52011PC0657

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Bendrosios aplinkybės

Ši iniciatyva įtvirtinta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“[1] – joje skaitmeninė infrastruktūra įtraukta į pavyzdinę iniciatyvą Europos skaitmeninę darbotvarkę[2] ir jai skiriamas itin svarbus vaidmuo. Joje pabrėžiama, kad būtina užtikrinti aktyvesnį visuotinį spartaus plačiajuosčio fiksuoto ir belaidžio ryšio diegimą ir skverbtį, taip pat remti investicijas į naujus labai sparčius atvirus ir konkurencingus interneto tinklus, kurie bus ateities ekonomikos pagrindas. Europos Sąjunga iškėlė sau aukštus plačiajuosčio ryšio paslaugų plėtros ir diegimo iki 2020 m. tikslus.

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė komunikatą dėl kitos daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.) „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[3] – jame siūloma sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuria iš vieno 40 mlrd. EUR fondo būtų skatinama sukurti prioritetinę energetikos, transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą (skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms iš jo būtų skiriama 9,2 mlrd. EUR).

Pasiūlymo tikslas

Šio reglamento tikslas – atsižvelgiant į Europos infrastruktūros tinklų priemonę nustatyti telekomunikacijų srities plačiajuosčio ryšio tinklų ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros gaires, t. y. numatomus tikslus ir prioritetus.

Gairėse (priede) nustatomi bendros svarbos plačiajuosčio ryšio tinklų ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros diegimo projektai. Šiais projektais bus prisidėta prie Europos ekonomikos konkurencingumo (įskaitant mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą) didinimo, skatinama sujungti nacionalinius tinklus, užtikrinti jų sąveiką ir prieigą prie jų, taip pat bus skatinama skaitmeninės bendrosios rinkos plėtra. Jiems bus galima skirti ES finansinę paramą pagal priemones, numatytas reglamente dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, pridedamame prie šio reglamento.

Laikantis šiame reglamente išdėstyto požiūrio siekiama pašalinti skaitmeninės bendrosios rinkos sukūrimo kliūtis, t. y. užtikrinti galimybę jungtis prie tinklo ir prieigą (įskaitant prieigą iš kitų šalių) prie viešųjų skaitmeninių paslaugų infrastruktūros. Telekomunikacijų tinklų veiklos sutrikimai, priešingai nei, pvz., transporto koridoriaus pralaidumui būtino sostinės apvažiuojamojo žiedo statybos finansavimas, yra svarbūs ir tiekimo, ir paklausos atžvilgiu. Tiekimo pusėje apribojimai siejami su rinkos problemomis ir kartu menku investicijų į plačiajuosčio ryšio tinklus ir viešojo intereso paslaugų teikimą (pvz., e. sveikata, e. tapatybė, e. viešasis pirkimas ir jų tarpvalstybinė sąveika) patrauklumu. Paklausos pusėje skaitmeninė bendroji rinka ir didelės jos augimo galimybės grindžiamos tuo, kad visi piliečiai būtų prisijungę prie skaitmeninių tinklų.

Europos infrastruktūros tinklų priemonės tikslas – investicijas į infrastruktūrą skatinti naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, sumažinant investicijų riziką ir užtikrinant finansavimą ilgesniuoju laikotarpiu ir alternatyviesiems, ir rinkoje įsitvirtinusiems operatoriams. Naujoviškomis finansinėmis priemonėmis pritraukiamos privačiosios ir kitos viešosios investicijos, kartu pasikliaujant rinkos mechanizmais. Kai investicijos į infrastruktūrą itin menkai patrauklios, Europos infrastruktūros tinklų priemonėje taip pat numatyta galimybė prisidėti prie finansavimo dotacijomis.

Veiksmais, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų plačiajuosčio ryšio srityje, remiamos investicijos į tinklus, kurie užtikrintų galimybę iki 2020 m. pasiekti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus uždavinius: užtikrinti visuotinę aprėptį ir 30 Mbps spartą arba užtikrinti, kad bent 50 % namų ūkių naudotųsi didesne kaip 100 Mbps sparta. Bus sudarytas proporcingas 30 ir 100 Mbps projektų rinkinys, taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgta į valstybių narių investicijų poreikius – orientacinė jų vertė siekia 270 mlrd. EUR.

Skaitmeninių paslaugų infrastruktūroje paslaugų diegimo sąveikiosiose sistemose problemos sprendžiamos pagal tiesioginių dotacijų schemas, kai kuriais atvejais taikant didelę bendro finansavimo normą, nes nėra tikrų Europos sąveikiosios paslaugų infrastruktūros savininkų. Paslaugos įdiegimo sąveikiosiose sistemose negali užtikrinti nei pavienės valstybės narės, nei privatieji investuotojai. Todėl ES pridėtinė vertė yra didelė.

Priede išvardyti bendros svarbos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srities projektai apima transeuropines didelės spartos pagrindinio tinklo jungtis viešojo administravimo institucijoms, sąveikiuoju atpažinimu ir tapatybės nustatymu grindžiamą tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų teikimą (pvz., europinės elektroninės verslo įsteigimo, tarpvalstybinio viešojo pirkimo, e. teisingumo, tarpvalstybinių e. sveikatos paslaugų procedūros); galimybės naudotis viešojo sektoriaus informacija, įskaitant Europos paveldo skaitmeninius išteklius, data.eu ir daugiakalbius išteklius, suteikimą; saugą ir saugumą (saugesnis internetas ir ypatingos svarbos paslaugų infrastruktūra) ir pažangiąsias energetikos paslaugas. Bendros svarbos projektai taip pat gali apimti pagal kitas Bendrijos programas, kaip antai Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimai (ISA programa), įgyvendintų elektroninių viešųjų paslaugų teikimą.

Veiksmams, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų, gali būti teikiama ES finansinė parama pagal priemones, numatytas reglamente, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė[4]. Todėl šį pasiūlymą reikėtų nagrinėti kartu su to reglamento pasiūlymu. Reglamente taip pat nustatomi naujų bendros svarbos projektų atrankos, atsižvelgiant į tai, kaip Komisija vertina kintančius politinius prioritetus, technologijų raidą ar padėtį susijusiose rinkose, kriterijai.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Dėl plačiajuosčio ryšio plėtros daug kartų konsultuotasi su valstybėmis narėmis, sektoriaus atstovais ir socialiniais partneriais. Tai visų pirma Komisijos pirmininko pavaduotojos Neelie Kroes apskritojo stalo diskusijos su turinio teikėjų, įrangos gamintojų, investuotojų ir telekomunikacijų operatorių bendrovių, kaip antai „Nokia“, „Alcatel Lucent“, „Google“, „Ericsson“, „News Corp“ ir t. t., pagrindiniais direktoriais ir 2011 m. birželio 16–17 d. Briuselyje vykusi pirmoji Skaitmeninės darbotvarkės asamblėja, kurioje susirinko daugiau kaip 1 000 suinteresuotųjų šalių iš privačiojo ir viešojo sektorių, taip pat pilietinės visuomenės atstovai. Šiuose susitikimuose ir įvairiomis kitomis progomis suinteresuotosios šalys labai pritarė Komisijos vertinimui, kad dabartinio investicijų į telekomunikacijas modelio nepakanka kokybiškai ir visiems Europos piliečiams prieinamai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai plėtoti, ir palankiai įvertino Komisijos planus panaudoti tikslines viešąsias investicijas, pvz., naujoviškas finansines priemones naudojant kaip svertą reikalingoms infrastruktūros investicijoms, kuriuo būtų skatinama naudoti alternatyvius ir tvaresnius investavimo modelius.

Europos Parlamentas, rengdamas daugiametės finansinės programos (DFP) ataskaitos projektą, pripažino, kaip svarbu biudžetą naudoti kaip svertą plačiajuosčio ryšio srities investicijoms.

Tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros klausimais Komisija daugelį metų dirbo su įvairiomis suinteresuotųjų šalių grupėmis. Remiantis vykdomos veiklos, kaip antai „Europeana“ (kultūros paveldas) ar Saugesnio interneto programos, vertinimu ir ekspertų patarimais, apskritai šią veiklą reikėtų tęsti ir plėsti.

