AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Komisijos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlyme (DFP pasiūlyme)[1] nustatoma biudžeto sistema ir pagrindinės bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kryptys. Ja remdamasi, Komisija pateikia reglamentų, kuriais nustatoma 2014–2020 m. BŽŪP teisinė sistema, rinkinį kartu su politikos raidos scenarijų poveikio vertinimu.

Dabartiniai reformos pasiūlymai pagrįsti komunikatu „BŽŪP artėjant 2020 m.“[2], kuriame bendrais bruožais aprašytos pagrindinės politikos galimybės įveikti sunkumus, ateityje kilsiančius žemės ūkiui ir kaimo vietovėms, bei siekti BŽŪP nustatytų uždavinių, t. y. 1) gyvybingos maisto produktų gamybos; 2) tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos; 3) darnaus teritorinio vystymosi. Komunikate nurodytoms reformos kryptims labai  pritariama tiek tarpinstituciniuose debatuose[3], tiek konsultacijose su suinteresuotaisiais asmenimis, vykusiose rengiant poveikio vertinimą.

Vykstant šiam procesui, išryškėjo bendras poreikis skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės ūkio ir kaimo vietovių augimo bei išlaikant dviejų ramsčių, kurių bendriems tikslams įgyvendinti naudojamos viena kitą papildančios priemonės, BŽŪP struktūrą. I ramstis apima tiesiogines išmokas ir rinkos priemones, kuriomis remiamos ES ūkininkų pagrindinės metinės pajamos ir teikiama parama konkrečių rinkos sutrikimų atvejais, o II ramstis apima kaimo plėtrą, kuriai vykdyti valstybės narės parengia ir bendrai finansuoja daugiametes programas pagal bendrą sistemą[4].

Nuosekliomis BŽŪP reformomis žemės ūkis labiau orientuojamas į rinką, kartu remiant gamintojų pajamas, tobulinamas aplinkosaugos reikalavimų integravimas ir stiprinama parama kaimo plėtrai, visoje ES taikant integruotą kaimo vietovių plėtros politiką. Tačiau dėl to paties reformų proceso atsirado poreikis geriau skirstyti paramą valstybėms narėms ir jose pačiose, taip pat tikslingiau naudoti priemones, kuriomis sprendžiami aplinkosaugos uždaviniai, ir geriau atsižvelgti į didėjantį rinkos nepastovumą.

Anksčiau reformomis daugiausiai būdavo sprendžiami vidaus uždaviniai nuo didžiulio pertekliaus iki maisto saugos krizių; jos teikdavo naudą ES tiek vidaus, tiek tarptautiniu lygmeniu. Tačiau daugelį šiandienos uždavinių lemia veiksniai, kurie nepriklauso žemės ūkio sričiai ir todėl reikalauja platesnio politinio atsako.

Manoma, kad pajamoms iš žemės ūkio tenkantis spaudimas augs, nes ūkininkai susiduria su daugiau pavojų, sumažėjusiu našumu ir sumenkusia dėl kylančių sąnaudų marža; todėl kyla būtinybė toliau remti pajamas ir stiprinti priemones, siekiant geriau valdyti riziką ir reaguoti į krizes. Stiprus žemės ūkis būtinas ES maisto pramonei ir pasaulio aprūpinimui maistu.

Kartu žemės ūkio sektorius ir kaimo vietovės raginami labiau stengtis įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ numatytus plataus užmojo klimato srities ir energetikos tikslus ir biologinės įvairovės strategiją. Ūkininkus, kurie drauge su miškininkais yra pagrindiniai žemės valdytojai, reikės remti, kad jie pradėtų taikyti ir išlaikytų tokias ūkininkavimo sistemas ir praktiką, kuriais ypač tausojama aplinka ir padedama siekti klimato srities tikslų, nes rinkos kainos neatitinka tokių viešųjų gėrybių tiekimo sąnaudų. Be to, labai svarbu kiek įmanoma geriau išnaudoti įvairiausias kaimo vietovių galimybes ir taip prisidėti prie integracinio augimo ir sanglaudos.

Todėl būsima BŽŪP – tai ne vien mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies poreikius tenkinanti politika, bet ir strateginės svarbos aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros politika. Štai čia yra išties bendros ES politikos pridėtinė vertė, kylanti iš veiksmingiausio ribotų biudžeto išteklių panaudojimo tvariam žemės ūkiui palaikyti visoje ES, kartu sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą, bet nepamirštant ir lanksčiai įgyvendinti politiką atsižvelgiant į vietos poreikius.

DFP pasiūlyme nustatyta sistema numatoma išlaikyti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą, nekeičiant numatyto abiejų ramsčių 2013 m. biudžeto nominaliojo dydžio ir aiškiai nukreipiant pastangas į pagrindinių ES prioritetų įgyvendinimo rezultatus. Tiesioginėmis išmokomis reikėtų skatinti tvarią gamybą, skiriant 30 % viso šių išmokų biudžeto privalomoms priemonėms, kuriomis mažinama klimato kaita ir tausojama aplinka. Išmokų lygiai turėtų būti palaipsniui suvienodinti, o išmokoms stambiems paramos gavėjams turi būti taikomas laipsniškas išmokų ribojimas. Kaimo plėtrą reikėtų įtraukti į bendrą strateginę programą su kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis, sustiprinant į rezultatus orientuotą požiūrį ir taikant aiškesnes, patobulintas išankstines sąlygas. Galiausiai rinkos priemonių finansavimą pagal BŽŪP turėtų sustiprinti dvi į DFP neįtrauktos priemonės: 1) neatidėliotinos pagalbos rezervas, skirtas reaguoti į krizes, ir 2) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos išplėtimas.

Tuo remiantis, pagrindinės 2014–2020 m. laikotarpio BŽŪP teisės aktų sistemos nuostatos yra išdėstytos šiuose reglamentuose:

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (tiesioginių išmokų reglamento) pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamento) pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (kaimo plėtros reglamento) pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (horizontaliojo reglamento) pasiūlymas.

– Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės, pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl tiesioginių išmokų ūkininkams 2013 m., pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams, pasiūlymas.

Kaimo plėtros reglamentas grįstas 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymu, kuriame nustatytos visų fondų, veikiančių pagal Bendrąją strateginę programą, bendrosios taisyklės[5]. Netrukus bus patvirtintas reglamentas dėl labiausiai nepasiturintiems asmenims skirtos programos, kurios finansavimas dabar priskirtas kitai DFP kategorijai.

Be to, atsižvelgus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pareikštus prieštaravimus, dabar taip pat rengiamos naujos taisyklės dėl informacijos apie paramos gavėjus skelbimo, stengiantis rasti tinkamiausią būdą suderinti paramos gavėjų teisę į asmens duomenų apsaugą su skaidrumo principu.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Remiantis dabartinės politikos sistemos vertinimu ir būsimų uždavinių bei poreikių analize, poveikio vertinimu vertinamas ir lyginamas trijų politikos scenarijų poveikis. Tai dar 2010 m. balandžio mėn. prasidėjusio ilgo proceso rezultatas; šiam procesui vadovavo tarpžinybinė grupė, atlikusi išsamią kiekybinę ir kokybinę analizę, kuriai, be kita ko, buvo nustatytas pradinis taškas, t. y. vidutinės trukmės laikotarpio žemės ūkio rinkos planai ir pajamos iki 2020 m., ir modeliuotas skirtingų politikos scenarijų poveikis sektoriaus ekonomikai.

Atliekant poveikio vertinimą, išplėtoti trys scenarijai: 1) koregavimo scenarijus, pagal kurį toliau įgyvendinama dabartinė politinė sistema, siekiant ištaisyti pačius svarbiausius jos trūkumus, kaip kad tiesioginių išmokų paskirstymas; 2) integravimo scenarijus, apimantis didelius politikos pokyčius, tokius kaip tikslingesnės tiesioginės išmokos ir jų orientavimas į ekologiją, sustiprintą kaimo plėtros politikos strateginį planavimą, geriau šią politiką derinant su kitomis ES politikos sritimis, ir teisės aktų, kuriais numatomas platesnis gamintojų bendradarbiavimas, bazės plėtimą; 3) perorientavimo scenarijus, pagal kurį politika perorientuojama išskirtinai į aplinką, palaipsniui atsisakant tiesioginių išmokų ir laikantis požiūrio, jog gamybos pajėgumą galima palaikyti be paramos ir jog socialinius ir ekonominius kaimo vietovių poreikius gali tenkinti kitos politikos sritys.

Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir valstybės finansams tenkantį spaudimą, kuriems įveikti ES priėmė strategiją „Europa 2020“ ir DFP pasiūlymą, visuose trijuose scenarijuose skirtingai vertinami trys būsimos BŽŪP, kuria siekiama konkurencingesnio ir tvaresnio žemės ūkio gyvybingose kaimo vietovėse, politikos uždaviniai. Siekiant veiksmingiau įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma veiksmingo išteklių naudojimo siekį, vis svarbiau bus gerinti žemės ūkio našumą, pasitelkus mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir skatinant bendradarbiavimą ir inovacijas (taip pat įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje). Kadangi ES žemės ūkio politika jau nebevykdoma prekybą iškreipiančios politikos aplinkybėmis, planuojama, jog sektoriui kils papildomų sunkumų dėl tolesnio liberalizavimo, ypač vykdant Dohos vystymosi darbotvarkę arba laisvosios prekybos susitarimą su MERCOSUR. 

Trys politikos scenarijai parengti atsižvelgiant į konsultacijose, vykusiose rengiant poveikio vertinimą, minėtus prioritetus. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti savo nuomonę 2010 m. lapkričio 23 d.–2011 m. sausio 25 d., o patariamojo komiteto posėdis vyko 2011 m. sausio 12 d. Toliau apibendrinami svarbiausi klausimai[6]:

– Suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria dėl to, kad aprūpinimo maistu, tausaus gamtos išteklių valdymo ir teritorinio vystymosi uždaviniams įveikti reikalinga stipri dviem ramsčiais grįsta BŽŪP.

– Dauguma respondentų mano, kad BŽŪP turėtų padėti stabilizuoti rinkas ir kainas.

– Suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl tikslingo paramos skyrimo (ypač tiesioginės pagalbos perskirstymo ir išmokų apribojimo) skiriasi.

– Sutariama, kad abu ramsčiai gali atlikti svarbų vaidmenį spartinant klimato politikos veiksmus ir gerinant aplinkosaugos veiklos rezultatus ES visuomenės labui. Nors daugelis ūkininkų mano, kad šis procesas jau vyksta, plačioji visuomenė teigia, kad I ramsčio išmokos galėtų būti naudojamos veiksmingiau.

– Respondentai pageidauja, kad visiems ES regionams, įskaitant ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves, ateityje būtų taikomi augimo ir vystymosi principai.

– Daug respondentų pabrėžia BŽŪP integravimą į kitas politikos sritis, kaip kad aplinkosaugą, sveikatos apsaugą, prekybą ir plėtrą.

– Siūlomi BŽŪP suderinimo su strategija „Europa 2020“ būdai apima inovacijas, konkurencingų įmonių vystymą ir viešųjų gėrybių tiekimą ES piliečiams.

Taigi, atliekant poveikio vertinimą, palyginti trys politikos scenarijai:

Perorientavimo scenarijus paspartintų struktūrinį žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą, perkeliant gamybą į sąnaudų atžvilgiu našiausias vietoves ir ekonomiškai naudingiausius sektorius. Nors pagal šį scenarijų smarkiai išaugtų aplinkai skirtas finansavimas, sektoriui grėstų didesnė rizika dėl ribotų intervencijos į rinką galimybių. Be to, šis scenarijus turėtų didelį neigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kadangi, pagal šią politiką nebenumatant su kompleksinės paramos reikalavimais derinamų tiesioginių išmokų atsvaros, mažiau konkurencingos vietovės prarastų didelę dalį pajamų, o jų aplinkos padėtis pablogėtų. 

Visiškai priešingas koregavimo scenarijus geriausiai užtikrintų politikos tęstinumą, pasiekiant ribotą, tačiau apčiuopiamą pažangą tiek žemės ūkio konkurencingumo, tiek aplinkosaugos veiklos rezultatų atžvilgiu. Tačiau kyla rimtų abejonių, ar įgyvendinant šią alternatyvą būtų galima deramai išspręsti svarbius būsimus klimato kaitos ir aplinkosaugos uždavinius, nuo kurių sprendimo taip pat priklauso ilgalaikis žemės ūkio tvarumas.

Pagal integravimo scenarijų siūlomas inovatyvus tikslingesnio tiesioginių išmokų skirstymo ir jų orientavimo į ekologiją būdas. Analizės rezultatai rodo, kad išmokas orientuoti į ekologiją įmanoma ūkininkams priimtinomis sąnaudomis, tačiau neišvengiant tam tikros administracinės naštos. Taip pat įmanomas naujas kaimo plėtros postūmis, jeigu valstybės narės ir regionai veiksmingai naudosis naujomis galimybėmis, o bendra strateginė programa, apimanti ir kitas ES lėšas, išlaikys sinergiją su I ramsčiu ir nesumenkins kaimo plėtros išskirtinių stipriųjų pusių. Pasiekus tinkamą pusiausvyrą, šis scenarijus geriausiai padėtų siekti ilgalaikio žemės ūkio ir kaimo vietovių tvarumo.

Tuo remiantis poveikio vertinime daroma išvada, kad, laikantis integravimo scenarijaus, sudaromos geriausios galimybės palaipsniui suderinti BŽŪP su ES strateginiais uždaviniais ir pasiekti pusiausvyrą, įgyvendinant įvairias teisės aktų pasiūlymų nuostatas. Taip pat svarbu parengti vertinimo sistemą BŽŪP rezultatams vertinti taikant vienodus rodiklius, susietus su politikos uždaviniais.

Viso proceso metu daug dėmesio skirta supaprastinimui, nes daugelis sričių, pavyzdžiui, kompleksinė parama arba rinkos priemonės, taip pat smulkiųjų ūkininkų schema, turi būti įvairiais būdais labiau supaprastintos. Be to, tiesioginių išmokų orientavimas į ekologiją turėtų būti sutvarkytas taip, kad kiek įmanoma mažėtų administracinė našta, įskaitant patikrinimų sąnaudas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūloma išlaikyti dabartinę dviem ramsčiais grįstą BŽŪP struktūrą, kai metines privalomas bendrojo pobūdžio I ramsčio priemones papildo savanoriškos priemonės, geriau pritaikytos nacionalinėms ir regionų ypatybėms pagal II ramsčio daugiametį programavimo metodą. Vis dėlto naujuoju tiesioginių išmokų modeliu siekiama geriau išnaudoti sąveiką su II ramsčiu, o šiuo pagal bendrą strateginę programą siekiama geriau koordinuoti veiklą su kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis.

Tuo remiantis išlaikoma ir dabartinė keturių pagrindinių teisės aktų struktūra, nors finansavimo reglamento taikymo sritis išplečiama sutelkiant bendrąsias nuostatas vadinamajame horizontaliajame reglamente.

Šie pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą. BŽŪP yra iš esmės bendra politika: tai ES ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis, tvarkoma ES lygmeniu, siekiant palaikyti tvarų ir įvairų žemės ūkį visoje ES, spręsti svarbias tarpvalstybines problemas, tokias kaip klimato kaita, ir stiprinti valstybių narių solidarumą. Atsižvelgiant į būsimus aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros uždavinius, BŽŪP išlieka strateginės svarbos politika, kuria siekiama užtikrinti efektyviausią atsaką į politikos uždavinius ir veiksmingiausią biudžeto išteklių naudojimą. Be to, siūloma išlaikyti dabartinę dviem ramsčiais grįstą priemonių struktūrą, kuria valstybėms narėms suteikiama daugiau veikimo laisvės pritaikyti sprendimus prie specifinių vietos poreikių ir bendrai finansuoti II ramsčio priemones. Į II ramstį taip pat įtraukiama naujoji Europos inovacijų partnerystė ir rizikos valdymo priemonių rinkinys. Kartu politika bus patobulinta, supaprastinta ir geriau suderinta su strategija „Europa 2020“ (įskaitant bendrą programą, apimančią ir kitas ES lėšas). Galų gale poveikio vertinimui atlikta analizė aiškiai rodo neveiklumo kainą ­– neigiamas ekonomines, aplinkos ir socialines pasekmes.

Vieno BRO reglamentu nustatomos bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklės, o pagalbos schema, taikoma labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims, bus reglamentuojama atskiru teisės aktu.

2008–2009 m. pieno sektoriaus krizė parodė, kad reikia toliau taikyti veiksmingą apsaugos sistemą ir  racionalizuoti esamas priemones. Iš paskesnių  Aukšto lygio ekspertų grupės pieno klausimais diskusijų rezultatų taip pat galima spręsti, kad reikia gerinti maisto grandinės veikimą. Todėl šiuo reglamentu siekiama racionalizuoti, išplėsti ir supaprastinti nuostatas remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant valstybės intervencijos, privataus sandėliavimo, išskirtines ir (arba) nepaprastosios padėties atvejais taikomas priemones ir teikiant pagalbą konkretiems sektoriams, taip pat sudaryti geresnes bendradarbiavimo tarpininkaujant gamintojų ir tarpšakinėms organizacijoms sąlygas.

Panaikinamos kai kurios tam tikruose sektoriuose (pvz., nugriebto pieno, apynių ir šilkaverpių) taikomos pagalbos rūšys. Pieno kvotų sistema ir draudimas sodinti vynmedžius turi nustoti galioti pagal dabartinius teisės aktus, todėl jie šiuo atžvilgiu nekeičiami. Cukraus kvotos turi nustoti galioti 2015 m. rugsėjo 30 d.  Numatyta viena su gyvūnų ligomis ir (arba) vartotojų pasitikėjimo praradimu susijusi nuostata ir su bendru rinkos sutrikdymu susijusi nuostata; pastaroji pradedama taikyti visiems Vieno BRO reglamente numatytiems sektoriams.

Produktų, susijusių su valstybių narių suteikiamu gamintojų organizacijų bei jų asociacijų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimu, aprėptis pradedama taikyti visiems Vieno BRO reglamente numatytiems sektoriams. Parama vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų grupėms steigti perkeliama į kaimo plėtros sektorių.

Šis reglamentas perteikia ir pieno sektoriui jau taikomą pasiūlymą, kuriuo nustatytos pagrindinės sąlygos, taikomos tuo atveju, jei valstybės narės, siekdamos sustiprinti pieno gamintojų derybinę galią maisto grandinėje, nuspręstų, kad privaloma sudaryti raštiškas sutartis. Jis taip pat perteikia pasiūlymą dėl prekybos standartų, pateiktą kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinyje.

Paprastinimo atžvilgiu, tam tikrų kai kuriuose sektoriuose taikomos pagalbos rūšių panaikinimas,  šilkaverpių sektoriuje taikomos pagalbos schemos atsiejimas, cukraus kvotų sistemos atsisakymas ir tiekimo sutarčių registravimo lygiavertiškumo tvirtinimo reikalavimų  panaikinimas apynių sektoriuje padės sumažinti valstybių narių naštą ir biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria ūkio  subjektai. Daugiau nebereikės išlaikyti pagalbos schemų įgyvendinimo tam tikruose sektoriuose pajėgumo ir skirti išteklių jų įgyvendinimui kontroliuoti.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

DFP pasiūlyme numatyta toliau skirti didelę dalį ES biudžeto žemės ūkiui, nes tai strateginės svarbos bendra politika. Taigi, remiantis dabartinėmis kainomis, 2014–2020 m. laikotarpiui BŽŪP pagrindinėms veiklos sritims siūloma skirti 317,2 mlrd. EUR I ramsčio priemonėms ir 101,2 mlrd. EUR II ramsčio priemonėms.

I ir II ramsčiui skirtų lėšų pridedamas papildomas finansavimas: 17,1 mlrd. EUR, iš kurių 5,1 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, 2,5 mlrd. EUR maisto saugai ir 2,8 mlrd. EUR paramai maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal kitas DFP kategorijas, taip pat 3,9 mlrd. EUR naujajam rezervui žemės ūkio krizėms įveikti ir iki 2,8 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklai, neįtrauktai į DFP; iš viso 2014–2020 m. laikotarpio biudžetas siekia 435,6 mlrd. EUR. 

Kalbant apie paramos paskirstymą valstybėms narėms, visoms valstybėms narėms, kurių tiesioginės išmokos nesiekia 90 % ES vidurkio, siūloma šią spragą sumažinti trečdaliu. Šiuo pagrindu tiesioginių išmokų reglamente apskaičiuojamos nacionalinės viršutinės ribos.

Kaimo plėtros paramos paskirstymas yra grįstas objektyviais kriterijais, susietais su politikos tikslais, atsižvelgiant į dabartinį paskirstymą. Kaip ir dabar, mažiau išsivysčiusiems regionams ir toliau turėtų būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma, taip pat nustatyta tam tikroms priemonėms, kaip kad žinių perdavimui, gamintojų grupėms, bendradarbiavimui ir LEADER programai.

Numatoma galimybė perkelti išmokas iš vieno ramsčio į kitą (iki 5 % tiesioginių išmokų): iš I ramsčio į II ramstį tam, kad valstybės narės galėtų stiprinti savo kaimo plėtros politiką, ir iš II ramsčio į I ramstį toms valstybėms narėms, kuriose tiesioginių išmokų lygis nesiekia 90 % ES vidurkio.

Išsamūs BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio duomenys nurodyti su pasiūlymais pateiktoje finansinėje pažymoje.

2011/0281 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnio pirmą pastraipą ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[7],

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu[9],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[10],

kadangi:

(1) Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“[11] nustatyti galimi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuri bus įgyvendinama po 2013 m., uždaviniai, tikslai ir kryptys. Atsižvelgiant į debatų dėl to komunikato rezultatus, BŽŪP reformą reikėtų pradėti įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d. Ši reforma turėtų apimti visas pagrindines BŽŪP priemones, įskaitant [...] Tarybos reglamentą (ES) Nr. [COM(2010)799], kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir specialiosios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomos nuostatos (vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą)[12]. Atsižvelgiant į reformos mastą, tikslinga panaikinti Reglamentą (ES) Nr. [COM(2010)799] ir jį pakeisti nauju Vieno bendro žemės ūkio produktų rinkos organizavimo (BRO) reglamentu. Įgyvendinant reformą taip pat turėtų būti kiek įmanoma suderintos, racionalizuotos ir supaprastintos politikos nuostatos, visų pirma tos nuostatos, kurios taikomos keliems žemės ūkio sektoriams; tai būtų galima pasiekti, be kita ko, užtikrinant, kad Komisija deleguotaisiais aktais galėtų priimti neesmines tų priemonių nuostatas;

(2) ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama tuos aktus, konsultuotųsi su atitinkamais asmenimis, įskaitant ekspertus. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, tuo pačiu metu ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(3) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalį (toliau – Sutartis) Taryba patvirtina kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo priemones. Siekiant aiškumo, tuo atveju, kai taikoma Sutarties 43 straipsnio 3 dalis, šiame reglamente turėtų būti aiškiai nurodyta, kad Taryba priims priemones vadovaudamasi minėta nuostata;

(4) į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos visos pagrindinės vieno BRO nuostatos. Nustatant kainas, rinkliavas, pagalbą ir kiekybinius apribojimus tam tikrais atvejais būtinai atsižvelgiama į šias pagrindines nuostatas;

(5) siekiant užtikrinti, kad visiems Sutarties I priede išvardytiems žemės ūkio produktams būtų taikomas bendras rinkos organizavimas, kaip reikalaujama Sutarties 40 straipsnio 1 dalyje, visiems tiems produktams turėtų būti taikomas šis reglamentas;

(6) reikėtų aiškiai išdėstyti, kad Reglamentas (ES) Nr. [...] [horizontalusis BŽŪP reglamentas][13] ir pagal jį priimtos nuostatos turėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytoms priemonėms. Visų pirma [horizontaliajame BŽŪP reglamente] numatomos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi BŽŪP nuostatomis numatytų įpareigojimų, įskaitant patikras, administracinių priemonių taikymą ir administracines nuobaudas tuo atveju, kai nesilaikoma reikalavimų, ir nustatomos su užstato pateikimu bei grąžinimu ir neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimu susijusios taisyklės;

(7) šiame reglamente ir kituose pagal Sutarties 43 straipsnį priimtuose teisės aktuose daroma nuoroda į Kombinuotosios nomenklatūros produktų aprašymą ir jos pozicijas bei subpozicijas. Iš dalies pakeitus Bendrojo muitų tarifo nomenklatūrą gali reikėti techniškai priderinti tuos reglamentus. Komisija turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis tie reglamentai būtų priderinami. Siekiant aiškumo ir paprastumo turėtų būti panaikintas 1979 m. vasario 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 234/79 dėl žemės ūkio produktams taikomos Bendrojo muitų tarifo nomenklatūros patikslinimo tvarkos[14], kuriame numatyti tokie įgaliojimai, o tie įgaliojimai turėtų būti įtraukti į dabartinį reglamentą; 

(8) siekiant atsižvelgti į ryžių sektoriaus ypatumus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais būtų atnaujinamos šio Reglamento II priedo I dalyje nustatytos su ryžių sektoriumi susijusios apibrėžtys;

(9) siekiant užtikrinti, kad gamyba būtų orientuojama į tam tikrų rūšių žaliavinius ryžius, Komisija turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis padidinama arba sumažinama valstybės intervencinė kaina;

(10) reikėtų nustatyti grūdų, ryžių, cukraus, sausųjų pašarų, sėklų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, linų ir kanapių, vaisių ir daržovių, bananų, pieno ir pieno produktų ir šilkaverpių prekybos metus ir juos kiek įmanoma pritaikyti prie kiekvieno iš tų produktų biologinio gamybos ciklo;

(11) siekiant atsižvelgti į vaisių ir daržovių, taip pat perdirbtų vaisių ir daržovių sektorių ypatumus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomi tų produktų prekybos metai;

(12) siekiant stabilizuoti rinkas ir užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, sukurta diferencijuota kainų palaikymo skirtinguose sektoriuose sistema ir pradėtos taikyti tiesioginės paramos schemos, atsižvelgiant į skirtingus kiekvieno iš šių sektorių poreikius ir į skirtingų sektorių tarpusavio priklausomybę. Tos priemonės – tai valstybės intervencija arba, tam tikrais atvejais, paramos privačiam sandėliavimui išmokos. Kainų palaikymo priemones reikėtų taikyti ir toliau, tačiau jos turėtų būti racionalizuotos ir supaprastintos;

(13) siekiant aiškumo ir skaidrumo nuostatos turėtų turėti bendrą struktūrą, tačiau kartu turėtų būti tęsiama kiekviename sektoriuje vykdoma politika. Todėl referencines kainas reikėtų atskirti nuo intervencinių kainų, o pastarąsias apibrėžti, visų pirma, aiškiai nurodant, kad tik valstybės intervencijos atveju taikomos intervencinės kainos atitinka taikomas nustatytas kainas, nurodytas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 3 priedo 8 dalies pirmajame sakinyje (t. y. pagal kainų skirtumą nustatoma parama). Šiomis aplinkybėmis turėtų būti laikoma, kad intervencija į rinką gali būti valstybės intervencija arba kitokia intervencija, kurią vykdant netaikomi ex-ante nustatyti kainų rodikliai;

(14) atsižvelgiant į tvarką, kuri taikyta laikantis ankstesnio bendro rinkų organizavimo principų ir įgytą patirtį,  prireikus kiekviename sektoriuje intervencijos sistemą turėtų būti galima taikyti tam tikrais metų laikotarpiais, kuriais ji turėtų būti taikoma nuolat arba pradedama taikyti atsižvelgiant į rinkos kainas;

(15) kainų lygis, kuriuo remiantis, vykdant valstybės intervenciją superkami produktai (t. y. pagal kainų skirtumą nustatoma parama), turėtų būti nustatytas kaip fiksuota kaina už tam tikrą kai kurių produktų kiekį, o kitais atvejais – konkurso būdu, kai konkursas rengiamas atsižvelgiant į tvarką, taikytą laikantis ankstesnio bendro rinkų organizavimo principų ir įgytą patirtį;

(16) šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė realizuoti vykdant valstybės intervenciją supirktus produktus. Tokių priemonių turėtų būti imtasi taip, kad būtų išvengta rinkos sutrikimų ir kad būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti prekių bei vienodos pirkėjų teisės;

(17) siekiant užtikrinti rinkos skaidrumą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos sąlygos, kuriomis ji, atsižvelgdama į padėtį rinkoje, gali nuspręsti skirti paramą privačiam sandėliavimui, kad pasiektų rinkos pusiausvyros atkūrimo ir rinkos kainų stabilizavimo tikslą;

(18) siekiant atsižvelgti į įvairių sektorių ypatumus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomi reikalavimai ir sąlygos, kuriuos, be šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų, turi atitikti vykdant valstybės intervenciją supirktini ir pagal paramos privačiam sandėliavimui sistemą sandėliuotini produktai, ir kuriais dėl superkamų ir parduodamų produktų kokybės padidinamos arba sumažinamos kainos, taip pat kuriais priimamos su mokėjimo agentūrų įpareigojimu užtikrinti, kad visa perimta jautiena prieš atiduodant sandėliuoti būtų iškaulinėta, susijusios nuostatos;

(19) siekiant atsižvelgti į įvairias situacijas, susijusias su intervencinių atsargų sandėliavimu Sąjungoje, ir užtikrinti, kad ūkio subjektams būtų sudarytos tinkamos sąlygos naudotis valstybės intervencijos priemonėmis, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti pagal intervencinio sandėliavimo sistemą supirktinų produktų intervencinio sandėliavimo vietos, ir kuriais priimamos nuostatos, susijusios su valstybėse narėse likusių nedidelių sandėliuojamų kiekių pardavimu, taip pat kuriais nustatomos su produktų, kurių nebegalima perpakuoti arba kurių kokybė suprastėjusi, kiekių tiesioginiu pardavimu susijusios taisyklės, tam tikros produktų sandėliavimo už juos atsakingose valstybėse narėse arba už jų ribų taisyklės ir muitų bei visų kitų pagal BŽŪP skirtinų arba surinktinų sumų taikymo tiems produktams taisyklės;

(20) siekiant užtikrinti, kad privatus sandėliavimas turėtų norimą poveikį rinkai, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos mokėtinos pagalbos sumos sumažinimo tais atvejais, kai sandėliuojamas kiekis yra mažesnis nei nurodytas sutartyje, priemonės ir išankstinių išmokų skyrimo sąlygos; 

(21) siekiant apsaugoti ūkio subjektų, kuriems taikoma valstybės intervencija arba privačiojo sandėliavimo priemonės, teises ir pareigas, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais priimamos su konkurso tvarkos taikymu, ūkio subjektų atitiktimi reikalavimams ir įpareigojimu pateikti garantinį užstatą susijusios nuostatos;

(22) siekiant standartizuoti įvairių produktų pateikimą ir taip padidinti rinkos skaidrumą, pagerinti kainų registravimą ir rinkos intervencinių priemonių – valstybės intervencijos ir privataus sandėliavimo – taikymą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos sektoriuose taikytinos Sąjungos skerdenų klasifikavimo skalės;

(23) siekiant užtikrinti skerdenų klasifikavimo tikslumą ir patikimumą Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais numatoma, kad skerdenų klasifikavimo valstybėse narėse peržiūrą atliks Sąjungos komitetas;

(24) dabartinei pagal bendrąją žemės ūkio politiką priimtai maisto paskirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims programai turėtų būti taikomas atskiras reglamentas, pagrįstas socialinės sanglaudos tikslais. Vis dėlto šiame reglamente reikėtų numatyti nuostatą dėl leidimo realizuoti intervenciniuose sandėliuose saugomus produktus sudarant galimybes juos naudoti pagal tą programą;

(25) reikėtų skatinti vaikus vartoti vaisius, daržoves ir pieno produktus, be kitų priemonių,  nuolat didinant vaisių ir daržovių dalį vaikų mityboje tuo metu, kai formuojasi jų mitybos įpročiai. Todėl reikėtų skatinti skirti Sąjungos pagalbą, kuria visiškai arba taikant bendro finansavimo principą finansuojamas tokių produktų tiekimas vaikams mokymo įstaigose;

(26) siekiant užtikrinti patikimą tų programų biudžeto valdymą, reikėtų nustatyti atitinkamas kiekvienos programos nuostatas. Sąjungos pagalba neturėtų pakeisti esamų nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų finansavimo. Atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti suteikta galimybė savo finansinį įnašą į tokias programas pakeisti privačiojo sektoriaus įnašais. Kad vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa būtų veiksminga, valstybės narės turėtų numatyti papildomas priemones, už kurias jos galėtų skirti nacionalinę pagalbą;

(27) siekiant skatinti vaikų sveikos mitybos įpročius, užtikrinti veiksmingą bei tikslingą Europos fondų naudojimą ir skleisti informaciją apie šią programą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais reglamentuojama vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, visų pirma nuostatos, susijusios su produktais, kurie neatitinka programos reikalavimų; programos tiksline grupe; nacionalinėmis arba regioninėmis strategijomis, kurias, norėdamos gauti pagalbą, turi parengti valstybės narės, įskaitant papildomas priemones; pagalbos paraiškų teikėjų tvirtinimu ir atranka; objektyviais pagalbos paskirstymo valstybėms narėms kriterijais; preliminariu pagalbos paskirstymu valstybėms narėms ir pagalbos perskirstymo valstybėms narėms atsižvelgiant į gautas paraiškas metodu; pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, įskaitant galimybę nustatyti tokių išlaidų bendrą viršutinę ribą, ir reikalavimu, kad dalyvaujančios valstybės narės viešai skelbtų, jog programa yra subsidijuojama;

(28) siekiant atsižvelgti į kintančias pieno produktų vartojimo tendencijas ir pieno produktų rinkos naujoves ir pokyčius, užtikrinti, kad atitinkami pagalbos gavėjai ir pareiškėjai įgytų teisę gauti pagalbą, ir skleisti informaciją apie pagalbos schemą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais reglamentuojama pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa, visų pirma nuostatos dėl programos reikalavimus atitinkančių produktų; nacionalinių arba regioninių strategijų, kurias, norėdamos gauti pagalbą, turi parengti valstybės narės, ir programos tikslinės grupės; pagalbos skyrimo sąlygų; užstato, kuriuo užtikrinamas įsipareigojimų vykdymas, kai mokamas pagalbos avansas, pateikimo; stebėsenos bei vertinimo ir reikalavimo, kad mokymo įstaigos praneštų apie tai, jog programa yra subsidijuojama;

(29) pagalbos kanapių augintojų organizacijoms schema taikoma tik vienoje valstybėje narėje. Siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas ir suderinti šiame sektoriuje taikomą metodą su kituose sektoriuose taikomais metodais, pagalbos schema turėtų būti daugiau nebetaikoma, o paliekama galimybė gamintojų organizacijas remti pagal kaimo plėtros priemones;

(30) Sąjungos finansavimas turi paskatinti patvirtintas ūkio subjektų organizacijas parengti darbo programas, kuriomis siekiama gerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybę. Todėl šiame reglamente reikėtų numatyti, kad Sąjungos parama skiriama laikantis nustatytų pagal atitinkamas darbo programas vykdomos veiklos prioritetų. Tačiau reikėtų apsiriboti tik naudingiausia susijusia veikla, o siekiant geresnės tokių programų kokybės reikėtų pradėti taikyti bendro finansavimo principą;

(31) siekiant užtikrinti, kad alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus ūkio subjektų organizacijoms teikiama pagalba atitiktų savo tikslą – pagerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybę ir užtikrinti, kad alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus ūkio subjektų organizacijos laikytųsi savo įpareigojimų, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos ūkio subjektų organizacijų, kurioms bus taikoma pagalbos schema, patvirtinimo sąlygos ir tokio patvirtinimo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo sąlygos; Sąjungos finansavimo reikalavimus atitinkančios priemonės; Sąjungos finansavimo skyrimas konkrečioms priemonėms; Sąjungos finansavimo reikalavimų neatitinkanti veikla bei išlaidos; darbo programų atrankos bei tvirtinimo tvarka ir reikalavimas pateikti užstatą;

(32) šiame reglamente vaisiai ir daržovės, kurie apima parduoti skirtus vaisius bei daržoves ir perdirbti skirtus vaisius ir daržoves, atskiriami nuo perdirbtų vaisių ir daržovių. Su gamintojų organizacijomis, veiklos programomis ir Sąjungos finansine pagalba susijusios taisyklės taikomos tik vaisiams ir daržovėms, taip pat tik perdirbti skirtiems vaisiams ir daržovėms;

(33) vaisių ir daržovių produkcija yra neprognozuojama, o produktai greitai genda. Net nedidelis perteklius gali labai sutrikdyti rinką. Todėl reikėtų nustatyti krizių valdymo priemones, kurios ir toliau turėtų būti įtraukiamos į veiklos programas;

(34) auginant vaisius ir daržoves bei jais prekiaujant turėtų būti atsižvelgiama į visus aplinkosaugos klausimus (įskaitant auginimo metodus, atliekų tvarkymą ir iš rinkos pašalintų produktų realizavimą), visų pirma susijusius su vandens kokybės apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimu ir kaimo vietovių išlaikymu;

(35) visų sektorių gamintojų grupių kūrimąsi visose valstybėse narėse reikėtų remti pagal kaimo plėtros politiką, todėl speciali parama vaisių ir daržovių sektoriui turėtų būti nutrauktą;

(36) siekiant vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms suteikti didesnę atsakomybę už jų finansinius sprendimus ir panaudoti joms skirtus viešuosius išteklius ateities reikalavimams vykdyti, reikia nustatyti tų išteklių naudojimo sąlygas. Tinkamas sprendimas – gamintojų organizacijų įkurtų veiklos fondų bendras finansavimas. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamos papildomos finansavimo galimybės. Veiklos fondai turėtų būti naudojami tik veiklos programoms vaisių ir daržovių sektoriuje finansuoti. Siekiant kontroliuoti Sąjungos išlaidas, reikėtų nustatyti veiklos fondus įkūrusioms gamintojų organizacijoms teikiamos pagalbos aukščiausią ribą;

(37) regionuose, kuriuose vaisių ir daržovių sektoriaus gamybos organizavimas yra menkas, turėtų būti leidžiama skirti papildomą nacionalinį finansinį įnašą. Valstybėms narėms, kurių padėtis ypač nepalanki struktūriniu atžvilgiu, tą įnašą turėtų kompensuoti Sąjunga;

(38) siekiant užtikrinti veiksmingą, tikslingą ir tvarų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų rėmimą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais reglamentuojami veiklos fondai ir veiklos programos, taip pat nacionalinės sistemos ir nacionalinės strategijos struktūra ir turinys, Sąjungos finansinė pagalba, krizių prevencijos bei valdymo priemonės ir nacionalinė finansinė pagalba;

(39) vyno sektoriuje svarbu numatyti paramos priemones, kurios galėtų padėti sustiprinti konkurencingas struktūras. Nors šias priemones turėtų nustatyti ir finansuoti Sąjunga, valstybėms narėms turėtų būti suteikta laisvė pasirinkti reikiamą priemonių rinkinį, geriausiai atitinkantį jų regioninių įstaigų poreikius, prireikus atsižvelgiant į regionų ypatumus, ir tas priemones įtraukti į nacionalines paramos programas. Už tokių programų įgyvendinimą turėtų būti atsakingos valstybės narės;

(40) viena pagrindinių nacionalinių paramos programų priemonių turėtų būti Sąjungos vynų pardavimo skatinimas ir prekyba jais trečiosiose valstybėse. Atsižvelgiant į restruktūrizavimo ir konversijos veiklos teigiamą struktūrinį poveikį vyno sektoriui, šią veiklą ir toliau reikėtų finansuoti. Be to, parama turėtų būti teikiama investicijoms į vyno sektorių, kuriomis siekiama gerinti įmonių ekonominius rezultatus. Parama šalutiniams produktams distiliuoti turėtų būti teikiama valstybėms narėms, kurios šia priemone norėtų pasinaudoti siekdamos užtikrinti vyno kokybę ir kartu tausoti aplinką;

(41) siekiant skatinti atsakingą požiūrį į krizines situacijas, pagal vyno sektoriaus paramos programas turėtų būti skiriama parama prevencinėms priemonėms, tokioms kaip derliaus draudimas, savitarpio fondai ir neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas;

(42) nuostatos dėl paramos vynmedžių augintojams teikimo suteikiant teisę gauti išmoką, kaip nuspręsta valstybių narių, pripažintos galutinėmis. Todėl galima teikti tik tokią paramą, dėl kurios iki 2013 m. gruodžio 1 d. nusprendžia valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. [COM(2011)799] 137 straipsnį ir pagal toje nuostatoje numatytas sąlygas;

(43) siekiant užtikrinti, kad vyno sektoriaus paramos programos atitiktų savo tikslus ir kad būtų tikslingai naudojami Europos fondai, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su atsakomybe už išlaidas, patirtas nuo dienos, kurią paramos programos gaunamos arba keičiamos, iki dienos, kurią jos gali būti pradėtos taikyti; paramos priemonių atitikties reikalavimams kriterijais, paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių išlaidų ir veiksmų rūšimis; paramos skyrimo reikalavimų neatitinkančiomis priemonėmis ir didžiausiu kiekvienai priemonei taikomu paramos dydžiu; jau pradėtų taikyti paramos programų pakeitimais; reikalavimais, pagal kuriuos būtų teikiama išankstinė išmoka, ir tos išmokos ribiniais dydžiais, įskaitant reikalavimą išankstinės išmokos atveju pateikti užstatą; įgyvendinant paramos programas taikomomis bendrosiomis nuostatomis ir apibrėžtimis; siekiu išvengti netinkamo paramos priemonių naudojimo ir dvigubo projektų finansavimo; gamintojų įpareigojimu pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, šio įpareigojimo išimtimis, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, ir nuostatomis dėl savanoriško distiliatorių sertifikavimo; paramos priemonių įgyvendinimo reikalavimų, taikomų valstybėms narėms, ir apribojimų, kuriais užtikrinamas derėjimas su paramos priemonių taikymo sritimi, nustatymu; išmokomis paramos gavėjams, įskaitant per draudimo tarpininkus mokamas išmokas;

(44) bitininkystei būdinga gamybos sąlygų ir produktyvumo įvairovė, taip pat gamybos ir prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų išsisklaidymas ir įvairovė. Be to, atsižvelgiant į pastaraisiais metais keliose valstybėse narėse išplitusią varozę ir į dėl tos ligos kilusias su medaus gamyba susijusias problemas, veiksmų vis dar turi būti imamasi Sąjungos lygmeniu, nes varozės negalima visiškai išnaikinti ir ji turi būti gydoma naudojant patvirtintus produktus. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir siekiant pagerinti bitininkystės produktų gamybą ir prekybą jais Sąjungoje, kas trejus metus turėtų būti rengiamos tam sektoriui skirtos nacionalinės programos, kurių tikslas – pagerinti bendras bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas. Šias nacionalines programas turėtų iš dalies finansuoti Sąjunga;

(45) siekiant užtikrinti, kad bitininkystei skirtos Sąjungos lėšos būtų naudojamos tikslingai, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos priemonės, kurios gali būti įtrauktos į bitininkystės programas; su nacionalinių programų turiniu susijusių įpareigojimų taisyklės, tų programų kūrimo ir  susijusių tyrimų taisyklės, taip pat Sąjungos finansinio įnašo skyrimo kiekvienai dalyvaujančiai valstybei narei sąlygos;

(46) Sąjungos pagalba už šilkaverpių auginimą turėtų būti atsieta ir įtraukta į tiesioginių išmokų sistemą, laikantis kituose sektoriuose taikomo pagalbos teikimo metodo;

(47) skiriant pagalbą už Sąjungoje pagamintą ir pašarams naudojamą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius ir už perdirbimą į kazeiną ir kazeinatus rinka buvo remiama neveiksmingai, todėl ją reikėtų nutraukti ir nebetaikyti kazeino ir kazeinatų naudojimo sūrio gamyboje taisyklių;

(48) prekybos žemės ūkio produktais standartai gali padėti pagerinti gamybos ir prekybos ekonomines sąlygas bei tokių produktų kokybę. Todėl tokių standartų taikymas yra naudingas gamintojams, prekybininkams ir vartotojams;

(49) atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos[15] ir paskesnių debatų rezultatus, manoma, kad reikėtų ir toliau taikyti konkretiems sektoriams arba produktams skirtus prekybos standartus, siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius ir padėti gerinti ekonomines žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos sąlygas ir tų produktų kokybę;

(50) siekiant užtikrinti, kad visi produktai būtų geros ir tinkamos prekinės kokybės, ir nepažeidžiant 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras[16], minėtame Komisijos komunikate numatytas pagrindinis bendrasis prekybos standartas turėtų būti taikomas produktams, kuriems netaikomi konkretiems sektoriams arba produktams skirti prekybos standartai. Kai tokie produktai atitinka taikytiną atitinkamą tarptautinį standartą, jie turėtų būti laikomi atitinkančiais bendrąjį prekybos standartą;

(51) kai kuriems sektoriams ir (arba) produktams taikomos apibrėžtys, pavadinimai ir (arba) prekiniai pavadinimai yra svarbūs aspektai nustatant konkurencijos sąlygas. Todėl reikėtų pateikti tiems sektoriams ir (arba) produktams taikomas apibrėžtis, pavadinimus ir prekinius pavadinimus, kurie turėtų būti naudojami tik Sąjungoje prekiaujant susijusius reikalavimus atitinkančiais produktais;

(52) prekybos standartams turėtų būti nustatytos horizontalaus pobūdžio nuostatos;

(53) siekiant, kad rinkai būtų tiekiami standartinės ir pakankamai geros kokybės produktai, turėtų būti taikomi prekybos standartai, kurie visų pirma turėtų būti susiję su apibrėžtimis, skirstymu į klases, pateikimu ir ženklinimu, pakavimu, gamybos metodu, konservavimu, vežimu, informacija apie gamintojus, tam tikrų medžiagų sudėtimi, susijusiais administraciniais dokumentais, sandėliavimu, sertifikavimu ir laiko terminais;

(54) atsižvelgiant į vartotojų poreikį gauti tinkamą ir skaidrią informaciją apie produktą, kiekvienu atskiru atveju turėtų būti įmanoma nustatyti atitinkamo geografinio lygmens ūkininkavimo vietą, kartu atsižvelgiant į kai kurių sektorių, visų pirma perdirbtų žemės ūkio produktų sektoriaus, ypatumus;

(55) prekybos standartai turėtų būti taikomi visiems Sąjungoje parduodamiems žemės ūkio produktams;

(56) reikėtų numatyti specialias iš trečiųjų valstybių importuojamiems produktams taikomas taisykles, jei trečiosiose valstybėse galiojančiomis nacionalinėmis nuostatomis leidžiama nukrypti nuo prekybos standartų ir jei užtikrinamas tų nuostatų lygiavertiškumas Sąjungos teisės aktams;

(57) reikėtų numatyti galimybę valstybėms narėms toliau taikyti ar priimti tam tikras nacionalines taisykles dėl tepiųjų riebalų kokybės lygių;

(58) siekiant reaguoti į padėties rinkoje pokyčius ir atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais priimami arba keičiami su bendruoju prekybos standartu susiję reikalavimai arba leidžiama nuo jų nukrypti, arba priimamos atitikties tam standartui taisyklės;

(59) siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius ir padėti gerinti žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos ekonomines sąlygas, taip pat šių produktų kokybę ir prisitaikyti prie nuolatos kintančių rinkos sąlygų bei naujų vartotojų poreikių, taip pat atsižvelgti į atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius bei techninę pažangą ir nekurti kliūčių produktų naujovėms, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomi tam tikruose sektoriuose arba tam tikriems produktams visais prekybos etapais taikomi prekybos standartai, leidžiama nukrypti nuo tokių standartų ar numatomos jų taikymo išimtys, taip pat būtinais atvejais keičiamos apibrėžtys ir prekiniai pavadinimai, leidžiama nuo jų nukrypti arba numatomos jų taikymo išimtys;

(60) kad užtikrintų tinkamą ir skaidrų su prekybos standartais susijusių nacionalinių taisyklių taikymą tam tikriems produktams ir (arba) tam tikruose sektoriuose, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos tokių prekybos standartų taikymo sąlygos, taip pat sąlygos, kuriomis galima laikyti, pateikti į apyvartą ir naudoti produktus, gautus taikant eksperimentinius metodus;

(61) siekiant atsižvelgti į Sąjungos prekybos su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis ypatumus, kai kurių žemės ūkio produktų savitumą ir kiekvieno sektoriaus ypatumus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomas kiekvienam prekybos standartui taikomas leistinas nuokrypis, kurį viršijus visa produktų partija laikoma neatitinkančia standarto, ir taisyklės, kuriomis apibrėžiama, kokiomis sąlygomis laikoma, kad importuojamų produktų atitiktis Sąjungos reikalavimams dėl prekybos standartų yra lygiavertė ir kuriomis leidžiama taikyti priemones, kuriomis nukrypstama nuo taisyklių, kad produktai Sąjungoje būtų parduodami tik pagal tokius standartus, taip pat nustatomos prekybos standartų taikymo iš Sąjungos eksportuojamiems produktams taisyklės;

(62) Sąjungoje vartojama rūšinių vynų sąvoka pagrįsta, inter alia, specifinėmis savybėmis, priskiriamomis vyno geografinei kilmei. Tokie vynai vartotojams nurodomi saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis. Kad būtų galima parengti skaidresnę ir išsamesnę sistemą teiginiui apie atitinkamų produktų kokybę pagrįsti, reikėtų nustatyti tvarką, pagal kurią kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos paraiškos būtų nagrinėjamos pagal metodiką, atitinkančią Sąjungos horizontaliąją kokybės politiką, taikomą maisto produktams, išskyrus vyną ir spiritinius gėrimus, numatytą 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos[17];

(63) siekiant išsaugoti specifines vynų, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, kokybės savybes, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti griežtesnes taisykles;

(64) kad vyno kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos būtų saugomos Sąjungoje, jos turėtų būti pripažintos ir registruotos Sąjungos lygmeniu pagal Komisijos nustatytas procedūrines taisykles;

(65) turėtų būti sudarytos sąlygos saugoti trečiųjų valstybių kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, jeigu jos yra saugomos kilmės šalyje;

(66) registracijos tvarka turėtų būti tokia, kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, galėtų naudotis savo teisėmis pranešdamas apie savo prieštaravimus;

(67) registruotos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos turėtų būti saugomos, kad nebūtų netinkamai naudojamasi reikalavimus atitinkančių produktų geru vardu. Siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir neklaidinti vartotojų, tokią apsaugą taip pat turėtų būti galima suteikti tiems produktams ir paslaugoms, kuriems šis reglamentas netaikomas, įskaitant Sutarties I priede nenurodytus produktus ir paslaugas;

(68) siekiant atsižvelgti į esamą įvairią ženklinimo tvarką, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais leidžiama naudoti vyninių vynuogių veislės pavadinimą net ir tuo atveju, jei jame yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, arba jei jį sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda;

(69) siekiant atsižvelgti į gamybos konkrečioje geografinėje vietovėje ypatumus, užtikrinti produktų kokybę bei atsekamumą ir gamintojų ar ūkio subjektų teisėtas teises ar interesus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomi konkrečios geografinės vietovės ribų nustatymo principai ir su gamyba konkrečioje geografinėje vietovėje susijusios apibrėžtys, apribojimai ir leidžiančios nukrypti nuostatos; sąlygos, pagal kurias į produktų specifikacijas gali būti įtraukti papildomi reikalavimai; produktų specifikacijos sudedamosios dalys; pareiškėjų, galinčių teikti kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraišką, tipus; tvarką, kuri turi būti taikoma kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraiškai, įskaitant preliminarias nacionalines procedūras, Komisijos atliekamą tikrinimą, prieštaravimo procedūrą, saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos keitimo, panaikinimo ir nuorodos tipo pakeitimo procedūrą;  kelių valstybių paraiškoms taikoma tvarką; tvarką, taikomą su trečiosios valstybės geografinėmis vietovėmis susijusioms paraiškoms; datą, nuo kurios nuoroda saugoma; su produkto specifikacijų pakeitimais susijusią tvarką ir dieną, kurią pakeitimas įsigalioja;

(70) siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą ir kad šio reglamento nuostatų dėl vynų pavadinimų, kuriems apsauga suteikta prieš 2009 m. rugpjūčio 1 d., taikymas nekenktų ūkio subjektams ir kompetentingoms institucijoms, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomi su saugomu pavadinimu susiję patvirtinimo apribojimai ir pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su vynų pavadinimais, kuriuos valstybės narės prieš 2009 m. rugpjūčio 1 d. pripažino kaip kilmės vietos nuorodas arba geografines nuorodas; preliminariomis nacionalinėmis procedūromis; vynais, pateiktais rinkai arba paženklintais iki konkrečios datos, ir produkto specifikacijų pakeitimais;

(71) tam tikri terminai yra tradiciškai vartojami Sąjungoje ir teikia vartotojams informacijos apie vynų savybes ir kokybę, papildydami kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų teikiamą informaciją. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą bei sąžiningą konkurenciją ir išvengti vartotojų klaidinimo, tokiems tradiciniams terminams Sąjungoje turėtų būti taikoma apsauga;

(72) siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą, teisėtas gamintojų arba ūkio subjektų teises ir atsižvelgti į Sąjungos prekybos su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis ypatumus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais priimamos nuostatos dėl saugotino tradicinio termino kalbos ir rašybos; pareiškėjų, galinčių teikti tradicinio termino apsaugos paraišką, tipų apibrėžimo; tradicinio termino pripažinimo paraiškos galiojimo sąlygų; prieštaravimo siūlomam tradicinio termino pripažinimui priežasčių; apsaugos masto, įskaitant santykį su prekių ženklais, saugomais tradiciniais terminais, saugomomis kilmės vietos nuorodomis ar geografinėmis nuorodomis, homonimais ar tam tikrais vyninių vynuogių pavadinimais; tradicinio termino panaikinimo priežasčių; paraiškos arba prašymo pateikimo datos; tvarkos, kuri turi būti taikoma tradicinio termino apsaugos paraiškai, įskaitant Komisijos atliekamą tikrinimą, prieštaravimo procedūrą ir panaikinimo bei pakeitimo procedūras, taip pat kuriais nustatomos sąlygos, kuriomis tradiciniai terminai gali būti naudojami trečiųjų valstybių produktams pavadinti ir kuriomis numatomos atitinkamos leidžiančios nukrypti nuostatos;

(73) vyno sektoriaus produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, aprašymas, pavadinimas ir pateikimas gali turėti nemažą įtaką tinkamumui juos parduoti. Valstybių narių įstatymų, kuriais reglamentuojamas vyno sektoriaus produktų ženklinimas, skirtumai gali trukdyti sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Todėl reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų atsižvelgta į teisėtus vartotojų ir gamintojų interesus. Dėl šios priežasties reikėtų nustatyti su ženklinimu susijusias Sąjungos taisykles;

(74) siekiant užtikrinti atitiktį esamai ženklinimo tvarkai ir su ženklinimu bei pateikimu susijusioms horizontalioms taisyklėms, taip pat atsižvelgti į vyno sektoriaus ypatumus,  užtikrinti sertifikavimo, patvirtinimo ir tikrinimo procedūrų veiksmingumą bei teisėtus ūkio subjektų interesus ir siekiant, kad nebūtų pakenkta ūkio subjektams, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos išskirtinės aplinkybės, kuriomis leidžiama nenurodyti terminų „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“, taip pat kuriais reglamentuojamas ženklinimo duomenų, išskyrus numatytuosius šiame reglamente, pateikimas ir naudojimas, nustatomi tam tikri privalomi duomenys bei neprivalomi duomenys ir pateikimas, taip pat kuriais nustatomos būtinos vynų, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda ir kurių atitinkama kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda atitinka būtinus reikalavimus, ženklinimo bei pateikimo priemonės ir kuriais reglamentuojamas vynas, pateiktas rinkai ir paženklintas prieš 2009 m. rugpjūčio 1 d., taip pat kuriais numatomos nuo ženklinimo ir pateikimo reikalavimų leidžiančios nukrypti nuostatos;

(75)             su vynu susijusios nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 218 straipsnį;

(76) reikėtų nustatyti vyninių vynuogių veislių klasifikavimo taisykles, pagal kurias valstybės narės, pagaminančios daugiau kaip 50 000 hektolitrų per metus, turėtų ir toliau būti atsakingos už vyninių vynuogių veislių, iš kurių jų teritorijoje gali būti gaminamas vynas, klasifikavimą. Kai kurių vyninių vynuogių veislių reikėtų neįtraukti;

