti vertinimo tvarką ir griežčiau apibrėžti pažangos rodiklius. Šie elementai dabartinėje ataskaitoje jau yra.

Be to, programa įtraukta į bendrą 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos poveikio vertinimą.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1         Siūlomų veiksmų santrauka

Europos Komisija siūlo 2014–2020 m. laikotarpio programą „Europa piliečiams“, parengtą pagal dabar įgyvendinamą programą. Programos tikslas – didinti dalyvavimo Sąjungos lygmeniu gebėjimus ir padėti siekti bendro tikslo skatinti piliečių dalyvavimą ir padėti piliečiams geriau išmanyti ir suprasti Sąjungą. Tai, kad programa yra dvimatė, leis, viena vertus, remti visuotinės europinės svarbos organizacijas, tarpvalstybinę partnerystę ir tinklus, siekiant skatinti piliečių diskusijas Sąjungos klausimais ir, kita vertus, remti organizacijas, skatinančias su Europos vertybėmis ir istorija susijusius debatus ir veiklą. Kadangi programa yra horizontaliojo lygmens, ketinama parengti programos veiklos rezultatų analizės, sklaidos ir panaudojimo nuostatas. Programa, kaip ir jos pirmtakė, bus įgyvendinama teikiant veiklos ir veiksmų dotacijas, remiantis atvirais kvietimais teikti pasiūlymus, ir konkurso būdu sudarant paslaugų sutartis. Pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus, Komisija, remdamasi ekonominės naudos analizės rezultatais, gali programą įgyvendinti paskirti esamai vykdomajai agentūrai.

3.2         Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnis.

3.3         Subsidiarumo principas

Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos institucijoms tenka užduotis suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis. Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad „institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“, o Komisija turėtų plačiai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, ir nustatoma, kad Europos piliečiai gali imtis iniciatyvos.

Šioms Sutarties nuostatoms įgyvendinti reikia tinkamų priemonių. Programa „Europa piliečiams“ yra viena iš tokių priemonių, kita priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos.

Siūlomos programos papildomą naudą Sąjungai galima įrodyti ir pavienių naujos programos veiksmų lygmeniu:

– Kryptimi „Atminimas ir Europos pilietiškumas“ siekiama remti organizacijas, skatinančias su Europos integracija ir istorija susijusius tarpvalstybinio lygmens arba aiškų europinį aspektą turinčius debatus ir veiklą. Tais atvejais, kai veiksmai yra susiję su istorija, pakanka europinio aspekto. Istoriniai archyvai ir atminimo vietos dėl savo pobūdžio yra susiję tik su viena vieta, tačiau daugeliu atveju jie yra svarbūs visai Sąjungai.

– Kryptimi „Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas“ siekiama plėsti piliečių suvokimą ir plėtoti jų gebėjimus dalyvauti Sąjungos politikos formavimo procese, sudaryti galimybių solidarumui, visuomenės įsipareigojimui ir savanorystei Sąjungos lygmeniu. Tokia plati aprėptis ir tokie dideli siekiai galimi tik Sąjungos lygmeniu.

– Kryptis „Rezultatų panaudojimas“ – horizontalusis visos programos aspektas. Dėmesys bus skiriamas minėtų krypčių projektų rezultatų analizei, sklaidai, perdavimui ir panaudojimui. Nacionalinės ir regioninės platformos padės rinkti geriausios patirties pavyzdžius ir idėjas, kaip stiprinti piliečių dalyvavimą, tačiau, siekiant išplėsti perspektyvą ir palengvinti tarpvalstybinius mainus, reikia ir visos Europos platformų ir bendrų priemonių.

Šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl, dėl tarpvalstybinio ir daugiašalio programos veiksmų ir priemonių pobūdžio, tų tikslų būtų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu.

3.4         Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą – šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti Europos lygiu, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šio tikslo.

3.5         Poveikis pagrindinėms teisėms

Programa netiesiogiai remiamos Sąjungos piliečių teisės, nustatytos Pagrindinių teisių chartijos 39 straipsnyje.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos numatyta, kad programai „Europa piliečiams“ bus skirti 229 mln. EUR galiojančiomis kainomis.

4.1         Įgyvendinimas

Valdymo požiūriu, reglamentu siekiama racionalesnio ir supaprastinto metodo, kurį taikant padidėtų ekonomiškumas. Jei panašaus pobūdžio veiksmams būtų taikomos panašios įgyvendinimo taisyklės ir tvarka, būtų galima pasiekti didelės masto ekonomijos ir supaprastinti tiek naudos gavėjų, tiek ES ir nacionalinių valdymo institucijų darbą.

Supaprastinimas svarbus jau ir dabar įgyvendinamoje programoje, tačiau jo bus dar labiau siekiama naujoje programoje. Visą programos ciklą valdys vykdomoji įstaiga, ir tai leis gerokai sutaupyti administracinių ir žmogiškųjų išteklių. Be to, kadangi bus skiriamos vienkartinės sumos, nustatomas fiksuoto dydžio finansavimas ir taikomi vieneto įkainiai, paraiškas bus galima teikti internetu, bus atliekami veiksmingi patikrinimai vietoje rengiant bendrus vizitus į to paties regiono organizacijas, dar labiau sumažės administracinė našta ir bus galima gerokai sumažinti sąnaudas.

2011/0436 (APP)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 352 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

įstatymo galią turinčio teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[1],

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos institucijos turėtų suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis, taip pat institucijos turėtų palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene;

(2) strategija „Europa 2020“ Sąjunga ir valstybės narės siekia ateinantį dešimtmetį skatinti ekonomikos augimą, užimtumą, našumą ir socialinę sanglaudą[2];

(3) nors akivaizdu, kad būti Sąjungos piliečiu ir turėti įtvirtintas teises naudinga, Sąjunga ne visada veiksmingai išryškina įvairių ekonominių ir socialinių problemų sprendimo sąsają su Sąjungos politika. Taigi, įspūdingi pasiekimai – taika ir stabilumas Europoje, ilgalaikis tvarus augimas, stabilios kainos, veiksminga vartotojų ir aplinkos apsauga, pagrindinių teisių propagavimas – ne visada leido pajausti, kaip svarbu būti Sąjungos piliečiu;

(4) siekiant Europą priartinti prie piliečių ir įgalinti piliečius visapusiškai dalyvauti kuriant dar arčiau jų esančią Sąjungą, vykdant veiklą tarpvalstybiniu ir Sąjungos lygmeniu reikia įvairių veiksmų ir suderintų pastangų. Europos piliečių iniciatyva suteikia piliečiams nepaprastą galimybę tiesiogiai dalyvauti formuojant ES teisės aktų plėtojimą[3];

(5) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1904/2006/EB, įkuriančiu 2007-2013 m. programą "Europa piliečiams" aktyviam Europos pilietiškumui skatinti[4], nustatyta veiksmų programa, kurią įgyvendinant pasitvirtino būtinybė skatinti ilgalaikį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir savivaldybėmis bei remti aktyvų piliečių dalyvavimą;

(6) tarpinė vertinimo ataskaita, viešos konsultacijos internete ir du vienas po kito surengti konsultaciniai susitikimai su suinteresuotosiomis šalimis patvirtino, kad naują programą aktualia laiko tiek pilietinės visuomenės organizacijos, tiek dalyvaujantys pavieniai asmenys, ir kad jos reikia siekiant poveikio organizacijų (gebėjimų didinimas) ir pavienių asmenų (didesnis susidomėjimas Sąjungos reikalais) lygmeniu;