Poveikio vertinimo ataskaitoje nagrinėjamos dvi galimybės. Pagal pirmąją (bazinę) galimybę nenumatyta plačiajuosčiam ryšiui skirti papildomo ES finansavimo, išskyrus, galbūt, per struktūrinius fondus ir toliau vykdomą Konkurencingumo ir naujovių programą tik bandomiesiems skaitmeninių paslaugų infrastruktūros projektams. Pagal šį scenarijų nebūtų pasiekta kritinė masė ar diegiamos skaitmeninės paslaugos, o dėl konkurencijos stokos ir didelės komercinės rizikos investicijos į plačiajuostį ryšį daugelyje regionų ir toliau būtų nepakankamos. Taip pat galima manyti, internetu teikiamos viešosios paslaugos būtų ir toliau nepakankamai plėtojamos, o dėl neoptimalių pastangų ir techninių sprendimų, kritinės masės nebuvimo, didelių paslaugų teikėjų sąnaudų ir paslaugų vartotojų išlaidų tarpvalstybinė šių paslaugų sąveika nebūtų užtikrinama. Todėl pasirinkus šią galimybę nebūtų prisidėta prie skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimo, o daugelis europiečių ir toliau negalėtų naudotis skaitmeninės visuomenės galimybėmis.

Kaip antra galimybė siūloma finansinė priemonė, kuria būtų papildomi pagal pirmąją galimybę prieinami finansiniai ištekliai. Tokia veiksmų strategija – sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę infrastruktūrai finansuoti – numatyta 2011 m. birželio 29 d. Europos Komisijos pateiktame DFP pasiūlyme. Pagal naująją priemonę bus finansuojami didelės ES pridėtinės vertės infrastruktūros projektai: ne tik techninės infrastruktūros, bet ir programinės bei išmaniosios infrastruktūros, taip pat transporto „baziniam tinklui“, energetikos „prioritetiniams koridoriams“ ar skaitmeninei infrastruktūrai įgyvendinti skirtos valdymo struktūros. Priemonė būtų skirta visų pirma didelės europinės pridėtinės vertės projektams, tokiems kaip tarpvalstybinės jungtys ar ES masto sistemų diegimas, kuriuos būtina įgyvendinti iki 2020 m. Kad poveikis būtų kuo didesnis, atitinkamomis nuostatomis būtų užtikrinamas rinka grindžiamų priemonių ir tiesioginės ES paramos derinys ir taip skatinama dalyvauti investuotojus, kurių specializacija – investicijos į infrastruktūrą. Dotacijų atveju Komisija išliktų atsakinga už bendrą planavimą ir projektų atranką, jai galėtų padėti vykdomoji agentūra, o projekto rengėjai užtikrintų fizinį projekto įgyvendinimą. Finansinių priemonių atveju įgyvendinimas bus pavedamas specializuotoms finansų įstaigoms, tačiau Komisija nuspręs, ar projektas atitinka reikalavimus. Valstybės narės prie šių pastangų prisidėtų rengdamos nacionalinius didelės spartos interneto diegimo planus pagal plačiajuosčio ryšio diegimo uždavinius, o pagal plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir paslaugų planą (ES ir nacionaliniu / regioniniu lygmenimis) būtų galima nustatyti aprėpties spragas ir skatinti privačiųjų ir viešųjų investuotojų iniciatyvas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Siūlomu reglamentu bus panaikintas ir pakeistas 1997 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (EB) Nr. 1336/97 dėl gairių transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje.

Siūloma intervencija atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnį, kuris yra ES intervencijos remiant transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros sričių transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtrą teisinis pagrindas.

Subsidiarumas ir proporcingumas

Siekiant koordinuotai plėtoti transeuropinius telekomunikacijų tinklus ir taip skatinti diegti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, teikti paslaugas bendroje Europos rinkoje ir skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, nes jų negali imtis atskiros valstybės narės.

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą ir transeuropinių telekomunikacijų tinklų srities veiksmų taikymo sritį, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 170 straipsnyje.

Pasirinkta teisinė priemonė

Šios telekomunikacijų gairės pasiūlytos ir priimtos kaip specialiai valstybėms narėms skirtas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, todėl jos privalomos visos visoms valstybėms narėms.

Tačiau ši priemonė visų pirma užtikrins, kad privatūs subjektai (operatoriai, komunalinių paslaugų įmonės, įrangos gamintojai ir t. t.) ir regioninės bei vietos valdžios įstaigos galėtų daug lengviau diegti telekomunikacijų infrastruktūrą ir teikti paslaugas. Kadangi planuojant, plėtojant ir naudojant skaitmeninius telekomunikacijų tinklus dalyvaus ne tik valstybės narės, bet ir daugiau subjektų, svarbu užtikrinti, kad gairės būtų visiems privalomos. Todėl Komisija šiam pasiūlymui kaip teisinę priemonę pasirinko reglamentą.

Finansavimas

Bendros svarbos projektams gali būti teikiama ES finansinė parama pagal priemones, numatytas reglamente, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė [XX/20012]. Finansinė parama teikiama pagal galiojančias Sąjungoje priimtas taisykles ir procedūras, atsižvelgiant į finansavimo prioritetus ir turimus išteklius.

Įgaliojimų perdavimas

Telekomunikacijų tinklų plėtra labai sparti, ir bendros svarbos projektų sąrašas ateityje gali būti keičiamas atsižvelgiant į šį spartų vystymąsi. Kad būtų galima tai padaryti, siūloma Komisijai deleguoti įgaliojimus priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi jokio papildomo poveikio ES biudžetui

Reglamento dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų įgyvendinimo gairių pasiūlymas yra susijęs su Reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, (juo bus užtikrintas teisinis ir finansinis pagrindas) pasiūlymu. Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinio paketo telekomunikacijoms numatyta skirti 9,2 mlrd. EUR[5].

2011/0299 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[6],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[7],

priimdami sprendimą pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1) telekomunikacijų tinklai ir paslaugos vis labiau tampa internetine infrastruktūra, kurioje plačiajuosčio ryšio tinklai ir skaitmeninės paslaugos yra glaudžiai susiję. Internetas tampa vis svarbesne ryšio, paslaugų ir verslo platforma. Todėl galimybė visoje Europoje naudotis sparčia prieiga prie interneto ir viešojo intereso skaitmeninių paslaugų labai svarbi ekonomikos augimui ir bendrajai rinkai;

(2) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą pradėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Vienas iš trijų „Europa 2020“ prioritetų yra pažangus augimas vystant žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ūkį. Investicijos į telekomunikacijas, būtent į plačiajuosčio ryšio tinklus ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, yra būtina pažangaus, bet kartu tvaraus ir integracinio Sąjungos ekonominio augimo sąlyga;

(3) 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos skaitmeninę darbotvarkę[8] ir visas institucijas paragino ją visiškai įgyvendinti. Skaitmenine darbotvarke siekiama nustatyti kryptį, kuri užtikrintų galimybę geriausiai panaudoti informacinių ir ryšio technologijų ekonominį potencialą, visų pirma diegiant didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklus siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. visi europiečiai galėtų naudotis internetu didesne nei 30 Mbps ryšio sparta, o ne mažiau kaip 50 % Europos namų ūkių naudotųsi internetu didesne kaip 100 Mbps ryšio sparta. Skaitmenine darbotvarke siekiama užtikrinti stabilų teisinį pagrindą, kuriuo būtų skatinamos investicijos į atvirą ir konkurencingą spartaus interneto infrastruktūrą ir susijusias paslaugas; tikra bendroji interneto turinio ir paslaugų rinka; aktyvi parama turtingam Europos kultūriniam paveldui skaitmeninti ir prieigos prie interneto bei visuotinio naudojimosi juo skatinimas, ypač skatinant kompiuterinį raštingumą ir prieinamumą. Be to, valstybės narės turėtų įgyvendinti nacionalinius didelės spartos interneto diegimo planus, pagal kuriuos viešasis finansavimas būtų tikslingai skiriamas sritims, kuriose nepakanka privačiųjų investicijų į interneto infrastruktūrą, ir būtų skatinama diegti pažangias prieinamas internetines paslaugas ir jomis naudotis;

(4) Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Plačiajuostis ryšys Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“[9] padaryta išvada, kad dėl didžiulės interneto reikšmės nauda visuomenei gerokai viršija privačiąsias paskatas investuoti į spartesnius tinklus. Todėl šioje srityje viešoji parama būtina, tačiau ji neturėtų pernelyg iškreipti konkurencijos;

(5) Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[10] pripažįstama, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė turėtų būti kuriama daugiametės finansinės programos kontekste, kad būtų sprendžiami transporto, energetikos, informacijos ir ryšio technologijų sričių infrastruktūros klausimai. Šių sektorių sinergija, taip pat sinergija su kitomis Sąjungos investicijų programomis labai svarbi, nes iškyla panašūs uždaviniai, reikalaujantys sprendimų, kuriais būtų skatinamas augimas, mažinamas susiskaidymas, stiprinama sanglauda, teikiama pirmenybė naujoviškoms finansinėms priemonėms, sprendžiamos rinkos problemos ir šalinamos bendrosios rinkos sukūrimo kliūtys;

