AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pastaraisiais metais nuolat didėjo su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusios politikos sričių apimtis. Jos svarba patvirtinta Stokholmo programa[1] ir jos veiksmų planu[2], kurio įgyvendinimas yra ateinančių penkerių metų strateginis prioritetas ir apima tokias sritis, kaip migracija (teisėta migracija ir integracija; prieglobstis; neteisėta migracija ir grąžinimas), saugumas (terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su jais; policijos bendradarbiavimas) ir išorės sienų valdymas (įskaitant vizų politiką), taip pat apima šių politikos sričių išorės dimensiją. Lisabonos sutartimi Sąjungai taip pat sudarytos sąlygos parodyti didesnį ryžtą sprendžiant kasdienius piliečių laisvės, saugumo ir teisingumo srities klausimus. Stokholmo programoje pripažįstama, kad padidėjęs asmenų judumas tiek sudaro galimybes, tiek kelia sunkumų, ir pabrėžiama, kad gerai valdoma migracija gali būti naudinga visoms suinteresuotosioms šalims. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino, kad dėl svarbių demografinių problemų, su kuriomis Sąjunga susidurs ateityje padidėjus darbo jėgos paklausai lanksti migracijos politika labai padės siekti Sąjungos ekonominio vystymosi ir rezultatų ilguoju laikotarpiu.

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė kitos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymą[3] – strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo biudžetą. Vidaus reikalų politikos srityje, apimančioje saugumą, migraciją ir išorės sienų valdymą, Komisija pasiūlė supaprastinti išlaidų priemonių struktūrą mažinant programų skaičių ir jas suskirstant į du ramsčius: prieglobsčio ir migracijos fondo ir vidaus saugumo fondo.

Šiuo reglamentu įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas, grindžiamas gebėjimų stiprinimo procesu, išplėtotu naudojant Europos pabėgėlių fondą[4], Europos fondą trečiųjų šalių piliečių integracijai[5] ir Europos grąžinimo fondą[6]; reglamentu fondo taikymo sritis išplečiama, kad plačiau apimtų įvairius Sąjungos bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos aspektus, įskaitant trečiosiose šalyse vykdomus, ir su jomis susijusius veiksmus, kurie visų pirma yra susiję su ES interesais ir tikslais tose politikos srityse, ir atsižvelgiama į naujausius įvykius.

Plėtojant bendrą prieglobsčio politiką ir siekiant suteikti tinkamą statusą kiekvienam trečiosios šalies piliečiui, kuriam reikia tarptautinės apsaugos, ir užtikrinti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyto negrąžinimo principo laikymąsi, reikia remiantis valstybių narių solidarumu nustatyti mechanizmus, kuriais būtų skatinama valstybių narių pastangų, susijusių su asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir perkeltųjų asmenų priėmimu ir jo pasekmėmis, pusiausvyra. Tai taip pat apima tvirtą perkėlimo į Europos Sąjungą ir perkėlimo Europos Sąjungoje sudedamąją dalį.

Tinkamai organizuota teisėtos imigracijos politika ir veiksmingesnės integracijos strategijos, atitinkančios Stokholmo programą ir remiamos Sąjungos teisinėmis priemonėmis, yra labai svarbios užtikrinant Sąjungos ilgalaikį konkurencingumą ir ilgainiui jos socialinio modelio ateitį. Šiuo atžvilgiu geresnė teisėtai Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių ekonominė ir socialinė integracija tebelieka svarbi siekiant kuo labiau padidinti imigracijos naudą.

Esminis gerai valdomos migracijos sistemos Sąjungoje elementas yra veiksminga ir tvari grąžinimo politika. Ji taip pat yra būtinas patikimos teisėtos imigracijos ir prieglobsčio politikos papildomas elementas; be to, ji yra svarbus kovos su neteisėta imigracija komponentas.

Naujausi įvykiai Graikijos ir Turkijos pasienyje ir pietų Viduržemio jūros regione taip pat parodė, kaip svarbu, kad Sąjunga laikytųsi visapusiško požiūrio į migraciją, kuris apimtų įvarius aspektus, pvz., aktyvesnį sienų ir Šengeno erdvės valdymą, geriau orientuotą tikslinę teisėtą migraciją, geresnį integracijos geriausios praktikos skleidimą, sustiprintą bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir strategiškesnį požiūrį į su migracija susijusius santykius su trečiosiomis šalimis.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Kadangi vertinimui, kaip priemonei paveikti politikos formavimą, skiriama daugiau dėmesio, šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimą.

Šiuo atžvilgiu itin svarbūs buvo 2005–2007 m. Europos pabėgėlių fondo ex-post vertinimo ir 2007–2009 m. Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai ir 2008–2009 m. Europos grąžinimo fondo laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitų rezultatai.

2010 m. pradėtas ir 2011 m. tęstas būsimų vidaus reikalų srities finansavimo priemonių rengimas. 2010 m. gruodžio mėn., rengiant priemones, su nepriklausomo rangovo pagalba pradėtas vertinimo ir poveikio vertinimo tyrimas. 2011 m. liepos mėn. tyrimas baigtas: apibendrinti dabartinių finansinių priemonių vertinimo rezultatai ir apibūdintos poveikio vertinime nagrinėtos problemos, tikslai, politikos galimybės ir galimas poveikis. Remdamasi šiuo tyrimu, Komisija parengė poveikio vertinimo ataskaitą, dėl kurios 2011 m. rugsėjo 9 d. Poveikio vertinimo valdyba pateikė nuomonę.

Poveikio vertinime atsižvelgiama į internetu vykusių viešų konsultacijų dėl būsimo vidaus reikalų srities finansavimo rezultatus. Konsultacijos vyko nuo 2011 m. sausio 5 d. iki kovo 20 d.; jose galėjo dalyvauti visos suinteresuotosios šalys. Iš privačių asmenų ir organizacijų gauta 115 atsakymų, įskaitant 8 pareiškimus dėl pozicijos. Konsultacijose dalyvavo respondentai iš visų valstybių narių ir kai kurių trečiųjų šalių.

2011 m. balandžio mėn. pagrindinės suinteresuotosios šalys (valstybės narės, tarptautinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir kt.) susirinko į konferenciją „Naujas žvilgsnis į ES vidaus reikalų srities finansavimo ateitį“, kurioje pasidalijo nuomonėmis apie Sąjungos vidaus reikalų srities finansavimo ateitį. Per konferenciją taip pat pritarta padėties apžvalgos išvadoms ir viešųjų konsultacijų rezultatams.

Sąjungos vidaus reikalų finansavimo ateities klausimas keltas ir su institucijomis aptartas įvairiomis progomis: per 2011 m. sausio 21 d. TVR tarybos neoficialius pietus, 2011 m. sausio 26 d. neoficialius pusryčius su Europos Parlamento politikos koordinatoriais, 2011 m. kovo 10 d. Komisijos narės C. Malmström klausymą Parlamento Politinių išbandymų komitete ir 2011 m. kovo 17 d. Vidaus reikalų GD generaliniam direktoriui keičiantis nuomonėmis Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete.

Patarimų dėl būsimų prieglobsčio ir migracijos srities finansavimo priemonių ekspertai pateikė 2011 m. vasario 22 d. vykusioje Imigracijos ir prieglobsčio komiteto posėdyje, 2011 m. kovo 15 d. surengtame integracijos nacionalinių ryšių palaikymo institucijų posėdyje, 2011 m. kovo 18 d. vykusiame Grąžinimo direktyvos ryšių palaikymo komiteto posėdyje ir 2011 m. balandžio 27 d. surengtame Prieglobsčio ir migracijos aukšto lygio darbo grupės posėdyje. Techniniai aspektai, susiję su būsimos finansinės prieglobsčio ir migracijos priemonės įgyvendinimu, taip pat aptarti per 2011 m. balandžio mėn. vykusias konsultacijas raštu su valstybių narių ekspertais, kurias surengė Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos komitetas (SOLID komitetas).

Šios konsultacijos, konferencijos ir ekspertų diskusijos patvirtino, kad pagrindinės suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria dėl būtinybės plėsti Sąjungos finansavimo prieglobsčio ir migracijos srityje (įskaitant išorės dimensiją) veiksmų mastą, labiau supaprastinti finansavimo mechanizmus ir užtikrinti didesnį lankstumą, kad visų pirma būtų galima reaguoti į nepaprastąją padėtį. Suinteresuotųjų šalių nuomone, platūs teminiai prieglobsčio ir migracijos prioritetai jau nustatyti Stokholmo programoje ir jos veiksmų plane. Dauguma pritarė, kad finansinių priemonių skaičių reikia sumažinti iki dviejų fondų struktūros, jei taip realiai galima užtikrinti supaprastinimą. Jie taip pat sutarė, kad reikalingas lankstus reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmas, kad Sąjunga galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į krizes, susijusias su migracija ir saugumu. Daugelio nuomone, tinkamas visų vidaus reikalų srities išlaidų valdymo būdas yra pasidalijamasis valdymas ir perėjimas prie daugiamečio programavimo kartu nustatant Sąjungos lygmens tikslus, nors, nevyriausybinių organizacijų nuomone, reikėtų toliau taikyti ir tiesioginio valdymo būdą. Suinteresuotieji asmenys taip pat pritarė minčiai stiprinti vidaus reikalų agentūrų vaidmenį, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir didinti sąveiką.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisė veikti įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje: „Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones“.

Sąjungos veiksmai grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 67 straipsnyje, kuriame išdėstytos priemonės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei sukurti, nustatytais tikslais.

Šis reglamentas grindžiamas Sutarties V antraštinėje dalyje nustatytais laisvės, saugumo ir teisingumo srities teisiniais pagrindais, t. y. 78 straipsnio 2 dalimi ir 79 straipsnio 2 bei 4 dalimis, kurios yra Sąjungos veiksmų, be kita ko, vykdomų bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, prieglobsčio, imigracijos, migracijos srautų valdymo, vienodų sąlygų valstybėse narėse teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams sudarymo, kovos su neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis srityse teisinis pagrindas.

Šie straipsniai yra suderinami teisiniai pagrindai, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos poziciją, susijusią su jų reglamentuojamomis sritimis, todėl juose nustatytos suderinamos balsavimo Taryboje taisyklės. Toliau kiekvienam iš jų taikoma įprasta teisėkūros procedūra.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į Sutarties 80 straipsnį, kuriame pabrėžta, kad šioms Sąjungos politikos sritims ir jų įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius.

Apskritai šioje srityje Sąjungos intervencija akivaizdžiai naudingesnė už pavieniui veikiančių valstybių narių veiksmus. Europos Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją, kad sukurtų Sąjungos solidarumo valdant migracijos srautus sistemą. Todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma padeda stiprinti nacionalinius ir europinius gebėjimus šiose srityse. Todėl šio reglamento tikslas, inter alia, yra stiprinti ir plėtoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, stiprinti valstybių narių solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą, ypač su šalimis, kurioms migracijos ir prieglobsčio prašytojų srautai daro didžiausią poveikį, skatinti taikyti ryžtingesnes imigracijos strategijas, kurios būtų naudingos trečiųjų šalių piliečių integracijos procesui ir jį remtų, ypatingą dėmesį skiriant valstybių narių vietiniams ir regioniniams lygmenims, stiprinti valstybių narių gebėjimą skatinti taikyti teisingas ir veiksmingas grąžinimo strategijas ir remti partnerystės ir bendradarbiavimo vystymą su trečiosiomis šalimis.

Tačiau visiškai pripažįstama, kad intervencija turi vykti atitinkamu lygmeniu ir kad Sąjungos vaidmuo neturi būti didesnis, nei reikia. Kaip pabrėžta „ES biudžeto peržiūroje“, „ES biudžetas turėtų būti naudojamas finansuoti ES viešosioms gėrybėms, veiklai, kurios valstybės narės ir regionai patys finansuoti negali arba kur juo užtikrinami geresni rezultatai“[7].

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos pasiūlyta 2014–2020 m. prieglobsčio ir migracijos fondui skirti 3 869 mln. EUR (dabartinėmis kainomis). Daugiau kaip 80 % šios sumos (3 232 mln. EUR) turėtų būti naudojama valstybių narių nacionalinėms programoms finansuoti, o 637 mln. EUR turėtų centralizuotai valdyti Komisija, kad finansuotų Sąjungos veiksmus, paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai, Europos migracijos tinklą, techninę pagalbą ir Sąjungos agentūrų vykdomą specialių veiklos užduočių įgyvendinimą.

mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Prieglobsčio ir migracijos fondas || 3 869

Nacionalinės programos || 3 232

Centralizuotas valdymas || 637

5.           PAGRINDINIAI PASIŪLYMO ELEMENTAI

5.1.        Valstybėms narėms skirti ištekliai

Didžiausia dalis iš fondo teiktinų lėšų bus nukreipta per valstybių narių nacionalines programas, apimančias visą 2014–2020 m. laikotarpį. Šiuo tikslu valstybėms narėms iš fondo teiktinų lėšų suma bus sudaryta iš bazinės ir kintamos sumos. Atlikus laikotarpio vidurio vertinimą nuo 2018 biudžetinių metų gali būti skirta papildoma suma.

5.1.1.     Bazinė suma

Bazinė suma nustatoma remiantis turimais naujausiais statistiniais duomenimis, susijusiais su migracijos srautais, pavyzdžiui, pirmų prieglobsčio prašymų skaičius, teigiami sprendimai, kuriais suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, į Europos Sąjungą perkeltų pabėgėlių skaičius, teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bendras skaičius ir tokių asmenų srautai, nacionalinių institucijų priimtų grąžinimo sprendimų ir faktiškai grąžintų asmenų skaičius[8]. Šie duomenys yra tokie pat kaip duomenys, iki šiol naudoti apskaičiuojant lėšų skyrimą iš Europos pabėgėlių fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai ir Europos grąžinimo fondo. Siekiant užtikrinti nacionalinių programų įgyvendinimo kritinę masę, kiekvienai valstybei narei pridedama mažiausiai po 5 mln. EUR.

Atskiroms valstybėms narėms numatytos bazinės sumos bus pagrindas pradėti politinį dialogą, po kurio bus imamasi daugiamečio programavimo siekiant paremti ribotą skaičių privalomų tikslų (pvz., stiprinti bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimą užtikrinant veiksmingą ir vienodą Sąjungos prieglobsčio acquis taikymą arba plėtojant remiamo savanoriško grįžimo programą, įskaitant reintegracijos komponentą) ir tenkinti konkrečius kiekvienos valstybės narės poreikius.

5.1.2.     Kintama suma

Surengus minėtą politikos dialogą valstybėms narėms, pageidaujančioms dirbti tose operatyvinėse srityse, kurios priklauso nuo jų politinio įsipareigojimo ir noro veikti arba nuo jų gebėjimo bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, bus skiriama kintama suma. Tai vyks konkrečių veiksmų įgyvendinimo atvejais, pvz., kai bendrai nagrinėjami prieglobsčio prašymai, vykdomos bendros grąžinimo operacijos, steigiami bendri migracijos centrai ir vykdomos perkėlimo į Europos sąjungą bei perkėlimo Europos Sąjungoje operacijos.

Kiek tai susiję su perkėlimu į Europos Sąjungą, valstybės narės kas dvejus metus gaus jų prisiimtais įsipareigojimais pagrįstas finansines paskatas – vienkartines išmokas, kurios bus mokamos nustačius Sąjungai bendrus asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetus. Tai bus politinio proceso, kuriame visų pirma dalyvauja Europos Parlamentas ir Taryba ir kuriuo atsižvelgiama į nacionalinės ir Sąjungos politikos raidą, rezultatas. Šiomis finansinėmis paskatomis bus siekiama dviejų tikslų: kiekybinio – smarkiai padidinti į Europos Sąjungą perkeliamų asmenų skaičių, kuris dabar yra per mažas, ir kokybinio – sustiprinti europinę dimensiją įgyvendinant apibrėžtus, dinamiškus Sąjungai bendrus asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetus.