(7) kalbant apie projektų temas, jų įterpimą į vietos ir regionų kontekstą, taip pat apie suinteresuotųjų šalių sudėtį, labai svarbi sinergija su kitomis Sąjungos programomis, ypač tokiose srityse kaip užimtumas, socialiniai reikalai, švietimas, jaunimas ir kultūra, teisingumas, moterų ir vyrų lygybė ir nediskriminavimas, regioninė politika;

(8) nauja programa turėtų apimti platų įvairių veiksmų spektrą; siekiant įtraukti visus viešojo gyvenimo aspektus, tai turėtų būti piliečių susitikimai, kontaktai ir debatai pilietiškumo temomis, Sąjungos lygmens renginiai, iniciatyvos, atspindinčios svarbius Europos istorijos įvykius, informavimo apie Sąjungos institucijas ir jų veikimą iniciatyvos ir debatai Europos politikos klausimais ir pan.;

(9) programos horizontalioji plotmė turėtų padėti užtikrinti galimybę panaudoti rezultatus ir jais dalytis, taigi ir padidinti poveikį bei ilgalaikį tvarumą. To siekiant, turi būti aiškus veiklos, kurios imamasi, ir Europos politinės darbotvarkės ryšys, ir apie tai turi būti tinkamai informuojama;

(10) ypatingą dėmesį reikėtų skirti darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai į tarpvalstybinius projektus ir veiklą, atsižvelgiant į ES kalbų įvairovę;

(11) pripažįstama, kad įgyvendinant ES programas gali dalyvauti stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, ir ELPA valstybės, EEE susitarimo šalys, pagal su jomis sudarytus susitarimus;

(12) šiuo reglamentu visam programos įgyvendinimo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, ir šis paketas yra pagrindinis biudžeto valdymo institucijos orientyras metinės biudžetinės procedūros metu, kaip apibrėžta XX/YY/201Y Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo [17] punkte;

(13) šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat naudojami koordinuotai komunikacijos apie Europos Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jei ta veikla susijusi su bendraisiais šio reglamento tikslais;

(14) bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms programa turėtų būti reguliariai stebima ir nepriklausomai vertinama, kad iškilus būtinybei būtų galima ją koreguoti siekiant tinkamai įgyvendinti priemones;

(15) Europos Sąjungos finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas;

(16) pirmenybė bus teikiama didelį poveikį turintiems projektams, visų pirma tiesiogiai susijusiems su ES politika, skiriamoms dotacijoms, kad būtų sudarytos galimybės dalyvauti formuojant ES politinę darbotvarkę. Be to, laikantis patikimo finansų valdymo principo, reikėtų dar labiau supaprastinti programos įgyvendinimą – skirti vienkartines sumas, nustatyti fiksuoto dydžio finansavimą ir taikyti vieneto įkainius;

(17) laikantis Sprendimo Nr. 1904/2006/EB, reikėtų numatyti taikyti pereinamojo laikotarpio priemones iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtiems veiksmams stebėti;

(18) kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl tarpvalstybinio ir daugiašalio programos veiksmų ir priemonių pobūdžio, tų tikslų būtų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(19) Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus, atitinkančius programą ir jos tikslus, kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos. Komisija šiais įgaliojimais turėtų naudotis vadovaudamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[5],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nustatymas ir bendrieji tikslai

1. Šiuo reglamentu nustatoma 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (toliau – programa).

2. Atsižvelgiant į visuotinį tikslą padėti geriau suprasti su Europos Sąjunga susijusius klausimus ir paskatinti visuomenę dalyvauti, programa siekiama šio bendrojo tikslo:

– labiau išsaugoti atminimą ir didinti piliečių dalyvavimo Sąjungos lygmeniu gebėjimus.

2 straipsnis

Konkretieji programos tikslai

Nustatomi šie konkretieji programos tikslai, kurių bus siekiama įgyvendinant tarpvalstybinio lygmens ar aiškų europinį aspektą turinčius veiksmus:

1.           skatinti išsaugoti atminimą, gerinti Sąjungos istorijos, tapatybės ir tikslo suvokimą rengiant debatus, skatinant mąstyti ir kurti tinklus.

Pažanga bus vertinama pagal tiesiogiai ir netiesiogiai pasiektų naudos gavėjų skaičių, projektų kokybę ir pirmą kartą teikiančių paraiškas procentą;

2.           skatinti demokratišką ir pilietinį visuomenės dalyvavimą Sąjungos lygmeniu, gerinant visuomenės supratimą apie Sąjungos politinių sprendimų priėmimo procesą ir visuomenės dalyvavimo ir savanorystės Sąjungos lygmeniu galimybes.

Pažanga bus vertinama pagal tiesiogiai ir netiesiogiai pasiektų naudos gavėjų skaičių, taip pat pagal tai, kaip naudos gavėjai suvoks ES ir jos institucijas, projektų kokybę ir pirmą kartą teikiančių paraiškas procentinę dalį.

3 straipsnis

Programos ir remiamų veiksmų struktūra

1.           Programą sudaro šios dvi paprogramės:

(a) „atminimas ir Europos pilietiškumas“

(b) „demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas“

Šios abi paprogramės bus papildomos horizontaliaisiais veiksmais, kuriais bus siekiama analizuoti, skleisti ir taikyti projektų rezultatus (toliau – rezultatų panaudojimo veiksmai).

2.           Kad būtų pasiekti programos tikslai, pagal programą bus finansuojami, inter alia, tokie tarpvalstybiniu lygmeniu įgyvendinami ar aiškų europinį aspektą turintys veiksmai:

– piliečių susitikimai, miestų giminiavimasis;

– tarpvalstybinės partnerystės ir tinklų kūrimas ir palaikymas;

– parama visuotinės europinės svarbos organizacijoms;

– bendruomenės stiprinimas ir debatai pilietiškumo klausimais, naudojant IRT ir (arba) socialines informavimo priemones;

– Sąjungos lygmens renginiai;

– debatai ir (arba) tyrimai ir intervencijos, susiję su svarbiais Europos istorijos įvykiais, visų pirma siekiant, kad nenugrimztų į užmarštį nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai;

– svarstymai ir (arba) debatai bendrųjų vertybių temomis;

– informavimo apie ES institucijas ir jų veikimą iniciatyvos;

– veiksmai, kuriais siekiama taikyti ir panaudoti remiamų iniciatyvų rezultatus;

– tyrimai su pilietiškumu ir piliečių dalyvavimu susijusiais klausimais;

– parama programos informacinėms ar konsultacinėms struktūroms valstybėse narėse.

4 straipsnis

Priemonės

Priemonės gali būti įgyvendinamos skiriant dotacijas arba pasirašant viešųjų pirkimų sutartis.

1.           Sąjungos dotacijos gali būti konkrečių formų, pavyzdžiui, dotacijos veiklai arba dotacijos veiksmams.

2.           Viešųjų pirkimų sutartys bus sudaromos dėl paslaugų, pavyzdžiui, renginių organizavimo, studijų ir tiriamosios veiklos, informavimo ir sklaidos priemonių, stebėsenos ir vertinimo, pirkimo.