(6) […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. […/…], kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė[11], nustatomos Sąjungos finansinės paramos, kuria siekiama remti transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros srities projektus, teikimo transeuropiniams tinklams sąlygos, metodai ir procedūros;

(7) plačiajuosčio ryšio tinklų srities veiksmai atitiks susijusias Sąjungos politikos kryptis, reguliavimą ir gaires. Turimas omenyje telekomunikacijų rinkoms taikomų taisyklių ir gairių rinkinys, visų pirma 2009 m. priimta elektroninių ryšių reguliavimo sistema, kuria užtikrinamas nuoseklus, patikimas ir lankstus požiūris į elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimą sparčiai kintančiose rinkose. Šias taisykles įgyvendina nacionalinės reguliavimo institucijos ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija. 2010 m. priimta Naujos kartos prieigos rekomendacija[12] siekiama spartinti bendrosios rinkos plėtrą didinant teisinį tikrumą ir skatinant investicijas, konkurenciją ir inovacijas plačiajuosčio ryšio paslaugų rinkoje, ypač pereinant prie naujos kartos prieigos (NKP) tinklų;

(8) šie veiksmai taip pat atitiks Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101, 102 ir 106 straipsnius ir 2009 m. priimtas Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijos gaires, kuriomis vadovaudamosi suinteresuotosios šalys ir valstybės narės galės sparčiau diegti ir plėtoti plačiajuosčio ryšio tinklus. ES valdžios institucijoms ir kitoms susijusioms agentūroms skirtose ES gairėse dėl NKP investicijų modelių (paskelbtos 2011 m. spalio mėn.) pateikiamas nuoseklaus įvairių modelių, kuriais užtikrinama sąžininga tiekėjų konkurencija ir siekiama įgyvendinti sanglaudos ir kaimo plėtros politikos tikslus, įgyvendinimo metodas;

(9) atvirų ir konkurencingų rinkų sistemoje Sąjungos intervencija būtina siekiant išspręsti rinkos problemas. Teikdama finansinę paramą ir infrastruktūros projektų papildomo finansavimo svertus, Sąjunga gali prisidėti prie telekomunikacijų srities transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo ir taip užtikrinti didesnį poveikį rinkai, efektyvesnį valdymą ir geresnį išteklių panaudojimą;

(10) su didele plačiajuosčio ryšio sparta siejama didelė ekonominė ir socialinė nauda, kurios investuotojai negali nei gauti, nei panaudoti. Spartusis ir itin spartus plačiajuostis ryšys yra itin svarbus, kad infrastruktūroje būtų galima kurti ir diegti skaitmenines paslaugas, kurios grindžiamos fizinių tinklų prieinamumu, sparta, patikimumu ir atsparumu. Spartesnių tinklų diegimas ir skverbtis suteikia galimybę diegti naujoviškas paslaugas, kurioms reikalinga didesnė sparta. Siekiant užtikrinti didžiausią šių dviejų telekomunikacijų tinklų komponentų sinergiją ir sąveiką, būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(11) itin spartaus plačiajuosčio ryšio diegimas bus ypač naudingas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios dažnai negali naudotis internetinėmis paslaugomis, tokiomis kaip nuotolinis išteklių valdymas (angl. cloud computing) dėl nepakankamų prisijungimo galimybių ir menkos esamų plačiajuosčio ryšio jungčių spartos. Spartus internetas suteiktų didelių galimybių didinti MVĮ našumą;

(12) diegiant plačiajuosčio ryšio tinklų ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą Sąjungoje bus atveriama daugiau verslo galimybių ir taip skatinamas užimtumas. Dėl plačiajuosčio ryšio tinklų statybos iškart atsiras poveikis užimtumui, visų pirma statybos inžinerijos sektoriuje;

(13) plėtojant plačiajuosčio ryšio tinklų ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą bus prisidedama prie Sąjungos tikslo mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes bus užtikrinta galimybė taikyti veiksmingesnio energijos naudojimo sprendimus daugelyje Europos ekonomikos sektorių. Šį teigiamą poveikį šiek tiek ribos didėjantis energijos ir išteklių paklausa, daugiausiai susijusi su plačiajuosčio ryšio tinklų statyba ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros naudojimu;

(14) plačiajuosčio ryšio tinklų ir su energetikos tinklais susijusios skaitmeninių ryšių infrastruktūros sąveika leidžia naudoti sutelktuosius ryšius, kad būtų galima diegti efektyviai energiją naudojančius, patikimus ir ekonomiškus skaitmeninius tinklus. Toks sutelkimo poveikis apims ne tik prisijungimo galimybes – energetikos ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams jis užtikrins galimybę teikti visą energetikos ar telekomunikacijų paslaugų rinkinį;

(15) kuriant, diegiant ir ilguoju laikotarpiu teikiant sąveikias tarpvalstybines e. valdžios paslaugas geriau veiks bendroji rinka. Palankiai vertinama tai, kad vyriausybės teikia viešąsias internetines paslaugas, kurios padeda didinti viešojo ir privačiojo sektorių našumą ir veiksmingumą;

(16) teikiant bendras viešąsias elektronines paslaugas, įgyvendintas pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB[13], bus siekiama užtikrinti bendrųjų paslaugų prieinamumą skatinant įvairių valstybių ir įvairių sektorių Europos viešojo administravimo institucijų sąveiką;

(17) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo[14] nustatomas teisinis pagrindas teikti Europoje tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant e. sveikatos paslaugas. Numatoma, kad jas įdiegus pagerės sveikatos priežiūros kokybė ir pacientų sauga, sumažės išlaidos gydymui, taip pat bus prisidėta prie nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų modernizavimo, jų veiksmingumo didinimo ir užtikrinta, kad jos būtų geriau pritaikytos prie atskirų piliečių, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų poreikių ir geriau spręstų senstančios visuomenės keliamus uždavinius;

(18) išsaugant ir didinant Europos viešojo sektoriaus įstaigų turtingo ir įvairaus kultūrinio turinio ir duomenų prieinamumą ir suteikiant galimybę juos pakartotinai naudoti visapusiškai atsižvelgiant į autorių ir gretutines teises, bus skatinamas kūrybiškumas, inovacijos ir verslumas. Nekliudoma prieiga prie pakartotinai naudotinų daugiakalbių išteklių padės įveikti kalbos barjerus, kurie kenkia internetinių paslaugų vidaus rinkai ir riboja galimybes įgyti žinių;

(19) saugos ir saugumo srityje ES masto interneto saugos išteklių, informacinių sistemų ir programinių priemonių bendro naudojimo sistema padės užtikrinti, kad vaikai galėtų saugiau naudotis internetu. Ji užtikrins, kad šimtus tūkstančių užklausų ir įspėjimų per metus apdorojantys centrai galėtų veikti visoje Europoje. Ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra užtikrins geresnes Sąjungos masto parengties, keitimosi informacija, koordinavimo ir reagavimo į grėsmę elektroniniam saugumui galimybes;

(20) tikimasi, kad atsiras naujoviškų komercinio pobūdžio sprendimų, grindžiamų skaitmeninių paslaugų infrastruktūra. Jų nagrinėjimas ir bandymas gali būti bendrai finansuojamas vykdant programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir naujovių projektus, o diegimas – pagal sanglaudos politiką;

(21) kad būtų atsižvelgta į informacijos ir ryšių technologijų sričių raidą, šio reglamento priedo pakeitimų atžvilgiu įgaliojimai priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti Komisijai. Itin svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas su ekspertais. Šio delegavimo tikslas – spręsti su naujais technologiniais ir rinkos pokyčiais, naujais politikos prioritetais ar dėl skirtingų rūšių (pvz., transporto ir energetikos) infrastruktūros sinergijos atsiradusiomis naujomis galimybėmis susijusius klausimus. Įgaliojimų delegavimas taikomas tik bendros svarbos projektų aprašymo pakeitimams, bendros svarbos projekto įtraukimui į sąrašą ar nebeaktualaus bendros svarbos projekto išbraukimui iš sąrašo remiantis iš anksto nustatytais, aiškiais ir skaidriais kriterijais;

(22) Komisija, rengdama ir sudarydama deleguotuosius teisės aktus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų kartu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(23) 1997 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1336/97/EB dėl gairių transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje[15] nustatyti priemonių, numatomų telekomunikacijų infrastruktūros srities transeuropiniuose tinkluose, tikslai, prioritetai ir bendrosios kryptys. Atsižvelgiant į paskutiniuosius pokyčius tas sprendimas turėtų būti pakeistas;

(24) todėl Sprendimas Nr. 1336/97/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos transeuropinių telekomunikacijų tinklų, remtinų pagal Reglamentą XXX (Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentas), jų kūrimo, įgyvendinimo, diegimo, sujungimo ir sąveikos etapais, nustatymo gairės.