Be to, remiantis panašiai prisiimtais įsipareigojimais valstybės narės reguliariai gaus finansines paskatas (vienkartines išmokas), skirtas asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, perkėlimui Europos Sąjungoje.

5.1.3.     Lėšų skyrimas laikotarpio viduryje

Dalis turimų išteklių bus laikomi iki laikotarpio vidurio peržiūros.

Tai leis skirti papildomų lėšų toms valstybėms narėms, kurių migracijos srautai smarkiai keičiasi ir kurios turi konkrečių poreikių, susijusių su jų prieglobsčio ir priėmimo sistemomis, ir skirti papildomų lėšų valstybėms narėms, norinčioms įgyvendinti konkrečius veiksmus. Pastarosios sumos gali būti peržiūrėtos atsižvelgiant į naujausius politinius įvykius.

5.2.        Sąjungos agentūros

Siekdama veiksmingiau panaudoti vidaus reikalų srityje veikiančių Sąjungos agentūrų įgaliojimus ir patirtį, Komisija taip pat ketina pasinaudoti Finansiniame reglamente[9] numatyta galimybe, pavesti šioms agentūroms vykdyti konkrečias užduotis, priklausančias jų kompetencijai ir papildančias jų darbo programas, panaudojant pagal šį reglamentą skiriamus išteklius. Pagal šį reglamentą Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (FRONTEX agentūra) pavedama Europos Sąjungoje ir už jos ribų vykdyti veiklą, kuriai reikalinga operatyvinė patirtis prieglobsčio ir neteisėtos imigracijos srityje.

5.3.        Trečiosiose šalyse vykdomi arba su jomis susiję veiksmai

Šio fondo lėšomis remiami veiksmai, kuriais pirmiausia paisoma Sąjungos interesų, daro tiesioginį poveikį Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir užtikrina būtiną Sąjungos teritorijoje vykdomos veiklos tęstinumą. Parama iš šio fondo neteikiama veiksmams, kurie yra tiesiogiai orientuoti į vystymąsi. Įgyvendinant tokius veiksmus reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų, susijusių su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais.

2011/0366 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 bei 4 dalis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[10],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[11],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sąjunga turėtų siekti tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, inter alia, imdamasi bendrų priemonių, formuojančių prieglobsčio ir imigracijos politiką, grindžiamą valstybių narių solidarumu, kuria būtų užtikrintos vienodos galimybės trečiosioms šalims ir jų piliečiams. 2009 m. gruodžio 2 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pripažino, kad Sąjungos finansinius išteklius reikėtų lanksčiau ir nuosekliau naudoti tiek apimties, tiek pritaikomumo požiūriu siekiant remti prieglobsčio ir migracijos srityje plėtojamą politiką;

(2) siekiant prisidėti prie Sąjungos bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos plėtojimo ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo atsižvelgiant į valstybių narių solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principų taikymą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, šiuo reglamentu reikėtų įsteigti Prieglobsčio ir migracijos fondą (toliau – fondas);

(3) fondu reikėtų išreikšti solidarumą teikiant finansinę paramą valstybėms narėm. Tai turėtų gerinti veiksmingą migracijos į Sąjungą srautų valdymą srityse, kuriose Sąjungos dalyvavimas teikia didžiausią naudą, visų pirma valstybėms narėms dalijantis atsakomybe ir stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

(4) siekiant užtikrinti vienodą aukštos kokybės prieglobsčio politiką ir taikyti aukštesnius tarptautinės apsaugos standartus fondo lėšomis turėtų būti prisidedama prie veiksmingo bendros Europos prieglobsčio politikos vykdymo, kuris apima priemones, susijusias su politika, teisės aktais, gebėjimų stiprinimu, bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis, Sąjungos agentūromis ir trečiosiomis šalimis;

(5) tikslinga remti ir gerinti valstybių narių pastangas visiškai ir tinkamai įgyvendinti Sąjungos prieglobsčio acquis, visų pirma siekiant prieglobsčio prašytojams, perkeltiesiems asmenims arba asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, sudaryti tinkamas priėmimo sąlygas, kad būtų teisingai nustatomas statusas pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų[12], taikyti teisingas bei veiksmingas prieglobsčio procedūras ir skatinti gerą praktiką prieglobsčio srityje, kad būtų apsaugotos asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, teisės, o valstybių narių prieglobsčio sistemos galėtų veiksmingai veikti;

(6) tinkama fondo parama turėtų būti teikiama bendriems valstybių narių veiksmams nustatant ir remiant geriausią patirtį bei ja keičiantis, taip pat kuriant veiksmingas bendradarbiavimo struktūras, kurios sustiprintų bendrosios Europos prieglobsčio sistemos srityje priimamų sprendimų kokybę;

(7) fondas turėtų papildyti ir sustiprinti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), įsteigto 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010[13], veiklą siekiant koordinuoti valstybių narių praktinį bendradarbiavimą prieglobsčio srityje, remti valstybes nares, kurių prieglobsčio sistemoms tenka ypatinga našta ir prisidėti prie bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimo;

(8) fondo lėšomis turėtų būti remiami Sąjungos ir valstybių narių veiksmai, susiję su valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką stiprinimu atsižvelgiant į jų prisiimtus įsipareigojimus pagal galiojančius Sąjungos teisės aktus;

(9) fondo lėšomis turėtų remiami valstybių narių veiksmai savo teritorijose teikti tarptautinę apsaugą ir rasti ilgalaikius sprendimus pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, kuriuos, Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPRK) nuomone, galima perkelti, pavyzdžiui, perkėlimo į Europos Sąjungą poreikių įvertinimas ir susijusių asmenų perkėlimas į jų teritoriją, siekiant suteikti jiems saugų teisinį statusą ir skatinti jų veiksmingą integraciją;

(10) iš fondo turėtų būti teikiama parama dalijimosi našta operacijoms, kurias sudaro asmenų, kurie pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos, ir tokią apsaugą gavusių asmenų perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą;

(11) esminė Sąjungos prieglobsčio politikos sudedamoji dalis – partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti tinkamą asmenų, kurie kreipiasi prieglobsčio arba kitos tarptautinės apsaugos formos, srautų valdymą. Siekiant suteikti galimybę gauti tarptautinę apsaugą ir naudotis tvariais sprendimais kuo ankstesniame etape, įskaitant regionines apsaugos programas[14], fondas turėtų turėti tvirtą asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą komponentą;

(12) siekiant tobulinti ir stiprinti integracijos procesą Europos visuomenėje fondas turėtų palengvinti teisėtą migraciją į Sąjungą atsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius poreikius, o integracijos procesui būtų ruošiamasi dar į Sąjungą atvykstančių trečiųjų šalių piliečių kilmės šalyse;

(13) siekiant veiksmingumo ir norint gauti didžiausią naudą fondas turėtų laikytis tikslingesnio požiūrio remdamas nuoseklias strategijas, specialiai sukurtas trečiųjų šalių piliečių integracijai vietiniu ir (arba) regioniniu lygmeniu skatinti. Šias strategijas turėtų įgyvendinti daugiausia vietinės arba regioninės valdžios institucijos ir nevalstybinės organizacijos, o jeigu to reikalaujama dėl valstybės narės specifinės administracinės struktūros, ir nacionalinės valdžios institucijos. Iš įvairių turimų priemonių strategijas įgyvendinančios organizacijos turėtų pasirinkti jų konkrečiai situacijai tinkamiausias priemones;

(14) integracijos priemonių taikymo sritis turėtų taip pat apimti pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus arba asmenis, kuriems suteikta kita tarptautinės apsaugos forma, kad būtų užtikrintas visapusiškas požiūris į integraciją, atsižvelgiant į tikslinių grupių ypatumus;

(15) norint užtikrinti, kad Europos Sąjungos veiksmai, susiję su trečiųjų šalių piliečių integracija, būtų nuoseklūs, iš šio fondo finansuojami veiksmai turėtų būti konkretūs ir papildyti iš Europos socialinio fondo finansuojamus veiksmus. Šiomis aplinkybėmis už fondo lėšų panaudojimą atsakingų valstybių narių valdžios institucijos turėtų sukurti bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmus kartu su valstybių narių paskirtomis valdžios institucijomis siekiant valdyti Europos socialinio fondo intervencijas;

(16) fondo lėšomis turėtų būti remiami valstybių narių strategijų rengimo, teisėtos migracijos organizavimo, jų gebėjimų plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir apskritai vertinti visas trečiųjų šalių piliečiams skirtas imigracijos ir integracijos strategijas, politiką ir priemones, darbai, įskaitant Sąjungos teisines priemones. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas keitimasis informacija, geriausia patirtimi ir įvairių administracinių įstaigų bendradarbiavimas, be kita ko, ir su kitomis valstybėmis narėmis;

(17) Sąjunga turėtų toliau ir dar plačiau naudoti judumo partnerystę kaip pagrindinę strateginę, visapusišką ir ilgalaikę bendradarbiavimo sistemą, skirtą migracijai valdyti kartu su trečiosiomis šalimis. Fondo lėšomis turėtų būti remiama judumo partnerystės veikla, vykstanti Sąjungoje arba trečiosiose šalyse, kurios tikslas yra tenkinti Sąjungos poreikius ir siekti prioritetų, visų pirma vykdant veiksmus, kuriais užtikrinamas finansavimo tęstinumas ir vykdomus Sąjungoje bei trečiosiose šalyse;

(18) reikia toliau remti ir skatinti valstybių narių pastangas gerinti visus grąžinimo valdymo aspektus, siekiant nuolat, teisingai ir veiksmingai įgyvendinti bendrus grąžinimo standartus, visų pirma nustatytus 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse[15]. Fondas turėtų skatinti grąžinimo strategijų plėtojimą nacionaliniu lygmeniu ir taip pat priemones, kuriomis remiamas jų veiksmingas įgyvendinimas trečiosiose šalyse;

(19) kiek tai susiję su savanorišku asmenų, įskaitant tuos, kurie norėtų būti grąžinti, nors jiems netaikoma prievolė išvykti iš teritorijos, grįžimu, turėtų būti numatytos nuostatos dėl paskatų jiems, pavyzdžiui, lengvatinės sąlygos teikiant didesnę grąžinimo paramą. Dėl išlaidų efektyvumo tokio pobūdžio savanoriškas grįžimas yra naudingas tiek grąžinamiems asmenims, tiek valdžios institucijoms. Valstybės narės turėtų būti raginamos teikti pirmenybę savanoriškam grįžimui;

(20) tačiau politikos požiūriu savanoriškas grįžimas ir priverstinis grąžinimas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos stiprinti abiejų formų papildomumą, įgyvendinant grąžinimo valdymą. Yra poreikis vykdyti priverstinio grąžinimo veiksmus, kad būtų užtikrintas Sąjungos imigracijos bei prieglobsčio politikos ir valstybių narių imigracijos bei prieglobsčio sistemų vientisumas. Todėl priverstinio grąžinimo galimybė yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta šiai politikai, ir siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo, kuris pats yra labai svarbus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimui, įgyvendinimą. Todėl siekiant palengvinti priverstinį grąžinimą fondo lėšomis turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai;

(21) fondo lėšomis būtinai turėtų būti remiamos konkrečios priemonės, skirtos grąžinamiems asmenims grąžinimo šalyje, kad būtų užtikrintas veiksmingas šių asmenų grąžinimas geromis sąlygomis į jų kilmės miestą arba regioną ir kad būtų sustiprinta jų ilgalaikė reintegracija į jų bendruomenę;

(22) Sąjungos readmisijos susitarimai yra neatsiejamas Sąjungos grąžinimo politikos komponentas ir veiksmingo migracijos srautų valdymo pagrindinė priemonė, nes jie palengvina greitą neteisėtų migrantų grąžinimą. Šie susitarimai yra svarbi dialogo ir bendradarbiavimo su neteisėtų migrantų kilmės ir tranzito trečiosiomis šalimis elementas ir turėtų būti remiamas jų įgyvendinimas trečiosiose šalyse, kad nacionalinio ir Sąjungos lygmens grąžinimo strategijos būtų veiksmingos;

(23) Fondas turėtų papildyti ir sustiprinti Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX agentūra), įsteigtos pagal 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004[16], veiklą; viena jos užduočių – teikti reikiamą paramą valstybėms narėms organizuojant bendras grąžinimo operacijas ir nustatyti geriausią patirtį, susijusią su kelionės dokumentų įgijimu ir neteisėtai valstybėse narėse esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimu;

(24) fondo veikla turėtų būti įgyvendinama paisant visų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų. Visų pirma tinkamais finansuoti veiksmais turėtų būti atsižvelgiama į specifinę pažeidžiamų asmenų padėtį, visų pirma skiriant ypatingą dėmesį nelydimiems nepilnamečiams ir kitiems nepilnamečiams, kuriems yra iškilusi rizika, ir rengiant konkrečiai tam tikslui skirtus veiksmus;

(25) trečiosiose šalyse vykdomų ir su jomis susijusių priemonių finansavimo Fondo lėšomis reikėtų imtis jas derinant su kitais veiksmais, kurie įgyvendinami už Sąjungos ribų pagal geografines ir temines Sąjungos išorės paramos priemones. Įgyvendinant tokius veiksmus visų pirma turėtų būti siekiama visapusiško suderinamumo su konkrečiai šaliai ar regionui nustatytais Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos principais ir bendrais tikslais. Jais neturėtų būti remiami tiesiogiai į vystymąsi orientuoti veiksmai ir jie, kai tinkama, turėtų papildyti pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Taip pat užtikrinamas suderinamumas su Sąjungos humanitarine politika, pirmiausia teikiant pagalbą susiklosčius nepaprastajai padėčiai;

(26) didelė dalis fondo išteklių turėtų būti paskirstoma remiantis objektyviais kriterijais proporcingai kiekvienos valstybės narės atsakomybei už migracijos srautų valdymą. Šiuo tikslu turėtų būti naudojami turimi naujausi statistiniai duomenys, susiję su migracijos srautais, pavyzdžiui, pirmų prieglobsčio prašymų skaičius, teigiamų sprendimų, kuriais suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, skaičius, persikėlusių pabėgėlių skaičius, teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių skaičius, trečiųjų šalių piliečių, gavusių valstybių narių leidimą gyventi skaičius, nacionalinių institucijų išduotų grąžinimo sprendimų skaičius ir faktiškai įvykdytų grąžinimų skaičius[17];

(27) nors kiekvienai valstybei narei suma turėtų būti skiriama remiantis naujausiais turimais statistiniais duomenimis, dalis turimų fondo išteklių taip pat turėtų būti skiriama vykdyti konkretiems veiksmams, kuriems reikia bendrų valstybių narių pastangų ir kurie duoda Sąjungai didelę papildomą naudą, taip pat asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą programai vykdyti ir asmenų perkėlimui Europos Sąjungoje įgyvendinti;

(28) todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas konkrečių veiksmų, tinkamų finansuoti fondo lėšomis, sąrašas. Papildomos lėšos turėtų būti skiriamos valstybėms narėms, kurios įsipareigoja juos vykdyti;

(29) atsižvelgiant į laipsnišką asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą programos rengimą, iš fondo lėšų turėtų būti teikiama tikslinė parama finansinių paskatų (vienkartinių išmokų) forma kiekvienam perkeltam pabėgėliui;