5 straipsnis

Dalyvavimas programoje

Programoje gali dalyvauti šios šalys (toliau – dalyvaujančios šalys):

(a) valstybės narės;

(b) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, pagal šių šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

(c) ELPA valstybės, EEE susitarimo šalys, pagal to susitarimo nuostatas.

6 straipsnis

Galimybė dalyvauti Programoje

Programa yra atvira visoms Europos integraciją skatinančioms suinteresuotosioms šalims, visų pirma vietos valdžios institucijoms ir organizacijoms, Europos viešosios politikos tyrimų organizacijoms (analitikų grupėms), piliečių grupėms ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms (pavyzdžiui, aukų asociacijoms), švietimo įstaigoms ir mokslinių tyrimų institucijoms.

7 straipsnis

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Pagal programą gali būti remiama bendra veikla, programos įgyvendinimo srityje vykdoma drauge su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba ir UNESCO; tokia veikla grindžiama bendrais įnašais ir vykdoma laikantis Finansinio reglamento[6] nuostatų.

8 straipsnis

Programos įgyvendinimas

Siekdama įgyvendinti Programą, Komisija, vadovaudamasi 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įgyvendinimo aktais nustato metines darbo programas. Metinėse darbo programose išvardijama, kokių tikslų siekiama, kokių rezultatų tikimasi, taip pat nustatomi įgyvendinimo metodai ir bendra finansavimo plano suma. Jose taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos kiekvienam veiksmui skirtos sumos ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Be kita ko, nustatomi dotacijų prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo dalis.

9 straipsnis

Komitetas

1.           Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas yra komitetas, kaip apibrėžta Reglamente Nr. 182/2011.

2.           Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento Nr. 182/2011 4 straipsnis.

10 straipsnis

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija palaiko nuolatinį dialogą su programos dalyviais ir susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis bei ekspertais.

11 straipsnis

Derėjimas su kitomis Sąjungos priemonėmis

Komisija užtikrina šios programos ir kitos Sąjungos veiklos, ypač švietimo, profesinio mokymo, kultūros, sporto, pagrindinių teisių ir laisvių, socialinės įtraukties, lyčių lygybės, kovos su diskriminacija, mokslinių tyrimų ir inovacijų, plėtros politikos ir Sąjungos išorės veiklos, sąryšį ir papildomumą.

12 straipsnis

Biudžetas

1.           Programai įgyvendinti skirtas finansinis paketas yra 229 mln. EUR.

2.           Šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat naudojami koordinuotai komunikacijos apie Europos Sąjungos politikos prioritetus veiklai[7], jei ta veikla susijusi su bendraisiais šio reglamento tikslais.

13 straipsnis

Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Europos Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2. Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų procedūrų, atlikti ūkio subjektų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir kontrolę vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, turinčių neigiamos įtakos Europos Sąjungos finansiniams interesams, susijusiems su dotacijos susitarimu ar sprendimu ar sutartimi dėl Sąjungos lėšų skyrimo.

Nepažeidžiant pirmos ir antros pastraipų nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose bei sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą, patikrinimus ir kontrolę vietoje.

14 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.           Komisija užtikrina, kad, taikant su veiklos rezultatais susijusius rodiklius, būtų nuolat stebima, kaip įgyvendinami šios programos tikslai. Stebėsenos ir vertinimo proceso rezultatai naudojami įgyvendinant programą. Atliekant stebėseną pirmiausia rengiamos 3 dalies a ir c punktuose nurodytos ataskaitos.

Prireikus, rodikliai turėtų būti išskirti pagal lytį ir amžių.

2.           Komisija užtikrina nuolatinį, išorinį ir nepriklausomą programos vertinimą ir reguliariai informuoja Europos Parlamentą.

3.           Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Komisija pateikia:

(a) tarpinę vertinimo ataskaitą, kurioje nurodomi gauti rezultatai ir programos įgyvendinimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai – ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.;

(b) komunikatą dėl programos pratęsimo – ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.;

(c) ex post vertinimo ataskaitą – ne vėliau kaip 2023 m. liepos 1 d.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1904/2006/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Pagal Sprendimą Nr. 1904/2006/EB iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtus veiksmus iki jų užbaigimo toliau reglamentuoja minėtas sprendimas.

Kaip nustatyta Finansinio reglamento 18 straipsnyje, asignavimai, atitinkantys asignuotas įplaukas iš grąžinamų netinkamai išmokėtų sumų pagal Sprendimą 1904/2006/EB, gali būti skiriami programai.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

PRIEDAS

1. INICIATYVŲ APRAŠYMAS

Papildoma informacija apie galimybę dalyvauti programoje

1 kryptis. Atminimas ir Europos pilietiškumas

Kryptis nustatoma pagal galimus projektus ir iniciatyvas, kurias galima vykdyti šia tema, bet ne pagal pilietinės organizacijos tipą ar veikėjus, kurie gali teikti paraiškas.

Bus remiama veikla, kuria raginama mąstyti apie bendrąsias vertybes plačiausia prasme, nepamirštant įvairovės. Lėšos gali būti skiriamos iniciatyvoms, kuriomis raginama mąstyti apie totalitarinių režimų (ypač nacizmo ir stalinizmo, bet ne vien jų) priežastis Europos šiuolaikinėje istorijoje ir įamžinti aukų atminimą. Ši kryptis turėtų taip pat apimti veiklą, susijusią su kitais svarbiais naujausios Europos istorijos momentais. Pirmenybė bus visų pirma teikiama veiksmams, kuriais skatinama tolerancija ir susitaikymas ir stengiamasi pasiekti jaunesnę kartą.

2 kryptis. Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas

Kryptis nustatoma pagal galimus projektus ir iniciatyvas, kurias galima vykdyti šia tema, bet ne pagal pilietinės organizacijos tipą ar veikėjus, kurie gali teikti paraiškas. Pagal šią kryptį bus remiama veikla, susijusi su piliečių dalyvavimu plačiausia prasme, ypač dėmesį skiriant struktūriniams metodams, kuriais siekiama ilgalaikio tvarumo. Pirmenybė bus teikiama iniciatyvoms ir projektams, aiškiai susijusiems su Europos politine darbotvarke.

Prie šios krypties taip pat gali būti priskiriami projektai ir iniciatyvos, kuriomis sudaroma daugiau galimybių siekti solidarumo, visuomenės įsipareigojimo ir savanorystės Sąjungos lygmeniu.

Dar daug reikia nuveikti, kad priimant politinius ir ekonominius sprendimus dalyvautų daugiau moterų. Už politinių sprendimų, turinčių poveikį žmonių gyvenimui, priėmimą atsakingi asmenys turėtų labiau išgirsti moterų balsus ir įsiklausyti į juos.

Horizontalieji veiksmai. Rezultatų panaudojimas

Šie veiksmai nustatomi visos programos mastu ir taikomi abiem kryptims.

Bus remiamos iniciatyvos, kuriomis didinamas rezultatų perduodamumas, užtikrinama geresnė investicijų grąža ir labiau remiamasi patirtimi. Šie veiksmai patvirtinti dėl to, kad siekiama toliau panaudoti ir taikyti iniciatyvų, kurių imamasi siekiant padidinti ilgalaikį tvarumą, rezultatus.