Šiose gairėse pateikiami bendros svarbos projektų tikslai ir prioritetai, nurodomi bendros svarbos projektai ir nustatomi naujų bendros svarbos projektų atrankos kriterijai.

2 straipsnis Tikslai

Bendros svarbos projektais:

(1) prisidedama prie ekonomikos augimo ir skatinama bendrosios rinkos plėtra, todėl gerinamas Europos ekonomikos konkurencingumas, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą;

(2) prisidedama prie kasdienio piliečių gyvenimo ir verslo įmonių bei valdžios institucijų kasdienės veiklos gerinimo, nes skatinamas nacionalinių telekomunikacijų tinklų sujungimas, jų sąveika ir prieiga prie tokių tinklų;

(3) skatinamas sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas visoje Europoje, todėl tampa lengviau kurti ir diegti transeuropines skaitmenines paslaugas;

(4) palengvinamas darnus transeuropinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros diegimas, jos sąveika ir koordinavimas Europos lygmeniu, taip pat jos naudojimas, techninė priežiūra ir modernizavimas;

(5) prisidedama prie išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, taip pat prie aplinkos apsaugos ir gerinimo.

3 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. telekomunikacijų tinklai – plačiajuosčio ryšio tinklai ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūra;

2. plačiajuosčio ryšio tinklai – laidinės ir belaidės (įskaitant palydovinę) prieigos tinklai, pagalbinė infrastruktūra ir pagrindiniai tinklai, galintys užtikrinti labai didelės spartos ryšį;

3. skaitmeninių paslaugų infrastruktūra – paslaugų tinklas, kuriuo elektroniniu būdu, paprastai internetu, teikiamos transeuropinės sąveikiosios viešojo intereso paslaugos, suteikiančios naujų galimybių piliečiams, verslo įmonėms ir (arba) valdžios institucijoms;

4. europinė pridėtinė vertė – dėl ES intervencijos atsirandanti papildoma vertė, papildanti vertę, kurią pavyktų gauti tik valstybės narės ar valstybių narių grupės veiksmais.     Kitų šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Reglamente XXX (Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentas).

4 straipsnis Bendros svarbos projektų prioritetai

Atsižvelgiant į 2 straipsnyje nustatytus tikslus, nustatomi šie bendros svarbos projektų prioritetai:

(a) itin spartaus plačiajuosčio ryšio, kuriuo užtikrinama 100 Mbps ir didesnė duomenų perdavimo sparta, tinklų diegimas;

(b) plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas siekiant sujungti salas, sunkiai prieinamus ir periferinius regionus su centriniais Sąjungos regionais, užtikrinant, kad duomenų perdavimo sparta tuose regionuose būtų pakankama 30 Mbps arba didesnei plačiajuosčio ryšio spartai užtikrinti;

(c) skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srities pagrindinių paslaugų platformų rėmimas;

(d) veiksmai, kuriais užtikrinama įvairių telekomunikacijų srities bendros svarbos projektų sinergija ir sąveika, su įvairių rūšių, įskaitant transporto ir energetikos, infrastruktūra susijusių bendros svarbos projektų sinergija ir sąveika, telekomunikacijų srities bendros svarbos projektų ir projektų, remiamų iš struktūrinių ir sanglaudos fondų, bei atitinkamos mokslinio tyrimo infrastruktūros sinergija ir sąveika.

5 straipsnis Bendros svarbos projektai

1. Priede nurodytais bendros svarbos projektais prisidedama prie 2 straipsnyje nustatytų tikslų siekimo.

2. Bendros svarbos projektas gali apimti visą projekto ciklą, įskaitant galimybių tyrimą, įgyvendinimą, nuolatinį naudojimą, koordinavimą ir vertinimą.

3. Valstybės narės ir (arba) kiti už bendros svarbos projektų įgyvendinimą atsakingi ar prie jų įgyvendinimo prisidedantys subjektai pagal atitinkamus šio reglamento reikalavimus imasi reikiamų teisinių, administracinių, techninių ir finansinių priemonių.

4. Sąjunga gali palengvinti bendros svarbos projektų įgyvendinimą imdamasi reguliavimo priemonių, kai tinkama, koordinavimo, rėmimo priemonių ir teikdama finansinę paramą, kad skatintų juos diegti bei pradėti naudoti ir pritrauktų viešąsias ir privačiąsias investicijas.

5. Įgyvendinant veiksmus, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų, gali būti teikiama ES finansinė parama reglamente, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, [REF] numatytomis sąlygomis pagal jame numatytas priemones. Finansinė parama teikiama pagal galiojančias Sąjungoje priimtas taisykles ir procedūras, atsižvelgiant į finansavimo prioritetus ir turimus išteklius.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 8 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamas priede pateiktas bendros svarbos projektų apibūdinimas ir pagal 7–9 dalis į priedą įtraukiami nauji arba iš jo pašalinami nebeaktualūs bendros svarbos projektai.

7. Komisija, priimdama 6 dalyje nurodytus deleguotuosius teisės aktus, vertina, ar bendros svarbos projektų apibūdinimo pakeitimas arba naujo bendros svarbos projekto įtraukimas atitinka poreikius, atsiradusius dėl:

(a) technologinių ir rinkos naujovių arba

(b) naujų politinių prioritetų arba

(c) naujų skirtingų rūšių infrastruktūros, įskaitant transporto ir energetikos, sinergijos panaudojimo galimybių.

8. Be 7 dalyje nustatytų kriterijų, jei deleguotuoju aktu įtraukiamas naujas bendros svarbos projektas, Komisija taip pat vertina, ar toks projektas bendrai atitinka šiuos kriterijus:

(a) juo prisidedama prie 2 straipsnyje nustatytų tikslų siekimo;

(b) jis grindžiamas pakankamai išvystyta, parengta diegti technologija;

(c) akivaizdi jo europinė pridėtinė vertė.

9. Priimdama deleguotąjį aktą, kuriuo iš priedo pašalinamas nebeaktualus bendros svarbos projektas, Komisija vertina, ar toks projektas nebeatitinka 7 dalyje nustatytų poreikių arba 8 dalyje nustatytų kriterijų.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėms ir tarptautinėmis organizacijomis

1. Sąjunga gali užmegzti ryšius, diskutuoti, keistis informacija ir bendradarbiauti su trečiųjų valstybių valdžios institucijomis ar bet kuriomis kitomis organizacijomis, kad pasiektų bet kurį iš šių gairių tikslų, jei dėl tokio bendradarbiavimo padidinama europinė pridėtinė vertė. Be kitų tikslų, šiuo bendradarbiavimu siekiama skatinti transeuropinių telekomunikacijų tinklų ir trečiųjų valstybių telekomunikacijų tinklų sąveiką.

2. Sąjunga taip pat gali užmegzti ryšius, diskutuoti, keistis informacija ir bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiose valstybėse įsisteigusiais juridiniais asmenimis, kad pasiektų bet kurį iš šių gairių tikslų.

7 straipsnis Keitimasis informacija, stebėsena ir persvarstymas

1. Remdamosi pagal Reglamento XXX, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, 21 straipsnį gauta informacija, valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija apie padarytą šių gairių įgyvendinimo pažangą.

2. Vykdyti šių gairių įgyvendinimo stebėseną, planuoti remiantis nacionalinėmis didelės spartos interneto strategijomis bei įvairių rūšių infrastruktūros planais ir keistis informacija Komisijai padeda ekspertų grupė, į kurią įtraukiama po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą. Ekspertų grupė gali taip pat svarstyti bet kurį kitą transeuropinių telekomunikacijos tinklų plėtros klausimą.

3. Atlikdama Reglamento XXX, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, laikotarpio vidurio ir ex post vertinimą, pasikonsultavusi su ekspertų grupe, Komisija skelbia šių gairių įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Ta ataskaita pateikiama Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

4. Šiose ataskaitose Komisija taip pat vertina, ar bendros svarbos projektų sritis ir toliau atitinka politinius prioritetus, technologijų raidą arba padėtį atitinkamose rinkose. Svarbiausių projektų ataskaitose pateikiama poveikio aplinkai analizė, kurioje atsižvelgiama į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių ir poreikį juos mažinti, taip pat į atsparumą nelaimėms. Tokia peržiūra taip pat gali būti atliekama bet kada, kai manoma esant reikalinga.