(30) siekiant padidinti asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą veiksmų teikiant apsaugą pabėgėliams įtaką, taip pat padidinti strateginį perkėlimo poveikį tikslingiau perkeliant asmenis, kuriems to labiausiai reikia, Sąjungos lygmeniu kas dvejus metus turėtų būti nustatomi bendri tokio perkėlimo srities prioritetai remiantis bendromis kategorijomis, nustatytomis šiame reglamente;

(31) atsižvelgiant į kai kurių kategorijų pabėgėlių ypatingą pažeidžiamumą, jie visuomet turėtų būti įtraukiami į Sąjungai bendrus asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetus;

(32) atsižvelgiant į asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą poreikius, nustatytus Sąjungai bendruose asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetuose, taip pat būtina suteikti papildomas finansines paskatas tokiam asmenų perkėlimui, atsižvelgiant į konkrečius geografinius regionus, tautybes ir konkrečias perkeltinų pabėgėlių kategorijas, jeigu nustatoma, kad toks perkėlimas yra tinkamiausias šių asmenų ypatingų poreikių sprendimas;

(33) siekiant stiprinti valstybių narių solidarumą ir geriau padalyti atsakomybę, ypač susijusią su valstybėmis narėmis, kurios susiduria su didžiausiais prieglobsčio prašytojų srautais, taip pat turėtų būti sukurtas panašus finansinėmis paskatomis pagrįstas mechanizmas, skirtas perkelti Europos Sąjungoje asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga;

(34) siekiant atsižvelgti į didelius migracijos srautų pokyčius ir spręsti valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemų poreikių klausimą, reikia atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą. Šiuo tikslu reikėtų laikyti finansinį rezervą, kurį būtų galima paskirstyti per laikotarpio vidurio peržiūrą;

(35) fondo teikiama parama bus veiksmingesnė ir naudingesnė, jeigu šiame reglamente bus nustatytas ribotas skaičius privalomų tikslų, kurių privaloma siekti programose, kurias parengs kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo konkrečią padėtį ir poreikius;

(36) didesniam solidarumui svarbu tai, kad iš fondo teikiama papildoma parama, kad būtų priimami sprendimai nepaprastosios padėties atvejais, kai valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse smarkiai padidėja migracijos spaudimas arba esant masiniam perkeltųjų asmenų srautui pagal 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą[18];

(37) šiuo reglamentu turėtų būti užtikrintas 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimu 2008/381/EB dėl Europos migracijos tinklo sukūrimo[19] sukurto Europos migracijos tinklo tęstinumas ir teikiama jo veiklai būtina finansinė parama, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir uždavinius;

(38) todėl Sprendimas 2008/381/EB turėtų būti panaikintas;

(39) atsižvelgiant į valstybėms narėms skirtas finansines paskatas asmenų perkėlimui į Europos Sąjungą ir (arba) perkėlimui Europos Sąjungoje vienkartinių išmokų forma ir į tai, jog jos sudaro tik nedidelę dalį tikrųjų sąnaudų, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos nukrypti nuo finansuoti tinkamų išlaidų taisyklių leidžiančios nuostatos;

(40) siekiant papildyti ar iš dalies keisti šio reglamento nuostatas dėl perkėlimo į Europos Sąjungą ir (arba) perkėlimo Europos Sąjungoje vienkartinių išmokų, konkrečių veiksmų ir Sąjungai bendrų asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetų apibrėžimo, Komisijai reikėtų perduoti įgaliojimus priimti teisės aktus, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą, Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Komisija, rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(41) siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą šio reglamento nuostatų įgyvendinimą laiku, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[20];

(42) daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai, kurioje Sąjungos masto intervencija naudingesnė už pavieniui veikiančių valstybių narių veiksmus. Kadangi Europos Sąjunga turi geresnes galimybes nei valstybės narės sudaryti sąlygas Sąjungos solidarumui valdant migracijos srautus, pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama turėtų visų pirma padėti stiprinti šios srities nacionalinio ir Sąjungos lygmenų gebėjimus;

(43) kad būtų galima valdyti fondą ir naudoti jo lėšas, fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. […/…], kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos[21], dalis;

(44)             kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie veiksmingo migracijos srautų valdymo, kuris yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės dalis, Sąjungoje laikantis bendros prieglobsčio, papildomos apsaugos, laikinos apsaugos politikos ir bendros imigracijos politikos, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(45) 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui įsteigimo[22] reikėtų panaikinti;

(46) 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 575/2007/EB dėl Europos grąžinimo fondo 2008–2013 m. laikotarpiui įsteigimo[23] reikėtų panaikinti;

(47) 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui įsteigimo[24] reikėtų panaikinti;

(48) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 ir 2 straipsnius ir nepažeidžiant to protokolo 4 straipsnio, Airija [nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas / pranešė norinti dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą];

(49) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 ir 2 straipsnius ir nepažeidžiant to protokolo 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė [nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas / pranešė norinti dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą];

(50) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas (toliau – fondas).

2. Šiuo reglamentu nustatomi:

(a) finansinės paramos tikslai ir tinkami finansuoti veiksmai;

(b) bendroji tinkamų finansuoti veiksmų įgyvendinimo sistema;

(c) turimi finansiniai ištekliai ir jų paskirstymas;

(d) Sąjungai bendrų asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetų nustatymo principai ir mechanizmas;

(e) Europos migracijos tinklo tikslai, uždaviniai ir sudėtis.

3. Šiuo reglamentu nustatoma, kad taikomos Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) perkėlimas į Europos Sąjungą – tai procesas, kai Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro prašymu, pagrįstu būtinybe suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą, trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie turi 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje apibrėžtą statusą, ir kuriems leidžiama gyventi kaip pabėgėliams vienoje iš valstybių narių, perkeliami iš trečiosios šalies ir įkurdinami valstybėje narėje, kurioje jiems leidžiama gyventi turint vieną iš toliau nurodytų statusų:

i)        pabėgėlio statusą, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio d punkte, arba

ii)       statusą, kuriuo pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę suteikiamos panašios teises ir privilegijos kaip ir pabėgėlio statusą turintiems asmenims;

(b) perkėlimas Europos Sąjungoje – tai procesas, kai 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti asmenys perkeliami iš jiems tarptautinę apsaugą suteikusios valstybės narės į kitą valstybę narę, kurioje jiems bus suteikta lygiavertė apsauga, arba 4 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai kategorijai priklausančių asmenų perkėlimas iš valstybės narės, atsakingos už jų prašymo nagrinėjimą, į kitą valstybę narę, kurioje bus nagrinėjamas jų prašymas dėl tarptautinės apsaugos;

(c) trečiosios šalies pilietis – tai bet kuris asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties 20 straipsnio 1 dalyje;

(d) nelydimas nepilnametis – bet kuris jaunesnis nei aštuoniolikos metų trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, atvykstantis arba atvykęs į valstybių narių teritoriją nelydimas suaugusiojo, atsakingo už jį pagal susijusios valstybės narės įstatymus ar nacionalinę praktiką, tol, kol juo toks suaugęs asmuo nesirūpina, įskaitant nepilnametį, kuris nebelydimas suaugusiojo po atvykimo į valstybių narių teritoriją;

(e) šeimos nariai – tai bet kurie išlaikomi asmenys, susiję tiesiosios aukštutinės arba tiesiosios žemutinės linijos giminystės ryšiais, įskaitant įvaikius, sutuoktinius, nesusituokusius partnerius, turinčius tinkamą ilgalaikių santykių patvirtinimą arba gyvenančius registruotoje partnerystėje, jei taikytina pagal susijusios valstybės narės nacionalinę teisę;

(f) nepaprastoji padėtis – tai padėtis, kylanti dėl:

i)        didelio migracijos spaudimo vienoje arba daugiau valstybių narių, kai dėl didelio ir neproporcingo trečiųjų šalių piliečių antplūdžio atsiranda dideli ir skubūs poreikiai, susiję su pajėgumu tuos piliečius priimti ir laikyti, prieglobsčio sistemomis ir procedūromis,

ii)       laikinos apsaugos mechanizmų įgyvendinimo, kaip nustatyta Direktyvoje 2001/55/EB, arba

iii)      didelio migracijos spaudimo trečiosiose šalyse, iš kurių pabėgėliai negali išvykti dėl, pvz., politinių įvykių arba konfliktų.

3 straipsnis

Tikslai

1. Bendrasis Fondo tikslas – prisidėti prie Sąjungos veiksmingo migracijos srautų valdymo, kuris yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės dalis, laikantis bendros prieglobsčio, papildomos apsaugos, laikinos apsaugos politikos ir bendros imigracijos politikos.

2. Įgyvendinant bendrąjį tikslą fondas padeda siekti šių konkrečių tikslų:

(a) stiprinti ir plėtoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, įskaitant jos išorės dimensiją;

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis įvairiais rodikliais, inter alia, prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, prieglobsčio procedūrų kokybės, pripažinimo rodiklių vienodinimo valstybėse narėse ir prieglobsčio prašytojų perkėlimo į valstybes nares pastangų pagerinimo lygis.

(b) remti teisėtą migraciją į Sąjungą siekiant patenkinti valstybių narių ekonominius ir socialinius poreikius ir skatinti veiksmingą trečiųjų šalių piliečių, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga integraciją;

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis įvairiais rodikliais, inter alia, aktyvesnis trečiųjų šalių piliečių dalyvavimas darbo rinkoje, švietimo sistemoje ir demokratiniuose procesuose.

(c) stiprinti valstybių narių teisingas ir veiksmingas grąžinimo strategijas, kuriose būtų akcentuojamas grąžinimo tvarumas ir veiksminga readmisija kilmės šalyse;

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis įvairiais rodikliais, inter alia, sugrąžintų asmenų skaičius.

(d) stiprinti valstybių narių solidarumą ir dalijimąsi atsakomybe, visų pirma kiek tai susiję su šalimis, kurioms migracijos ir prieglobsčio prašytojų srautai daro didžiausią poveikį;

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis įvairiais rodikliais, inter alia, aktyvesnė valstybių narių tarpusavio parama, įskaitant praktinį bendradarbiavimą ir asmenų perkėlimą Europos Sąjungoje.

4 straipsnis

Tikslinės grupės

1. Fondo lėšomis finansuojami veiksmai, skirti vienai arba daugiau iš šių asmenų kategorijų:

(a) trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, turintis Ženevos konvencijoje apibrėžtą statusą, kuriam leidžiama gyventi kaip pabėgėliui vienoje iš valstybių narių;

(b) trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi papildoma apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/83/EB;

(c) trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris kreipėsi dėl vienos iš a ir b punktuose nurodytų apsaugos formų;

(d) trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB;

(e) trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris yra perkeliamas arba yra perkeltas į valstybę narę;

(f) trečiosios šalies pilietis, teisėtai gyvenantis valstybėje narėje arba pradėjęs teisėto apsigyvenimo valstybėje narėje procesą;

(g) trečiosios šalies teritorijoje esantis trečiosios šalies pilietis, kuris ketina migruoti į Sąjungą ir kuris laikosi konkrečių priemonių, taikomų iki išvykimo, ir (arba) nacionalinės teisės aktuose nustatytų sąlygų, be kita ko, susijusių su gebėjimu integruotis valstybės narės visuomenėje;

(h) trečiosios šalies pilietis, kuris dar nėra gavęs galutinio neigiamo sprendimo dėl prašymo būti, teisėtai gyventi ir (arba) suteikti tarptautinę apsaugą valstybėje narėje ir kuris gali pasirinkti savanorišką grįžimą, jeigu jis neįgijo naujos pilietybės ir neišvyko iš tos valstybės narės teritorijos;

(i) trečiosios šalies pilietis, kuris turi teisę būti, teisėtai gyventi šalyje arba naudojasi tarptautine apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/83/EB, arba laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB, valstybėje narėje, ir kuris pasirinko savanorišką grįžimą, jeigu jis neįgijo naujos pilietybės ir neišvyko iš tos valstybės narės teritorijos;

(j) trečiosios šalies pilietis, kuris neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir (arba) buvimo valstybėje narėje sąlygų.

2. Prireikus tikslinė grupė apima pirmiau paminėtų asmenų šeimos narius su sąlyga, kad taikomos tokios pačios sąlygos.

II SKYRIUS

BENDRA EUROPOS PRIEGLOBSČIO SISTEMA

5 straipsnis

Priėmimo ir prieglobsčio sistemos

1. Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto konkretų tikslą ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo patvirtintas išvadas, fondo lėšomis remiami veiksmai, skirti asmenims, paminėtiems 4 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, ir visų pirma susiję su vienu arba daugiau iš šių aspektų:

(a) materialinės pagalbos, švietimo, mokymo, paramos paslaugų, sveikatos priežiūros ir psichologinės pagalbos teikimu;

(b) socialinės pagalbos, informacijos ar pagalbos administraciniams ir (arba) teisminiams formalumams atlikti teikimu, informavimu apie galimą prieglobsčio procedūros baigtį ar konsultavimu šiuo klausimu, įskaitant tokius aspektus kaip savanoriškas grįžimas;

(c) teisinės ir kalbinės pagalbos teikimu;

(d) specifine parama pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, nepilnamečiams, nelydimiems nepilnamečiams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, nepilnamečių vaikų turintiems vienišiems tėvams, prekybos žmonėmis aukoms, sunkių fizinės sveikatos, psichikos sveikatos problemų arba potrauminių sutrikimų turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokios sunkios psichologinės, fizinės arba seksualinės formos smurtą;

(e) vietos bendruomenių informavimas ir vietos valdžios institucijų, bendrausiančių su priimamais asmenimis, personalo mokymas;

(f) integracijos veiksmų, išvardytų 9 straipsnio 1 dalies sąraše, organizavimu, kai tai vykdoma kartu su asmenų, nurodytų 4 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, priėmimu.

2. Naujosiose valstybėse narėse, kurios į Sąjungą įstoja 2013 m. sausio 1 d., ir valstybėse narėse, kurios susiduria su ypatingais, struktūriniais apgyvendinimo infrastruktūros ir paslaugų trūkumais, be finansuoti tinkamų veiksmų, nurodytų 1 dalyje, fondo lėšomis taip pat gali būti remiami veiksmai, kurių tikslas:

(a) kurti, plėtoti ir gerinti apgyvendinimo infrastruktūrą ir paslaugas;

(b) kurti administracines struktūras, sistemas ir organizuoti personalo ir susijusių teisminių institucijų mokymą, kad prieglobsčio prašytojai galėtų sklandžiai naudotis veiksmingomis ir kokybiškomis prieglobsčio procedūromis.

6 straipsnis

Valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką

Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto konkretų tikslą ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo patvirtintas išvadas, visų pirma tinkami finansuoti veiksmai yra šie:

(a) veiksmai, kuriais stiprinami valstybių narių gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti duomenis bei statistinę informaciją apie prieglobsčio procedūras, priėmimo pajėgumus, perkėlimo į Europos Sąjungą ir perkėlimo Europos Sąjungoje veiksmus;

(b) veiksmai, kuriais tiesiogiai prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniai poveikio vertinimai, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymas.