Šie veiksmai bus susiję su gebėjimų didinimu, t. y. bus plėtojamos paramos priemonės, sudarančios sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais, sujungiama vietos bei regionų suinteresuotųjų šalių, įskaitant valdžios institucijų, patirtis, plėtojami nauji įgūdžiai, pvz., pasitelkiant mokymą. Tai galėtų būti analogiškų institucijų mainai, mokytojų rengimas, taip pat, pavyzdžiui, pagal programą finansuojamų organizacijų ir (arba) projektų duomenų bazės kūrimas.

2. Programos valdymas

Siekiant užtikrinti abipusę naudą tiek pilietinei visuomenei, tiek Europos Sąjungai, įgyvendinant programą remiantis rezultatų analize bus plėtojamas sutartais tikslais grindžiamos daugiametės partnerystės principas.

Apskritai, pirmenybė bus teikiama didelį poveikį turintiems projektams, visų pirma tiesiogiai susijusiems su ES politika, skiriamoms dotacijoms, kad būtų sudarytos galimybės dalyvauti formuojant Sąjungos politinę darbotvarkę.

Programą ir didžiąją veiksmų dalį gali centralizuotai valdyti vykdomoji įstaiga.

Visi veiksmai bus įgyvendinami tarpvalstybiniu mastu arba turėtų turėti aiškų europinį aspektą. Jie skatins piliečių judumą ir keitimąsi idėjomis Europos Sąjungoje.

Tinklų kūrimas ir didinamojo poveikio siekimas, įskaitant naujausių informacijos ir ryšių technologijų (IRT) naudojimą bei socialines informavimo priemones, bus svarbūs aspektai ir tai atsispindės tiek veiklos rūšys, tiek dalyvaujančių organizacijų įvairovė. Bus labai skatinamas įvairių programoje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių sąveikos ir sinergijos plėtojimas.

Iš programos biudžeto taip pat gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja bei tolesne susijusia veikla, su stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, kuri yra tiesiogiai būtina programai valdyti ir jos tikslams pasiekti, ir ypač susijusios su tyrimais, susitikimais, informavimo ir leidybos veikla, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, skirtais keistis informacija, bei kitos su administracine ir technine parama susijusios išlaidos, dėl kurių reikalingumo programos valdymui Komisija gali priimti sprendimą.

Bendros administracinės programos išlaidos turėtų būti proporcingos programoje nustatytoms užduotims.

Prireikus Komisija gali vykdyti informavimo, leidybos ir sklaidos veiklą, tokiu būdu užtikrindama, kad plačiai pasklistų žinios apie pagal programą remiamą veiklą ir būtų užtikrintas didelį tos veiklos poveikis.

Skirtas biudžetas taip pat apima koordinuotą informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus[8].

3. Stebėsena

2 straipsnyje nustatyti konkretieji tikslai rodo, kokių rezultatų bus siekiama programa. Pažanga bus vertinama pagal su veiklos rezultatais susijusius rodiklius:

1 konkretusis tikslas. Skatinti išsaugoti atminimą, gerinti Sąjungos istorijos, tapatybės ir tikslo suvokimą rengiant debatus, skatinant mąstyti ir kurti tinklus.

Rezultatų rodikliai || Naujausias žinomas rezultatas || Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas (rezultatas)

Tiesiogiai ir netiesiogiai pasiektų naudos gavėjų skaičius || Dabar taikomi rodikliai šių duomenų neatskleidžia. Naujoje programoje bus nustatytas šio rodiklio atskaitos taškas. ||

Projektų skaičius ir rezultatų kokybė || Dabar taikomi rodikliai šių duomenų neatskleidžia. Naujoje programoje bus nustatytas šio rodiklio atskaitos taškas. || Projektų padaugėjo 80 proc. Padidėjo vidutinis išorės ekspertų skiriamas balas.

Pirmą kartą teikiančių paraiškas dalyvių procentas || Vidurkis yra maždaug 33 proc. (atsižvelgiant į veiksmą ir metus). || Iš viso bent 15 proc.

2 konkretusis tikslas. Skatinti demokratišką ir pilietinį visuomenės dalyvavimą Sąjungos lygmeniu, gerinant visuomenės supratimą apie Sąjungos politinių sprendimų priėmimo procesą ir visuomenės įsipareigojimo ir savanorystės Sąjungos lygmeniu galimybes.

Rezultatų rodikliai || Naujausias žinomas rezultatas || Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas (rezultatas)

Tiesiogiai įtrauktų dalyvių skaičius || 1 100 000 piliečių (2010 m.) Naujoje programoje bus nustatytas šio rodiklio atskaitos taškas. || Bent 600 000 asmenų per metus, proporcingas dalyvaujančių vyrų ir moterų skaičius.

Netiesiogiai programos pasiektų asmenų skaičius || Dabar taikomi rodikliai šių duomenų neatskleidžia. Naujoje programoje bus nustatytas šio rodiklio atskaitos taškas. || Informacijos ir rezultatų, pateiktų galutinėse ataskaitose, kaupimas. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas: 5 milijonai asmenų (atsižvelgiant į pasiektų moterų ir vyrų skaičių)

Dalyvaujančių organizacijų skaičius || Dabar taikomi rodikliai šių duomenų neatskleidžia. Naujoje programoje bus nustatytas šio rodiklio atskaitos taškas. || 2 000 organizacijų per metus.

Kaip naudos gavėjai suvokia ES ir jos institucijas || Remiantis 2011 m. rugpjūčio mėn. Eurobarometro apklausa, mažiau negu pusė (41 proc.) Europos piliečių pasitiki ES arba jaučiasi jai priklausantys. Nuo pat projektų pradžios turi būti nustatomi programos naudos gavėjų atskaitos taško skaičiai. || Įgyvendinus projektą, programos naudos gavėjai labiau pasitiki Europos Sąjunga.

Projektų kokybė || Dabar taikomi rodikliai šių duomenų neatskleidžia. Naujoje programoje bus nustatytas šio rodiklio atskaitos taškas. || Padidėjo vidutinis išorės ekspertų skiriamas balas.

Pirmą kartą teikiančių paraiškas dalyvių procentas || Vidurkis yra maždaug 33 proc. (atsižvelgiant į veiksmą ir metus). || Iš viso bent 15 proc.

Tarpvalstybinių ir daug partnerių turinčių partnerystės projektų ir tinklų skaičius || 656 (2009 m. duomenys. Neįtrauktos veiklos dotacijos ir su atminimu susijusi veikla). Naujoje programoje bus nustatytas šio rodiklio atskaitos taškas. || 5 proc. padaugėjo tarpvalstybinių partnerystės projektų ir tinklų. 50 proc. padaugėjo daug partnerių turinčių partnerystės projektų ir tinklų.

Politikos iniciatyvų, kurių imamasi įvykdžius pagal programą remiamą veiklą vietos ir Europos lygmeniu, skaičius ir kokybė || Dabar taikomi rodikliai šių duomenų neatskleidžia. Naujoje programoje bus nustatytas šio rodiklio atskaitos taškas. || Informacijos ir rezultatų, pateiktų galutinėse ataskaitose, kaupimas.

Geografinė veiklos aprėptis. Programos dalyvių ir viso šalies gyventojų skaičiaus koreliacija. || Dabar taikomi rodikliai šių duomenų neatskleidžia. Naujoje programoje bus nustatytas šio rodiklio atskaitos taškas. || Bent vienas projektas vienoje šalyje per metus.

4. Kontrolė ir auditas

Projektams, atrinktiems pagal šį reglamentą, taikoma atsitiktinio audito sistema.