(77) reikėtų nustatyti tam tikrus vynininkystės metodus ir vyno gamybos apribojimus, visų pirma susijusius su kupažavimu ir tam tikrų rūšių vynuogių misos, vynuogių sulčių ir šviežių vynuogių iš trečiųjų valstybių naudojimu. Kad užtikrintų atitiktį tarptautiniams standartams, Komisija, nustatydama papildomus vynininkystės  metodus, turėtų paprastai remtis Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (angl. International Organisation of Vine and Wine, OIV) rekomenduojamais vynininkystės metodais;

(78) vyno sektoriuje valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė riboti tam tikrų vynininkystės metodų naudojimą ar juos drausti ir taikyti griežtesnius apribojimus jų teritorijoje gaminamiems vynams, taip pat galimybė leisti nustatytomis sąlygomis naudoti nepatvirtintus vynininkystės metodus eksperimentiniais tikslais;

(79)  siekiant numatyti pakankamą atitinkamų produktų atsekamumo lygį, visų pirma siekiant apsaugoti vartotojų interesus, turėtų būti numatyta, kad visi Sąjungos rinkos apyvartoje esantys vyno sektoriaus produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų lydimuosius dokumentus;

(80)  kad būtų galima geriau valdyti vynmedžių auginimo pajėgumus, valstybės narės Komisijai turėtų pateikti savo gamybos pajėgumų sąrašą, sudarytą remiantis vynuogynų registru. Siekiant paskatinti valstybes nares pateikti tokį sąrašą, parama restruktūrizavimui ir konversijai skiriama tik sąrašą pateikusioms valstybėms narėms;

(81)             siekiant palengvinti valstybių narių gamybos pajėgumų stebėseną ir tikrinimą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatoma vynuogynų registro aprėptis, turinys ir išimtys;

(82) siekiant palengvinti vyno produktų vežimą ir valstybių narių atliekamą tokių produktų tikrinimą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos lydimuosius dokumentus, jų naudojimą ir įpareigojimo naudoti tokius dokumentus taikymo išimtis reglamentuojančios taisyklės; nustatyti sąlygas, kuriomis lydimasis dokumentas laikomas saugomas kilmės vietos nuorodas arba saugomas geografines nuorodas patvirtinančiu dokumentu; nustatyti įpareigojimą tvarkyti registrą; nurodyti, kas tvarko registrą, ir nustatyti įpareigojimo tvarkyti registrą taikymo išimtis; nurodyti į registrą įtrauktinas operacijas ir nustatyti lydimųjų dokumentų ir registrų naudojimą reglamentuojančias taisykles;

(83) deramai cukraus gamybos įmonių ir cukrinių runkelių augintojų teisių ir įpareigojimų pusiausvyrai užtikrinti po to, kai pasibaigs kvotų sistemos galiojimas, vis tiek bus reikalingos specialios priemonės. Todėl turėtų būti nustatytos tipinės jų susitarimus reglamentuojančios nuostatos;

(84)                         siekiant atsižvelgti į cukraus sektoriaus ypatumus ir visų suinteresuotųjų šalių interesus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį dėl tokių susitarimų, visų pirma dėl runkelių pirkimą, tiekimą, perėmimą ir atsiskaitymą už juos reglamentuojančių sąlygų, priimti tam tikrus teisės aktus;

(85) gamintojų organizacijos ir jų asociacijos gali padėti koncentruoti pasiūlą ir skleisti gerąją patirtį. Tarpšakinės organizacijos gali labai padėti sudaryti sąlygas tiekimo grandinės šalių dialogui, taip pat skleisti gerąją patirtį ir užtikrinti rinkos skaidrumą. Todėl šiuo metu galiojančios tokių organizacijų ir jų asociacijų apibrėžimo ir pripažinimo taisyklės, taikomos tam tikriems sektoriams, turėtų būti suderintos, racionalizuotos ir išplėstos taip, kad pagal ES teisės normas tokios organizacijos ir jų asociacijos, pateikusios prašymą, būtų pripažįstamos visuose sektoriuose;

(86) šiuo metu įvairiuose sektoriuose galiojančios nuostatos, kuriose numatyta, kad valstybės narės tam tikromis sąlygomis gali tam tikras gamintojų organizacijų, jų asociacijų ir tarpšakinių organizacijų taisykles taikyti ir toms organizacijoms  nepriklausantiems ūkio subjektams, taip didindamos gamintojų organizacijų, jų asociacijų ir tarpšakinių organizacijų poveikį, yra veiksmingos, todėl turėtų būti suderintos, racionalizuotos, o į jų taikymo sritį įtraukti visi sektoriai;

(87) gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių ir paukštienos sektoriuose turėtų būti numatyta galimybė priimti tam tikras priemones, kurios padėtų lengviau pritaikyti pasiūlą prie rinkos poreikių ir kartu galėtų padėti stabilizuoti rinkas bei užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį;

(88)             siekiant paskatinti gamintojų organizacijas, jų asociacijas ir tarpšakines organizacijas  imtis veiksmų, kuriais pasiūla būtų lengviau pritaikyta prie rinkos poreikių, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių priemonės, kuriomis siekiama gerinti kokybę; skatinti geriau organizuoti gamybą, perdirbimą ir prekybą, sudaryti palankesnes sąlygas registruoti rinkos kainų tendencijas ir, atsižvelgiant į taikomus gamybos būdus, padėti nustatyti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes;

(89) siekiant pagerinti vyno rinkos veikimą, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos įgyvendinti tarpšakinių organizacijų priimtus sprendimus. Tačiau į tokių sprendimų taikymo sritį neturėtų būti įtraukta veikla, kuri galėtų iškreipti konkurenciją;

(90) Sąjungos teisės aktais nereglamentuojamos oficialios raštiškos sutartys, todėl valstybės narės, laikydamosi savo sutarčių teisės, gali nustatyti, kad tokios sutartys būtų privalomos su sąlyga, kad bus laikomasi Sąjungos teisės, visų pirma reikalavimo užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir bendrą rinkos organizavimą. Kadangi padėtis Sąjungos valstybėse narėse skiriasi, laikantis subsidiarumo principo, šis klausimas turėtų būti paliktas spręsti valstybėms narėms. Tačiau pieno ir pieno produktų sektoriuje siekiant užtikrinti, kad tokios sutartys atitiktų deramus būtinuosius standartus, taip pat siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir bendrą rinkos organizavimą, tam tikros pagrindinės tokių sutarčių naudojimo sąlygos turėtų būti nustatytos Sąjungos lygmeniu. Kadangi kai kurie pieno kooperatyvai į savo įstatus gali įtraukti panašaus poveikio taisykles, paprastumo sumetimais reikalavimas sudaryti sutartį jiems neturėtų būti taikomas. Siekiant užtikrinti, kad tokia sistema būtų veiksminga, ji turėtų būti taikoma ir tuo atveju, kai iš ūkininkų pieną surenka ir perdirbimo įmonėms pristato tarpininkai;

(91) siekiant užtikrinti racionalią gamybos plėtrą, o kartu ir deramą pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimo lygį, turėtų būti padidinta jų galia derybose su perdirbimo įmonėmis, kad pridėtinė vertė tiekimo grandinėje būtų tinkamiau paskirstyta. Todėl siekiant įgyvendinti šiuos BŽŪP tikslus, pagal Sutarties 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį turėtų būti priimta nuostata, kad gamintojų organizacijos, kurias sudaro pieno sektoriaus ūkininkai ar jų asociacijos, galėtų su pieninėmis derėtis dėl visai jų narių produkcijai ar jos daliai taikytinų sutarčių sąlygų, įskaitant kainas. Siekiant išsaugoti veiksmingą konkurenciją pieno rinkoje, šiai galimybei turėtų būti taikomi tinkami kiekybiniai apribojimai;

(92) visų sutarčių dėl Sąjungoje užaugintų apynių tiekimo registravimas yra sudėtinga priemonė, todėl jos turėtų būti atsisakyta;

(93) siekiant  užtikrinti, kad gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų, tarpšakinių organizacijų ir ūkio subjektų organizacijų tikslai bei užduotys būtų aiškiai apibrėžti ir kad taip būtų padidintas tokių organizacijų ir asociacijų veiklos veiksmingumas, siekiant atsižvelgti į kiekvieno sektoriaus ypatumus ir  užtikrinti, kad nebūtų iškreipta konkurencija, taip pat siekiant užtikrinti sklandų bendrą rinkos organizavimą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:  konkrečių tikslų, kurių gali, turi arba neturi siekti tokios organizacijos ir asociacijos (įskaitant, šiame reglamente išvardytų tikslų išimtis), tokių organizacijų ir asociacijų įstatų, pripažinimo, struktūros, teisinio statuso, narystės, dydžio, atskaitomybės ir veiklos, taip pat pripažinimo poveikio, pripažinimo panaikinimo ir susijungimo; tarptautinių organizacijų ir asociacijų; užsakomosios veiklos ir organizacijų ar asociacijų techninių priemonių teikimo; minimalaus organizacijų ir asociacijų tinkamos parduoti produkcijos kiekio arba vertės; organizacijų tam tikrų taisyklių taikymo ne tik jų nariams ir ne narių mokamo privalomo narystės mokesčio, įskaitant griežtesnių gamybos taisyklių, kurių taikymas gali būti išplėstas, sąrašą, papildomus reikalavimus dėl atstovaujamumo, susijusias ekonomines zonas (įskaitant Komisijos atliekamą jų apibrėžimo tikrinimą), trumpiausius laikotarpius, kuriuos taisyklės turėtų galioti prieš jų taikymo išplėtimą, asmenis ar organizacijas, kuriems taisyklės gali būti taikomos arba iš kurių gali būti reikalaujama mokėti įnašus, ir sąlygas, kuriomis Komisija gali reikalauti, kad būtų atsisakyta leisti išplėsti taisyklių taikymą arba mokėti privalomus įnašus arba toks taisyklių taikymo išplėtimas ar privalomų įnašų mokėjimas būtų panaikintas; 

(94)  bendroji rinka apima prekybos prie Sąjungos išorės sienų sistemą. Pagal šią prekybos sistemą turėtų būti numatyti importo muitai ir eksporto grąžinamosios išmokos, o ji pati iš esmės turėtų stabilizuoti Sąjungos rinką. Prekybos sistema turėtų būti grindžiama dvišaliuose susitarimuose numatytais įsipareigojimais ir įsipareigojimais, prisiimtais daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde;

(95) prekybos srautų stebėjimas pirmiausia yra valdymo klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas lanksčiai. Sprendimas dėl licencijų reikalavimo įvedimo turėtų būti priimamas atsižvelgiant į tai, ar licencijų reikia siekiant valdyti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant stebėti atitinkamų produktų importą arba eksportą;

(96) siekiant atsižvelgti į prekybos ir padėties rinkoje raidą, atitinkamų rinkų poreikius ir siekiant prireikus vykdyti importo arba eksporto stebėseną, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais būtų nustatytas sąrašas sektorių produktų, kuriems būtina importo arba eksporto licencija, taip pat išvardyti atvejai ir situacijos, kai pateikti importo arba eksporto licenciją nebūtina;

(97) siekiant nustatyti pagrindinius licencijų sistemos aspektus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais  nustatomos su licencija susijusios teisės ir įpareigojimai, licencijos teisinės pasekmės, įskaitant galimybę nukrypti nuo įpareigojimo importuoti ar eksportuoti ir reikalavimą nurodyti kilmę ir kilmės vietą, kai tai privaloma;  kuriais numatoma, kad išduodant importo licenciją arba produktus išleidžiant į laisvą apyvartą pateikiamas trečiosios valstybės arba subjekto išduotas dokumentas, kuriuo paliudijama, inter alia, produktų kilmė, autentiškumas ir kokybės savybės;  kuriais priimamos licencijų perdavimui taikytinos taisyklės arba prireikus licencijų perdavimo apribojimai;  kuriais priimamos taisyklės, būtinos licencijų sistemos patikimumui ir veiksmingumui užtikrinti, ir tiems atvejams, kai valstybės narės turi suteikti viena kitai konkrečią administracinę pagalbą, kad išvengtų sukčiavimo ir pažeidimų arba tokius sukčiavimo ir pažeidimų atvejus išnagrinėtų;  kuriais nustatomi atvejai ir situacijos, kai reikia pateikti užstatą, kuriuo užtikrinama, kad produktai bus importuojami ar eksportuojami licencijos galiojimo laikotarpiu, arba kai tokio užstato pateikti nereikia;

(98)  pagrindiniai žemės ūkio produktams taikomų muitų elementai, pagrįsti PPO susitarimais ir dvišaliais susitarimais, nustatyti Bendrajame muitų tarife. Komisija turėtų būti įgaliota priimti išsamiam importo muitų apskaičiavimui pagal tuos pagrindinius elementus skirtas priemones;

(99) siekiant išvengti, kad Sąjungos rinkai būtų padarytas neigiamas poveikis, kurį gali sukelti tam tikrų žemės ūkio produktų importas, arba tokį poveikį neutralizuoti, tokiems importuojamiems produktams turėtų būti taikomas papildomas muitas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos;

(100) siekiant užtikrinti įvežimo kainų sistemos veiksmingumą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais numatoma galimybė tikrinti, ar muitinė vertė atitinka kitą vertę nei vieneto kaina;

(101) tam tikromis sąlygomis tikslinga leisti pradėti naudoti ir administruoti importo tarifines kvotas, nustatytas pagal Sutartį sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose  arba kituose teisės aktuose;

(102) siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis importo tarifinės kvotos kiekiais, Sąjungos susitarimų, įsipareigojimų ir teisių taikymą bei ūkio subjektų, kurie naudojasi importo tarifine kvota, nediskriminavimą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį  priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais  nustatomos sąlygos ir atitikties reikalavimai, kuriuos ūkio subjektas turi įvykdyti, kad galėtų pateikti paraišką pagal importo tarifinę kvotą;  kuriais priimamos nuostatos, susijusios su ūkio subjektų vienų kitiems perduodamomis teisėmis, ir prireikus nuostatos, susijusios su administruojamos importo tarifinės kvotos perdavimo apribojimais;  kuriais nustatoma, kad norint naudotis importo tarifine kvota reikia pateikti užstatą;  kuriais priimamos visos reikiamos nuostatos, susijusios su tam tikrais tarifinės kvotos  ypatumais, jai taikytinais reikalavimais ar apribojimais, nustatytais tarptautiniame susitarime arba kitame susijusiame teisės akte;

(103) tam tikrais atvejais žemės ūkio produktams gali būti taikoma speciali importo tvarka trečiosiose valstybėse, jei tie produktai atitinka tam tikras specifikacijas ir (arba) kainų sąlygas. Siekiant užtikrinti tinkamą tokios sistemos taikymą, būtinas importuojančios trečiosios valstybės ir Sąjungos valdžios institucijų administracinis bendradarbiavimas. Tuo tikslu prie tokių produktų turėtų būti pridėtas Sąjungoje išduotas sertifikatas;

(104) siekiant užtikrinti, kad, įvykdžius tam tikras sąlygas, eksportuojamiems produktams galėtų būti taikoma speciali importo į trečiąją valstybę tvarka, kaip numatyta pagal Sutarties 218 straipsnį Sąjungos sudarytuose susitarimuose, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriuose nustatomas reikalavimas, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, gavusios prašymą ir atlikusios tinkamus patikrinimus, išduotų  sąlygų įvykdymą patvirtinantį dokumentą; 

(105) muitų sistema suteikia galimybę atsisakyti visų kitų apsaugos priemonių prie Sąjungos išorės sienų. Vidaus rinka ir muitų mechanizmas išskirtinėmis aplinkybėms galėtų pasirodyti netinkami. Tokiais atvejais, kad Sąjungos rinka neliktų be apsaugos nuo galimų sutrikimų, Sąjungai turėtų būti suteikta galimybė nedelsiant imtis visų būtinų priemonių. Tokios priemonės turėtų atitikti tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus;

(106) turėtų būti numatyta galimybė uždrausti taikyti laikinojo įvežimo ir išvežimo perdirbti tvarką. Todėl tikslinga numatyti galimybę tokiomis aplinkybėmis sustabdyti laikinojo įvežimo ir išvežimo perdirbti tvarkos taikymą;

(107) nuostatomis dėl eksporto į trečiąsias valstybes grąžinamųjų išmokų, kurios grindžiamos kainų Sąjungoje ir pasaulinėje rinkoje skirtumu ir neviršija Sąjungos įsipareigojimais PPO nustatytų ribų, skyrimo turėtų būti užtikrinamas Sąjungos dalyvavimas tarptautinėje prekyboje tam tikrais produktais, kuriems taikomas šis reglamentas. Subsidijuojamam eksportui turėtų būti taikomi vertės ir kiekio apribojimai;

(108) vertės apribojimų laikymasis turėtų būti užtikrinamas tuo metu, kai nustatomos eksporto grąžinamosios išmokos, stebint mokėjimus pagal taisykles, susijusias su Europos žemės ūkio garantijų fondu. Stebėsenai palengvinti eksporto grąžinamosios išmokos gali būti privaloma tvarka nustatomos iš anksto ir numatoma galimybė diferencijuotų grąžinamųjų išmokų atveju pakeisti paskirties vietą tam tikroje geografinėje vietovėje, kuriai taikoma bendra eksporto grąžinamosios išmokos norma. Jeigu paskirties vieta pakeičiama, turėtų būti mokama faktinei paskirties vietai taikoma eksporto grąžinamoji išmoka, kuri neviršija iš anksto nustatytai paskirties vietai taikomos sumos;

(109) kiekio apribojimų laikymąsi turėtų užtikrinti patikima ir veiksminga stebėsenos sistema. Šiuo tikslu eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos, jeigu yra išduota eksporto licencija. Eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos neviršijant nustatytų ribų, atsižvelgiant į konkretų kiekvieno atitinkamo produkto atvejį. Šios taisyklės išimtis turėtų būti leidžiama taikyti tik Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems produktams, kuriems netaikomi kiekio apribojimai. Reikėtų numatyti nuo valdymo taisyklių griežto laikymosi leidžiančią nukrypti nuostatą, taikytiną, kai nėra tikėtina, jog eksportuojamas kiekis, už kurį skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, viršys nustatytą kiekį;

(110) turėtų būti numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už gyvus galvijus skiriamos ir mokamos tik jei laikomasi Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir visų pirma dėl vežamų gyvūnų apsaugos nuostatų;

(111)  siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, eksportuotojams būtų suteiktos vienodos galimybės gauti eksporto grąžinamąsias išmokas, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrų žemės ūkio produktų taisyklių taikymą produktams, eksportuojamiems kaip perdirbtos prekės;

(112) siekiant paskatinti eksportuotojus laikytis gyvūnų gerovės sąlygų ir suteikti galimybę kompetentingoms institucijoms tikrinti, ar teisingai naudojamos eksporto grąžinamosios išmokos, kai tos išmokos skiriamos su sąlyga, kad laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti  tam tikrus teisės aktus, susijusius su gyvūnų gerovės reikalavimų laikymusi už Sąjungos muitų teritorijos ribų, įskaitant galimybę kreiptis į nepriklausomas trečiąsias šalis;

(113)             siekiant užtikrinti, kad konkursuose dalyvaujantys ūkio subjektai vykdytų savo įpareigojimus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomas pirminis reikalavimas grąžinti su licencijoms susijusius užstatus už konkurso tvarka skiriamas eksporto grąžinamąsias išmokas;

(114) siekiant kuo labiau sumažinti ūkio subjektų ir valdžios institucijų administracinę naštą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos ribinės vertės, kurių neviršijus nebūtų privaloma laikytis įpareigojimo išduoti arba pateikti eksporto licenciją; kuriais nustatomos paskirties vietos arba operacijos, kurių atveju gali būti pateisinamas atleidimas nuo įpareigojimo pateikti eksporto licenciją, ir kuriais leidžiama pateisinamais atvejais eksporto licencijas išduoti ex post;

(115) siekiant atsižvelgti į praktines situacijas, pateisinančias visišką arba dalinę atitiktį eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimams, ir padėti ūkio subjektams įveikti laikotarpį nuo eksporto grąžinamosios išmokos paraiškos pateikimo iki galutinio grąžinamosios išmokos mokėjimo, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos priemonės, susijusios su kita grąžinamosios išmokos mokėjimo data; eksporto grąžinamosios išmokos mokėjimo pasekmėmis, kai licencijoje nurodytas produkto kodas arba paskirties vieta neatitinka tikrojo produkto arba paskirties vietos; išankstiniu eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimu, įskaitant užstato pateikimo ir grąžinimo sąlygas;  patikromis ir įrodymais, kai kyla abejonių dėl tikrosios produktų paskirties vietos, įskaitant galimybę reimportuoti į Sąjungos muitų teritoriją; paskirties vietomis, kurioms taikoma eksporto iš Sąjungos tvarka, ir paskirties vietų, atitinkančių eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimus, įtraukimu į Sąjungos muitų teritoriją;

(116) siekiant užtikrinti, kad produktai, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, būtų eksportuojami iš Sąjungos muitų teritorijos ir nebūtų į šią teritoriją grąžinami, taip pat siekiant kuo labiau sumažinti ūkio subjektų įrodymų, kad produktai, už kuriuos skiriamos diferencijuotos grąžinamosios išmokos, pasiekė paskirties šalį, rengimo ir teikimo administracinę naštą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais priimamos priemonės, susijusios su terminu, iki kurio produktai turi būti išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, įskaitant laikino pakartotino įvežimo terminą; perdirbimu, kuris gali būti tuo laikotarpiu taikomas produktams, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos; įrodymu, kad produktai, už kuriuos skiriamos diferencijuotos grąžinamosios išmokos, pasiekė paskirties vietą; grąžinamųjų išmokų ribinėmis vertėmis ir sąlygomis, kuriomis eksportuotojai gali būti atleisti nuo reikalavimo pateikti tokį įrodymą ir įrodymo, kad produktai, už kuriuos skiriamos diferencijuotos grąžinamosios išmokos, pasiekė paskirties vietą, tvirtinimo, kurį atlieka nepriklausomos trečiosios šalys, sąlygomis;

(117) siekiant atsižvelgti į įvairių sektorių ypatumus, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomi ūkio subjektams ir produktams, už kuriuos gali būti skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, taikytini specialieji reikalavimai ir sąlygos, visų pirma apibrėžiami produktai ir jų savybės, taip pat nustatomi eksporto grąžinamosioms išmokoms apskaičiuoti taikomi koeficientai;

(118) kad neteisėtai auginamos kanapės netrikdytų pluoštinių kanapių sektoriaus rinkos, šiame reglamente turėtų būti numatytos kanapių ir kanapių sėklų importo patikros, kuriomis užtikrinama, kad prie tokių produktų būtų pridėta tam tikrų įrodymų dėl tetrahidrokanabinolio kiekio. Be to, ne sėjai skirtų kanapių sėklų importui ir toliau turėtų būti taikoma kontrolės sistema, kurioje numatyta atitinkamiems importuotojams taikyti leidimų tvarką;

(119) minimalios žydinčių gėlių svogūnėlių eksporto kainos yra nebenaudingos, todėl turėtų būti panaikintos;

(120) pagal Sutarties 42 straipsnį su konkurencija susijusios Sutarties nuostatos taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais tik tiek, kiek nustatyta Sąjungos teisės aktuose pagal Sutarties 43 straipsnio 2 bei 3 dalis ir laikantis jose nustatytos tvarkos;

(121) konkurencijos taisyklės, susijusios su Sutarties 101 straipsnyje nurodytais susitarimais, sprendimais ir veiksmais, ir su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, turėtų būti taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais, jeigu jų taikymas netrukdo siekti BŽŪP tikslų;

(122) ūkininkų ar gamintojų organizacijoms arba jų asociacijoms, kurių tikslas – bendra žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimas, reikėtų taikyti ypatingą tvarką, nebent tokia bendra veikla užkirstų kelią konkurencijai arba trukdytų siekti Sutarties 39 straipsnyje numatytų tikslų;

(123) tam tikrai tarpšakinių organizacijų veiklai reikėtų taikyti ypatingą tvarką su sąlyga, kad dėl tokios veiklos nebus padalytos rinkos, nebus padarytas poveikis sklandžiam bendram rinkos organizavimui, iškreipta ar panaikinta konkurencija,  taip pat jei tokia veikla nesusijusi su kainų nustatymu arba diskriminavimu;

(124) nacionalinės pagalbos skyrimas sukeltų pavojų tinkamam bendrosios rinkos veikimui. Todėl žemės ūkio produktams paprastai taikomos valstybės pagalbos skyrimą reglamentuojančios Sutarties nuostatos. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiama taikyti išimtis. Kai tokios išimtys taikomos, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė sudaryti esamų, naujų ar siūlomų nacionalinės pagalbos rūšių sąrašą, pateikti valstybėms narėms atitinkamas pastabas ir pasiūlyti tinkamas priemones;

(125) dėl ypatingos šiaurės elnių auginimo bei prekybos jais ir jų produktų gamybos ir prekybos jais sektoriaus ekonominės padėties Suomija ir Švedija tokiai veiklai turėtų ir toliau skirti nacionalines išmokas;

(126) siekiant reaguoti į pagrįstus krizės atvejus net ir po to, kai 2012 m. pasibaigs pereinamasis laikotarpis, kuriuo taikoma paramos programose numatyta distiliavimo rėmimo priemonė, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė už  distiliavimą krizės atveju skirti nacionalines išmokas, kurių bendras biudžetas neviršytų 15 %  valstybės narės nacionalinei paramos programai numatyto atitinkamo metinio biudžeto. Prieš skiriant tokias nacionalines išmokas apie jas turėtų būti pranešama Komisijai, ir jos turėtų būti patvirtintos pagal šį reglamentą;

(127) nuostatos dėl vynmedžių išnaikinimo priemokų ir tam tikros priemonės pagal vyno sektoriaus paramos programas neturėtų trukdyti tais pačiais tikslais skirti nacionalinių išmokų;

(128) Suomijoje cukriniai runkeliai auginami ypatingomis geografinėmis ir klimato sąlygomis, kurios neigiamai paveiks sektorių, nekalbant apie cukraus sektoriaus reformos bendrą poveikį. Todėl tai valstybei narei turėtų būti leista nuolat skirti nacionalines išmokas savo cukrinių runkelių augintojams;

(129) siekiant sumažinti ankstesnės Sąjungos paramos už riešutus atsiejimo poveikį, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama ir toliau už riešutus skirti nacionalines išmokas, kaip šiuo metu numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 120 straipsnyje. Kadangi tas reglamentas turi būti panaikintas, siekiant aiškumo, nacionalinės išmokos turėtų būti numatytos šiame reglamente;

(130) dėl laisvo judėjimo apribojimų, atsirandančių taikant kovai su gyvūnų ligų plitimu skirtas priemones, vienos ar daugiau valstybių narių rinkose galėtų kilti sunkumų. Patirtis rodo, kad dideli rinkos sutrikimai, pavyzdžiui, smarkiai sumažėjęs vartojimas ar didelis kainų kritimas, gali būti susiję su vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai. Atsižvelgiant į patirtį, priemonės, susijusios su vartotojų pasitikėjimo praradimu, turėtų būti taikomos ir augalų produktams;

(131) galvijienai, pienui ir pieno produktams, kiaulienai, avienai ir ožkienai, kiaušiniams ir paukštienai taikomos išskirtinės rinkos rėmimo priemonės turėtų būti tiesiogiai susijusios su sveikatos ir veterinarijos priemonėmis, priimtomis siekiant kovoti su ligų plitimu. Jų turėtų būti imamasi valstybių narių prašymu, kad rinkose būtų išvengta didelių sutrikimų;

(132) siekiant efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojų, turėtų būti numatytos specialios intervencinės priemonės. Reikėtų nustatyti tų priemonių taikymo sritį;

(133) siekiant efektyviai ir veiksmingai reaguoti į didelio kainų kilimo ar kritimo vidaus ar išorės rinkose ar kitų rinką veikiančių veiksnių sukeltą rinkos sutrikdymo pavojų, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais atitinkamam sektoriui nustatomos būtinos priemonės, įskaitant, jei būtina, priemonę, kurią taikant išplečiama arba pakeičiama kitų šiame reglamente numatytų priemonių taikymo sritis, trukmė ar kiti aspektai, arba visiškai ar iš dalies sustabdomas importo muitų taikymas, įskaitant jų taikymą tam tikriems kiekiams ir (arba) laikotarpiams;

(134) Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti priemones, būtinas konkrečioms problemoms spręsti nepaprastosios padėties atvejais;

(135) gali būti reikalaujama, kad šio reglamento taikymo, žemės ūkio produktų rinkos stebėsenos, analizės ir valdymo, rinkos skaidrumo užtikrinimo, tinkamo BŽŪP priemonių veikimo užtikrinimo, BŽŪP priemonių tikrinimo, kontrolės, stebėsenos, vertinimo ir audito tikslais, taip pat tarptautinių susitarimų įgyvendinimo tikslais, įskaitant tuose susitarimuose numatytus  pranešimo reikalavimus, įmonės, valstybės narės ir (arba) trečiosios valstybės pateiktų pranešimus. Siekiant užtikrinti, kad būtų taikoma suderinta, racionalesnė ir paprastesnė metodika, Komisija turėtų būti įgaliota  priimti visas su pranešimais susijusias būtinas priemones. Imdamasi tokių veiksmų ji turėtų atsižvelgti į duomenų poreikius ir galimų duomenų šaltinių sinergiją;

(136) siekiant užtikrinti, kad pranešimai būtų pateikiami greitai, veiksmingai,  tiksliai ir ekonomiškai, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomas praneštinos informacijos pobūdis ir rūšis,  pranešimo būdai, taisyklės, susijusios su prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų, kuriomis naudotis sudarytos sąlygos, teisėmis  ir informacijos skelbimo sąlygos ir būdai;

(137)   yra taikytini Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis ir laisvą tokių duomenų judėjimą, visų pirma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo;

(138) lėšos iš žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo turėtų būti perduotos laikantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[18] 14 punkte nustatytų sąlygų ir tvarkos, ir turėtų būti aiškiai nustatyta, kad šis reglamentas yra taikytinas pagrindinis teisės aktas;

(139)  siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (ES) Nr. [COM(2010)799] numatytų priemonių prie šiame reglamente nustatytų priemonių, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais nustatomos būtinos priemonės, visų pirma priemonės, būtinos apsaugoti įmonių įgytas teises ir teisėtus lūkesčius;

(140) skubos tvarka turėtų būti taikoma išskirtiniais atvejais, jei pasirodytų, kad tai yra būtina siekiant efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojų arba rinkos sutrikimų atvejais. Skubos tvarka turėtų būti taikoma pagrįstai ir turėtų būti tiksliai įvardyti jos taikymo atvejai;

(141) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai.             Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi remiantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[19] ;

(142) priimant teisės aktus, kuriais įgyvendinamas šis reglamentas, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad tie teisės aktai susiję su BŽŪP, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 2 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje. Tačiau priimant teisės aktus, kurias įgyvendinamas šis reglamentas ir kurie susiję su konkurencijos reikalais, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra, atsižvelgiant į tai, kad patariamoji procedūra naudojama priimant teisės aktus, kuriais apskritai  įgyvendinama konkurencijos teisė;

(143) tinkamai pagrįstais atvejais, kai tai būtina dėl neišvengiamų skubos priežasčių, Komisija turėtų priimti nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos, keičiamos arba atšaukiamos Sąjungos apsaugos priemonės, sustabdomas  laikinojo įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarkos taikymas, jei tai būtina norint nedelsiant reaguoti į padėtį rinkoje, ir skubiai sprendžiamos konkrečios problemos, kai tokie neatidėliotini veiksmai būtini problemoms spręsti;

(144) tam tikrų šiame reglamente numatytų priemonių atveju, kai reikia imtis skubių veiksmų, arba kurios susijusios su paprasčiausiu bendrųjų nuostatų taikymu konkrečioms situacijoms be teisės veikti savo nuožiūra, Komisija turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo aktus netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(145) be to, Komisija turėtų būti įgaliota vykdyti tam tikras administracines arba valdymo užduotis, dėl kurių nereikia priimti deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų;

(146) po to, kai įsigalios šis reglamentas, pagal Reglamentą (ES) Nr. [COM(2010)799] per pagrįstą laikotarpį nustos galioti kelios sektoriams skirtos  priemonės, įskaitant su pieno kvotomis, cukraus kvotomis ir kitomis cukraus sektoriaus priemonėmis susijusias priemones, vynuogių sodinimo apribojimai, taip pat tam tikrų rūšių valstybės pagalba. Panaikinus Reglamentą (ES) Nr. [COM(2010)799],  atitinkamos nuostatos ir toliau turėtų būti taikomos iki susijusių schemų galiojimo pabaigos;

(147) siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (ES) Nr. [COM(2010)799] numatytos tvarkos prie šio reglamento nuostatų taikymo, Komisija turėtų būti įgaliota priimti pereinamojo laikotarpio priemones;

(148) 1996 m. liepos 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/96, kuriuo nustatoma už 1995 m. derlių apynių augintojams skiriamos pagalbos suma[20], yra laikina priemonė, kuri, atsižvelgiant į jos pobūdį, yra nebeaktuali. 2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1037/2001, leidžiantis siūlyti ir tiekti tiesiogiai vartoti žmonėms kai kuriuos importuotus vynus, kuriems buvo taikomi vynininkystės procesai, nenumatyti Reglamente (EB) Nr. 1493/1999[21], pakeistas Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos vynu, priimtu 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2006/232/EB[22], nuostatomis, todėl yra nebeaktualus. Siekiant aiškumo ir teisinio užtikrintumo reglamentai (EB) Nr. 1601/96 ir (EB) Nr. 1037/2001 turėtų būti panaikinti;

(149) reglamente nustatytos priemonės, susijusios su sutartiniais santykiais pieno ir pieno produktų sektoriuose, yra pagrįstos atsižvelgiant į dabartines pieno rinkos ekonomines aplinkybes ir tiekimo grandinės struktūrą. Tačiau, kad tos priemonės padarytų visą galimą poveikį, jos turėtų būti pakankamai ilgos trukmės (taikomos prieš pieno kvotų panaikinimą ir po jo). Tačiau, atsižvelgiant į jų platų pobūdį, jos vis dėlto turėtų būti laikinos ir persvarstomos. Komisija turėtų priimti pieno rinkos pokyčių ataskaitas, kuriose visų pirma būtų aptariamos galimos ūkininkams skirtos paskatos sudaryti bendros gamybos susitarimus; ataskaitos turi būti pateiktos iki atitinkamai  2014 m. birželio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

TURINYS

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS..................................................................................... 2

1........... PASIŪLYMO APLINKYBĖS...................................................................................... 2

2........... KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI...................................................................................................................................... 4

3........... TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI......................................................................... 6

4........... POVEIKIS BIUDŽETUI............................................................................................... 7

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas)....................................................................................... 9

I DALIS  ĮVADINĖS NUOSTATOS........................................................................................ 37

II DALIS  VIDAUS RINKA...................................................................................................... 41

I ANTRAŠTINĖ DALIS  INTERVENCIJA Į RINKĄ.............................................................. 41

I SKYRIUS  Valstybės intervencija ir parama privačiam sandėliavimui......................................... 41

1 skirsnis  Valstybės intervencijos ir paramos privačiam sandėliavimui bendrosios nuostatos.......... 41

2 skirsnis  Valstybės intervencija.................................................................................................. 42

3 skirsnis  Parama privačiam sandėliavimui................................................................................... 45

4 skirsnis  Valstybės intervencijos ir paramos privačiam sandėliavimui bendrosios nuostatos.......... 46

II SKYRIUS  Pagalbos schemos................................................................................................ 50

1 skirsnis  Galimybių gauti maisto produktų gerinimo sistemos...................................................... 50

1 poskirsnis  Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa...................................................... 50

2 poskirsnis  pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa....................................................... 52

2 skirsnis  Pagalba alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriui........................................... 54

3 skirsnis  Pagalba vaisių ir daržovių sektoriui............................................................................... 55

4 skirsnis  Paramos vyno sektoriui programos.............................................................................. 62

1 poskirsnis  Bendrosios nuostatos ir reikalavimus atitinkančios priemonės.................................... 62

2 poskirsnis  Konkrečios paramos priemonės.............................................................................. 64

3 poskirsnis  Procedūrinės nuostatos........................................................................................... 68

5 skirsnis  Pagalba bitininkystės produktų sektoriui....................................................................... 70

II ANTRAŠTINĖ DALIS  SU PREKYBA IR GAMINTOJŲ ORGANIZACIJOMIS SUSIJUSIOS TAISYKLĖS    71

I SKYRIUS  Su prekyba susijusios taisyklės............................................................................... 71

1 skirsnis  Prekybos standartai.................................................................................................... 71

1 poskirsnis  Įvadinės nuostatos................................................................................................... 71

2 poskirsnis  Bendrasis prekybos standartas................................................................................ 71

3 poskirsnis   Konkretiems sektoriams arba produktams skirti prekybos standartai....................... 72

4 poskirsnis   Su importu ir eksportu susiję prekybos standartai.................................................... 78

5 poskirsnis  Bendrosios nuostatos.............................................................................................. 79

2 skirsnis  Vyno sektoriuje naudojamos kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos ir tradiciniai terminai        80

1 poskirsnis  Įvadinės nuostatos................................................................................................... 80

2 poskirsnis  Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos....................................................... 80

3 poskirsnis  Tradiciniai terminai.................................................................................................. 89

3 skirsnis  Vyno sektoriaus produktų ženklinimas ir pateikimas..................................................... 91

II SKYRIUS  SPECIALIOSIOS ATSKIRIEMS SEKTORIAMS TAIKOMOS NUOSTATOS 96

1 skirsnis  Cukrus....................................................................................................................... 96

2 skirsnis  Vynas......................................................................................................................... 96

3 skirsnis  Pienas ir pieno produktai............................................................................................. 98

III SKYRIUS  Gamintojų organizacijos ir asociacijos, tarpšakinės organizacijos, ūkio subjektų organizacijos      100

1 skirsnis  apibrėžimas ir pripažinimas........................................................................................ 100

2 skirsnis  Taisyklių taikymo išplėtimas ir privalomi įnašai............................................................ 102

3 skirsnis  Pasiūlos pritaikymas.................................................................................................. 104

4 skirsnis  Procedūrinės taisyklės............................................................................................... 105

III DALIS  PREKYBA SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS.............................................. 107

I SKYRIUS Importo ir eksporto licencijos................................................................................ 107

II skyrius  Importo muitai.......................................................................................................... 109

III skyrius  Tarifinių kvotų administravimas ir speciali importo tvarka trečiosiose valstybėse......... 110

IV skyrius  Specialiosios tam tikriems produktams taikomos importo nuostatos.......................... 113

V skyrius  Apsaugos priemonės ir laikinasis įvežimas perdirbti.................................................... 114

VI skyrius  Eksporto grąžinamosios išmokos............................................................................. 116

VII skyrius  Laikinasis išvežimas perdirbti.................................................................................. 120

IV DALIS  KONKURENCIJOS TAISYKLĖS....................................................................... 122

I SKYRIUS  Įmonėms taikomos taisyklės................................................................................. 122

II SKYRIUS  Valstybės pagalbos taisyklės............................................................................... 124

V DALIS  BENDROSIOS NUOSTATOS.............................................................................. 127

I SKYRIUS  Išskirtinės priemonės............................................................................................ 127

1 skirsnis  Rinkos sutrikdymas................................................................................................... 127

2 skirsnis    su gyvūnų ligomis ir vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus  visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai susijusios rinkos rėmimo priemonės........................................................................................... 127

3 skirsnis  Konkrečios problemos.............................................................................................. 129

II SKYRIUS  Pranešimai ir ataskaitos....................................................................................... 129

III SKYRIUS  Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas................................................................. 131

VI DALIS   DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS TAISYKLĖS......................................................................................... 132

I SKYRIUS   Deleguotieji įgaliojimai ir įgyvendinimo nuostatos.................................................. 132

II SKYRIUS  Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos................................................ 133

I PRIEDAS  1 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS  I dalis. Grūdai.... 135

II dalis. Ryžiai........................................................................................................................... 138

III dalis. Cukrus........................................................................................................................ 139

IV dalis. Sausieji pašarai........................................................................................................... 139

V dalis. Sėklos.......................................................................................................................... 140

VI dalis. Apyniai....................................................................................................................... 141

VII dalis. Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės.................................................................. 141

VIII dalis. Pluoštiniai linai ir kanapės.......................................................................................... 141

IX dalis. Vaisiai ir daržovės....................................................................................................... 142

X dalis. Perdirbtų vaisių ir daržovių produktai............................................................................ 142

XI dalis. Bananai....................................................................................................................... 146

XII dalis. Vynas........................................................................................................................ 146

XIII dalis. Augantys medžiai ir kiti gyvi augalai, svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys, skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai............................................................................................................ 147

XIV dalis. Tabakas................................................................................................................... 147

XV dalis. Galvijiena.................................................................................................................. 147

XVI dalis. Pienas ir pieno produktai.......................................................................................... 148

XVII dalis. Kiauliena................................................................................................................. 148

XVIII dalis. Aviena ir ožkiena................................................................................................... 149

XIX dalis. Kiaušiniai................................................................................................................. 149

XX dalis. Paukštiena................................................................................................................. 150

XXI dalis. Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis.............................................................................. 150

XXII dalis. Bitininkystės produktai............................................................................................ 151

XXIII dalis. Šilkaverpiai............................................................................................................ 151

XXIV dalis. Kiti produktai........................................................................................................ 152

II PRIEDAS  3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTOS APIBRĖŽTYS  I dalis. Ryžių sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys................................................................................................................................. 159

II dalis. Apynių sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys............................................................. 162

III dalis. Vyno sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys............................................................... 162

IV dalis. Galvijienos sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys...................................................... 164

V dalis. Pieno ir pieno produktų sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys.................................... 164

VI dalis. Kiaušinių sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys......................................................... 164

VII dalis. Paukštienos sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys................................................... 165

VIII dalis. Bitininkystės produktų sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys................................... 166

III PRIEDAS  7 STRAIPSNYJE NURODYTA RYŽIŲ IR CUKRAUS STANDARTINĖ KOKYBĖ            167

IV PRIEDAS  41 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ PARAMOS PROGRAMŲ BIUDŽETAS           169

V PRIEDAS  56 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTOS TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS  170

VI PRIEDAS  60 STRAIPSNYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ APIBRĖŽTYS, PAVADINIMAI IR PREKINIAI PAVADINIMAI...................................................................................................................... 171

I dalis. Jaunesnių nei 12 mėnesių galvijų mėsa............................................................................. 171

I............ Apibrėžtis................................................................................................................... 171

II........... Prekiniai pavadinimai.................................................................................................. 171

II dalis. Vynuogių produktai...................................................................................................... 174

III dalis. Pienas ir pieno produktai............................................................................................. 181

IV dalis. Žmonėms vartoti skirtas pienas, kurio KN kodas yra 0401.......................................... 182

V dalis. Paukštienos sektoriaus produktai.................................................................................. 185

VI dalis. Tepieji riebalai............................................................................................................. 187

VII dalis. Alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus aprašai ir apibrėžtys........................... 190

VI priedo priedėlis (nurodytas II dalyje)  Vynuogių auginimo zonos............................................ 191

VII PRIEDAS  62 STRAIPSNYJE NURODYTI VYNININKYSTĖS METODAI  I DALIS Sodrinimas, rūgštinimas ir rūgštingumo mažinimas tam tikrose vynuogių auginimo zonose.................................................... 196

II dalis. Apribojimai.................................................................................................................. 199

VIII PRIEDAS  163 STRAIPSNYJE NURODYTOS ATITIKMENŲ LENTELĖS................. 202

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA......................................................... 218

I DALIS ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis Taikymo sritis

1.           Šiuo reglamentu nustatomas bendras žemės ūkio produktų (visų SESV I priede išvardytų produktų, išskyrus Reglamento (ES) Nr. [COM(2011)416] dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo I priede išvardytus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) rinkų organizavimas.

2.           1 dalyje apibrėžti žemės ūkio produktai suskirstomi į šiuos I priede išvardytus sektorius:

a)      grūdų, I priedo I dalis;

b)      ryžių, I priedo II dalis;

c)      cukraus, I priedo III dalis;

d)      sausųjų pašarų, I priedo IV dalis;

e)      sėklų, I priedo V dalis;

f)       apynių, I priedo VI dalis;

g)      alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, I priedo VII dalis;

h)      linų ir kanapių, I priedo VIII dalis;

i)       vaisių ir daržovių, I priedo IX dalis;

j)       perdirbtų vaisių ir daržovių, I priedo X dalis;

k)      bananų, I priedo XI dalis;

l)       vyno, I priedo XII dalis;

m)     gyvų augalų, I priedo XIII dalis;

n)      tabako, I priedo XIV dalis;

o)      galvijienos, I priedo XV dalis;

p)      pieno ir pieno produktų, I priedo XVI dalis;

q)      kiaulienos, I priedo XVII dalis;

r)       avienos ir ožkienos, I priedo XVIII dalis;

s)       kiaušinių, I priedo XIX dalis;

t)       paukštienos, I priedo XX dalis;

u)      etilo alkoholio, I priedo XXI dalis;

v)      bitininkystės produktų, I priedo XXII dalis;

w)     šilkaverpių, I priedo XXIII dalis;

x)      kitų produktų, I priedo XXIV dalis.

2 straipsnis Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) bendrosios nuostatos

Reglamentas (ES) Nr. [...] dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos ir pagal jį priimtos nuostatos taikomos šiame reglamente nustatytoms priemonėms.

3 straipsnis Apibrėžtys

1.           Šiame reglamente taikomos su tam tikrais sektoriais susijusios apibrėžtys, išdėstytos II priede.

2.           Reglamente (ES) Nr. [...] dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, Reglamente (ES) Nr. [...], kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, ir Reglamente (ES) Nr. [...] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, nustatytos apibrėžtys taikomos tais atvejais, kai to reikia įgyvendinant šį reglamentą.

3.           Atsižvelgiant į ryžių sektoriaus ypatumus Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 160 straipsnį, kuriais atnaujinamos su ryžių sektoriumi susijusios apibrėžtys, nustatytos II priedo I dalyje.

4.           Įgyvendinant šį reglamentą mažiau išsivysčiusiais regionais laikomi Reglamento (ES) [COM(2011)615], kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006[23], 82 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžti regionai.

4 straipsnis Žemės ūkio produktams taikomos Bendrojo muitų tarifo nomenklatūros priderinimas

Tais atvejais, kai tai būtina dėl Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimų, gali įgyvendinimo aktais priderinti šiame reglamente ir kituose pagal Sutarties 43 straipsnį priimtuose teisės aktuose pateiktus produktų aprašymus ir nuorodas į Kombinuotosios nomenklatūros pozicijas bei subpozicijas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5 straipsnis Ryžiams nustatyti perskaičiavimo koeficientai

Komisija įgyvendinimo aktais gali:

a)           nustatyti įvairiais perdirbimo etapais ryžiams taikomus perskaičiavimo koeficientus, perdirbimo išlaidas ir šalutinių produktų vertę;

b)           priimti visas būtinas priemones, susijusias su ryžiams nustatytų perskaičiavimo koeficientų taikymu.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6 straipsnis Prekybos metai

Nustatomi tokie prekybos metai:

a)           nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. – bananų sektoriuje;

b)           nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.:

i)       sausųjų pašarų sektoriuje;

ii)       šilkaverpių sektoriuje;

c)           nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.:

i)       grūdų sektoriuje;

ii)       sėklų sektoriuje;

iii)      alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje;

iv)      linų ir kanapių sektoriuje;

v)      pieno ir pieno produktų sektoriuje;

d)           nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d. – vyno sektoriuje;

e)           nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. – ryžių sektoriuje;

f)            nuo spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. – cukraus sektoriuje.

Atsižvelgiant į vaisių ir daržovių, taip pat perdirbtų vaisių ir daržovių sektorių ypatumus, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi tų produktų prekybos metai.

7 straipsnis Referencinės kainos

Nustatomos šios referencinės kainos:

a)           grūdų sektoriaus produktų kaina, susijusi su didmeninės prekybos etapu prieš iškraunant į sandėlį pristatytas prekes – 101,31 EUR už toną;

b)           standartinės kokybės, kaip apibrėžta III priedo A punkte, žaliavinių ryžių kaina, susijusi su didmeninės prekybos etapu prieš iškraunant į sandėlį pristatytas prekes – 150 EUR už toną;

c)           standartinės kokybės, kaip apibrėžta III priedo B punkte, iš fabriko tiekiamo nefasuoto cukraus kaina:

i)       baltojo cukraus – 404,4 EUR už toną;

ii)       žaliavinio cukraus – 335,2 EUR už toną.

d)           galvijienos sektoriuje suaugusių galvijų patinų R3 klasės, kaip nurodyta pagal 18 straipsnio 8 dalį nustatytoje Sąjungos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalėje, skerdenų kaina – 2 224 EUR už toną;

e)           pieno ir pieno produktų sektoriuje kaina:

i)       sviesto – 246,39 EUR už 100 kg;

ii)       nugriebto pieno miltelių – 169,80 EUR už 100 kg;

f)            kiaulienos sektoriuje standartinės kokybės, apibrėžtos pagal svorį ir raumeningumą, kaip nurodyta pagal 18 straipsnio 8 dalį nustatytoje Sąjungos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalėje, kiaulių skerdenų kaina – 1 509,39 EUR už toną:

i)       E klasės skerdenų, sveriančių nuo 60 kg iki mažiau kaip 120 kg;

ii)       R klasės  skerdenų, sveriančių nuo 120 kg iki 180 kg.

II DALIS VIDAUS RINKA

I ANTRAŠTINĖ DALIS INTERVENCIJA Į RINKĄ

I SKYRIUS Valstybės intervencija ir parama privačiam sandėliavimui

1 skirsnis Valstybės intervencijos ir paramos privačiam sandėliavimui bendrosios nuostatos

8 straipsnis Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos intervencijos į rinką taisyklės, susijusios su:

a)           valstybės intervencija, kurią taikant valstybių narių kompetentingos institucijos superka produktus ir juos sandėliuoja iki kol jie realizuojami, ir

b)           privačių ūkio subjektų vykdomam produktų sandėliavimui teikiama parama.

9 straipsnis Reikalavimus atitinkančių produktų kilmė

Supirkimo taikant valstybės intervenciją reikalavimus arba paramos privačiam sandėliavimui reikalavimus atitinka tik Sąjungos kilmės produktai. Be to, jei tai grūdų produktai, tų grūdų derlius turi būti  nuimtas Sąjungoje, o jei tai pieno produktai, tas pienas turi būti pagamintas Sąjungoje.

2 skirsnis Valstybės intervencija

10 straipsnis Valstybės intervencijos reikalavimus atitinkantys produktai

Valstybės intervencija taikoma toliau nurodytiems produktams, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitas sąlygas bei reikalavimus, kuriuos pagal 18 ir 19 straipsnius deleguotaisiais aktais ir (arba) įgyvendinimo aktais turi nustatyti Komisija:

a)           paprastiesiems kviečiams, miežiams ir kukurūzams;

b)           žaliaviniams ryžiams;

c)           šviežiai arba atšaldytai galvijų mėsai, kurios KN kodai yra 0201 10 00 ir nuo 0201 20 20 iki 0201 20 50;

d)           sviestui, pagamintam tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės, kuri gauta tiesiogiai ir tik iš karvės pieno, patvirtintoje Sąjungos įmonėje; pieno riebalų kiekis svieste ne mažesnis kaip 82 % masės, o vandens kiekis – ne didesnis kaip 16 % masės;

e)           aukščiausios kokybės nugriebto pieno milteliams, kurie patvirtintoje Sąjungos įmonėje pagaminti iš karvės pieno purškimo būdu ir kurių baltymų kiekis ne mažesnis kaip 34,0 % neriebalinės sausosios medžiagos masės.

11 straipsnis Valstybės intervencijos laikotarpiai

Valstybės intervencija taikoma:

a)           paprastiesiems kviečiams, miežiams ir kukurūzams – nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d.;

b)           žaliaviniams ryžiams – nuo balandžio 1 d. iki liepos 31 d.;

c)           galvijienai – visus prekybos metus;

d)           sviestui ir nugriebto pieno milteliams – nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

12 straipsnis Valstybės intervencijos taikymo pradžia ir pabaiga

1.           11 straipsnyje nurodytais laikotarpiais valstybės intervencija:

a)      taikoma paprastiesiems kviečiams, sviestui ir nugriebto pieno milteliams;

b)      įgyvendinimo aktais Komisijos gali būti pradėta taikyti miežiams, kukurūzams ir žaliaviniams ryžiams (įskaitant konkrečių veislių arba rūšių žaliavinius ryžius), jei to reikia atsižvelgiant į padėtį rinkoje. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą;

c)      kitais įgyvendinimo aktais Komisijos gali būti pradėta taikyti galvijienos sektoriuje, jeigu pagal 19 straipsnio a punktą nustatytu tipiniu laikotarpiu valstybėje narėje arba jos regione vidutinė galvijienos rinkos kaina, užregistruota remiantis pagal 18 straipsnio 8 dalį nustatyta Sąjungos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skale, yra mažesnė nei 1 560 EUR už toną.

2.           Komisija gali įgyvendinimo aktais baigti valstybės intervencijos taikymą galvijienos sektoriuje, jeigu pagal 19 straipsnio a punktą nustatytu tipiniu laikotarpiu nebetenkinamos 1 dalies c punkte numatytos sąlygos.

13 straipsnis Supirkimas nustatyta kaina arba konkurso būdu

1.           Kai valstybės intervencija pradedama taikyti pagal 12 straipsnio 1 dalies a punktą, produktai superkami nustatyta kaina, neviršijant šių kiekvienam 11 straipsnyje nurodytam laikotarpiui nustatytų ribų:

a)      paprastieji kviečiai – 3 mln. tonų;

b)      sviesto ­– 30 000 tonų;

c)      nugriebto pieno miltelių – 109 000 tonų.

2.           Kai valstybės intervencija pradedama taikyti pagal 12 straipsnio 1 dalį, produktai superkami konkurso būdu nustatant didžiausią supirkimo kainą:

a)      paprastųjų kviečių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių, kai viršijamos 1 dalyje nurodytos ribos,

b)      miežių, kukurūzų, žaliavinių ryžių ir galvijienos.

Ypatingomis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis Komisija įgyvendinimo aktais gali apriboti konkursą, kad jis būtų taikomas tik vienai valstybei narei ar jos regionui arba, atsižvelgdama į 14 straipsnio 2 dalį, nustatyti taikant valstybės intervenciją vykdomo supirkimo kainas kiekvienai valstybei narei arba jos regionui pagal užregistruotas vidutines rinkos kainas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

14 straipsnis Valstybės intervencinės kainos

1.           Valstybės intervencine kaina laikoma:

a)      kaina, kuria taikant valstybės intervenciją superkami produktai (kai superkama nustatyta kaina), arba

b)      didžiausia kaina, kuria galima supirkti valstybės intervencijos reikalavimus atitinkančius produktus (kai superkama konkurso būdu).

2.           Valstybės intervencinių kainų lygis:

a)      paprastųjų kviečių, miežių, kukurūzų, žaliavinių ryžių ir nugriebto pieno miltelių kaina turi atitikti 7 straipsnyje nustatytas atitinkamas referencines kainas, jei produktai superkami nustatyta kaina, ir neturi viršyti atitinkamų referencinių kainų, jei produktai superkami konkurso būdu;

b)      sviesto kaina turi būti lygi 90 % pagal 7 straipsnį nustatytos referencinės kainos, jei produktai superkami nustatyta kaina, ir neturi viršyti 90 % referencinės kainos, jei produktai superkami konkurso būdu;

c)      galvijienos kaina neturi viršyti 12 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos kainos.

3.           1 ir 2 dalyse nurodytomis valstybės intervencinėmis kainomis netrukdoma didinti arba mažinti paprastųjų kviečių, miežių, kukurūzų ir žaliavinių ryžių kainų dėl jų kokybės. Be to, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad gamyba būtų orientuojama į tam tikrų veislių žaliavinius ryžius, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais padidinama arba sumažinama valstybės intervencinė kaina.

15 straipsnis Taikant valstybės intervenciją supirktų produktų realizavimo bendrieji principai

Taikant valstybės intervenciją supirkti produktai realizuojami taip, kad:

a)           būtų išvengta bet kokio rinkos sutrikimo,

b)           būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti prekių ir lygios pirkėjų teisės, ir

c)           būtų laikomasi pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytais susitarimais nustatytų įpareigojimų.

Produktai gali būti realizuojami suteikiant galimybes juos naudoti pagal Reglamente (ES) Nr. [...] nustatytą maisto paskirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims programą, jei pagal tą programą numatyta tokia galimybė. Tokiu atveju tų produktų apskaitinė vertė atitinka 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos nustatytos valstybės intervencinės kainos lygį.