7 straipsnis

Perkėlimas į Europos Sąjungą ir perkėlimas Europos Sąjungoje

Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a ir d punktų konkretų tikslą ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo patvirtintas išvadas, fondo lėšomis visų pirma remiami veiksmai, susiję su 4 straipsnio e punkte nurodytų asmenų perkėlimu į Europos Sąjungą ir (arba) 4 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų asmenų perkėlimu Europos Sąjungoje:

(a) nacionalinių perkėlimo į Europos Sąjungą ir perkėlimo Europos Sąjungoje programų rengimas ir plėtojimas;

(b) tinkamos infrastruktūros sukūrimas ir paslaugų teikimas, kad perkėlimo į Europos Sąjungą ir perkėlimo Europos Sąjungoje veiksmai būtų vykdomi sklandžiai ir efektyviai;

(c) struktūrų, sistemų kūrimas ir personalo mokymas siekiant rengti vizitus į trečiąsias šalis ir (arba) kitas valstybes nares, kad būtų rengiami pokalbiai, medicininės apžiūros ir saugumo patikrinimai;

(d) veiksmai, susiję su valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamu galimų perkėlimo į Europos Sąjungą ir (arba) perkėlimo Europos Sąjungoje atvejų įvertinimu, pavyzdžiui, vizitai į trečiąją šalį ir (arba) kitas valstybes nares, pokalbiai, medicininės apžiūros ir saugumo patikrinimai;

(e) sveikatos būklės įvertinimas ir medicininis gydymas iki išvykimo, materialinis aprūpinimas iki išvykimo, informavimo priemonės iki išvykimo ir kelionės organizavimas, įskaitant lydinčių medikų paslaugų teikimą;

(f) informacija ir pagalba atvykus, be kita ko, vertimo žodžiu paslaugos;

(g) infrastruktūros ir paslaugų teikimo šalyse, kuriose numatoma vykdyti regionines apsaugos programas, stiprinimas.

III SKYRIUS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJA IR TEISĖTA MIGRACIJA

8 straipsnis

Imigracija ir iki išvykimo taikomos priemonės

Siekiant palengvinti teisėtą migraciją į Sąjungą ir geriau paruošti 4 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytus asmenis integracijai į priimančiąją visuomenę, įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies b punkto konkretų tikslą ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo patvirtintas išvadas, visų pirma tinkami finansuoti šie kilmės šalyje vykdomi veiksmai:

(a) visuomenės informavimo akcijos ir informuotumo didinimo kampanijos, įskaitant informacijos platinimą vartotojams lengvai prieinamomis ryšių priemonėmis naudojant informacines technologijas ir interneto svetaines;

(b) kilmės šalyse įgytų įgūdžių bei kvalifikacijos vertinimas ir įgūdžių bei kvalifikacijos skaidrumo ir lygiavertiškumo didinimas;

(c) profesinis mokymas;

(d) išsamūs kursai apie piliečių teises bei pareigas ir kalbų mokymas.

9 straipsnis

Vietinio ir regioninio lygmenų integracijos priemonės

1. Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą tikslą tinkami finansuoti tikslai vykdomi atsižvelgiant į nuoseklias nevyriausybinių organizacijų, vietinių ir (arba) regioninių valdžios institucijų strategijas, specialiai parengtas asmenų, nurodytų 4 straipsnio 1 dalies a–g punktuose, integracijai atitinkamai vietiniu ir (arba) regioniniu lygmeniu. Šiomis aplinkybėmis tinkami finansuoti veiksmai visų pirma yra šie:

(a) tokių integracijos strategijų, įskaitant poreikių analizę, rengimas ir plėtojimas, rodiklių ir vertinimo gerinimas;

(b) patarimai ir pagalba tokiose srityse, kaip būstas, pragyvenimo lėšos, administraciniai ir teisiniai patarimai, medicininė priežiūra, psichologinė pagalba ir socialinė rūpyba, vaikų priežiūra;

(c) veiksmai, kuriais trečiųjų šalių piliečiai supažindinami su priimančiąja visuomene, ir veiksmai, kuriais jiems padedama adaptuotis joje, gauti informacijos apie savo teises ir pareigas, dalyvauti pilietiniame bei kultūriniame gyvenime ir susipažindinti su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytomis vertybėmis;

(d) į švietimą orientuotos priemonės, įskaitant kalbų mokymąsi ir pradinius veiksmus, kuriais palengvinamos galimybės įsidarbinti;

(e) veiksmai, skirti asmenims skatinti naudotis savo teisėmis ir suteikti trečiųjų šalių piliečiams galimybes pasirūpinti savimi;

(f) veiksmai, kuriais skatinami trečiųjų šalių piliečių ir priimančiosios visuomenės prasmingi ryšiai ir konstruktyvus dialogas, ir veiksmai, kuriai padidinamas jų pripažinimas priimančiojoje visuomenėje, be kita ko, šiam tikslui pasitelkiant žiniasklaidą;

(g) veiksmai, kuriais skatinamos vienodos trečiųjų šalių piliečių galimybės kreiptis į valstybės institucijas ir gauti vienodus rezultatus tvarkant reikalus valstybės tarnybose ir privačiose įmonėse, įskaitant šių tarnybų pritaikymą darbui su trečiųjų šalių piliečiais;

(h) įgyvendinančių organizacijų gebėjimų stiprinimas, įskaitant keitimąsi patirtimi bei gerąja praktika ir tinklų kūrimą.

2. 1 dalyje nurodytais veiksmais atsižvelgiama į konkrečius poreikius, kurių gali turėti skirtingų kategorijų trečiųjų šalių piliečiai ir jų šeimos nariai, įskaitant atvykstančius ar apsigyvenančius siekiant įsidarbinti arba dirbti savarankiškai ir atvykstančius ir apsigyvenančius dėl šeimos susijungimo, asmenis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, prieglobsčio prašytojus, asmenis, perkeltus į Europos Sąjungą, arba asmenis, perkeltus Europos Sąjungoje, pažeidžiamų migrantų grupėms priklausančius asmenis, visų pirma nepilnamečius, nelydimus nepilnamečius, neįgaliuosius, vyresnio amžiaus žmones, nėščias moteris, nepilnamečių vaikų turinčius vienišus tėvus, prekybos žmonėmis aukų bei kankinimo arba išprievartavimo ar kitokių sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto aukas.

3. Prireikus 1 dalyje nurodyti veiksmai gali būti taikomi valstybių narių piliečiams, kurie praeityje buvo migrantai, t. y. kurių bent vienas iš tėvų (t. y. motina arba tėvas) yra trečiosios šalies pilietis.

4. Siekiant programuoti ir įgyvendinti 1 dalyje nurodytus veiksmus, Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 12 straipsnyje nurodyta partnerystė taip pat apima valstybių narių paskirtas Europos socialinio fondo intervencijų valdymo institucijas.

10 straipsnis

Gebėjimų stiprinimo priemonės

Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies b punkto konkretų tikslą ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo patvirtintas išvadas, visų pirma tinkami finansuoti veiksmai yra šie:

(a) kurti strategijas, kuriomis skatinama teisėta migracija siekiant palengvinti lanksčių priėmimo procedūrų rengimą ir įgyvendinimą, inter alia, remiant valstybių narių ir trečiųjų šalių darbuotojų paieškos ir įdarbinimo agentūrų bendradarbiavimą, taip pat remiant Sąjungos migracijos teisės įgyvendinimo valstybėse narėse darbus, konsultacijas su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir ekspertų patarimus arba keitimąsi informacija apie tikslinių konkrečių pilietybių arba kategorijų trečiųjų šalių piliečius atsižvelgiant į darbo rinkų poreikius;

(b) stiprinti valstybių narių gebėjimus rengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti jų imigracijos strategijas, politiką bei priemones įvairiais lygmenimis ir administraciniuose padaliniuose, visų pirma stiprinti jų gebėjimus rinkti, analizuoti ir skleisti duomenis bei statistinę informaciją apie migracijos procedūras ir srautus, leidimus gyventi ir stebėjimo priemonių, vertinimo schemų, rodiklių bei standartų, naudojamų šių strategijų rezultatams vertinti, plėtojimą;

(c) didinti viešąsias ir privačias paslaugas teikiančių įgyvendinimo organizacijų, įskaitant švietimo įstaigas, tarpkultūrinius gebėjimus, skatinti jų keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, bendradarbiavimą bei tinklų kūrimą;

(d) kurti tvarias integracijos ir įvairovės valdymo organizacines struktūras visų pirma bendradarbiaujant įvairioms suinteresuotosioms šalims, kad įvairių nacionalinių administracijų lygmenų pareigūnai galėtų greitai gauti informacijos apie kitų šalių patirtį bei geriausią praktiką ir, jei įmanoma, sujungti išteklius;

(e) prisidėti prie dinamiško abipusės sąveikos proceso, kuriuo grindžiamos vietinio ir regioninio lygmens integracijos strategijos, rengiant trečiųjų šalių piliečių konsultavimo programas, plėtojant suinteresuotųjų šalių keitimąsi informacija ir trečiųjų šalių piliečių bendruomenių ir (arba) šių bendruomenių ir priimančiosios visuomenės ir (arba) šių bendruomenių ir politiką formuojančių ir sprendimus priimančių institucijų dialogą skirtingų kultūrų bei religijos klausimais.

IV SKYRIUS

GRĄŽINIMAS

11 straipsnis

Priemonės, susijusios su gražinimo procedūromis

Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies c punkto konkretų tikslą ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo patvirtintas išvadas, fondo lėšomis remiami veiksmai, skirti asmenims, paminėtiems 4 straipsnio 1 dalies h–j punktuose, ir visų pirma susiję su vienu arba daugiau iš šių aspektų:

(a) apgyvendinimo infrastruktūros arba paslaugų ir priėmimo arba sulaikymo sąlygų sukūrimu ir gerinimu;

(b) administracinių struktūrų ir sistemų sukūrimu ir personalo mokymo organizavimu siekiant užtikrinti sklandžias grąžinimo procedūras;

(c) materialinės pagalbos, sveikatos priežiūros ir psichologinės pagalbos teikimu;

(d) socialinės paramos, informacijos arba pagalbos, susijusios su administraciniais ir (arba) teisminiais formalumais, teikimu ir informacijos arba konsultacijų teikimu;

(e) teisinės ir kalbinės pagalbos teikimu;

(f) specifine pagalba pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, nepilnamečiams, nelydimiems nepilnamečiams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, nepilnamečių vaikų turintiems vienišiems tėvams, prekybos žmonėmis aukoms ir kankinimo arba išprievartavimo ar kitokių sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto aukoms.

12 straipsnis

Grąžinimo priemonės

Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies c punkto konkretų tikslą ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo patvirtintas išvadas, fondo lėšomis remiami veiksmai, skirti asmenims, paminėtiems 4 straipsnio 1 dalies h–j punktuose, ir visų pirma susiję su vienu arba daugiau iš šių aspektų:

(a) bendradarbiavimu su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis siekiant gauti kelionės dokumentus, palengvinti repatriaciją ir užtikrinti readmisiją;

(b) remiamo savanoriško grįžimo priemonėmis, įskaitant medicinines apžiūras ir pagalbą, kelionės organizavimą, finansines išmokas ir konsultavimą bei pagalbą prieš grįžimą ir po jo;

(c) priemonėmis, skirtomis pradėti grįžusio asmens reintegracijos procesą jo asmeninio vystymosi labui, pvz., piniginėmis paskatomis, mokymu, įsidarbinimo pagalba ir pradine parama ekonominei veiklai;

(d) priemonėmis ir paslaugomis trečiosiose šalyse, kuriomis užtikrinamas laikinas apgyvendinimas ir priėmimas atvykus;

(e) specifine pagalba pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, nepilnamečiams, nelydimiems nepilnamečiams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, nepilnamečių vaikų turintiems vienišiems tėvams, prekybos žmonėmis aukoms ir kankinimo arba išprievartavimo ar kitokių sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto aukoms.

13 straipsnis

Praktinės bendradarbiavimo ir gebėjimų stiprinimo priemonės

Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies c punkto konkretų tikslą ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo patvirtintas išvadas, visų pirma tinkami finansuoti veiksmai yra šie:

(a) veiksmai, kuriais skatinamas ir stiprinamas valstybių narių grąžinimo tarnybų operatyvinis bendradarbiavimas, įskaitant bendradarbiavimą su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis;

(b) veiksmai, skirti valstybių narių ir trečiųjų šalių grąžinimo tarnybų bendradarbiavimui remti, įskaitant priemones, kurių tikslas – stiprinti trečiųjų šalių, įgyvendinančių readmisijos susitarimus, gebėjimus vykdyti tokius readmisijos ir reintegracijos veiksmus;

(c) veiksmai, kuriais stiprinami gebėjimai plėtoti efektyvią ir tvarią grąžinimo politiką, visų pirma keitimasis informacija apie padėtį grąžinimo šalyse, geriausia praktika, dalijimasis patirtimi ir valstybių narių išteklių telkimas;

(d) veiksmai, kuriais stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti duomenis ir statistinę informaciją apie grąžinimo procedūras ir priemones, priėmimo ir sulaikymo gebėjimus, priverstinį grąžinimą ir savanorišką grįžimą, stebėjimą ir reintegraciją;

(e) veiksmai, kuriais tiesiogiai prisidedama prie grąžinimo politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniai poveikio vertinimai, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymas.

V SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA

14 straipsnis

Bendrieji ištekliai ir įgyvendinimas

1. Šiam reglamentui įgyvendinti skiriama 3 869 mln. EUR bendrų išteklių.

2. Metinius asignavimus biudžeto valdymo institucija tvirtina neviršydama finansinės programos ribų.

3. Bendrieji ištekliai naudojami pasitelkiant tokias priemones:

(a) nacionalines programas, kaip apibrėžta 20 straipsnyje;

(b) Sąjungos veiksmus, kaip apibrėžta 21 straipsnyje;

(c) pagalbą susiklosčius nepaprastajai padėčiai, kaip apibrėžta 22 straipsnyje;

(d) Europos migracijos tinklą, kaip apibrėžta 23 straipsnyje;

(e) techninę pagalbą, kaip apibrėžta 24 straipsnyje.

4. Pagal šį reglamentą skiriami bendri ištekliai naudojami pasidalijamojo valdymo būdu, kaip apibrėžta [naujojo Finansinio reglamento[25] 55 straipsnio 1 dalies b punkte], išskyrus 21 straipsnyje paminėtus Sąjungos veiksmus, 22 straipsnyje paminėtą paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai, 23 straipsnyje paminėtą Europos migracijos tinklą ir 24 straipsnyje paminėtą techninę pagalbą.

5. Orientacinis bendrų išteklių naudojimas:

(a) 3 232 mln. EUR – valstybių narių nacionalinėms programoms;

(b) 637 mln. EUR – Sąjungos veiksmams, pagalbai susiklosčius nepaprastajai padėčiai, Europos migracijos tinklui ir Komisijos techninei pagalbai teikti.

15 straipsnis

Ištekliai tinkamiems finansuoti veiksmams valstybėse narėse

1. 3 232 mln. EUR sumos orientacinis paskirstymas valstybėms narėms:

(a) 2 372 mln. EUR, kaip nurodyta I priede;

(b) 700 mln. EUR pagrįsti paskirstymo mechanizmu, skirtu konkretiems veiksmams, kaip nustatyta 16 straipsnyje, asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą programai, kaip nustatyta 17 straipsnyje, ir perkėlimui Europos Sąjungoje, kaip nustatyta 18 straipsnyje;

(c) 160 mln. EUR, susiję su laikotarpio vidurio peržiūra; juos bus galima skirti nuo 2018 biudžetinių metų, atsižvelgiant į svarbius migracijos srautų pokyčius ir (arba) sprendžiant Komisijos nustatytų specifinių poreikių, nustatytų 19 straipsnyje, klausimą.

2. 1 dalies b punkte nurodyta suma skirta remti:

(a) II priede išvardytus konkrečius veiksmus,

(b) 4 straipsnio e punkte nurodytų asmenų perkėlimą į Europos Sąjungą ir (arba) 4 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų asmenų perkėlimą Europos Sąjungoje.

16 straipsnis

Konkretiems veiksmams skirti ištekliai

1. 15 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta papildoma suma gali būti skirta valstybėms narėms, su sąlyga, kad ji yra numatyta programoje ir naudojama konkretiems veiksmams vykdyti. Šie konkretūs veiksmai, išvardyti II priede.