Dotacijos gavėjas penkerius metus nuo paskutinės išmokos turi saugoti ir prireikus Komisijai pateikti visus išlaidų patvirtinamuosius dokumentus. Dotacijos gavėjas turi užtikrinti, kad, prireikus, Komisijai būtų pateikti partnerių arba narių saugomi patvirtinamieji dokumentai.

FINANSINĖ TEISĖS AKTŲ PASIŪLYMŲ PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTŲ PASIŪLYMŲ PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, pasiūlymas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[9]

16.05. Europos pilietiškumo skatinimas

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[10]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Didinti Europos pilietiškumą

1.4.2.     Konkretusis (-ieji) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Nustatomi šie konkretieji programos tikslai, kurių bus siekiama įgyvendinant tarpvalstybinio lygmens ar aiškų europinį aspektą turinčius veiksmus:

1. Skatinti išsaugoti atminimą, gerinti Sąjungos istorijos, tapatybės ir tikslo suvokimą rengiant debatus, skatinant mąstyti ir kurti tinklus.

2. Skatinti demokratišką ir pilietinį visuomenės dalyvavimą Sąjungos lygmeniu, gerinant visuomenės supratimą apie Sąjungos politinių sprendimų priėmimo procesą ir visuomenės dalyvavimo ir savanorystės Sąjungos lygmeniu galimybes.

Atitinkama VGV / VGB veikla

16.05. Europos pilietiškumo skatinimas

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams naudos gavėjams (tikslinėms grupėms).

-        Didesnis piliečių organizacijų gebėjimas įtraukti piliečius į demokratinį Sąjungos gyvenimą.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

- skaičius ir kokybė projektų, kuriuos skatina piliečių organizacijos ir kuriais siekiama:

-- daryti poveikį Sąjungos politinių sprendimų priėmimo procesui;

-- didinti visuomenės sanglaudą;

-- didinti Sąjungos vaidmens suvokimą;

- tiesiogiai ir netiesiogiai įtrauktų dalyvių skaičius;

- dalyvaujančių organizacijų, tarpvalstybinių partnerystės projektų ir tinklų skaičius;

- pirmą kartą teikiančių paraiškas dalyvių procentas;

- geografinė veiklos aprėptis.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Programa siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad vietos, regionų ir valstybių narių lygmenimis reikia nuoširdesnių debatų su Sąjunga susijusiais klausimais, ir tai gali tapti visos Europos perspektyva. Programa siekiama užmegzti ryšius su didele piliečių, paprastai nesiekiančių daryti įtaką ar dalyvauti sprendžiant Sąjungos klausimus, grupe, pasitelkiant įvairias organizacijas, padedančias žengti pirmuosius žingsnius ir pradėti dalyvauti, kad ir kokia būtų (su Sąjunga susijusi) tema ar forma, jei tik tai turi tarpvalstybinį ar europinį aspektą. Programa yra horizontalios plotmės, taigi ja siekiama ne pakeisti temines programas ar dubliuoti konsultacijų procesą Sąjungos lygmeniu, o vietos lygmeniu sutelkti piliečius debatams konkrečiais Europos svarbos klausimais. Dalyvaudami debatuose piliečiai sužino apie Sąjungos politikos poveikį jų kasdieniam gyvenimui. Piliečiai gali daryti įtaką, suvokti, kuo Europa naudinga, ir sietis su Sąjungos misija.

Nustatant būsimos programos planą, tikslus, planuojant jos informavimo veiklą ir visuomeninį bei geografinį matomumą, poveikio analizę ir rezultatų panaudojimo ir sklaidos būdus, bus remiamasi dabar įgyvendinamos 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ pranašumų ir trūkumų analize.

1.5.2.     Papildoma dalyvavimo sprendžiant ES klausimus nauda

Programa atitinka subsidiarumo principą, nes ji yra priemonė, leidžianti institucijoms vykdyti ES sutarties 11 straipsnyje nustatytą pareigą suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis, taip pat palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene. Ši užduotis gali būti įvykdyta tik Sąjungos, bet ne valstybių narių, lygmeniu.

Nėra vieno sprendimo, kaip iš naujo užmegzti Sąjungos ir jos piliečių ryšį, veiksmingai skatinti piliečių dalyvavimą ir taip stiprinti priklausymo Europai ir tapatinimosi su ja jausmą. Tam reikia įvairių veiksmų ir koordinuotų pastangų, vykdant tarpvalstybinę ir Europos lygmens veiklą.

Europos visuomenės dalyvavimas, dėl jo pobūdžio, gali būti didinamas tik įgalinus pavienius piliečius ir piliečių asociacijas bendrauti tarpvalstybiniu lygmeniu. Taigi, veiksmų nacionaliniu ir vietos lygmenimis būtų per maža, ir jie būtų neveiksmingi.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Iš dviejų tyrimų (atliktų 2008 ir 2009 m.) ir tarpinio dabar vykdomos 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ vertinimo (atlikto 2009–2010 m.) matyti, kas ligi šiol pasiekta įgyvendinant programą. Atliekant tarpinį vertinimą, žiūrėta, kokį poveikį programa daro dalyvaujančioms organizacijoms ir asmenims. 82 proc. respondentų (84 proc. jų atstovavo pilietinei visuomenei) manė, kad programa padėjo padidinti jų organizacijos gebėjimus.

Atliekant tyrimą, susijusį su programos „Europa piliečiams“ poveikio rodiklių nustatymu ir jų pritaikymu metiniam valdymo planui „Programos „Europa piliečiams“ 2009 m. apklausa“, pastebėta, kad pasikeitė asmenų, vieną ar daugiau kartų dalyvavusių pagal programą finansuojamoje veikloje, požiūris. Rezultatai rodo, kad 83 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų jaučiasi daugiau išmanantys Europos kultūros, tapatybės ir paveldo aspektus, nes dalyvavo pagal programą vykdomoje veikloje. 75 proc. respondentų teigia, kad jaučiasi labiau priklausantys Europai, o 71 proc. respondentų labiau jaučiasi priklausantys Europos Sąjungai. 82 proc. respondentų sako jaučiantys didesnį solidarumą su kitais europiečiais.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Europos Sąjungos sutarties 10 ir 11 straipsniuose pripažįstama kiekvieno piliečio teisė dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime ir tai, kad sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kuo labiau juos priartinant prie piliečių. Be to, reikalaujama suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis, taip pat palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.

Prasmingai ir aiškiai iliustruodamas Lisabonos sutarties nuostatas Pirmininkas M. J. Barroso 2009 m. rugsėjo mėn. Politinėse gairėse teigė, kad didesnį dėmesį reikia skirti piliečiams, nes jie – svarbiausi priimant Europos politinius sprendimus. Kaip bus paminėta toliau, planuojama veiklą, vykdomą pagal naują programą „Europa piliečiams“, glaudžiau sieti su konkrečiais politiniais sprendimais. Taigi, Komisijos tarnybos, įgyvendinančios atitinkamą politiką ir programas intensyviai bendradarbiaus.