3 skirsnis Parama privačiam sandėliavimui

16 straipsnis Paramos reikalavimus atitinkantys produktai

Jei laikomasi šiame skirsnyje nustatytų sąlygų ir kitų sąlygų bei reikalavimų, kuriuos pagal 17–19 straipsnius deleguotaisiais aktais ir (arba) įgyvendinimo aktais nustato Komisija, parama privačiam sandėliavimui gali būti skiriama už šiuos produktus:

a)           baltąjį cukrų;

b)           alyvuogių aliejų;

c)           linų pluoštą;

d)           šviežią arba atšaldytą suaugusių galvijų mėsą;

e)           iš grietinėlės, pagamintos tiesiogiai ir tik iš karvės pieno, pagamintą sviestą;

f)            iš karvės pieno pagamintus nugriebto pieno miltelius;

g)           kiaulieną;

h)           avieną ir ožkieną.

17 straipsnis

Paramos skyrimo sąlygos

1.           Kai tai būtina siekiant rinkos skaidrumo, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad nustatytų sąlygas, kuriomis ji gali nuspręsti skirti paramą privačiam 16 straipsnyje išvardytų produktų sandėliavimui, atsižvelgdama į atitinkamų produktų vidutines užregistruotas Sąjungos rinkos kainas ir referencines kainas arba į poreikį reaguoti į ypač sudėtingą padėtį rinkoje arba ekonominius sektoriaus pokyčius vienoje ar keliose valstybėse narėse.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais gali nuspręsti skirti paramą privačiam 16 straipsnyje išvardytų produktų sandėliavimui, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais nustato 16 straipsnyje numatytą paramą privačiam sandėliavimui iš anksto arba konkurso būdu. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais gali apriboti paramos privačiam sandėliavimui teikimą arba pagal užregistruotas vidutines rinkos kainas nustatyti paramos privačiam sandėliavimui dydį kiekvienai valstybei narei arba jos regionui. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4 skirsnis Valstybės intervencijos ir paramos privačiam sandėliavimui bendrosios nuostatos

18 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais numatomos šio straipsnio 2–9 dalyse išvardytos priemonės.

2.           Atsižvelgdama į skirtingų sektorių ypatumus, Komisija deleguotaisiais aktais gali nustatyti reikalavimus ir sąlygas, kuriuos kartu su šiame reglamente nustatytais reikalavimais turi atitikti produktai, superkami taikant valstybės intervenciją ir sandėliuojami pagal paramos privačiam sandėliavimui skyrimo sistemą. Šiais reikalavimais ir sąlygomis siekiama užtikrinti supirktų ir sandėliuojamų produktų atitiktį reikalavimams ir kokybę, atsižvelgiant į kokybės grupes, kokybės klases, kategorijas, kiekius, pakuotes, ženklinimą, didžiausią amžių, konservavimą, produktų, kuriems taikoma valstybės intervencinė kaina ir parama privačiam sandėliavimui, gamybos etapą.

3.           Atsižvelgdama į grūdų ir žaliavinių ryžių sektorių ypatumus, Komisija deleguotaisiais aktais gali dėl 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų kokybės priežasčių padidinti arba sumažinti paprastųjų kviečių, miežių, kukurūzų ir žaliavinių ryžių supirkimo ir pardavimo kainas.

4.           Atsižvelgdama į galvijienos sektoriaus ypatumus, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti taisykles, susijusias su mokėjimo agentūrų įpareigojimu užtikrinti, kad  visa perimta galvijiena prieš atiduodant sandėliuoti būtų iškaulinėta.

5.           Atsižvelgdama į įvairias intervencinių atsargų sandėliavimo Sąjungoje aplinkybes ir siekdama užtikrinti, kad ūkio subjektai galėtų tinkamai pasinaudoti valstybės intervencija, Komisija deleguotaisiais aktais priima:

a)      reikalavimus, kuriuos turi atitikti produktų, supirktinų taikant valstybės intervenciją, intervencinio sandėliavimo vietos; taisykles, susijusias su mažiausiu sandėliavimo vietų sandėliavimo pajėgumu, ir techninius perimtų produktų geros būklės palaikymo ir jų realizavimo pasibaigus sandėliavimo laikotarpiui reikalavimus;

b)      taisykles, susijusias su valstybėse narėse likusių mažų sandėliuojamų kiekių pardavimu, kurį pavedama vykdyti valstybėms narėms taikant tą pačią tvarką, kokią taiko Sąjunga, ir produktų, kurių nebegalima perpakuoti arba kurių kokybė suprastėjusi, kiekių tiesioginio pardavimo taisykles;

c)      produktų sandėliavimo už juos atsakingoje valstybėje narėje arba už jos ribų taisykles ir muitų bei visų kitų pagal BŽŪP skirtinų arba surinktinų sumų taikymo tokiems produktams taisykles.

6.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pageidaujamą paramos privačiam sandėliavimui poveikį rinkai, Komisija deleguotaisiais aktais:

a)      priima priemones, kuriomis mokėtina pagalbos suma sumažinama tais atvejais, kai sandėliuojamas kiekis mažesnis nei sutartyje nurodytas kiekis;

b)      gali nustatyti sąlygas, kuriomis skiriama išankstinė išmoka.

7.           Atsižvelgdama į ūkio subjektų, kurie naudojasi valstybės intervencijos arba privataus sandėliavimo priemonėmis, teises ir pareigas, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti taisykles, susijusias su:

a)      konkurso tvarkos, kuria užtikrinamos vienodos galimybės įsigyti prekių ir lygios ūkio subjektų teisės, taikymu;

b)      ūkio subjektų atitiktimi reikalavimams;

c)      įpareigojimu pateikti užstatą, kuriuo užtikrinamas ūkio subjektų įpareigojimų vykdymas.

8.           Atsižvelgdama į poreikį standartizuoti įvairių produktų pateikimą ir taip padidinti rinkos skaidrumą, pagerinti kainų registravimą ir rinkos intervencinių priemonių – valstybės intervencijos ir paramos privačiam sandėliavimui – taikymą, Komisija deleguotaisiais aktais gali patvirtinti Sąjungos skerdenų klasifikavimo skales, taikytinas šiuose sektoriuose:

a)      galvijienos;

b)      kiaulienos;

c)      avienos ir ožkienos.

9.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti skerdenų klasifikavimo tikslumą ir patikimumą, Komisija deleguotaisiais aktais gali numatyti skerdenų klasifikavimo valstybėse narėse peržiūrą, kurią atlieka Sąjungos komitetas, sudarytas iš Komisijos ekspertų ir valstybių narių paskirtų ekspertų. Tomis nuostatomis gali būti numatyta, kad Sąjunga padengia tokios peržiūros išlaidas.

19 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija įgyvendinimo aktais priima būtinas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad šis skyrius būtų vienodai taikomas visoje Sąjungoje. Tos taisyklės visų pirma gali būti susijusios su:

a)           tipiniais laikotarpiais, rinkomis ir rinkos kainomis, kurie būtini taikant šį skyrių;

b)           taikant valstybės intervenciją supirktinų produktų pristatymo tvarka ir sąlygomis, pasiūlymo teikėjui tenkančiomis transporto išlaidomis, produktų perėmimu, kurį vykdo mokėjimo agentūros, ir mokėjimu;

c)           įvairiomis operacijomis, susijusiomis su iškaulinėjimo procesu galvijienos sektoriuje;

d)           bet kokiu leidimu sandėliuoti už valstybės narės, kurioje produktai supirkti ir sandėliuojami, teritorijos ribų;

e)           taikant valstybės intervenciją supirktų produktų pardavimo arba realizavimo sąlygomis, visų pirma susijusiomis su pardavimo kainomis, išvežimu iš sandėlių sąlygomis, tolesniu iš intervencinių atsargų paimtų produktų naudojimu arba paskirtimi, įskaitant tvarką, susijusią su produktais, kurie gali būti naudojami pagal maisto paskirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims programą, įskaitant vienos valstybės narės kitai perduodamus produktus;

f)            valstybės narės kompetentingos institucijos ir pareiškėjų sutarčių sudarymu ir turiniu;

g)           produktų atidavimu į privačius sandėlius, laikymu juose ir išvežimu iš jų;

h)           privataus sandėliavimo laikotarpio trukme ir sąlygomis, pagal kurias tokie sutartyse nustatyti laikotarpiai gali būti sutrumpinti arba pratęsti;

i)            sąlygomis, pagal kurias gali būti nuspręsta, kad produktai, kuriems taikomos privataus sandėliavimo sutartys, gali būti pakartotinai parduodami arba kitaip realizuojami;

j)            taisyklėmis, susijusiomis su tvarka, kuri turi būti taikoma superkant produktus nustatyta kaina arba skiriant paramą privačiam sandėliavimui už nustatytą kainą;

k)           konkurso tvarkos taikymu valstybės intervencijai ir privačiam sandėliavimui, visų pirma susijusios su:

i)       pasiūlymų arba konkurso paraiškų teikimu ir mažiausiu paraiškoje arba pasiūlyme nurodytinu kiekiu,

ii)       pasiūlymų atranka, kuria užtikrinama, kad pirmenybė būtų teikiama Sąjungai naudingiausiems pasiūlymams, nenustatant įsipareigojimo sudaryti sutartį.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

20 straipsnis Kiti įgyvendinimo aktai

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kurie būtini, kad:

a)           būtų laikomasi 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų intervencinių kiekių; ir

b)           tuo atveju, kai viršijamas 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas paprastųjų kviečių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių kiekis, būtų taikoma 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta konkurso tvarka.

II SKYRIUS Pagalbos schemos

1 skirsnis Galimybių gauti maisto produktų gerinimo sistemos

1 poskirsnis Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa

21 straipsnis Pagalba tiekti vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių bei daržovių ir bananų produktus vaikams

1.           Laikantis sąlygų, kurias deleguotaisiais aktais ir įgyvendinimo aktais pagal 22 ir 23 straipsnius nustatys Komisija, Sąjungos pagalba skiriama:

a)      vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių bei daržovių ir bananų sektorių produktams tiekti vaikams į mokymo įstaigas, įskaitant vaikų lopšelius, kitas ikimokyklines įstaigas, pradines ir vidurines mokyklas, ir

b)      tam tikroms susijusioms logistikos ir platinimo, įrangos, informacijos skleidimo, stebėsenos, vertinimo ir papildomų priemonių išlaidoms padengti.

2.           Programoje pageidaujančios dalyvauti valstybės narės nacionaliniu arba regionų lygmeniu parengia programos įgyvendinimo išankstinę strategiją. Jos taip pat numato papildomas priemones, kurių reikia, kad programa būtų veiksminga.

3.           Rengdamos strategijas valstybės narės sudaro vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių bei daržovių ir bananų sektorių produktų, kurie tenkina atitinkamų jų programų reikalavimus, sąrašą. Tačiau į šį sąrašą neįtraukiami produktai, kurie buvo pašalinti iš sąrašo Komisijos deleguotaisiais aktais pagal 22 straipsnio 2 dalies a punktą patvirtintomis priemonėmis. Valstybės narės atrenka produktus remdamosi objektyviais kriterijais, įskaitant, pavyzdžiui, sezoniškumą, galimybę gauti tam tikrų produktų ar aplinkosaugos aspektus. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės gali teikti pirmenybę Sąjungos kilmės produktams.

4.           1 dalyje nurodyta Sąjungos pagalba neturi:

a)      viršyti 150 mln. EUR per vienerius mokslo metus nei

b)      viršyti 75 % 1 dalyje nurodytų tiekimo ir susijusių išlaidų arba 90 % tokių išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir Sutarties 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose, nei

c)      dengti kitų išlaidų nei 1 dalyje nurodytos tiekimo ir susijusios išlaidos.

5.           1 dalyje numatyta Sąjungos pagalba negali būti naudojama esamų vaisių vartojimo skatinimo mokyklose nacionalinių programų ar kitų tiekimo mokykloms programų, pagal kurias tiekiami ir vaisiai, finansavimui pakeisti. Tačiau, jeigu valstybėje narėje jau įgyvendinama programa, atitinkanti pagal šį straipsnį teikiamos Sąjungos pagalbos reikalavimus, ir ketinama tą programą išplėsti arba padaryti ją veiksmingesnę, be kita ko, programos tikslinės grupės, jos trukmės ar programos reikalavimus atitinkančių produktų atžvilgiu, Sąjungos pagalba gali būti teikiama, jeigu laikomasi 4 dalies b punkte nurodytų apribojimų, susijusių su bendrąjį nacionalinį finansavimą sudarančia Sąjungos pagalbos dalimi. Tokiu atveju valstybė narė savo įgyvendinimo strategijoje nurodo, kaip ji ketina pratęsti savo programą ar padaryti ją veiksmingesnę.

7.           Valstybės narės gali, be Sąjungos pagalbos, skirti nacionalinę pagalbą pagal 152 straipsnį.

8.           Sąjungos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa neturėtų trukdyti įgyvendinti Sąjungos teisę atitinkančių atskirų vaisių vartojimo skatinimo mokyklose nacionalinių programų.

9.           Pagal Reglamento (ES) Nr. [...] dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 6 straipsnį Sąjunga taip pat gali finansuoti informavimo, stebėsenos ir vertinimo priemones, susijusias su vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, įskaitant geresnį visuomenės informavimą apie programą ir susijusias ryšių palaikymo priemones.

22 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais numatomos šio straipsnio 2–4 dalyse išvardytos priemonės.

2.           Atsižvelgdama į poreikį skatinti sveikos vaikų mitybos įpročius, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti taisykles, susijusias su:

a)      produktais, kurie neatitinka programos reikalavimų, atsižvelgiant į maistingumo aspektus;

b)      programos tiksline grupe;

c)      nacionalinėmis arba regioninėmis strategijomis, kurias, norėdamos gauti pagalbą, turi parengti valstybės narės, įskaitant papildomas priemones;

d)      pagalbos paraiškų teikėjų tvirtinimu ir atranka.

3.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti veiksmingą ir tikslingą Europos fondų naudojimą, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti taisykles, susijusias su:

a)      objektyviais pagalbos paskirstymo valstybėms narėms kriterijais, preliminariu pagalbos paskirstymu valstybėms narėms ir pagalbos perskirstymo valstybėms narėms metodu, atsižvelgiant į gautas paraiškas;

b)      pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, įskaitant galimybę nustatyti tokių išlaidų bendrą viršutinę ribą;

c)      stebėsena ir vertinimu.

4.           Atsižvelgdama į poreikį skleisti informaciją apie programą, Komisija deleguotaisiais aktais gali reikalauti, kad programoje dalyvaujančios valstybės narės nurodytų, kad programa yra subsidijuojama.

23 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti visas būtinas priemones pagal šį poskirsnį, visų pirma susijusias su:

a)           galutiniu pagalbos paskirstymu programoje dalyvaujančioms valstybėms narėms, atsižvelgiant į turimus biudžeto asignavimus;

b)           pagalbos paraiškomis ir išmokomis;

c)           informacijos apie programą skleidimo metodais ir su ja susijusių ryšių palaikymo priemonėmis.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 poskirsnis pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa

24 straipsnis Pieno produktų tiekimas vaikams

1.           Sąjungos pagalba skiriama tam tikriems pieno ir pieno produktų sektoriaus produktams tiekti vaikams į mokymo įstaigas.

2.           Programoje pageidaujančios dalyvauti valstybės narės nacionaliniu arba regionų lygmeniu parengia išankstinę programos įgyvendinimo strategiją.

3.           Be Sąjungos pagalbos, valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą pagal 152 straipsnį.

4.           Sąjungos pagalbos, skiriamos už bet kurios rūšies pieną, nustatymo priemones priima Taryba pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį.

5.           1 dalyje numatyta Sąjungos pagalba skiriama už didžiausią 0,25 litro pieno ekvivalento kiekį vienam vaikui per vieną mokslo dieną.

25 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais numatomos šio straipsnio 2–4 dalyse išvardytos priemonės.

2.           Atsižvelgdama į kintančias pieno produktų vartojimo tendencijas ir pieno produktų rinkos naujoves ir pokyčius, taip pat į maistingumo aspektus, Komisija deleguotaisiais aktais nustato programos reikalavimus atitinkančius produktus ir priima taisykles, susijusias su nacionalinėmis arba regioninėmis strategijomis, kurias valstybės narės turi parengti, norėdamos gauti pagalbą, ir su programos tiksline grupe. 

3.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti, kad atitinkami pagalbos gavėjai ir pareiškėjai įgytų teisę gauti pagalbą, Komisija deleguotaisiais aktais priima pagalbos skyrimo sąlygas.

Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti, kad pareiškėjai laikytųsi savo įpareigojimų, Komisija deleguotaisiais aktais priima priemones, susijusias su užstato, kuriuo užtikrinamas įsipareigojimų vykdymas pagalbos avanso mokėjimo atveju, pateikimu.

4.           Atsižvelgdama į poreikį skleisti informaciją apie pagalbos schemą, Komisija deleguotaisiais aktais gali reikalauti, kad mokymo įstaigos nurodytų, kad programa yra subsidijuojama.

26 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti visas būtinas priemones, visų pirma susijusias su:

a)           tvarka, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršytas didžiausias pagalbos reikalavimus atitinkantis kiekis;

b)           pareiškėjų, pagalbos paraiškų ir mokėjimų tvirtinimu;

c)           informacijos apie programą skleidimo būdais.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 skirsnis Pagalba alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriui

27 straipsnis Pagalba ūkio subjektų organizacijoms

1.           Sąjunga finansuoja trejų metų darbo programas, kurias parengia 109 straipsnyje apibrėžtos ūkio subjektų organizacijos ir kurios įgyvendinamos vienoje ar keliose iš šių sričių:

a)      alyvmedžių auginimo poveikio aplinkai gerinimo;

b)      alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybės gerinimo;

c)      atsekamumo sistemos taikymo, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybės sertifikavimo ir apsaugos, visų pirma galutiniams vartotojams parduodamo alyvuogių aliejaus kokybės stebėsenos pagal nacionalinių administracijų įgaliojimus.

2.           1 dalyje nurodytoms darbo programoms skiriamas Sąjungos finansavimas yra:

a)      11 098 000 EUR per metus Graikijai,

b)      576 000 EUR per metus Prancūzijai ir

c)      35 991 000 EUR per metus Italijai.

3.           Didžiausias 1 dalyje nurodytoms darbo programoms skiriamas Sąjungos finansavimas yra lygus valstybių narių išlaikytoms sumoms. Didžiausias reikalavimus atitinkančių išlaidų finansavimas yra:

a)      75 % – 1 dalies a punkte nurodytų sričių veiklai;

b)      75 % – investicijoms į ilgalaikį turtą ir 50 % – kitai 1 dalies b punkte nurodytos srities veiklai;

c)      75 % – darbo programoms, kurias ne mažiau kaip trijose trečiosiose valstybėse arba negaminančiose valstybėse narėse 1 dalies c punkte nurodytose srityse vykdo patvirtintos ūkio subjektų organizacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, ir 50 % – kitai šių sričių veiklai.

Valstybės narės užtikrina papildomą finansavimą, kuriuo padengiama iki 50 % Sąjungos nefinansuojamų išlaidų.

28 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad 27 straipsnyje numatyta pagalba atitiktų savo tikslą – gerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybę – Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

a)      ūkio subjektų organizacijų patvirtinimo norint taikyti pagalbos schemą sąlygomis ir tokio patvirtinimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo sąlygomis;

b)      Sąjungos finansavimo reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis;

c)      Sąjungos finansavimo skyrimu konkrečioms priemonėms;

d)      Sąjungos finansavimo reikalavimų neatitinkančia veikla ir išlaidomis;

e)      darbo programų atranka ir tvirtinimu.

2.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad ūkio subjektai laikytųsi savo įpareigojimų, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais reikalaujama pateikti užstatą išankstinės pagalbos išmokos mokėjimo atveju.

29 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti priemones, susijusias su:

a)           darbo programų įgyvendinimu ir daliniais tokių programų pakeitimais;

b)           pagalbos mokėjimu, įskaitant išankstines pagalbos išmokas.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3 skirsnis Pagalba vaisių ir daržovių sektoriui

30 straipsnis Veiklos fondai

1.           Vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos gali įsteigti veiklos fondą. Fondas finansuojamas:

a)      gamintojų organizacijos narių ar pačios gamintojų organizacijos finansiniais įnašais;

b)      iš Sąjungos finansinės pagalbos, kuri gali būti teikiama gamintojų organizacijoms pagal deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, kuriuos pagal 35 ir 36 straipsnius priima Komisija, nustatytas sąlygas.

2.           Veiklos fondai naudojami tik veiklos programoms, kurios buvo pateiktos valstybėms narėms ir jų patvirtintos, finansuoti.

31 straipsnis Veiklos programos

1.           Vaisių ir daržovių sektoriaus veiklos programomis turi būti siekiama dviejų ar daugiau 106 straipsnio c punkte nurodytų tikslų ar šių tikslų:

a)      planuoti gamybą;

b)      gerinti produktų kokybę;

c)      didinti produktų komercinę vertę;

d)      skatinti šviežių arba perdirbtų produktų pardavimą;

e)      taikyti aplinkos apsaugos priemones ir aplinkai nekenksmingus gamybos būdus, įskaitant ekologinį ūkininkavimą;

f)       užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti.

Veiklos programos pateikiamos tvirtinti valstybėms narėms.

2.           Krizių prevencija ir valdymu, nurodytais 1 dalies f punkte, siekiama išvengti krizių vaisių ir daržovių rinkose arba jas įveikti; tai apima šias priemones:

a)      pašalinimą iš rinkos;

b)      neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą arba derliaus nenuėmimą;

c)      pardavimo skatinimą ir informavimą;

d)      mokymo priemones;

e)      derliaus draudimą;

f)       paramą savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

Krizių prevencijos ir valdymo priemonių, įskaitant pagrindinės sumos grąžinimą ir palūkanas, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, išlaidas sudaro ne daugiau nei trečdalis pagal veiklos programą patiriamų išlaidų.

Gamintojų organizacijos gali imti paskolas komercinėmis sąlygomis krizių prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti. Tuo atveju pagrindinės sumos grąžinimas ir šių paskolų palūkanos gali būti įtraukiami į veiklos programą ir todėl jiems pagal 32 straipsnį gali būti taikoma Sąjungos finansinė pagalba. Konkretūs veiksmai, susiję su krizių prevencija ir valdymu, finansuojami iš tokių paskolų arba tiesiogiai, bet ne abiem būdais.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad:

a)      veiklos programose būtų numatyti du aplinkosaugos veiksmai ar daugiau arba

b)      ne mažiau kaip 10 % išlaidų pagal veiklos programas tektų aplinkosaugos veiksmams.

Aplinkosaugos veiksmai turi atitikti agrarinės aplinkosaugos išmokoms taikomus reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. [...] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, 29 straipsnio 3 dalyje.

Jeigu ne mažiau kaip 80 % gamintojų organizacijos gamintojų narių turi vieną ar daugiau vienodų Reglamento (ES) Nr. [...] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, 29 straipsnio 3 dalyje numatytų su agrarine aplinkosauga susijusių įsipareigojimų, tuomet kiekvienas iš šių įsipareigojimų laikomas aplinkosaugos veiksmu, kaip nurodyta pirmos pastraipos a punkte.

Iš paramos pirmoje pastraipoje nurodytiems aplinkosaugos veiksmams lėšų padengiamos su tokiu veiksmu susijusios papildomos išlaidos ir prarastos pajamos.

4.           Valstybės narės užtikrina, kad investicijos, kurios didina neigiamą poveikį aplinkai, būtų leidžiamos tik tais atvejais, jei yra įdiegtos veiksmingos aplinkos apsaugos nuo tokio poveikio priemonės.

32 straipsnis Sąjungos finansinė pagalba

1.           Sąjungos finansinė pagalba yra lygi 30 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų faktiškai sumokėtų finansinių įnašų sumai ir neviršija 50 % faktiškai patirtų išlaidų.

2.           Sąjungos finansinė pagalba neviršija 4,1 % kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės.

Tačiau tas procentinis dydis gali būti padidintas iki 4,6 % parduodamos produkcijos vertės, jei suma, viršijanti 4,1 % parduodamos produkcijos vertės, naudojama tik krizių prevencijos ir valdymo priemonėms.

3.           Gamintojų organizacijos prašymu 1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 60 % veiklos programai arba veiklos programos daliai, kai ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a)      ją pateikia kelios Sąjungos gamintojų organizacijos, veikiančios skirtingose valstybėse narėse ir įgyvendinančios tarptautines schemas;

b)      ją pateikia viena ar daugiau gamintojų organizacijų, dalyvaujančių tarpšakiniu pagrindu vykdomose schemose;

c)      joje numatoma tik konkreti parama ekologiškų produktų gamybai, kuriai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007[24];

d)      ji yra pirma programa, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacija, susijungusi su kita pripažinta gamintojų organizacija;

e)      ji yra pirma programa, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacijų asociacija;

f)       ją pateikia valstybių narių, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau nei 20 % vaisių ir daržovių produkcijos, gamintojų organizacijos;

g)      ją pateikia viename iš Sutarties 349 straipsnyje nurodytų atokiausių regionų esanti gamintojų organizacija;

h)      ji apima tik konkrečią paramą veiksmams, kuriais mokymo įstaigose besimokantys vaikai skatinami vartoti vaisius ir daržoves.

4.           1 dalyje nurodyta 50 % riba padidinama iki 100 % tais atvejais, kai iš rinkos pašalinami vaisiai ir daržovės sudaro ne daugiau kaip 5 % kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos kiekio ir yra realizuojami vienu iš šių būdų:

a)      nemokamai paskirstomi tam tikslui valstybių narių patvirtintoms labdaros organizacijoms ir fondams naudoti jų veikloje padedant asmenims, kurių teisė į valstybės paramą pripažįstama nacionalinės teisės aktais, visų pirma dėl to, kad jie stokoja pragyventi būtinų lėšų;

b)      nemokamai paskirstomi valstybių narių paskirtoms bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms, viešosioms mokymo įstaigoms ir vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams;  valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šitaip paskirstomi kiekiai papildytų tų įstaigų paprastai superkamus kiekius.

33 straipsnis Nacionalinė finansinė pagalba

1.           Valstybių narių regionuose, kuriuose vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra itin mažas, Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, įgyvendinimo aktais gali leisti deramai pagrįstą prašymą pateikusioms valstybėms narėms išmokėti gamintojų organizacijoms nacionalinę finansinę pagalbą, kuri negali būti didesnė kaip 80 % 30 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų finansinių įnašų. Ši pagalba papildo iš veiklos fondo teikiamą pagalbą.

2.           Valstybių narių regionuose, kuriuose gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ir gamintojų grupės, nurodytos Reglamento (ES) Nr. [...] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, 28 straipsnyje, parduoda mažiau kaip 15 % vaisių ir daržovių produkcijos vertės ir kuriuose vaisių ir daržovių produkcija sudaro bent 15 % jų bendros žemės ūkio produkcijos, suinteresuotos valstybės narės prašymu Sąjunga gali kompensuoti 1 dalyje nurodytą nacionalinę finansinę pagalbą. Komisija įgyvendinimo aktais gali nuspręsti dėl tokio kompensavimo. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

34 straipsnis Veiklos programų nacionalinė sistema ir nacionalinė strategija

1.           Valstybės narės nustato nacionalinę sistemą, pagal kurią rengiamos su 31 straipsnio 3 dalyje nurodytais aplinkosaugos veiksmais susijusios bendrosios sąlygos. Šia sistema visų pirma turi būti užtikrinama, kad  tokie veiksmai atitiktų atitinkamus Reglamento (ES) Nr. [...] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, reikalavimus, visų pirma to reglamento 6 straipsnio reikalavimus dėl nuoseklumo.

Valstybės narės tokios sistemos projektą pateikia Komisijai, kuri įgyvendinimo aktais gali pareikalauti per tris mėnesius pakeisti projektą, jei ji nustato, kad tas projektas nepadeda siekti Sutarties 191 straipsnyje ir septintojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytų tikslų. Šių tikslų turi būti siekiama ir pagal veiklos programas remiamomis investicijomis į atskirus ūkius.

2.           Kiekviena valstybė narė parengia nacionalinę tvarių veiklos programų vaisių ir daržovių rinkoje strategiją. Tokią strategiją sudaro:

a)      padėties analizė, įvertinant privalumus bei trūkumus ir vystymosi pajėgumus;

b)      pasirinktų prioritetų pagrindimas;

c)      veiklos programų tikslai bei priemonės ir veiklos rodikliai;

d)      veiklos programų vertinimas;

e)      gamintojų organizacijoms nustatyti ataskaitų teikimo įpareigojimai.

Nacionalinė strategija taip pat apima 1 dalyje nurodytą nacionalinę sistemą.

3.           1 ir 2 dalys netaikomos valstybėms narėms, kuriose nėra pripažintų gamintojų organizacijų.

35 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti veiksmingą, tikslingą ir tvarų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų rėmimą, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

a)           veiklos fondų ir veiklos programų, susijusios su:

i)       numatomomis sumomis, veiklos fondų finansavimu ir naudojimu;

ii)       veiklos programų turiniu, trukme, tvirtinimu ir keitimu;

iii)      veiklos programos priemonių, veiksmų ar išlaidų atitiktimi reikalavimams ir atitinkamomis papildomomis nacionalinėmis taisyklėmis;

iv)      veiklos programų ir kaimo plėtros programų ryšiu;

v)      gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programomis;

b)           nacionalinės sistemos ir nacionalinės strategijos struktūros ir turinio;

c)           Sąjungos finansinės pagalbos, susijusios su:

i)       Sąjungos finansinės pagalbos dydžio apskaičiavimo pagrindu, visų pirma su gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos verte;

ii)       pagalbai apskaičiuoti taikomais referenciniais laikotarpiais;

iii)      dalies teisių gauti finansinę pagalbą praradimu, jei pagalbos paraiška pateikiama pavėluotai;

iv)      išankstinių išmokų skyrimu ir užstato pateikimu ir negrąžinimu išankstinių išmokų mokėjimo atveju;

d)           krizių prevencijos ir valdymo priemonių, susijusių su:

i)       krizės prevencijos ir valdymo priemonių atranka;

ii)       pašalinimo iš rinkos sąvokos apibrėžimu;

iii)      iš rinkos pašalintų produktų paskirtimi;

iv)      didžiausiu paramos už pašalinimą iš rinkos dydžiu;

v)      išankstinių pranešimų pašalinimo iš rinkos atvejais teikimu;

vi)      parduotos produkcijos kiekio apskaičiavimu pašalinimo iš rinkos atvejais;

vii)     Europos emblemos pateikimu ant nemokamai skirstomų produktų pakuotės;

viii)    sąlygomis, taikomomis iš rinkos pašalintų produktų gavėjams;

ix)      neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo arba derliaus nenuėmimo sąvokų apibrėžimu;

x)      neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo arba derliaus nenuėmimo sąlygomis;

xi)      derliaus draudimo tikslais;

xii)     nepalankių oro sąlygų sąvokos apibrėžimu;

xiii)    paramos savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti sąlygomis;

e)           nacionalinės finansinės pagalbos, susijusios su:

i)       gamintojų organizacijų steigimosi lygiu;

ii)       veiklos programų keitimu;

iii)      dalies teisių gauti finansinę pagalbą praradimu, jei finansinės pagalbos paraiška pateikiama pavėluotai;

iv)      užstato pateikimu, grąžinimu ir negrąžinimu išankstinių išmokų teikimo atveju;

v)      didžiausia nacionalinės finansinės pagalbos kompensavimo iš Sąjungos lėšų dalimi.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 163 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

36 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija  įgyvendinimo aktais gali priimti priemones, susijusias su:

a)           veiklos fondų valdymu;

b)           veiklos programų forma;

c)           pagalbos paraiškomis ir pagalbos išmokomis, įskaitant išankstines ir dalines pagalbos išmokas;

d)           paskolomis krizės prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti;

e)           prekybos standartų laikymusi pašalinimo iš rinkos atvejais;

f)            transporto, rūšiavimo ir pakavimo išlaidomis nemokamo paskirstymo atvejais;

g)           pardavimo skatinimo, informavimo ir mokymo priemonėmis krizių prevencijos ir valdymo atveju;

h)           derliaus draudimo priemonių valdymu;

i)            nuostatomis dėl valstybės pagalbos krizės prevencijos ir valdymo priemonėms įgyvendinti;

j)            leidimu teikti nacionalinės finansinės pagalbos išmokas;

k)           nacionalinės finansinės pagalbos paraiškomis ir jos mokėjimu;

l)            kompensacija už nacionalinę finansinę pagalbą.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4 skirsnis Paramos vyno sektoriui programos

1 poskirsnis Bendrosios nuostatos ir reikalavimus atitinkančios priemonės

37 straipsnis Taikymo sritis

Šiame skirsnyje nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas Sąjungos lėšų skyrimas valstybėms narėms ir šių lėšų naudojimas valstybėse narėse pagal penkerių metų nacionalines paramos programas (toliau – paramos programos) specialioms paramos vyno sektoriui priemonėms finansuoti.

38 straipsnis Atitiktis ir suderinamumas

1.           Paramos programos turi atitikti Sąjungos teisės aktus ir būti suderinamos su Sąjungos veikla, politika ir prioritetais.

2.           Valstybės narės yra atsakingos už paramos programas ir užtikrina, kad jos būtų darnios ir objektyviai rengiamos bei įgyvendinamos, atsižvelgiant į atitinkamų gamintojų ekonominę padėtį ir į tai, kad gamintojams neturi būti nepagrįstai taikomos nevienodos sąlygos.

3.           Parama neteikiama:

a)      mokslinių tyrimų projektams ir mokslinių tyrimų projektų rėmimo priemonėms įgyvendinti, nepažeidžiant 43 straipsnio 3 dalies d ir e punktų;

b)      priemonėms, įtrauktoms į valstybių narių kaimo plėtros programas pagal Reglamentą (ES) Nr. [...] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, įgyvendinti.

39 straipsnis Paramos programų teikimas

1.           Kiekviena IV priede nurodyta valstybė narė gamintoja pateikia Komisijai penkerių metų paramos programos projektą, į kurį yra įtraukta bent viena 40 straipsnyje numatyta reikalavimus atitinkanti priemonė.

2.           Paramos programos taikomos praėjus trims mėnesiams nuo jų pateikimo Komisijai.

Tačiau, jei Komisija įgyvendinimo aktu nustato, kad pateikta paramos programa neatitinka šiame skirsnyje nustatytų taisyklių, Komisija apie tai praneša valstybei narei. Tokiu atveju valstybė narė pateikia Komisijai pakeistą paramos programą. Pakeista paramos programa taikoma praėjus dviems mėnesiams po jos pateikimo Komisijai dienos, nebent joje vis dar būtų neatitikimų – tokiu atveju taikomos šios pastraipos nuostatos.

3.           Valstybių narių pateiktų paramos programų pakeitimams mutatis mutandis taikoma 2 dalis.

40 straipsnis Reikalavimus atitinkančios priemonės

Paramos programas gali sudaryti tik viena ar kelios toliau išvardytos priemonės:

a)           bendrosios išmokos schemoje numatyta parama pagal 42 straipsnį;

b)           pardavimo skatinimas pagal 43 straipsnį;

c)           vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija pagal 44 straipsnį;

d)           neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas pagal 45 straipsnį;

e)           savitarpio pagalbos fondai pagal 46 straipsnį;

f)            derliaus draudimas pagal 47 straipsnį;

g)           investicijos pagal 48 straipsnį;

h)           šalutinių produktų distiliavimas pagal 49 straipsnį.

41 straipsnis Bendrosios paramos programų taisyklės

1.           Turimos Sąjungos lėšos skiriamos neviršijant IV priede numatytų biudžeto ribų.

2.           Sąjungos parama skiriama tik už reikalavimus atitinkančias išlaidas, patirtas po atitinkamos paramos programos pateikimo.

3.           Valstybės narės neprisideda prie priemonių, kurias finansuoja Sąjunga pagal paramos programas, išlaidų finansavimo.

2 poskirsnis Konkrečios paramos priemonės

42 straipsnis Bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams

Į paramos programas parama vynmedžių augintojams gali būti įtraukta tik kaip suteiktos teisės gauti išmokas, dėl kurių valstybės narės priima sprendimą iki 2012 m. gruodžio 1 d. pagal Reglamento (ES) Nr. [COM(2010)799] 137 straipsnį laikantis tame straipsnyje numatytų sąlygų.

43 straipsnis Trečiosiose valstybėse taikomos pardavimo skatinimo priemonės

1.           Parama pagal šį straipsnį skiriama informavimo apie Sąjungos vynus trečiosiose valstybėse arba pardavimo skatinimo priemonėms, taip didinant jų konkurencingumą tose valstybėse.

2.           1 dalyje nurodytos priemonės taikomos vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, arba vynams su vyninės vynuogių veislės nuoroda.

3.           1 dalyje nurodytos priemonės gali būti tik:

a)      viešųjų ryšių, pardavimo skatinimo arba reklamos priemonės, kuriomis visų pirma pabrėžiami Sąjungos produktų privalumai, ypač kokybės, maisto saugos arba aplinkosaugos atžvilgiu;

b)      dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose;

c)      informavimo kampanijos, ypač susijusios su Sąjungos sistemomis, taikomomis kilmės vietos bei geografinėms nuorodoms ir ekologinei gamybai;

d)      naujų rinkų tyrimai, reikalingi prekybos rinkoms išplėsti;

e)      tyrimai informavimo ir pardavimo skatinimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti.

4.           Sąjungos parama 1 dalyje nurodytai pardavimo skatinimo veiklai neviršija 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.

44 straipsnis Vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija

1.           Vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai skirtų priemonių tikslas – padidinti vyno gamintojų konkurencingumą.

2.           Vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai parama skiriama, jei valstybės narės, remdamosi 102 straipsnio 3 dalimi, pateikia savo gamybos pajėgumų sąrašą.

3.           Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali būti taikoma tik vienai ar kelioms iš toliau nurodytų veiklos rūšių:

a)      veislių konversijai, įskaitant skiepijimą;

b)      vynuogynų vietos keitimui;

c)      vynuogynų valdymo metodikos patobulinimams.

Įprastam natūraliai pasenusių vynuogynų atnaujinimui parama neskiriama.

4.           Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali būti tik tokia:

a)      kompensacija augintojams už įgyvendinant priemonę prarastas pajamas;

b)      dalinis restruktūrizavimo ir konversijos išlaidų padengimas.

5.           4 dalies a punkte nurodyta kompensacija augintojams už prarastas pajamas galima padengti iki 100 % atitinkamų nuostolių ir ji gali būti vieno iš šių pavidalų:

a)      nepaisant Reglamento (ES) Nr. [COM(2010)799] II dalies I antraštinės dalies III skyriaus V skirsnio II poskirsnio, kuriame nustatoma pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarka, – ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, suteikiamas leidimas vienu metu auginti ir senus, ir naujus vynmedžius;

b)      finansinė kompensacija.

6.           Sąjungos lėšų, skiriamų faktinėms vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos išlaidoms padengti, suma neviršija 50 % tokių išlaidų. Mažiau išsivysčiusiuose regionuose Sąjungos lėšų, skiriamų restruktūrizavimo ir konversijos išlaidoms padengti, suma neviršija 75 %.

45 straipsnis Neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas

1.           Šiame straipsnyje neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas – visiškas neprinokusių vynuogių kekių sunaikinimas arba pašalinimas, taip tam tikrame plote sunaikinant visą derlių.

2.           Parama neprinokusių vynuogių derliui nuimti padeda atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Sąjungos vyno rinkoje ir taip išvengti rinkos krizių.

3.           Parama neprinokusių vynuogių derliui nuimti gali būti teikiama kaip fiksuoto dydžio kompensacinė išmoka už hektarą, o jos dydį nustato atitinkama valstybė narė.

Tokia išmoka neviršija 50 % vynuogių kekių sunaikinimo arba pašalinimo tiesioginių išlaidų ir dėl tokio sunaikinimo arba pašalinimo prarastų pajamų sumos.

4.           Atitinkamos valstybės narės nustato objektyviais kriterijais grindžiamą sistemą siekdamos užtikrinti, kad taikant neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo priemonę atskiri vyno gamintojai negautų kompensacijos, viršijančios 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą viršutinę ribą.

46 straipsnis Savitarpio pagalbos fondai

1.           Parama savitarpio pagalbos fondams steigti skiriama siekiant padėti augintojams, kurie pageidauja apsidrausti nuo rinkos svyravimų.

2.           Parama savitarpio pagalbos fondams steigti gali būti skiriama kaip laikina mažėjanti pagalba fondų administracinėms išlaidoms padengti.

47 straipsnis Derliaus draudimas

1.           Parama derliui apdrausti padeda apsaugoti augintojų pajamas, kai jos pakinta dėl stichinių nelaimių, nepalankių oro sąlygų, ligų arba kenkėjų antplūdžių.

2.           Parama derliui apdrausti gali būti skiriama kaip finansinis Sąjungos įnašas, neviršijantis:

a)      80 % draudimo įmokų, kurias augintojai moka už draudimą nuo nuostolių, patirtų dėl stichinėms nelaimėms prilygstančių nepalankių oro sąlygų, sumos;

b)      50 % draudimo įmokų, kurias augintojai moka už draudimą nuo toliau nurodytų dalykų, sumos:

i)        nuo a punkte nurodytų nuostolių ir kitų nuostolių, kuriuos sukelia nepalankios oro sąlygos;

ii)       nuo gyvūnų, augalų ligų arba kenkėjų antplūdžių padarytų nuostolių.

3.           Parama derliui apdrausti gali būti skiriama, jeigu atitinkamomis draudimo išmokomis gamintojams nekompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų, atsižvelgiant į visas kompensacijas, kurias gamintojai galėjo būti gavę pagal kitas paramos schemas, susijusias su draudžiama rizika.

4.           Parama derliui apdrausti neturi iškreipti konkurencijos draudimo rinkoje.

48 straipsnis Investicijos

1.           Parama gali būti teikiama investicijoms į perdirbimo įrenginių materialųjį ir nematerialųjį turtą, vyno gamybos infrastruktūrą ir prekybą vynu, kuriomis gerinami bendri įmonės ekonominiai rezultatai ir kurios yra susijusios su viena iš šių sričių:

a)      VI priedo II dalyje nurodytų vynuogių produktų gamyba arba prekyba jais;

b)      naujų produktų, procesų ir technologijų, susijusių su VI priedo II dalyje nurodytais produktais, kūrimu.

2.           Didžiausia paramos suma pagal 1 dalį skiriama tik labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo[25].

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, didžiausia paramos suma gali būti skiriama visoms atokiausiuose regionuose, nurodytuose Sutarties 349 straipsnyje, ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1405/2006[26] 1 straipsnio 2 dalyje, įsisteigusioms įmonėms. Įmonėms, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinės dalies 2 straipsnio 1 dalis ir kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, didžiausias pagalbos intensyvumas mažinamas per pusę.

Parama neskiriama sunkumų turinčioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti[27].

3.           Reikalavimus atitinkančios išlaidos neapima reikalavimų neatitinkančių sąnaudų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. [COM(2011)615] 59 straipsnio 3 dalyje.

4.           Didžiausia Sąjungos pagalbos dalis, susijusi su reikalavimus atitinkančioms investicijų išlaidomis, yra tokia:

a)      50 % – mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

b)      40 % – kituose nei mažiau išsivystę regionai;

c)      75 % – Sutarties 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose;

d)      65 % – mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 1 straipsnio 2 dalyje.

5.           Reglamento (ES) Nr. [COM(2011)615] 61 straipsnis mutatis mutandis taikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytai paramai.

49 straipsnis Šalutinių produktų distiliavimas

1.           Parama gali būti skiriama savanoriškam arba privalomam vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimui, vykdomam pagal VII priedo II dalies D skirsnyje išdėstytas sąlygas.

Paramos suma nustatoma už pagaminto alkoholio tūrio proc. ir už pagaminto alkoholio hektolitrą. Jei alkoholio koncentracija distiliuoti skirtuose šalutiniuose produktuose viršija 10 % pagaminto vyno alkoholio koncentracijos, parama neskiriama.

2.           Didžiausia paramos suma skiriama atsižvelgiant į surinkimo ir perdirbimo sąnaudas; ją įgyvendinimo aktais pagal 51 straipsnį nustato Komisija.

3.           Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, už kurį skiriama parama, naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo.

3 poskirsnis Procedūrinės nuostatos

50 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad paramos programos atitiktų savo tikslus ir kad Europos fondai būtų tikslingai naudojami, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su:

a)           atsakomybe už išlaidas, patirtas nuo dienos, kurią paramos programos gaunamos arba keičiamos, iki dienos, kurią jos gali būti pradėtos taikyti;

b)           paramos priemonių atitikties reikalavimams kriterijais, paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių išlaidų ir operacijų rūšimis, paramos skyrimo reikalavimų neatitinkančiomis priemonėmis ir didžiausiu kiekvienai priemonei taikomu paramos dydžiu;

c)           jau pradėtų taikyti paramos programų pakeitimais;

d)           išankstinių išmokų reikalavimais ir jų ribiniais dydžiais, įskaitant reikalavimą išankstinės išmokos atveju pateikti užstatą;

e)           šio skirsnio tikslais taikomomis bendrosiomis nuostatomis ir apibrėžtimis;

f)            siekiu išvengti netinkamo paramos priemonių naudojimo ir dvigubo projektų finansavimo;

g)           gamintojų įpareigojimu pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, šio įpareigojimo išimtimis, kuriomis siekiama išvengti papildomos administracinės naštos, ir taisyklėmis, susijusiomis su savanorišku distiliatorių sertifikavimu;

h)           paramos priemonių įgyvendinimo reikalavimų, taikomų valstybėms narėms, ir apribojimų, kuriais užtikrinamas derėjimas su paramos priemonių taikymo sritimi, nustatymu;

j)            išmokomis paramos gavėjams ir per draudimo tarpininkus teikiamomis išmokomis, kai teikiama 47 straipsnyje numatyta parama derliui apdrausti.

51 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija  įgyvendinimo aktais gali priimti priemones, susijusias su:

a)           paramos programų teikimu, atitinkamu finansų planavimu ir paramos programų peržiūra;

b)           paraiškų teikimo ir atrankos procedūromis;

c)           remiamų veiksmų vertinimu;

d)           pagalbos neprinokusių vynuogių derliui nuimti ir šalutiniams produktams distiliuoti apskaičiavimu ir išmokėjimu;

e)           valstybių narių paramos priemonių finansų valdymo reikalavimais;

f)            taisyklėmis, susijusiomis su priemonių suderinamumu.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5 skirsnis Pagalba bitininkystės produktų sektoriui

52 straipsnis Nacionalinės programos ir finansavimas

1.           Valstybės narės gali parengti trejų metų nacionalines programas, taikomas bitininkystės produktų sektoriuje.

2.           Sąjungos įnašas į bitininkystės programas neviršija 50 % valstybių narių išlaidų.

3.           Kad atitiktų 2 dalyje numatyto Sąjungos įnašo skyrimo sąlygas, valstybės narės turi atlikti bitininkystės produktų sektoriaus gamybos ir prekybos struktūros jų teritorijoje tyrimą.

53 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad bitininkystei skirtos Sąjungos lėšos būtų naudojamos tikslingai, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

a)           priemonėmis, kurios gali būti įtrauktos į bitininkystės programas,

b)           nacionalinių programų rengimo taisyklėmis, tų programų turiniu, taip pat su 52 straipsnio 3 dalyje nurodytais tyrimais ir

c)           sąlygomis, pagal kurias kiekvienai programoje dalyvaujančiai valstybei narei, remiantis, inter alia, bendru Sąjungos avilių skaičiumi, skiriamas Sąjungos finansinis įnašas.

54 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija įgyvendinimo aktais gali:

a)           priimti taisykles, kuriomis užtikrinama, kad už priemones, finansuojamas pagal bitininkystės programas, tuo pačiu metu nebūtų skiriamos išmokos pagal kitą Sąjungos schemą, ir nepanaudotų lėšų perskirstymo taisykles;

b)           patvirtinti valstybių narių pateiktas bitininkystės programas ir, be kita ko, patvirtinti, kad skiriamas Sąjungos finansinis įnašas.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS SU PREKYBA IR GAMINTOJŲ ORGANIZACIJOMIS SUSIJUSIOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS Su prekyba susijusios taisyklės

1 skirsnis Prekybos standartai

1 poskirsnis Įvadinės nuostatos

55 straipsnis Taikymo sritis

Nepažeidžiant jokių kitų nuostatų, taikomų žemės ūkio produktams, taip pat veterinarijos, fitosanitarijos ir maisto sektoriuose priimtų nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti produktų atitiktį higienos ir sveikatos apsaugos standartams, taip pat apsaugoti gyvūnų, augalų ir žmonių sveikatą, šiame skirsnyje nustatomos žemės ūkio produktams skirto bendrojo prekybos standarto ir konkretiems sektoriams ir (arba) produktams skirtų prekybos standartų taikymo taisyklės.

2 poskirsnis Bendrasis prekybos standartas

56 straipsnis Atitiktis bendrajam prekybos standartui

1.           Šiame reglamente produktas laikomas atitinkančiu bendrąjį prekybos standartą, jei jis yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.

2.           Jei 3 poskirsnyje ir Tarybos direktyvose 2000/36/EB[28], 2001/112/EB[29], 2001/113/EB[30], 2001/114/EB[31], 2001/110/EB[32] ir 2001/111/EB[33] nurodyti prekybos standartai nenustatyti, žemės ūkio produktai, paruošti parduoti arba paskirstyti galutiniam vartotojui vykdant mažmeninę prekybą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 7 punkte, gali būti parduodami tik jei jie atitinka bendrąjį prekybos standartą.

3.           Produktas laikomas atitinkančiu bendrąjį prekybos standartą, jei produktas, kuriuo ketinama prekiauti, atitinka taikytiną standartą, kurį prireikus priima kuri nors iš V priede nurodytų tarptautinių organizacijų.

57 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

Atsižvelgiant į poreikį reaguoti į padėties rinkoje pokyčius ir į kiekvieno sektoriaus ypatumus, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais priimami, keičiami su 56 straipsnio 1 dalyje nurodytu bendruoju prekybos standartu susiję reikalavimai ir 56 straipsnio 3 dalyje nurodytos su atitiktimi susijusios taisyklės arba nukrypstama nuo šių reikalavimų ir taisyklių.

3 poskirsnis  Konkretiems sektoriams arba produktams skirti prekybos standartai

58 straipsnis Bendrasis principas

Produktais, kuriems nustatyti konkretiems sektoriams arba produktams skirti prekybos standartai, Sąjungoje gali būti prekiaujama tik laikantis tokių standartų.

59 straipsnis Prekybos standartų nustatymas ir turinys

1.           Atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius ir į poreikį gerinti žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos ekonomines sąlygas, taip pat šių produktų kokybę, Komisija įgaliojama visais prekybos etapais pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kurie susiję su 55 straipsnyje nurodytais prekybos standartais, taip pat kuriais leidžiama nukrypti nuo tokių standartų ir taikyti išimtis, siekiant prisitaikyti prie nuolatos kintančių rinkos sąlygų, naujų vartotojų poreikių, taip pat siekiant atsižvelgti į atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius ir nekurti kliūčių produktų naujovėms.

2.           1 dalyje nurodyti prekybos standartai gali apimti:

a)      apibrėžtis, pavadinimus ir (arba) prekinius pavadinimus, išskyrus nustatytuosius šiame reglamente, ir skerdenų bei jų dalių sąrašus, kuriems taikomas VI priedas;

b)      klasifikavimo kriterijus, pavyzdžiui, skirstymo į klases, svorio, dydžio, amžiaus ir kategorijos;

c)      augalų veislę ar gyvūnų rūšį arba prekinį tipą;

d)      pateikimą, prekinius pavadinimus, su privalomais prekybos standartais susijusį ženklinimą, pakavimą, pakavimo centrams taikomas taisykles, žymėjimą, vyniojimą, derliaus metus ir konkrečių terminų vartojimą;

e)      kriterijus, pavyzdžiui, išvaizdos, konsistencijos, raumeningumo, produkto savybių;

f)       konkrečias gamyboje naudojamas medžiagas arba komponentus ar sudedamąsias dalis, įskaitant jų kiekybinę sudėtį, grynumą ir identifikavimo duomenis;

g)      ūkininkavimo rūšį ir gamybos metodą, įskaitant vynininkystės metodus ir susijusias administracines taisykles, taip pat gamybos grandinę;

h)      misos ir vyno kupažavimą, įskaitant jų apibrėžtis, maišymą ir jo apribojimus;

i)       konservavimo metodą ir temperatūrą;

j)       ūkininkavimo vietą ir (arba) kilmę;

k)      surinkimo, pristatymo, konservavimo ir tvarkymo periodiškumą;

l)       gamintojo ir (arba) pramoninio įrenginio, kuriame produktas paruoštas ar perdirbtas, identifikavimo ar registracijos duomenis;

m)     procentiniu dydžiu išreikštą vandens kiekį;

n)      tam tikrų medžiagų ir (arba) metodų naudojimo apribojimus;

o)      specialų naudojimą;

p)      prekybos dokumentus, lydimuosius dokumentus ir tvarkytinus registrus;

q)      sandėliavimą, vežimą;

r)       sertifikavimo tvarką;

s)       sąlygas, kuriomis reglamentuojamas produktų, neatitinkančių pagal 1 dalį priimtų prekybos standartų ir (arba) 60 straipsnyje nurodytų apibrėžčių, pavadinimų ir prekinių pavadinimų, realizavimas, laikymas, pateikimas į apyvartą ir naudojimas, taip pat šalutinių produktų likvidavimas;

t)       laiko terminus.

3.           Pagal 1 dalį priimti konkretiems sektoriams arba produktams skirti prekybos standartai nustatomi nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. [COM(2010)733] dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų IV antraštinės dalies ir jais atsižvelgiama į:

a)      atitinkamo produkto ypatumus;

b)      poreikį užtikrinti sklandaus tokių produktų tiekimo rinkai sąlygas;

c)      vartotojų suinteresuotumą gauti tinkamos ir skaidrios informacijos apie produktą, įskaitant ūkininkavimo vietą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi būti nustatoma tinkamu geografiniu lygmeniu;

d)      fizinėms, cheminėms bei organoleptinėms produktų savybėms nustatyti taikomus metodus;

e)      tarptautinių organizacijų priimtas tipines rekomendacijas.

60 straipsnis Tam tikriems sektoriams ir produktams taikomos apibrėžtys, pavadinimai ir prekiniai pavadinimai

1.           VI priede pateiktos apibrėžtys, pavadinimai ir (arba) prekiniai pavadinimai taikomi šiems sektoriams arba produktams:

a)      alyvuogių aliejui ir valgomosioms alyvuogėms;

b)      vynui;

c)      galvijienai;

d)      žmonėms vartoti skirtam pienui ir pieno produktams;

e)      paukštienai;

f)       žmonėms vartoti skirtiems tepiesiems riebalams.

2.           VI priede pateiktos apibrėžtys, pavadinimai arba prekiniai pavadinimai gali būti naudojami Sąjungoje tik prekiaujant produktais, kurie atitinka tame priede nustatytus atitinkamus reikalavimus.

3.           Atsižvelgiant į poreikį prisitaikyti prie naujų vartotojų poreikių bei techninės pažangos ir nekurti kliūčių produktų naujovėms, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamos VI priede pateiktos apibrėžtys ir prekiniai pavadinimai, leidžiama nuo jų nukrypti arba taikyti su jais susijusias išimtis.

61 straipsnis Leistinas nuokrypis

Atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais kiekvienam standartui nustatomas leistinas nuokrypis, kurį viršijus visa produktų partija laikoma neatitinkančia to standarto.

62 straipsnis Vynininkystės ir analizės metodai

1.           VI priedo II dalyje išvardytiems produktams gaminti ir konservuoti Sąjungoje naudojami tik pagal VII priedą patvirtinti ir 59 straipsnio 2 dalies g punkte ir 65 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti vynininkystės metodai.

Pirma pastraipa netaikoma:

a)      vynuogių sultims ir koncentruotoms vynuogių sultims;

b)      vynuogių misai ir koncentruotai vynuogių misai, skirtoms vynuogių sultims gaminti.

Patvirtinti vynininkystės metodai naudojami tik siekiant užtikrinti, kad produktas būtų tinkamai rauginamas, konservuojamas ar rafinuojamas.

VI priedo II dalyje išvardyti produktai gaminami Sąjungoje pagal VII priede nustatytas taisykles.

VI priedo II dalyje išvardytais produktais Sąjungoje neprekiaujama tais atvejais, kai:

a) jie pagaminti naudojant Sąjungoje nepatvirtintus vynininkystės metodus arba

b) jie pagaminti naudojant nepatvirtintus nacionalinius vynininkystės metodus, arba

c) jie neatitinka VII priede nustatytų taisyklių.

