52011PC0169

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.4.13

KOM(2011) 169 galutinis

2011/0092 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

{SEK(2011) 409 galutinis}{SEK(2011) 410 galutinis}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Paprastai energijos mokesčiai nustatomi dėl kelių priežasčių – pirmiausia siekiant padidinti įplaukas, taip pat paskatinti vartotojus ekonomiškiau naudoti energiją ir pereiti prie švaresnių energijos šaltinių. Kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, keletas pagrindinių energijos apmokestinimo aspektų jau yra reglamentuoti ES lygmeniu pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą[1] (toliau – Energijos mokesčių direktyva arba EMD).

Nuo tada, kai buvo priimta EAD, iš esmės pasikeitė pagrindinė politikos struktūra. Laikotarpiui iki 2020 m. buvo nustatyti konkretūs plataus užmojo politikos tikslai energetikos ir klimato kaitos srityse. 2009 m. priimtu klimato ir energetikos politikos paketu buvo sukurta politikos struktūra šiems tikslams įgyvendinti laikantis našumo ir teisingumo principų. Energijos mokesčiai – tai viena valstybių narių priemonė, kuria siekiama nustatytų tikslų. Pvz., poveikio vertinimas, kuriuo grindžiamas Komisijos pasiūlymas dėl klimato ir energijos politikos paketo[2] parodė, kad bendras gerovės ir našumo lygis gali padidėti, jeigu naudojamos įplaukas atnešančios priemonės, kaip antai apmokestinimas, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma Bendrijos sistema pagal Direktyvą 2003/87/EB[3] (toliau – taip pat vadinama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (EAL).

Kad naujomis aplinkybėmis būtų sukurta tinkama energijos apmokestinimo sistema, 2008 m. kovo mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba paprašė direktyvą labiau suderinti su ES energijos ir klimato kaitos tikslais[4]. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama šių tikslų:

1. Užtikrinti, kad energijos apmokestinimo direktyvoje energijos ištekliai būtų traktuojami nuosekliai, siekiant sudaryti tikrai vienodas sąlygas energijos vartotojams neatsižvelgiant į naudojamus energijos išteklius.

2. Nustatyti pritaikytą atsinaujinančiosios energijos apmokestinimo sistemą.

3. Nustatyti CO2 apmokestinimo taikymo sistemą, siekiant papildyti Energijos apmokestinimo direktyvoje nurodytą CO2 kainų signalą ir užkirsti kelią šių priemonių persidengimui.

4. Bendrosios aplinkybės

Šiuo pasiūlymu ketinama padaryti būtiniausius kai kurių pagrindinių Energijos apmokestinimo direktyvos nuostatų pakeitimus, užtikrinant, kad nustatant energijos mokesčius būtų nuosekliau siekiama tikslo, kad ES būtų suvartojama mažiau energijos ir kad ji būtų švaresnė. Dėl dabartinės EAD versijos kyla tam tikrų problemų.

Pirma, ja neužtikrinama, kad pagrindiniai iškastinio kuro energijos ištekliai ir elektros energija būtų traktuojami pakankamai nuosekliai. Atsižvelgiant į skirtingų produktų energetinę vertę, labai skiriasi jų minimalūs apmokestinimo lygiai. Todėl kai kuriems produktams teikiama pirmenybė, o palankiausias režimas taikomas anglims. Tai taip pat reiškia, kad tam tikros įmonės turi pranašumą, priklausomai nuo jų naudojamų energijos išteklių.

Antra, Energijos apmokestinimo direktyvoje pagal minimalius apmokestinimo lygius nustatytas kainų signalas nėra tiesiogiai susijęs su būtinybe kovoti su klimato kaita. Direktyvos nuostatos nėra gerai parengtos, kad būtų galima užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą tokiomis aplinkybėmis, kai valstybės narės nustato su CO2 susijusį apmokestinimą, kad būtų sumažintas išmetamas CO2 kiekis.