Ši programa – viena iš priemonių, kuriomis demokratiniai ES sutarties 10 ir 11 straipsnių principai siejami su įvairia ES sektorių politika, neatsisakant Europos Komisijos konkretaus dialogo su piliečiais, suinteresuotosiomis šalimis ir interesų grupėmis. Nauja programa „Europa piliečiams“ piliečiams sudaromos sąlygos keistis nuomonėmis apie visas Sąjungos veiksmų sritis visuose oficialių sprendimų priėmimo proceso etapuose. Kalbant apie projektų temas, jų įterpimą į vietos ir regionų kontekstą, taip pat apie suinteresuotųjų šalių sudėtį, labai svarbi sinergija su kitomis Sąjungos programomis, ypač tokiose srityse kaip užimtumas, socialiniai reikalai ir lygios galimybės, švietimas, jaunimas ir kultūra, teisingumas ir regioninė politika.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– x Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– x Finansinis poveikis nuo 2014 iki 2022 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo YYYY iki YYYY,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[11]

x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

x Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– x vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[12]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia:

1. tarpinę vertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir programos įgyvendinimo kokybinius bei kiekybinius aspektus ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.;

2. komunikatą apie programos pratęsimą ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.;

3. ex post vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip 2023 m. liepos 1 d.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

A. Svarbiausia rizika ir pagrindinės klaidų priežastys

Remiantis patirtimi, sukaupta įgyvendinant dabartinę programą, nustatyta tokia įgyvendinant programą „Europa piliečiams“ galinti kilti svarbiausia rizika ir klaidų pavojus:

specifinės tikslinės grupės: tikėtina, kad dauguma programos dalyvių bus mažos ir vidutinės organizacijos. Kai kurios iš jų gali neturėti tvirto finansinio pagrindo ar modernių valdymo struktūrų. Tai gali daryti poveikį jų finansiniams ir veiklos pajėgumams valdyti ES lėšas;

išliks tam tikra dvigubo finansavimo rizika, nes veiklos vykdytojai galės gauti kelias dotacijas pagal skirtingas ES programas.

Reikėtų pabrėžti, kad didžiąją dalį veiksmų pagal dabar vykdomą programą „Europa piliečiams“ administruoja Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA). Tai galėtų būti tęsiama įgyvendinant būsimą programą.

Vykdomosios įstaigos valdomi veiksmai

Komisija vykdomųjų įstaigų veiklą kontroliuos taikydama atitinkamas kontrolės priemones, vadovaudamasi Finansinio reglamento 59 straipsniu [Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003 dėl vykdomųjų įstaigų].

Be to, ji stebės ir kontroliuos, kaip vykdomoji įstaiga įgyvendina atitinkamus kontrolės tikslus, susijusius su jai pavestais valdyti veiksmais. Šios nuostatos bus įtrauktos į atsakingo generalinio direktorato ir vykdomosios įstaigos bendradarbiavimo taisykles ir įstaigos du kartus per metus teikiamas ataskaitas.

Be to, siūlomoje programoje numatytos supaprastinimo priemonės klaidų riziką turėtų dar labiau sumažinti.

Tiesiogiai Komisijos valdomi veiksmai

Komisija tiesiogiai valdyti ketina tik minimalų skaičių dotacijų ir paslaugų teikimo sutarčių.

Išanalizavus įgyvendinant dabartinę programą pastebėtas klaidas darytina išvada, kad jos iš esmės susijusios su naudos gavėjų nesugebėjimu pateikti patvirtinamuosius dokumentus arba su nepakankama pateiktų dokumentų kokybe. Jau imtasi taisomųjų veiksmų, kurie iki dabartinės DFP pabaigos turėtų sumažinti klaidų skaičių. Veiksmai apima naudos gavėjų informavimą, siekiant, kad jie suvoktų savo įsipareigojimus, priartėjant prie į rezultatus orientuoto projektų užbaigimo.

Numatyti centralizuotų tiesioginių sandorių supaprastinimai taip pat padės sumažinti klaidų riziką.

B. Tikėtina klaidų norma

2009 ir 2010 m. daugiametė klaidų norma yra 1,40–1,50 proc.

Dauguma klaidų padaryta minėtose svarbiausios rizikos srityse. 2010 m., siekiant sumažinti riziką, buvo parengtas ir dabar įgyvendinamas veiksmų planas, kuriame numatytos priemonės, padėsiančios gerinti naudos gavėjams teikiamą informaciją apie jų finansinius įsipareigojimus, vizitų, vykdomų stebėsenos tikslais, veiksmingumo didinimo strategija, dokumentų kontrolės gerinimo strategija ir konsoliduotas 2011 m. audito planas.

Kadangi planuojama taikyti papildomas supaprastinamo ir kontrolės priemones, kurių nebuvo dabartinėje programoje (žr. 2.2.2 punktą), galima konstatuoti, jog tikimasi, kad programos „Europa piliečiams“ reikalavimų nesilaikymas neviršys 2 proc. ribos.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

A. Informacija apie Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomojoje įstaigoje įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Programai „Europa piliečiams“ taikoma rizika grindžiama kontrolės sistema. Kontrolės priemonės, kurias daugiausia įgyvendins Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga, nurodomos toliau.

1. Atrankos etapu:

- pareiškėjų veiklos ir finansinių pajėgumų kontrolė;

- atitikties reikalavimams ir atmetimo kriterijų patikrinimas;

- biudžeto ir turinio vertinimas ir patikrinimas;

- teisinis ir finansinis patikrinimas;

- potencialaus dvigubo finansavimo atvejų nustatymas naudojantis atitinkamomis IT priemonėmis;

2. Sutarties valdymo etapu:

- finansinės schemos aiškiai atskiriant pareigas;

- dažniau taikomas vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų principas, siekiant sumažinti klaidų riziką;

- biudžeto dotacijų atveju nustatoma dokumentų patikrinimo tvarka, kurią reikėtų taikyti galutinėms ataskaitoms atsižvelgiant į rizikos vertinimą ir kontrolės sąnaudas:

          * nustatytą ribą viršijančių dotacijų atveju paskutinio mokėjimo etapu būtina pateikti audito sertifikatus;

          *mažesnių dotacijų atveju naudos gavėjai turi pateikti dalį sąskaitų faktūrų; kokios sąskaitos faktūros turi būti pateiktos, nustatoma kiekvienam veiksmui atskirai, atsižvelgiant į rizikos analizę.

- taisyklių supaprastinimas ir su tomis taisyklėmis susijusios ir naudos gavėjams teikiamos informacijos aiškumo ir skaidrumo padidinimas;

- vizitų, vykdomų stebėsenos tikslais, veiksmingumo didinimas užtikrinant, kad vertintini projektai būtų atrenkami remiantis rizikos kriterijais, o įgyvendinimas būtų vertinamas pagal kokybės kriterijus.

3. Ex post

- metinis ex post (rizika grindžiamo ir atsitiktinės atrankos) audito planas remiantis išsamia rizikos analize;

- ad hoc auditas, įgyvendintinas kilus rimtų įtarimų dėl pažeidimų ir (arba) įtariamo sukčiavimo.

Galima daryti išvadą, kad, palyginti su dabartine padėtimi, naudos gavėjų kontrolės našta turėtų sumažėti, nes dėl papildomo supaprastinimo ir kokybiškesnės patvirtinamosios informacijos neatitikties rizika sumažės.