2.           Leisdama naudoti 59 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytus vynininkystės metodus, Komisija:

a)      remiasi OIV rekomenduojamais ir paskelbtais vynininkystės ir analizės metodais, taip pat dar nepatvirtintų vynininkystės metodų eksperimentinio naudojimo rezultatais;

b)      atsižvelgia į žmonių sveikatos apsaugą;

c)      atsižvelgia į pavojų, kad vartotojai gali būti suklaidinti dėl lūkesčių ir suvokimo, įvertindama, ar esama informacinių priemonių, kurios padėtų panaikinti tokį pavojų, ir ar galima jomis naudotis;

d)      leidžia išsaugoti natūralias esmines vyno savybes, labai nekeičiant atitinkamo produkto sudėties;

e)      užtikrina priimtiną būtiniausią aplinkos apsaugos lygį;

f)       laikosi vynininkystės metodams taikomų bendrųjų taisyklių ir VII priede nustatytų taisyklių.

3.           Kai būtina, Komisija įgyvendinimo aktais priima VI priedo II dalyje išvardytiems produktams taikomus 59 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytus metodus. Tie metodai grindžiami atitinkamais OIV rekomenduojamais ir paskelbtais metodais, išskyrus tuo atveju, jei, atsižvelgiant į siekiamą teisėtą tikslą, šie metodai būtų neveiksmingi arba netinkami. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.  

Kol bus priimtos šios taisyklės, naudojami tokie metodai, kuriuos leidžia naudoti atitinkama valstybė narė.

63 straipsnis Vyninių vynuogių veislės

1.           VI priedo II dalyje išvardyti ir Sąjungoje pagaminti produktai gaminami iš vyninių vynuogių veislių, įtrauktų į klasifikatorių pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.           Remdamosi 3 dalimi, valstybės narės į klasifikatorių įtraukia vyninių vynuogių veisles, kurių vynmedžius leidžiama sodinti, atsodinti arba skiepyti jų teritorijoje vyno gamybos reikmėms.

Valstybės narės gali į klasifikatorių įtraukti tik tas vyninių vynuogių veisles, kurios atitinka šias sąlygas:

a)      atitinkama veislė priklauso Vitis vinifera rūšiai arba yra išvesta sukryžminus Vitis vinifera rūšį su kitomis Vitis genties rūšimis;

b)      tai nėra viena iš šių veislių: Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Hebermont.

Kai vyninių vynuogių veislė pašalinama iš pirmoje pastraipoje nurodyto klasifikatoriaus, tokios veislės vynmedžiai išnaikinami per 15 metų nuo jos išbraukimo dienos.

3.           Valstybėms narėms, kuriose vyno gamyba, apskaičiuojama remiantis paskutinių penkerių vyno metų gamybos vidurkiu, neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus, įpareigojimas sudaryti 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą klasifikatorių netaikomas.

Tačiau ir pirmoje pastraipoje nurodytose valstybėse narėse vyno gamybos reikmėms galima sodinti, atsodinti ar skiepyti tik tokių vyninių vynuogių veislių, kurios atitinka 2 dalies antros pastraipos reikalavimus, vynmedžius.

4.           Nukrypstant nuo 2 dalies pirmos ir trečios pastraipų ir 3 dalies antros pastraipos, mokslinių tyrimų ir eksperimentiniais tikslais leidžiama sodinti, atsodinti ar skiepyti toliau nurodytų vyninių vynuogių veislių vynmedžius:

a)      vyninių vynuogių veislių, kurios nėra įtrauktos į klasifikatorių – 3 dalyje nurodytoms valstybėms narėms;

b)      2 dalies antros pastraipos reikalavimų neatitinkančių vyninių vynuogių veislių – 3 dalyje nurodytoms valstybėms narėms.

5.           Vynmedžiai išnaikinami plotuose, kurie pažeidžiant 2–4 dalis vyninių vynuogių veislių vynmedžiais buvo apsodinti vyno gamybos reikmėms.

Tačiau nenustatomas įpareigojimas išnaikinti vynmedžius tokiuose plotuose, kai atitinkama produkcija yra skirta išskirtinai vyno gamintojų namų ūkių reikmėms.

64 straipsnis Specialus VI priedo II dalyje išvardytų kategorijų neatitinkančio vyno naudojimas

Išskyrus į butelius išpilstytą vyną (jei turima įrodymų, kad jis išpilstytas iki 1971 m. rugsėjo 1 d.), vynas, pagamintas iš vyninių vynuogių veislių, įtrauktų į klasifikatorius, sudarytus pagal 63 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, tačiau neatitinkantis vienos iš VI priedo II dalyje nustatytų kategorijų, naudojamas tik atskirų vyno gamintojų namų ūkių vartojimo reikmėms, distiliuoti arba vyno actui gaminti.

65 straipsnis Tam tikriems produktams ir sektoriams taikomos nacionalinės taisyklės

1.           Nepaisydamos 59 straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti nacionalines taisykles, kuriomis nustatomi skirtingi tepiųjų riebalų kokybės lygiai. Pagal šias taisykles šiuos kokybės lygius leidžiama vertinti remiantis kriterijais, visų pirma susijusiais su naudotomis žaliavomis, produktų organoleptinėmis savybėmis ir jų fiziniu bei mikrobiologiniu stabilumu.

Šia pirmoje pastraipoje numatyta galimybe besinaudojančios valstybės narės užtikrina, kad tose nacionalinėse taisyklėse nustatytus kriterijus atitinkantiems kitų valstybių narių produktams apibūdinti galėtų būti nediskriminacinėmis sąlygomis vartojami terminai, kuriais nurodoma, jog tų kriterijų laikomasi.

2.           Valstybės narės gali apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrus vynininkystės metodus ir numatyti griežtesnes taisykles jų teritorijoje gaminamiems ir pagal Sąjungos teisę patvirtintiems vynams, siekdamos geriau išsaugoti esmines vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, ir putojančių vynų bei likerinių vynų savybes.

3.           Komisijos pagal 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis sąlygomis valstybės narės gali leisti eksperimentiniais tikslais naudoti nepatvirtintus vynininkystės metodus.

4.           Siekiant užtikrinti tinkamą ir skaidrų taikymą, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių taikymo sąlygos, taip pat sąlygos, kuriomis galima laikyti, pateikti į apyvartą ir naudoti produktus, gautus taikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus eksperimentinius metodus.

4 poskirsnis  Su importu ir eksportu susiję prekybos standartai

66 straipsnis Bendrosios nuostatos

Atsižvelgiant į Sąjungos prekybos su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis ypatumus, taip pat į ypatingą kai kurių žemės ūkio produktų pobūdį, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos sąlygos, kuriomis importuojamų produktų atitiktis Sąjungos reikalavimams dėl prekybos standartų yra lygiavertė, ir sąlygos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo 58 straipsnio, taip pat nustatomos prekybos standartų taikymo iš Sąjungos eksportuojamiems produktams taisyklės.

67 straipsnis Specialiosios vyno importo nuostatos

1.           Išskyrus atvejus, kai pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytuose susitarimuose nurodyta kitaip, nuostatos dėl kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir vyno ženklinimo, nustatytos šio skyriaus 2 skirsnyje ir šio reglamento 60 straipsnyje nurodytose apibrėžtyse, pavadinimuose ir prekiniuose pavadinimuose, taikomos į Sąjungą importuojamiems produktams, kurių KN kodai yra 2009 61, 2009 69 ir 2204.

2.           Išskyrus atvejus, kai pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytuose susitarimuose nurodyta kitaip, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai gaminami laikantis OIV rekomenduojamų ir paskelbtų arba Sąjungos pagal šį reglamentą patvirtintų vynininkystės metodų.

3.           Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, pateikiamas:

a)      sertifikatas, kuriuo patvirtinama atitiktis 1 ir 2 dalyse nurodytoms nuostatoms; jį produkto kilmės šalyje parengia kompetentinga įstaiga, įtraukta į Komisijos viešai skelbiamą sąrašą;

b)      produkto kilmės šalies paskirtos įstaigos ar padalinio parengtą produkto tinkamumo tiesiogiai žmonėms vartoti analizės ataskaitą.

5 poskirsnis Bendrosios nuostatos

68 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti visas būtinas su šiuo skirsniu susijusias priemones, visų pirma susijusias su:

a)           bendrojo prekybos standarto įgyvendinimu;

b)           VI priede pateiktų apibrėžčių ir prekinių pavadinimų taikymu;

c)           VI priedo III dalies 5 punkto antroje pastraipoje nurodyto pieno ir pieno produktų ir VI priedo VI dalies šeštos pastraipos a punkte nurodytų tepiųjų riebalų sąrašo, grindžiamo orientaciniais produktų sąrašais, kuriuos valstybės narės laiko savo teritorijose atitinkančiais tas nuostatas ir kuriuos jos siunčia Komisijai, sudarymu;

d)           konkretiems sektoriams arba produktams skirtų prekybos standartų įgyvendinimu, įskaitant išsamias mėginių ėmimo taisykles ir produktų sudėčiai nustatyti skirtus analizės metodus;

e)           nustatymu, ar produktams buvo taikomos patvirtintų vynininkystės metodų neatitinkančios procedūros;

f)            leistino nuokrypio nustatymu;

g)           66 straipsnio įgyvendinimu.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 skirsnis Vyno sektoriuje naudojamos kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos ir tradiciniai terminai

1 poskirsnis Įvadinės nuostatos

69 straipsnis Taikymo sritis

1.           Šiame skirsnyje nustatytos su kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais susijusios taisyklės taikomos VI priedo II dalies 1, 3–6, 8, 9, 11, 15 ir 16 punktuose nurodytiems produktams.

2.           1 dalyje nurodytos taisyklės grindžiamos:

a)      vartotojų ir gamintojų teisėtų interesų apsauga;

b)      atitinkamų produktų vidaus rinkos sklandaus veikimo užtikrinimu ir

c)      kokybiškų produktų gamybos skatinimu taikant nacionalines kokybės politikos priemones.

2 poskirsnis Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

70 straipsnis Apibrėžtys

1.           Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)      kilmės vietos nuoroda – regiono, konkrečios vietovės arba, išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti 69 straipsnio 1 dalyje nurodytam produktui, atitinkančiam šiuos reikalavimus:

i)        produkto kokybę ir savybes iš esmės arba išimtinai lėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais;

ii)       vynuogės, iš kurių pagamintas produktas, yra užaugintos tik toje geografinėje vietovėje;

iii)      produktas gaminamas toje geografinėje vietovėje ir

iv)      produktas pagamintas iš Vitis vinifera veislės vynmedžių vynuogių;

b)      geografinė nuoroda – nuoroda į regioną, konkrečią vietovę arba, išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, į šalį, naudojama apibūdinti 69 straipsnio 1 dalyje nurodytam produktui, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

i)        jo specifinė kokybė, geras vardas ar kitos savybės yra susijusios su ta geografine kilme;

ii)       ne mažiau kaip 85 % produktui gaminti naudojamų vynuogių yra užaugintos tik toje geografinėje vietovėje;

iii)      jis gaminamas toje geografinėje vietovėje ir

iv)      jis pagamintas iš Vitis vinifera rūšies arba iš rūšių, išvestų sukryžminus Vitis vinifera rūšis su kitomis Vitis genties rūšimis, vynmedžių vynuogių.

2.           Tam tikri tradiciškai naudojami pavadinimai laikomi kilmės vietos nuoroda, kai:

a)      jie naudojami vynui pavadinti;

b)      jais pateikiama nuoroda į geografinį pavadinimą;

c)      jie atitinka 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose nurodytus reikalavimus ir

d)      jiems taikoma šiame poskirsnyje nustatyta procedūra, pagal kurią saugomos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos.

3.           Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, įskaitant nuorodas, susijusias su trečiosiose valstybėse esančiomis geografinėmis vietovėmis, Sąjungoje saugomos pagal šiame poskirsnyje nustatytas taisykles.

71 straipsnis Apsaugos paraiškos

1.           Į pavadinimų kaip kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos paraiškas įtraukiama techninė byla, kurioje pateikiami tokie duomenys:

a)      saugotinas pavadinimas;

b)      pareiškėjo vardas, pavardė (arba pavadinimas) ir adresas;

c)      2 dalyje nurodyta produkto specifikacija ir

d)      bendrasis dokumentas, kuriame apibendrinama 2 dalyje nurodyta produkto specifikacija.

2.           Produkto specifikacija suinteresuotosioms šalims suteikia galimybę įvertinti atitinkamas produkto, kuriam suteikta kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, gamybos sąlygas.

3.           Kai pateikiama apsaugos paraiška yra susijusi su trečiosios valstybės geografine vietove, kartu su 1 ir 2 dalyse nurodytais duomenimis pateikiamas įrodymas, kad atitinkamas pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.

72 straipsnis Pareiškėjai

1.           Kilmės vietos arba geografinės nuorodos apsaugos paraišką gali teikti bet kuri suinteresuota gamintojų grupė arba, išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, atskiras gamintojas. Paraišką teikiant gali dalyvauti ir kitos suinteresuotosios šalys.

2.           Gamintojai gali pateikti tik jų pačių gaminamų vynų pavadinimų apsaugos paraišką.

3.           Bendra paraiška gali būti teikiama, kai pavadinimu nurodoma kelioms valstybėms bendra geografinė vietovė arba tradicinis pavadinimas, susijęs su kelioms valstybėms bendra geografine vietove.

73 straipsnis Preliminari nacionalinė procedūra

1.           71 straipsnyje nurodytoms Sąjungos kilmės vynų kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos paraiškoms taikoma preliminari nacionalinė procedūra.

2.           Jei valstybė narė mano, kad kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda neatitinka reikalavimų arba kad ji yra nesuderinama su Sąjungos teise, ji paraišką atmeta.

3.           Jei valstybė narė mano, kad reikalavimai įvykdyti, ji taiko nacionalinę procedūrą, kuria užtikrinama, kad būtų tinkamai paskelbta produkto specifikacija (bent internete).

74 straipsnis Komisijos atliekamas tikrinimas

1.           Komisija viešai skelbia kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraiškos pateikimo datą.

2.           Komisija tikrina, ar 71 straipsnyje nurodytos apsaugos paraiškos atitinka šiame poskirsnyje nustatytas sąlygas.

3.           Jei Komisija mano, kad šiame poskirsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, ji įgyvendinimo aktais nusprendžia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti 71 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą bendrąjį dokumentą ir nuorodą į taikant  preliminarią nacionalinę procedūrą paskelbtą produkto specifikaciją.

4.           Jei Komisija mano, kad šiame poskirsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos, ji  įgyvendinimo aktu nusprendžia atmesti paraišką.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

75 straipsnis Prieštaravimo procedūra

Per du mėnesius nuo 71 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto bendrojo dokumento paskelbimo dienos bet kuri valstybė narė ar trečioji valstybė arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir gyvenantis arba įsisteigęs valstybėje narėje (išskyrus valstybę narę, kuri pateikė nuorodos apsaugos paraišką) arba trečiojoje valstybėje, gali prieštarauti siūlomai nuorodos apsaugai pateikdamas Komisijai tinkamai pagrįstą pareiškimą dėl šiame poskirsnyje nustatytų atitikties apsaugos reikalavimams sąlygų.

Trečiosiose valstybėse gyvenantys arba įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys tokį pareiškimą tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios valstybės valdžios institucijas pateikia per 1 pastraipoje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį.

76 straipsnis Sprendimas dėl apsaugos

Komisija, remdamasi užbaigus 75 straipsnyje nurodytą prieštaravimo procedūrą turima informacija, įgyvendinimo aktu nusprendžia saugoti šiame poskirsnyje nurodytus reikalavimus ir Sąjungos teisės reikalavimus atitinkančią kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą arba atmesti minėtų reikalavimų neatitinkančią paraišką.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

77 straipsnis Homonimai

1.           Pavadinimas, kurio apsaugos paraiška pateikiama ir kuris visiškai ar iš dalies sutampa su pavadinimu, jau įregistruotu pagal šį reglamentą, įregistruojamas deramai atsižvelgiant į vietinę bei tradicinę vartoseną ir bet kokį suklaidinimo pavojų.

Vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis manyti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka realų vietovės, regiono ar vietos, iš kurios kilę tie produktai, pavadinimą.

Įregistruotą homoniminį pavadinimą galima naudoti tik jeigu praktiškai įmanoma pakankamai atskirti vėliau įregistruotą homonimą ir registre jau esantį pavadinimą, atsižvelgiant į būtinybę atitinkamiems gamintojams taikyti teisingumo principą ir į poreikį neklaidinti vartotojo.

2.           1 dalis taikoma mutatis mutandis, jeigu pavadinimas, kurio apsaugos paraiška teikiama, visiškai ar iš dalies sutampa su geografine nuoroda, saugoma pagal valstybių narių teisės aktus.

3.           Jei vyninių vynuogių veislės pavadinime yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba jei jų pavadinimą sudaro tokia nuoroda, tas pavadinimas nenaudojamas žemės ūkio produktams ženklinti. Atsižvelgdama į esamą ženklinimo tvarką, Komisija pagal 160 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais gali nuspręsti kitaip.

4.           Saugant produktų, kuriems taikomas 70 straipsnis, kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas nepažeidžiamos saugomos geografinės nuorodos, taikomos spiritiniams gėrimams, apibrėžtiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008[34] 2 straipsnyje.

78 straipsnis Atsisakymo saugoti priežastys

1.           Bendriniu tapęs pavadinimas nesaugomas kaip kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda.

Šiame skirsnyje bendriniu tapęs pavadinimas – vyno pavadinimas, kuris, nors ir sietinas su vieta ar regionu, kuriuose šis produktas buvo pirmiausia pagamintas ar kuriuose juo buvo pradėta prekiauti, Sąjungoje tapo įprastu vyno pavadinimu.

Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu, atsižvelgiama į atitinkamus veiksnius, visų pirma į:

a)      dabartinę padėtį Sąjungoje, visų pirma vartojimo vietose;

b)      atitinkamus Sąjungos ar nacionalinius teisės aktus.

2.           Pavadinimas nėra saugomas kaip kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, jei, atsižvelgiant į prekės ženklo gerą vardą ir pripažinimą, vartotojas dėl tokios apsaugos galėtų susidaryti klaidingą nuomonę apie tikrąjį vyno tapatumą.

79 straipsnis Santykis su prekių ženklais

1.           Jei kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda saugoma pagal šį reglamentą, prekės ženklo, kuris naudojamas pagal 80 straipsnio 2 dalį ir kuris susijęs su produktu, priskiriamu prie vienos iš VI priedo II dalyje išvardytų kategorijų, registruoti neleidžiama, jei prekės ženklo registravimo paraiška yra pateikta po kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos paraiškos pateikimo Komisijai dienos ir tokia kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda pradėta saugoti.

Prekių ženklų, kurie buvo įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, galiojimas panaikinamas.

2.           Nepažeidžiant 78 straipsnio 2 dalies, prekės ženklas, kuris naudojamas pagal 80 straipsnio 2 dalį, kurio registracijos paraiška buvo pateikta ir kuris buvo registruotas arba nusistovėjęs (jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamuose teisės aktuose) Sąjungos teritorijoje prieš kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos paraiškos pateikimo Komisijai dieną, gali būti naudojamas toliau ir atnaujinamas nepaisant kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos, su sąlyga, kad nėra jokių priežasčių tokį prekės ženklą paskelbti negaliojančiu arba jį atšaukti pagal 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti[35] arba 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo[36].

Tokiais atvejais leidžiama tuo pat metu naudoti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą ir atitinkamą prekės ženklą.

80 straipsnis Apsauga

1.           Vyną parduodantis ūkio subjektas gali naudoti saugomą kilmės vietos nuorodą ar saugomą geografinę nuorodą, jei toks vynas buvo pagamintas laikantis atitinkamos produkto specifikacijos.

2.           Saugoma kilmės vietos nuoroda bei saugoma geografinė nuoroda ir vynas, kuriam laikantis produkto specifikacijų suteiktas tas saugomas pavadinimas, saugomi nuo:

a)      bet kokio tiesioginio ar netiesioginio to saugomo pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais:

i)        panašiems produktams, neatitinkantiems produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos, arba

ii)       jeigu taip naudojant išnaudojamas kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos geras vardas;

b)      bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas, transkribuotas ar transliteruotas arba prie jo rašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar pan.;

c)      bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes, esančios ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu vyno produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d)      bet kokios kitos praktikos, dėl kurios vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

3.           Saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos negali tapti bendriniais pavadinimais Sąjungoje, kaip apibrėžta 78 straipsnio 1 dalyje.

81 straipsnis Registras

Komisija sudaro ir tvarko su vynu susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų elektroninį registrą, kuris yra prieinamas viešai. Į registrą gali būti įtrauktos su trečiųjų valstybių produktais susijusios saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos, kurios saugomos Sąjungoje pagal tarptautinį susitarimą, kurio šalis yra Sąjunga. Jei tame susitarime aiškiai nenurodyta, kad pavadinimas yra saugoma kilmės vietos nuoroda, kaip apibrėžta šiame reglamente, toks pavadinimas į registrą įtraukiamas kaip saugoma geografinė nuoroda.

82 straipsnis Produkto specifikacijų pakeitimai

Pagal 86 straipsnio 4 dalies b punktą nustatytas sąlygas atitinkantis pareiškėjas gali teikti paraišką, kad būtų patvirtinti produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos pakeitimai, visų pirma siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos žinių raidą arba iš naujo apibrėžti atitinkamą geografinę vietovę. Paraiškose apibūdinami prašomi pakeitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

83 straipsnis Panaikinimas

Jeigu nebeužtikrinamas atitinkamos produkto specifikacijos laikymasis, Komisija savo iniciatyva arba pagal tinkamai pagrįstą valstybės narės, trečiosios valstybės ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymą įgyvendinimo aktu gali priimti nuspręsti panaikinti kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugą.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

84 straipsnis Šiuo metu saugomi vynų pavadinimai

1.           Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999[37] 51 ir 54 straipsnius ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002[38] 28 straipsnį saugomi vynų pavadinimai yra automatiškai saugomi ir pagal šį reglamentą. Komisija tokius pavadinimus išvardija šio reglamento 81 straipsnyje numatytame registre.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais imasi atitinkamų oficialių veiksmų vynų pavadinimams, kuriems taikoma Reglamento (ES) Nr. [COM(2010)799] 191 straipsnio 3 dalis, pašalinti iš 81 straipsnyje numatyto registro.

3.           83 straipsnis netaikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems šiuo metu saugomiems vynų pavadinimams.

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija savo iniciatyva įgyvendinimo aktais gali nuspręsti panaikinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų esamų saugomų vynų pavadinimų apsaugą, jei jie neatitinka 70 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

85 straipsnis Mokesčiai

Valstybės narės gali rinkti mokesčius savo išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant apsaugos paraiškas, prieštaravimo pareiškimus, pakeitimų paraiškas ir prašymus panaikinti apsaugą, pateiktus pagal šį poskirsnį.

86 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais numatomos šio straipsnio 2–5 dalyse išvardytos priemonės.

2.           Atsižvelgdama į gamybos konkrečioje geografinėje vietovėje ypatumus, Komisija deleguotaisiais aktais gali nustatyti:

a)      konkrečios geografinės vietovės ribų nustatymo principus ir

b)      su gamyba konkrečioje geografinėje vietovėje susijusias apibrėžtis, apribojimus ir leidžiančias nukrypti nuostatas.

3.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti produktų kokybę ir atsekamumą, Komisija deleguotaisiais aktais gali numatyti sąlygas, pagal kurias į produktų specifikacijas gali būti įtraukti papildomi reikalavimai.

4.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti teisėtas gamintojų ar ūkio subjektų teises ir interesus, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti taisykles, kuriomis nustatoma:

a)      produktų specifikacijos elementai;

b)      kokie pareiškėjai gali teikti kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraišką;

c)      sąlygos, kurių turi būti laikomasi, kai teikiama kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraiška, preliminarios nacionalinės procedūros, Komisijos atliekamas tikrinimas, prieštaravimo teikimo procedūra ir saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos pakeitimo, panaikinimo ir nuorodos tipo pakeitimo procedūros;

d)      kelių valstybių paraiškoms taikomos sąlygos;

e)      sąlygos, taikomos su trečiosios valstybės geografinėmis vietovėmis susijusioms paraiškoms;

f)       data, nuo kurios taikoma apsauga arba apsaugos pakeitimas;

g)      sąlygos, taikomos produkto specifikacijų pakeitimams.

5.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti tinkamą apsaugą, Komisija deleguotaisiais aktais gali nustatyti su saugomu pavadinimu susijusius apribojimus.

6.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad šio poskirsnio nuostatų dėl vynų pavadinimų, kuriems apsauga suteikta prieš 2009 m. rugpjūčio 1 d. arba kurių apsaugos paraiška pateikta prieš tą datą, taikymas nekenktų ūkio subjektams ir kompetentingoms institucijoms, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl:

a)      vynų pavadinimų, kuriuos valstybės narės pripažino kilmės vietos nuorodomis arba geografinėmis nuorodomis iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., ir vynų pavadinimų, kurių apsaugos paraiškos pateiktos prieš tą datą; 

b)      preliminarios nacionalinės procedūros;

c)      vynų, pateiktų rinkai arba paženklintų prieš konkrečią datą,  ir

d)      produkto specifikacijų pakeitimų.

87 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai

1.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti būtinas priemones, susijusias su:

a)      produkto specifikacijoje nurodytina informacija apie geografinės vietovės ir galutinio produkto ryšį;

b)      sprendimų dėl apsaugos suteikimo arba nesuteikimo viešu skelbimu;

c)      81 straipsnyje nurodyto registro sudarymu ir tvarkymu;

d)      saugomos kilmės vietos nuorodos pakeitimu saugoma geografine nuoroda;

e)      kelių valstybių paraiškų teikimu.

Šie įgyvendinimo aktai priimamai pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti būtinas priemones, susijusias su kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos paraiškų ar kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos pakeitimo patvirtinimo paraiškų nagrinėjimo tvarka, taip pat prieštaravimo, panaikinimo ar nuorodos tipo pakeitimo prašymų pateikimo tvarka ir informacijos, susijusios su esamais saugomais vynų pavadinimais,  pateikimo tvarka; visų pirma priemones, susijusias su:

a)      dokumentų šablonais ir perdavimo forma;

b)      laiko terminais;

c)      išsamia informacija apie faktus, įrodymus ir patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos reikia pateikti kartu su paraiška ar prašymu.

Šie įgyvendinimo aktai priimamai pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

88 straipsnis Kiti įgyvendinimo įgaliojimai

Jei prieštaravimas laikomas nepriimtinu, Komisija įgyvendinimo aktais nusprendžia atmesti jį kaip nepriimtiną.

3 poskirsnis Tradiciniai terminai

89 straipsnis Apibrėžtis

Tradicinis terminas –  69 straipsnio 1 dalyje nurodytiems produktams apibūdinti skirtas terminas, valstybėse narėse tradiciškai vartojamas siekiant nurodyti:

a)           kad produktui suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę,  arba

b)           produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, gamybos ar brandinimo būdą arba kokybę, spalvą, vietovės tipą arba su istorija susijusį ypatingą įvykį.

90 straipsnis Apsauga

1.           Saugomas tradicinis terminas gali būti vartojamas tik produktui, kuris buvo pagamintas laikantis 89 straipsnyje nurodytos apibrėžties, apibūdinti.

Užtikrinama tradicinių terminų apsauga, kad jie nebūtų vartojami neteisėtai.

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų neteisėtam saugomų tradicinių terminų vartojimui sustabdyti.

2.           Sąjungoje tradiciniai terminai negali tapti bendriniais pavadinimais.

91 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais numatomos šio straipsnio 2–4 dalyse išvardytos priemonės.

2.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti tinkamą apsaugą, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti nuostatas dėl saugotino termino kalbos ir rašybos.

3.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti teisėtas gamintojų ar ūkio subjektų teises ir interesus, Komisija deleguotaisiais aktais gali nustatyti:

a)      kokie pareiškėjai gali teikti tradicinio termino apsaugos paraišką,

b)      tradicinio termino pripažinimo paraiškos galiojimo sąlygas,

c)      prieštaravimo siūlomam tradicinio termino pripažinimui priežastis,

d)      apsaugos mastą, santykį su prekių ženklais, saugomais tradiciniais terminais, saugomomis kilmės vietos nuorodomis ar geografinėmis nuorodomis, homonimais ar tam tikrais vyninių vynuogių pavadinimais,

e)      tradicinio termino panaikinimo priežastis,

f)       paraiškos arba prašymo pateikimo datą;

g)      tvarką, kuri turi būti taikoma tradicinio termino apsaugos paraiškai, įskaitant Komisijos atliekamą tikrinimą, prieštaravimo teikimo tvarką ir panaikinimo bei pakeitimo tvarką.

4.           Atsižvelgdama į Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų valstybių prekybos ypatumus, Komisija deleguotaisiais aktais gali nustatyti sąlygas, kuriomis tradicinius terminus galima vartoti produktams iš trečiųjų valstybių apibūdinti, ir numatyti nuo 89 straipsnio leidžiančias nukrypti nuostatas.

92 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

1.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti būtinas priemones, susijusias su tradicinio termino apsaugos paraiškų ar tradicinio termino pakeitimo patvirtinimo paraiškų nagrinėjimo tvarka, taip pat prieštaravimo ar panaikinimo prašymų nagrinėjimo tvarka, visų pirma priemones, susijusias su:

a)      dokumentų šablonais ir perdavimo forma;

b)      laiko terminais;

c)      išsamia informacija apie faktus, įrodymus ir patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos reikia pateikti kartu su paraiška ar prašymu;

d)      išsamiomis saugomų tradicinių terminų viešo skelbimo taisyklėmis.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais nusprendžia priimti arba atmesti tradicinio termino apsaugos paraišką arba saugomo termino pakeitimo ar tradicinio termino apsaugos panaikinimo prašymą.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais numato tradicinių terminų, kurių apsaugos paraiškos priimtos, apsaugą, visų pirma suskirsto juos pagal 89 straipsnį ir paskelbia apibrėžtį ir (arba) vartojimo sąlygas.

4.           Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

93 straipsnis Kiti įgyvendinimo įgaliojimai

Jei prieštaravimas laikomas nepriimtinu, Komisija įgyvendinimo aktais nusprendžia atmesti jį kaip nepriimtiną.

3 skirsnis Vyno sektoriaus produktų ženklinimas ir pateikimas

94 straipsnis Apibrėžtis

Šiame skirsnyje:

a)           ženklinimas – visi žodžiai, duomenys, prekių ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, pateikti ant pakuotės arba prie atitinkamo produkto pridedamame ar jį nurodančiame dokumente, pranešime, etiketėje, žiede ar lankelyje;

b)           pateikimas – informacija, perduodama vartotojams pasitelkiant atitinkamo produkto pakuotę, įskaitant butelių formą ir tipą.

95 straipsnis Horizontaliųjų taisyklių taikymas

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, ženklinimui ir pateikimui taikoma Direktyva 2008/95/EB, Tarybos direktyva 89/396/EEB[39], Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB[40] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/45/EB[41].

96 straipsnis Privalomi duomenys

1.           Ženklinant ir pateikiant VI priedo II dalies 1–11, 13, 15 ir 16 punktuose nurodytus Sąjungoje parduodamus arba eksportuojamus produktus, nurodomi šie privalomi duomenys:

a)      vynuogių produkto kategorijos pavadinimas pagal VI priedo II dalį;

b)      jei tai vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda:

i)        terminas „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“ ir

ii)       saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas;

c)      faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais;

d)      kilmės vietos nuoroda;

e)      išpilstytojo nuoroda arba putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno gamintojo ar pardavėjo pavadinimas;

f)       importuojamų vynų importuotojo nuoroda ir

g)      putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno cukraus kiekio nuoroda.

2.           Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, nuorodos į vynuogių produkto kategoriją galima nepateikti, jei tai vynas, kurio etiketėse nurodomas saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas.

3.           Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, nuorodos į terminą „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“ galima nepateikti šiais atvejais:

a)      kai 89 straipsnio a punkte nurodytas tradicinis terminas pateikiamas etiketėje;

b)      išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kuriuos Komisija, atsižvelgdama į poreikį užtikrinti atitiktį galiojančiai ženklinimo praktikai, nustato pagal 160 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais.

97 straipsnis Neprivalomi duomenys

1.           Ženklinant ir pateikiant VI priedo II dalies 1–11, 13, 15 ir 16 punktuose nurodytus produktus, gali būti nurodomi šie neprivalomi duomenys:

a)      vynuogių derliaus metai;

b)      vienos ar daugiau vyninių vynuogių veislių pavadinimai;

c)      cukraus kiekiui nurodyti vartojami terminai, jei tai yra 96 straipsnio 1 dalies g punkte nenurodyti vynai;

d)      vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda tradiciniai terminai, kaip nurodyta 89 straipsnio b punkte;

e)      Sąjungos sutartinis ženklas, kuriuo žymima saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda;

f)       konkretiems gamybos metodams pavadinti vartojami terminai;

g)      vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, atveju – kito geografinio vieneto, kuris yra mažesnis ar didesnis už vietovę, susijusią su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda, pavadinimas.

2.           Nepažeisdamos 77 straipsnio 3 dalies, dėl šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų duomenų naudojimo vynams be saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos apibūdinti:

a)      valstybės narės priima įstatymus ar kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad būtų taikomos atitinkamos informacijos teisingumui garantuoti būtinos sertifikavimo, patvirtinimo ir tikrinimo procedūros;

b)      valstybės narės, remdamosi objektyviais nediskriminaciniais kriterijais ir deramai atsižvelgdamos į sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principą, vynų, gaminamų jų teritorijoje iš vyninių vynuogių veislių, atveju gali sudaryti vyno gamybai nenaudojamų vyninių vynuogių veislių sąrašus, visų pirma, jeigu:

i)        kyla pavojus, kad vartotojai gali susidaryti klaidingą nuomonę apie tikrąją vyno kilmę, nes tam tikra vyninių vynuogių veislė yra neatskiriama tuo metu saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos dalis;

ii)       patikros nebūtų ekonomiškai naudingos dėl to, kad tam tikros vyninių vynuogių veislės vynuogės auginamos labai mažoje valstybės narės vynuogynų dalyje;

c)      jeigu naudojami skirtingų valstybių narių vynų mišiniai, etiketėje vyninių vynuogių veislė nežymima, išskyrus atvejus, kai atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip ir užtikrina, kad bus įgyvendintos atitinkamos sertifikavimo, patvirtinimo ir tikrinimo procedūros.

98 straipsnis Kalbos

1.           Žodžiais išreikšti privalomi ir neprivalomi duomenys, nurodyti 96 ir 97 straipsniuose, pateikiami viena ar keliomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

2.           Nepaisant 1 dalies, saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas ar 89 straipsnio b punkte nurodytas tradicinis terminas etiketėje pateikiami kalba (-omis), kuriai (-ioms) taikoma apsauga.

Kai saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda arba specifinis nacionalinis pavadinimas rašomi ne lotyniškais rašmenimis, pavadinimas taip pat gali būti rašomas viena ar keliomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

99 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais numatomos šio straipsnio 2–6 dalyse išvardytos priemonės.

2.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti, kad būtų laikomasi ženklinimą ir pateikimą reglamentuojančių horizontaliųjų taisyklių, ir atsižvelgti į vyno sektoriaus ypatumus, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti apibrėžtis, taisykles ir apribojimus, susijusius su:

a)      ženklinimo duomenų, išskyrus numatytuosius šiame skirsnyje, pateikimu ir naudojimu;

b)      privalomais duomenimis, susijusiais su:

i)        terminais, vartotinais siekiant suformuluoti privalomus duomenis, ir jų vartojimo sąlygomis;

ii)       terminais, kuriais nurodomas ūkis, ir jų vartojimo sąlygomis;

iii)      nuostatomis, kuriomis gaminančioms valstybėms narėms leidžiama nustatyti papildomas su privalomais duomenimis susijusias taisykles;

iv)      nuostatomis, kuriomis leidžiama taikyti kitas leidžiančias nukrypti nuostatas dėl nuorodos į vynuogių produkto kategoriją nepateikimo, be nurodytųjų 96 straipsnio 2 dalyje, ir

v)       nuostatomis dėl kalbų vartojimo;

c)      neprivalomais duomenimis, susijusiais su:

i)        terminais, vartotinais siekiant suformuluoti papildomus duomenis, ir jų vartojimo sąlygomis;

ii)       nuostatomis, kuriomis gaminančioms valstybėms narėms leidžiama nustatyti papildomas su neprivalomais duomenimis susijusias taisykles;

d)      pateikimu, susijusiu su:

i)        tam tikrų formų butelių naudojimo sąlygomis ir tam tikrų specialiųjų butelių formų sąrašu;

ii)       putojančio vyno butelių ir tokios rūšies butelių uždarymo priemonių naudojimo sąlygomis;

iii)      nuostatomis, kuriomis gaminančioms valstybėms narėms leidžiama nustatyti pateikimą reglamentuojančias papildomas taisykles;

iv)      nuostatomis dėl kalbų vartojimo.

3.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šiame skirsnyje numatytų sertifikavimo, patvirtinimo ir tikrinimo procedūrų veiksmingumą, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti būtinas priemones.

4.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti teisėtus ūkio subjektų interesus, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti taisykles, susijusias su laikinu vynų, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda ir kurių kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda atitinka būtinus reikalavimus, ženklinimu ir pateikimu.

5.           Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti, kad nebūtų pakenkta ūkio subjektams, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl vyno, pateikto rinkai ir paženklinto prieš 2009 m. rugpjūčio 1 d.

6.           Kadangi būtina atsižvelgti į Sąjungos prekybos su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis ypatumus, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti nuo šio skirsnio leidžiančias nukrypti nuostatas dėl Sąjungos prekybos su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis.

100 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti su procedūromis ir techniniais kriterijais susijusias būtinas priemones. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

II SKYRIUS SPECIALIOSIOS ATSKIRIEMS SEKTORIAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

1 skirsnis Cukrus

101 straipsnis

Cukraus sektoriuje taikomi susitarimai

1.           Cukrinių runkelių ir cukranendrių pirkimo sąlygos, įskaitant prieš sėją sudarytus tiekimo susitarimus, reglamentuojamos Sąjungos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų ir Sąjungos cukraus gamybos įmonių sudarytais raštiškais tarpprofesiniais susitarimais.

2.           Atsižvelgiant į cukraus sektoriaus ypatumus Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų susitarimų sąlygų.

2 skirsnis Vynas

102 straipsnis Vynuogynų registras ir sąrašas

1.           Valstybės narės tvarko vynuogynų registrą, kuriame pateikiama naujausia informacija apie gamybos pajėgumus.

2.           Valstybėms narėms, kuriose bendras vyninių vynuogių veislių, kurios pagal 63 straipsnio 2 dalį įtrauktos į klasifikatorių, vynmedžiais apsodintas plotas yra mažesnis nei 500 hektarų, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas netaikomas.

3.           Valstybės narės, kurios pagal 44 straipsnį savo paramos programose numato vynuogynų restruktūrizavimą ir konversiją, remdamosi vynuogynų registru iki kiekvienų metų kovo 1 d. Komisijai pateikia atnaujintą savo gamybos pajėgumų sąrašą.

4.           Atsižvelgiant į poreikį palengvinti valstybių narių vykdomą gamybos pajėgumų stebėseną ir tikrinimą, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, susijusių su vynuogynų registro aprėptimi, turiniu ir išimtimis.

5.           Po 2016 m. sausio 1 d. Komisija įgyvendinimo aktu gali nuspręsti, kad šio straipsnio 1–3 dalys nebetaikomos.  Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

103 straipsnis Lydimieji dokumentai ir registras

1.           Vyno sektoriaus produktai į apyvartą Sąjungoje išleidžiami su oficialiai patvirtintu lydimuoju dokumentu.

2.           Fiziniai arba juridiniai asmenys ar asmenų grupės, kurie vyno sektoriaus produktais disponuoja profesiniais tikslais, visų pirma gamintojai, išpilstytojai, perdirbėjai ir pardavėjai, tvarko tokių produktų įvežimo ir išvežimo operacijų registrą.

3.           Atsižvelgiant į poreikį sudaryti palankesnes vyno produktų vežimo ir valstybių narių atliekamo jų tikrinimo sąlygas, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)      lydimųjų dokumentų ir jų naudojimo taisyklių;

b)      sąlygų, kuriomis lydimasis dokumentas laikomas saugomas kilmės vietos nuorodas arba saugomas geografines nuorodas patvirtinančiu dokumentu;

c)      įpareigojimo tvarkyti registrą ir jo naudojimo tikslų;

d)      registro tvarkytojų ir įpareigojimo tvarkyti registrą taikymo išimčių;

e)      į registrą įtrauktinų operacijų.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti:

a)      su registro sudėtimi, jame nurodytinais produktais, įtraukimo į registrą galutiniais terminais ir registrų panaikinimu susijusias taisykles;

b)      priemones, kuriomis reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų didžiausią leidžiamą nuostolių procentinį dydį;

c)      bendrąsias ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl registrų tvarkymo;

d)      taisykles, kuriomis nustatoma lydimųjų dokumentų saugojimo ir registrų tvarkymo trukmė.

Šie įgyvendinimo aktai priimamai pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3 skirsnis Pienas ir pieno produktai

104 straipsnis Sutartiniai santykiai pieno ir pieno produktų sektoriuje

1.           Jei valstybė narė nusprendžia, kad dėl kiekvienos žalio pieno pristatymo operacijos, kai ūkininkas žalią pieną pristato žalio pieno perdirbimo įmonei, turi būti sudaroma raštiška šalių sutartis, tokia sutartis turi atitikti 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pirmoje pastraipoje aprašytu atveju atitinkama valstybė narė taip pat nusprendžia, kad tais atvejais, kai žalias pienas pristatomas tarpininkaujant vienam ar daugiau surinkėjų, tokia šalių sutartis turi apimti kiekvieną pristatymo etapą. Šiuo tikslu surinkėju laikoma įmonė, kuri žalią pieną iš ūkininko ar kito surinkėjo gabena žalio pieno perdirbimo įmonei ar kitam surinkėjui, ir kiekvienu atveju perduodama nuosavybės teisė į žalią pieną.

2.           Sutartis:

a)      sudaroma prieš pristatymą,

b)      sudaroma raštu ir

c)      joje visų pirma nurodoma tokia informacija:

i)        už pristatymą mokėtina kaina, kuri:

– yra pastovi ir nurodoma sutartyje, ir (arba)

– kinta tik dėl sutartyje nustatytų veiksnių, visų pirma dėl padėties rinkoje pokyčių, nustatytų atsižvelgiant į rinkos rodiklius, pristatyto žalio pieno kiekio, taip pat jo kokybės ar sudėties,

ii)       kiekis, kuris gali ir (arba) privalo būti pristatomas, taip pat pristatymo grafikas ir

iii)      sutarties trukmė; trukmė gali būti neribota – tokiu atveju nustatomos nutraukimo sąlygos.

3.           Nukrypstant nuo 1 dalies, sutartį sudaryti neprivaloma, kai žalio pieno perdirbimo įmonė, kuriai ūkininkas pristato žalią pieną, yra kooperatyvas, kuriam ūkininkas priklauso, jei kooperatyvo įstatuose yra nuostatos, kurių poveikis panašus į 2 dalies a, b ir c punktų nuostatų poveikį.

4.           Dėl visos žalio pieno pristatymo sutartyse, kurias sudaro ūkininkai, surinkėjai ar žalio pieno perdirbimo įmonės, nurodomos informacijos, įskaitant 2 dalies c punkte nurodytą informaciją, šalys derasi laisvai.

5.           Siekdama užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti būtinas priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimamai pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

105 straipsnis Derybos dėl sutarčių sudarymo pieno ir pieno produktų sektoriuje

1.           Dėl visai bendrai produkcijai ar jos daliai taikytinų sutarčių dėl ūkininkų vykdomo žalio pieno pristatymo žalio pieno perdirbimo įmonei ar surinkėjui, kuris apibrėžtas 104 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, savo ūkininkų narių vardu gali derėtis pagal 106 straipsnį pripažinta pieno ir pieno produktų sektoriaus gamintojų organizacija.

2.           Gamintojų organizacija gali derėtis:

a)      nepaisant to, ar ūkininkai gamintojų organizacijai perduoda nuosavybės teisę į žalią pieną;

b)      nepaisant to, ar visų arba kai kurių narių bendrai produkcijai taikoma tokia pat suderėta kaina;

c)      su sąlyga, kad bendras žalio pieno, dėl kurio derasi konkreti gamintojų organizacija, kiekis neviršija:

i)        3,5 % viso Sąjungoje pagaminamo kiekio ir

ii)       33 % bet kurios valstybės narės, su kuria susijusios tokios gamintojų organizacijos derybos, bendro pagaminamo kiekio, ir

iii)      33 % visų valstybių narių, su kuriomis susijusios tokios gamintojų organizacijos derybos, bendro pagaminamo kiekio,

d)      su sąlyga, kad atitinkami ūkininkai nepriklauso jokiai kitai gamintojų organizacijai, kuri taip pat jų vardu derasi dėl tokių sutarčių, ir

e)      su sąlyga, kad gamintojų organizacija apie tai praneša valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) ji veikia, kompetentingoms institucijoms.

3.           Šiame straipsnyje nuorodos į gamintojų organizacijas apima ir tokių gamintojų organizacijų asociacijas.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad šios asociacijos galėtų būti tinkamai stebimos, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos tokių asociacijų pripažinimo sąlygos.

4.           Nukrypstant nuo 2 dalies c punkto ii ir iii papunkčių, net kai 33 % riba neviršijama, antroje pastraipoje minima konkurencijos institucija kiekvienu atveju atskirai gali nuspręsti, kad gamintojų organizacija negali rengti derybų, jeigu mano, kad tai būtina norint išsaugoti konkurenciją arba išvengti didelio neigiamo poveikio jos teritorijoje veikiančioms žalią pieną perdirbančioms MVĮ.

Kai derybos vyksta dėl daugiau kaip vienos valstybės narės produkcijos, pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą įgyvendinimo aktu priima Komisija, laikydamasi Reglamento  (EB) Nr. 1/2003 14 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros. Kitais atvejais tokį sprendimą priima valstybės narės, dėl kurios produkcijos vyksta derybos, nacionalinė konkurencijos institucija.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti sprendimai nepradedami taikyti anksčiau, nei apie juos pranešama atitinkamoms įmonėms.

5.           Šiame straipsnyje:

a)      nacionalinė konkurencijos institucija – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 5 straipsnyje nurodyta institucija;

b)      MVĮ – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB.

III SKYRIUS Gamintojų organizacijos ir asociacijos, tarpšakinės organizacijos, ūkio subjektų organizacijos

1 skirsnis apibrėžimas ir pripažinimas

106 straipsnis Gamintojų organizacijos

Gavusios prašymą valstybės narės pripažįsta gamintojų organizacijas:

a)           kurias sudaro bet kurio iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų sektorių gamintojai;

b)           kurios yra įsteigtos pačių gamintojų iniciatyva;

c)           kurios siekia konkretaus tikslo, galinčio apimti bent vieną iš toliau nurodytų tikslų:

i)       užtikrinti, kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu;

ii)       koncentruoti pasiūlą ir pateikti savo narių pagamintus produktus rinkai;

iii)      optimizuoti gamybos išlaidas ir stabilizuoti gamintojo kainas;

iv)      atlikti tausių gamybos metodų ir rinkos pokyčių tyrimus;

v)      suteikti ir skatinti teikti techninę pagalbą, kuri reikalinga norint taikyti aplinkai nekenksmingus auginimo ir gamybos metodus;

vi)      tvarkyti šalutinius produktus ir atliekas, visų pirma siekiant išsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę, išsaugoti ar didinti biologinę įvairovę, ir

vii)     padėti tausiai naudoti gamtinius išteklius ir švelninti  klimato kaitą;

(d)          kurios neturi dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant Sutarties 39 straipsnio tikslų.

107 straipsnis Gamintojų organizacijų asociacijos

Gavusios prašymą valstybės narės pripažįsta bet kuriame iš 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių veikiančias gamintojų organizacijų asociacijas, kurios įsteigtos pripažintų gamintojų organizacijų iniciatyva.

Laikydamosi taisyklių, priimtų pagal 114 straipsnio 1 dalį, gamintojų organizacijų asociacijos gali vykdyti bet kokią gamintojų organizacijų veiklą ar funkcijas.

108 straipsnis Tarpšakinės organizacijos

1.           Gavusios prašymą valstybės narės pripažįsta bet kuriame iš 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių veikiančias tarpšakines organizacijas:

a)      kurias sudaro ekonominės veiklos, susijusios su produktų gamyba, prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu viename ar keliuose sektoriuose, vykdytojai;

b)      kurios yra įsteigtos visų ar kai kurių jas sudarančių organizacijų ar asociacijų iniciatyva;

c)      kurios siekia konkretaus tikslo, galinčio apimti bent vieną iš toliau nurodytų tikslų:

i)        tobulinti žinias ir didinti gamybos bei rinkos skaidrumą, be kita ko, skelbiant statistinius duomenis apie kainas, kiekius ir prieš tai sudarytų sutarčių galiojimo trukmę, taip pat teikiant galimų būsimų rinkos pokyčių analizę regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu;

ii)       padėti geriau koordinuoti produktų pardavimo būdus, visų pirma pasitelkiant mokslinius ir rinkos tyrimus;

iii)      parengti Sąjungos taisykles atitinkančias tipines sutarčių formas;

iv)      geriau išnaudoti produktų potencialą;

v)       teikti informaciją ir atlikti tyrimus, būtinus siekiant racionalizuoti, patobulinti ir orientuoti gamybą į produktus, kurie geriau atitinka rinkos poreikius ir vartotojų skonį bei lūkesčius, visų pirma teikti informaciją ir atlikti tyrimus, susijusius su produktų kokybe (įskaitant ypatingas produktų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, savybes) ir aplinkos apsauga;

vi)      ieškoti būdų riboti gyvūnų sveikatos apsaugos ar augalų apsaugos produktų bei kitų priemonių naudojimą, taip pat užtikrinti produktų kokybę ir išsaugoti dirvožemio bei vandens kokybę;

vii)     kurti metodus ir priemones produktų kokybei gerinti visais gamybos ir prekybos etapais;

viii)    išnaudoti ekologinio ūkininkavimo potencialą ir saugoti bei skatinti tokį ūkininkavimą, taip pat skatinti naudoti kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklus ir geografines nuorodas;

ix)      skatinti integruotą tausią gamybą ar kitus aplinkai nekenksmingus gamybos metodus, taip pat vykdyti šių sričių mokslinius tyrimus;

x)       skatinti sveikai vartoti produktus ir informuoti apie pavojingo vartojimo žalą;

xi)      vykdyti pardavimo skatinimo veiklą, visų pirma trečiosiose valstybėse.

2.           Alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir tabako sektorių tarpšakinių organizacijų konkretus tikslas, nurodytas 1 dalies c punkte, taip pat gali apimti bent vieną šių tikslų:

a)      koncentruoti ir koordinuoti pasiūlą, taip pat prekiauti narių produkcija;

b)      pritaikyti kartu gamybą ir perdirbimą rinkos poreikiams ir tobulinti produktus;

c)      skatinti racionalizuoti ir tobulinti gamybą bei perdirbimą.

109 straipsnis Ūkio subjektų organizacijos

Šio reglamento taikymo tikslais alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus ūkio subjektų organizacijas sudaro pripažintos gamintojų organizacijos, pripažintos tarpšakinės organizacijos arba pripažintos kitų ūkio subjektų organizacijos arba jų asociacijos.

2 skirsnis Taisyklių taikymo išplėtimas ir privalomi įnašai

110 straipsnis Taisyklių taikymo išplėtimas

1.           Tais atvejais, kai valstybės narės konkrečioje ekonominėje zonoje ar zonose veikianti pripažinta gamintojų organizacija, pripažinta gamintojų organizacijų asociacija arba pripažinta tarpšakinė organizacija yra laikoma atstovaujančia tam tikro produkto gamybai, prekybai juo arba jo perdirbimui, atitinkama valstybė narė tos organizacijos prašymu gali ribotam laikotarpiui nustatyti, kad kai kurie susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai, dėl kurių susitarta toje organizacijoje, būtų privalomi kitiems toje ekonominėje zonoje ar zonose atskirai ar grupėmis veikiantiems ūkio subjektams, kurie tai organizacijai ar asociacijai nepriklauso.

2.           Ekonominė zona – tai geografinė zona, kurią sudaro gretimi arba kaimyniniai gamybos regionai, kuriuose gamybos ir prekybos sąlygos yra vienodos.

3.           Organizacija arba asociacija laikoma atstovaujančia, jei valstybės narės atitinkamoje ekonominėje zonoje arba ekonominėse zonose:

a)      jai tenkanti atitinkamo (-ų) produkto (-ų) gamybos, prekybos juo (jais) arba jo (jų) perdirbimo dalis yra:

i)        bent 60 % –  vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų atveju arba

ii)       bent du trečdaliai kitais atvejais ir

b)      gamintojų organizacijų atveju  ji apima daugiau kaip 50 % atitinkamų gamintojų.

Jei jos taisyklių taikymo išplėtimo kitiems ūkio subjektams prašyme nurodyta daugiau kaip viena ekonominė zona, organizacija arba asociacija įrodo bent minimaliai atstovaujanti, kaip apibrėžta šios dalies pirmoje  pastraipoje, kiekvienai iš ją sudarančių šakų kiekvienoje iš tų ekonominių zonų.

4.           Taisyklėmis, kurių taikymą išplėsti kitiems ūkio subjektams gali būti paprašyta, kaip numatyta 1 dalyje,  turi būti siekiama vieno iš šių tikslų:

a)      teikti duomenis apie gamybą ir rinką;

b)      taikyti griežtesnes gamybos taisykles negu Sąjungoje nustatytosios ar nacionalinės taisyklės;

c)      sudaryti Sąjungos taisykles atitinkančias tipines sutartis;

d)      taikyti prekybos taisykles;

e)      taikyti aplinkos apsaugos taisykles;

f)       taikyti priemones, kuriomis siekiama skatinti naudoti produktų potencialą ir jį išnaudoti;

g)      taikyti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ekologinį ūkininkavimą, taip pat kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklus ir geografines nuorodas;

h)      vykdyti mokslinius tyrimus, siekiant padidinti produktų vertę, visų pirma taikant naujus, visuomenės sveikatai nepavojingus naudojimo būdus;

i)       vykdyti produktų kokybės gerinimo tyrimus;

j)       vykdyti mokslinius tyrimus, visų pirma susijusius su tokiais auginimo metodais, kuriuos taikant galima sunaudoti mažiau augalų apsaugos arba gyvūnų sveikatos apsaugos produktų ir kuriais užtikrinama dirvožemio bei aplinkos apsauga;

k)      nustatyti būtinąją kokybę ir pakuotėms bei pateikimui taikomus būtinuosius standartus;

l)       naudoti sertifikuotą sėklą ir vykdyti produktų kokybės stebėseną.

Tomis taisyklėmis neturi būti kenkiama kitiems atitinkamos valstybės narės ar Sąjungos ūkio subjektams, jos negali turėti 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto poveikio, arba būti kitaip nesuderinamos su galiojančiomis Sąjungos arba nacionalinėmis taisyklėmis.

111 straipsnis Ne narių finansiniai įnašai

Jei pripažintos gamintojų organizacijos, pripažintos gamintojų organizacijų asociacijos arba pripažintos tarpšakinės organizacijos taisyklių taikymas išplečiamas pagal 110 straipsnį, o veikla, kuriai taikomos tos taisyklės, atitinka asmenų, kurių veikla susijusi su atitinkamais produktais, bendrą ekonominį interesą, pripažinimą suteikusi valstybė narė gali nuspręsti, kad tai organizacijai nepriklausantys, bet iš tos veiklos naudos gaunantys pavieniai asmenys ar grupės mokėtų organizacijai visus jos narių mokamus finansinius įnašus arba jų dalį, jei tokie įnašai yra skirti  vykdant tą veiklą tiesiogiai patirtoms išlaidoms padengti.

3 skirsnis Pasiūlos pritaikymas

112 straipsnis Lengviau pritaikyti pasiūlą prie rinkos poreikių padedančios priemonės

Atsižvelgiant į poreikį paskatinti 106–108 straipsniuose nurodytas organizacijas imtis veiksmų, kurie padėtų lengviau pritaikyti pasiūlą prie rinkos poreikių, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti su gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių ir paukštienos sektoriais susijusius deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis:

a)           gerinama kokybė;

b)           skatinama geriau organizuoti gamybą, perdirbimą ir prekybą;

c)           sudaromos palankesnės sąlygos registruoti rinkos kainų tendencijas;

d)           leidžiama sudaryti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes remiantis taikomais gamybos būdais.