2. Kad atsižvelgtų į politikos raidą, Komisija įgaliojama pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl II priedo peržiūros tuo metu, kai bus vykdoma laikotarpio vidurio peržiūra. Peržiūrėto konkrečių veiksmų sąrašo pagrindu valstybės narės gali gauti papildomą sumą, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, jei pakanka išteklių.

3. Papildomos sumos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, valstybėms narėms skiriamos atskirais finansavimo sprendimais, kuriais pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 14 ir 15 straipsniuose nustatytą procedūrą vykdant laikotarpio vidurio peržiūrą patvirtinama arba taisoma jų nacionalinė programa. Šios sumos naudojamos tik konkretiems veiksmams vykdyti.

17 straipsnis

Asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą programai skirti ištekliai

1. Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą, kas dvejus metus valstybės narės gauna papildomą sumą, kaip nustatyta 15 straipsnio 2 dalies b punkte, pagrįstą vienkartine 6 000 EUR išmoka kiekvienam iš trečiosios šalies į Europos Sąjungą perkeltam asmeniui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta vienkartinė išmoka padidinama iki 10 000 EUR kiekvienam asmeniui, perkeltam pagal Sąjungai bendrus asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetus, nustatytus pagal šio straipsnio 3 ir 4 punktus ir išvardytus III priede.

3. Pagal 26 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatoma, kad kas dvejus metus nustatomi Sąjungai bendri asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetai remiantis šiomis bendromis kategorijomis:

– asmenys iš šalies ar regiono, kuriame numatyta įgyvendinti regioninę apsaugos programą;

– asmenys iš šalies ar regiono, kuris Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro įtrauktas į asmenų perkėlimo iš trečiųjų šalių prognozes ir kuriame Sąjungos bendri veiksmai padarytų didelį poveikį sprendžiant apsaugos poreikius;

– asmenys, priklausantys konkrečiai kategorijai, įtrauktai į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro asmenų perkėlimo iš trečiųjų šalių kriterijus.

4. Toliau išvardytos pažeidžiamų pabėgėlių grupės visais atvejais įtraukiamos į bendrus Sąjungai bendrus asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetus ir joms gali būti teikiamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos vienkartinės išmokos:

– moterys ir vaikai, kuriems kyla rizika,

– nelydimi nepilnamečiai,

– asmenys, turintys medicininių poreikių, kurie gali būti patenkinti tik jiems persikėlus,

– asmenys, kuriuos reikia neatidėliotinai arba skubos tvarka perkelti į Sąjungą iš trečiųjų šalių dėl teisinių arba fizinės apsaugos priežasčių.

5. Valstybė narė, perkėlusi asmenį, kuris priklauso vienai iš 1 ir 2 dalyse nurodytų kategorijų, gauna vienkartinę išmoką šiam asmeniui tik vieną kartą.

6. Komisija įgyvendinimo aktuose nustato tvarkaraštį ir kitas įgyvendinimo sąlygas, susijusias su išteklių skyrimo asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą programai mechanizmu pagal 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

7. 1 dalyje nurodytos papildomos sumos teikiamos valstybėms narėms kas dvejus metus: pirmą kartą atskiru finansavimo sprendimu, kuriuo patvirtinama jų nacionalinė programa, laikantis procedūros, nustatytos Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 14 straipsnyje, o vėliau finansavimo sprendimu, pridedamu prie jų nacionalines programas patvirtinančių sprendimų. Šios sumos neperkeliamos kitiems veiksmams pagal nacionalinę programą.

8. Siekiant efektyviai siekti asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą programos tikslų ir neviršyti turimų išteklių Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 26 straipsnį, kad prireikus patikslintų vienkartinių išmokų sumas, nustatytas 1 ir 2 dalyse.

18 straipsnis

Ištekliai perkėlimui Europos Sąjungoje

1. Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą, tinkamu laiku valstybės narės gauna papildomą sumą, kaip nustatyta 15 straipsnio 2 dalies b punkte, pagrįstą vienkartine 6 000 EUR išmoka kiekvienam asmeniui, perkeltam iš kitos valstybės narės.

2. Komisija nustato tvarkaraštį ir kitas įgyvendinimo sąlygas, susijusias su išteklių skyrimo perkėlimui Europos Sąjungoje mechanizmu pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

3. 1 dalyje nurodytos papildomos sumos teikiamos valstybėms narėms reguliariai: pirmą kartą atskiru finansavimo sprendimu, kuriuo patvirtinama jų nacionalinė programa, laikantis procedūros, nustatytos Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 14 straipsnyje, o vėliau finansavimo sprendimu, pridedamu prie jų nacionalinę programą patvirtinančio sprendimo. Šios sumos neperkeliamos kitiems veiksmams pagal nacionalinę programą.

4. Siekiant efektyviai siekti valstybių narių solidarumo ir atsakomybės dalijimosi tikslų ir neviršyti turimų išteklių Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 26 straipsnį, kad patikslintų vienkartinių išmokų sumą, nustatytą 1 dalyje.

19 straipsnis

Ištekliai atsižvelgiant į laikotarpio vidurio peržiūrą

1. Siekiant skirti 15 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sumą iki 2017 m. gegužės 31 d. Komisija įvertina valstybių narių poreikius, susijusius su jų prieglobsčio ir priėmimo sistemomis, jų su migracijos srautais susijusią padėtį 2014–2016 m. ir numatomą įvykių raidą.

Vertinimui Komisija naudoja, inter alia, informaciją, surinktą iš Eurostato, Europos migracijos tinklo, Europos prieglobsčio paramos biuro ir FRONTEX agentūros rizikos analizių.

Remdamasi šia analize Komisija nustato ypatingų poreikių, susijusių su prieglobsčio ir priėmimo sistemomis ir su valstybių narių patiriamu migraciniu spaudimu, lygį taikydama šiuos bendrus veiksnius:

(a) prieglobsčio ir priėmimo sistemos:

i)        nėra konkrečių poreikių – koeficientas 1,

ii)       vidutiniai konkretūs poreikiai – koeficientas 1,5,

iii)      dideli konkretūs poreikiai – koeficientas 3;

(b) migracinis spaudimas:

i)        nėra ypatingo spaudimo – koeficientas 1,

ii)       vidutinis ypatingas spaudimas – koeficientas 1,5,

iii)      didelis ypatingas spaudimas – koeficientas 3.

2. Remdamasi šia sistema Komisija įgyvendinimo aktais nustato valstybes nares, kurios gaus papildomas sumas, ir sukuria turimų išteklių paskirstymo toms valstybėms narėms sistemą, laikydamasi 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

20 straipsnis

Nacionalinės programos

1. Pagal programas, kurios turi būti išnagrinėtos ir patvirtintos remiantis Reglamento (ES) Nr. ..../... [Horizontaliojo reglamento] 14 straipsniu, valstybės narės visų pirma siekia tokių tikslų:

(a) stiprinti bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimą užtikrinant veiksmingą ir vienodą Sąjungos prieglobsčio acquis taikymą;

(b) remti asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą programos kūrimą ir plėtojimą siūlant tvarius sprendimus iš trečiųjų šalių negalintiems išvykti pabėgėliams, pirmiausiai remiantis Sąjungai bendrais asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetais;

(c) vietos ir (arba) regioniniu lygmeniu nustatyti ir plėtoti integracijos strategijas, apimančias įvairius dvikrypčio dinamiško proceso aspektus, siekiant patenkinti įvairių kategorijų migrantų konkrečius poreikius ir plėtoti visų suinteresuotųjų šalių efektyvias partnerystes;

(d) plėtoti remiamo savanoriško grįžimo programas, įskaitant reintegracijos komponentą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad visi fondo lėšomis remiami veiksmai atitiktų Sąjungos prieglobsčio ir imigracijos acquis, net jei jos neprivalo taikyti atitinkamų priemonių.

21 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1. Komisijos iniciatyva fondo lėšos gali būti naudojamos tarpvalstybiniams veiksmams arba Sąjungai ypatingai svarbiems veiksmams, susijusiems su 3 straipsnyje minėtų bendrųjų, konkrečių tikslų įgyvendinimu, finansuoti.

2. Sąjungos veiksmai laikomi tinkamais finansuoti, kai jais visų pirma:

(a) aktyvinamas Sąjungos bendradarbiavimas įgyvendinant Sąjungos teisę ir gerąją praktiką prieglobsčio, įskaitant perkėlimą į Europos Sąjungą ir perkėlimą Europos Sąjungoje, teisėtos migracijos, įskaitant trečiųjų šalių piliečių integraciją, ir grąžinimo srityje;

(b) steigiami tarpvalstybiniai bendradarbiavimo tinklai ir rengiami bandomieji projektai, įskaitant naujoviškus projektus, pagrįsti tarpvalstybine įstaigų, esančių dviejose ar daugiau valstybių narių, partneryste, stengiantis skatinti naujoves ir palengvinti keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika;

(c) nagrinėjamos galimos naujos Sąjungos bendradarbiavimo prieglobsčio, imigracijos, integracijos, grąžinimo ir atitinkamos ES teisės srityse formos, informacijos apie geriausią praktiką ir visus kitus prieglobsčio, imigracijos, integracijos ir grąžinimo politikos platinimas ir keitimasis ja, įskaitant institucinę komunikaciją apie politinius Sąjungos prioritetus;

(d) plėtojamas ir taikomas valstybių narių vykdomas bendrų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių, skirtų įvertinti prieglobsčio, teisėtos migracijos, integracijos ir grąžinimo politikos pokyčius;

(e) teikiama rengimo, stebėjimo, administravimo ir techninė parama ir kuriamas vertinimo mechanizmas, reikalingas prieglobsčio ir imigracijos politikai įgyvendinti;

(f) bendradarbiaujama su trečiosiomis šalimis, visų pirma įgyvendinant readmisijos susitarimus, judumo partnerystes ir regioninės apsaugos programas.

3. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai vykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 7 straipsnį.

22 straipsnis

Pagalba susidarius nepaprastajai padėčiai

1. Pagal priemonę finansinė parama teikiama susiklosčius nepaprastajai padėčiai, kai reikia tenkinti skubius ir konkrečius poreikius.

2. Parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 8 straipsnį.

23 straipsnis

Europos migracijos tinklas

1. Fondo lėšomis remiamas Europos migracijos tinklas ir teikiama jo veiklai bei būsimam plėtojimui būtina finansinė parama.

2. Europos migracijos tinklo tikslas:

(a) būti Sąjungos patariamąja taryba migracijos ir prieglobsčio klausimais koordinuojant ir valstybių narių atstovų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės, ekspertų grupių ir kitų Sąjungos ir (arba) tarptautinių institucijų darbą, ir bendradarbiaujant su jais nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu;

(b) patenkinti Sąjungos institucijų ir valstybių narių informacijos apie migraciją ir prieglobstį poreikius teikiant naujausią, objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją apie migraciją ir prieglobstį, siekiant prisidėti prie šių sričių politikos formavimo Europos Sąjungoje;

(c) teikti plačiajai visuomenei b punkte nurodytą informaciją.

3. Kad pasiektų šį tikslą Europos migracijos tinklas:

(a) renka ir keičiasi naujausiais, objektyviausiais, patikimais ir palyginamais duomenimis ir informacija iš įvairių šaltinių, įskaitant posėdžius, naudojant elektronines priemones, bendras studijas ir ad-hoc užklausas;

(b) analizuoja a punkte nurodytus duomenis bei informaciją (ir pagerina jų palyginamumą) ir juos pateikia lengvai prieinama forma (ypač politiką formuojantiems asmenims);

(c) rengia ir skelbia periodiškas migracijos ir prieglobsčio padėties Sąjungoje bei valstybėse narėse ataskaitas;

(d) teikdamas paties parengtą informaciją yra informacijos centras, platinantis plačiajai visuomenei objektyvią, nešališką informaciją apie migraciją ir prieglobstį.

4. Europos migracijos tinklas, Europos prieglobsčio paramos biuras ir FRONTEX agentūra užtikrina, kad jų atitinkama veikla būtų nuosekli ir suderinta.

5. Europos migracijos tinklą sudaro:

(a) Komisija, kuri koordinuoja Europos migracijos tinklo darbą ir visų pirma užtikrina, kad jis deramai atspindėtų Sąjungos migracijos ir prieglobsčio srities politikos prioritetus;

(b) valdyba, teikianti politines gaires dėl Europos migracijos tinklo veiklos ir ją tvirtinanti; į ją įeina Komisija ir valstybių narių bei Europos Parlamento ekspertai ir kiti susiję subjektai;

(c) valstybių narių paskirti nacionaliniai informacijos centrai, kurių kiekvieną sudaro mažiausiai trys ekspertai, kartu turintys prieglobsčio ir migracijos srities specialiųjų žinių, apimančių politikos formavimo, teisės, mokslinių tyrimų ir statistikos aspektus, ir kurie koordinuoja ir teikia nacionalinius indėlius į 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, kad būtų surinkti visų susijusių suinteresuotųjų šalių indėliai;

(d) kiti susiję nacionaliniai ir Sąjungos lygmens migracijos ir prieglobsčio srities subjektai.

6. Komisija priimdama įgyvendinimo aktus nustato Europos migracijos tinklo veikimo taisykles 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

7. Pagal metinius fondo asignavimus ir darbo programą, kurioje išdėstyti tinklo veiklos prioritetai, sprendimas dėl Europos migracijos tinklui skiriamos sumos nustatomas 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir, jei įmanoma, sujungiamas su Sąjungos veiksmų darbo programa ir parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai.

8. Europos migracijos tinklo veiklai teikiama finansinė parama yra atitinkamai dotacijų nacionaliniams informacijos centrams ir viešųjų sutarčių formos, kaip nustatyta Finansiniame reglamente.

24 straipsnis

Techninė pagalba

1. Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu iki 2,5 mln. EUR fondo lėšų kasmet naudojama techninei pagalbai, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 10 straipsnyje.

2. Valstybės narės iniciatyva fondo įnašas siekia iki 5 % visos valstybei narei teikiamos techninės pagalbos pagal nacionalinę programą per metus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 20 straipsnyje.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Konkrečios nuostatos, susijusios su perkėlimui į Europos Sąjungą ir perkėlimui Europos Sąjungoje skirtomis vienkartinėmis išmokomis

Nukrypstant nuo finansuoti tinkamų išlaidų taisyklių, nustatytų Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 18 straipsnyje, visų pirma susijusių su vienkartinėmis išmokomis ir fiksuoto dydžio išmokomis, valstybėms narėms teikiamos perkėlimui į Europos Sąjungą ir perkėlimui Europos Sąjungoje skirtos vienkartinės išmokos:

– neprivalo būti grindžiamos statistiniais arba ankstesnio laikotarpio duomenimis ir

– teikiamos su sąlyga, kad asmuo, dėl kurio skiriama vienkartinė išmoka, buvo iš tiesų perkeltas į Europos Sąjungą ir (arba) perkeltas Europos Sąjungoje, kaip nustatyta šiame reglamente.

26 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami 7 metų laikotarpiui [nuo šio reglamento įsigaliojimo]. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti šiame reglamente nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei Europos Parlamentas arba Taryba per 2 mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nepareiškia prieštaravimo arba jei nesibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją apie neprieštaravimą. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] 55 straipsnio 1 dalimi įsteigtas bendras Prieglobsčio, migracijos ir saugumo komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

28 straipsnis

Peržiūra

Remdamiesi Komisijos pasiūlymu, Europos Parlamentas ir Taryba nė vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. peržiūri šį reglamentą.

29 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. .../... [Horizontaliojo reglamento] taikomumas

Šiam fondui taikomos [Reglamento (ES) Nr. .../...] nuostatos.