4. Komisijos kontroliuojama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos veikla

Komisija ne tik kontroliuos dotacijų teikimo procesą, bet ir taikys vykdomųjų įstaigų kontrolės priemones, kurių imtis reikalaujama pagal Finansinio reglamento 59 straipsnį. Ji stebės ir kontroliuos, kaip Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga įgyvendina atitinkamus kontrolės tikslus, susijusius su jai pavesta valdyti veikla. Šios nuostatos bus įtrauktos į atsakingo generalinio direktorato ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos bendradarbiavimo sąlygas ir į kas pusę metų teikiamas įstaigos ataskaitas.

B. Preliminarios sąnaudos, susijusios su minėtos įstaigos valdomų veiksmų kontrole

1. Atrankos ir sutarties įgyvendinimo etapais:

1.1. Išlaidos personalui

Preliminarios sąnaudos apskaičiuotos atsižvelgiant į dabartinės programos „Europa pileičiams“ kontrolės veiklą:

- kurią įgyvendina pagrindines funkcijas vykdantys ir finansų srities darbuotojai, atsakingi už veiklos pradėjimą ir tikrinimą;

- visais projekto gyvavimo ciklo etapais (atranka, sutarčių sudarymas, išmokos).

Kontrolės veiklą vykdančių darbuotojų skaičius || Standartinės išlaidos || Iš viso (1 metai)

Sutartininkai: 6,6 || 64 000 € || 422 400 €

Laikinieji darbuotojai: 1,6 || 127 000 € || 203 200 €

|| || Iš viso programos įgyvendinimo laikotarpiu: 4 379 200 €

1.2. Kitos išlaidos

|| Standartinės išlaidos || Iš viso (1 metai)

Komandiruotės || 1 000 € || 20 000 €

Naudos gavėjų pateiktini audito sertifikatai || 1 300 € || 86 000 €

|| || Iš viso programos įgyvendinimo laikotarpiu: 742 000 €

2. Ex post kontrolė

2.1. Personalas

Kontrolės veiklą vykdančių darbuotojų skaičius || Standartinės išlaidos || Iš viso (1 metai)

Sutartininkai: 0,25 || 64 000 € || 16 000 €

Laikinieji darbuotojai: 0,05 || 127 000 € || 6 350 €

|| || Iš viso programos įgyvendinimo laikotarpiu: 156 450 €

2.2. Ex post auditas

Atrankinis, rizika grindžiamas ir ad hoc auditas || Standartinės išlaidos || Iš viso (1 metai)

|| 10 500 € || 98 000 €

|| || Iš viso programos įgyvendinimo laikotarpiu: 686 000 €

3. Bendros Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos kontrolės išlaidos, proporcingai valdytinam veiklos biudžetui

Atsižvelgiant į programos „Europa piliečiams“ veiklos biudžetą (205,9 mln. EUR), bendros EACEA kontrolės išlaidos sudarys maždaug 2,90 proc. biudžeto.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

COMM GD ne tik taikys reguliacines kontrolės priemones, bet ir parengs kovos su sukčiavimu strategiją pagal 2011 m. birželio 24 d. priimtą naują Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją, kad, be kita ko, būtų užtikrinta su Komisijos strategija suderinta vidaus kovos su sukčiavimu kontrolė ir kad sukčiavimo rizikos valdymo principas padėtų nustatyti sukčiavimo pavojų ir su juo susidoroti. Prireikus bus suburti tinklai ir parengtos atitinkamos IT priemonės, skirtos analizuoti sukčiavimo atvejus, susijusius su programa „Europa piliečiams“.

Reikėtų pabrėžti, kad OLAF pranešta apie labai nedaug sukčiavimo atvejų, susijusių su dabartine programa „Europa piliečiams“ (4 atvejai).

Tai, drauge su maža klaidų norma, reiškia, kad įgyvendinant naująją programą sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės turės būti proporcingos ir rentabilios.

Siekiant sumažinti potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų pavojų, numatytos tokios priemonės:

- potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos išraiška naujoje programoje – supaprastintos taisyklės ir dažniau taikomas vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų principas;

- potencialaus dvigubo finansavimo sistemingas tikrinimas ir kelias dotacijas gavusių naudos gavėjų identifikavimas;

- ad hoc auditas, kurio bus imtasi kilus rimtų įtarimų dėl pažeidimų ir (arba) įtariamo sukčiavimo;

- vykdomoji įstaiga apie sukčiavimo ir pažeidimų pavojų Komisijai praneša specialiai ir reguliariai teikiamose ataskaitose.

             

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

|| DA / NDA ([13]) || ELPA[14] šalių || šalių kandidačių[15] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento  18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || 16.01.04. „Europa piliečiams“ Administracinės išlaidos || NDA || NE || TAIP || NE || NE

3 || 16.05.01.01. Programa „Europa piliečiams“ || DA / || TAIP || TAIP || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris Saugumas ir pilietybė || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento  18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || [XX.YY.YY.YY.] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) galiojančiomis kainomis

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 3 || Security and Citizenship

COMM GD || || || 2014 metai[16] || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021 metai || 2022 metai || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || || ||

16.05.01.01 || Įsipareigojimai || (1) || 27,800 || 27,800 || 28,800 || 29,700 || 29,700 || 30,600 || 31,600 || 0 || 0 || 206,000

Mokėjimai || (2) || 16,175 || 23,725 || 28,125 || 28,025 || 29,400 || 30,300 || 30,300 || 11,700 || 8,250 || 206,000

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[17] || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || ||

16.01.04. || || (3) || 3,200 || 3,200 || 3,200 || 3,300 || 3,300 || 3,400 || 3,400 || || || 23,000

IŠ VISO asignavimų iš COMM GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 31,000 || 31,000 || 32,000 || 33,000 || 33,000 || 34,000 || 35,000 || || || 229,000

Mokėjimai || =2+2a+3 || 19,375 || 26,925 || 31,325 || 31,325 || 32,700 || 33,700 || 33,700 || 11,700 || 8,250 || 229,000

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 27,800 || 27,800 || 28,800 || 29,700 || 29,700 || 30,600 || 31,600 || 0 || 0 || 206,000

Mokėjimai || (5) || 16,175 || 23,725 || 28,125 || 29,400 || 29,400 || 30,300 || 30,300 || 11,700 || 8,250 || 206,000

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 3,200 || 3,200 || 3,200 || 3,300 || 3,300 || 3,400 || 3,400 || 0 || 0 || 23,000

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos COMM KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 31,000 || 31,000 || 32,000 || 33,000 || 33,000 || 34,000 || 35,000 || 0 || 0 || 229,000

Mokėjimai || =5+ 6 || 19,375 || 26,925 || 31,325 || 31,325 || 32,700 || 33,700 || 33,700 || 11,700 || 8,250 || 229,000

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Komisija gali numatyti programos „Europa piliečiams" įgyvendinimą perduoti vykdomajai įstaigai. Numatomų išlaidų sumos ir galimas padalijimas turi būti patikslinti pagal galutinai atlikto perdavimo laipsnį.        