113 straipsnis Bendrosios vyno rinkos veikimui patobulinti ir stabilizuoti skirtos prekybos taisyklės

Siekdamos patobulinti ir stabilizuoti vyno, įskaitant vynuoges, misą ir iš jų pagamintą vyną, bendrosios rinkos veikimą, šiuos produktus gaminančios valstybės narės gali nustatyti pasiūlą reguliuojančias prekybos taisykles, visų pirma įgyvendindamos pagal 108 straipsnį pripažintų tarpšakinių organizacijų priimtus sprendimus.

Tokios taisyklės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir neturi:

a)           būti susijusios su jokiu sandoriu po pirmojo atitinkamo produkto pateikimo rinkai;

b)           leisti nustatyti kainų, įskaitant atvejus, kai kainos nustatomos orientaciniais ar rekomendaciniais tikslais;

c)           uždrausti naudotis pertekline vynuogių derliaus dalimi, kuria įprastai būtų galima naudotis;

d)           sudaryti sąlygų atsisakyti išduoti vyno apyvartai ir prekybai reikalingą nacionalinį ir Sąjungos sertifikatus, kai tokia prekyba atitinka minėtas taisykles.

4 skirsnis Procedūrinės taisyklės

114 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

 Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad gamintojų organizacijų ir ūkio subjektų organizacijų, veikiančių alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje,  ir tarpšakinių organizacijų tikslai ir atsakomybė būtų aiškiai apibrėžti, taip užtikrinant tokių organizacijų veiksmų veiksmingumą, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti su gamintojų organizacijomis, gamintojų organizacijų asociacijomis, tarpšakinėmis organizacijomis ir ūkio subjektų organizacijomis susijusius deleguotuosius aktus dėl:

a)           konkrečių tikslų, kurių gali, turi arba neturi siekti tokios organizacijos ir asociacijos (įskaitant 106–109 straipsniuose išvardytų tikslų išimtis),

b)           tokių organizacijų ir asociacijų įstatų, pripažinimo, struktūros, teisinio statuso, narystės, dydžio, atskaitomybės ir veiklos; 106 straipsnio d punkte nurodyto gamintojų organizacijos pripažinimo reikalavimo, kad gamintojų organizacija neturėtų dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant Sutarties 39 straipsnyje nustatytų tikslų; pripažinimo poveikio, pripažinimo panaikinimo ir susijungimo;

c)                     tarptautinių organizacijų ir asociacijų, įskaitant šio straipsnio a ir b punktuose nurodytas taisykles;

d)           organizacijų ar asociacijų vykdomos užsakomosios veiklos ir jų tiekiamų techninių priemonių;

e)           minimalaus organizacijų ir asociacijų tinkamos parduoti produkcijos kiekio arba vertės;

f)            110 straipsnyje numatyto organizacijų tam tikrų taisyklių taikymo išplėtimo ne jų nariams ir 111 straipsnyje nurodyto ne narių mokamo privalomo narystės mokesčio, įskaitant griežtesnių gamybos taisyklių, kurių taikymas gali būti išplėstas pagal 110 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punktą, sąrašą; papildomų reikalavimų dėl atstovaujamumo, susijusių ekonominių zonų (įskaitant Komisijos atliekamą jų apibrėžimo tikrinimą), trumpiausių laikotarpių, kuriuos taisyklės turėtų galioti prieš jų taikymo išplėtimą, asmenų ar organizacijų, kuriems taisyklės gali būti taikomos arba iš kurių reikalaujama mokėti įnašus, ir aplinkybių, kuriomis Komisija gali reikalauti, kad būtų atsisakyta leisti išplėsti taisyklių taikymą arba mokėti privalomus įnašus arba panaikinti tokį taisyklių taikymo išplėtimą arba privalomus įnašus.

115 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti su šiuo skyriumi susijusias būtinas priemones, visų pirma priemones, susijusias su  110 ir 112 straipsniuose nurodytų priemonių įgyvendinimo procedūromis ir techninėmis sąlygomis. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

116 straipsnis

Kiti įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti atskirus sprendimus dėl:

a)           organizacijų, vykdančių veiklą keliose valstybėse narėse, pripažinimo, laikantis pagal 114 straipsnio c punktą priimtų taisyklių;

b)           atsisakymo pripažinti tarpšakines organizacijas arba jų pripažinimo panaikinimo, taisyklių taikymo išplėtimo panaikinimo arba privalomų įnašų panaikinimo, ekonominių zonų pakeitimo patvirtinimo arba sprendimų dėl tokio pakeitimo, apie kuriuos valstybės narės praneša laikydamosi pagal 114 straipsnio f punktą priimtų taisyklių.

III DALIS PREKYBA SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

I SKYRIUS Importo ir eksporto licencijos

117 straipsnis Bendrosios taisyklės

1.           Nepažeidžiant atvejų, kai importo ar eksporto licencijų reikalaujama pagal šį reglamentą, importuojant vieną ar kelis žemės ūkio produktus, išleistinus į laisvą apyvartą, arba eksportuojant vieną ar kelis tokius produktus į Sąjungą arba iš jos, gali būti reikalaujama pateikti licenciją, atsižvelgiant į tai, kad licencijų reikia siekiant valdyti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant vykdyti prekybos atitinkamais produktais stebėseną.

2.           Išskyrus atvejus, kai pagal Sutarties 43 straipsnio 2 dalį priimtame teisės akte numatyta kitaip, licencijas visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos Sąjungoje, išduoda valstybės narės, nepažeisdamos priemonių, priimtų šio skyriaus nuostatoms taikyti.

3.           Licencijos galioja visoje Sąjungoje.

118 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Atsižvelgiant į prekybos raidą ir padėties rinkoje pokyčius, atitinkamų rinkų poreikius ir siekiant vykdyti atitinkamų produktų importo stebėseną, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

a)      žemės ūkio produktų,  kurių importo ar eksporto licenciją reikia pateikti, sąrašas;

b)      atvejai ir situacijos, kai importo ar eksporto licencijos pateikti nereikalaujama, visų pirma dėl atitinkamų produktų muitinio statuso, prekybos tvarkos, kurios reikia laikytis, operacijų tikslų, pareiškėjo teisinio statuso ir importuojamo ar eksportuojamo kiekio.

2.           Atsižvelgiant į poreikį apibrėžti pagrindinius licencijų sistemos elementus, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)      nustatomos su licencija susijusios teisės ir pareigos, jos teisinės pasekmės, galimybė nukrypti nuo įpareigojimo importuoti ar eksportuoti, ir reikalavimas nurodyti kilmę ir kilmės vietą, kai tai privaloma;

b)      numatoma, kad išduodant importo licenciją arba produktus išleidžiant į laisvą apyvartą pateikiamas trečiosios valstybės arba subjekto išduotas dokumentas, kuriuo paliudijama, inter alia, produktų kilmė, autentiškumas ir kokybės savybės;

c)      nustatomos licencijos perdavimui taikytinos taisyklės arba tokio perdavimo apribojimai;

d)      nustatomos taisyklės, būtinos užtikrinti licencijų sistemos patikimumą ir veiksmingumą, ir nustatyti situacijas, kai būtina, kad valstybės narės, siekdamos išvengti sukčiavimo ir pažeidimų arba juos nagrinėdamos, vienos kitoms suteiktų konkrečią administracinę pagalbą;

e)      nustatomi atvejai ir situacijos, kai reikia pateikti užstatą, kuriuo užtikrinama, kad produktai bus importuojami ar eksportuojami licencijos galiojimo laikotarpiu, arba kai tokio užstato nereikia.

119 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija įgyvendinimo aktais priima su šiuo skirsniu susijusias būtinas priemones, įskaitant taisykles, reglamentuojančias:

a)           paraiškų teikimą ir licencijų išdavimą bei naudojimą;

b)           licencijų galiojimo laikotarpį ir pateiktino užstato dydį;

c)           įrodymus, kad laikomasi su licencijų naudojimu susijusių reikalavimų;

d)           pakaitinių licencijų ir licencijų dublikatų išdavimą;

e)           valstybių narių atliekamą licencijų tvarkymą ir sistemai valdyti būtinos informacijos mainus.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

120 straipsnis Kiti įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais gali:

a) riboti kiekius, kuriems gali būti išduotos licencijos;

b) atmesti prašomus kiekius ir

c) laikinai sustabdyti paraiškų pateikimą, kad suvaldytų rinką tais atvejais, kai teikiamos paraiškos dėl didelių kiekių.

II skyrius Importo muitai

121 straipsnis Tarptautinių susitarimų įgyvendinimas

Komisija įgyvendinimo aktais priima su žemės ūkio produktams taikomų importo muitų apskaičiavimu susijusias priemones, kuriomis įgyvendinami pagal Sutarties 218 straipsnį priimti tarptautiniai susitarimai, arba bet kuris kitas teisės aktas, priimtas pagal Sutarties 43 straipsnio 2 dalį arba Bendrąjį muitų tarifą.  Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

122 straipsnis Tam tikriems vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių ir vyno sektorių produktams taikomų įvežimo kainų sistema

1.           Taikant Bendrojo muitų tarifo muito normą vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių sektorių produktams bei vynuogių sultims ir misai, siuntos įvežimo kaina atitinka jos muitinę vertę, apskaičiuotą laikantis 1992 m. spalio 12 d. Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą[42] (Muitinės kodekso), ir 1993 m. liepos 2 d. Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas[43] (CCIP), nuostatų.

2.           Taikant CCIP 248 straipsnį, muitinės įstaigos, tikrindamos, ar turėtų būti pateiktas užstatas, taip pat tikrina, ar muitinė vertė atitinka atitinkamų produktų vieneto vertę, kaip nurodyta Muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkte.

3.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti sistemos veiksmingumą, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose numatoma, kad tuomet, kai muitinės įstaigos atlieka šio straipsnio 2 dalyje nurodytas patikras, be muitinės vertės atitikties vieneto vertei papildomai arba kaip alternatyva tokiai patikrai tikrinama, ar muitinė vertė atitinka kitokią vertę.

Komisija įgyvendinimo aktais priima kitos vertės, nurodytos šios dalies pirmoje pastraipoje, apskaičiavimo taisykles. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

123 straipsnis Papildomi importo muitai

1.           Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti grūdų, ryžių, cukraus, vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos ir bananų sektorių produktus, taip pat vynuogių sulčių bei vynuogių misos produktus, kuriuos importuojant pagal Bendrajame muitų tarife nustatytą muito normą, būtų taikomas papildomas importo muitas, siekiant išvengti neigiamo poveikio, kurį gali sukelti toks importas, Sąjungos rinkai arba tokį poveikį neutralizuoti, jeigu:

a)      importuojama žemesne kaina nei kaina, kurią Sąjunga nurodė Pasaulio prekybos organizacijai (ribinė kaina),  arba

b)      importuotas kiekis bet kuriais metais viršija tam tikrą lygį (ribinį kiekį).

 Ribinis kiekis nustatomas remiantis rinkos prieinamumo galimybėmis, kurios apibrėžiamos kaip importas, išreikštas procentine atitinkamo vidaus suvartojimo per trejus ankstesnius metus dalimi.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           Papildomi importo muitai netaikomi, kai nėra tikėtina, kad importas galėtų sutrikdyti Sąjungos rinką, arba jei poveikis būtų neproporcingas siekiamam tikslui.

3.           Taikant 1 dalies a punktą importo kainos nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos CIF importo kainomis.

CIF importo kainos palyginamos su tipinėmis to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba tų produktų Sąjungos importo rinkoje.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti šiam straipsniui taikyti būtinas priemones. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

124 straipsnis Kiti įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais gali:

a)           nustatyti taikomo importo muito dydį, laikydamasi taisyklių, nustatytų pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytame tarptautiniame susitarime, Bendrajame muitų tarife ir pagal šio reglamento 121 straipsnį priimtose taisyklėse;

b)           nustatyti tipines kainas ir ribinius kiekius, kad būtų galima taikyti papildomus importo muitus laikantis taisyklių, priimtų pagal 123 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.

III skyrius Tarifinių kvotų administravimas ir speciali importo tvarka trečiosiose valstybėse

125 straipsnis Tarifinės kvotos

1.           Komisija leidžia pradėti naudotis į laisvą apyvartą Sąjungoje išleistinų žemės ūkio produktų importo tarifinėmis kvotomis (arba jų dalimi) arba Sąjungos žemės ūkio produktų importo į trečiąsias valstybes tarifinėmis kvotomis, kurių dalį arba visas turi administruoti Sąjunga ir kurios nustatytos pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytais susitarimais arba kitais teisės aktais, priimtais pagal Sutarties 43 straipsnio 2 dalį, ir (arba) jas administruoja deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais pagal 126–128 straipsnius.

2.           Tarifinės kvotos administruojamos vengiant atitinkamų ūkio subjektų diskriminacijos ir taikant vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:

a)      metodą, grindžiamą chronologine paraiškų teikimo tvarka (eiliškumo principas);

b)      proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodą (vienalaikio nagrinėjimo metodas);

c)      metodą, grindžiamą tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikant tradicinių arba naujų ūkio subjektų metodą).

3.           Taikant administravimo metodą:

a)      importo tarifinių kvotų atveju deramai atsižvelgiama į Sąjungos rinkos aprūpinimo poreikius ir būtinybę išsaugoti tos rinkos pusiausvyrą arba

b)      eksporto tarifinių kvotų atveju sudaromos sąlygos pasinaudoti visomis su atitinkama kvota susijusiomis galimybėmis.

126 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti vienodas galimybes naudotis esamais importo tarifinės kvotos kiekiais ir nediskriminuoti ūkio subjektų, kurie naudojasi importo tarifine kvota, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)      nustatomos sąlygos ir atitikties reikalavimai, kurių turi laikytis ūkio subjektas, teikdamas paraišką pagal importo tarifinę kvotą; atitinkamomis nuostatomis gali būti nustatytas reikalavimas turėti bent minimalios prekybos su trečiosiomis valstybėmis ir prijungtomis teritorijomis patirties arba perdirbimo veiklos patirties, kuri išreiškiama minimaliu kiekiu ir laikotarpiu tam tikrame rinkos sektoriuje; šiomis nuostatomis gali būti nustatytos specialiosios taisyklės, kurios padėtų patenkinti tam tikro sektoriaus poreikius ir  atsižvelgti į jame taikomus veiklos metodus, taip pat patenkinti perdirbimo pramonės poreikius ir atsižvelgti į produktų naudojimo būdus;

b)      priimamos nuostatos, susijusios su ūkio subjektų vienų kitiems perduodamomis teisėmis, ir prireikus su administruojamos importo tarifinės kvotos perdavimo apribojimais;

c)      nustatoma, kad norint naudotis importo tarifine kvota reikia pateikti užstatą;

d)      priimamos visos reikiamos nuostatos, susijusios su tarifinės kvotos ypatumais, jai taikomais reikalavimais ar apribojimais, nustatytais tarptautiniame susitarime arba kitame teisės akte, nurodytame 125 straipsnio 1 dalyje.

2.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad eksportuojamiems produktams, esant tam tikroms sąlygoms, galėtų būti taikoma speciali importo į trečiąją valstybę tvarka, kaip numatyta pagal Sutarties 218 straipsnį Sąjungos sudarytuose susitarimuose, Komisija įgaliojama pagal šio reglamento 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos  valstybių narių kompetentingos institucijos, gavusios prašymą, po atitinkamų patikrų turi išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad įvykdytos sąlygos, susijusios su produktais, kuriems gali būti taikoma speciali  importo į trečiąją valstybę tvarka, jei jie būtų eksportuojami ir jei būtų įvykdytos tam tikros sąlygos.

127 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

1.           Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti:

a)      metines tarifines kvotas, kurios prireikus tinkamai paskirstomos metams, ir taikytiną administravimo metodą;

b)      susitarimo arba teisės akto, kuriuo nustatoma importo arba eksporto tvarka, specialiųjų nuostatų taikymo taisykles, visų pirma  susijusias su:

i)        garantijomis dėl produkto pobūdžio, kilmės ir kilmės vietos;

ii)       i punkte nurodytoms garantijoms patikrinti naudojamo dokumento pripažinimu;

iii)      eksportuojančios valstybės išduoto dokumento pateikimu;

iv)      produktų paskirties vieta ir naudojimu;

c)      licencijų arba leidimų galiojimo laikotarpį;

d)      užstato dydį;

e)      licencijų ir prireikus specialiųjų taisyklių, visų pirma susijusių su importo paraiškų teikimo pagal tarifinę kvotą ir atitinkamo leidimo suteikimo sąlygomis, taikymo tvarką;

f)       būtinas priemones, susijusias su 126 straipsnio 2 dalyje nurodytu dokumentu.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

128 straipsnis Kiti įgyvendinimo įgaliojimai

1.           Komisija įgyvendinimo aktais priima proceso, kuriuo užtikrinama, kad nebūtų viršijami esami tarifinės kvotos kiekiai, visų pirma nustatant paskirstymo koeficientą kiekvienai paraiškai, kai išnaudojami esami kiekiai, atmetant dar nepatvirtintas paraiškas ir prireikus sustabdant paraiškų teikimo procesą, valdymo nuostatas.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais priima  nuostatas dėl nepanaudotų kiekių perskirstymo.

IV skyrius Specialiosios tam tikriems produktams taikomos importo nuostatos

129 straipsnis Kanapių importas

1.           Toliau nurodyti produktai gali būti importuojami į Sąjungą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)      žaliavinės sėjamosios kanapės, kurių KN kodas yra 5302 10 00, atitinka Reglamento (ES) Nr. […], kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, 25 straipsnio 3 dalyje ir 28 straipsnio h punkte nustatytas sąlygas;

b)      prie sėjai skirtų kanapių rūšių sėklų, kurių KN kodas yra ex 1207 99 15, pridėti įrodymai, kad atitinkamos kanapių rūšies tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija kiekio, nustatyto pagal Reglamento (ES) Nr. […], kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, 25 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio h punktą;

c)      ne sėjai skirtas kanapių sėklas, kurių KN kodas yra 1207 99 91, importuoja tik valstybės narės įgalioti importuotojai, siekiant užtikrinti, kad tokios sėklos nebūtų skirtos sėjai.

2.           Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės yra priėmusios pagal Sutartį ir laikydamosi įpareigojimų pagal PPO susitarimą dėl žemės ūkio.

130 straipsnis Importuotiems produktams taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos ir vyno sektoriui taikomas specialus užstatas

Importuotiems produktams taikytinos nukrypti nuo VII priedo II dalies B skirsnio 5 punkto arba C skirsnio leidžiančios nuostatos gali būti priimtos pagal Sutarties 43 straipsnio 2 dalį, laikantis Sąjungos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

Tais atvejais, kai taikomos nukrypti nuo VII priedo II dalies B skirsnio 5 punkto leidžiančios nuostatos, importuotojai paskirtoms muitinės įstaigoms už tuos produktus pateikia užstatą tuo metu, kai išleidžia produktus į laisvą apyvartą.  Užstatas grąžinamas, kai importuotojas valstybės narės, kurioje produktai išleidžiami į laisvą apyvartą, muitinės įstaigoms pateikia priimtiną įrodymą, kad:

a)           produktams nebuvo taikytos nukrypti leidžiančios nuostatos arba,

b)           jei produktams taikytos nukrypti leidžiančios nuostatos, – iš produktų nebuvo pagamintas vynas, arba, jei iš produktų buvo pagamintas vynas, – pagaminti produktai tinkamai paženklinti.

Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti šio straipsnio vienodam taikymui užtikrinti būtinas taisykles, įskaitant užstato sumos ir tinkamo ženklinimo taisykles. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

V skyrius Apsaugos priemonės ir laikinasis įvežimas perdirbti

131 straipsnis Apsaugos priemonės

1.           Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių[44] ir 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 625/2009 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių[45], taiko Sąjungos rinkos apsaugos nuo importo priemones.

2.           Išskyrus tuos atvejus, kai pagal kitus Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktus, taip pat kitus Tarybos teisės aktus numatyta kitaip, Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi, taiko Sąjungos rinkos apsaugos nuo importo priemones, numatytas pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.

3.           Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija įgyvendinimo aktais gali imtis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

              Gavusi valstybės narės prašymą, sprendimą dėl jo Komisija įgyvendinimo aktais priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

              Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

Apie priimtas priemones nedelsiant pranešama valstybėms narėms, ir šios priemonės iškart įsigalioja.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais gali panaikinti pagal šio straipsnio 3 dalį priimtas Sąjungos apsaugos priemones arba jas iš dalies pakeisti. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

              Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

132 straipsnis Perdirbimo ir laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymo sustabdymas

1.           Kai dėl perdirbimo arba laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos sutrikdoma arba gali būti sutrikdyta Sąjungos rinka, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija  įgyvendinimo aktais gali visiškai arba iš dalies sustabdyti perdirbimo arba laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą grūdų, ryžių, cukraus, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, vyno, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio sektorių produktams. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

              Gavusi valstybės narės prašymą, sprendimą dėl jo Komisija įgyvendinimo aktais priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

              Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

Apie priimtas priemones nedelsiant pranešama valstybėms narėms, ir šios priemonės iškart įsigalioja.

2.           Kiek būtina siekiant, kad tinkamai veiktų BRO, Europos Parlamentas ir Taryba Sutarties 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali visiškai arba iš dalies uždrausti taikyti laikinojo įvežimo perdirbti tvarką 1 dalyje nurodytiems produktams.

VI skyrius Eksporto grąžinamosios išmokos

133 straipsnis Taikymo sritis

1.           Kiek būtina siekiant sudaryti sąlygas eksportuoti produktus pagal pasaulinės rinkos įkainius ar kainas ir laikantis pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytais susitarimais nustatytų ribų, tokių produktų pasaulinės rinkos įkainių ar kainų ir kainų Sąjungoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis:

a)      už toliau nurodytų sektorių produktus, kurie turi būti eksportuojami toliau jų neperdirbus:

i)        grūdų;

ii)       ryžių;

iii)      cukraus, kai eksportuojami I priedo III dalies b–d ir g punktuose nurodyti produktai;

iv)      galvijienos;

v)       pieno ir pieno produktų;

vi)      kiaulienos;

vii)     kiaušinių;

viii)    paukštienos;

b)      už šios dalies a punkto i–iii, v ir vii papunkčiuose išvardytus produktus, kurie turi būti eksportuojami kaip perdirbtos prekės pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1216/2009, nustatantį prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms[46] , ir kaip I priedo X dalies b punkte išvardyti produktai, kuriuose yra cukraus.

2.           Eksporto grąžinamosios išmokos už produktus, kurie eksportuojami kaip perdirbtos prekės, negali būti didesnės nei tos, kurios taikomos tokiems patiems produktams, eksportuojamiems toliau jų neperdirbus.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais priima šiam straipsniui taikyti būtinas priemones. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

134 straipsnis Eksporto grąžinamųjų išmokų paskirstymas

Kiekiai, už kurių eksportą gali būti skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, paskirstomi taikant metodą, kuris:

a)             geriausiai tinka atsižvelgiant į produkto pobūdį ir padėtį atitinkamoje rinkoje ir kurį taikant galima veiksmingiausiai panaudoti turimus išteklius, atsižvelgiant į Sąjungos eksporto veiksmingumą ir struktūrą bei jo poveikį rinkos pusiausvyrai, taip pat nediskriminuojant suinteresuotųjų ūkio subjektų, visų pirma stambių ir smulkių ūkio subjektų;

b)           dėl savo administravimo reikalavimų ūkio subjektams yra mažiausiai sudėtingas administruoti.

135 straipsnis Eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymas

1.           Tokios pačios eksporto grąžinamosios išmokos taikomos tokiems patiems produktams visoje Sąjungoje. Jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių poreikių arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 218 straipsnį, nustatytų įpareigojimų.

2.           Grąžinamųjų išmokų nustatymo priemones priima Taryba pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį.

136 straipsnis Eksporto grąžinamosios išmokos skyrimas

1.           Grąžinamosios išmokos už 133 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus, skiriamos tik pateikus paraišką ir eksporto licenciją.

2.           Už 133 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus produktus skiriamos grąžinamosios išmokos dydis yra toks, koks taikomas licencijos paraiškos pateikimo dieną, arba  nustatomas atitinkamo konkurso tvarka, o jei skiriama diferencijuota grąžinamoji išmoka, grąžinamosios išmokos dydis yra toks, koks tą dieną taikomas:

a)      licencijoje nurodytai paskirties vietai  arba

b)      faktinei paskirties vietai, jei pastaroji skiriasi nuo licencijoje nurodytos paskirties vietos – tokiu atveju taikoma suma neviršija sumos, taikomos licencijoje nurodytai paskirties vietai.

Komisija įgyvendinimo aktais gali imtis atitinkamų priemonių, kad nebūtų piktnaudžiaujama  šios dalies nuostatų lankstumu. Tos priemonės visų pirma gali būti susijusios su paraiškų teikimo tvarka.

3.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad Sutarties I priede išvardytų produktų ir iš jų pagamintų perdirbtų produktų eksportuotojams būtų suteiktos vienodos galimybės gauti eksporto grąžinamąsias išmokas, Komisija įgaliojama pagal šio reglamento 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad šio reglamento 133 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems produktams būtų galima taikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalis.

Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti šiai daliai taikyti būtinas priemones. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4.           Grąžinamoji išmoka mokama pateikus įrodymus, kad:

a)      produktai išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos vadovaujantis  Muitinės kodekso 161 straipsnyje nurodyta eksporto procedūra;

b)      kai skiriama diferencijuota grąžinamoji išmoka – produktai importuoti į licencijoje nurodytą paskirties vietą arba kitą paskirties vietą, kuriai nustatyta grąžinamoji išmoka, nepažeidžiant 2 dalies b punkto.

137 straipsnis Eksporto grąžinamosios išmokos už gyvus galvijus galvijienos sektoriuje

1.           Galvijienos sektoriaus produktų atveju grąžinamoji išmoka už gyvų galvijų eksportą skiriama ir išmokama tik jei laikomasi Sąjungos teisės aktais nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų ir, visų pirma, vežamų gyvūnų apsaugos reikalavimų.

2.           Atsižvelgiant į poreikį paskatinti eksportuotojus laikytis gyvūnų gerovės sąlygų ir suteikti galimybę kompetentingoms institucijoms tikrinti, ar teisingai naudojamos eksporto grąžinamosios išmokos, kai tos išmokos skiriamos su sąlyga, kad laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su gyvūnų gerovės reikalavimų laikymusi už Sąjungos muitų teritorijos ribų, įskaitant galimybę kreiptis į nepriklausomas trečiąsias šalis.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti šiam straipsniui taikyti būtinas priemones. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

138 straipsnis Eksporto apribojimai

Pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytuose susitarimuose nustatyti įpareigojimai dėl kiekių vykdomi taikant eksporto licencijas, kurios išduodamos referenciniams laikotarpiams, kurie taikomi atitinkamiems produktams.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, būtinus norint užtikrinti įpareigojimų dėl kiekių vykdymą, įskaitant eksporto licencijų išdavimo sustabdymą arba ribojimą, kai tokie įsipareigoti kiekiai viršijami arba gali būti viršyti. Kai reikia laikytis PPO susitarime dėl žemės ūkio nustatytų įpareigojimų, referencinio laikotarpio pabaiga eksporto licencijų galiojimui įtakos neturi.

139 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais numatomos šio straipsnio 2–6 dalyse išvardytos priemonės.

2.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad ūkio subjektai, dalyvaudami konkursuose, vykdytų savo įpareigojimus, Komisija deleguotaisiais aktais nustato pirminį reikalavimą grąžinti su licencijoms susijusius užstatus už konkurso tvarka skiriamas eksporto grąžinamąsias išmokas.

3.           Atsižvelgiant į poreikį kuo labiau sumažinti ūkio subjektų ir valdžios institucijų administracinę naštą, Komisija deleguotaisiais aktais gali nustatyti ribines vertes, už kurias mažesnį kiekį eksportuojant gali būti nereikalaujama išduoti arba pateikti eksporto licencijos; nustatyti paskirties vietas ar operacijas, kurių atveju gali būti pateisinamas atleidimas nuo įpareigojimo pateikti eksporto licenciją, ir leisti pagrįstais atvejais išduoti eksporto licencijas ex post.

4.           Atsižvelgiant į poreikį prisitaikyti prie praktinių situacijų, pateisinančių visišką arba dalinę atitiktį eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimams, ir padėti ūkio subjektams įveikti laikotarpį nuo eksporto grąžinamosios išmokos paraiškos pateikimo iki galutinio grąžinamosios išmokos mokėjimo, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti priemones, susijusias su:

a)      kita grąžinamosios išmokos mokėjimo data;

b)      eksporto grąžinamosios išmokos mokėjimo pasekmėmis, kai licencijoje nurodytas produkto kodas arba paskirties vieta neatitinka tikrojo produkto arba paskirties vietos;

c)      išankstiniu eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimu, įskaitant užstato pateikimo ir grąžinimo sąlygas;

d)      patikromis ir įrodymais, kai kyla abejonių dėl tikrosios produktų paskirties vietos, ir galimybe reimportuoti į Sąjungos muitų teritoriją;

e)      paskirties vietomis, kurioms taikoma eksporto iš Sąjungos tvarka, ir paskirties vietų, atitinkančių eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimus, įtraukimu į Sąjungos muitų teritoriją.

5.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad produktai, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, būtų eksportuojami iš Sąjungos muitų teritorijos ir nebūtų į šią teritoriją grąžinami, ir siekiant kuo labiau sumažinti ūkio subjektų įrodymų, kad produktai, už kuriuos skiriamos diferencijuotos grąžinamosios išmokos, pasiekė paskirties šalį, rengimo ir teikimo administracinę naštą, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti priemones, susijusias su:

a)      terminu, iki kurio produktai turi būti išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, įskaitant laikino pakartotino įvežimo terminą;

b)      perdirbimu, kuris gali būti tuo laikotarpiu taikomas produktams, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos;

c)      įrodymu, kad produktai, už kuriuos skiriamos diferencijuotos grąžinamosios išmokos, pasiekė paskirties vietą;

d)      grąžinamųjų išmokų ribinėmis vertėmis ir sąlygomis, kuriomis eksportuotojai gali būti atleisti nuo reikalavimo pateikti tokį įrodymą;

e)      įrodymo, kad produktai, už kuriuos skiriamos diferencijuotos grąžinamosios išmokos, pasiekė paskirties vietą, tvirtinimo, kurį atlieka nepriklausomos trečiosios šalys, sąlygomis.

6.           Atsižvelgdama į įvairių sektorių ypatumus, Komisija deleguotaisiais aktais gali patvirtinti ūkio subjektams ir produktams, už kuriuos gali būti skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, taikytinus specialius reikalavimus ir sąlygas, produktų apibrėžtis bei savybes ir nustatyti eksporto grąžinamosioms išmokoms apskaičiuoti taikomus koeficientus.

140 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija įgyvendinimo aktais priima šiam skirsniui taikyti būtinas priemones, visų pirma susijusias su:

a)           eksportuotinų kiekių, kurie nebuvo paskirstyti ar panaudoti, perskirstymu;

b)           133 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais produktais.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

141 straipsnis Kiti įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti koeficientus, skirtus eksporto grąžinamosioms išmokoms koreguoti laikantis taisyklių, priimtų pagal 139 straipsnio 6 dalį.

VII skyrius Laikinasis išvežimas perdirbti

142 straipsnis Laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos taikymo sustabdymas

1.           Kai dėl laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos trikdoma arba gali būti sutrikdyta Sąjungos rinka, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija įgyvendinimo aktais gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos taikymą grūdų, ryžių, vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, vyno, galvijienos, kiaulienos, avienos bei ožkienos ir paukštienos sektorių produktams. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Gavusi valstybės narės prašymą, sprendimą dėl jo Komisija įgyvendinimo aktais priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

Apie priimtas priemones nedelsiant pranešama valstybėms narėms, ir šios priemonės iškart įsigalioja.

2.           Kiek būtina siekiant, kad tinkamai veiktų BRO, Europos Parlamentas ir Taryba Sutarties 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali visiškai arba iš dalies uždrausti taikyti laikinojo išvežimo perdirbti tvarką 1 dalyje išvardytiems produktams.

IV DALIS KONKURENCIJOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS Įmonėms taikomos taisyklės

143 straipsnis Sutarties 101–106 straipsnių taikymas

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, Sutarties 101–106 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos, remiantis šio reglamento 144–146 straipsniais, taikomi visiems Sutarties 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su žemės ūkio produktų gamyba arba prekyba jais.

144 straipsnis BŽŪP tikslams, ūkininkams ir jų asociacijoms taikomos išimtys

1.           Sutarties 101 straipsnio 1 dalis netaikoma šio reglamento 143 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie būtini Sutarties 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Sutarties 101 straipsnio 1 dalis visų pirma netaikoma ūkininkų, ūkininkų asociacijų ar tokių asociacijų susivienijimų arba pagal šio reglamento 106 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų, arba pagal šio reglamento 107 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų asociacijų susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie susiję su žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams sandėliuoti, apdoroti ar perdirbti, ir kuriais neįpareigojama nustatyti vienodų kainų, nebent taip būtų pašalinama konkurencija arba kiltų pavojus, kad nebus pasiekti Sutarties 39 straipsnyje nustatyti tikslai.

2.           Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir išklausiusi atitinkamų įmonių arba įmonių asociacijų ir bet kurių kitų, jos manymu, tinkamų fizinių ar juridinių asmenų nuomonę, Komisija turi išimtinę teisę, su sąlyga, kad jos sprendimus gali peržiūrėti Teisingumo Teismas, įgyvendinimo aktais priimamu sprendimu, kuris paskelbiamas, nustatyti, kurie susitarimai, sprendimai ir veiksmai atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas.

Komisija priima tokį sprendimą savo iniciatyva arba valstybės narės kompetentingos institucijos arba suinteresuotosios įmonės ar įmonių asociacijos prašymu.

3.           Skelbiant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, nurodomi šalių pavadinimai ir sprendimo esmė. Skelbiant sprendimą, atsižvelgiama į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis.

145 straipsnis Pripažintų tarpšakinių organizacijų susitarimai ir suderinti veiksmai

1.           Sutarties 101 straipsnio 1 dalis netaikoma pagal šio reglamento 108 straipsnį pripažintų tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kai jų tikslas – vykdyti šio reglamento 108 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą veiklą, o jeigu tai alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir tabako sektorių pripažintos tarpšakinės organizacijos, – vykdyti šio reglamento 108 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą.

2.           1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai:

a)      apie susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus buvo pranešta Komisijai;

b)      per du mėnesius nuo visų pareikalautų duomenų gavimo Komisija įgyvendinimo aktais nenustato, kad tie susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai yra nesuderinami su Sąjungos taisyklėmis.

3.           Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai negali būti įgyvendinami anksčiau nei baigiasi 2 dalies b punkte nurodytas laikotarpis.

4.           Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai bet kuriuo atveju laikomi nesuderinamais su Sąjungos taisyklėmis, jei:

a)      dėl jų Sąjungoje gali būti bet kokiu būdu pasidalyta rinka;

b)      jie gali turėti įtakos tinkamam rinkos organizavimui;

c)      jie gali sukelti konkurencijos iškraipymus, kurie nėra būtini, kad būtų pasiekti BŽŪP tikslai, kurių siekiama tarpšakinės organizacijos veikla;

d)      jie susiję su kainų ar kvotų nustatymu;

e)      dėl jų didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu gali atsirasti diskriminacija arba būti panaikinta konkurencija.

5.           Jei praėjus 2 dalies b punkte nurodytam dviejų mėnesių laikotarpiui Komisija nustato, kad nebuvo laikomasi 1 dalies taikymo sąlygų, ji įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo paskelbiama, kad atitinkamam susitarimui, sprendimui ar suderintiems veiksmams taikoma Sutarties 101 straipsnio 1 dalis.

Tas Komisijos sprendimas taikomas ne anksčiau negu apie jį pranešama atitinkamai tarpšakinei organizacijai, nebent ta tarpšakinė organizacija yra pateikusi neteisingą informaciją ar piktnaudžiavusi 1 dalyje numatyta išimtimi.

6.       Jei sudaromas daugiametis susitarimas, pranešimas pirmaisiais susitarimo metais galioja ir vėlesniems susitarimo taikymo metams. Tačiau tokiu atveju Komisija bet kuriuo metu savo iniciatyva arba kitos valstybės narės prašymu gali paskelbti apie nustatytą neatitikimą.

II SKYRIUS Valstybės pagalbos taisyklės

146 straipsnis Sutarties 107–109 straipsnių taikymas

1.           Laikantis šio straipsnio 2 dalies, Sutarties 107–109 straipsniai taikomi žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais.

2.           Sutarties 107–109 straipsniai netaikomi valstybių narių atliekamiems mokėjimams, laikantis:

a)      šiame reglamente numatytų priemonių, kurias visiškai arba iš dalies finansuoja Sąjunga, arba

b)      šio reglamento 147–153 straipsnių nuostatų.

147 straipsnis Su vyno sektoriaus paramos programomis susiję nacionaliniai mokėjimai

Nukrypdamos nuo 41 straipsnio 3 dalies, valstybės narės pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles gali skirti nacionalines išmokas 43, 47 ir 48 straipsniuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

Teikiant visuotinį viešąjį finansavimą, įskaitant finansavimą iš Sąjungos ir nacionalinių lėšų, taikomas didžiausias pagalbos dydis, nustatytas atitinkamose Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse.

148 straipsnis Nacionalinės išmokos už šiaurės elnius Suomijoje ir Švedijoje

Jei Komisija įgyvendinimo aktais suteikia leidimą, Suomija ir Švedija gali skirti nacionalines išmokas už šiaurės elnių auginimą ir prekybą jais ir šiaurės elnių produktų (kurių KN kodai yra ex 0208 ir ex 0210) gamybą ir prekybą jais, jei dėl tokių išmokų nepadidėja tradicinis šiaurės elnių auginimas arba šiaurės elnių produktų gamyba.

149 straipsnis Suomijos cukraus sektoriui skiriamos nacionalinės išmokos

Suomija cukrinių runkelių augintojams gali skirti nacionalines išmokas, kurių suma neviršija 350 EUR už hektarą per prekybos metus.

150  straipsnis Bitininkystės sektoriui skiriamos nacionalinės išmokos

Kad apsaugotų nepalankiomis struktūrinėmis ar gamtinėmis sąlygomis veikiančius bitynus arba tuos bitynus, kuriems taikomos ekonominės plėtros programos, valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas, išskyrus gamybai arba prekybai skirtas nacionalines išmokas.

151 straipsnis Nacionalinės išmokos už  vyno distiliavimą krizės atvejais

1.           Valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas vyno gamintojams už savanorišką ar privalomą vyno distiliavimą pagrįstais krizės atvejais.

2.           1 dalyje nurodytos išmokos turi būti proporcingos ir padėti panaikinti tą krizę.

3.           Visa išmokų  suma, kurią valstybė narė konkrečiais metais gali skirti tokioms išmokoms, neviršija 15 % bendros valstybei narei tiems metams skirtų lėšų sumos, nustatytos IV priede.

4.           Valstybės narės, pageidaujančios pasinaudoti 1 dalyje nurodyta galimybe skirti nacionalines išmokas, Komisijai pateikia tinkamai pagrįstą pranešimą. Komisija įgyvendinimo aktais nusprendžia dėl priemonės patvirtinimo ir išmokų skyrimo.

5.           Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, naudojamas tik pramonės ar energetikos reikmėms.

6.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti šiam straipsniui taikyti būtinas priemones. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

152 straipsnis Už produktų paskirstymą vaikams skiriamos nacionalinės išmokos

Be 21 ir 24 straipsniuose numatytos Sąjungos teikiamos pagalbos, valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas vaikams mokymo įstaigose aprūpinti produktais arba 21 straipsnio 1 dalyje nurodytoms susijusioms išlaidoms padengti.

Valstybės narės tas išmokas gali finansuoti taikydamos atitinkamo sektoriaus mokestį arba kitais privačiojo sektoriaus įnašais.

Be 21 straipsnyje numatytos Sąjungos teikiamos pagalbos, valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas, kuriomis finansuojamos pagalbinės priemonės, būtinos užtikrinti, kad vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų produktų tiekimo Sąjungos schema  būtų veiksminga, kaip numatyta 21 straipsnio 2 dalyje.

153 straipsnis Nacionalinės išmokos už riešutus

1.           Valstybės narės gali skirti 120,75 EUR už hektarą per metus  neviršijančias nacionalines išmokas ūkininkams, gaminantiems šiuos produktus:

a)      migdolus, kurių KN kodai yra 0802 11 ir 0802 12;

b)      lazdynų riešutus, kurių KN kodai yra 0802 21 ir 0802 22;

c)      graikinius riešutus, kurių KN kodai yra 0802 31 ir 0802 32;

d)      pistacijas, kurių KN kodas yra 0802 50;

e)      saldžiavaisių pupmedžių vaisius, kurių KN kodas yra 1212 99 30.

2.           Nacionalinės išmokos gali būti skiriamos tik už plotą, kuris ne didesnis kaip:

Valstybė narė || Didžiausias plotas (ha)

Belgija || 100

Bulgarija || 11 984

Vokietija || 1 500

Graikija || 41 100

Ispanija || 568 200

Prancūzija || 17 300

Italija || 130 100

Kipras || 5100

Liuksemburgas || 100

Vengrija || 2 900

Nyderlandai || 100

Lenkija || 4 200

Portugalija || 41 300

Rumunija || 1 645

Slovėnija || 300

Slovakija || 3 100

Jungtinė Karalystė || 100

3.           Valstybės narės gali nustatyti, kad nacionalinės išmokos skiriamos tik jei ūkininkai priklauso pagal 106 straipsnį pripažintai gamintojų organizacijai.

V DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS Išskirtinės priemonės

1 skirsnis Rinkos sutrikdymas

154 straipsnis Rinkos sutrikdymo prevencijos priemonės

1.           Atsižvelgiant  į poreikį efektyviai ir veiksmingai reaguoti į didelio kainų kilimo ar kritimo vidaus ar išorės rinkose ar kitų rinką veikiančių veiksnių sukeltą rinkos sutrikdymo pavojų, Komisija įgaliojama pagal Sutarties 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais imtųsi atitinkamam sektoriui būtinų priemonių, laikydamasi pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytuose susitarimuose nustatytų įpareigojimų.

Tais atvejais, kai kyla rinkos sutrikdymo grėsmė, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, ir kai tai būtina dėl neišvengiamos skubos priežasčių, pagal šią pastraipą priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma  šio reglamento 161 straipsnyje numatyta tvarka.

              Tokiomis priemonėmis tiek, kiek būtina, ir tokiam laikui, kuris būtinas, galima išplėsti arba pakeisti kitų šiame reglamente numatytų priemonių taikymo sritį, trukmę ar kitus aspektus, arba visiškai ar iš dalies sustabdyti importo muitų taikymą, įskaitant, jei reikia, tam tikriems kiekiams ar laikotarpiams.

2.           1 dalyje nurodytos priemonės netaikomos I priedo XXIV dalies 2 skirsnyje išvardytiems produktams.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti šio straipsnio 1 daliai  taikyti būtinas priemones. Tos taisyklės gali būti visų pirma susijusios su procedūromis ir techniniais kriterijais. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 skirsnis   su gyvūnų ligomis ir vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus  visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai susijusios rinkos rėmimo priemonės

155 straipsnis Su gyvūnų ligomis ir vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai susijusios priemonės

1.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti išskirtines rėmimo priemones:

a)      skirtas paveiktai rinkai, taip atsižvelgdama į Sąjungos vidaus prekybos ir prekybos su trečiosiomis valstybėmis apribojimus, kurie gali atsirasti dėl kovos su gyvūnų ligų plitimu priemonių taikymo, ir

b)      kad atsižvelgtų į didelius rinkos sutrikimus, tiesiogiai susijusius su vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           1 dalyje  numatytos priemonės taikomos šiuose sektoriuose:

a)      galvijienos;

b)      pieno ir pieno produktų;

c)      kiaulienos;

d)      avienos ir ožkienos;

e)      kiaušinių;

f)       paukštienos.

1 dalies b punkte numatytos priemonės, susijusios su vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės ar augalų sveikatai, taip pat taikomos visiems kitiems žemės ūkio produktams, išskyrus išvardytuosius I priedo XXIV dalies 2 skirsnyje.

3.           1 dalyje numatytų priemonių imamasi atitinkamos valstybės narės prašymu.

4.           1 dalies a punkte numatytų priemonių galima imtis tik tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė ėmėsi sveikatos apsaugos ir veterinarijos priemonių, kad greitai likviduotų ligą, ir tik tokiu mastu ir tokiu laikotarpiu, kurie būtini atitinkamai rinkai remti.

5.           Sąjunga teikia dalinį finansavimą, kuris atitinka 50 % valstybių narių išlaidų 1 dalyje numatytoms priemonėms.

Tačiau tais atvejais, kai kovojama su snukio ir nagų liga, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos sektoriuose Sąjunga teikia dalinį finansavimą, kuris atitinka 60 % tokių išlaidų.

6.           Jei gamintojai prisideda prie valstybių narių patirtų išlaidų, pastarosios užtikrina, kad nebūtų iškraipoma skirtingų valstybių narių gamintojų konkurencija.

3 skirsnis Konkrečios problemos

156 straipsnis Konkrečioms problemoms spręsti būtinos priemonės

1.           Komisija įgyvendinimo aktais priima konkrečioms problemoms spręsti būtinas pagrįstas skubias priemones. Tokiomis priemonėmis galima nukrypti nuo šio reglamento nuostatų tik tiek, kiek tikrai būtina  ir tokiam laikui, kuris  tikrai būtinas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių ir siekdama išspręsti konkrečias problemas Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

II SKYRIUS Pranešimai ir ataskaitos

157 straipsnis Pranešimo reikalavimai

1.           Laikydamasi 2 dalyje nurodytos tvarkos Komisija gali priimti būtinas priemones dėl įmonių, valstybių narių ir (arba) trečiųjų valstybių teikiamų pranešimų, kai tai būtina norint taikyti šį reglamentą, stebėti, analizuoti ir valdyti žemės ūkio produktų rinką, užtikrinti rinkos skaidrumą, tinkamą BŽŪP priemonių taikymą, tikrinti, kontroliuoti, stebėti, vertinti BŽŪP priemones ir atlikti jų auditą, įgyvendinti tarptautinius susitarimus, įskaitant tuose susitarimuose numatytus  pranešimo reikalavimus. Imdamasi tokių veiksmų ji atsižvelgia į duomenų poreikius ir galimų duomenų šaltinių sinergiją.

              Gauta informacija gali būti perduota tarptautinėms organizacijoms ir trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms arba joms gali būti suteiktos galimybės su ta informacija susipažinti, taip pat informacija gali būti viešai skelbiama su sąlyga, kad bus užtikrinta asmens duomenų apsauga ir teisėtas įmonių interesas apsaugoti savo verslo paslaptis, įskaitant informaciją apie kainas.

2.           Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti pranešimai būtų teikiami greitai, veiksmingai, tiksliai ir ekonomiškai, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

a)      praneštinos informacijos pobūdis ir rūšis;

b)      pranešimo būdai;

c)      taisyklės, susijusios su prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų, kuriomis naudotis sudarytos sąlygos, teisėmis;

d)      informacijos skelbimo sąlygos ir būdai.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais priima:

a)      informacijos, kuri būtina šiam straipsniui taikyti, teikimo taisykles;

b)      praneštinos informacijos valdymo tvarką ir su pranešimų turiniu, forma, pateikimo laiku, dažnumu ir galutiniais terminais susijusias taisykles;

c)      tvarką, pagal kurią turima informacija ir dokumentai perduodami valstybėms narėms, tarptautinėms organizacijoms, trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms arba pagal kurią joms suteikiamos galimybės su ta informacija ir dokumentais susipažinti, arba pagal kurią informacija ir dokumentai viešai skelbiami, su sąlyga, kad bus užtikrinta asmens duomenų apsauga ir teisėtas įmonių interesas apsaugoti savo verslo paslaptis.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

158 straipsnis Komisijos įsipareigojimas teikti ataskaitas

Komisija teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai:

a)                     kas trejus metus po 2013 m. – su bitininkystės sektoriumi susijusių priemonių, nustatytų 52–54 straipsniuose, įgyvendinimo ataskaitą;

b)           iki 2014 m. birželio 30 d. ir iki 2018 m. gruodžio 31 d. – pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos padėties raidos, visų pirma 104–107 ir 145 straipsnių taikymo tame sektoriuje  ataskaitą, kurioje visų pirma nurodomos galimos ūkininkams skirtos paskatos sudaryti bendros gamybos susitarimus, taip pat pateikiami atitinkami pasiūlymai.

III SKYRIUS Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas

159 straipsnis Rezervo naudojimas

Lėšos, perduotos iš žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[47] 14 punkte nustatytas sąlygas ir procedūrą, skiriamos priemonėms, kurioms šis reglamentas taikomas ir kurios įgyvendinamos įprastos rinkos padėties raidos neatitinkančiomis aplinkybėmis, – už metus, kuriais reikia papildomos paramos.

Visų pirma lėšos perduodamos už išlaidas, patirtas pagal:

a)           II dalies I antraštinės dalies I skyrių;

b)           III dalies VI skyrių ir

c)           šios dalies I skyrių.

Komisija įgyvendinimo aktais ir nukrypdama nuo šio straipsnio antros pastraipos gali nuspręsti, kad lėšos nebūtų perduodamos už tam tikras tos pastraipos b punkte nurodytas išlaidas, jei tos išlaidos patirtos atliekant įprastą rinkos valdymą.  Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

VI DALIS  DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS  Deleguotieji įgaliojimai ir įgyvendinimo nuostatos

160 straipsnis Įgaliojimų vykdymas

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.           Šiame reglamente nurodyti deleguotieji įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti šiame reglamente nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau įsigaliojusių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei Europos Parlamentas arba Taryba per 2 mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nepareiškia prieštaravimo arba jei nesibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją apie neprieštaravimą.    Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

161 straipsnis Skubos tvarka

1.           Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Europos Parlamentui ir Tarybai teikiamame pranešime apie deleguotąjį aktą, priimtą pagal šį straipsnį, nurodomos skubos tvarkos taikymo priežastys.

2.           Europos Parlamentas arba Taryba gali išreikšti prieštaravimą pagal šį straipsnį priimtam deleguotajam aktui 160 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju, po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą dėl prieštaravimo, Komisija nedelsdama panaikina teisės aktą.

162 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas.    Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.           Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

II SKYRIUS Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

163 straipsnis Panaikinimas

1.           Reglamentas (ES) Nr. [COM(2010)799]  panaikinamas.

Tačiau tebetaikomos šios Reglamento (ES) Nr. [COM(2010)799]  nuostatos:

a)      cukraus sektoriuje: II dalies I antraštinė dalis, 248, 260–262 straipsniai ir III priedo II dalis – iki 2014–2015 cukraus prekybos metų pabaigos 2015 m. rugsėjo 30 d.;

b)      nuostatos, susijusios su pieno gamybos apribojimų sistema, nustatyta II dalies I antraštinės dalies III skyriuje – iki 2015 m. kovo 31 d.;

c)      vyno sektoriuje:

i)        82–87 straipsniai – kiek tai susiję su 82 straipsnio 2 dalyje nurodytais plotais, kuriuose dar nebuvo išnaikinti vynuogynai, ir kiek tai susiję su 83 straipsnio 1 dalyje nurodytais plotais, kurie nebuvo sureguliuoti – iki kol tokiuose plotuose bus išnaikinti vynuogynai arba jie bus sureguliuoti; 

ii)       pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarka, nustatyta II dalies I antraštinės dalies III skyriaus V skirsnio II poskirsnyje, – iki 2015 m. gruodžio 31 d. arba, jei tai būtina, kad įsigaliotų valstybių narių sprendimas, priimtas pagal 89 straipsnio 5 dalį, – iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

d)      291 straipsnio 2 dalis – iki 2014 m. kovo 31 d.;

e)      293 straipsnio pirma ir antra pastraipos – iki 2013–2014 cukraus prekybos metų pabaigos;

f)       294 straipsnis – iki 2017 m. gruodžio 31 d.;

g)      326 straipsnis.

2.           Nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. [COM(2010)799] laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. […] dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, ir  skaitomos pagal šio reglamento VIII priede pateiktas atitikmenų lenteles.

3.           Tarybos reglamentai (EB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1601/96 ir (EB) Nr. 1037/2001 panaikinami.

164 straipsnis Pereinamojo laikotarpio taisyklės

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (ES) Nr. [COM(2010)799] numatytų priemonių prie šiame reglamente nustatytų priemonių, Komisija įgaliojama pagal 160  straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, būtinų apsaugoti įmonių įgytas teises ir teisėtus lūkesčius.

165 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

1.           Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau 7, 16 ir 101 straipsnių bei III priedo nuostatos, susijusios su cukraus sektoriumi, taikomos tik po 2014–2015 cukraus prekybos metų pabaigos 2015 m. spalio 1 d.

2.           Pieno ir pieno produktų sektoriui 104 ir 105 straipsniai taikomi iki 2020 m. birželio 30 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS 1 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS I dalis. Grūdai

Grūdų sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)       0709 90 60 || Cukriniai kukurūzai, švieži arba atšaldyti

      0712 90 19 || Džiovinti cukriniai kukurūzai, sveiki, supjaustyti gabalais, griežinėliais, susmulkinti arba sumalti į miltelius, bet toliau neapdoroti, išskyrus sėjai skirtus hibridus

      1001 90 91 || Paprastųjų kviečių ir meslino (kviečių bei rugių mišinio) sėkla

      1001 90 99 || Spelta, paprastieji kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys), išskyrus skirtus sėjai

      1002 00 00 || Rugiai

      1003 00 || Miežiai

      1004 00 00 || Avižos

      1005 10 90 || Kukurūzų sėkla, išskyrus hibridus

      1005 90 00 || Kukurūzai, išskyrus skirtus sėjai

      1007 00 90 || Grūdinis sorgas, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

      1008 || Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas (strypainio sėklos); kiti javai

b)       1001 10 00 || Kietieji kviečiai

c)       1101 00 || Kvietiniai arba meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai

      1102 10 00 || Ruginiai miltai

      1103 11 || Kviečių kruopos ir rupūs miltai

      1107 || Salyklas, skrudintas arba neskrudintas

d)       0714 || Manijokai, marantos, salepai, topinambai (bulvinės saulėgrąžos), batatai (saldžiosios bulvės) ir panašūs šakniavaisiai ir gumbavaisiai, turintys daug krakmolo arba inulino, švieži, atšaldyti, sušaldyti arba džiovinti, supjaustyti griežinėliais ar nesupjaustyti arba granuliuoti; sago palmės šerdys

|| ex   1102 || Kiti javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai:

||       1102 20 || – Kukurūziniai miltai

||       1102 90 || – Kiti:

||       1102 90 10 || – – Miežiniai miltai

||       1102 90 30 || – – Avižiniai miltai

||       1102 90 90 || – – Kitos

|| ex   1103 || Javų kruopos, rupiniai ir granulės, išskyrus kviečių kruopas ir rupinius (1103 11 subpozicija), ryžių kruopas ir rupinius (1103 19 50 subpozicija) ir ryžių granules (1103 20 50 subpozicija)

|| ex   1104 || Javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), išskyrus ryžius, klasifikuojamus 1006 pozicijoje, ir perdirbtus į dribsnius ryžius, klasifikuojamus 1104 19 91 subpozicijoje; javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti

||       1106 20 || Sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, miltai, rupiniai ir milteliai

|| ex   1108 || Krakmolas; inulinas:

|| – Krakmolas:

||       1108 11 00 || – – Kviečių krakmolas

||       1108 12 00 || – – Kukurūzų krakmolas

||       1108 13 00 || – – Bulvių krakmolas

||       1108 14 00 || – – Manijokų krakmolas

|| ex   1108 19 || – – Kiti krakmolai:

||       1108 19 90 || – – – Kitos

||       1109 00 00 || Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas

KN kodas || Aprašymas

||       1702 || Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė (degintas cukrus):

|| ex   1702 30 || – Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje nėra fruktozės arba fruktozė sudaro mažiau kaip 20 % sausosios medžiagos masės:

||

||

|| || – – Kiti:

|| ex 1702 30 50 || – – – Baltų kristalinių miltelių, aglomeruotų arba neaglomeruotų, pavidalo, kurių sudėtyje esanti gliukozė sudaro ne mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės

|| ex   1702 30 90 || – – – Kiti, kurių sudėtyje esanti gliukozė sudaro ne mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės

|| ex   1702 40 || – Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų

||       1702 40 90 || – – Kitos

|| ex   1702 90 || – Kiti, įskaitant invertuotąjį cukrų, bei kiti cukraus ir cukraus sirupo mišiniai, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro 50 % sausosios medžiagos masės:

||       1702 90 50 || – – Maltodekstrinas arba maltodekstrino sirupas

|| – – Karamelė (degintas cukrus):

|| – – – Kiti:

||       1702 90 75 || – – – – Turinti aglomeruotų arba neaglomeruotų miltelių pavidalą

||       1702 90 79 || – – – – Kitos

||       2106 || Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai:

|| ex   2106 90 || – Kitos

|| – – Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai

|| – – – Kitos

||       2106 90 55 || – – – – Gliukozės sirupas arba maltodekstrino sirupas

|| ex   2302 || Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos

|| ex   2303 || Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos, cukrinių runkelių becukrė masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos, žlaugtai ir kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos, granuliuotos arba negranuliuotos:

||       2303 10 || – Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos

||       2303 30 00 || – Žlaugtai arba kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos

|| ex   2306 || Išspaudos ir kitos kietos augalinių riebalų arba augalinio aliejaus ekstrakcijos liekanos, išskyrus klasifikuojamas 2304 arba 2305 pozicijose, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos:

|| – Kitos

||       2306 90 05 || – – Kukurūzų gemalų

|| ex   2308 00 || Augalinės medžiagos ir augalinės atliekos, augalinės liekanos ir šalutiniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti, naudojami gyvūnų pašarams, nenurodyti kitoje vietoje:

||       2308 00 40 || – Gilės ir kaštonai; obuolių arba kitų vaisių išspaudos, išskyrus vynuogių išspaudas

||       2309 || Produktai, naudojami gyvūnų pašarams:

|| ex   2309 10 || – Šunų arba kačių maistas, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes:

||       2309 10 11       2309 10 13       230910 31       2309 10 33       2309 10 51       2309 10 53 || – – Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50, 1702 30 90,        1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų

KN kodas || Aprašymas

|| ex   2309 90 || – Kiti:

||       2309 90 20 || – – Produktai, nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros 23 skirsnio 5 papildomoje pastaboje

|| – – Kiti, įskaitant premiksus:

||       2309 90 31       2309 90 33       2309 90 41       2309 90 43       2309 90 51       2309 90 53 || – – Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50, 1702 30 90,     1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų:

(1)  Šioje subpozicijoje „pieno produktai“ – tai 0401–0406 pozicijose bei 1702 11 00, 1702 19 00 ir 2106 90 51 subpozicijose klasifikuojami produktai.