30 straipsnis

Panaikinimas

Panaikinami ir nuo 2014 m. sausio 1 d. netaikomi šie sprendimai:

(a) Sprendimas Nr. 573/2007/EB;

(b) Sprendimas Nr. 575/2007/EB;

(c) Sprendimas 2007/435/EB;

(d) Sprendimas 2008/381/EB.

31 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio projektų ir susijusių metinių programų tęsimui ar keitimui, įskaitant visišką ar dalinį panaikinimą, iki jų baigimo arba Komisijos remiantis sprendimais Nr. 573/2007/EB ir 2007/435/EB arba bet kuriuo kitu tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d. taikomu teisės aktu, patvirtintos finansinės paramos tęsimui ar keitimui.

Šis reglamentas neturi poveikio Komisijos, remiantis Sprendimu 2008/381/EB arba bet kuriuo kitu tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d. taikomu teisės aktu, patvirtintos finansinės paramos tęsimui ar keitimui, įskaitant visišką ar dalinį panaikinimą.

2. Priimdama sprendimus dėl bendro finansavimo pagal šį reglamentą Komisija atsižvelgia į remiantis sprendimais Nr. 573/2007/EB, Nr. 575/2007/EB, 2007/435/EB ir 2008/381/EB iki [paskelbimo Oficialiajame leidinyje datos] priimtas priemones, kurios daro finansinį poveikį bendro finansavimo laikotarpiu.

3. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijos patvirtintas bendram finansavimui skirtas sumas, su kuriomis susiję dokumentai, reikalingi veiksmams užbaigti, Komisijai nebuvo išsiųsti iki galutinės ataskaitos pateikimo termino, Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. automatiškai panaikina, o neteisėtai išmokėtas sumas išieško.

4. Apskaičiuojant automatiškai panaikinamą sumą, į sumas, susijusias su veikla, laikinai sustabdyta dėl sustabdomąjį poveikį turinčio teismo proceso ar skundo nagrinėjimo administracine tvarka, neatsižvelgiama.

32 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS

2014–2020 m. orientacinis daugiametis išlaidų paskirstymas valstybėms narėms

II PRIEDAS

Konkrečių veiksmų sąrašas pagal 16 straipsnį

(1) Kurti ir plėtoti Sąjungoje pabėgėlių tranzito ir įforminimo centrus, visų pirma remiant perkėlimo į Europos Sąjungą operacijas bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru.

(2) Bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru kurti naujus metodus, susijusius su galimybėmis naudotis prieglobsčio procedūromis, daugiausia dėmesio sutelkiant į pagrindines tranzito šalis, pvz., konkrečių grupių apsaugos programos arba tam tikros prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūros.

(3) Bendros valstybių narių integracijos srities iniciatyvos, pvz., lyginamoji analizė, tarpusavio vertinimai arba Europos modulių bandymai, pvz., susiję su kalbinių įgūdžiu įgijimu arba įžanginių programų parengimu.

(4) Bendros iniciatyvos, kurių tikslas – nustatyti ir įgyvendinti naujus metodus, susijusius su pirmo susitikimo procedūromis ir nelydimų nepilnamečių apsaugos standartais.

(5) Bendros grąžinimo operacijos, įskaitant bendrus Sąjungos readmisijos susitarimų įgyvendinimo veiksmus

(6) Bendri reintegracijos projektai kilmės šalyse, siekiant grąžinimo tvarumo ir bendri veiksmai, kuriais stiprinami trečiųjų šalių gebėjimai įgyvendinti Sąjungos readmisijos susitarimus.

(7) Bendros iniciatyvos, kurių tikslas – šeimos susijungimas ir nelydimų nepilnamečių reintegracija į jų kilmės šalis.

(8) Bendrų migracijos centrų steigimas trečiosiose šalyse ir bendri projektai, kuriais skatinamas valstybių narių ir trečiųjų šalių darbuotojų paieškos ir įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimas.

III PRIEDAS

2014–2015 m. Sąjungai bendrų asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetų sąrašas

(1) Regioninė apsaugos programa Rytų Europoje (Baltarusija, Moldova, Ukraina)

(2) Regioninė apsaugos programa Somalio pusiasalyje (Džibutis, Kenija, Jemenas)

(3) Regioninė apsaugos programa Šiaurės Afrikoje (Egiptas, Libija, Tunisas)

(4) Rytų Afrikos ir Didžiųjų ežerų regiono pabėgėliai

(5) Irako pabėgėliai Sirijoje, Libane ir Jordanijoje

(6) Irako pabėgėliai Turkijoje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Komunikatas „Atviros ir saugios Europos kūrimas. Vidaus reikalų biudžetas 2014–2020 m.“

Reglamento, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, pasiūlymas

Reglamento, kuriuo įsteigiamas prieglobsčio ir migracijos fondas, pasiūlymas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[26]

3 išlaidų kategorija, 18 antraštinė dalis: Vidaus reikalai

Būsimos daugiametės finansinės perspektyvos: 3 išlaidų kategorija (Saugumas ir pilietybė) – Prieglobsčio ir migracijos fondas

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone (vidaus reikalų finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu)

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[27]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.3. Tikslai 1.3.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Galutinis vidaus reikalų politikos tikslas – sukurti vidaus sienų neturinčią erdvę, į kurią ES ir trečiųjų šalių piliečiai galėtų patekti, joje judėti, gyventi, dirbti, o drauge atsinešti naujų idėjų, kapitalo, žinių ir naujovių arba užpildyti jos nacionalinių darbo rinkų spragas, būdami tikri dėl savo teisių ir saugumo. Šiam tikslui pasiekti nepaprastai svarbus bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Vis didėjanti vidaus reikalų politikos svarba patvirtinta Stokholmo programoje ir jos veiksmų plane, kurių vykdymas yra strateginis Sąjungos prioritetas, susijęs su tokiomis sritimis kaip migracija (teisėta migracija ir integracija, prieglobstis, neteisėta migracija ir grąžinimas), saugumas (terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su juo, policijos bendradarbiavimas) ir išorės sienų valdymas (įskaitant vizų politiką), taip pat šių politikos sričių išorės dimensija. Lisabonos sutartis taip pat sudaro Sąjungai sąlygas parodyti didesnį ryžtą sprendžiant kasdienius piliečių klausimus laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. Vidaus reikalų politikos prioritetus, visų pirma trečiųjų šalių piliečių integraciją, reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į strategijoje „Europa 2020“ pateiktas septynias pavyzdines iniciatyvas, kuriomis siekiama padėti ES įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, taip pat užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą.

Iš Prieglobsčio ir migracijos fondo bus teikiama finansinė parama, kad įgyvendinant Sąjungos vidaus reikalų tikslus būtų pasiekta konkrečių rezultatų.

1.3.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS FONDAS

a)         stiprinti ir plėtoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, įskaitant jos išorės dimensiją;

b)         remti į Sąjungą nukreiptą teisėtą migraciją siekiant patenkinti valstybių narių ekonominius ir socialinius poreikius ir skatinti veiksmingą trečiųjų šalių piliečių integraciją, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga;

c)         stiprinti teisingas ir veiksmingas valstybių narių grąžinimo strategijas, kuriose būtų akcentuojamas grąžinimo tvarumas ir veiksminga readmisija kilmės šalyse;

d)         stiprinti valstybių narių solidarumą ir dalijimąsi atsakomybe, visų pirma kiek tai susiję su šalimis, kurioms migracijos ir prieglobsčio prašytojų srautai daro didžiausią poveikį;

Dabartinė atitinkama VGB veikla: 18.03 (Europos pabėgėlių fondas, nepaprastosios padėties priemonės ir Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai) ir 18.02 (kiek tai susiję su Europos grąžinimo fondu).

1.3.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymo poveikis tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms) išsamiau apibūdinamas Poveikio vertinimo 4.1.2 skirsnyje.

Apskritai, visų finansavimo proceso lygių ir kiekvieno valdymo būdo supaprastinimas turės akivaizdžiai naudingą poveikį finansinės paramos valdymo procesams.

Pagrindinės prieglobsčio ir migracijos paramos gavėjos bus valstybių narių tarnybos, atsakingos už susijusio acquis arba susijusios politikos įgyvendinimą, taip pat tarptautinės organizacijos arba NVO, veikiančios prieglobsčio ir migracijos srityje (priėmimo tvarka, integracijos priemonės ir grąžinimo operacijos).

Šie pokyčiai bus naudingi šioms tikslinėms grupėms: prieglobsčio prašytojams, asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkeltiesiems pabėgėliams ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams, kurių atvykimo į ES priežastys bei susiję poreikiai skiriasi (pvz., ekonominės priežastys, šeimos susijungimo priežastys, nelydimi nepilnamečiai ir kt.). Įvairius migracijos valdymo veiksmus sujungus į vieną fondą, bus lengviau palaikyti ryšius su šiomis tikslinėmis grupėmis (viena atsakinga institucija, didesnis žinomumas ir aiškesnė intervencijos taikymo sritis), taip pat bus galima lanksčiau teikti paramą (pvz., vienodo pobūdžio veiksmai, skirti kelioms tikslinėms grupėms). Be to, intervencijos taikymo sritis bus išplėsta, kad apimtų visą migracijos grandinę ir skirtingas tikslines grupes, įskaitant platesnes tikslines grupes, t. y. antros kartos trečiųjų šalių piliečius (kurių motina arba tėvas yra trečiosios šalies pilietis).

1.3.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Kadangi prieš rengiant nacionalines programas būtinas politinis dialogas, šiuo etapu neįmanoma sudaryti galutinio rodiklių, kuriais remiantis bus vertinamas minėtų konkrečių tikslų įgyvendinimas, sąrašo.

Vis dėlto prieglobsčio ir migracijos srityje turėtų būti taikomi, inter alia, šie rodikliai: prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, prieglobsčio procedūrų, prieglobsčio prašytojų pripažinimo konvergencijos ir valstybių narių vykdomų perkėlimo į Europos Sąjungą veiksmų kokybės padidėjimo lygis, trečiųjų šalių piliečių aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje, švietimo ir demokratiniuose procesuose lygis, didesnis grąžinamų asmenų skaičius ir aktyvesnė valstybių narių tarpusavio pagalba, be kita ko, bendradarbiaujant praktiškai ir vykdant perkėlimą Europos Sąjungoje.

1.4. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.4.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Kaip ir anksčiau, 2014–2020 m. laikotarpiu vidaus reikalų srityje ES laukia nemenki iššūkiai. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, struktūrinius pokyčius darbo rinkose ir konkurencijos dėl įgūdžių modelius, į ateitį orientuota teisėtos imigracijos ir integracijos politika bus labai svarbi didinant ES konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, turtinant mūsų visuomenę ir teikiant visiems vienodas galimybes.. ES taip pat turi tinkamai spręsti neteisėtos migracijos problemą ir kovoti su prekyba žmonėmis. Kartu privalome išlikti solidarūs su tais, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Didesnę apsaugą užtikrinančios ir veiksmingesnės bendros Europos prieglobsčio sistemos užbaigimas tebėra prioritetinis uždavinys.

Šiems tikslams pasiekti nepaprastai svarbus bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Pastarojo meto įvykiai Šiaurės Afrikoje parodė, kad ES labai svarbu laikytis išsamaus, koordinuoto požiūrio į migraciją, sienas ir saugumą. Todėl reikia sustiprinti vis svarbesnę ES vidaus reikalų politikos išorės dimensiją, visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos užsienio politiką.

1.4.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Valdant migracijos srautus gali kilti sunkumų, kurių valstybės narės negali įveikti vienos. Šioje srityje akivaizdi papildoma ES biudžeto naudojimo nauda.

Kai kurioms valstybėms narėms tenka sunki našta dėl ypatingos geografinės padėties ir Sąjungos išorės sienų, kurias jos turi valdyti, ilgio. Todėl svarbiausi bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos principai – valstybių narių solidarumas ir teisingas atsakomybės pasidalijimas. ES biudžete numatytos lėšos, susijusios su šio principo taikymo finansiniu poveikiu.

Kalbant apie vidaus reikalų išorės dimensiją akivaizdu, kad, ėmusis priemonių ir sutelkus išteklius ES lygiu, ES turės daug daugiau galimybių įtikinti trečiąsias šalis bendradarbiauti su ja sprendžiant migracijos klausimus, kurie pirmiausia svarbūs ES ir valstybėms narėms.

ES teisė imtis veiksmų vidaus reikalų srityje nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) V antraštinėje dalyje „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“, ypač SESV 77 ir 78 straipsnių 2 dalyse, 79 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 82 straipsnio 1 dalyje, 84 straipsnyje ir 87 straipsnio 2 dalyje. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis reglamentuojamas SESV 212 straipsnio 3 dalimi. Pasiūlymais nepažeidžiamas subsidiarumo principas, nes dauguma lėšų bus naudojamos vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu ir atsižvelgiant į valstybių narių institucijų kompetenciją.

1.4.3. Panašios patirties išvados

Nors dabartinės vidaus reikalų finansinės priemonės paprastai laikomos atitinkančiomis savo paskirtį ir veikiančiomis veiksmingai, laikotarpio vidurio peržiūros išvados ir suinteresuotųjų šalių konsultacijos rodo, kad reikia:

– supaprastinti ir racionalizuoti būsimas vidaus reikalų srities priemones, sumažinant finansinių programų skaičių iki dviejų: įsteigiant Prieglobsčio ir migracijos fondą ir Vidaus saugumo fondą. Tai ES leis strategiškiau naudoti priemones, kad jos labiau atitiktų ES politinius prioritetus ir poreikius;

– sustiprinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmenį, į būsimus fondus įtraukiant išorės dimensijos komponentą ir taip sustiprinant ES įtaką, susijusią su vidaus reikalų politikos išorės dimensija;

– kai įmanoma, pirmenybę teikti ne centralizuotam, o pasidalijamajam valdymui, siekiant sumažinti nereikalingą biurokratinę naštą;

– pasidalijamajam valdymui taikyti labiau į rezultatus orientuotą požiūrį, pereinant prie daugiamečio programavimo ir aukšto lygio politinio dialogo: taip bus užtikrinta, kad valstybių narių nacionalinės programos visiškai atitiktų ES politikos tikslus bei prioritetus ir daugiausia dėmesio jose būtų skiriama rezultatų siekimui;

– pagerinti centralizuotą valdymą siekiant parengti įvairias politinio pobūdžio veiklos priemones, įskaitant paramą tarpvalstybiniams veiksmams, ypač naujoviškiems veiksmams, trečiosiose šalyse vykdomiems ir su jomis susijusiems veiksmams (išorės dimensija), taip pat veiksmams susiklosčius nepaprastajai padėčiai, tyrimams ir renginiams;

– sukurti bendrą reglamentavimo sistemą, kuo panašesnę į kitų pasidalijamojo valdymo būdu valdomų ES fondų reglamentavimo sistemą, ir priimti bendras programavimo, atskaitomybės, finansų valdymo bei kontrolės taisykles, kad visos suinteresuotosios šalys kuo geriau suvoktų taisykles ir būtų užtikrintas didelis suderinamumas bei darnumas;

– greitai ir veiksmingai reaguoti susiklosčius nepaprastajai padėčiai, parengti fondus taip, kad ES galėtų tinkamai reaguoti sparčiai kintančiose situacijose;

– sustiprinti vidaus reikalų agentūrų įtaką siekiant paskatinti valstybes nares praktiškai bendradarbiauti, pavedant joms imtis konkrečių veiksmų ir kartu užtikrinti tinkamą politinę agentūrų veiklos kontrolę.

Daugiau informacijos galima rasti kiekvieno reglamento poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume.

1.4.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Veiklą, kuri bus finansuojama iš Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo, papildanti veikla bus remiama pagal įvairias kitas ES priemones.