8 straipsnis Delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai deleguojami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 6 dalyje nurodytą įgaliojimų delegavimą. Įgaliojimų atšaukimo sprendimu nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba jame nurodytą vėlesnę dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems teisės aktams.

4. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 5 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

9 straipsnis Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1336/97/EB, su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1376/2002/EB, panaikinamas.

10 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

BENDROS SVARBOS PROJEKTAI

Bendros svarbos projektais siekiama pašalinti skaitmeninės bendrosios rinkos sukūrimo kliūtis, t. y. užtikrinti galimybę jungtis prie tinklo ir prieigą (įskaitant prieigą iš kitų valstybių) prie skaitmeninių paslaugų infrastruktūros.

Diegiant ir plėtojant transeuropinius telekomunikacijų tinklus (plačiajuosčio ryšio tinklus ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą) prisidedama prie ekonomikos augimo skatinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir tvirtos skaitmeninės bendrosios rinkos sukūrimo. Visų pirma juos diegiant bus užtikrinama galimybė naudotis spartesniu interneto ryšiu, gerinti kasdienį piliečių, įskaitant vaikų ir jaunimo, gyvenimą bei kasdienę verslo įmonių ir valdžios institucijų veiklą suteikiant galimybę naudotis informacinėmis technologijomis, gerinama sąveika ir palengvinamas bendrai sutartų standartų derinimas arba vienodinimas.

1 skirsnis. Horizontalieji prioritetai

Diegiant transeuropinius telekomunikacijų tinklus, kurie padės pašalinti skaitmeninėje bendrojoje rinkoje esančias kliūtis, bus vykdomi tyrimai ir programos rėmimo veiksmai. Jie yra:

(a) Naujoviškas valdymas, planų rengimas ir paslaugos. Diegiant ir valdant reikalingos techninės pagalbos priemonės apima investicijų ir finansavimo priemonėms reikalingus projektų ir investicijų planavimą bei galimybių tyrimą. Rengiant visos Europos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planą bus parengta nuolatinio išsamaus fizinio tikrinimo tvarka ir atitinkamų teritorijų dokumentai, pirmumo teisių analizė, esamos įrangos modernizavimo galimybių vertinimas ir t. t. Tai turėtų būti atliekama laikantis Direktyvos 2007/2/EB (INSPIRE direktyva) principų ir vykdant susijusią standartizavimo veiklą nustatytų reikalavimų. Techninės pagalbos priemonėmis taip pat gali būti remiamas sėkmingų investicijų ir diegimo modelių kopijavimas.    Šie veiksmai taip pat gali apimti patikrinimą atsižvelgiant į klimato sąlygas, kad būtų įvertinta su klimatu susijusi rizika ir užtikrintas infrastruktūros atsparumas nelaimėms, laikantis atitinkamų ES arba nacionalinės teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

(b) Rėmimo veiksmai ir kitos techninės pagalbos priemonės. Šie veiksmai reikalingi rengiant bendros svarbos projektus, skatinant jų įgyvendinimą ar siekiant, kad būtų greičiau pradėta naudotis jų rezultatais. Skaitmeninių paslaugų srityje paramos veiksmais taip pat gali būti skatinama kurti ir pradėti naudoti naują skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, kuri gali būti reikalinga arba naudinga dėl technologijų raidos, pokyčių atitinkamose rinkose ar naujų politinių prioritetų.

2 skirsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklai

Visos investicijos į plačiajuostį ryšį, daromos Sąjungos teritorijoje, padeda didinti tinklo pajėgumą ir taip naudos įgyja visi potencialūs naudotojai, įskaitant naudotojus kitose (nei daromos investicijos) valstybėse narėse. Investuojant į šiuos tinklus didinama ekonominė konkurencija ir skatinamos naujovės, veiksmingiau ir našiau teikiamos viešosios paslaugos, prisidedama prie ES mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos sukūrimo tikslų ir prie bendro ES ekonomikos konkurencingumo ir našumo.

Iki šiol į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą daugiausiai investuodavo privatieji investuotojai ir numatoma, kad tokia padėtis nesikeis. Tačiau įgyvendinant Europos skaitmeninės darbotvarkės uždavinius būtinos investicijos tose srityse, kurios mažai patrauklios verslui arba kurias reikia padaryti patrauklesnes per uždavinių įgyvendinimo laiką. Pagal investavimo tikimybę sritis galima suskirstyti taip:

priemiesčiai ir vidutinio gyventojų tankio sritys – paprastai jose užtikrinamas vidutinės spartos ryšys, bet didesnės spartos ryšio nėra. Kai įrodoma, kad investicijos į pažangias technologijas trumpuoju laikotarpiu nėra pakankamai patrauklios privatiesiems investuotojams, teikiant finansinę paramą būtų galima užtikrinti investicijų pelningumą ilgesniuoju laikotarpiu ir skatinti konkurenciją;

kaimo vietovės ir mažo gyventojų tankio sritys – paprastai jose užtikrinamas mažos spartos ryšys, o tam tikrais atvejais ryšio apskritai nėra. Mažai tikėtina, kad investicijos bus patrauklios verslui, ir kad iki 2020 m. bus įgyvendinti Europos uždaviniai. Investicijoms šiose srityse reikalinga didesnė finansinė parama, teikiama kaip dotacijos, galbūt kartu taikant ir kitas finansines priemones. Tokios sritys apima tolimus ir retai apgyvendintus regionus, kuriuose arba labai didelės investicijų sąnaudos, arba labai mažos žmonių pajamos. Tikėtina, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės parama šiose srityse papildys sanglaudos fondų arba kaimo plėtros ir kitą tiesioginę viešąją paramą;

tankiai apgyvendintos sritys ir miestai (išskyrus kai kuriuos regionus, kuriuose mažos gyventojų pajamos) – paprastai jose teikiamas vidutinės–didelės spartos ryšys ir dažnai jį teikia konkuruojantys kabelinės televizijos ir telekomunikacijų operatoriai. Tačiau dėl tokios palyginti geros padėties rinkos paskatos investuoti į itin spartaus ryšio tinklus ribotos. Todėl galėtų būti numatyta finansinė parama ir investicijoms tankiai apgyvendintose miesto vietovėse, kurios nepritraukia pakankamai investicijų nepaisant to, kad iš tokių investicijų būtų gaunama daug naudos visuomenei; tokia parama turėtų visiškai atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101, 102 ir 106 straipsnius, taip pat, jei taikytina, Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijos gaires.

Mažiau išsivysčiusiuose regionuose parama plačiajuosčio ryšio tinklams diegti turėtų būti teikiama visų pirma pagal struktūrinių ir sanglaudos fondų priemones. Prireikus tokia parama gali būti papildyta Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijomis ir (arba) finansinėmis priemonėmis, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai. Galimybė užtikrinti veiksmų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir paramos iš struktūrinių ir sanglaudos fondų sinergiją gali būti įtvirtinta naudojant tinkamą koordinavimo mechanizmą[16].

Orientacinis regionų suskirstymas pagal pirmiau nurodytas kategorijas pavaizduotas toliau pateiktame žemėlapyje.

Veiksmai, kuriais prisidedama prie plačiajuosčio ryšio tinklų srities bendros svarbos projekto, – tai proporcingas veiksmų rinkinys, apimantis ir su 30 Mbps, ir su 100 Mbps Europos skaitmeninės darbotvarkės uždavinių įgyvendinimu susijusius veiksmus, visų pirma vykdomus priemiesčiuose ir kaimo vietovėse, taip pat visos Europos Sąjungos srityse.

Nepaisant naudojamos technologijos, veiksmais, kuriais prisidedama prie plačiajuosčio ryšio tinklų srities bendros svarbos projekto:

(a) remiamos investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus, kurie užtikrintų galimybę pasiekti Europos skaitmeninės darbotvarkės 2020 m. uždavinį užtikrinti visuotinę aprėptį ir 30 Mbps spartą; arba

(b) remiamos investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus, kurie užtikrintų galimybę įgyvendinti skaitmeninės darbotvarkės 2020 m. uždavinį, kad bent 50 % namų ūkių naudotųsi didesne kaip 100 Mbps sparta;

(c) užtikrinama, kad būtų laikomasi taikomų teisės aktų, visų pirma konkurencijos teisės aktų;

ir visų pirma vykdomos viena arba daugiau šių užduočių:

(a) diegti pasyviąją fizinę infrastruktūrą arba sudėtinę pasyviąją ir aktyviąją fizinę infrastruktūrą ir pagalbinius infrastruktūros elementus, kartu su tokiai infrastruktūrai naudoti reikalingomis paslaugomis;

(b) diegti susijusią įrangą ir susijusias paslaugas, kaip antai: pastato instaliaciją, antenas, bokštus ir kitas laikančiąsias konstrukcijas, kanalus, vamzdžius, stiebus, šulinius, spintas;

(c) išnaudoti plačiajuosčio ryšio tinklų ir kitų komunalinių tinklų (energetikos, transporto, vandentiekio, nuotekų ir t. t.) sinergijos galimybes, visų pirma galimybes, susijusias su pažangiu elektros energijos paskirstymu.

Plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas siekiant sujungti salas, sunkiai prieinamus ir periferinius regionus su centriniais Sąjungos regionais, įskaitant prireikus povandeninius kabelius, bus remiamas tais atvejais, kai būtina užtikrinti izoliuotų bendruomenių prieigą prie plačiajuosčio 30 Mbps ir didesnės spartos ryšio. Tokia parama turėtų būti papildomos kitos tuo tikslu skiriamos ES arba nacionalinės lėšos.

Kad būtų išvengta abejonių, veiksmų, kuriais prisidedama prie plačiajuosčio ryšio tinklų srities bendros svarbos projekto, taikymo sritis neapima turinio, perduodamo naudojantis elektroninių ryšių tinklais ar paslaugomis, teikimo ar jo redakcinės kontrolės vykdymo paslaugų, taip pat Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnyje apibrėžtų informacinės visuomenės paslaugų, kurios nėra vien (arba didžiąja dalimi) signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais.

Plačiajuosčio ryšio srities bendros svarbos projektui skiriamos ES paramos gavėjai gali būti (sąrašas nebaigtinis):

(a) telekomunikacijų operatoriai (rinkoje įsitvirtinę operatoriai, investuojantys tiesiogiai arba per patronuojamąją įmonę ar naują rinkos dalyvį) pradedantys investuoti į sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus;

(b) komunalinių paslaugų įmonės (pvz., vandentiekio, nuotekų, energetikos, transporto), kurios pačios ar kaip operatorių partnerės rengiasi investuoti į pasyviuosius plačiajuosčio ryšio tinklus;

(c) regioninius sprendimus priimančios institucijos, įskaitant savivaldybes, kurios gali nustatyti mokesčių lengvatas plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai. Tokia tvarka, sukurdami specialios paskirties įmonę, gali būti suinteresuoti įrangos teikėjai;

(d) keli partnerystės susitarimu susieti operatoriai, veikiantys laidinio ir belaidžio ryšio rinkose ir siekiantys plėtoti naujos kartos infrastruktūrą.

Sudarant priemonių rinkinį tinkamai atsižvelgiama į valstybės narės investicijų poreikius, t. y. namų ūkių, kuriems turėtų būti užtikrintas ryšys naudojantis Europos infrastruktūros tinklų priemonės parama, skaičių.

Be to, remiamas didelės spartos ryšio užtikrinimas viešose prieigos prie interneto vietose, būtent viešosiose įstaigose, kaip antai mokyklose, ligoninėse, vietos valdžios įstaigų biuruose ir bibliotekose.

3 skirsnis. Skaitmeninių paslaugų infrastruktūra

Kuriant skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą prisidedama prie skaitmeninės bendrosios rinkos įgyvendinimo, nes šalinamos paslaugų diegimo kliūtys. Tai bus pasiekta sukuriant ir (arba) patobulinant sąveikias skaitmeninių paslaugų infrastruktūros platformas kartu su svarbiausia pagrindinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūra. Ji grindžiama dviem lygmenimis:

(1) pagrindinių paslaugų platformos – tai skaitmeninių paslaugų infrastruktūros, būtinos siekiant užtikrinti transeuropinį ryšį, prieigą ir sąveiką, pagrindinis (-ai) elementas (-ai) arba centras (-ai). Jos gali apimti fizinę įrangą (pvz., serverius), specialiuosius tinklus ir programinės įrangos priemones. Pagrindinių paslaugų platformos atviros visų valstybių narių subjektams;

(2) bendrosios paslaugos – tai skaitmeninių paslaugų infrastruktūros funkcijų ir turinio teikimas. Jos gali būti susijusios per pagrindinių paslaugų platformą.

Skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srities bendros svarbos projektai:

Transeuropinės didelės spartos pagrindinio tinklo jungtys viešosios administracijos įstaigoms

Transeuropinė pagrindinio tinklo paslaugų infrastruktūra užtikrins itin didelę spartą ir viešojo administravimo, kultūros, švietimo ir sveikatos, taip pat kitų sričių ES viešųjų įstaigų ryšį. Užtikrinant kontroliuojamą paslaugų kokybę ir prieigos saugumą, naudojantis šia pagrindinio tinklo infrastruktūra bus teikiamos europinės vertės viešosios paslaugos. Todėl ji užtikrins, kad viešosios paslaugos bus teikiamos ištisinėje skaitmeninėje aplinkoje, o tai bus naudinga piliečiams, verslo įmonėms ir valdymo institucijoms. Ji suteiks galimybę sutelkti ryšio paklausą, kad būtų pasiekta kritinė masė ir sumažintos išlaidos.

Pagrindinių paslaugų platforma

Infrastruktūra bus grindžiama esamu interneto pagrindiniu tinklu ir prireikus bus diegiami nauji tinklai. Bus daromos tiesioginės jungtys arba jungtys per regiono arba valstybės mastu valdomą infrastruktūrą. Visų pirma ji užtikrins ryšį, reikalingą kitoms transeuropinėms paslaugoms, inter alia, šiame priede nurodytoms paslaugoms. Ši infrastruktūra bus visiškai integruota į internetą kaip pagrindinis transeuropinių viešųjų paslaugų pajėgumas ir skatins, kad būtų priimami nauji standartai (pvz., interneto protokolai, kaip antai IPv6[17]). Jei reikia dėl saugumo, galima apsvarstyti specialios viešosios administracijos įstaigų pagrindinės jungiamosios infrastruktūros tikslingumą.

Bendrosios paslaugos

Pagrindinių paslaugų platformos integravimą į Europos viešąsias paslaugas palengvins tai, kad bus diegiamos bendrosios paslaugos: leidimo, tapatumo nustatymo, tarpdomeninio saugumo ir užsakomo pralaidumo, paslaugų jungimo, judumo valdymo, kokybės kontrolės ir vykdymo kontrolės, nacionalinės infrastruktūros integravimo.

Sąveikioji nuotolinio išteklių valdymo paslauga užtikrins pagrindinio tinklo infrastruktūros funkcijas, kuriomis naudojantis bus galima teikti nuotolinius išteklius transeuropinėms viešosioms paslaugoms. Tokios paslaugos apima tinkle teikiamas transeuropines paslaugas, kaip antai videokonferencijos, virtualiosios laikmenos ir programų, kurioms reikia daug duomenų apdorojimo išteklių, palaikymas, įskaitant paslaugas, susijusias su kitais bendros svarbos projektais.

Tarpvalstybinis e. valdžios paslaugų teikimas

E. valdžia – tai valdžios įstaigų ir piliečių, valdžios įstaigų ir verslo įmonių bei organizacijų, taip pat įvairių šalių valdžios įstaigų sąveika naudojant skaitmenines priemones. Naudojant standartizuotas, tarpvalstybines, patogias vartotojui sąveikos platformas bus užtikrinamas didesnis visos ekonomikos ir viešojo sektoriaus našumas ir prisidedama prie bendrosios rinkos.

Pagrindinių paslaugų platforma

Sąveikusis elektroninis atpažinimas ir tapatumo nustatymas visoje Europoje. Bus diegiamas sujungtų ir apsaugotų tapatumo nustatymo serverių ir protokolų rinkinys, kuris užtikrins įvairių Europoje esančių atpažinimo, tapatumo nustatymo ir leidimo sistemų sąveiką. Ši platforma piliečiams ir verslo įmonėms suteiks galimybę prireikus pasinaudoti internetinėmis paslaugomis, pvz., mokantis, dirbant, keliaujant, kreipiantis dėl sveikatos priežiūros ar vykdant verslą užsienyje. Ji bus pagrindinis lygmuo teikiant visas skaitmenines paslaugas, kurioms reikalingas elektroninis atpažinimas ir tapatumo nustatymas, kaip antai: elektroninio viešojo pirkimo, elektroninės sveikatos apsaugos, standartizuotų verslo ataskaitų, keitimosi teismų informacija naudojant elektronines priemones, transeuropinio bendrovių registravimo internetu paslaugos, e. valdžios paslaugos verslui, įskaitant keitimąsi verslo įmonių registrų informacija, susijusia su tarpvalstybiniais susijungimais ir užsienio filialais. Šioje platformoje taip pat gali būti naudojami daugiakalbės pagrindinės platformos ištekliai ir priemonės.