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administravimas

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) galiojančiomis kainomis

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

COMM GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 1,216 || 1,216 || 1,216 || 1,216 || 1,216 || 1,216 || 1,216 || 8,512

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,273 || 0,273 || 0,273 || 0,273 || 0,273 || 0,273 || 0,273 || 1,911

IŠ VISO COMM GD || Asignavimai || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 10,423

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 10,423

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai[18] || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021 metai || 2022 metai || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 32,489 || 32,489 || 33,489 || 34,489 || 34,489 || 35,489 || 36,489 || || || 239,423 ||

Mokėjimai || 20,864 || 28,414 || 32,814 || 32,814 || 34,189 || 35,189 || 35,189 || 11,700 || 8,250 || 239,423 ||

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[19] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

Veiksmas Nr. 1 Skatinti išsaugoti atminimą, gerinti Sąjungos istorijos, tapatybės ir tikslo suvokimą rengiant debatus, skatinant mąstyti ir kurti tinklus. || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Partnerystė (3 metai) || Veiklos dotacijos || 0,175 || 8 || 1,400 || 8 || 1,400 || 8 || 1,400 || 10 || 1,750 || 10 || 1,750 || 10 || 1,750 || 0 || 0,000 || 54 || 9 450

- Struktūrinė parama (1 metai) || Veiklos dotacijos || 0,100 || 4 || 0,400 || 4 || 0,400 || 4 || 0,400 || 5 || 0,500 || 5 || 0,500 || 5 || 0,500 || 23 || 2,300 || 50 || 5 000

Atminimo projektai || Veiksmų dotacijos || 0,050 || 56 || 2,800 || 56 || 2,800 || 59 || 2,950 || 59 || 2,950 || 59 || 2,950 || 61 || 3,050 || 62 || 3,100 || 412 || 20 600

Su ES istorija, tapatybe ir tikslu susiję projektai || Veiksmų dotacijos || 0,050 || 19 || 0,950 || 19 || 0,950 || 21 || 1,050 || 22 || 1,100 || 22 || 1,100 || 24 || 1,200 || 24 || 1,200 || 151 || 7 550

1 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 87 || 5,550 || 87 || 5,550 || 92 || 5,800 || 96 || 6,300 || 96 || 6,300 || 100 || 6,500 || 109 || 6,600 || 667 || 42,600

Veiksmas Nr. 2[20] Skatinti demokratišką ir pilietinį visuomenės dalyvavimą Sąjungos lygmeniu, gerinant visuomenės supratimą apie Sąjungos politinių sprendimų priėmimo procesą ir visuomenės dalyvavimo ir savanorystės Sąjungos lygmeniu galimybes. || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Piliečių susitikimai || Veiksmų dotacijos || 0,010 || 300 || 3,000 || 300 || 3,000 || 300 || 3,000 || 300 || 3,000 || 300 || 3,000 || 300 || 3,000 || 300 || 3,000 || 2,100 || 21,000

- TT tinklai || Veiksmų dotacijos || 0,050 || 118 || 5,900 || 118 || 5,900 || 118 || 5,900 || 119 || 5,950 || 119 || 5,950 || 120 || 6,000 || 126 || 6,300 || 838 || 41,900

Piliečių ir pilietinės visuomenės organziacijų projektai || Veiksmų dotacijos || 0,080 || 45 || 3,600 || 45 || 3,600 || 50 || 4,000 || 50 || 4,000 || 50 || 4,000 || 55 || 4,400 || 55 || 4,400 || 350 || 28,000

- Partnerystė (3 metai) || Veiklos dotacijos || 0,175 || 30 || 5,250 || 30 || 5,250 || 30 || 5,250 || 32 || 5,600 || 32 || 5,600 || 32 || 5,600 || 0 || 0,000 || 186 || 32,550

- Struktūrinė parama (1 metai) || Veiklos dotacijos || 0,100 || 14 || 1,400 || 14 || 1,400 || 15 || 1,500 || 15 || 1,500 || 15 || 1,500 || 15 || 1,500 || 72 || 7,200 || 160 || 16,000

2 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 507 || 19,150 || 507 || 19,150 || 513 || 19,650 || 516 || 20,050 || 516 || 20,050 || 522 || 20,500 || 553 || 20,900 || 3634 || 139,450

Veiksmas Nr. 3 Projektų rezultatų analizė, sklaida ir panaudojimas ||

- Tarpusavio vertinimai || Veiksmų dotacijos / PP || 0,500 || 2 || 1,000 || 2 || 1,000 || 2 || 1,000 || 2 || 1,000 || 2 || 1,000 || 2 || 1,000 || 2 || 1,000 || 14 || 7,000

- Tyrimai ir komunikacinės paslaugos || PP || 0,250 || 1 || 0,250 || 1 || 0,250 || 2 || 0,500 || 2 || 0,500 || 2 || 0,500 || 3 || 0,750 || 5 || 1,250 || 16 || 4,000

- Pagalbinės priemonės || Veiksmų dotacijos || 0,075 || 6 || 0,450 || 6 || 0,450 || 6 || 0,450 || 6 || 0,450 || 6 || 0,450 || 6 || 0,450 || 6 || 0,450 || 42 || 3,150

- Su pirmininkavimu susiję renginiai || Veiksmų dotacijos || 0,250 || 2 || 0,500 || 2 || 0,500 || 2 || 0,500 || 2 || 0,500 || 2 || 0,500 || 2 || 0,500 || 2 || 0,500 || 14 || 3,500

- Pagalbinės struktūros valstybėse narėse || Veiklos dotacijos || 0,030 || 30 || 0,900 || 30 || 0,900 || 30 || 0,900 || 30 || 0,900 || 30 || 0,900 || 30 || 0,900 || 30 || 0,900 || 210 || 6,300

3 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 41 || 3,100 || 41 || 3,100 || 42 || 3,350 || 42 || 3,350 || 42 || 3,350 || 43 || 3,600 || 45 || 4,100 || 296 || 23,950

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 635 || 27,800 || 635 || 27,800 || 647 || 28,800 || 654 || 29,700 || 654 || 29,700 || 665 || 30,600 || 707 || 31,600 || 4597 || 206,000

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 1,216 || 1,216 || 1,216 || 1,216 || 1,216 || 1,216 || 1,216 ||

Kitos administracinės išlaidos || 0,273 || 0,273 || 0,273 || 0,273 || 0,273 || 0,273 || 0,273 ||

Tarpinė suma pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[21] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 1,489 || 10,423

NB. skaičiai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 9 || 9 || 9 || 9 || 9 || 9 || 9

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[22] ||

|| XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[23] || - būstinėje[24] || || || || || || ||

|| - delegacijose || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Žinoma, pateikti skaičiai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Programos koordinavimas ir ryšiai su vykdomąja įstaiga

Išorės personalas ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– x Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[netaikytina]

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[25].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

[netaikytina]

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– x Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– x Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[26]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               OL C , , p. .

[2]               COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[3]               2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos, OL L 65, 2011 3 11, p. 1.

[4]               OL L 378, 2006 12 27.

[5]               OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[6]               2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (Finansinis reglamentas), OL L 248, 2002 9 16, p. 1; Reglamentas, iš dalies pakeistas 2006 m. gruodžio 13 d. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, OL L 390, 2006 12 30, p. 1.

[7]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas – II dalis. Politikos dokumentai“, COM(2011) 500 galutinis, 2011 6 29.

[8]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas – II dalis. Politikos dokumentai“, COM(2011) 500 galutinis, 2011 6 29.

[9]               VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[10]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[11]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[12]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[13]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[14]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[15]             Stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir, jei taikytina, potencialios šalys kandidatės.

[16]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[17]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[18]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[19]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[20]             Kaip apibūdinta 1.4.2. skirsnyje. „Konkretusis (-ieji) tikslas (-ai)...“.

[21]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[22]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[23]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[24]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EˇF).

[25]             ˇr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[26]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.