Iš Europos socialinio fondo šiuo metu remiamos integracijos priemonės, susijusios su patekimu į darbo rinką, o iš Integracijos fondo remiamos, pavyzdžiui, šios priemonės: pilietinio supažindinimo kursai, dalyvavimas socialiniame ir pilietiniame gyvenime, vienodos galimybės naudotis paslaugomis ir kt. Integracijos priemonės ir toliau bus remiamos pagal tas pačias eilutes kaip ir Prieglobsčio ir migracijos fondas bei būsimasis Europos socialinis fondas.

Pagal Prieglobsčio ir migracijos fondo išorės dimensijos komponentą bus remiami trečiosiose šalyse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai, kuriais pirmiausia paisoma ES interesų ir tikslų, kurie turi tiesioginį poveikį ES bei jos valstybėms narėms ir kuriais užtikrinamas ES teritorijoje vykdomos veiklos tęsimas. Parama bus planuojama ir teikiama atsižvelgiant į ES išorės veiksmų ir užsienio politiką. Ji nėra skirta į vystymąsi orientuotiems veiksmams remti ir tam tikrais atvejais papildys pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Šiuo atžvilgiu itin svarbi vidaus reikalų srityje bus nauja teminė migracijos ir prieglobsčio programa ir nauja stabilumo priemonė. Pagal išorės pagalbos priemones remiami pagalbą gaunančių šalių vystymosi poreikiai arba bendrieji politiniai ES interesai, susiję su strateginiais partneriais, o iš vidaus reikalų fondų bus remiami konkretūs trečiosiose šalyse vykdomi veiksmai, svarbūs ES migracijos politikai. Todėl jie užpildys konkrečią spragą ir papildys ES turimas priemones.

1.5. Trukmė ir finansinis poveikis

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– þ    Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– þ    Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2023 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– Vėliau – visavertis taikymas.

1.6. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[28]

þKomisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– þ    vykdomosioms įstaigoms

– þ    Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[29]

– þ    nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨    asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

þ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

þ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

þ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Daugiausia pasiūlymai bus įgyvendinami pasidalijamojo valdymo būdu, priimant daugiametes nacionalines programas.

Pagal nacionalines programas įgyvendintinus tikslus papildys Sąjungos veiksmai ir greitojo reagavimo susiklosčius nepaprastajai padėčiai mechanizmas. Dažniausiai tai bus centralizuoto tiesioginio valdymo būdu teikiamos dotacijos ir vykdomi viešieji pirkimai, skirti trečiosiose šalyse vykdomiems ir su jomis susijusiems veiksmams finansuoti.

Susiskaldymui išvengti bus pasitelktos visos įmanomos priemonės, iš esmės išteklius skiriant ribotam skaičiui ES tikslų įgyvendinti ir naudojantis pagrindinių suinteresuotųjų šalių patirtimi, jei tinka, pagal partnerystės ir bendruosius susitarimus.

Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba bus skiriama centralizuoto tiesioginio valdymo būdu.

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pasidalijamojo valdymo atveju siūloma taikyti suderintą, veiksmingą atskaitomybės, stebėjimo ir vertinimo sistemą. Rengdamos kiekvieną nacionalinę programą, valstybės narės turės sudaryti stebėjimo komitetą, kurio veikloje gali dalyvauti Komisija.

Kiekvienais metais valstybės narės teiks daugiametės programos vykdymo ataskaitas. Nuo šių ataskaitų priklauso metiniai mokėjimai. Kad padėtų atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą, 2017 m. valstybės narės turės pateikti papildomos informacijos apie įgyvendinant šiuos tikslus pasiektą pažangą. Tokios informacijos bus prašoma ir 2019 m., kad prireikus paskutiniais finansiniais metais (2020 m.) būtų galima patikslinti biudžetą.

Fondams, iš kurių remiamas vertinimu grindžiamos kultūros puoselėjimas vidaus reikalų srityje, bus taikoma bendra vertinimo bei stebėjimo sistema ir platūs politiniai rodikliai, pabrėžiantys į rezultatus orientuotą fondų metodą ir esminį vaidmenį, kurį jie galėtų atlikti derinant politikos priemones siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo tikslo. Šie rodikliai susiję su galimu fondų poveikiu: bendros sienų saugumo, policijos bendradarbiavimo ir krizių valdymo kultūros puoselėjimas, veiksmingas migracijos į ES srautų valdymas, teisingas ir vienodas požiūris į trečiųjų šalių piliečius, valstybių narių tarpusavio solidarumas ir bendradarbiavimas sprendžiant migracijos bei vidaus saugumo klausimus, bendras ES požiūris į migraciją ir saugumą trečiųjų šalių atžvilgiu.

Siekdama užtikrinti tinkamą vertinimo principų taikymą ir turėdama omenyje praktinę dabartinių ES vidaus reikalų lėšų naudojimo vertinimo patirtį valstybėse narėse, Komisija kartu su valstybėmis narėmis kurs bendrą vertinimo ir stebėjimo sistemą, pvz., parengs šablonus ir bendrus rezultatų rodiklius.

Visos priemonės bus nustatytos programavimo laikotarpio pradžioje – taip valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos sukurti savas atskaitomybės ir vertinimo sistemas vadovaujantis sutartais principais ir reikalavimais.

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti atskaitomybės bei vertinimo sąveiką, vertinimo ataskaitoms reikalinga informacija bus grindžiama metinėse nacionalinių programų vykdymo ataskaitose valstybių narių pateikta informacija ir ją papildys.

2018 m. Komisija taip pat pateiks nacionalinių programų vykdymo laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą.

Kalbant bendriau, iki 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija pateiks fondų lėšų panaudojimo tarpinę ataskaitą, o iki 2024 m. birželio 30 d. ex post vertinimo ataskaitą, kurioje apžvelgs visus lėšų panaudojimo aspektus (t. y. ne tik nacionalines programas, parengtas taikant pasidalijamojo valdymo būdą).

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Vidaus reikalų generalinis direktoratas nesusidūrė su didele išlaidų programų klaidų rizika. Tai matyti iš pastarųjų metų Audito Rūmų ataskaitų, kuriose nenustatyta didelių klaidų, ir Vidaus reikalų generalinio direktorato (buvusio Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato) metinių veiklos ataskaitų, kuriose neaptiktųjų klaidų buvo ne daugiau kaip 2 %.

Taikant pasidalijamojo valdymo būdą, bendrą dabartinių programų vykdymo riziką galima iš esmės suskirstyti į tris kategorijas:

– neveiksmingo arba nepakankamai tikslingo fondų lėšų naudojimo rizika;

– dėl taisyklių sudėtingumo ir valdymo bei kontrolės sistemų trūkumų kylančios klaidos;

– neveiksmingas administracinių išteklių naudojimas (ribotas reikalavimų proporcingumas).

Taip pat verta paminėti tam tikrus Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrojoje programoje numatytos 4 fondų sistemos aspektus:

– metinių programų sistema užtikrinama, kad galutiniai mokėjimai būtų reguliariai mokami remiantis patvirtintomis ir audituotomis išlaidomis. Tačiau metinių programų tinkamumo finansuoti laikotarpis nesiejamas su ES finansiniais metais, todėl, nepaisant itin griežtos sistemos, patikimumo grandinė nėra visiškai patenkinama;

– išsamias tinkamumo finansuoti taisykles nustato Komisija. Taip iš esmės užtikrinama, kad būtų finansuojamos vienodos išlaidos. Tačiau tai nacionalinėms institucijoms ir Komisijai užkelia nereikalingą darbo naštą ir didina riziką, kad paramos gavėjai ir (arba) valstybės narės gali padaryti klaidų dėl netinkamos ES taisyklių interpretacijos;

– dabartinės valdymo ir kontrolės sistemos labai panašios į struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės sistemas. Tačiau jos šiek tiek skiriasi, pvz., skiriasi išlaidas tvirtinančių ir audito institucijų atsakomybės grandinė. Tai valstybėse narėse kelia painiavą, ypač kai institucijos veikia pagal 2 fondų sistemą. Be to, tai didina klaidų riziką ir reikalauja atidesnio stebėjimo.

Šiame pasiūlyme bus gerokai pakeisti šie aspektai:

– valdymo ir kontrolės sistemos bus taikomos atsižvelgiant į Bendrijos paramos sistemų (BPS) fondams nustatytus bendruosius reikalavimus ir atitiks visus naujus naujojo Finansinio reglamento reikalavimus: vietoj 3 institucijų bus 2 institucijos (atsakinga institucija ir audito institucija), kurių užduotys bus aiškiau apibrėžtos siekiant užtikrinti didesnį patikimumą;

– vykdant daugiametį programavimą ir metinį sąskaitų tvirtinimą, grindžiamą atsakingos institucijos mokėjimais, tinkamumo finansuoti laikotarpiai su Komisijos metinėmis finansinėmis ataskaitomis bus suderinti nepadidinant administracinės naštos daugiau nei pagal dabartinę sistemą;

– patikrinimai vietoje bus atliekami vykdant 1 lygmens kontrolę, t. y. patikrinimus atliks atsakinga institucija, jais bus paremta jos metinė valdymo patikinimo deklaracija;

– aiškiau apibrėžus, supaprastinus ir su kitomis ES finansinės paramos priemonėmis suderinus tinkamumo finansuoti taisykles, sumažės paramos iš įvairių šaltinių gavėjų daromų klaidų skaičius. Tinkamumo finansuoti taisyklės bus nustatytos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus kai kuriuos pagrindinius principus, panašius į taikomus BPS fondams;

– rekomenduojama naudotis supaprastintų išlaidų galimybėmis, ypač mažų dotacijų atveju.

Pagrindinė centralizuoto valdymo rizika yra tokia:

– menkos gautų projektų atitikties Vidaus reikalų generalinio direktorato politiniams prioritetams rizika;

– blogos atrinktų projektų kokybės ir projekto prasto techninio įgyvendinimo rizika, dėl kurios mažėja programų poveikis (dėl netinkamų atrankos procedūrų – kompetencijos stokos arba nepakankamo stebėjimo rizika);

– neveiksmingo arba neekonomiško skirtų lėšų, tiek susijusių su dotacijomis (sudėtingas tinkamų finansuoti faktinių išlaidų grąžinimas ir ribotos galimybės tinkamas finansuoti išlaidas tikrinti remiantis dokumentais), tiek susijusių su pirkimais (kartais mažai ekonominės veiklos vykdytojų turi reikiamų atitinkamos srities žinių, dėl to neįmanoma palyginti siūlomų kainų), naudojimo rizika;

– rizika, susijusi su (ypač) mažesnių organizacijų gebėjimu veiksmingai kontroliuoti išlaidas ir užtikrinti operacijų skaidrumą;

– Komisijos reputacijai kylanti rizika, jei atskleidžiami sukčiavimo atvejai ar nusikaltimai; dėl gana gausių rangovų ir paramos gavėjų, kurių kiekvienas taiko savą, neretai gana mažo masto kontrolės sistemą, įvairovės pasitikėjimą kelia tik dalis trečiųjų šalių vidaus kontrolės sistemų.

Tikimasi, kad tokia rizika sumažės geriau apibrėžiant pasiūlymų tikslus ir atsižvelgiant į supaprastintas nuostatas, įtrauktas į naująjį Finansinį reglamentą.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Pasidalijamasis valdymas

Valstybių narių lygmeniu siūloma valdymo ir kontrolės sistemų struktūra skiriasi nuo 2007–2013 m. struktūros, tačiau išlaikyta dauguma dabartinio laikotarpio funkcijų, įskaitant administracines patikras, patikrinimus vietoje, valdymo ir kontrolės sistemų auditą, projektų auditą. Vis dėlto šių funkcijų seka pakeista, kad už patikrinimus vietoje, vykdomus rengiantis metiniam sąskaitų tvirtinimui, aiškiai atsakytų atsakinga institucija.

Siekiant patikimesnės atskaitomybės, atsakingas institucijas akredituotų nacionalinės akreditavimo įstaigos, atsakingos už jų nuolatinę priežiūrą. Tikimasi, kad, sumažinus institucijų skaičių (atsisakius tvirtinančiosios institucijos) ir fondų skaičių, bus galima ne tik sumažinti administracinę naštą ir sustiprinti administracinius gebėjimus, bet ir aiškiau pasidalyti atsakomybę.

Kol kas nėra parengta patikima vidaus reikalų srities pasidalijimo fondų kontrolės išlaidų sąmata. Parengta tik ERPF ir Sanglaudos fondo sąmata: apskaičiuota, kad su kontrole susijusių užduočių vykdymo išlaidos (nacionaliniu lygmeniu, išskyrus Komisijos išlaidas) turėtų sudaryti apie 2 % viso 2007–2013 m. administruoto finansavimo. Šios išlaidos susijusios su tokiomis kontrolės sritimis: 1 % siejamas su nacionaliniu koordinavimu ir programų rengimu, 82 % – su programų valdymu, 4 % – su sertifikavimu ir 13 % – su auditu.

Kontrolės išlaidos padidės įgyvendinus šiuos pasiūlymus:

– akreditavimo įstaigos steigimas ir veikla, apskritai sistemos keitimas;

– valdymo deklaracijos, pridedamos prie metinių finansinių ataskaitų, teikimas;

– atsakingos institucijos vykdomi patikrinimai vietoje;

– audito institucijų vykdomo papildomo valdymo deklaracijos audito poreikis.

Tačiau taip pat yra pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus kontrolės išlaidų sumažės:

– tvirtinančioji institucija nustos veikti. Nors dalis jos funkcijų bus perduotos atsakingai institucijai, taip valstybė narė galės sutaupyti didelę sertifikavimo išlaidų dalį, nes bus geriau administruojama veikla, reikės mažiau koordinuoti ir audituoti;

– audito vykdoma kontrolė bus labiau orientuota į pakartotinį atsakingos institucijos atliktų 1 lygmens administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje (imties) vykdymą. Taip paspartės rungimosi principu grindžiama procedūra ir bus užtikrinta, kad visi reikiami patikrinimai būtų atlikti iki metinių finansinių ataskaitų pateikimo;

– taikant supaprastintas išlaidas sumažės tiek administracijų, tiek paramos gavėjų administracinės išlaidos ir našta visais lygmenimis;

– vykdant metinį sąskaitų uždarymą ir atitikties patvirtinimo laikotarpį apribojus iki 36 mėnesių, viešosioms administracijoms ir paramos gavėjams sumažės dokumentų saugojimo kontrolės tikslais išlaidos;

– Komisija ir valstybės narės privalės palaikyti elektroninius ryšius.

Prie šių aspektų reikia pridėti 2.2.1 punkte išvardytus supaprastinimo aspektus, kurie taip pat padės mažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą – taip kartu mažinama ir klaidų rizika, ir administracinė našta.

Taigi, apskritai manoma, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus, kontrolės išlaidos ne padidės ar sumažės, o bus perskirstytos. Tačiau numatoma, kad taip perskirsčius išlaidas (ne tik pagal įvairias funkcijas ir dėl proporcingų kontrolės priemonių, bet ir pagal valstybes nares bei programas), bus galima veiksmingiau sumažinti riziką ir užtikrinti geresnę bei spartesnę patikimumo grandinę.

Komisijos lygmeniu pirmąją programavimo laikotarpio pusę pasidalijamojo valdymo ir patikrų išlaidų neturėtų sumažėti. Taip visų pirma bus dėl to, kad su pasidalijamuoju valdymu susijusi suma ir politikos sritys bus didesnės nei dabartiniu laikotarpiu. Todėl, kad išteklių būtų tiek pat, reikės veiksmingiau juos naudoti. Be to, pirmaisiais metais teks įvykdyti daug svarbių užduočių: baigti 2007–2013 m. programas (paskutinės baigimo ataskaitos turi būti pateiktos iki 2016 m. kovo 31 d.), palaikyti politinį dialogą ir patvirtinti 2014–2020 m. daugiametes nacionalines programas, įdiegti naują sąskaitų patvirtinimo sistemą. Antrąją laikotarpio pusę turimi ištekliai bus naudojami vertinimui ir stebėjimui gerinti.          