Bendrosios paslaugos

(a) Elektroninės verslo registravimo ir vykdymo kitoje Europos šalyje procedūros. Ši paslauga suteiks galimybę elektroniniu būdu iš bet kurios šalies atlikti visas reikalingas administracines procedūras per kontaktinius centrus, veikiančius vieno langelio principu. Be to, reikalavimas teikti šią paslaugą nustatytas Direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje.

(b) Sąveikiosios tarpvalstybinio elektroninio viešojo pirkimo paslaugos. Ši paslauga kiekvienai ES bendrovei suteiks galimybę dalyvauti Europos viešojo pirkimo konkursuose bet kurioje valstybėje narėje ir apims elektronines viešojo pirkimo procedūras iki ir po sutarties sudarymo, t. y. tokius veiksmus, kaip elektroninis pasiūlymų, bendrovės virtualių dokumentų, e. katalogų teikimas, e. užsakymų priėmimas ir e. sąskaitų faktūrų išrašymas.

(c) Sąveikiosios tarpvalstybinio e. teisingumo paslaugos. Ši paslauga piliečiams, verslo įmonėms, organizacijoms ir praktikuojantiems teisininkams suteiks galimybę naudotis teisinėmis priemonėmis ir dokumentais ir atlikti teismines procedūras. Ji užtikrins įvairiose valstybėse narėse esančių teisminių institucijų sąveiką (keitimasis duomenimis ir dokumentais internetu) ir taip suteiks geresnes galimybes veiksmingiau nagrinėti tarpvalstybines teismo bylas.

(d) Sąveikiosios tarpvalstybinės e. sveikatos paslaugos. Šios paslaugos užtikrins piliečių / pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sąveikos galimybę, galimybę institucijoms ir organizacijoms keistis duomenimis, taip pat galimybę piliečiams / pacientams tiesiogiai bendrauti su sveikatos priežiūros specialistais ir (arba) įstaigomis. Diegiant infrastruktūrą bus laikomasi duomenų apsaugos principų, visų pirma direktyvose 95/46/EB ir 2002/58/EB išdėstytų principų, taip pat tarptautinių ir nacionalinių etikos taisyklių, susijusių su pacientų sveikatos istorijos ir kitų asmens duomenų naudojimu. Teikiant paslaugas bus užtikrinama prieiga iš bet kurios valstybės prie elektroninės sveikatos istorijos ir elektroninių receptų išrašymo paslaugų, taip pat prie nuotolinių sveikatos priežiūros / kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos paslaugų, su daugiakalbe pagrindine platforma susietų tarpvalstybinių daugiakalbių semantikos paslaugų, EESSI (angl. Electronic Exchange of Social Security Information – keitimasis socialinės apsaugos informacija elektroninėmis priemonėmis) infrastruktūra grindžiama prieiga prie socialinės apsaugos informacijos ir t. t.

(e) Europos verslo registrų sujungimo platforma. Ši priemonė apims bendrą priemonių ir paslaugų rinkinį, kuriuo visų valstybių narių verslo registrų įstaigoms bus suteikta galimybė keistis informacija apie registruotas bendroves, jų filialus, susijungimą ir uždarymą. Joje taip pat bus daugiakalbės paieškos įvairiose šalyse paslauga, kuria per e. teisingumo portalą galės naudotis centrinio prieigos punkto vartotojai.

Prieigos prie viešojo sektoriaus informacijos ir daugiakalbių paslaugų užtikrinimas

Prieiga prie Europos paveldo skaitmeninių išteklių

Šios infrastruktūros tikslas – skaitmenine forma pateikti dideles Europos kultūros išteklių kolekcijas ir skatinti trečiąsias šalis tuos išteklius pakartotinai naudoti, visapusiškai atsižvelgiant į autorių ir gretutines teises.

Pagrindinių paslaugų platforma

Pagrindinių paslaugų platforma bus grindžiama dabartiniu „Europeana“ portalu. Platformoje (ją įgyvendinant reikės sukurti, naudoti ir administruoti paskirstytojo skaičiavimo priemones, duomenų laikmenas ir programinę įrangą) bus numatyta viena bendra prieiga prie Europos kultūros paveldo turinio objektų (pavienių darbų) lygmeniu, sąsajos specifikacijų rinkinys sąveikai su infrastruktūra (duomenų paieška, duomenų atsisiuntimas) užtikrinti, metaduomenų adaptavimo ir naujo turinio įtraukimo priemonės, taip pat pateikiama informacija apie turinio, prieinamo naudojantis infrastruktūra, pakartotinio naudojimo sąlygas.

Joje taip pat bus numatytos sąveikos su turinio teikėjais, naudotojais (portalu besinaudojančiais piliečiais) ir naudotojais, kurie turinį naudoja pakartotinai (kūrybiniai sektoriai), priemonės, kad būtų galima skatinti naudotis platforma, koordinuoti susijusius tinklus ir informacijos mainus.

Bendrosios paslaugos

(a) Valstybių narių kultūros įstaigų ir privačiųjų turėtojų saugomo turinio telkimas;

(b) kolektyvinio turinio kūrimo priemonės, skatinančios sąveiką ir suteikiančios vartotojams galimybę aktyviai prisidėti prie interneto svetainės;

(c) patogios vartotojui portalo paslaugos, kuriomis sprendžiami tokie klausimai, kaip paieškos ir naršymo tobulinimas ir įvairiakalbė prieiga;

(d) keitimasis informacija apie teises ir licencijavimo infrastruktūra;

(e) skaitmeninimo ir skaitmeninio kultūrinio paveldo išsaugojimo kompetencijos centrai;

(f) kultūros įstaigų ir vartotojų sukurto turinio saugyklos ir jų išsaugojimas ilguoju laikotarpiu.

Prieiga prie pakartotinio naudojimo viešojo sektoriaus informacijos

Ši skaitmeninių paslaugų infrastruktūra suteiks galimybę pakartotinai naudoti atskleistiną ES viešojo sektoriaus saugomą informaciją.

Pagrindinių paslaugų platforma

Paskirstytojo duomenų apdorojimo, duomenų laikmenų ir programinės įrangos priemonėmis bus teikiama: vienas bendras prieigos prie daugiakalbių (visomis ES oficialiosiomis kalbomis) duomenų rinkinių, kuriuos saugo Europos, nacionalinės, regionų ir vietos viešosios įstaigos, taškas; užklausų apie duomenų rinkinius teikimo ir duomenų rinkinių vaizdavimo priemonės; užtikrinimas, įskaitant duomenų kilmės audito seką, kad esami duomenų rinkiniai gali būti skelbiami ir perskirstomi; programų sąsajų rinkinys kliento programinės įrangos sąveikai su infrastruktūra (duomenų paieška, statistinių duomenų rinkimas, duomenų atsisiuntimas), kad trečiosios šalys galėtų kurti taikomąsias programas. Jos taip pat užtikrins galimybę rinkti ir skelbti naudojimosi portalu, duomenų ir taikomųjų programų prieinamumo ir jų naudojimo būdų statistinius duomenis.

Bendrosios paslaugos

Kad prieiga, įskaitant daugiakalbę paiešką, būtų laipsniškai plečiama apimant visus beveik visų ES viešosios administracijos įstaigų turimus ir paviešintus duomenų rinkinius, bus įgyvendinamos šios priemonės:

(a) tarptautinių / ES / nacionalinių/ regioninių / vietos duomenų rinkinių telkimas;

(b) duomenų rinkinių sąveika, įskaitant teisinius ir licencijavimo klausimus, kad duomenų rinkinius būtų galima geriau pakartotinai naudoti;

(c) sąsaja į atvirą duomenų infrastruktūrą trečiosiose valstybėse;

(d) duomenų saugyklos ir saugojimo ilguoju laikotarpiu paslaugos.

Daugiakalbė prieiga prie internetinių paslaugų

Ši paslaugų infrastruktūra visiems esamiems ir būsimiems internetinių paslaugų teikėjams suteiks galimybę ekonomiškiausiai teikti turinį ir paslaugas įvairiausiomis ES kalbomis.