II dalis. Ryžiai

Ryžių sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)         1006 10 21 –         1006 10 98 || Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti), išskyrus skirtus sėjai

        1006 20 || Lukštenti (rudieji) ryžiai

        1006 30 || Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai, poliruoti arba nepoliruoti, glazūruoti arba neglazūruoti

b)         1006 40 00 || Skaldyti ryžiai

c)         1102 90 50 || Ryžiniai miltai

        1103 19 50 || Ryžių kruopos ir rupiniai

        1103 20 50 || Ryžių granulės

        1104 19 91 || Perdirbti į dribsnius ryžiai

ex    1104 19 99 || Traiškyti ryžių grūdai

        1108 19 10 || Ryžių krakmolas

III dalis. Cukrus

Cukraus sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)        1212 91 || Cukriniai runkeliai

       1212 99 20 || Cukranendrės

b)        1701 || Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas

c)        1702 20 || Klevų cukrus ir klevų sirupas

       1702 60 95 ir       1702 90 95 || Kitas kieto būvio cukrus ir cukraus sirupai, į kuriuos nėra pridėta kvapiųjų medžiagų ar dažiklių, išskyrus laktozę, gliukozę, maltodekstriną ir izogliukozę

       ||

       1702 90 71 || Karamelė (degintas cukrus), kurios sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės

       2106 90 59 || Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai, išskyrus izogliukozės, laktozės, gliukozės ir maltodekstrino sirupus

d)        1702 30 10        1702 40 10        1702 60 10        1702 90 30 || Izogliukozė

e)        1702 60 80        1702 90 80 || Inulino sirupas

f)        1703 || Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų

g)        2106 90 30 || Aromatizuoti arba dažyti izogliukozės sirupai

h)        2303 20 || Runkelių masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos

IV dalis. Sausieji pašarai

Sausųjų pašarų sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a) ex    1214 10 00 || – Dirbtinoje šilumoje džiovintos liucernos rupiniai ir granulės

– Kitu būdu džiovintos ir susmulkintos liucernos rupiniai ir granulės

ex    1214 90 90 || – Liucernos, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai dirbtinoje šilumoje džiovinti produktai, išskyrus šieną ir pašarinius lapinius kopūstus bei šieno turinčius produktus

– Liucernos, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai, barkūnai, sėjamieji pelėžirniai ir paprastieji garždeniai, džiovinti kitu būdu ir susmulkinti

b) ex    2309 90 99 || – Iš liucernos sulčių ir žolės sulčių gautus baltymų koncentratus

– Tik iš kietųjų atliekų ir po pirmiau minėtų koncentratų gamybos likusių sulčių gauti dehidratuoti produktai

V dalis. Sėklos

Sėklų sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

       0712 90 11 || Cukrinių kukurūzų hibridai:

– Skirtos sėjai

       0713 10 10 || Žirniai (Pisum sativum):

– Skirtos sėjai

ex   0713 20 00 || Nutai:

– Skirtos sėjai

ex   0713 31 00 || Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek veislių pupelės:

– Skirtos sėjai

ex   0713 32 00 || Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis):

– Skirtos sėjai

       0713 33 10 || Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris):

– Skirtos sėjai

ex   0713 39 00 || Kitos pupos:

– Skirtos sėjai

ex   0713 40 00 || Lęšiai:

– Skirtos sėjai

ex   0713 50 00 || Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina, Vicia faba var. minor):

– Skirtos sėjai

ex   0713 90 00 || Kitos džiovintos ankštinės daržovės:

– Skirtos sėjai

       1001 90 10 || Kviečiai spelta:

– Skirtos sėjai

ex   1005 10 || Kukurūzų hibridų sėkla

       1006 10 10 || Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti)

– Skirtos sėjai

       1007 00 10 || Grūdinio sorgo hibridai:

– Skirtos sėjai

       1201 00 10 || Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos:

– Skirtos sėjai

       1202 10 10 || Žemės riešutai (arachiai), neskrudinti ir nevirti arba nekepti, negliaudyti:

– Skirtos sėjai

       1204 00 10 || Linų sėmenys, skaldyti arba neskaldyti:

– Skirtos sėjai

       1205 10 10 ir ex   1205 90 00 || Rapsų arba rapsukų sėklos, skaldytos arba neskaldytos:

– Skirtos sėjai

       1206 00 10 || Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos:

– Skirtos sėjai

ex   1207 || Kitų aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, skaldyti arba neskaldyti:

– Skirtos sėjai

       1209 || Sėklos, vaisiai ir sporos:

– Skirtos sėjai

VI dalis. Apyniai

Apynių sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

1210 || Apynių spurgai, švieži arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti, sumalti į miltelius arba nemalti, granuliuoti arba negranuliuoti; lupulinas

1302 13 00 || Apynių syvai ir ekstraktai

VII dalis. Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės

Alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektorius apima šioje lentelėje išvardytus  produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)        1509 || Alyvuogių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

       1510 00 || Kitas aliejus ir jo frakcijos, gauti tik iš alyvuogių, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, įskaitant šio aliejaus arba jo frakcijų mišinius su aliejumi arba frakcijomis, klasifikuojamais 1509 pozicijoje

b)        0709 90 31 || Alyvuogės, šviežios arba atšaldytos, neskirtos aliejaus gamybai

       0709 90 39 || Kitos alyvuogės, šviežios arba atšaldytos

       0710 80 10 || Alyvuogės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos

       0711 20 || Konservuotos alyvuogės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais)

ex   0712 90 90 || Alyvuogės, džiovintos, sveikos, supjaustytos gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau neapdorotos

       2001 90 65 || Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi

ex   2004 90 30 || Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, sušaldytos

       2005 70 00 || Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, nesušaldytos

c)        1522 00 31        1522 00 39 || Riebalinės medžiagos arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos, kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas

       2306 90 11        2306 90 19 || Išspaudos ir kitos kietosios alyvuogių aliejaus ekstrakcijos liekanos

VIII dalis. Pluoštiniai linai ir kanapės

Pluoštinių linų ir kanapių sektorius apima šioje lentelėje išvardytus  produktus:

KN kodas || Aprašymas

                   5301 || Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

                   5302 || Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

IX dalis. Vaisiai ir daržovės

Vaisių ir daržovių sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

      0702 00 00 || Pomidorai, švieži arba atšaldyti

      0703 || Svogūnai, askaloniniai česnakai, valgomieji česnakai, daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės, šviežios arba atšaldytos

      0704 || Gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, kaliaropės, garbiniuotieji kopūstai ir panašios valgomosios bastučio genties (brassica) daržovės, šviežios arba atšaldytos

      0705 || Salotos (Lactuca sativa) ir trūkažolės (cikorijos) (Cichorium spp.), šviežios arba atšaldytos

      0706 || Morkos, ropės, burokėliai, pūteliai, salierai, ridikai ir panašūs valgomieji šakniastiebiai, švieži arba atšaldyti

      0707 00 || Agurkai ir dygliuotieji agurkai, švieži arba atšaldyti

      0708 || Ankštinės daržovės, gliaudytos arba negliaudytos, šviežios arba atšaldytos

ex  0709 || Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos, išskyrus daržoves, klasifikuojamas 0709 60 91, 0709 60 95, 0709 60 99, 0709 90 31, 0709 90 39 ir 0709 90 60 subpozicijose

ex  0802 || Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti, išskyrus arekų (arba betelio palmių) riešutus ir kokamedžių riešutus, klasifikuojamus 0802 90 20 subpozicijoje

      0803 00 11 || Tikrieji bananai (plantanai), švieži

ex  0803 00 90 || Tikrieji bananai (plantanai), džiovinti

      0804 20 10 || Figos, šviežios

      0804 30 00 || Ananasai

      0804 40 00 || Avokadai

      0804 50 00 || Gvajavos, mangai ir garcinijos

      0805 || Citrusiniai vaisiai, švieži arba džiovinti

      0806 10 10 || Šviežios valgomosios vynuogės

      0807 || Melionai (įskaitant arbūzus) ir tikrosios papajos, švieži

      0808 || Obuoliai, kriaušės ir svarainiai, švieži

      0809 || Abrikosai, vyšnios, persikai (įskaitant nektarinus), slyvos ir dygiųjų slyvų vaisiai, švieži

      0810 || Kiti vaisiai, švieži

      0813 50 31       0813 50 39 || Mišiniai, sudaryti tik iš riešutų, klasifikuojamų 0801 ir 0802 pozicijose

      0910 20 || Šafranas

ex  0910 99 || Čiobreliai, švieži arba atšaldyti

ex  1211 90 85 || Bazilikai, melisos, mėtos, origanum vulgare (raudonėliai/laukiniai mairūnai), rozmarinai, šalavijai, švieži arba atšaldyti

      1212 99 30 || Saldžiavaisio pupmedžio vaisiai

X dalis. Perdirbtų vaisių ir daržovių produktai

Perdirbtų vaisių ir daržovių sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a) ex  0710 || Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos, išskyrus cukrinius kukurūzus, klasifikuojamus 0710 40 00 subpozicijoje, alyvuoges, klasifikuojamas 0710 80 10 subpozicijoje ir Capsicum arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 0710 80 59 subpozicijoje

|| ex  0711 || Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais), išskyrus alyvuoges, klasifikuojamas 0711 20 subpozicijoje, Capsicum arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 0711 90 10 subpozicijoje, ir cukrinius kukurūzus, klasifikuojamus 0711 90 30 subpozicijoje

|| ex  0712 || Džiovintos daržovės, sveikos, supjaustytos stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau neapdorotos, išskyrus dirbtinėje šilumoje džiovintas bulves, netinkamas vartoti maistui, klasifikuojamas ex 0712 90 05 subpozicijoje, cukriniai kukurūzai, klasifikuojami 0712 90 11 ir 0712 90 19 subpozicijose, bei alyvuogės, klasifikuojamos ex 0712 90 90 subpozicijoje.

||       0804 20 90 || Džiovintos figos

||       0806 20 || Razinos

|| ex  0811 || Vaisiai ir riešutai, nevirti arba išvirti garuose ar vandenyje, sušaldyti, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus sušaldytus bananus, klasifikuojamus ex 0811 90 95 subpozicijoje

KN kodas || Aprašymas

|| ex  0812 || Konservuoti vaisiai ir riešutai, netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuoti dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais), išskyrus konservuotus bananus, klasifikuojamus ex 0812 90 98 subpozicijoje

|| ex  0813 || Džiovinti vaisiai, išskyrus klasifikuojamus 0801–0806 pozicijose; riešutų arba šiame skirsnyje klasifikuojamų džiovintų vaisių mišiniai, išskyrus mišinius, klasifikuojamus 0813 50 31 ir 0813 50 39 subpozicijose, sudarytus tik riešutų, klasifikuojamų 0801 ir 0802 subpozicijose

||       0814 00 00 || Citrusinių vaisių žievelės arba melionų (įskaitant arbūzus) luobos, šviežios, sušaldytos, džiovintos arba konservuotos sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais

||       0904 20 10 || Džiovintos saldžiosios paprikos, negrūstos ir nemaltos

b) ex  0811 || Vaisiai ir daržovės, nevirti arba išvirti garuose ar vandenyje, sušaldyti, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių

|| ex  1302 20 || Pektino medžiagos, pektinai ir pektatai

|| ex  2001 || Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi, išskyrus: -     Capsicum genties vaisius, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 2001 90 20 subpozicijoje -     cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), klasifikuojamus 2001 90 30 subpozicijoje -     batatus, saldžiąsias bulves ir panašias valgomąsias augalų dalis, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, klasifikuojamus 2001 90 40 subpozicijoje -     palmių šerdis, klasifikuojamas 2001 90 60 subpozicijoje -     alyvuoges, klasifikuojamas 2001 90 65 subpozicijoje -     vynmedžių lapus, apynių daigus ir panašias valgomąsias augalų dalis, klasifikuojamas ex 2001 90 97 subpozicijoje

||       2002 || Pomidorai, paruošti arba konservuoti be acto arba be acto rūgšties

||       2003 || Grybai ir trumai, paruošti arba konservuoti be acto arba be acto rūgšties

|| ex  2004 || Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), klasifikuojamus 2004 90 10 subpozicijoje, alyvuoges, klasifikuojamas ex 2004 90 30 subpozicijoje, ir bulves, paruoštas ar konservuotas, turinčias miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą, klasifikuojamas 2004 10 91 subpozicijoje

|| ex  2005 || Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje, išskyrus alyvuoges, klasifikuojamas 2005 70 00 subpozicijoje, cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), klasifikuojamus 2005 80 00 subpozicijoje, Capsicum genties vaisius, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 2005 99 10 subpozicijoje, ir bulves, paruoštas ar konservuotas, turinčias miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą, klasifikuojamas 2005 20 10 subpozicijoje

|| ex  2006 00 || Vaisiai, riešutai, vaisių žievelės ir kitos augalų dalys, konservuotos cukruje (nusausintos, apcukruotos (glacé) arba cukruotos, išskyrus cukruje konservuotus bananus, klasifikuojamus ex 2006 00 38 ir ex 2006 00 99 subpozicijose

|| ex  2007 || Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių arba riešutų tyrės ir pastos, gauti verdant, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus: -     homogenizuotus bananų produktus, klasifikuojamus ex 2007 10 subpozicijoje -     bananų džemus, želes, marmeladus, tyres arba pastas, klasifikuojamas ex 2007 99 39, ex 2007 99 50 ir ex 2007 99 97 subpozicijose

|| ex  2008 || Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus: -     žemės riešutų (arachių) sviestą, klasifikuojamą 2008 11 10 subpozicijoje -     palmių šerdis, klasifikuojamas 2008 91 00 subpozicijoje -     kukurūzus, klasifikuojamus 2008 99 85 subpozicijoje -     batatus, saldžiąsias bulves ir panašias valgomąsias augalų dalis, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, klasifikuojamus 2008 99 91 subpozicijoje -     vynmedžių lapus, apynių daigus ir panašias valgomąsias augalų dalis, klasifikuojamas ex 2008 99 99 subpozicijoje -     kitais būdais paruoštų arba konservuotų bananų mišinius, klasifikuojamus ex 2008 92 59, ex 2008 92 78, ex 2008 92 93 ir ex 2008 92 98 subpozicijose -     kitais būdais paruoštus arba konservuotus bananus, klasifikuojamus ex 2008 99 49, ex 2008 99 67 ir ex 2008 99 99 subpozicijose

|| ex  2009 || Nefermentuotos vaisių sultys (išskyrus vynuogių sultis ir vynuogių misą, klasifikuojamas 2009 61 ir 2009 69 subpozicijose, ir bananų sultis, klasifikuojamas ex 2009 80 subpozicijoje) ir daržovių sultys, į kurias nepridėta alkoholio, ir kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių

XI dalis. Bananai

Bananų sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodai || Aprašymas

       0803 00 19 || Švieži bananai, išskyrus tikruosius bananus (plantanus)

ex   0803 00 90 || Džiovinti bananai, išskyrus tikruosius bananus (plantanus)

ex   0812 90 98 || Konservuoti bananai

ex   0813 50 99 || Mišiniai, kuriuose yra džiovintų bananų

       1106 30 10 || Bananų miltai, rupiniai ir milteliai

ex   2006 00 99 || Cukruje konservuoti bananai

ex   2007 10 99 || Homogenizuoti bananų produktai

ex   2007 99 39 ex   2007 99 50 ex   2007 99 97 || Bananų džemai, želės, marmeladai, tyrės ir pastos

ex   2008 92 59 ex   2008 92 78 ex   2008 92 93 ex   2008 92 98 || Mišiniai, kuriuose yra kitais būdais paruoštų ar konservuotų bananų, į kuriuos nepridėta alkoholio

ex   2008 99 49 ex   2008 99 67 ex   2008 99 99 || Kitais būdais paruošti ar konservuoti bananai

ex   2009 80 35 ex   2009 80 38 ex   2009 80 79 ex   2009 80 86 ex   2009 80 89 ex   2009 80 99 || Bananų sultys

XII dalis. Vynas

Vyno sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)       2009 61       2009 69 || Vynuogių sultys (įskaitant vynuogių misą)

      2204 30 92       2204 30 94       2204 30 96       2204 30 98 || Kita vynuogių misa, išskyrus esančią fermentacijos stadijoje arba kurios fermentacija sustabdyta kitu būdu, nei pridedant alkoholio

b) ex  2204 || Šviežių vynuogių vynas, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus klasifikuojamą 2009 pozicijoje, išskyrus kitą vynuogių misą, klasifikuojamą 2204 30 92, 2204 30 94, 2204 30 96 ir 2204 30 98 subpozicijose

c)       0806 10 90 || Šviežios vynuogės, išskyrus valgomąsias vynuoges

      2209 00 11       2209 00 19 || Vyno actas

d)       2206 00 10 || Piquette

      2307 00 11       2307 00 19 || Vyno nuosėdos

      2308 00 11       2308 00 19 || Vynuogių išspaudos

XIII dalis. Augantys medžiai ir kiti gyvi augalai, svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys, skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai

Gyvų augalų sektorius apima visus Kombinuotosios nomenklatūros 6 skirsnyje klasifikuojamus produktus.

XIV dalis. Tabakas

Tabako sektorius apima žaliavinį arba neperdirbtą tabaką bei tabako liekanas, kurių KN kodas yra 2401.

XV dalis. Galvijiena

Galvijienos sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)       0102 90 05 –       0102 90 79 || Gyvi naminiai galvijai, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius

      0201 || Galvijiena, šviežia arba atšaldyta

      0202 || Galvijiena, sušaldyta

      0206 10 95 || Storosios ir plonosios diafragmos, šviežios arba atšaldytos

      0206 29 91 || Storosios ir plonosios diafragmos, sušaldytos

      0210 20 || Galvijiena, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta ar rūkyta

      0210 99 51 || Storosios ir plonosios diafragmos, sūdytos, užpiltos sūrymu, džiovintos ar rūkytos

      0210 99 90 || Valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai

      1602 50 10 || Kita nevirta ir nekepta; virta, kepta arba konservuota galvijiena arba galvijienos subproduktai; virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišiniai su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais

      1602 90 61 || Kiti nevirti ir nekepti; virti, kepti arba konservuoti mėsos produktai, turintys galvijienos ar subproduktų; virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišiniai su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais

b)       0102 10 || Gyvi grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0206 10 98 || Galvijienos valgomieji mėsos subproduktai, išskyrus plonąsias arba storąsias diafragmas, švieži arba atšaldyti, išskyrus skirtus farmacijos preparatų gamybai

      0206 21 00       0206 22 00       0206 29 99 || Galvijienos valgomieji mėsos subproduktai, išskyrus plonąsias arba storąsias diafragmas, sušaldyti, išskyrus skirtus farmacijos preparatų gamybai

      0210 9959 || Galvijienos valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti ar rūkyti, išskyrus storąsias ir plonąsias diafragmas

ex  1502 00 90 || Galvijų taukai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje

1602 50 31 ir 1602 50 95 || Kita virta, kepta arba konservuota galvijiena arba jos subproduktai, išskyrus nevirtą ir nekeptą mėsą arba mėsos subproduktus ir virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišinius su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais

      1602 90 69 || Kiti virti, kepti arba konservuoti mėsos produktai, turintys galvijienos arba jos subproduktų, išskyrus nevirtus ir nekeptus, ir virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišinius su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais

XVI dalis. Pienas ir pieno produktai

Pieno ir pieno produktų sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)       0401 || Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

b)       0402 || Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių

c)       0403 10 11 –       0403 10 39       0403 9011 –       0403 90 69 || Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

d)       0404 || Išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių; produktai iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje

e) ex   0405 || Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos, kurių riebumas ne didesnis kaip 75 % masės, bet mažesnis kaip 80 % masės

f)       0406 || Sūris ir varškė

g)       1702 19 00 || Laktozė ir laktozės sirupas, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų, kurių sudėtyje laktozė, išreikšta bevandenės laktozės kiekiu sausojoje medžiagoje, sudaro mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės

h)       2106 90 51 || Aromatizuotas arba dažytas laktozės sirupas

i) ex   2309 || Produktai, naudojami gyvūnų pašarams:

–  Produktai ir pašarai, kurių sudėtyje yra produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, tiesiogiai arba taikant Reglamentą (EB) Nr. 1667/2006, išskyrus produktus ir pašarus, kuriems taikoma šio priedo I dalis.

XVII dalis. Kiauliena

Kiaulienos sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a) ex  0103 || Gyvos naminės kiaulės, išskyrus grynaveisles veislines kiaules

b) ex  0203 || Naminių kiaulių mėsa, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta

ex  0206 || Naminių kiaulių valgomieji subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti, išskyrus skirtus farmacijos preparatų gamybai

ex  0209 00 || Kiauliniai riebalai be liesos mėsos, nelydyti ar kitu būdu neekstrahuoti, švieži, atšaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti

ex  0210 || Naminių kiaulių mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti

      1501 00 11       1501 00 19 || Kiauliniai riebalai (įskaitant kiaulinius taukus)

c)       1601 00 || Dešros ir panašūs produktai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo; maisto produktai, daugiausia pagaminti iš šių produktų

      1602 10 00 || Homogenizuoti produktai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo

      1602 20 90 || Gaminiai arba konservai iš bet kurių gyvūnų kepenų, išskyrus žąsų ir ančių kepenis

      1602 41 10       1602 42 10       1602 49 11 –       1602 49 50 || Kiti gaminiai ir konservai, turintys naminių kiaulių mėsos arba mėsos subproduktų

      1602 90 10 || Produktai iš bet kurių gyvūnų kraujo

      1602 90 51 || Kiti gaminiai ir konservai, turintys naminių kiaulių mėsos arba mėsos subproduktų

      1902 20 30 || Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, arba paruošti kitu būdu, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % masės dešros ir panašių produktų, bet kurios rūšies mėsos ir mėsos subproduktų, įskaitant bet kurios rūšies ar kilmės riebalus

XVIII dalis. Aviena ir ožkiena

Avienos ir ožkienos sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)        0104 10 30 || Ėriukai (iki vienerių metų)

||        0104 10 80 || Gyvos avys, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius ir ėriukus

||        0104 20 90 || Gyvos ožkos, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius

||        0204 || Šviežia, atšaldyta ar sušaldyta aviena arba ožkiena

||        0210 99 21 || Aviena arba ožkiena su kaulais, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta ar rūkyta

||        0210 99 29 || Aviena arba ožkiena be kaulų, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta ar rūkyta

b)        0104 10 10 || Gyvos avys – grynaveisliai veisliniai gyvuliai

||        0104 20 10 || Gyvos ožkos – grynaveisliai veisliniai gyvuliai

||        0206 80 99 || Švieži ar atšaldyti valgomi avių ir ožkų subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos produktų gamybai

||        0206 90 99 || Sušaldyti valgomi avių ir ožkų subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos produktų gamybai

||        0210 99 60 || Valgomi avių ir ožkų subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti ar rūkyti

|| ex    1502 00 90 || Avių arba ožkų riebalai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje

c)        1602 90 72 || Kita paruošta ar konservuota avių arba ožkų mėsa ir mėsos subproduktai, nevirti;

||        1602 90 74 || virtos mėsos ar subproduktų mišiniai su ir nevirta mėsa arba mėsos subproduktais

d)        1602 90 76        1602 90 78 || Kita paruošta ar konservuota avių arba ožkų mėsa arba mėsos subproduktai, išskyrus nevirtus, arba virtos mėsos arba mėsos subproduktų mišinius su nevirta mėsa arba mėsos subproduktais

XIX dalis. Kiaušiniai

Kiaušinių sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)        0407 00 11        0407 00 19        0407 00 30 || Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti

b)        0408 11 80        0408 19 81        0408 19 89        0408 91 80        0408 99 80 || Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus netinkamus vartoti žmonių maistui

XX dalis. Paukštiena

Paukštienos sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

a)       0105 || Gyvi naminiai paukščiai, t. y. Gallus domesticus rūšies vištos (naminės vištos), antys, žąsys, kalakutai ir patarškos

b) ex  0207 || Naminių paukščių, nurodytų 0105 pozicijoje, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti, išskyrus kepenis, nurodytas c punkte

c)       0207 13 91 || Naminių paukščių kepenys, šviežios, atšaldytos ar sušaldytos

      0207 14 91 ||

      0207 26 91 ||

      0207 27 91 ||

      0207 34 ||

      0207 35 91 ||

      0207 36 81 ||

      0207 36 85 ||

      0207 36 89 ||

      0210 99 71 || Naminių paukščių kepenys, sūdytos, užpiltos sūrymu, džiovintos ar rūkytos

      0210 99 79 ||

d)       0209 00 90 || Naminių paukščių taukai, nelydyti ar kitu būdu neekstrahuoti, švieži, atšaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti

e)       1501 00 90 || Naminių paukščių taukai

f)       1602 20 10 || Žąsų arba ančių kepenys, kitu būdu paruoštos arba konservuotos

  ||

      1602 31 || Naminių paukščių mėsa arba mėsos subproduktai, klasifikuojami 0105 pozicijoje, kitu būdu paruošti arba konservuoti

      1602 32 ||

      1602 39 ||

XXI dalis. Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis

1.           Etilo alkoholio sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

ex  2207 10 00 || Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 80 tūrio proc., gautas iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų

ex  2207 20 00 || Denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai, gauti iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų

ex  2208 90 91 ir ex  2208 90 99 || Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija mažesnė kaip 80 tūrio proc., gautas iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų

2.           Etilo alkoholio sektorius apima ir iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio pagamintus produktus, kurių KN kodas yra 2208, išpilstytus į didesnes kaip dviejų litrų talpyklas, ir kurie turi visas etilo alkoholio savybes, kaip nurodyta 1 punkte.

XXII dalis. Bitininkystės produktai

Bitininkystės produktų sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:

KN kodas || Aprašymas

     0409 00 00 || Natūralus medus

ex 0410 00 00 || Valgomi bičių pienelis ir propolis

ex 0511 99 85 || Nevalgomi bičių pienelis ir propolis

ex 1212 99 70 || Žiedadulkės

ex 1521 90 || Bičių vaškas

XXIII dalis. Šilkaverpiai

Šilkaverpių sektorius apima šilkaverpius, kurių KN kodas yra ex 0106 90 00, ir šilkaverpių kiaušinius, kurių KN kodas yra ex 0511 99 85.

XXIV dalis. Kiti produktai

Kitais produktais laikomi visi 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, išskyrus I–XXIII dalyse išvardytus produktus, tačiau įskaitant tolesniuose 1 ir 2 skirsniuose išvardytus produktus.

1 skirsnis

KN kodas || Aprašymas

ex  0101 || Gyvi arkliai, asilai, mulai ir arklėnai:

      0101 10 || – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai:

      0101 10 10 || – – Arkliai(a)

      0101 10 90 || – – Kitos

      0101 90 || – Kiti:

– – Arkliai:

      0101 90 19 || – – – Išskyrus skerstinus

      0101 90 30 || – – Asilai

      0101 90 90 || – – Mulai ir arklėnai

ex  0102 || Gyvi galvijai:

ex  0102 90 || – Išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius:

      0102 90 90 || – – Išskyrus namines rūšis

ex  0103 || Gyvos kiaulės:

      0103 10 00 || – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai(b)

– Kiti:

ex  0103 91 || – – Mažesnės kaip 50 kg masės:

      0103 91 90 || – – – Išskyrus namines rūšis

ex  0103 92 || – – Ne mažesnės kaip 50 kg masės

KN kodas || Aprašymas

      0103 92 90 || – – Išskyrus namines rūšis

      0106 || Kiti gyvi gyvūnai

ex  0203 || Kiauliena, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta:

– Šviežia arba atšaldyta:

ex  0203 11 || – – Skerdenos arba skerdenų pusės:

      0203 11 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex  0203 12 || – – Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais:

      0203 12 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex  0203 19 || – – Kiti:

      0203 19 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

– Sušaldyta:

ex  0203 21 || – – Skerdenos arba skerdenų pusės:

      0203 21 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex  0203 22 || – – Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais:

      0203 22 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex  0203 29 || – – Kiti:

      0203 29 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex  0205 00 || Asilų, mulų arba arklėnų mėsa, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta

ex  0206 || Galvijienos, kiaulienos, avienos, ožkienos, arklienos, asilų, mulų arba arklėnų valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti:

ex  0206 10 || – Galvijienos, švieži arba atšaldyti

      0206 10 10 || – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c)

– Galvijienos, sušaldyti:

ex  0206 22 00 || – – Kepenys:

– – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c)

ex  0206 29 || – – Kiti:

      0206 29 10 || – – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c)

ex  0206 30 00 || – Kiaulienos, švieži arba atšaldyti:

– – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c)

– – Kiti:

– – – Išskyrus naminių kiaulių

– Kiaulienos, sušaldyti:

ex  0206 41 00 || – – Kepenys:

– – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c)

– – – Kiti:

– – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex 0206 49 00 || – – Kiti:

|| – – – Naminių kiaulių: – – – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c)

|| – – – Kitos

  ||  

ex   0206 80 || – Kiti, švieži arba atšaldyti:

       0206 80 10 || – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c)

– – Kiti:

       0206 80 91 || – – – Arklių, asilų, mulų ir arklėnų

ex   0206 90 || – Kiti, sušaldyti:

       0206 90 10 || – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c)

– – Kiti:

       0206 90 91 || – – – Arklių, asilų, mulų ir arklėnų

       0208 || Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti

KN kodas || Aprašymas

ex   0210 || Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai arba rupiniai:

– Kiaulienos:

ex   0210 11 || – – Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais:

       0210 11 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex   0210 12 || – – Papilvė su raumenų sluoksneliais ir jos gabalai:

       0210 12 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex   0210 19 || – – Kiti:

       0210 19 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

– Kiti, įskaitant valgomuosius mėsos arba mėsos subproduktų miltus ir rupinius:

       0210 91 00 || – – Primatų

       0210 92 00 || – – Banginių, delfinų ir jūrų kiaulių (Cetacea būrio žinduolių); lamantinų ir diugonių (Sirenia būrio žinduolių)

       0210 93 00 || – – Roplių (įskaitant gyvates ir vėžlius)

ex   0210 99 || – – Kiti:

– – – Mėsa:

       0210 99 31 || – – – – Šiaurės elnių

       0210 99 39 || – – – – Kitos

– – – Mėsos subproduktai:

– – – – Išskyrus naminių kiaulių, galvijienos, avienos ir ožkienos

       0210 99 80 || – – – – – Išskyrus naminių paukščių kepenis

ex   0407 00 || Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti:

       0407 00 90 || – Išskyrus naminių paukščių

ex   0408 || Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių:

– Kiaušinių tryniai:

ex   0408 11 || – – Džiovinti:

       0408 11 20 || – – – Netinkami vartoti žmonių maistui (d)

ex   0408 19 || – – Kiti:

       0408 19 20 || – – – Netinkami vartoti žmonių maistui (d)

– Kiti:

ex   0408 91 || – – Džiovinti:

       0408 91 20 || – – – Netinkami vartoti žmonių maistui (d)

ex   0408 99 || – – Kiti:

       0408 99 20 || – – – Netinkami vartoti žmonių maistui (d)

       0410 00 00 || Gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje

       0504 00 00 || Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės ir skrandžiai, sveiki arba jų gabalai, švieži, šaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti

ex   0511 || Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje; nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 1 arba 3 skirsniuose, netinkami vartoti žmonių maistui:

       0511 10 00 || – Galvijų sperma

– Kiti:

||

ex   0511 99 || – – Kiti:

       0511 99 85 || – – – Kitos

ex   0709 || Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos:

ex   0709 60 || – Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai:

– – Kiti:

       0709 60 91 || – – – – Capsicum genties, skirtos kapsicino arba capsicum aliejingųjų dervų (oleorezinų) dažikliams gaminti (c)

       0709 60 95 || – – – Skirti pramoninei eterinių aliejų arba kvapiųjų dervų ekstraktų gamybai (c)

       0709 60 99 || – – – Kitos

KN kodas || Aprašymas

ex   0710 || Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos:

ex   0710 80 || – Kitos daržovės:

– – Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai:

       0710 80 59 || – – – Išskyrus saldžiąsias paprikas

ex   0711 || Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais):

ex   0711 90 || – Kitos daržovės; daržovių mišiniai:

– – Daržovės:

       0711 90 10 || – – – – Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas

ex   0713 || Džiovintos ankštinės daržovės, gliaudytos, su luobelėmis arba be luobelių, skaldytos arba neskaldytos:

ex   0713 10 || – Žirniai (Pisum sativum):

       0713 10 90 || – – Išskyrus skirtas sėjai

ex   0713 20 00 || – Nutai:

– – Išskyrus skirtas sėjai

– Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.):

ex   0713 31 00 || – – Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek veislių pupelės:

– – – Išskyrus skirtas sėjai

ex   0713 32 00 || – – Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis):

– – – Išskyrus skirtas sėjai

ex   0713 33 || – – Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris):

       0713 33 90 || – – – Išskyrus skirtas sėjai

ex   0713 39 00 || – – Kiti:

– – – Išskyrus skirtas sėjai

ex   0713 40 00 || – Lęšiai:

– – Išskyrus skirtas sėjai

ex   0713 50 00 || – Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina, Vicia faba var. minor):

– – Išskyrus skirtas sėjai

ex   0713 90 00 || – Kiti:

– – Išskyrus skirtas sėjai

       0801 || Kokosai, bertoletijos ir anakardžiai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti

ex   0802 || Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti:

ex   0802 90 || – Kiti:

ex   0802 90 20 || – – Arekų (arba betelio palmių) riešutai ir kolamedžių riešutai

ex   0804 || Datulės, figos, ananasai, avokadai, gvajavos, mangai ir garcinijos, švieži arba džiovinti:

       0804 10 00 || – Datulės

       0902 || Arbata, aromatinta arba nearomatinta

ex   0904 || Pipirai (Piper genties); džiovinti, grūsti arba malti Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas, klasifikuojamas 0904 20 10 subpozicijoje

       0905 00 00 || Vanilė

       0906 || Cinamonas ir cinamono žiedai

       0907 00 00 || Gvazdikėliai (sveiki vaisiai, žiedai ir žiedkočiai)

       0908 || Muskatai, macis (mace) ir kardamonas

       0909 || Anyžinių ožiažolių, žvaigždanyžių (badijonų), pankolių, kalendrų, kmynų arba paprastųjų kmynų sėklos; kadagių uogos

ex   0910 || Imbierai, ciberžolės, lauro lapai, karis ir kiti prieskoniai, išskyrus čiobrelius ir šafraną

ex   1106 || Džiovintų ankštinių daržovių, klasifikuojamų 0713 pozicijoje, sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, arba produktų, klasifikuojamų 8 skirsnyje, miltai, rupiniai ir milteliai:

       1106 10 00 || – Džiovintų ankštinių daržovių, klasifikuojamų 0713 pozicijoje

ex   1106 30 || – Produktų, klasifikuojamų 8 skirsnyje:

       1106 30 90 || – – Išskyrus bananus

KN kodas || Aprašymas

ex   1108 || Krakmolas; inulinas:

       1108 20 00 || – Inulinas

       1201 00 90 || Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai

       1202 10 90 || Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, negliaudyti, išskyrus skirtus sėjai

       1202 20 00 || Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, gliaudyti, skaldyti arba neskaldyti

       1203 00 00 || Kopra

       1204 00 90 || Sėmenys, skaldyti arba neskaldyti, išskyrus skirtus sėjai

       1205 10 90 ir ex   1205 90 00 || Rapsų arba rapsukų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai

       1206 00 91 || Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai

       1206 00 99 ||

       1207 20 90 || Medvilnės sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai

       1207 40 90 || Sezamo sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai

       1207 50 90 || Garstyčių sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai

       1207 91 90 || Aguonų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai

       1207 99 91 || Kanapių sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai

ex   1207 99 97 || Kitos aliejinės sėklos ir kiti aliejiniai vaisiai, skaldyti arba neskaldyti, išskyrus skirtus sėjai

       1208 || Miltai ir rupiniai iš aliejinių kultūrų sėklų arba vaisių, išskyrus garstyčių sėklas

ex   1211 || Augalai ir augalų dalys (įskaitant sėklas ir vaisius), dažniausiai naudojami parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiai, švieži arba džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti, išskyrus KN ex 1211 90 85 pozicijoje klasifikuojamus produktus, išvardytus šio priedo IX dalyje;

ex   1212 || Saldžiavaisių pupmedžių vaisiai, jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai, cukriniai runkeliai ir cukranendrės, švieži, atšaldyti, sušaldyti arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti; vaisių kauliukai ir branduoliai, taip pat kiti augaliniai produktai (įskaitant neskrudintas Cichorium intybus sativum rūšies trūkažolių šaknis), dažniausiai vartojami žmonių maistui, nenurodyti kitoje vietoje:

ex   1212 99 || – – Išskyrus cukranendres:

       1212 99 41 ir        1212 99 49 || – – – Saldžiavaisių pupmedžių vaisių sėklos

ex   1212 99 70 || – – – Kiti, išskyrus trūkažolių šaknis

       1213 00 00 || Javų šiaudai ir pelai, neapdoroti, kapoti arba nekapoti, susmulkinti arba nesusmulkinti, presuoti arba nepresuoti, granuliuoti arba negranuliuoti

ex   1214 || Šakniavaisiniai griežčiai, pašariniai runkeliai, pašariniai šakniavaisiai, šienas, mėlynžiedė liucerna, dobilai, bandvikiai, pašariniai kopūstai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti:

ex   1214 10 00 || – Liucernos (alfalfa), rupiniai ir granulės, išskyrus dirbtinoje šilumoje ar kitu būdu džiovintos ir susmulkintos liucernos rupinius ir granules

ex   1214 90 || – Kiti:

       1214 90 10 || – – Pašariniai runkeliai, šakniavaisiniai griežčiai ir kiti pašariniai šakniavaisiai

ex   1214 90 90 || – – Kiti, išskyrus:

– Liucernas, bandvikius, dobilus, lubinus, vikius ir panašius pašarinius dirbtinoje šilumoje džiovintus produktus, išskyrus šieną ir pašarinius lapinius kopūstus bei šieno turinčius produktus

– Liucernas, bandvikius, dobilus, lubinus, vikius, barkūnus, sėjamuosius pelėžirnius ir paprastuosius garždenius, džiovintus kitu būdu ir susmulkintus

ex   1502 00 || Galvijų, avių arba ožkų taukai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje:

ex   1502 00 10 || – Skirti naudoti pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą, išskyrus riebalus gautus iš kaulų ir atliekų (c)

       1503 00 || Kiaulinių taukų stearinas, kiaulinių taukų aliejus, oleostearinas, oleoaliejus ir lajaus aliejus, neemulsuoti, nesumaišyti arba neapdoroti kitu būdu

ex   1504 || Žuvų arba jūrų žinduolių taukai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, išskyrus 1504 10 ir 1504 20 pozicijose klasifikuojamus žuvų kepenų taukus ir jų frakcijas

       1507 || Sojų aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

       1508 || Žemės riešutų aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

       1511 || Palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

       1512 || Saulėgrąžų, dygminų arba vilnamedžių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

KN kodas || Aprašymas

       1513 || Kokosų, palmių branduolių arba atalių aliejai ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti:

       1514 || Rapsų, rapsukų arba garstyčių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

ex   1515 || Kiti nelakieji augaliniai riebalai ir aliejus (įskaitant simondsijų aliejų, klasifikuojamą ex 1515 90 11 subpozicijoje) ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

ex   1516 || Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus ir jų frakcijos, visiškai arba iš dalies sukietinti, peresterinti, reesterinti arba elaidinizuoti, nerafinuoti arba rafinuoti, bet toliau neapdoroti (išskyrus sukietintą ricinmedžio aliejų, vadinamąjį opalinį vašką, klasifikuojamą 1516 20 10 subpozicijoje)

ex   1517 || Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje, išskyrus 1517 10 10, 1517 90 10 ir 1517 90 93 subpozicijas

       1518 00 31        1518 00 39 || Nelakusis, skystas, sumaišytas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą (c)

       1522 00 91 || Aliejaus nuosėdos ir padugnės; riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augalinio vaško soapstokai, išskyrus tuos, kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas

       1522 00 99 || Kitos riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos, išskyrus tas, kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas

ex   1602 || Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo:

– Iš kiaulienos:

ex   1602 41 || – – Kumpiai ir jų dalys:

       1602 41 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex   1602 42 || – – Mentės ir jų dalys:

       1602 42 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex   1602 49 || – – Kiti, įskaitant mišinius:

       1602 49 90 || – – – Išskyrus naminių kiaulių

ex   1602 90 || – Kiti, įskaitant produktus iš bet kurių gyvūnų kraujo:

– – Kiti, išskyrus produktus iš bet kurių gyvūnų kraujo:

       1602 90 31 || – – – Iš laukinienos arba triušienos

|| – – – Kiti:

– – – – Kiti, išskyrus turinčius naminių kiaulių mėsos arba mėsos subproduktų:

– – – – – Kiti, išskyrus turinčius jautienos arba jautienos subproduktų

       1602 90 99 || – – – – – – Kiti, išskyrus iš avienos arba iš ožkienos

ex   1603 00 || Mėsos ekstraktai ir syvai

       1801 00 00 || Kakavos pupelės, sveikos arba skaldytos, žalios arba skrudintos

       1802 00 00 || Kakavos lukštai, išaižos, luobelės ir kitos kakavos atliekos

ex   2001 || Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi:

ex   2001 90 || – Kiti:

       2001 90 20 || – – Capsicum genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius

ex   2005 || Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:

ex   2005 99 || – Kitos daržovės ir kiti daržovių mišiniai:

       2005 99 10 || – – Capsicum genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius

ex   2206 || Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje:

       2206 00 31 to        2206 00 89 || – Kiti, išskyrus piquette

ex   2301 || Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų, žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių, netinkami vartoti žmonių maistui; taukų likučiai:

       2301 10 00 || – Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų; taukų likučiai

KN kodas || Aprašymas

ex   2302 || Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų arba ankštinių augalų apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos:

       2302 50 00 || – Iš ankštinių augalų

       2304 00 00 || Išspaudos ir kitos kietos sojos pupelių aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

       2305 00 00 || Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų (arachių) aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

ex   2306 || Išspaudos ir kitos kietos augalinių riebalų arba aliejaus ekstrakcijos liekanos, kitos nei klasifikuojamos 2304 arba 2305 pozicijose, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos, išskyrus KN subpozicijas 2306 90 05 (išspaudos ir kitos kietos kukurūzų gemalų ekstrakcijos liekanos) ir 2306 90 11 bei 2306 90 19 (išspaudos ir kitos kietos alyvuogių aliejaus ekstrakcijos liekanos)

ex   2307 00 || Vyno nuosėdos; vyno akmuo:

       2307 00 90 || – Vyno akmuo

ex   2308 00 || Augalinės medžiagos ir augalinės atliekos, augalinės liekanos ir šalutiniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti, naudojami gyvūnų pašarams, nenurodyti kitoje vietoje:

       2308 00 90 || – Išskyrus vynuogių išspaudas, giles, kaštonus, obuolių arba kitų vaisių išspaudas, išskyrus vynuogių išspaudas

ex   2309 || Produktai, naudojami gyvūnų pašarams:

ex   2309 10 || – Šunų arba kačių maistas, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes:

       2309 10 90 || – – Išskyrus turintį krakmolo, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50, 1702 30 90, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų

ex   2309 90 || – Kiti:

       2309 90 10 || – – Kiti, įskaitant premiksus: – – Tirpus žuvų arba jūros žinduolių maistas

ex   2309 90 91 to        2309 90 99 || – – – Išskyrus turinčius krakmolo, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50, 1702 30 90, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų, išskyrus:

– Iš liucernos sulčių ir žolės sulčių gautus baltymų koncentratus

– Tik iš kietųjų likučių ir sulčių, likusių iš koncentratų, nurodytų pirmoje įtraukoje, gamybos gautus dehidruotus produktus

(a)   Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Sąjungos nuostatose (žr. Tarybos direktyvą 94/28/EB (OL L 178, 1994 7 12, p. 66), Komisijos reglamentą (EB) Nr. 504/2008 (OL L 149, 2008 6 7, p. 3)). (b)  Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Sąjungos nuostatose (žr. Tarybos direktyvą 88/661/EEB (OL L 382, 1988 12 31, p. 36); Tarybos direktyvą 94/28/EB (OL L 178, 1994 7 12, p. 66); Komisijos sprendimą 96/510/EB (OL L 210, 1996 8 20, p. 53)). (c)   Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Sąjungos nuostatose (žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 291–300 straipsnius (OL L 253, 1993 10 11, p. 1)). (d)  Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros preliminariųjų nuostatų II skyriaus F poskyryje.

2 skirsnis

KN kodas || Aprašymas

0101 90 11 || Gyvi arkliai, skerstini

ex 0205 00 || Arkliena, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta

0210 99 10 || Arkliena, sūdyta, užpilta sūrymu arba džiovinta

0511 99 10 || Gyslos arba sausgyslės; nuopjovos ir panašios kailių arba odų žaliavos atliekos

0701 || Bulvės, šviežios arba atšaldytos

0901 || Kava, skrudinta arba neskrudinta, be kofeino arba su kofeinu; kavos išaižos ir luobelės; kavos pakaitalai, turintys bet kokį kiekį kavos

1105 || Bulvių miltai, rupiniai, milteliai, dribsniai ir granulės

ex 1212 99 70 || Trūkažolių šaknys

2209 00 91 ir 2209 00 99 || Actas ir acto pakaitalai, pagaminti iš acto rūgšties, išskyrus vyno actą

4501 || Gamtinė kamštiena, žaliavinė arba paprastai paruošta; kamštienos atliekos; trupinta, granuliuota arba malta kamštiena

(a)  Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Sąjungos nuostatose (žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 291–300 straipsnius (OL L 253, 1993 10 11, p. 1)).

II PRIEDAS 3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTOS APIBRĖŽTYS I dalis. Ryžių sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys

I.          Terminai „žaliaviniai (paddy) ryžiai“, „lukštenti ryžiai“, „iš dalies nulukštenti ryžiai“, „visiškai nulukštenti ryžiai“, „trumpagrūdžiai ryžiai“, „vidutinių grūdų ryžiai“, „A arba B ilgagrūdžiai ryžiai“ ir „skaldyti ryžiai“ apibrėžiami taip:

1.         a)         Žaliaviniai (paddy) ryžiai – iškulti ryžiai su luobelėmis.

b)      Lukštenti ryžiai – žaliaviniai (paddy) ryžiai, nuo kurių pašalinta tiktai luobelė. Šią apibrėžtį atitinkančių ryžių pavyzdžiai turi šiuos prekinius pavadinimus: „rudieji ryžiai“, „krovininiai ryžiai“, „loonzain“ ir „riso sbramato“.

c)       Iš dalies nulukštenti ryžiai – žaliaviniai (paddy) ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, dalis gemalo, dalis arba visi išoriniai apyvaisio (perikarpio) sluoksniai, bet palikti vidiniai apyvaisio sluoksniai.

d)      Visiškai nulukštenti ryžiai – žaliaviniai (paddy) ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, išoriniai ir vidiniai apyvaisio (perikarpio) sluoksniai, ilgagrūdžių ar vidutinių grūdų ryžių atveju – visas gemalas, trumpagrūdžių ryžių atveju – bent gemalo dalis, tačiau išilginiai balti grioveliai gali likti ne daugiau kaip 10 % grūdų.

2.      a)          Trumpagrūdžiai ryžiai – ryžiai, kurių grūdai ne ilgesni kaip 5,2 mm, o jų ilgio ir pločio santykis mažesnis kaip 2.

b)      Vidutinių grūdų ryžiai – ryžiai, kurių grūdai ilgesni kaip 5,2 mm, bet ne ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis ne didesnis kaip 3.

c)       Ilgagrūdžiai ryžiai – tai:

i)        A ilgagrūdžiai ryžiai, kurių grūdai yra ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3;

ii)       B ilgagrūdžiai ryžiai, kurių grūdai yra ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis yra ne mažesnis kaip 3.

d)      Grūdų matavimas – visiškai nulukštentų ryžių grūdai matuojami pagal šį metodą:

i)        iš siuntos imamas tipinis ėminys;

ii)       ėminys atsijojamas taip, kad liktų tiktai nesmulkinti grūdai, įskaitant ne visai subrendusius grūdus;

iii)      matuojama du kartus, kiekvieną kartą išmatuojant 100 grūdų, ir apskaičiuojamas vidurkis;

iv)      rezultatas išreiškiamas milimetrais, suapvalinus vienos dešimtosios tikslumu.

3.      Skaldyti ryžiai – tai grūdų gabaliukai, ne ilgesni kaip trys ketvirčiai sveikų grūdų vidutinio ilgio.

II.           Grūdai ir skaldyti grūdai, kurie nėra nepriekaištingos kokybės, apibrėžiami taip:

A.      Sveiki grūdai – grūdai, nuo kurių pašalinta tik galo dalis, nepriklausomai nuo kiekvienu lukštenimo etapu atsirandančių savybių.

B.      Apkapoti grūdai – grūdai, kurių visas galas yra pašalintas.

C.      Skaldyti grūdai arba grūdų gabaliukai – grūdai, kurių pašalinta didesnė už galą dalis; skaldyti grūdai – tai:

– dideli skaldyti grūdai (ne mažiau kaip pusės grūdo ilgio, tačiau neprilygstantys visam grūdui gabaliukai),

– vidutiniai skaldyti grūdai (ne mažiau kaip ketvirčio grūdo ilgio, tačiau mažesnio nei mažiausio „didelių skaldytų grūdų“ dydžio gabaliukai),

– smulkiai skaldyti grūdai (mažiau kaip ketvirčio grūdo ilgio gabaliukai, neišsijojami per sietą, kurio akučių dydis 1,4 mm),

– gabaliukai (maži grūdų gabaliukai ar dalelės, išsijojamos per sietą, kurio akučių dydis 1,4 mm); ši apibrėžtis taikoma ir skilusiems grūdams (gabaliukai, susidarantys grūdui skilus išilgai)).

D.      Nesubrendę grūdai – nevisiškai subrendę grūdai.

E.      Natūraliai netaisyklingai išsivystę grūdai – tai grūdai, turintys paveldėtą arba nepaveldėtą netaisyklingą išsivystymą, pagal tai veislei būdingas morfologines savybes.

F.      Kreidiški grūdai – grūdai, kurių ne mažiau kaip trys ketvirčiai paviršiaus atrodo neskaidrūs ir kreidiški.

G.      Raudondryžiai grūdai – grūdai, ant kurių dėl apyvaisio likučių yra įvairaus ryškumo ir atspalvių išilginių raudonų dryžių.

H.      Taškuoti grūdai – grūdai su mažais ryškiais tamsios spalvos daugmaž taisyklingos formos apskritimais; šiai grupei priskiriami ir grūdai su plonais juodais ruoželiais, esančiais tik paviršiuje; ruoželiai ir taškeliai turi būti be geltonos ar tamsios aureolės.

I.       Dėmėti grūdai – grūdai, kurių nedidelio paviršiaus plotelio natūrali spalva yra aiškiai pakitusi; dėmės gali būti įvairių spalvų (juosvos, rausvos, rudos); dėmėmis laikomi ir gilūs juodi ruoželiai. Kai dėmių spalva yra tokia ryški (juoda, rožinė, rausvai ruda), kad jos iškart matomos, ir kai tokios dėmės užima ne mažiau kaip pusę grūdo paviršiaus, grūdai laikomi geltonais.

J.       Geltoni grūdai – grūdai, kurių natūrali spalva ne dėl džiovinimo iš dalies ar visiškai pasikeitė ir įgavo citrinos arba apelsino geltonumo atspalvį.

K.     Gintariniai grūdai – grūdai, kurių viso paviršiaus natūrali spalva ne dėl džiovinimo, nors ir truputį, bet tolygiai pasikeitė ir įgavo šviesų gintaro geltonumo atspalvį.

II dalis. Apynių sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys

1.           Apyniai – vijoklinio augalo apynio (Humulus lupulus) džiovinti moteriškieji žiedynai (spurgai); tie žalsvai geltonos spalvos ir kiaušinio formos žiedynai turi žiedkotį, o jų didžiausias matmuo paprastai svyruoja nuo 2 cm iki 5 cm.

2.           Apynių milteliai – sumalus apynius gautas produktas, kuriame yra visų jų natūralių komponentų.

3.           Apynių milteliai, turintys didesnį lupulino kiekį – produktas, gautas apynius sumalus po to, kai mechaniniu būdu buvo pašalinti lapai, žiedkočiai, pažiedžiai ir stiebai.

4.           Apynių ekstraktas – koncentruotas produktas, gautas apynius arba apynių miltelius paveikus tirpikliu.

5.           Sumaišyti apynių produktai – dviejų ar kelių 1–4 punktuose nurodytų produktų mišinys.

III dalis. Vyno sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys

Susijusios su vynmedžiais

1.           Išnaikinimas – visiškas visų vynmedžių išnaikinimas vynmedžiais apsodintame plote.

2.           Sodinimas – skiepytų ar neskiepytų vynmedžių ar jų dalių sodinimas vynuogių derliui gauti ar skiepų daigynams įveisti.

3.           Skiepijimas – jau anksčiau skiepyto vynmedžio skiepijimas.

Susijusios su produkcija

4.           Šviežios vynuogės – vynui gaminti naudojami prinokę ar net šiek tiek padžiovinti vynmedžių vaisiai, kurie gali būti sutraiškyti arba suspausti įprastomis vyninės priemonėmis ir savaime sukelti alkoholinį rūgimą.

5.           Šviežių vynuogių misa, kurios rūgimas sustabdytas įmaišius alkoholio – produktas,

a)      kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 15 tūrio proc.;

b)      kuris gaunamas į neraugintą vynuogių misą, kurios natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc. ir kuri yra gauta tik iš vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 63 straipsnio 2 dalį, įmaišius:

i)        neutralaus vyno kilmės alkoholio, įskaitant alkoholį, gautą distiliuojant džiovintas vynuoges, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc.,

ii)       arba nerektifikuoto produkto, kuris gautas distiliuojant vyną ir kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 52 tūrio proc., bet ne didesnė kaip 80 tūrio proc.