Centralizuotas valdymas

Komisija toliau taiko dabartinę kontrolės sistemą, kuriai būdinga veiklos direktoratų vykdoma veiklos priežiūra, Biudžeto ir kontrolės skyriaus atliekama ex ante kontrolė, Vidaus pirkimų komiteto (bendrų pirkimų tarnybos ir humanitarinių pirkimų centrų) kontrolė, vidaus audito įstaigos ir (arba) vidaus audito tarnybos vykdoma dotacijų ex post kontrolė arba auditas. Ex post kontrolės sektoriuje taikoma kuo didesnio anomalijų nustatymo siekiant susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas strategija. Vadovaujantis šia strategija, atliekamas vieno iš projektų, kurių dauguma atrinkti remiantis rizikos analize, auditas.

Kadangi vykdoma ex ante ir ex post kontrolė, taip pat dokumentų patikrinimai ir auditai vietoje, pastaraisiais metais neaptiktųjų klaidų buvo vidutiniškai mažiau nei 2 %. Todėl Vidaus reikalų generaliniame direktorate vidaus kontrolės sistema ir jos taikymo išlaidos laikomos tinkamomis mažo klaidų dažnio tikslui pasiekti.

Tačiau, atsižvelgdamas į šią sistemą, Vidaus reikalų GD toliau svarstys, kaip pagerinti valdymą ir labiau supaprastinti taisykles. Antai, kai tik bus galima, bus naudojamasi visomis naujajame finansiniame reglamente numatytomis supaprastintomis galimybėmis, nes tikimasi, kad jos padės sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą ir kartu – Komisijos klaidų ir administracinės naštos riziką.

Naujos kryptys

Pasiūlymuose numatomos naujos ES finansavimo vidaus reikalų srityje kryptis: geriau panaudoti ES agentūrų sukauptą patirtį, plėtoti išorės dimensiją, stiprinti reagavimo susiklosčius nepaprastajai padėčiai mechanizmus.      Tam Vidaus reikalų GD turės taikyti naujus valdymo ir kontrolės metodus.         Naujoms kryptims skirsimos sumos dar nenustatytos, tačiau tikėtina, kad jos nesudarys didelės bendro vidaus reikalų biudžeto dalies. Vis dėlto itin svarbu bus kuo ankstesniu laikotarpio etapu priimti naujoms užduotims vykdyti reikalingas vidaus priemones ir darbo tvarką, griežtai laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Iš pateiktos analizės akivaizdžiai matyti, kad nepaisant sistemos supaprastinimo Vidaus reikalų generaliniam direktoratui prireiks daugiau žmogiškųjų išteklių padidėjusiam biudžetui vykdyti.       Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami papildomomis lėšomis, kurios atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Vidaus reikalų GD ne tik taikys visus teisės aktuose nustatytus kontrolės mechanizmus, bet ir parengs kovos su sukčiavimu strategiją, atitinkančią 2011 m. birželio 24 d. Komisijos priimtą naują kovos su sukčiavimu strategiją, siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad vidaus kontrolė, susijusi su kova su sukčiavimu, visiškai atitiktų naują Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją ir kad sukčiavimo rizikos valdymo metodu būtų siekiama nustatyti sukčiavimo rizikos zonas ir rasti tinkamus sprendimus. Prireikus bus sukurti tinklai ir įdiegtos tinkamos IT priemonės, skirtos su fondais susijusio sukčiavimo atvejams nagrinėti.

Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje dėl pasidalijamojo valdymo aiškiai nurodyta, kad Komisijos pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. reglamentų reikia reikalauti, kad valstybės narės imtųsi veiksmingų ir nustatytai sukčiavimo rizikai proporcingų sukčiavimo prevencijos priemonių. Dabartinio pasiūlymo 5 straipsnyje aiškiai reikalaujama, kad valstybės narės užkirstų kelią pažeidimams, juos nustatytų, pašalintų ir apie juos praneštų Komisijai. Daugiau informacijos apie šiuos įpareigojimus bus pateikta išsamiose taisyklėse dėl atsakingos institucijos funkcijų, kaip nustatyta 24 straipsnio 5 dalies c punkte.

Be to, 41 straipsnyje aiškiai nurodyta, kaip lėšos, gautos po finansinių klaidų ištaisymo, atlikto atsižvelgiant į Komisijos arba Audito Rūmų išvadas, pakartotinai panaudojamos.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris || DA[30] || ELPA šalių[31] || šalių kandidačių[32] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 ||   || DA || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris 3 išlaidų kategorija || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || 18 01 04 aa      Prieglobsčio ir migracijos fondas. Techninė pagalba || NDA || NE || NE || NE || NE

3 || 18 02 aa           Prieglobsčio ir migracijos fondas || DA || NE || NE || NE || NE

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris 3 || Saugumas ir pilietybė

Vidaus reikalų GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai (dabartinėmis kainomis) || || || || || || || || ||

18 02 aa  Prieglobsčio ir migracijos fondas || Įsipareigojimai || (1) || 517.492 || 527.892 || 538.500 || 549.320 || 560.356 || 571.613 || 586.266 || - || 3,851.439

Mokėjimai || (2) || 90.085 || 102.823 || 270.844 || 420.790 || 532.681 || 543.385 || 554.303 || 1,336.528 || 3,851.439

|| || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[33] || || || || || || || || ||

18 01 04 aa             Prieglobsčio ir migracijos fondas || || (3) || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || || 18.500

IŠ VISO asignavimų Vidaus reikalų GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 519.992 || 530.392 || 541.000 || 551.820 || 562.856 || 574.113 || 588.766 || || 3,868.939

Mokėjimai || =2+2a +3 || 92.585 || 105.323 || 273.344 || 423.290 || 535.181 || 545.885 || 556.803 || 1,336.528 || 3,868.939

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

Kadangi Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšų panaudojimui būdingi tam tikri bendri dalykai, pavyzdžiui, politinis dialogas su valstybėmis narėmis, o Vidaus reikalų GD vidaus struktūra gali būti pakeista siekiant užtikrinti naujų fondų valdymą (ir dabar valdomų programų baigimą), Prieglobsčio ir migracijos fondo administracinių išlaidų neįmanoma atskirti nuo Vidaus saugumo fondo administracinių išlaidų.

Todėl toliau pateikti 5 išlaidų kategorijos duomenys atitinka bendrą administracinių išlaidų, laikomų GD reikalingomis abiem fondams valdyti, sumą; bendra asignavimų suma nenurodoma.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 || IŠ VISO

Vidaus reikalų GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || || 145.887

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,156 || 0,159 || 0,162 || 0,165 || 0,168 || 0,172 || 0,175 || || 1,157

IŠ VISO VIDAUS REIKALŲ GD || 20.997 || 21.000 || 21.003 || 21.006 || 21.009 || 21.013 || 21.016 || || 147.044 || 165,589

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 20.997 || 21.000 || 21.003 || 21.006 || 21.009 || 21.013 || 21.016 || || 147.044

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų ||

Mokėjimai || || || || || || || || ||

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:          Vidaus reikalų politika iš esmės vykdoma pasidalijamojo valdymo būdu. Išlaidų prioritetai nustatomi ES lygmeniu, o faktinis kasdienis valdymas pavedamas nacionaliniu lygmeniu atsakingoms institucijoms. Dėl bendrų rezultatų rodiklių ir tikslų rengiant nacionalines programas spręs Komisija ir atsakingos institucijos, o juos tvirtins Komisija. Todėl nurodyti rezultatų tikslus sunku, kol 2013–2014 m. nebus parengtos, sutartos ir patvirtintos programos.            Dėl centralizuoto valdymo: Vidaus reikalų GD taip pat negali pateikti baigtinio visų rezultatų, siektinų panaudojant finansinės intervencijos iš fondų lėšas, jų vidutinių išlaidų ir duomenų, sąrašo, kaip pra6ome šiame skyriuje. Šiuo metu nėra statistinių priemonių, pagal kurias būtų galima apskaičiuoti tikslias vidutines išlaidas remiantis dabartinėmis programomis, be to, tikslus išlaidų nustatymas prieštarautų principui, pagal kurį būsima programa turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie 2014–2020 m. politinių prioritetų. Ypač tai pasakytina apie paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir trečiosiose šalyse vykdomus bei su jomis susijusius veiksmus.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[34] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[35] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ Pasiūlymui įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

Kadangi Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšų panaudojimui būdingi tam tikri bendri dalykai, pavyzdžiui, politinis dialogas su valstybėmis narėmis, o Vidaus reikalų GD vidaus struktūra gali būti pakeista siekiant užtikrinti naujų fondų valdymą (ir dabar valdomų programų baigimą), Prieglobsčio ir migracijos fondo administracinių išlaidų neįmanoma atskirti nuo Vidaus saugumo fondo administracinių išlaidų.

Todėl toliau pateikti 5 išlaidų kategorijos duomenys atitinka bendrą administracinių išlaidų, laikomų GD reikalingomis abiem fondams valdyti, sumą; bendra asignavimų suma nenurodoma.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) HOME

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA[36] || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Vidaus reikalų GD žmogiškieji ištekliai || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 145,887

Kitos administracinės išlaidos || 0,156 || 0,159 || 0,162 || 0,165 || 0,168 || 0,172 || 0,175 || 1,157

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 20.997 || 21.000 || 21.003 || 21.006 || 21.009 || 21.013 || 21.016 || 147.044

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos[37] 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[38] || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Vidaus reikalų GD žmogiškieji ištekliai || 0.640 || 0.640 || 0.640 || 0.640 || 0.640 || 0.640 || 0.640 || 4.480

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 1.860 || 1.860 || 1.860 || 1.860 || 1.860 || 1.860 || 1.860 || 13.020

                Į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ neįtrauktų išlaidų tarpinė suma || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 17.500

IŠ VISO || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip: n metų duomenys yra 2011 m. duomenys.

Kadangi Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšų panaudojimui būdingi tam tikri bendri dalykai, pavyzdžiui, politinis dialogas su valstybėmis narėmis, o Vidaus reikalų GD vidaus struktūra gali būti pakeista siekiant užtikrinti naujų fondų valdymą (ir dabar valdomų programų baigimą), Prieglobsčio ir migracijos fondo administracinių išlaidų neįmanoma atskirti nuo Vidaus saugumo fondo administracinių išlaidų.

Todėl toliau pateikti 5 išlaidų kategorijos duomenys atitinka bendrą administracinių išlaidų, laikomų GD reikalingomis abiem fondams valdyti, sumą; bendra asignavimų suma nenurodoma.

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4 metai || N+5 metai || N+6 metai

Ÿ Vidaus reikalų GD etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| 18 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 136 || 136 || 136 || 136 || 136 || 136 || 136

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || 15

|| 18 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)[39] ||

|| 18 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16

|| XX 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10

|| 18 01 04 aa[40] || - būstinėje[41] || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10

|| - delegacijose || * || * || * || * || * || * || *

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kiti 13 01 04 02 || || || || || || ||

|| IŠ VISO || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami papildomomis lėšomis, kurios atsakingam generalinio direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Sumos ir jų priskyrimas būtų taisomi, jei užduotys būtų pavedamos vykdomajai įstaigai.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Būstinėje dirbantys pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Vykdytinos užduotys apima visas užduotis, reikalingas finansinei programai valdyti, pvz.: – prisidėti prie biudžetinės procedūros;           – palaikyti politinį dialogą su valstybėmis narėmis;       – rengti metines darbo programas ir (arba) finansavimo sprendimus, nustatyti metinius prioritetus, tvirtinti nacionalines programas;  – administruoti nacionalines programas, kvietimus teikti paraiškas, kvietimus dalyvauti konkursuose ir su jais susijusias atrankos procedūras;                – bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis (galimais arba dabartiniais paramos gavėjais, valstybėmis narėmis ir kt.); – rengti valstybėms narėms skirtas gaires;      – administruoti einamuosius ir finansinius projektų klausimus;  – vykdyti minėtas patikras (ex ante patikra, pirkimų komitetas, ex post auditas, vidaus auditas, sąskaitų patvirtinimas);        – tvarkyti apskaitą;              – rengti ir administruoti dotacijų ir nacionalinių programų valdymo IT priemones; – stebėti ir atsiskaityti, kaip įgyvendinami tikslai, įskaitant nustatytuosius metinės veiklos ataskaitoje ir perįgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno ataskaitose.

Išorės personalas || Užduotys panašios į pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų vykdomas užduotis, išskyrus tas, kurių išorės personalas negali vykdyti.

Delegacijose dirbantis personalas || Kad padėtų plėtoti vidaus reikalų politiką, visų pirma jos išorės dimensiją, ES delegacijoms reikės pakankamai vidaus reikalų srityje kompetentingų specialistų. Tai galėtų būti Europos Komisijos ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojai.

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka kitą daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[42]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– þ Pasiūlyme numatyta, kad, be Europos finansavimo, turi būti taikomas bendras finansavimas. Tiksli suma kiekybiškai neišreiškiama. Reglamentu nustatomos didžiausio bendro finansavimo normos, diferencijuotos pagal veiksmų rūšį:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta ||

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[43]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

[2]               COM(2010) 171 galutinis, 2010 4 20.

[3]               COM(2011) 500 galutinis.

[4]               Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 573/2007/EB (OL L 144, 2007 6 6, p. 1).

[5]               Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL L 168, 2007 6 28, p. 18).

[6]               Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 575/2007/EB (OL L 144, 2007 6 6, p. 45).

[7]               „ES biudžeto peržiūra“, COM(2010) 700, 2010 10 19.

[8]               Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos Eurostato surinkti duomenys.

[9]               Kas trejus metus vykdomos Finansinio reglamento peržiūros metu nustatyti pasidalijamojo valdymo principai, į kuriuos būtina atsižvelgti.

[10]             OL C , , p. .

[11]             OL C , , p. .

[12]             OL L 304, 2004 9 30, p. 12.

[13]             OL L 132, 2010 5 29, p. 11.

[14]             COM(2005) 388 galutinis.

[15]             OL L 348, 2008 12 24, p. 98.

[16]             OL L 349, 2004 11 25, p. 1.

[17]             Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos Eurostato surinkti duomenys.

[18]             OL L 212, 2001 8 7, p. 12.

[19]             OL L 131, 2008 5 21, p. 7.

[20]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[21]             OL L , , p..

[22]             OL L 144, 2007 6 6, p. 1.

[23]             OL L 144, 2007 6 6, p. 45.

[24]             OL L 168, 2007 6 28, p. 18.

[25]             Komisijos pasiūlymas „Reglamentas dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių“ (COM(2010) 815 galutinis, 2010 12 22). Šiuo pasiūlymu Komisija oficialiai atsiima ankstesnius teisės aktų pasiūlymus COM(2010) 71 galutinis ir COM(2010) 260 galutinis.

[26]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[27]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[28]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[29]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[30]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[31]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[32]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[33]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[34]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.).

[35]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[36]             Bendras biudžetas, grindžiamas atlikus 2011 m. galutinį žmogiškųjų išteklių, įskaitant pareigūnus ir išorės darbuotojus, asignavimų paskirstymą.

[37]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[38]             Išorės darbuotojai, finansuojami iš buvusių BA eilučių remiantis 2011 m. galutiniu žmogiškųjų išteklių, įskaitant būstinėje ir delegacijose dirbančius išorės darbuotojus, asignavimų paskirstymu.

[39]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[40]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[41]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[42]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[43]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.