Pagrindinių paslaugų platforma

Platforma suteiks galimybę gauti, tvarkyti ir teikti didelius gyvųjų kalbų duomenų rinkinius ir daugkartinio naudojimo kalbos apdorojimo priemones. Ji apims visas ES kalbas ir atitiks taikomus standartus bei sutartus paslaugų ir teisinius reikalavimus. Platforma teikėjams suteiks galimybę lanksčiai papildyti, taisyti ir tikslinti kalbos duomenis ir priemones, taip pat užtikrins, kad įvairiakalbes paslaugas teikiančios ar kuriančios organizacijos galėtų lengvai, sąžiningai ir saugiai įvairiais tikslais naudotis tokiais ištekliais. Platforma taip pat palaikys sąveiką ir bendradarbiavimą su panašiomis iniciatyvomis ir duomenų centrais – esamais ir būsimais, Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

Bendrosios paslaugos

Platforma bus užpildyta įvairiais pakartotinio naudojimo duomenimis ir programinės įrangos ištekliais visomis ES kalbomis. Joje tokie duomenys bus renkami, derinami ir integruojami paskirstytojoje paslaugų infrastruktūroje. Joje bus teikiami ir kai kuriose srityse kuriami arba papildomi duomenys ir programinės įrangos ištekliai, skirti naudoti kaip sudedamosios dalys kuriant, pritaikant ir teikiant daugiakalbes paslaugas ar daugiakalbes internetinių paslaugų prieigos priemones.

Sauga ir saugumas

Saugesnė interneto paslaugų infrastruktūra

Europos lygmeniu bus palaikomos integruotos ir sąveikios paslaugos, grindžiamos bendrais informuotumu, ištekliais, priemonėmis bei praktika ir skirtos užtikrinti galimybę vaikams, jų tėvams, globėjams ir mokytojams kuo geriau naudotis internetu.

Pagrindinių paslaugų platforma

Pagrindinių paslaugų platforma Saugesnio interneto centrams valstybėse narėse suteiks galimybę gauti, naudoti ir tvarkyti bendrai naudojamas duomenų apdorojimo priemones, duomenų bazes ir programinės įrangos priemones, veiklos vykdymo priemones, kad būtų galima imtis priemonių dėl pranešimų apie seksualinio išnaudojimo turinį, taip pat užtikrins sąsają su politinėmis institucijomis, įskaitant tarptautines organizacijas (pvz., Interpolas), ir galimybę prireikus imtis priemonių, kad šis turinys būtų pašalintas iš atitinkamų interneto svetainių. Šios priemonės bus palaikomos naudojant bendras duomenų bazes.

Bendrosios paslaugos

(a) Pagalbos vaikams, tėvams ir globėjams linijos dėl geriausių priemonių vaikams naudotis internetu išvengiant grėsmių dėl žalingo ir neteisėto turinio ir elgesio, taip pat pagalbinė veiklos vykdymo infrastruktūra;

(b) pagalbos linijos, skirtos pranešti apie vaikų seksualinio išnaudojimo turinį internete;

(c) priemonės, skirtos užtikrinti prieigą prie tinkamų pagal amžių turinio ir paslaugų;

(d) programinė įranga, suteikianti galimybę lengvai ir greitai pranešti apie neteisėtą turinį ir imtis priemonių, kad jis būtų pašalintas, taip pat pranešti apie vaikų viliojimą ir priekabiavimą internete;

(e) programinės įrangos sistemos, suteikiančios galimybę geriau atpažinti vaikų seksualinio išnaudojimo turinį (apie kurį nepranešta) internete, taip pat technologijos, naudingos atliekant policijos tyrimus, visų pirma siekiant atpažinti nukentėjusius vaikus, kaltininkus ir nustatyti prekybą tokiu turiniu.

Ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra

Bus kuriami ir diegiami ryšio kanalai ir platformos siekiant pagerinti ES masto parengties, keitimosi informacija, koordinavimo ir reagavimo galimybes.

Pagrindinių paslaugų platforma

Pagrindinių paslaugų platformą sudarys nacionalinių (valstybinių) kompiuterinių incidentų tyrimo grupių (angl. Computer Emergency Response Team – CERT) tinklas, sudarytas remiantis būtinuoju bazinio pajėgumo rinkiniu. Tinklas sudarys ES piliečiams ir MVĮ skirtos Europos informacijos mainų ir įspėjimo sistemos pagrindą.

Bendrosios paslaugos

(a) Iniciatyviosios paslaugos – technologijos naujovių sekimas ir su saugumu susijusios informacijos sklaida bei dalijimasis ja; saugumo vertinimas; saugumą užtikrinančios sąrankos gairių pateikimas; įsibrovimo aptikimo paslaugų teikimas;

(b) reaguojamojo pobūdžio paslaugos – incidentų valdymas ir reagavimas; perspėjimų ir įspėjimų teikimas; pažeidžiamumo analizė ir valdymas, žmogaus sukurtų darinių valdymas (pagrįstų perspėjimų apie naują kenkimo programinę įrangą ir kitus žmogaus sukurtus darinius patikrinimas).

Informacinių ir ryšio technologijų sprendimų pažangiesiems energetikos tinklams kurti ir pažangiosioms energetikos paslaugoms teikti diegimas

Teikiant pažangiąsias energetikos paslaugas piliečių (jie gali būti ir energijos gamintojai, ir vartotojai), energijos tiekėjų ir valdžios institucijų poreikiams tenkinti naudojamos naujausios informacinės ir ryšio technologijos. Pažangiosios energetikos paslaugos apima piliečių ir energijos tiekėjų sąveiką, organizacijų duomenų mainus ir tiesioginį ryšį tarp piliečių. Jos atveria naujų galimybių esamiems bei naujiems telekomunikacijų ir energetikos rinkų dalyviams (pvz., energetikos paslaugų įmonėms). Taip pat jos gali įmonėms ir piliečiams suteikti galimybę sekti, kaip nuo jų pirkimo sprendimų priklauso išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Pagrindinių paslaugų platformos

Ryšių infrastruktūra (ją paprastai diegia komunalinės įmonės, sudariusios partnerystės susitarimus su telekomunikacijų operatoriais), taip pat IT techninė įranga, kurią reikia įmontuoti į energetikos infrastruktūros komponentus (pvz., pastotes). Jos taip pat apima pagrindines paslaugas, kuriomis suteikiamos įrenginių stebėsenos, energijos valdymo kontrolės, automatizavimo ir duomenų tvarkymo galimybės, taip pat galimybė įvairiems subjektams (paslaugų teikėjams, tinklo operatoriams ir kitoms komunalinių paslaugų įmonėms, vartotojams ir t. t.) palaikyti ryšį.

Bendrosios paslaugos

Bendrąsias paslaugas paprastai teiks įvairūs nauji ir naujoviški subjektai, kaip antai energetikos paslaugų teikėjai, energetikos paslaugų įmonės, energijos telkėjai, ypač palengvinantys patekimą į rinką įvairioms vietos MVĮ ir padedantys išvengti mažmeninės rinkos monopolizavimo.

Klientams jos suteiks galimybę naudotis tokiomis funkcijomis, kaip energijos paklausos valdymas, nuosavų atsinaujinančiųjų išteklių ir saugyklos pajėgumo valdymas siekiant optimizuoti energijos naudojimą, sumažinti sąskaitas už energiją ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kartu užtikrinant duomenų privatumą ir saugumą.

(a) Pažangių skaitiklių infrastruktūra vartojamam energijos kiekiui matuoti ir informacijai apie suvartotą energijos kiekį perduoti. Bendrosios paslaugos taip pat apima energijos valdymo įrangą kliento patalpose, t. y. su pažangiuoju skaitikliu sujungtus IT techninius įrenginius, susijusius su vietos tinklais.

(b) Taikomosios programos, galinčios priimti sprendimus, kada pirkti ar parduoti energiją, kada įjungti ar išjungti prietaisus, atsižvelgiant į energijos tiekėjo kainų signalus, orų prognozę, duomenų tvarkymą ir perdavimą, valdymo ir automatizavimo įrenginius ir tinkle veikiančius jais grindžiamus sprendimus.

[1]               COM(2010) 2020.

[2]               COM(2010) 245.

[3]               COM(2011) 500/I galutinis ir COM(2011) 500/II galutinis (Politikos dokumentai).

[4]               Pridėti nuorodą.

[5]               Skaičiai nurodyti pastoviomis 2011 m. kainomis.

[6]               OL C […], […], p. […].

[7]               OL C […], […], p. […].

[8]               COM(2010) 245 galutinis/2.

[9]               COM(2010) 472.

[10]             COM(2011) 500 galutinis.

[11]             OL […], […], p. […].

[12]             OL L 251, 2010 9 25, p. 35.

[13]             OL L 260, 2009 10 3, p. 20.

[14]             OL L 88, 2011 4 4, p. 45.

[15]             OL L 183, 1997 7 11, p. 12.

[16]             Kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendrojoje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 11 straipsnio e dalyje. COM(2011) 615 galutinis.

[17]             Nuoroda į ipv6 komunikatą COM (2008) 313, „Interneto tobulinimas. Interneto protokolo 6 versijos (IPv6) diegimo Europoje veiksmų planas“.