6.           Vynuogių sultys – neraugintas, tačiau tinkamas rauginti skystas produktas, kuris:

a)      gaunamas tokiu būdu, kad būtų tinkamas vartoti be papildomo apdorojimo;

b)      gaunamas iš šviežių vynuogių ar vynuogių misos arba praskiedus. Jei gaunamas praskiedžiant, skiedžiama koncentruota vynuogių misa arba koncentruotomis vynuogių sultimis.

Vynuogių sulčių faktinė alkoholio koncentracija neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc.

7.           Koncentruotos vynuogių sultys – vynuogių sultys, iš kurių pašalinti karamelizacijos produktai ir kurios gaunamos iš dalies išdžiovinus vynuogių sultis bet kuriuo patvirtintu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, kad refraktometro, naudojamo taikant nustatytiną metodą, parodymai 20 °C temperatūroje būtų ne mažesni kaip 50,9 %.

Koncentruotų vynuogių sulčių faktinė alkoholio koncentracija neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc.

8.           Vyno nuosėdos – tai likučiai:

a)      susikaupiantys vyno laikymo talpyklose po rauginimo, saugant arba apdorojus patvirtintais metodais;

b)      gauti išfiltravus arba išcentrifugavus a punkte nurodytą produktą;

c)      susikaupiantys vynuogių misos laikymo talpyklose ją saugojant arba apdorojus patvirtintais metodais; arba

d)      gauti c punkte nurodytą produktą išfiltravus arba išcentrifugavus.

9.           Vynuogių išspaudos – likučiai, gauti spaudžiant raugintas ar neraugintas šviežias vynuoges.

10.         Išspaudų vynas (piquette) – produktas, gaunamas:

a)      rauginant neapdorotas vandenyje išmirkytas vynuogių išspaudas; arba

b)      vandeniu išplaunant raugintas vynuogių išspaudas.

11.         Spirituotas vynas distiliavimui – produktas:

a)      kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 18 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 24 tūrio proc.;

b)      kuris gaunamas į vyną, kuriame nėra likę cukraus, įdėjus nerektifikuoto produkto, kuris gautas išdistiliavus vyną ir kurio faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 86 tūrio proc.; arba

c)      kurio lakiųjų rūgščių kiekis, išreikštas acto rūgštimi, yra ne didesnis kaip 1,5 g/l.

12.         Cuvée – tai:

a)      vynuogių misa,

b)      vynas arba arba

c)      skirtingas savybes turinčių vynuogių misų ir (arba) vynų mišinys, skirtas tam tikros rūšies putojančiam vynui gaminti.

Alkoholio koncentracija

13.         Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais – 20 °C temperatūros gryno alkoholio tūrio dalių skaičius, tenkantis tos pačios temperatūros produkto 100 tūrio dalių.

14.         Potencinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais – 20 °C temperatūros gryno alkoholio tūrio dalių skaičius, galintis susidaryti visiškai susifermentavus visam cukrui, esančiam tos pačios temperatūros produkto 100 tūrio dalių.

15.         Visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais – faktinės ir potencinės alkoholio koncentracijų tūrio procentų suma.

16.         Natūrali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais – produkto visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais prieš bet kurį sodrinimą.

17.         Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta masės vienetais – gryno alkoholio kiekis kilogramais, tenkantis 100 kg produkto.

18.         Potencinė alkoholio koncentracija, išreikšta masės vienetais – gryno alkoholio kiekis kilogramais, galintis susidaryti visiškai susifermentavus visam cukrui, esančiam 100 kg produkto.

19.         Visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta masės vienetais – faktinės ir potencinės alkoholio koncentracijų masės vienetų suma.

IV dalis. Galvijienos sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys

1.           Galvijai – gyvi naminių galvijų rūšių galvijai, kurių KN kodai yra ex 0102 10, 0102 90 05–0102 90 79.

2.           Suaugę galvijai – galvijai, kurių amžius 8 mėnesiai arba daugiau.

V dalis. Pieno ir pieno produktų sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys

Įgyvendinant tarifinę kvotą Naujosios Zelandijos kilmės sviestui formuluotė „pagamintas tiesiogiai iš pieno arba grietinėlės“ taikoma ir sviestui, pagamintam iš pieno arba grietinėlės, nenaudojant sandėliuotų žaliavų, vientisu, uždaru ir nepertraukiamu gamybos būdu, kurį taikant pieno riebalai gali būti tirštinami ir (arba) skaidomi į frakcijas.

VI dalis. Kiaušinių sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys

1.           Kiaušiniai su lukštais – paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti, išskyrus 2 punkte nurodytus perinti skirtus kiaušinius.

2.           Perinti skirti kiaušiniai – perinimui skirti kiaušiniai.

3.           Sveiki produktai – paukščių kiaušiniai be lukštų, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, tinkami vartoti žmonėms.

4.           Atskirti produktai – tai paukščių kiaušinių tryniai, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, tinkami vartoti žmonėms.

VII dalis. Paukštienos sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys

1.           Gyvi naminiai paukščiai – gyvos vištos ir gaidžiai, antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos (patarškos), kurių kiekvienas sveria daugiau kaip 185 g.

2.           Paukščių jaunikliai – gyvos vištos ir gaidžiai, antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos (patarškos), kurių kiekvienas sveria ne daugiau kaip 185 g.

3.           Papjauti naminiai paukščiai – nesukapotos papjautų gallus domesticus rūšies vištų ir gaidžių, ančių, žąsų, kalakutų ir perlinių vištų (patarškų) skerdenėlės, į kurias pridėta arba nepridėta subproduktų.

4.           Antriniai produktai – tai:

a)      I priedo XX dalies a punkte nurodyti produktai;

b)      I priedo XX dalies b punkte nurodyti produktai, išskyrus papjautus naminius paukščius ir valgomuosius subproduktus, vadinamąsias naminių paukščių skerdenėlių dalis;

c)      I priedo XX dalies b punkte nurodyti valgomieji subproduktai;

d)      I priedo XX dalies c punkte nurodyti produktai;

e)      I priedo XX dalies d ir e punktuose nurodyti produktai;

f)       I priedo XX dalies f punkte nurodyti produktai, išskyrus produktus, kurių KN kodai yra 1602 20 11 ir 1602 20 19.

VIII dalis. Bitininkystės produktų sektoriuje vartojamų terminų apibrėžtys

1.           Medus – natūrali saldi medžiaga, kurią naminės bitės Apis mellifera gamina iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalų gyvųjų dalių likusių augalų syvais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba papildydamos savo specifinėmis medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę, saugo ir palieka koriuose subręsti.

Pagrindinės medaus rūšys yra šios:

a)      pagal kilmę:

i)        žiedų arba nektaro medus – medus, gautas iš augalų nektaro;

ii)       lipčiaus medus – medus, gautas iš augalų syvais mintančių vabzdžių (Hemiptera) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių, arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų;

b)      pagal gamybos ir (arba) pateikimo būdą:

iii)      korinis medus – bičių medus, sukauptas šviežiai pasiūtų be perų korių tik iš bičių vaško pagamintų plonų dirbtinių korių akelėse ir parduodamas užakuotas visame koryje ar tokių korių sekcijose;

iv)      medus su korinio medaus gabaliukais – medus, kuriame yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus;

v)       nuvarvėjęs medus – medus, gautas varvinant atakiuotus korius be perų;

vi)      išsuktas medus – medus, gautas centrifuguojant atakiuotus korius be perų;

vii)     išspaustas medus – medus, gautas presuojant nepašildytus arba nuosaikiai pašildytus ne daugiau kaip iki 45 oC korius be perų;

viii)    filtruotas medus –  medus, gautas filtru pašalinus neorganines arba organines priemaišas taip, kad pasišalintų ir didelė dalis žiedadulkių.

Konditerinis medus – medus, kuris:

a)      tinka pramoniniam naudojimui arba yra kitų maisto produktų sudedamoji dalis ir

b)      gali:

– turėti pašalinį skonį ar kvapą arba

– būti pradėjęs fermentuotis ar būti susifermentavęs, arba

– būti perkaitintas.

2.           Bitininkystės produktai – medus, bičių vaškas, bičių pienelis, propolis ar žiedadulkės.

III PRIEDAS 7 STRAIPSNYJE NURODYTA RYŽIŲ IR CUKRAUS STANDARTINĖ KOKYBĖ

A.           Žaliavinių ryžių standartinė kokybė

Standartinės kokybės žaliaviniai ryžiai:

a)      turi būti geros ir tinkamos prekinės kokybės, bekvapiai;

b)      didžiausias jų drėgnis turi būti 13 %;

c)      jų visiško nulukštenimo išeiga turi būti 63 % masės sveikų grūdų (su 3 % nuokrypiu apkapotiems grūdams), iš kurių visiškai nulukštentų ryžių grūdų, nesančių nepriekaištingos kokybės, masės procentinė dalis būtų:

žaliavinių ryžių kreidiniai grūdai, kurių KN kodai yra KN 1006 10 27 ir KN 1006 10 98 || 1,5 %

žaliavinių ryžių kreidiniai grūdai, kurių KN kodai yra kiti nei KN 1006 10 27 ir KN 1006 10 98 || 2,0 %

raudondryžiai grūdai || 1,0 %

taškuoti grūdai || 0,50 %

dėmėti grūdai || 0,25 %

geltoni grūdai || 0,02 %

gintariniai grūdai || 0,05 %

B.           Cukraus standartinė kokybė

I.       Cukrinių runkelių standartinė kokybė

Standartinės kokybės runkeliai:

a)       turi būti geros ir tinkamos prekinės kokybės;

b)      priėmimo punkte jų cukraus kiekis turi būti 16 %.

II.      Baltojo cukraus standartinė kokybė

1.       Standartinės kokybės baltojo cukraus charakteristikos:

a)       geros ir autentiškos prekinės kokybės; sausas, vienodų granuliuotų kristalų pavidalo, birus;

b)      mažiausia poliarizacija: 99,7;

c)       didžiausias drėgnis: 0,06 %;

d)      didžiausias invertuoto cukraus kiekis: 0,04 %;

e)       bendras pagal 2 punktą nustatytų taškų skaičius ne didesnis kaip 22, o atskirai – ne daugiau kaip:

          15 taškų, nustatant pelenų kiekį,

          9 taškai, nustatant spalvos rūšį, taikant Brunsviko žemės ūkio technologijos instituto metodą (toliau – Brunsviko metodas),

          6 taškai, nustatant tirpalo spalvą, taikant Tarptautinės komisijos vienodiems cukraus analizės metodams nustatyti metodą (toliau – ICUMSA metodas).

2.       Vienas taškas atitinka:

a)       0,0018 % pelenų kiekį, nustatomą taikant ICUMSA metodą esant 28o Brix;

b)      0,5 spalvos rūšies, nustatomos taikant Brunsviko metodą, vieneto;

c)       7,5 tirpalo nusidažymo, nustatomo taikant ICUMSA metodą, vieneto.

3.       1 punkte minėtų rodiklių nustatymo metodai yra tie, kurie taikomi šiems rodikliams nustatyti pagal intervencijos priemones.

III.     Žaliavinio cukraus standartinė kokybė

1.       Standartinės kokybės žaliavinis cukrus yra cukrus, kurio baltojo cukraus išeiga yra 92 %.

2.       Žaliavinio runkelių cukraus išeiga nustatoma iš to cukraus poliarizacijos laipsnio atėmus:

a)       jame esantį pelenų kiekio procentinį dydį, padaugintą iš keturių;

b)      jame esančio invertuoto cukraus kiekio procentinį dydį, padaugintą iš dviejų;

c)       skaičių 1.

3.       Žaliavinio cukranendrių cukraus išeiga apskaičiuojama iš to cukraus poliarizacijos laipsnio, padauginto iš dviejų, atėmus 100.

IV PRIEDAS 41 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ PARAMOS PROGRAMŲ BIUDŽETAS

  tūkst. EUR per biudžetinius metus 

BG || 26 762

CZ || 5 155

DE || 38 895

EL || 23 963

ES || 353 081

FR || 280 545

IT || 336 997

CY || 4 646

LT || 45

LU || 588

HU || 29 103

MT || 402

AT || 13 688

PT || 65 208

RO || 42 100

SI || 5 045

SK || 5 085

UK || 120

V PRIEDAS 56 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTOS TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS

- Codex Alimentarius

- Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija.

VI PRIEDAS 60 STRAIPSNYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ APIBRĖŽTYS, PAVADINIMAI IR PREKINIAI PAVADINIMAI

Šiame priede prekinis pavadinimas yra pavadinimas, kuriuo maisto produktas yra parduodamas, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 5 straipsnio 1 dalyje.

I dalis. Jaunesnių nei 12 mėnesių galvijų mėsa

I.            Apibrėžtis

Šioje priedo dalyje „mėsa“ – jaunesnių nei dvylikos mėnesių galvijų skerdenos, mėsa su kaulais arba be kaulų, išpjauti arba neišpjauti subproduktai, skirti vartoti žmonėms, pateikti švieži, užšaldyti arba giliai užšaldyti, suvynioti ar supakuoti arba ne.

Ūkio subjektai, prižiūrimi kompetentingos institucijos, visus jaunesnius nei 12 mėnesių galvijus skerdimo metu priskiria vienai iš dviejų kategorijų:

A)          V kategorija: jaunesni nei 8 mėnesių galvijai

Kategorijos identifikavimo raidė: V;

B)           Z kategorija:  8 mėnesių ir jaunesni nei 12 mėnesių galvijai

Kategorijos identifikavimo raidė: Z.

II.          Prekiniai pavadinimai

1.           Jaunesnių nei dvylikos mėnesių galvijų mėsa valstybėse narėse prekiaujama tik tokiu (-ais) prekiniu (-ais) pavadinimu (-ais), nustatytu (-ais) kiekvienai valstybei narei:

A)     Jaunesnių nei 8 mėnesių galvijų mėsai (kategorijos identifikavimo raidė V):

Prekiaujanti šalis || Naudotini prekiniai pavadinimai

Belgija || veau, viande de veau/kalfsvlees/Kalbfleisch

Bulgarija || месо от малки телета

Čekija || Telecí

Danija || Lyst kalvekød

Vokietija || Kalbfleisch

Estija || Vasikaliha

Graikija || μοσχάρι γάλακτος

Ispanija || Ternera blanca, carne de ternera blanca

Prancūzija || veau, viande de veau

Airija || Veal

Italija || vitello, carne di vitello

Kipras || μοσχάρι γάλακτος

Latvija || Teļa gaļa

Lietuva || Veršiena

Liuksemburgas || veau, viande de veau/Kalbfleisch

Vengrija || Borjúhús

Malta || Vitella

Nyderlandai || Kalfsvlees

Austrija || Kalbfleisch

Lenkija || Cielęcina

Portugalija || Vitela

Rumunija || carne de vițel

Slovėnija || Teletina

Slovakija || Teľacie mäso

Suomija || vaalea vasikanliha/ljust kalvkött

Švedija || ljust kalvkött

Jungtinė Karalystė || Veal

 B)     8 mėnesių ir jaunesnių nei 12 mėnesių galvijų mėsai (kategorijos identifikavimo raidė Z):

Prekiaujanti šalis || Naudotini prekiniai pavadinimai

Belgija || jeune bovin, viande de jeune bovin/jongrundvlees/Jungrindfleisch

Bulgarija || Телешко месо

Čekija || hovězí maso z mladého skotu

Danija || Kalvekød

Vokietija || Jungrindfleisch

Estija || noorloomaliha

Graikija || νεαρό μοσχάρι

Ispanija || Ternera, carne de ternera

Prancūzija || jeune bovin, viande de jeune bovin

Airija || rosé veal

Italija || vitellone, carne di vitellone

Kipras || νεαρό μοσχάρι

Latvija || jaunlopa gaļa

Lietuva || Jautiena

Liuksemburgas || jeune bovin, viande de jeune bovin/Jungrindfleisch

Vengrija || Növendék marha húsa

Malta || Vitellun

Nyderlandai || rosé kalfsvlees

Austrija || Jungrindfleisch

Lenkija || młoda wołowina

Portugalija || Vitelão

Rumunija || carne de tineret bovin

Slovėnija || meso težjih telet

Slovakija || mäso z mladého dobytka

Suomija || vasikanliha/kalvkött

Švedija || Kalvkött

Jungtinė Karalystė || Beef

2.           1 punkte nurodytus prekinius pavadinimus galima papildyti atitinkamų mėsos dalių arba subproduktų pavadinimais (angl. name ir designation).

3.           1 punkte pateiktos lentelės A punkte nurodyti V kategorijos prekiniai pavadinimai ir visi nauji šių prekinių pavadinimų pagrindu sudaryti pavadinimai vartojami tik tuo atveju, jei laikomasi šio priedo reikalavimų.

Visų pirma terminai „veau“, „telecí“, „Kalb“, „μοσχάρι“, „ternera“, „kalv“, „veal“, „vitello“, „vitella“, „kalf“, „vitela“ ir „teletina“ nevartojami vyresnių nei dvylikos mėnesių galvijų mėsos prekiniame pavadinime arba etiketėje.

4.           1 punkte nurodytos sąlygos netaikomos galvijų, kurių saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda įregistruota pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 prieš 2007 m. birželio 29 d., mėsai.

II dalis. Vynuogių produktai

(1)     Vynas

         Vynas – produktas, gaunamas tik visiško ar dalinio alkoholinio rauginimo būdu iš sutraiškytų ar nesutraiškytų šviežių vynuogių arba vynuogių misos.

Vyno:

a)       faktinė alkoholio koncentracija prieš taikant ar pritaikius VII priedo I dalies B skirsnyje nurodytas procedūras yra ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc., jei vynas pagamintas vien tik iš šio priedo priedėlyje nurodytose A ir B vynuogių auginimo zonose išaugintų vynuogių, ir ne mažesnė kaip 9 tūrio proc., jei vynas pagamintas iš kitose vynuogių auginimo zonose išaugintų vynuogių;

b)      faktinė alkoholio koncentracija, nukrypstant nuo minimalios faktinės alkoholio koncentracijos normų ir, jeigu vynui suteikta saugoma kilmės vietos ar saugoma geografinė nuoroda, prieš taikant ar pritaikius VII priedo I dalies B skirsnyje nurodytas procedūras, yra ne mažesnė kaip 4,5 tūrio proc.;

c)       visuminė alkoholio koncentracija yra ne didesnė nei 15 tūrio proc. Tačiau taikant nukrypti leidžiančią nuostatą:

–  vynų, pagamintų be sodrinimo iš vynuogių, užaugintų tam tikrose Sąjungos vynuogių auginimo zonose, kurias Komisija nustato deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį, visuminės alkoholio koncentracijos viršutinė riba gali siekti iki 20 tūrio proc.

–  be sodrinimo pagamintų vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, visuminės alkoholio koncentracijos viršutinė riba gali viršyti 15 tūrio proc.;

d)      bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgštimi, yra ne mažesnis kaip 3,5 g/l arba 46,6 mekv/l, tačiau gali būti pritaikytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias Komisija gali priimti deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį.

         Retsina – vynas, gaminamas tik Graikijos geografinėje teritorijoje naudojant Aleppo rūšies pušų sakais apdorotą vynuogių misą. Aleppo rūšies pušų sakus galima naudoti tik retsinos vynui gaminti, laikantis taikytinuose Graikijos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

         Nukrypstant nuo b punkto Tokaji eszencia ir Tokajská esencia laikomi vynu.

         Tačiau, nepaisant 60 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali leisti vartoti terminą „vynas“, jeigu:

a)       jis vartojamas sudėtiniame pavadinime kartu su vaisiaus pavadinimu prekiaujant produktais, gautais rauginant ne vynuoges, o kitus vaisius; arba

b)      jis yra sudėtinio pavadinimo dalis.

         Reikia vengti painiavos su produktais, atitinkančiais šiame priede nurodytas vyno kategorijas.

(2)     Jaunas rauginamas vynas

         Jaunas rauginamas vynas – produktas, kurio alkoholinis rauginimas dar nepasibaigęs ir kurio nuosėdos dar neatskirtos.

(3)     Likerinis vynas

Likerinis vynas – produktas:

a)       kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 15 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 22 tūrio proc.;

b)      kurio visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 17,5 tūrio proc., išskyrus tam tikrus likerinius vynus, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, įtrauktus į sąrašą, kurį Komisija sudaro deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį;

c)       gaunamas iš:

–  rauginamos vynuogių misos,

–  vyno,

–  pirmiau nurodytų produktų mišinio, arba

–  vynuogių misos arba jos ir vyno mišinio kai kuriems likeriniams vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda ir kuriuos nustato Komisija deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį;

d)      kurio pirminė natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 tūrio proc., išskyrus tam tikrus likerinius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, įtrauktus į sąrašą, kurį Komisija sudaro deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį;

e)       į kurį įmaišyta:

i)        atskirai ar kartu:

–   neutralaus vyno kilmės alkoholio (įskaitant alkoholį, gautą distiliuojant džiovintas vynuoges), kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc.,

–  vyno ar džiovintų vynuogių distiliato, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 52 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 86 tūrio proc.,

ii)       jei tinka, kartu su vienu ar daugiau iš šių produktų:

–  koncentruotos vynuogių misos,

–  vieno iš e punkto i papunktyje nurodytų produktų ir vynuogių misos, nurodytos c punkto pirmoje ir ketvirtoje įtraukose, mišinys;

f)       į kurį, jei tai tam tikri likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, įtraukti į sąrašą, kurį Komisija sudaro deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį, nukrypstant nuo e punkto, įmaišyta:

i)        vieno iš e punkto i papunktyje nurodytų produktų ar jų mišinio; arba

ii)       vieno ar daugiau iš šių produktų:

–  vyno alkoholio arba džiovintų vynuogių alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 95 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 96 tūrio proc.,

–  iš vyno ar vynuogių išspaudų distiliuoto spirito, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 52 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 86 tūrio proc.,

–  iš džiovintų vynuogių distiliuoto spirito, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 52 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 94,5 tūrio proc.; ir

iii)      jei tinka, vieno ar daugiau iš šių produktų:

–  iš dalies raugintos vynuogių misos, gautos iš vytintų vynuogių,

–   koncentruotos vynuogių misos, gautos tiesioginio kaitinimo būdu ir, išskyrus šią procedūrą, atitinkančios koncentruotos vynuogių misos apibrėžtį,

–  koncentruotos vynuogių misos,

–  vieno iš f punkto ii papunktyje išvardytų produktų ir vynuogių misos, nurodytos c punkto pirmoje ir ketvirtoje įtraukose, mišinio.

(4)     Putojantis vynas

Putojantis vynas – produktas:

a)       gaunamas pirminio ar antrinio alkoholinio rauginimo būdu:

–  iš šviežių vynuogių,

–  iš vynuogių misos arba

–  iš vyno;

b)      kuris atidarius talpyklą išskiria anglies dioksidą, susidarantį tik rauginimo metu;

c)       kurio perteklinis slėgis uždarytoje talpykloje, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 3 barai laikant 20 °C temperatūroje; ir

d)      kurio paruošimui skirto cuvée visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc.

(5)     Rūšinis putojantis vynas

Rūšinis putojantys vynas – produktas:

a)       gaunamas pirminio ar antrinio alkoholinio rauginimo būdu:

–  iš šviežių vynuogių,

–  iš vynuogių misos arba

–  iš vyno;

b)      kuris atidarius talpyklą išskiria anglies dioksidą, susidarantį tik rauginimo metu;

c)       kurio perteklinis slėgis uždarytoje talpykloje, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 3,5 barai laikant 20 °C temperatūroje; ir

d)      kurio paruošimui skirto cuvée visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 9 tūrio proc.

(6)     Rūšinis aromatinis putojantis vynas

Rūšinis aromatinis putojantis vynas – rūšinis putojantis vynas:

a)       gaunamas cuvée naudojant tik vynuogių misą arba vynuogių misą, kurios rauginimas prasidėjęs, gautą iš konkrečių vyninių vynuogių veislių, įtrauktų į sąrašą, kurį Komisija sudaro deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį.

          Rūšinius aromatinius putojančius vynus, tradiciškai gaminamus cuvée naudojant vynus, Komisija nustato deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį;

b)      kurio perteklinis slėgis uždarytoje talpykloje, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 3 barai laikant 20°C temperatūroje;

c)       kurio faktinė alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 6 tūrio proc.; ir

d)      kurio visuminė alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 10 tūrio proc.

(7)     Gazuotas putojantis vynas

Gazuotas putojantis vynas – produktas:

a)       gautas iš vyno be saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos;

b)      kuris, atidarius talpyklą, išskiria anglies dioksidą, kuris visas ar jo dalis buvo pridėta; ir

c)       kurio perteklinis slėgis uždarytoje talpykloje, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 3 barai laikant 20 °C temperatūroje.

(8)     Pusiau putojantis vynas

Pusiau putojantis vynas – produktas:

a)       gaunamas iš vyno, jei tokio vyno visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 9 tūrio proc.;

b)      kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 7 tūrio proc.;

c)       kurio perteklinis slėgis uždarytoje talpykloje, susidarantis dėl ištirpusio ir viduje esančio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 1 baras ir ne didesnis kaip 2,5 baro laikant 20 °C temperatūroje; ir

d)      kuris supilstytas į 60 litrų arba mažesnes talpyklas.

(9)     Gazuotas pusiau putojantis vynas

Gazuotas pusiau putojantis vynas – produktas:

a)       gautas iš vyno;

b)      kurio faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 7 tūrio proc., o visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 9 tūrio proc.;

c)       kurio perteklinis slėgis uždarytoje talpykloje, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, kuris visas ar jo dalis buvo pridėta, yra ne mažesnis kaip 1 baras ir ne didesnis kaip 2,5 baro, laikant 20 °C temperatūroje; ir

d)      kuris supilstytas į 60 litrų arba mažesnes talpyklas.

(10)   Vynuogių misa

         Vynuogių misa – skystas produktas, gaunamas iš šviežių vynuogių natūraliai arba taikant fizinius procesus. Vynuogių misos faktinė alkoholio koncentracija neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc.

(11)   Iš dalies rauginta vynuogių misa

         Rauginama vynuogių misa – produktas, gaunamas rauginant vynuogių misą, kurios faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1 tūrio proc., tačiau mažesnė kaip trys penktadaliai jos visuminės alkoholio koncentracijos.

(12)   Iš dalies rauginta vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių

         Rauginama vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių – produktas, kuris gautas iš dalies surauginus iš vytintų vynuogių gautą vynuogių misą ir kurio bendras cukraus kiekis prieš rauginimą yra ne mažesnis kaip 272 g/l, o natūrali ir faktinė alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 8 tūrio proc. Tačiau tam tikri šiuos reikalavimus atitinkantys vynai, kuriuos Komisija nustato deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį, nėra laikomi rauginama vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių.

(13)   Koncentruota vynuogių misa

         Koncentruota vynuogių misa – vynuogių misa, iš kurios pašalinti karamelizacijos produktai ir kuri gaunama iš dalies išdžiovinus vynuogių misą bet kuriuo patvirtintu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant metodą, kuris turi būti nustatytas pagal 62 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą ir 68 straipsnio d punktą, parodymai 20 °C temperatūroje būtų ne mažesni kaip 50,9 %.

         Koncentruotos vynuogių misos faktinė alkoholio koncentracija neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc.

(14)   Rektifikuota koncentruota vynuogių misa

         Rektifikuota koncentruota vynuogių misa – skystas produktas, iš kurio pašalinti karamelizacijos produktai:

a)       gaunamas iš dalies išdžiovinus vynuogių misą bet kuriuo patvirtintu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant metodą, kuris turi būti nustatytas pagal 62 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą ir 68 straipsnio d punktą, parodymai 20 °C temperatūroje būtų ne mažesni kaip 61,7 %;

b)      iš kurio patvirtintu metodu yra pašalintos rūgštys ir kitos sudedamosios dalys, išskyrus cukrų;

c)       kuriam būdingos šios savybės:

–  pH ne didesnis kaip 5 esant 25 Brix,

–  1 cm sluoksnio storio optinis tankis (bangos ilgis – 425 nm) ne didesnis kaip 0,100 vynuogių misoje, koncentruotoje esant 25 Brix,

–  sacharozės kiekis neaptinkamas taikant analizės metodą, kuris turi būti nustatytas,

–  Folin-Ciocalteau rodiklis ne didesnis kaip 6,00 esant 25 Brix,

–  titruojamasis rūgštingumas ne didesnis kaip 15 mekv/kg bendro cukraus kiekio,

–  sieros dioksido kiekis ne didesnis kaip 25 mg/kg bendro cukraus kiekio,

–  bendrasis katijonų kiekis ne didesnis kaip 8 mekv/kg bendro cukraus kiekio,

–  laidumas 20 °C temperatūroje ir esant 25 Brix ne didesnis kaip 120 μS/cm,

–  hidroksimetilfurfurolo kiekis ne didesnis kaip 25 mg/kg bendro cukraus kiekio,

–  sudėtyje yra mezoinozitolio.

          Rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos faktinė alkoholio koncentracija neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc.

(15)   Vynas iš vytintų vynuogių

Vynas iš vytintų vynuogių – produktas:

a)       kuris gaminamas be sodrinimo iš vynuogių, paliktų saulėje arba pavėsyje, kad jos iš dalies išdžiūtų;

b)      kurio visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 16 tūrio proc., o faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 9 tūrio proc.; ir

c)       kurio natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 16 tūrio proc. (arba 272 gramai cukraus litre).

(16)   Vynas iš pernokusių vynuogių

Vynas iš pernokusių vynuogių – produktas:

a)       gaminamas be sodrinimo;

b)      kurio natūrali alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 tūrio proc.; ir

c)       kurio visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., o faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 tūrio proc.

Valstybės narės šiam produktui gali nustatyti brandinimo trukmę.

(17)   Vyno actas

Vyno actas – actas:

a)       gaunamas tik vyno actarūgščio rauginimo būdu; ir

b)      kurio bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, yra ne mažesnis kaip 60 g/l.

III dalis. Pienas ir pieno produktai

1.      Terminas „pienas“ reiškia tik per vieną ar kelis melžimus išskirtą normalų pieno liaukų sekretą, į kurį nieko nepridėta ar iš kurio nieko nepašalinta.

Tačiau terminą „pienas“ galima vartoti:

a)       apibūdinant pieną, kuris buvo apdorotas nekeičiant jo sudėties, ar pieną, kurio riebumas standartizuotas pagal šio priedo IV dalį;

b)      kartu su vienu ar keliais žodžiais, apibūdinant pieno tipą, klasę, kilmę ir (arba) numatomą tokio pieno paskirtį, arba aprašant taikytą fizinio pieno apdorojimo būdą ar pieno sudėties pokyčius, atsiradusius tik dėl pieno papildymo natūralios kilmės pieno sudedamosioms dalimis ir (arba) dėl jų pašalinimo.

2.      Šioje dalyje „pieno produktai“ – tik iš pieno pagaminti produktai, kuriuos gaminant gali būti pridedama papildomų, jų gamybai būtinų medžiagų, jei šios medžiagos nenaudojamos visoms pieno sudedamosioms dalims ar jų daliai pakeisti.

Išimtinė toliau nurodytų pavadinimų vartojimo teisė suteikiama tik pieno produktams pavadinti:

a)       šie pavadinimai vartojami visais prekybos etapais:

i)        išrūgos,

ii)       grietinėlė,

iii)      sviestas,

iv)      pasukos,

v)       lydytas sviestas,

vi)      kazeinai,

vii)     bevandeniai pieno riebalai,

viii)    sūris,

ix)      jogurtas,

x)       kefyras,

xi)      kumysas,

xii)     viili/fil,

xiii)    grietinė,

xiv)    fil;

b)      Direktyvos 2000/13/EB 5 straipsnyje apibrėžti pavadinimai, šiuo metu naudojami pieno produktams apibūdinti.

3.      Terminas „pienas“ ir pieno produktams apibūdinti skirti pavadinimai gali būti vartojami kartu su vienu ar keliais žodžiais, kuriais vadinami sudėtiniai produktai, kurių nė viena sudedamoji dalis nėra ir negali būti pieno sudedamųjų dalių pakaitalas ir kuriuose pienas arba pieno produktas kiekybės arba produktui būdingų savybių požiūriu sudaro pagrindinę dalį.

4.      Jeigu tai nėra karvės pienas, turi būti nurodyta pieno ir pieno produktų, kuriuos nustato Komisija, kilmė.

5.      Šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti pavadinimai gali būti vartojami tik tuose punktuose nurodytiems produktams.

         Tačiau ši nuostata netaikoma apibūdinant produktus, kurių tikslus pobūdis žinomas dėl jų tradicinio vartojimo ir (arba), kai pavadinimais aiškiai apibūdinama būdinga produkto savybė.

6.      Kitų nei šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose aprašytų produktų etiketėse, prekybos dokumentuose, reklaminėje medžiagoje arba bet kokio pobūdžio reklamoje, apibrėžtoje Tarybos direktyvos 2006/114/EB[48] 2 straipsnyje arba bet kokio pobūdžio pateikime negali būti tvirtinama, duodama suprasti arba užsimenama, kad produktas yra pieno produktas.

         Tačiau apibūdinant produktus, kurių sudėtyje yra pieno arba pieno produktų, pavadinimą „pienas“ ar šios dalies 2 punkto antroje pastraipoje nurodytus pavadinimus galima naudoti tik pagrindinėms žaliavoms apibūdinti ir sudedamosioms dalims pagal Direktyvą 2000/13/EB išvardyti.

IV dalis. Žmonėms vartoti skirtas pienas, kurio KN kodas yra 0401

I.       Apibrėžtys

Šioje dalyje:

a)       pienas – iš vienos ar kelių karvių primelžta produkcija;

b)      geriamasis pienas – III punkte nurodyti produktai, skirti tiekti vartotojams be tolesnio apdorojimo;

c)       riebumas –pieno riebalų dalių masės ir šimto pieno dalių masės santykis;

d)      baltymai – pieno baltymų dalių masės ir šimto pieno dalių masės santykis (gaunamas visą azoto kiekį piene, išreikštą masės procentais, dauginant iš 6,38).

II.      Tiekimas arba pardavimas galutiniams vartotojams

(1)     Tiekti arba parduoti be apdorojimo galutiniam vartotojui tiesiogiai arba per restoranus, ligonines, valgyklas ar kitas panašias viešojo maitinimo įstaigas galima tik geriamajam pienui nustatytus reikalavimus atitinkantį pieną.

(2)     Tiems produktams taikomi šios dalies III punkte pateikti prekiniai pavadinimai. Šie pavadinimai naudojami tik tame punkte išvardytiems produktams apibūdinti, nepažeidžiant jų naudojimo sudėtiniuose pavadinimuose.

(3)     Valstybės narės priima vartotojams apie atitinkamų produktų pobūdį ir sudėtį informuoti skirtas priemones, kai nepateikus tokios informacijos galėtų kilti painiava.

III.     Geriamasis pienas

1.       Geriamuoju pienu laikomi šie produktai:

a)       žalias pienas – pienas, kuris nebuvo kaitinamas aukštesnėje nei 40°C temperatūroje arba apdorojamas lygiaverčio poveikio metodu;

b)      whole milk: nenugriebtas pienas – termiškai apdorotas pienas, kuris pagal riebumą atitinka vieną iš šių reikalavimų:

i)        normalizuotas nenugriebtas pienas – ne mažesnio kaip 3,50 % (m/m) riebumo pienas. Tačiau valstybės narės gali nustatyti papildomą nenugriebto pieno, kurio riebumas 4,00 % (m/m) ar didesnis, kategoriją;

ii)       normalizuotas nenugriebtas pienas – nenormalizuotas nenugriebtas pienas – pienas, kurio riebumas nuo melžimo nebuvo pakeistas nei pridedant pieno riebalų ar juos pašalinant, nei maišant su pienu, kurio natūralus riebumas buvo pakeistas. Tačiau riebumas neturi būti mažesnis kaip 3,50 % (m/m);

c)       pusriebis pienas – termiškai apdorotas pienas, kurio riebumas sumažintas iki ne mažiau kaip 1,50 % (m/m), bet iki ne daugiau kaip 1,80 % (m/m);

d)      nugriebtas pienas – termiškai apdorotas pienas, kurio riebumas sumažintas iki ne daugiau kaip 0,50 % (m/m).

          Termiškai apdorotas pienas, kurio riebumas neatitinka pirmos pastraipos b, c ir d punktuose nustatytų reikalavimų, laikomas geriamuoju, jei riebumas aiškiai nurodytas dešimtųjų tikslumu ir lengvai įskaitomas, ant pakuotės nurodant „… % riebumo“. Toks pienas nevadinamas nenugriebtu pienu, pusriebiu pienu ar nugriebtu pienu.

2.       Nepažeidžiant 1 punkto b papunkčio ii papunkčio, leidžiami tik šie pakeitimai:

a)       kad būtų išlaikytas geriamajam pienui nustatytas pieno riebumas, leidžiama koreguoti natūralų pieno riebumą pašalinant grietinėlę ar pridedant jos, arba pridedant nenugriebto, pusriebio ar nugriebto pieno;

b)      pieno papildymas pieno baltymais, mineralinėmis druskomis ar vitaminais pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis[49];

c)       laktozės kiekio sumažinimas, ją paverčiant gliukoze ir galaktoze.

          Pieno sudėties keitimas, nurodytas b ir c punktuose, leidžiamas tik tuo atveju, jei apie tai neištrinamu užrašu, kuris yra nesunkiai pastebimas ir įskaitomas, nurodoma ant produkto pakuotės. Tačiau dėl tokio nurodymo neatleidžiama nuo įsipareigojimų dėl maistingumo nurodymo etiketėse pagal Tarybos direktyvą 90/496/EEB[50]. Kai pridedama baltymų, jų kiekis tokiame papildytame piene turi būti 3,8 % (m/m) ar daugiau.

          Tačiau valstybės narės gali riboti ar uždrausti keisti pieno sudėtį pagal b ir c punktus.

3.       Geriamojo pieno:

a)       užšalimo temperatūra turi būti artima vidutinei žalio pieno užšalimo temperatūrai, užregistruotai surinkto geriamojo pieno kilmės vietovėje;

b)      3,5 % (m/m) riebumo pieno masė turi būti ne mažesnė kaip 1028 g/l, esant 20°C temperatūrai, arba lygiavertė kitokio riebumo pieno masei viename litre;

c)       3,5 % (m/m) riebumo piene turi būti ne mažiau kaip 2,9 % (m/m) baltymų arba lygiavertė baltymų koncentracija kitokio riebumo piene.

V dalis. Paukštienos sektoriaus produktai

I        Ši priedo dalis taikoma Sąjungoje verslo ar prekybos pagrindu vykdomai prekybai tam tikros rūšies ir pateikimo paukštienai, paukštienos bei paukštienos subproduktų pusgaminiais bei gaminiais, gautiems iš šių paukščių rūšių:

–  Gallus domesticus (vištų ir gaidžų),

–  ančių,

–  žąsų,

–  kalakutų,

–  perlinių vištų (patarškų).

         Šios nuostatos taip pat taikomos paukštienai, užpiltai sūrymu, kurios KN kodas yra 0210 99 39.

II       Apibrėžtys

(1)     paukštiena – žmonėms vartoti tinkama paukštiena, neapdorota jokiais kitais būdais, išskyrus šaldymą;

(2)     šviežia paukštiena – prieš tai šaldymo proceso metu nebuvusi sustingdyta paukštiena, nuolat laikoma ne žemesnėje kaip –2 °C ir ne aukštesnėje kaip +4 °C temperatūroje. Tačiau valstybės narės gali nustatyti šiek tiek kitokius temperatūros reikalavimus, taikomus minimalios trukmės laikotarpiu, kurio reikia šviežiai paukštienai išpjaustyti ir sutvarkyti mažmeninės prekybos parduotuvėse arba šalia prekybos vietų esančiose patalpose, kuriose paukštiena išpjaustoma ir tvarkoma tam, kad būtų ten pat tiesiogiai parduodama vartotojui;

(3)     užšaldyta paukštiena – paukštiena, kuri turi būti užšaldyta kuo greičiau, laikantis įprastos skerdimo tvarkos, ir kuri turi būti visuomet laikoma ne aukštesnėje kaip – 12 °C temperatūroje.

(4)     greitai užšaldyta paukštiena – paukštiena, kuri turi būti visuomet laikoma ne aukštesnėje kaip –18 °C temperatūroje su leistinais nuokrypiais, numatytais Tarybos direktyvoje 89/108/EEB[51].

(5)     paukštienos pusgaminis – paukštiena, įskaitant smulkintą paukštieną, į kurią pridėta maisto produktų, prieskonių arba priedų, arba kurios vidinė raumenų skaidulų struktūra dėl apdorojimo nėra pakitusi;

(6)     šviežios paukštienos pusgaminis – paukštienos pusgaminis, pagamintas iš šviežios paukštienos.

          Tačiau valstybės narės gali nustatyti šiek tiek kitokius temperatūros reikalavimus, taikomus reikiamu minimalios trukmės laikotarpiu ir tik tiek, kiek to reikia siekiant sudaryti geresnes sąlygas išpjaustyti ir tvarkyti paukštieną fabrike gaminant šviežios paukštienos pusgaminius;

(7)     paukštienos gaminys – Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.1 punkte apibrėžtas mėsos gaminys, pagamintas iš paukštienos.

VI dalis. Tepieji riebalai

60 straipsnyje nurodyti produktai negali būti neperdirbti tiekiami arba pristatomi galutiniam vartotojui tiesiogiai arba per restoranus, ligonines, valgyklas ar panašias įstaigas, jeigu jie neatitinka priede nustatytų reikalavimų.

Šių produktų prekiniai pavadinimai yra šioje dalyje nurodyti prekiniai pavadinimai.

Išimtinė toliau pateikiamų prekinių pavadinimų vartojimo teisė suteikiama pavadinti tik produktams, kurių KN kodai nurodyti toliau ir kuriuose yra bent 10 % ir mažiau kaip 90 % jų masės riebalų:

a)      pieno riebalams, kurių KN kodai yra 0405 ir ex 2106;

b)      riebalams, kurių KN kodas yra ex 1517;

c)      riebalams, kurių sudėtyje yra augalinių ir (arba) gyvūninių produktų ir kurių KN kodai yra ex 1517 ir ex 2106.

Riebalų kiekis, išskyrus druską, turi būti ne mažesnis kaip du trečdaliai sausosios medžiagos.

Tačiau šie prekiniai pavadinimai taikomi tik produktams, kurie išlieka kieti 20 °C temperatūroje ir kurie yra tinkami tepti.

Šie pavadinimai netaikomi:

a)      produktams, kurių tikslus pobūdis žinomas dėl jų tradicinio vartojimo ir (arba), kai pavadinimais aiškiai apibūdinama būdinga produkto savybė;

b)      koncentruotiems produktams (sviestui, margarinui, mišiniams), kurių riebumas yra 90 % ar daugiau.

Riebalų grupė || Prekinis pavadinimas || Produktų kategorijos

Apibrėžtys || Papildomas kategorijos aprašymas, nurodant riebumą masės procentais

A. Pieno riebalai Vienalytės, lengvai formuojamos, dažniausiai vandens riebaluose tipo emulsijos pavidalo produktai, pagaminti tik iš pieno ir (arba) tam tikrų pieno produktų, kurių pagrindinė vertingoji sudedamoji dalis yra riebalai. Tačiau kitų jų gamybai reikalingų medžiagų taip pat gali būti pridedama tuo atveju, jei šios medžiagos nenaudojamos siekiant visiškai arba iš dalies pakeisti bet kurias pieno sudedamąsias dalis. || 1. Sviestas 2. Trijų ketvirčių riebumo sviestas (*) 3. Pusriebis sviestas (**) 4. X % riebumo tepieji pieno riebalai || Produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 %, bet mažiau kaip 90 %, didžiausias drėgmės kiekis 16 %, o didžiausias sausųjų neriebalinių pieno medžiagų kiekis 2 %. Produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 60 %, bet ne daugiau kaip 62 %. Produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 39 %, bet ne daugiau kaip 41 %. Produktas, kuriame pieno riebalų yra: -        mažesnis kaip 39 %, -        didesnis kaip 41 %, bet mažesnis kaip 60 %, -        didesnis kaip 62 %, bet mažesnis kaip 80 %.

B. Riebalai Vienalytės, lengvai formuojamos, dažniausiai vandens riebaluose tipo emulsijos pavidalo produktai, kurie pagaminti iš neskystų ir (arba) skystų augalinių ir (arba) gyvūninių žmonėms vartoti tinkamų riebalų ir kurių pieno riebalų kiekis ne didesnis kaip 3 % visų riebalų kiekio. || 1. Margarinas 2. Trijų ketvirčių riebumo margarinas (***) 3. Pusriebis margarinas (****) 4. X % riebumo tepieji riebalai || Iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų pagamintas produktas, kurio riebumas ne mažesnis kaip 80 %, bet mažesnis kaip 90 %. Iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų pagamintas produktas, kurio riebumas ne mažesnis kaip 60 %, bet ne didesnis kaip 62 %. Iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų pagamintas produktas, kurio riebumas ne mažesnis kaip 39 %, bet ne didesnis kaip 41 %. Iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų pagamintas produktas, kurio riebumas: -       mažesnis kaip 39 %, -       didesnis kaip 41 %, bet mažesnis kaip 60 %, -       didesnis kaip 62 %, bet mažesnis kaip 80 %.

Riebalų grupė || Prekinis pavadinimas || Produktų kategorijos

Apibrėžtys || Papildomas kategorijos aprašymas, nurodant riebumą masės procentais

Riebalai, kurių sudėtyje yra augalinių ir (arba) gyvūninių produktų Vienalytės, lengvai formuojamos, dažniausiai vandens riebaluose tipo emulsijos pavidalo produktai, kurie pagaminti iš neskystų ir (arba) skystų augalinių ir (arba) gyvūninių žmonėms vartoti tinkamų riebalų ir kurių pieno riebalų kiekis sudaro 10–80 % visų riebalų kiekio. || 1. Riebalų mišinys 2. Trijų ketvirčių riebumo mišinys (*****) 3. Pusriebis mišinys (******) 4. X % riebumo tepiųjų riebalų mišinys || Iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio pagamintas produktas, kurio riebumas ne mažesnis kaip 80 %, bet mažesnis kaip 90 %. Iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio pagamintas produktas, kurio riebumas yra ne mažesnis kaip 60 %, bet ne didesnis kaip 62 %. Iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio pagamintas produktas, kurio riebumas yra ne mažesnis kaip 39 %, bet ne didesnis kaip 41 %. Iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio pagamintas produktas, kurio riebumas yra: -       mažesnis kaip 39 %, -       didesnis kaip 41 %, bet mažesnis kaip 60 %, -       didesnis kaip 62 %, bet mažesnis kaip 80 %.

(*)             Atitinka „smør 60“ danų kalba. (**)           Atitinka „smør 40“ danų kalba. (***)         Atitinka „margarine 60“ danų kalba. (****)       Atitinka „margarine 40“ danų kalba. (*****)     Atitinka „blandingsprodukt 60“ danų kalba. (******)   Atitinka „blandingsprodukt 40“ danų kalba.

Pastaba.  Šioje dalyje išvardytų produktų pieno riebalų sudedamąją dalį galima keisti tiktai fiziniais procesais.

VII dalis. Alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus aprašai ir apibrėžtys

Šioje dalyje nurodytus alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus aprašus ir apibrėžtis privaloma naudoti prekiaujant šiais produktais Sąjungoje ir, kiek tai suderinama su tarptautinėmis privalomomis taisyklėmis, prekiaujant su trečiosiomis valstybėmis.

Mažmeniniu būdu galima prekiauti tik šios dalies 1 punkto a bei b papunkčiuose ir 3 bei 6 punktuose nurodytu aliejumi.

(1)     GRYNAS ALYVUOGIŲ ALIEJUS

         Aliejus, gautas iš alyvmedžio vaisių vien tik mechaniniu ar kitokiu fiziniu būdu tokiomis sąlygomis, dėl kurių neatsiranda aliejaus pakitimų, taip pat neapdorotas jokiais kitais būdais, išskyrus plovimą, dekantavimą, centrifugavimą ar filtravimą, išskyrus aliejų, gautą naudojant cheminiu ar biocheminiu poveikiu pasižyminčius tirpiklius ar priedus arba peresterinimo būdu gautą aliejų ir jo mišinius su kitų rūšių aliejumi.

         Grynas alyvuogių aliejus klasifikuojamas ir aprašomas tik taip:

a)       Ypač grynas alyvuogių aliejus

          Grynas alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 0,8 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

b)      Grynas alyvuogių aliejus

          Grynas alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 2 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

c)       Paprastasis alyvuogių aliejus

          Grynas alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra didesnis kaip 2 g/100 g, ir (arba) kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

(2)     RAFINUOTAS ALYVUOGIŲ ALIEJUS

         Rafinuojant gryną alyvuogių aliejų gaunamas alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 0,3 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

(3)     MAIŠYTAS ALYVUOGIŲ ALIEJUS – SUDARYTAS IŠ RAFINUOTO ALYVUOGIŲ ALIEJAUS IR GRYNO ALYVUOGIŲ ALIEJAUS

         Maišant rafinuotą ir gryną alyvuogių aliejų, išskyrus paprastąjį alyvuogių aliejų, gaunamas alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 1 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

(4)     ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJUS

         Aliejus, gautas iš alyvuogių išspaudų, apdorojant tirpikliais ar fizinėmis priemonėmis, arba paprastąjį alyvuogių aliejų atitinkantis aliejus, išskyrus tam tikras nustatytas savybes, išskyrus peresterinant gautą aliejų ir mišinius su kitų rūšių aliejumi, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

(5)     RAFINUOTAS ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJUS

         Rafinuojant alyvuogių išspaudų aliejų gautas aliejus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 0,3 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

(6)     MAIŠYTAS ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJUS

          Aliejus, gautas sumaišius rafinuotą alyvuogių išspaudų aliejų ir gryną alyvuogių aliejų, išskyrus paprastąjį alyvuogių aliejų; jo laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 1 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

VI priedo priedėlis (nurodytas II dalyje) Vynuogių auginimo zonos

Vynuogių auginimo zonos yra šios:

(1)          A vynuogių auginimo zonai priklauso:

a)      Vokietijoje: vynmedžiais apsodinti plotai, išskyrus tuos, kurie įtraukti į 2 punkto a papunktį;

b)      Liuksemburge: Liuksemburgo vynuogių auginimo regionas;

c)      Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje: šių šalių vynuogių auginimo plotai;

d)      Čekijoje: Bohemijos vynuogių auginimo regionas.

(2)          B vynuogių auginimo zonai priklauso:

a)      Vokietijoje: vynmedžiais apsodinti plotai konkrečiame Badeno regione;

b)      Prancūzijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiame priede nenurodytuose departamentuose ir šiuose departamentuose:

–  Elzase: Žemutinis Reinas, Aukštutinis Reinas,

–  Lotaringijoje: Mertas ir Mozelis, Mezas, Mozelis, Vogėzai,

–   Šampanėje: Ena, Obas, Marna, Aukštutinė Marna, Sena ir Marna,

–  Juroje: Enas, Du, Jura, Aukštutinė Sona,

–  Savojoje: Savoja, Aukštutinė Savoja, Izeras (Šaparejano komuna),

–  Luaros slėnyje: Šeras, De Sevras, Endras, Endras ir Luara, Luaras ir Šeras, Atlanto Luara, Luarė, Menas ir Luara, Sartas, Vandėja, Vjenas ir Njevro departamento Kono prie Luaros apylinkėje vynmedžiais apsodinti plotai;

c)      Austrijoje: Austrijos vynuogių auginimo plotas;

d)      Čekijoje: Moravos vynuogių auginimo regionas ir į 1 punkto d papunktį neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai;

e)      Slovakijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Mažųjų Karpatų vynuogininkystės sritis, Pietų Slovakijos vynuogininkystės sritis, Nitros vynuogininkystės sritis, Vidurio Slovakijos vynuogininkystės sritis, Rytų Slovakijos vynuogininkystės sritis ir į 3 punkto f papunktį neįtraukti vynuogių auginimo plotai;

f)       Slovėnijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose:

–  Padravio regione: Štirijos Slovėnija, Užmūrė,

–  Pasavio regione: Bizelsko Sremičius, Žemutinė ir Baltoji Kraina ir vynmedžiais apsodinti plotai į 4 punkto d papunktį neįtrauktuose regionuose;

g)      Rumunijoje: Transilvanijos plynaukštės vietovėje.

(3)          C I vynuogių auginimo zonai priklauso:

a)      Prancūzijoje: vynmedžiais apsodinti plotai:

–  šiuose departamentuose: Aljė, Aukštutinio Provanso Alpės, Aukštutinės Alpės, Pajūrio Alpės, Arježas, Averonas, Kantalis, Šaranta, Pajūrio Šaranta, Korezas, Kot d'Oras, Dordonė, Aukštutinė Garona, Žeras, Žironda, Izeras (išskyrus Šaparejano komuną), Landai, Luara, Aukštutinė Luara, Lo, Lo ir Garona, Lozeras, Njevras (išskyrus Kono prie Luaros apylinkę), Piui de Domas, Atlanto Pirėnai, Aukštutiniai Pirėnai, Rona, Sona ir Luara, Tarnas, Tarnas ir Garona, Aukštutinis Vjenas, Jonas,

–  Dromo departamento Valanso ir Di apylinkėse (išskyrus Djelefi, Lorjolio, Marsano ir Montelimaro kantonus),

–  Ardešo departamento Turnono apylinkės Antrego, Biurzė, Kukurono, Monpeza prie Bozono, Privos, Sent Etjeno de Liudgarės, Sen Pjervilio, Valgoržo ir La Vulto prie Ronos kantonuose;

b)      Italijoje: vynmedžiais apsodinti plotai Aostos slėnio regione ir Sondrijaus, Bolcano, Trento ir Beluno provincijose;

c)      Ispanijoje: vynmedžiais apsodinti plotai A Korunjos, Astūrijos, Kantabrijos, Gipuskoa ir Biskajos provincijose;

d)      Portugalijoje: vynmedžiais apsodinti plotai Šiaurės regiono dalyje, kuri atitinka nustatytą vyno vietovę „Vinho Verde“, taip pat „Concelhos de Bombarral, Lourinhã, Mafra e Torres Vedras“ (išskyrus „Freguesias da Carvoeira e Dois Portos“), priklausančias „Região viticola da Extremadura“;

e)      Vengrijoje: visi vynmedžiais apsodinti plotai;

f)       Slovakijoje: vynmedžiais apsodinti plotai Tokajaus vynuogininkystės srityje;

g)      Rumunijoje: į 2 punkto g papunktį ar 4 punkto f papunktį neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai.

(4)          C II vynuogių auginimo zonai priklauso:

a)      Prancūzijoje: vynmedžiais apsodinti plotai:

–  šiuose departamentuose: Odas, Ronos delta, Garas, Hero, Rytų Pirėnai (išskyrus Oleto ir Arlio prie Tešo kantonus), Vokliūzas,

–  Varo departamento dalyje, kuri pietuose ribojasi su Evenoso, Le Bosė, Soljeso Tuka, Kiuero, Piužė Viliso, Kolobrijero, La Gard Frenė, Plan de la Turo ir Sent Maksimos komunų šiaurine riba,

–  Njono apylinkėje ir Dromo departamento Lorjolio prie Dromo kantone,

–  tose Ardešo departamento dalyse, kurios neišvardytos 3 punkto a papunktyje;

b)      Italijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Abrucai, Kampanija, Emilija-Romanija, Friulis-Venecija Džulija, Lacijus, Ligūrija, Lombardija (išskyrus Sondrijaus provinciją), Maršas, Molizė, Pjemontas, Toskana, Umbrija, Venetas (išskyrus Beluno provinciją), įskaitant salas, kurios priklauso šiems regionams, pavyzdžiui, Elba ir kitos Toskanos salyno salos, Ponto salos, Kapris ir Iskija;

c)      Ispanijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiose provincijose:

–  Lugas, Orensė, Pontevedra,

–  Avila (išskyrus komunas, kurios atitinka Sebreroso provincijos „comarca“ pavadintą vyną), Burgosas, Leonas, Palensija, Salamanka, Segovija, Sorija, Valjadolidas, Samora,

–  La Riocha,

–  Alava,

–  Navara,

–  Hueska,

–  Barselona, Cherona, Lerida;

–  Saragosos provincijos dalyje, kuri yra į šiaurę nuo Ebro upės,

–  Taragonos provincijos komunose, kurios įtrauktos į Penedés kilmės vietos nuorodą,

–  Taragonos provincijos dalyje, kuri atitinka Konkos de Barberos „comarca“ pavadintą vyną;

d)      Slovėnijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Brda arba Goriška Brda, Vipavos slėnis arba Vipava, Kras ir Slovenska Istra;

e)      Bulgarijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Dunojaus lyguma (Дунавска равнина), Juodosios jūros rajonas (Черноморски район), Rožių slėnis (Розова долина);

f)       Rumunijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose:

         Buzeu aukštumos, Dealu Marės, Severino ir Drinčios plokščiakalniai, Dobrudžos kalvos, Dunojaus terasos, Pietų vyno regionas, įskaitant smėlynus ir kitus regionus, kuriuose yra palankios sąlygos.

(5)          C III a vynuogių auginimo zonai priklauso:

a)      Graikijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiose apskrityse: Florina, Imatija, Kilkis, Grevena, Larisa, Janina, Leukadė, Achaja, Mesenė, Arkadija, Korintija, Heraklionas, Chanija, Retimnas, Samas, Lasitė ir Tyros sala;

b)      Kipre vynmedžiais apsodinti plotai, esantys aukščiau nei 600 metrų virš jūros lygio;

c)      Bulgarijoje: į 4 punkto e papunktį neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai.

(6)          C III b vynuogių auginimo zonai priklauso:

a)      Prancūzijoje: vynmedžiais apsodinti plotai:

–  Korsikos departamentuose,

–  Varo departamento dalyje, esančioje tarp jūros ir Evenoso, Le Bosė, Soljeso Tuka, Kiuero, Piužė Viliso, Kolobrijero, La Gard Frenė, Plan de la Turo ir Sent Maksimos komunų (kurios pačios yra įtrauktos) ribos,

–  Rytų Pirėnų departamento Oleto ir Arlio prie Tešo kantonuose;

b)      Italijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Kalabrija, Bazilikata, Apulija, Sardinija ir Sicilija, įskaitant salas, priklausančias šiems regionams, pvz., Pantelerija ir Lipario, Egadų ir Pelagų salos;

c)      Graikijoje: į 5 punkto a papunktį neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai;

d)      Ispanijoje: į 3 punkto c papunktį ar 4 punkto c papunktį neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai;

e)      Portugalijoje: į 3 punkto d papunktį neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai;

f)       Kipre: vynmedžiais apsodinti plotai, esantys ne aukščiau nei 600 metrų virš jūros lygio;

g)      Maltoje: vynmedžiais apsodinti plotai.

(7)          Teritorijų, kurias apima šiame priede nurodyti administraciniai vienetai, ribos nustatomos pagal 1981 m. gruodžio 15 d. galiojusias nacionalines nuostatas, Ispanijoje – pagal 1986 m. kovo 1 d. galiojusias nacionalines nuostatas, o Portugalijoje – pagal 1998 m. kovo 1d. galiojusias nacionalines nuostatas.

VII PRIEDAS 62 STRAIPSNYJE NURODYTI VYNININKYSTĖS METODAI I DALIS Sodrinimas, rūgštinimas ir rūgštingumo mažinimas tam tikrose vynuogių auginimo zonose

A.           Sodrinimo ribos

1.      Atsižvelgiant į klimato sąlygas tam tikrose Sąjungos vynuogių auginimo zonose atitinkamos valstybės narės gali leisti padidinti šviežių vynuogių, vynuogių misos, rauginamos vynuogių misos, jauno rauginamo vyno ir vyno, kuris gaunamas iš vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 63 straipsnį, natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais.

2.      Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais didinama taikant B skirsnyje nurodytus vynininkystės metodus ir neviršija šių ribų:

a)       A vynuogių auginimo zonoje – 3 tūrio proc. ;

b)      B vynuogių auginimo zonoje – 2 tūrio proc. ;

c)       B vynuogių auginimo zonose – 1,5 tūrio proc.

3.      Ypač nepalankių klimato sąlygų metais valstybės narės gali prašyti 2 punkte nurodytą (-as) ribą (-as) padidinti 0,5 %. Reaguodama į tokį prašymą Komisija pagal 68 straipsnyje nurodytus įgaliojimus kuo greičiau priima įgyvendinimo aktą. Komisija siekia priimti sprendimą per keturias savaites nuo prašymo pateikimo dienos.

B.           Sodrinimo procedūros

1.      Didinti natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais, kaip numatyta A skirsnyje, galima tik:

a)       šviežių vynuogių, rauginamos vynuogių misos ir jauno rauginamo vyno – pridedant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos;

b)      vynuogių misos – pridedant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, ar dalinio koncentravimo, įskaitant atvirkštinį osmosą, būdu;

c)       vyno – iš dalies koncentruojant šaldymu.

2.      1 punkte nurodytos procedūros netaikomos kartu, jeigu vynas arba vynuogių misa sodrinami koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa ir jeigu mokama parama pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103y straipsnį.

3.      Pridėti sacharozės, kaip numatyta 1 punkto a ir b papunkčiuose, galima tik dedant sauso cukraus ir tik šiuose plotuose:

a)       A vynuogių auginimo zonoje:

b)      B vynuogių auginimo zonoje;

c)       C vynuogių auginimo zonoje,

         išskyrus vynuogynus Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Kipre ir vynuogynus, esančius Prancūzijos departamentuose, priklausančiuose šių apeliacinių teismų jurisdikcijai:

–  Provanso Ekso,

–  Nimo,

–  Monpeljė,

–  Tulūzos,

–  Aženo,

–  Po,

–  Bordo,

–  Bastjos.

         Tačiau nacionalinės valdžios institucijos išimties tvarka minėtuose Prancūzijos departamentuose gali leisti sodrinimą dedant sauso cukraus. Prancūzija nedelsdama apie tokius leidimus praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4.      Pridėjus koncentruotos vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, pradinis šviežių traiškytų vynuogių, vynuogių misos, rauginamos vynuogių misos arba jauno rauginamo vyno tūris neturi padidėti daugiau kaip 11 % A vynuogių auginimo zonoje, 8 % – B vynuogių auginimo zonoje ir 6,5 % – C vynuogių auginimo zonoje.

5.      Koncentruojant vynuogių misą ar vyną, kuriems taikytos 1 punkte nurodytos procedūros:

a)       pradinis šių produktų tūris nesumažėja daugiau kaip 20 %;

b)      neatsižvelgiant į A skirsnio 2 punkto c papunktį, natūrali šių produktų alkoholio koncentracija nepadidėja daugiau kaip 2 tūrio proc.

6.      Taikant 1 ir 5 punktuose nurodytas procedūras, šviežių vynuogių, vynuogių misos, rauginamos vynuogių misos, jauno rauginamo vyno ar vyno visuminė alkoholio koncentracija tūrio proc., nepadidinama iki:

a)          A vynuogių auginimo zonoje – daugiau kaip 11,5 tūrio proc.;

b)      B vynuogių auginimo zonoje – daugiau kaip 12 tūrio proc.;

c)          C I vynuogių auginimo zonoje – daugiau kaip 12,5 tūrio proc.;

d)         C II vynuogių auginimo zonoje – daugiau kaip 13 tūrio proc.; ir

e)          C III vynuogių auginimo zonoje – daugiau kaip 13,5 tūrio proc.;

7.      Nukrypdamos nuo 6 punkto, valstybės narės gali

a)       raudonojo vyno atveju 6 punkte nurodytų produktų visuminės alkoholio koncentracijos tūrio proc. viršutinę ribą padidinti iki 12 tūrio proc. A vynuogių auginimo zonoje ir iki 12,5 tūrio proc.  B vynuogių auginimo zonoje;

b)      gaminant vynus, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda, visuminę 6 punkte nurodytų produktų alkoholio koncentraciją padidinti iki ribos, kurią turi nustatyti valstybės narės.

C.           Rūgštinimas ir rūgštingumo mažinimas

1.      Šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, rauginamai vynuogių misai, jaunam rauginamam vynui ir vynui galima taikyti:

a)       rūgštingumo mažinimą A, B ir C I vynuogių auginimo zonose;

b)      rūgštinimą ir rūgštingumo mažinimą C I, C II ir C III a vynuogių auginimo zonose, nepažeidžiant šio skirsnio 7 punkto; arba

c)       rūgštinimą C III b vynuogių auginimo zonoje.

2.      1 punkte nurodytus produktus, išskyrus vyną, rūgštinti galima tik iki 1,50 g/l, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 20 mekv/l.

3.      Vynus galima rūgštinti tik iki 2,50 g/l, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 33,3 mekv/l.

4.      Vynų rūgštingumą galima sumažinti tik iki 1 g/l, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 13,3 mekv/l.

5.      Koncentruoti skirtos vynuogių misos rūgštingumas gali būti iš dalies sumažintas.

6.      Neatsižvelgdamos į 1 punktą, labai nepalankių klimato sąlygų metais valstybės narės gali leisti rūgštinti 1 punkte nurodytus produktus A ir B vynuogių auginimo zonose šio skirsnio 2 ir 3 punktuose nurodytomis sąlygomis.

7.      To paties produkto rūgštinimas ir sodrinimas, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias Komisija turi nustatyti deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir jo rūgštinimas bei rūgštingumo mažinimas negali būti atliekami kartu.

D.          Procedūros

1.      B ir C skirsniuose nurodytos procedūros, išskyrus vynų rūgštinimą ir rūgštingumo mažinimą, leidžiamos tik tuo atveju, jei, laikantis sąlygų, kurias Komisija turi nustatyti deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį, jos atliekamos tuomet, kai šviežios vynuogės, vynuogių misa, rauginama vynuogių misa arba jaunas rauginamas vynas virsta vynu ar kitu tiesiogiai žmonėms vartoti skirtu vyno sektoriaus gėrimu, išskyrus putojantį vyną arba gazuotą putojantį vyną, vynuogių auginimo zonoje, kurioje buvo nuimtas naudojamų šviežių vynuogių derlius.

2.      Vynai koncentruojami vynuogių auginimo zonoje, kurioje buvo nuimtas naudojamų šviežių vynuogių derlius.

3.      Vynai rūgštinami ir jų rūgštingumas mažinamas tik vyno gamybos įmonėje ir vynuogių auginimo zonoje, kurioje buvo nuimtas atitinkamo vyno gamybai panaudotų vynuogių derlius.

4.      Apie kiekvieną 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą procedūrą pranešama kompetentingoms institucijoms. Taip pat pranešama apie koncentruotos vynuogių misos, rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos ar sacharozės kiekį, kurį tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip ir šviežias vynuoges, vynuogių misą, rauginamą vynuogių misą arba neišpilstytą vyną laiko šiuo verslu užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, visų pirma gamintojai, išpilstytojai, perdirbėjai ir prekiautojai, kuriuos Komisija turi nustatyti deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį. Tačiau, užuot pranešus apie šiuos kiekius, juos galima užregistruoti perdirbti įvežamų prekių ir atsargų panaudojimo registre.

5.      B ir C skirsniuose nurodytos procedūros nurodomos 103 straipsnyje numatytame lydraštyje, kuris pateikiamas išleidžiant į apyvartą produktus, kuriems taikytos šios procedūros.

6.      Šios procedūros, kurioms galioja išskirtinėmis klimato sąlygomis pagrįstos nukrypti leidžiančios nuostatos, netaikomos:

a)       C vynuogių auginimo zonoje po sausio 1 d. ;

b)      A ir B vynuogių auginimo zonose po kovo 16 d. 

ir jos taikomi tik produktams, pagamintiems iš naujausio vynuogių derliaus, surinkto prieš pat minėtas datas.

7.      Nepaisant 6 punkto, vynus koncentruoti šaldant, juos rūgštinti ir mažinti jų rūgštingumą galima visus metus.

II dalis. Apribojimai

A.           Bendrosios nuostatos

1.      Taikant bet kurį patvirtintą vynininkystės metodą, negalima įmaišyti vandens, nebent tai būtina dėl konkrečių techninių priežasčių.

2.      Taikant bet kurį patvirtintą vynininkystės metodą, neleidžiama įmaišyti alkoholio, nebent metodai taikomi siekiant gauti šviežių vynuogių misą, kurios rūgimas sustabdytas įmaišius alkoholio, likerinį vyną, putojantį vyną, distiliuoti skirtą vyną ir pusiau putojantį vyną.

3.      Distiliuoti skirtas vynas naudojamas tik distiliavimui.

B.           Šviežios vynuogės, vynuogių misa ir vynuogių sultys

1.      Šviežių vynuogių misa, kurios rūgimas sustabdytas įmaišius alkoholio, naudojama tik ruošiant produktus, kurių KN kodai nėra 2204 10, 2204 21 ir 2204 29. Šia nuostata nepažeidžiamos jokios kitos griežtesnės nuostatos, kurias valstybės narės gali taikyti savo teritorijoje produktų, kurių KN kodai nėra 2204 10, 2204 21 ir 2204 29, paruošimui.

2.      Iš vynuogių sulčių ir koncentruotų vynuogių sulčių vynas negaminamas, jų taip pat negalima maišyti į vyną. Alkoholinis jų rauginimas Sąjungos teritorijoje draudžiamas.

3.      1 ir 2 punktų nuostatos netaikomos produktams, skirtiems Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Lenkijoje gaminti produktus, kurių KN kodas yra 2206 00 ir kuriems pavadinti valstybės narės gali leisti vartoti sudėtinį pavadinimą, į kurį įtrauktas prekinis pavadinimas „vynas“.

4.      Rauginamą vynuogių misą iš vytintų vynuogių galima tiekti rinkai tik likeriniams vynams gaminti – tik tuose vynuogių auginimo regionuose, kuriuose toks vartojimas buvo tradicinis 1985 m. sausio 1 d., ir vynui iš pernokusių vynuogių gaminti.

5.      Iš trečiųjų valstybių kilmės šviežių vynuogių, vynuogių misos, rauginamos vynuogių misos, koncentruotos vynuogių misos, rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, vynuogių misos, kurios rūgimas sustabdytas įmaišius alkoholio, vynuogių sulčių, koncentruotų vynuogių sulčių ir vyno ar tų produktų mišinių Sąjungos teritorijoje gaminti šiame priede nurodytus produktus ar pridėti jų į tokius produktus draudžiama.

C.           Vyno kupažavimas (maišymas)

Sąjungoje draudžiama kupažuoti trečiųjų valstybių kilmės ir Sąjungos kilmės vyną, taip pat trečiųjų valstybių kilmės vynus.

D.          Šalutiniai produktai

1.      Perspausti vynuoges draudžiama. Valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos ir technines sąlygas, nusprendžia, kokia turi būti mažiausia išspaudus vynuoges gautų išspaudų ir susidariusių nuosėdų alkoholio koncentracija.

         Valstybės narės nustato leistiną tų šalutinių produktų alkoholio koncentraciją, kuri yra ne mažesnė kaip 5 proc. pagaminto vyno alkoholio koncentracijos.

2.      Išskyrus alkoholį, spiritą ir išspaudų vyną (piquette), iš vyno nuosėdų ar vynuogių išspaudų negalima gaminti nei vyno, nei kito gėrimo, skirto tiesiogiai žmonėms vartoti. Vyno įpilti į nuosėdas arba vynuogių išspaudas arba suspaustą aszú minkštimą leidžiama laikantis sąlygų, kurias Komisija turi nustatyti deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 punktą, tais atvejais, kai šis metodas tradiciškai naudojamas Vengrijoje Tokaji fordítás ir Tokaji máslás vynams bei Slovakijoje Tokajský forditáš ir Tokajský mášláš vynams gaminti.

3.      Vyno nuosėdų spaudimas ir pakartotinis vynuogių išspaudų rauginimas kitais nei distiliavimo ar išspaudų vyno (piquette) gamybos tikslais draudžiamas. Vyno nuosėdų filtravimas ir centrifugavimas nelaikomas spaudimu, jei gaunami produktai yra geros, autentiškos ir prekybai tinkamos kokybės.

4.      Jei atitinkamoje valstybėje leidžiama gaminti išspaudų vyną (piquette), jis naudojamas tik distiliavimui ar vyno gamintojų namų ūkių vartojimo reikmėms.

5.         Nepanaikinant valstybių narių galimybės reikalauti sunaikinti šalutinius produktus juos distiliuojant, reikalaujama, kad visi šalutinių produktų turintys fiziniai ar juridiniai asmenys ar jų grupės sunaikintų šiuos šalutinius produktus tokiomis sąlygomis, kurias Komisija turi nustatyti deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnio 1 dalį.

VIII PRIEDAS 163 STRAIPSNYJE NURODYTOS ATITIKMENŲ LENTELĖS

Reglamentas (ES) Nr. [COM(2010)799] || Šis reglamentas

1 || 1

2(1) || 3(1)

2(2)(a) ir (b) || -

2(2)(c) || 14(1)

3 || 6

4 || 3(3)

5 || 5

6(1) || -

6(2) || 9, 10(d), (e)

7 || 9

8 || 7

9 || -

10 || 10

11 || 11

12 || 12

13 || 13

14 || 14(2), (3)

15 || 15

16 || -

17 || -

18 || -

19 || -

20 || [16(1)(c), (d)]

21 || -

22 || 16

23 || -

24 || [17]

25 || [17]

26 || [17]

27 || [17]

28 || [18(5)]

29 || [18(7)(a), 14(k)(ii)]

30 || [18(5)]

31 || 18

32 || 19

33 || 20

34 || [18(8), (9)]

35 || [18(8), (9)]

36 || 19

37 || 155(1)(a), (2), (3), (4)

38 || 155(1)(b), (2), (3)

39 || 155(5)

40 || 154

41 || 154

42 || -

43(1), (3)–(7) || -

43(2) || 101(1)

44 || -

45 || -

46(a), (c) || -

46(b) || 101(2)

47 || 112

48 || 115

49 || -

50 || -

51 || -

52 || -

53 || -

54 || -

55 || -

56 || -

57 || -

58 || -

59 || -

60 || -

61 || -

62 || -

63 || -

64 || -

65 || -

66 || -

67 || -

68 || -

69 || -

70 || -

71 || -

72 || -

73 || -

74 || -

75 || -

76 || -

77 || -

78 || -

79 || -

80 || -

81 || -

82 || -

83 || -

84 || -

85 || -

86 || -

87 || -

88 || -

89 || -

90 || -

91 || -

92 || -

93 || -

94 || -

95 || -

96 || -

97 || -

98(1) || 113

98(2), (3) || 157

99 || -

100 || -

101 || -

102 || -

103 || -

104 || -

105 || -

106 || -

107 || -

108 || 24 ir 152

109 || 25

110 || 26

111 || -

112 || -

113 || -

114 || 27

115 || 28

116 || 29

117 || -

118 || -

119 || -

120 || 30

121 || 31

122 || 32

123 || 33

124 || 34, [31(b)]

125 || 35(a), [136(2)]

126 || 35

127 || 36

128 || 21 ir 152

129 || 22

130 || 23

131 || 37

132 || 38

133 || 39, [50(a)], [51(a)]

134 || [50(a)]

135 || 40

136 (1)–(3) || 41

136 (4) || 147

137 || 42

138 || 43

139 || 44

140 || 45

141 || 46

142 || 47

143 || 48

144 || 49

145 || -

146 || 50

147 || 51

148(1) || 52(1)

148(2) || 150

149 || [53(a)]

150 || 52(3)

151(1) || 52(2)

151(2) || -

152 || [53(b)]

153 || 53(a), (c)

154 || 54

155 || -

156 || -

157 || -

158 || 55

159 || 56

160 || 57

161 || 58

162 || 59

163 || 60

164 || 61

165 || 62

166 || 63

167 || 64

168 || 65

169 || 66

170 || 67

171 || -

172 || 68

173 || 69

174 || 70

175 || 71, [86(4)]

176 || 71(3), [86(4)]

177 || 72, [86(4)]

178 || 73, [86(4)]

179 || 74, [86(4)]

180 || 75

181 || 76

182 || 77

183 || 78

184 || 79

185 || 80

186 || 81

187 || -

188 || -

189 || 82

190 || 83

191 || 84

192 || 85

193 || 86

194 || 87

195 || 88

196 || 89

197 || 90

198 || 91

199 || 92

200 || 93

201 || 94

202 || 95

203 || 96

204 || 97

205 || 98

206 || -

207 || 99

208 || 100

209 || 106

210 || 108

211(1) || -

211(2) || [164]

212 || 109

213 || [114]

214 || [114]

215 || 107, [114]

216 || [114]

217 || -

218 || 110, [116]

219 || [157]

220 || [116]

221 || 111

222 || 110

223 || [114, 116]

224 || 110

225 || [114, 116, 157]

226 || 111

227(1) ir (3) || [114, 116]

227(2) || [164]

228 || 111, [116]

229 || 105

230 || 114, 115

231 || -

232 || -

233 || 117(1), [118(1)(a)]

234 || 117(2)

235 || 117(3)

236 || [118(2)(e)]

237(1) || 122

237(2) || 130

238 || 118

239 || 119

240 || -

241 || [121]

242 || [121]

243 || [121]

244 || [121]

245 || [121]

246 || 122

247 || 123

248 || -

249 || 121

250 || 121

251 || 125

252 || [126(1)]

253 || 126(1)

254 || 127

255 || 128

256 || [121]

257 || [121]

258 || [121]

259 || [121]

260 || -

261 || -

262 || -

263 || 129

264 || -

265 || 131

266 || 132

267 || 117

268 || 118

269 || 119

270 || 120

271 || 133

272 || 134

273 || 135

274 || 136

275 || 137

276 || 138

277 || 139

278 || 140

279 || 125

280 || [126(2)]

281 || -

282 || 142

283 || 143

284 || 144

285 || 145

286 || 145

287 || 145

288 || 110

289 || 114, 115

290 || 146

291(1) || 146

291(2) || -

292 || 148

293, 1 ir 2 pastraipos || -

293, 3 pastraipa || 149

293, 4 pastraipa || [157]

294 || -

295 || -

296 || -

297 || 151

298 || 154

299 || 154

300 || 154

301 || 154(3) ir 157

302 || 158

303 || -

304 || 102

305 || [157]

306 || 103

307 || -

308 || [157]

309 || -

310 || [158]

311 || 104

312 || [157]

313 || 2

314 || -

315 || 156

316 || 157

317 || -

318 || -

319 || -

320 || 160

321 || 160

322 || 161

323 || 162

324 || -

325 || 163

326 || -

327 || 164

328 || 164

329 || 165

I priedas || I priedas (I–XX, XXIV/1)

II priedas || I priedas (XXI-XXIII)

III priedas || II

IV priedas || III

V priedas || [18(8)]

VI priedas || -

VII priedas || -

VIII priedas || -

IX priedas || -

X priedas || IV priedas

XI priedas || V priedas

XII priedas || VI priedas

XIII priedas || VII priedas

XIV priedas || [114(1)(f)]

XV priedas || [121]

XVI priedas || [121]

XVII priedas || -

XVIII priedas || -

XIX priedas || -

XX priedas || VIII priedas

Reglamentas (ES) Nr. [COM(2010)799] || Reglamentas (ES) Nr. [...] dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, vadybos ir stebėsenos

96(3) || 89(4)

145 || 91–101

171 || 89(3)

185(4) || 90(1)

187 || 90(2) ir (4)

188 || 90(3) ir (4)

206 || 89(1)

236 || 67

307 || 65(2)(c) ir 104(b)

317 || 62

318 || 64, 66

319 || 63

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (Vieno BRO reglamento) pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl tiesioginių išmokų ūkininkams 2013 m., pasiūlymas;

-        Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės, pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams, pasiūlymas.

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[52]

Politikos sritis – 2 išlaidų kategorijos 05 antraštinė dalis

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis (BŽŪP teisės aktų sistema po 2013 m.)

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[53]

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Skatinant veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės ūkio ir kaimo vietovių augimo, BŽŪP tikslai:

- gyvybinga maisto produktų gamyba;

- tausus gamtos išteklių ir klimato politikos valdymas;

- darnus teritorinis vystymasis.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs 05 politikos srities tikslai:

1 konkretus tikslas –

teikti aplinkos viešąsias gėrybes

2 konkretus tikslas –

kompensuoti gamybos sunkumus regionuose, kuriuose esama specifinių gamtinių kliūčių

3 konkretus tikslas –

vykdyti veiksmus klimato kaitai sušvelninti ir prie jos prisitaikyti

4 konkretus tikslas –

tvarkyti (BŽŪP) ES biudžetą, laikantis aukšto lygio finansų valdymo standartų

Konkretus VGB 05 02 tikslas – intervencijos žemės ūkio rinkose:

5 konkretus tikslas –

didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto grandinėje vertę

Konkretus VGB 05 03 tikslas – tiesioginė pagalba

6 konkretus tikslas –

remti ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą

Konkretūs VGB 05 04 tikslai – kaimo plėtra:

7 konkretus tikslas –

skatinti ekologišką augimą diegiant inovacijas

8 konkretus tikslas –

remti užimtumą kaimo vietovėse ir išlaikyti kaimo vietovių socialinę struktūrą

9 konkretus tikslas –

gerinti kaimo ekonomiką ir skatinti įvairinimą

10 konkretus tikslas –

atsižvelgti į ūkininkavimo sistemų struktūrinę įvairovę

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Šiame etape neįmanoma nustatyti kiekybinių poveikio rodiklių tikslų. Nors vykdoma politika galima pakreipti vystymąsi kuria nors linkme, pagal šiuos rodiklius vertinami svarbiausi ekonominiai, aplinkos ir socialiniai rezultatai galiausiai priklausys ir nuo įvairių išorinių veiksnių poveikio, o šie veiksniai, remiantis pastarųjų metų patirtimi, įgyja vis daugiau svarbos ir yra neprognozuojami. Toliau vykdoma analizė bus parengta laikotarpiui po 2013 m.

Tiesioginių išmokų atžvilgiu valstybės narės turės galimybę priimti kai kuriuos sprendimus dėl tam tikrų tiesioginių išmokų schemų elementų.

Kaimo plėtros srityje šie planuojami rezultatai ir poveikis priklausys nuo valstybių narių kaimo plėtros programų, pateiktų Komisijai. Valstybės narės bus paprašytos savo programose nustatyti tikslus.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Pasiūlymuose numatoma sukurti bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą bendros žemės ūkio politikos rezultatams vertinti. Į ją įtraukiamos visos priemonės, susijusios su BŽŪP priemonių, visų pirma tiesioginių išmokų, rinkos priemonių, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos, stebėjimu ir vertinimu.

Šių BŽŪP priemonių poveikis vertinamas pagal šiuos tikslus:

a)       perspektyvią maisto gamybą, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio pajamoms, žemės ūkio produktyvumui ir kainų stabilumui;

b)       tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato kaitos prevenciją, daugiausia dėmesio skiriant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui;

c)       darnų teritorinį vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant kaimo užimtumo didinimui, augimo skatinimui ir skurdo mažinimui kaimo vietovėse.

Komisija įgyvendinimo aktais apibrėžia specifinius tikslų ir sričių rodiklius.

Be to, kaimo plėtrai siūloma sustiprinta bendra stebėjimo ir vertinimo sistema.  Šia sistema siekiama a) parodyti kaimo plėtros politikos pažangą ir laimėjimus, įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijos poveikį, veiksmingumą, našumą ir aktualumą, b)          padėti tiksliau nukreipti paramą kaimo plėtrai, c) remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėjimu ir vertinimu. Komisija įgyvendinimo aktu nustatys bendrų rodiklių, susietų su politikos prioritetais, sąrašą.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Siekiant įgyvendinti daugiamečius strateginius BŽŪP tikslus, kuriais kaimo vietovėse tiesiogiai įgyvendinama strategija „Europa 2020“, ir įvykdyti atitinkamus Sutarties reikalavimus, pasiūlymais siekta nustatyti bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. teisės aktų sistemą.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Būsima BŽŪP – tai ne vien mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies poreikius tenkinanti politika, bet ir strateginės svarbos aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros politika. Taigi vykdant BŽŪP – šią išties bendrą ES politiką – veiksmingiausiai panaudojami riboti biudžeto ištekliai tvariam žemės ūkiui palaikyti visoje ES, sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą.

Kaip nurodoma Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[54], BŽŪP yra tikroji Europos politika. Valstybės narės nevykdo 27 nacionalinių žemės ūkio politikų ir nevaldo 27 biudžetų, bet sutelkusios išteklius vykdo vieną Europos lygmens politiką ir valdo vieną Europos biudžetą. Natūralu, kad BŽŪP sudaro didelę ES biudžeto dalį. Vis dėlto vykdyti bendrą politiką yra veiksmingiau ir ekonomiškiau nei vykdyti nekoordinuotą nacionalinę politiką.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Remiantis dabartinės politikos sistemos vertinimu, išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais asmenimis ir būsimų uždavinių bei poreikių analize, atliktas nuodugnus poveikio vertinimas. Daugiau informacijos galima rasti teisės aktų pasiūlymuose pateikiamuose poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Teisės aktų pasiūlymai, apžvelgiami šioje finansinėje pažymoje, turėtų būti vertinami platesniame kontekste, t. y. atsižvelgiant į suvestinio pagrindų reglamento pasiūlymą, kuriame nustatytos bendros strateginės programos fondų (EŽŪFKP, ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF) bendrosios nuostatos. Šiuo pagrindų reglamentu bus iš esmės padedama mažinti administracinę naštą, leisti ES lėšas veiksmingai ir supaprastinti politikos įgyvendinimą. Juo taip pat grindžiamos bendroje strateginėje programoje nustatytos naujos koncepcijos, taikomos visiems šiems fondams ir būsimoms partnerystės sutartims, kuriomis šie fondai bus irgi reguliuojami.

Sukurtoje bendroje strateginėje programoje strategijos „Europa 2020“ tikslai ir prioritetai paverčiami EŽŪFKP, taip pat ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF prioritetais, užtikrinsiančiais integruotą lėšų naudojimą bendriems tikslams įgyvendinti.

Bendroje strateginėje programoje taip pat bus nustatyti koordinavimo su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis mechanizmai.

Be to, derinant ir vienodinant pirmo (EŽŪGF) ir antro (EŽŪFKP) BŽŪP ramsčio valdymo ir kontrolės taisykles, bus pasiektas reikšmingas BŽŪP sinergijos ir supaprastinimo poveikis. Stiprų EŽŪGF ir EŽŪFKP ryšį reikia išlaikyti, o valstybėse narėse jau veikiančias struktūras toliau stiprinti.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota (taikoma tiesioginių išmokų schemos reglamento,  kaimo plėtros ir pereinamojo laikotarpio reglamentų projektams)

– x   Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– x   Finansinis poveikis tolesniu daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Kaimo plėtros atžvilgiu – poveikis išmokoms iki 2023 m.

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota (taikoma vieno BRO reglamento ir horizontaliojo reglamento projektams)

– Įgyvendinimas nuo 2014 m.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[55]

x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[56]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

x Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos

Be didelių pokyčių lyginant su dabartine padėtimi, t. y. valstybės narės pasidalijamuoju būdu valdys dalį išlaidų, susijusių su teisės aktų pasiūlymais dėl BŽŪP reformos. Vis dėlto labai nedidelei daliai išlaidų toliau bus taikomas Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas.

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Kas 4 metus Komisija teiks BŽŪP stebėjimo ir vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai; pirmoji ataskaita pateikiama vėliausiai 2017 m. pabaigoje.

Šią ataskaitą papildo pagal konkrečias visoms BŽŪP sritims taikomas nuostatas vykdomi išsamūs ataskaitų teikimo ir pranešimų reikalavimai, kurie bus apibrėžti įgyvendinimo taisyklėse.

Kaimo plėtros srityje numatytos programos lygmens stebėjimo taisyklės, kurios bus suvienodintos su kitų fondų taisyklėmis ir susietos su ex ante, pažangos ir ex post vertinimais.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Esama daugiau nei septynių milijonų BŽŪP gavėjų, gaunančių paramą pagal pačias įvairiausias pagalbos schemas, kurių atrankai taikomi išsamūs ir kartais sudėtingi atitikties kriterijai.

Ryškėja tendencija bendros žemės ūkio politikos srityje mažinti klaidų dažnį. Taigi dabartinis šiek tiek didesnis nei 2 proc. klaidų dažnis leidžia teigiamai vertinti ankstesnių metų vertinimus. Ketinama toliau siekti mažinti klaidų dažnį, kad jis nesiektų 2 proc.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Teisės aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę sistemą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005. Šiuose teisės aktuose numatoma privaloma valstybių narių lygmens administracinė struktūra, kurios pagrindą sudaro akredituotos mokėjimo agentūros, atsakingos už galutinių paramos gavėjų kontroliavimą pagal 2.3 skirsnyje nustatytus principus. Kasmet kiekvienos mokėjimo agentūros vadovas privalo pateikti patikinimo pareiškimą, kuriuo užtikrinamas mokėjimo agentūros ataskaitų išsamumas, tikslumas ir teisingumas, tinkamas jos vidaus kontrolės sistemų veikimas, pagrindinių jos sandorių teisėtumas ir tvarkingumas. Nepriklausoma audito institucija turi pateikti šių trijų sričių vertinimo išvadas.

Komisija ir toliau tikrins žemės ūkio išlaidas, taikydama rizikos vertinimo metodiką ir siekdama sutelkti didžiausią auditorių dėmesį į didžiausios rizikos sritis. Kai šiais auditais nustatoma, kad išlaidos patirtos, pažeidus Sąjungos taisykles, Komisija pagal atitikties patikrinimo sistemą nefinansuos susijusių sumų Sąjungos lėšomis.

Išsami kontrolės sąnaudų analizė pateikiama poveikio vertinimo, įtraukto į teisės aktų pasiūlymus, 8 priede.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Teisės aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę išsamią kontrolės ir baudų, skiriamų mokėjimo agentūrų, sistemą, pritaikant bendrąsias pagrindines savybes ir specifines taisykles kiekvienos pagalbos programos ypatybėms. Apskritai sistemoje numatyta atlikti nuodugnų 100 proc. paramos paraiškų administracinį patikrinimą, prireikus kryžminę patikrą su kitomis duomenų bazėmis, išankstinių mokėjimų patikrinimus vietoje, tikrinant mažiausią sandorių skaičių, priklausomai nuo konkrečiai programai priskiriamo rizikos laipsnio. Jei vykdant šiuos patikrinimus vietoje išaiškinama daug pažeidimų, turi būti vykdomas papildomas patikrinimas. Šiame kontekste pati svarbiausia – Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IACS), kuri per 2010 finansinius metus patikrinto apie 80 proc. visų išlaidų pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP. Komisijai bus suteikti įgaliojimai sumažinti patikrinimų vietoje skaičių valstybėse narėse, kuriose veikia tinkamos kontrolės sistemos ir randama mažai klaidų.

Be to, teisės aktų paketu numatoma, kad valstybės narės vykdys pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, juos aiškinsis ir taisys, taikys veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas, kaip nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose, ir išieškos visas neteisėtai išmokėtas sumas su palūkanomis. Jame nustatytas automatinis neteisėtai išmokėtų sumų neišieškojimo patvirtinimo mechanizmas, pagal kurį atvejais, kai išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo išieškojimo prašymo arba per aštuonerius metus teismo proceso atveju, neišieškotas sumas apmoka atitinkama valstybė narė. Šis mechanizmas taps stipria paskata valstybėms narėms kuo greičiau išieškoti neteisėtai išmokėtas sumas.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Šioje finansinėje pažymoje nurodomos sumos, išreikštos dabartinėmis kainomis ir įsipareigojimais.

Be toliau pateikiamose lentelėse nurodytų pokyčių, teisės aktų pasiūlymuose nustatoma ir daugiau pakeitimų, neturinčių finansinio poveikio.

Nė vieneriems metams 2014–2020 m. laikotarpiu nedaroma išimtis finansinės drausmės taikymo atžvilgiu. Tačiau tą lemia ne patys reformos pasiūlymai, o kiti veiksniai, pavyzdžiui, tiesioginės pagalbos vykdymas arba žemės ūkio rinkų vystymasis ateityje.

Tiesioginės pagalbos srityje padidintos 2014 m. (2013 kalendorinių metų) grynosios viršutinės ribos, nurodytos pasiūlyme dėl pereinamojo laikotarpio, viršija sumas, skirtas tiesioginei pagalbai ir pateiktas tolesnėse lentelėse. Šiuo ribų padidinimu siekta užtikrinti dabartinių teisės aktų vykdymo tęstinumą, jei visi kiti elementai liktų nepakitę, nedarant poveikio galimybei prireikus taikyti finansinės drausmės mechanizmą.

Reformos pasiūlymuose nustatytos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms suteikiamas tam tikras lankstumas skirstant tiesioginę pagalbą kaimo plėtrai. Jei valstybės narės nutars pasinaudoti šiuo lankstumu, tai turės finansinių pasekmių nustatytoms lėšų sumoms, kurių šiuo metu įvertinti neįmanoma.

Šioje finansinėje pažymoje neatsižvelgta į galimą rezervo krizėms įveikti panaudojimą. Reikėtų pabrėžti, kad sumos, į kurias atsižvelgta nustatant su rinka susijusias išlaidas, yra apskaičiuotos, neatsižvelgiant į valstybės intervencinį supirkimą ir kitas su krizės sąlygomis susijusias priemones bet kuriame sektoriuje.

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

1 lentelė. BŽŪP sumos, įskaitant papildomas DFP pasiūlymuose ir BŽŪP reformos pasiūlymuose numatytas sumas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || || || || || || || || ||

Įtraukta į DFP || || || || || || || || || ||

2 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (2) (3) (4) || 44 939 || 45 304 || 44 830 || 45 054 || 45 299 || 45 519 || 45 508 || 45 497 || 45 485 || 317 193

Numatomos asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 4 704

P1. Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (įskaitant asignuotas įplaukas) || 45 611 || 45 976 || 45 502 || 45 726 || 45 971 || 46 191 || 46 180 || 46 169 || 46 157 || 321 897

P2. Kaimo plėtra (4) || 14 817 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 101 157

Iš viso || 60 428 || 60 428 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054

   1 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Bendrijos paramos sistemos. Moksliniai tyrimai ir inovacijos žemės ūkio srityje || Netaikoma || Netaikoma || 682 || 696 || 710 || 724 || 738 || 753 || 768 || 5 072

Labiausiai nepasiturintys asmenys || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818

Iš viso || Netaikoma || Netaikoma || 1 061 || 1 082 || 1 104 || 1 126 || 1 149 || 1 172 || 1 195 || 7 889

   3 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Maisto sauga || Netaikoma || Netaikoma || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 2 450

|| || || || || || || || || ||

Neįtraukta į DFP || || || || || || || || || ||

   Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas || Netaikoma || Netaikoma || 531 || 541 || 552 || 563 || 574 || 586 || 598 || 3 945

   Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas || || || || || || || || || ||

Iš kurio didžiausia žemės ūkiui skiriama suma: (5) || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818

|| || || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || || || || ||

IŠ VISO: Komisijos pasiūlymai (DFP + neįtraukta į DFP) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 62 274 || 62 537 || 62  823 || 63 084 || 63 114 || 63 146 || 63 177 || 440 156

IŠ VISO: DFP pasiūlymai (t. y. išskyrus rezervą ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 61 364 || 61 609 || 61 877 || 62 119 || 62 130 || 62 141 || 62 153 || 433 393

Pastabos.

(1)           Atsižvelgiant į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“.

(2)           Sumos susijusios su pirmajam ramsčiui siūlomomis metinėmis viršutinėmis ribomis. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad neigiamas išlaidas iš sąskaitų patvirtinimo eilutės (šiuo metu įrašytos į biudžeto punktą 05 07 01 06) siūloma perkelti į asignuotų įplaukų eilutę (įrašytą į biudžeto punktą 67 03). Daugiau informacijos galima rasti tolesniame puslapyje pateiktoje numatomų įplaukų lentelėje.

(3)           2013 m. duomenys apima veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms, taip pat žuvininkystės sektoriuje taikomoms rinkos priemonėms skiriamas sumas.

(4)           Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final, 2011 06 29) nustatytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos (4 mln. EUR per metus). Tolesniuose skirsniuose pateiktose lentelėse nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP.

(5)           Pagal Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final), siekiant suteikti papildomą paramą nuo globalizacijos padarinių nukentėjusiems ūkininkams, bus galima pasinaudoti iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skiriama suma, kuri 2011 m. kainomis iš viso sudaro iki 2,5 mlrd. EUR. Pirmiau pateiktoje lentelėje dabartinėmis kainomis išreikštų lėšų paskirstymas pagal metus yra tik orientacinis. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo pasiūlyme (COM(2011) 403 final, 2011 06 29) bendra didžiausia metinė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui 2011 m. kainomis nustatyta suma – 429 mln. EUR.

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

2 lentelė. 2 išlaidų kategorijos 05 politikos srityje numatomos įplaukos ir išlaidos

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

ĮPLAUKOS || || || || || || || || || ||

123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 123 || 123 || || || || || || 246

|| || || || || || || || || ||

67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 187

  iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 795 || 795 || 864 || 864 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 433

IŠLAIDOS || || || || || || || || || ||

05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || 2 622 || 2 641 || 2 670 || 2 699 || 2 722 || 2 710 || 2 699 || 18 764

05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 43 081 || 43 297 || 43 488 || 43 454 || 43 454 || 43 454 || 303 105

05 03 – Tiesioginė pagalba (pritaikius apribojimą) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 42 917 || 43 125 || 43 303 || 43 269 || 43 269 || 43 269 || 302 027

|| || || || || || || || || ||

05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 101 185

05 04 – Kaimo plėtra (pritaikius apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 619 || 14 627 || 14 640 || 14 641 || 14 641 || 14 641 || 102 263

|| || || || || || || || || ||

05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Iš viso || 60 229 || 60 229 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054

GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || 59 212 || 59 436 || 59 682 || 59 901 || 59 890 || 59 879 || 59 867 || 417 867

Pastabos.

(1)           2013 m. preliminari sąmata grindžiama 2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau suderintus, 2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz., viršutinių ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už bulvių krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų pašarų sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant visų metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo paramos priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar krizių.

(2)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

3 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su įplaukomis ir BŽŪP išlaidomis, apskaičiavimas pagal biudžeto skyrius

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 ||

ĮPLAUKOS || || || || || || || || || ||

123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| || || || || || || || || ||

67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

  iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 795 || 795 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

IŠLAIDOS || || || || || || || || || ||

05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || -689 || -670 || -641 || -612 || -589 || -601 || -612 || -4 413

05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || -460 || -492 || -534 || -577 || -617 || -617 || -617 || -3 913

05 03 – Tiesioginė pagalba – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos kaimo plėtrai || || || 0 || -164 || -172 || -185 || -186 || -186 || -186 || -1 078

05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 28

05 04 – Kaimo plėtra – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos iš tiesioginės pagalbos priemonių || || || 0 || 164 || 172 || 185 || 186 || 186 || 186 || 1 078

05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 60 229 || 60 229 || -1 076 || -1 089 || -1 102 || -1 115 || -1 133 || -1 144 || -1 156 || -7 815

GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || -1 145 || -1 158 || -1 171 || -1 184 || -1 202 || -1 213 || -1 225 || -8 298

Pastabos.

(1)           2013 m. preliminari sąmata grindžiama 2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau suderintus, 2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz., viršutinių ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už bulvių krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų pašarų sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant visų metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo paramos priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar krizių.

(2)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

4 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio su rinka susijusioms BŽŪP išlaidoms apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || || 2013 (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

Išskirtinės priemonės. Teisinio pagrindo taikymo srities supaprastinimas ir praplėtimas || || 154, 155, 156 straipsniai || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm

Intervencijos kietiesiems kviečiams ir sorgui panaikinimas || || ex 10 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

Maisto programos labiausiai nepasiturintiems asmenims || (2) || Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ex 27 straipsnis || 500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -3 500.0

Privatus sandėliavimas (pluoštiniai linai) || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || Pm

Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (3) || Reglamento (EB) Nr. 637/2008 ex 5 straipsnis || 10.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -28.0

Įsikūrimo pagalba vaisių ir daržovių augintojų grupėms || || ex 117 straipsnis || 30.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || -15.0 || -15.0 || -30.0 || -30.0 || -90.0

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa || || 21 straipsnis || 90.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 420.0

Pagalbos apynių augintojų organizacijoms panaikinimas || || ex 111 straipsnis || 2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -15.9

Neprivalomas privatus nugriebto pieno miltelių sandėliavimas || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm

Pagalbos už nugriebto pieno ir (arba) nugriebto pieno miltelių naudojimą pašarams ir (arba) pagalbos už kazeiną ir už kazeino naudojimą panaikinimas || || ex 101, 102 straipsniai || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

Neprivalomas privatus sviesto sandėliavimas || (4) || 16 straipsnis || 14.0 || [-1.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-85.0]

Pieno skatinamojo mokesčio panaikinimas || || ex 309 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

IŠ VISO 05 02 || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis (5) || || || || -446.3 || -446.3 || -446.3 || -461.3 || -461.3 || -476.3 || -476.3 || -3 213.9

Pastabos.

(1)           2013 m. poreikiai apskaičiuojami remiantis 2012 m. Komisijos biudžeto projektu, išskyrus a) vaisų ir daržovių sektorius, kurių poreikiai grindžiami atitinkamų reformų finansinėmis pažymomis ir b) visais jau suderintais teisiniais pakeitimais.

(2)           2013 m. suma atitinka Komisijos pasiūlymą COM(2010) 486. Nuo 2014 m. priemonė bus finansuojama pagal 1 išlaidų kategoriją.

(3)           Nuo 2014 m. Graikijai skirtos medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinis paketas (4 mln. EUR per metus) bus pervestas kaimo plėtrai. Nuo 2018 m. Ispanijai skirtas finansinis paketas (6,1 mln. EUR per metus) bus pervestas bendrosios išmokos schemai (jau priimtas sprendimas).

(4)           Numatomas poveikis priemonės netaikymo atveju.

(5)           Numatoma, kad be skyriuose 05 02 ir 05 03 numatytų išlaidų skyriuose 05 01, 05 07 ir 05 08 numatytos tiesioginės išlaidos bus padengiamos įplaukomis, asignuotomis EŽŪGF.

5 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesiogine pagalba, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) (2) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || || || || || || || || || || ||

Tiesioginė pagalba || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 341.0 || 381.1 || 589.6 || 768.0 || 733.2 || 733.2 || 733.2 || 4 279.3

- Pakeitimai, dėl kurių jau priimtas sprendimas: || || || || || || || || || || || ||

Laipsniškas išmokų didinimas ES 12 || || || || || 875.0 || 1 133.9 || 1 392.8 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 10 008.1

Medvilnės sektoriaus restruktūrizavimas || || || || || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 6.1 || 6.1 || 6.1 || 18.4

BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3 || -64.3 || -64.3 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -552.8

Ankstesnės reformos || || || || || -9.9 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -204.2

|| || || || || || || || || || || ||

- Pakeitimai, susiję su naujais BŽŪP reformos pasiūlymais || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3

iš jų: paramos apribojimas || || || || || 0.0 || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7

|| || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO 05 03 || || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 42 876.4 || 42 916.5 || 43 125.0 || 43 303.4 || 43 268.7 || 43 268.7 || 43 268.7 || 302 027.3

Pastabos.

(1)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

(2)           Atsižvelgiant į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“.

6 lentelė. Tiesioginės pagalbos sudėtinės dalys

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

II priedas || || || || || 42 407.2 || 42 623.4 || 42 814.2 || 42 780.3 || 42 780.3 || 42 780.3 || 256 185.7

Išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (30 %) || || || || || 12 866.5 || 12 855.3 || 12 844.3 || 12 834.1 || 12 834.1 || 12 834.1 || 77 068.4

Didžiausia išmokai jauniesiems ūkininkams galima skirti suma (2 %) || || || || || 857.8 || 857.0 || 856.3 || 855.6 || 855.6 || 855.6 || 5 137.9

Bazinės išmokos schema, išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, savanoriška susietoji parama || || || || || 28 682.9 || 28 911.1 || 29 113.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 173 979.4

Didžiausia smulkiųjų ūkininkų schemai finansuoti skirtina suma, kuri gali būti paimta iš pirmiau nurodytų eilučių (10 %) || || || || || 4 288.8 || 4 285.1 || 4 281.4 || 4 278.0 || 4 278.0 || 4 278.0 || 25 689.3

Parama vynmedžių augintojams, įtraukta į II priedą[57] || || || || || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 959.1

Pagalbos apribojimas || || || || || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7

Medvilnė || || || || || 256.0 || 256.3 || 256.5 || 256.6 || 256.6 || 256.6 || 1 538.6

POSEI ir (arba) Mažosios Egėjo jūros salos || || || || || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 2 504.4

7 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesioginės pagalbos teikimo 2014 m. pereinamojo laikotarpio priemonėmis, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m.

|| || || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) || 2014 (2)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV priedas || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 541.9

Laipsniškas išmokų didinimas ES 10 || || || || || 616.1

BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3

Ankstesnės reformos || || || || || -9.9

IŠ VISO 05 03 || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 41 072.4

Pastabos.

(1)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

(2)           Į praplėstas grynąsias viršutines ribas įtraukta paramos vynmedžių augintojams suma, numatoma pervesti bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais.

8 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su kaimo plėtra, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Kaimo plėtrai skiriamos lėšos || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

Kaimo plėtros programos || || || 14 788.9 || 14 423.4 || || || || || || || ||

Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (2) || || || || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 28.0

Apribojus tiesioginę pagalbą gautos lėšos || || || || || || 164.1 || 172.1 || 184.7 || 185.6 || 185.6 || 185.6 || 1 077.7

Kaimo plėtros finansinis paketas, išskyrus techninę pagalbą || (3) || || || || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -59.4

Techninė pagalba || (3) || || 27.6 || 27.6 || 8.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 29.4

Premija už vietos inovacinius bendradarbiavimo projektus || (4) || || Netaikoma || Netaikoma || 0.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 30.0

IŠ VISO 05 04 || || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || 4.0 || 168.1 || 176.1 || 188.7 || 189.6 || 189.6 || 189.6 || 1 105.7

IŠ VISO IŠLAIDŲ (prieš pritaikant apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 101 185.5

IŠ VISO IŠLAIDŲ (pritaikius apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 619.2 || 14 627.2 || 14 639.8 || 14 640.7 || 14 640.7 || 14 640.7 || 102 263.2

Pastabos.

(1)           Patikslinimai atlikti atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir taikomi tik iki 2013 finansinių metų pabaigos.

(2)           1 lentelėje (3.1 skirsnyje) nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final) nustatytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos (4 mln. EUR per metus). Pirmiau pateiktoje 8 lentelėje nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP.

(3)           2013 m. techninei pagalbai skiriama suma nustatyta remiantis pradiniu kaimo plėtros finansiniu paketu (į ją neįtrauktos iš 1 ramsčio pervestos lėšos).

2014–2020 m. techninei pagalbai nustatytos sumos dydis sudaro 0,25 % bendro kaimo plėtros finansinio paketo.

(4)           Padengiama techninei pagalbai skiriamomis lėšomis.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pastaba.          Apskaičiuota, kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis.

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

AGRI GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928

IŠ VISO AGRI GD || Asignavimai || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai[58] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || || ||

Mokėjimai || || || || || || || ||

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

5 KONKRETUS TIKSLAS: didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto grandinėje vertę || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Vaisiai ir daržovės: Pardavimas per gamintojų organizacijas (GO)[59] || Produkcijos, parduodamos per GO, vertės dalis procentais lyginant su visos produkcijos verte || || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 5 810.0

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Restruktūrizavimas59 || Hektarų skaičius || || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || || 3 326.0

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Investicijos59 || || || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || || 1 252.6

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Šalutinių produktų distiliavimas59 || Hektolitrai || || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || || 686.4

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Geriamasis alkoholis59 || Hektarų skaičius || || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || || 14.2

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Koncentruotos misos naudojimas59 || Hektolitrai || || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || || 261.8

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Reklama59 || || || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 1 875.3

- Kita || || || || 720.2 || || 739.6 || || 768.7 || || 797.7 || || 820.3 || || 808.8 || || 797.1 || || 5 452.3

5 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 2 621.8 || || 2 641.2 || || 2 670.3 || || 2 699.3 || || 2 721.9 || || 2 710.4 || || 2 698.7 || || 18 763.5

6 KONKRETUS TIKSLAS: remti ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Parama tiesioginėms pajamoms[60] || Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius (mln.) || || 161.014 || 42 876.4 || 161.014 || 43 080.6 || 161.014 || 43 297.1 || 161.014 || 43 488.1 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 303 105.0

6 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 42 876.4 || || 43 080.6 || || 43 297.1 || || 43 488.1 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 303 105.0

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

Pastaba. 1–4 ir 7–10 konkrečių tikslų rezultatai dar turi būti nustatyti (žr. skirsnį 1.4.2).

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai[61] || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986

Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

IŠ VISO || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Pastaba. Apskaičiuota, kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis. 2014–2020 m. laikotarpio sumos grįstos 2011 m. duomenimis.

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034

XX 01 01 02 (Delegacijos) || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[62] ||

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 mm || - būstinėje || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO[63] || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai ||

Išorės personalas ||

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– x   Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymus

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatytas bendras su trečiosiomis šalimis finansavimas

– X  Kaimo plėtros (EŽŪFKP) pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų[64] || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– x   Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– x   nuosaviems ištekliams

– x   įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[65]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai ||  ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 skirsnį)

|| || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Žr. 3.2.1 skirsnio 2 ir 3 lenteles

[1]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. Europos biudžetas“, COM(2011) 500 final, 2011 6 29.

[2]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“, COM(2010) 672 final, 2010 11 18.

[3]               Visų pirma žr. 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją 2011/2015(INI) ir 2011 m. kovo 18 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadas.

[4]               Dabartinę teisės aktų sistemą sudaro Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (tiesioginės išmokos), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (rinkos priemonės), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (kaimo plėtra) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 (finansavimas).

[5]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, pasiūlymas.

[6]               517 gautų nuomonių apžvelgiama poveikio vertinimo 9 priede.

[7]               OL C […], […], p. […].

[8]               OL C […], […], p. […].

[9]               […] nuomonė, OL C […], […], p. […].

[10]             OL C […], […], p. […].

[11]             COM(2010) 672 final, 2010 11 18.

[12]             OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

[13]             …

[14]             OL L 34, 1979 2 9, p. 2.

[15]             COM/2009/0234 final.

[16]             OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

[17]             OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

[18]             OL L […], […], p. […].

[19]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[20]             OL L 206, 1996 8 16, p. 46.

[21]             OL L 87, 2007 3 24, p. 1.

[22]             OL L 145, 2001 5 31, p. 12.

[23]             OL L […], […], p. […].

[24]             OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

[25]             OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

[26]             OL L 265, 2006 9 25, p. 1.

[27]             OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

[28]             OL L 197, 2000 8 3, p. 19.

[29]             OL L 10, 2002 1 12, p. 58.

[30]             OL L 10, 2002 1 12, p. 67.

[31]             OL L 15, 2002 1 17, p. 19.

[32]             OL L 10, 2002 1 12, p. 47.

[33]             OL L 10, 2002 1 12, p. 53.

[34]             OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

[35]             OL L 299, 2008 11 8, p. 25.

[36]             OL L 78, 2009 3 24, p. 1.

[37]             OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

[38]             OL L 118, 2002 5 4, p. 1.

[39]             OL L 186, 1989 6 30, p. 21.

[40]             OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

[41]             OL L 247, 2007 9 21, p. 17.

[42]             OL L 302, 1992 10 19, p. 10.

[43]             OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

[44]             OL L 84, 2009 3 31, p. 1.

[45]             OL L 185, 2009 7 17, p. 1.

[46]             OL L 328, 2009 12 15, p. 10.

[47]             OL L […], […], p. […].

[48]             OL L 376, 2006 12 27, p. 21.

[49]             OL L 404, 2006 12 30, p. 26.

[50]             OL L 276, 1990 10 6, p. 40.

[51]             OL L 40, 1999 2 11, p. 34.

[52]             VGV –  veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[53]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[54]             COM(2011) 500 final, 2011 6 29.

[55]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“  http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[56]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[57]             2014–2020 m. laikotarpio tiesioginė pagalba apima paramos vynmedžių augintojams sumą, numatomą pervesti bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais.

[58]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[59]             Remiantis ankstesniais rezultatais ir apskaičiavimais iš 2012 m. biudžeto projekto. Vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų sumos atitinka to sektoriaus reformą ir, kaip jau nurodyta 2012 m. biudžeto projekto veiklos ataskaitose, rezultatai bus žinomi tik 2011 m. pabaigoje.

[60]             Remiantis 2009 m. reikalavimus galinčiais atitikti regionais.

[61]             Remiantis pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų etatų plano pareigybių įsteigimo 127 000 EUR vidutine suma.

[62]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[63]             Į šią sumą neįtrauktos 05.010404 biudžeto eilutėje nurodytos tarpinės viršutinės ribos.

[64]             Šios sumos bus nustatytos valstybių narių pateiktinose kaimo plėtros programose.

[65]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.