Trečia, nepaisant to, kad rinkoje vis dažniau naudojamas atsinaujinantis kuras, jam taikomas mokesčių režimas pagal EAD tebegrindžiamas taisyklėmis, kurios buvo parengtos tada, kai toks kuras buvo reta alternatyva ir užėmė menką rinkos dalį. Atsinaujinantis kuras paprastai apmokestinamas pagal kiekį ir vadovaujantis mokesčių norma, kuri taikoma iškastiniam produktui, pakeistam atitinkamu atsinaujinančios energijos produktu. Neatsižvelgiama į mažesnę atsinaujinančio kuro energetinę vertę, todėl dėl tos pačios mokesčio normos santykinai padidėja dėl šio kuro tenkanti našta palyginti su konkuruojančiu iškastiniu kuru. Valstybės narės gali tik pakoreguoti šį poveikį, o prireikus kompensuoti gamybos sąnaudų skirtumą taikydamos palankų mokesčių režimą pagal EAD 16 straipsnį. Todėl standartinis atsinaujinančiam kurui taikomas mokesčių režimas nėra pritaikytas prie tokio kuro savybių, o bet koks pritaikymas gali vykti tik kaip neprivalomas neapmokestinimas, atsižvelgiant į griežtą valstybės pagalbos įvertinimą.

Ketvirta, energijos mokesčiai vienodai nustatomi pagal Energijos apmokestinimo direktyvą, neatsižvelgiant į tai, ar konkrečiu atveju užtikrinamas išmetamo CO2 kiekio ribojimas taikant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Todėl vienu atveju Sąjungos teisės priemonės, kuriomis siekiama apriboti tokių išmetamų teršalų kiekį, gali persidengti, o kitu atveju jų gali visiškai nebūti. Abi situacijos yra nepageidautinos, nes dėl to sumažėja ekonomiškumas ir (arba) iškraipoma vidaus rinka.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Tarybos direktyvoje 2003/96/EB apibrėžti apmokestinamieji energetikos produktai, jų paskirtis, dėl kurios jiems taikomas mokestis, ir minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi kiekvienam produktui pagal tai, ar jis naudojamas kaip reaktyvinių variklių kuras, tam tikrais pramonės ir prekybos tikslais ar kaip krosnių kuras.

- Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas atitinka pagrindines Sąjungos politikos kryptis ir tikslus. Juo siekiama užtikrinti, kad apmokestinant energijos išteklius vidaus rinka toliau tinkamai veiktų, o valstybės narės turėtų prisidėti prie ES energetikos ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimo. Be to, siekiant šį pasiūlymą suderinti su 2009 m. priimtu Klimato ir energetikos paketu, jis įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

KONSULTACIJų SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į įvairių išorės subjektų pastabas. Šios pastabos – tai atsiliepimai, gauti per viešąsias konsultacijas (parengus Žaliąją knygą dėl rinkos priemonių[5]) ir tiesiogines konsultacijas su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Mokesčių ir muitų sąjungos GD taip pat užsakė išorės tyrimus, kad būtų atliktas poveikio vertinimas.

Žaliojoje knygoje dėl rinkos priemonių, be kitų dalykų, įvardytos sritys, kuriose galėtų būti numatyti EAD pakeitimai ir galimi veiksmai. Visų pirma iškeltas klausimas, ar neturėtų būti pakeista EAD struktūra siekiant geriau atsižvelgti į tai, kad energijos apmokestinimas leidžia pasiekti daugiau nei vieną tikslą (pirma, surenkamos įplaukos, sutaupoma energijos, antra, atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus).

- Poveikio vertinimas

Siekiant įvertinti, kaip būtų galima siekti skirtingų politikos tikslų, buvo išnagrinėta keletas metodų ir palyginta su pagrindiniu scenarijumi (įprastinė veikla). Pagal šį scenarijų galiojanti energijos apmokestinimo sistema, kuri pasibaigus likusiems pereinamiesiems laikotarpiams būtų visapusiškai taikoma visoms valstybėms narėms, nebūtų daugiau keičiama. Pagal apibrėžtį EAD nebūtų glaudžiau derinama su ES energetikos ir klimato kaitos tikslais. Dviejų veiksmų – EAD persvarstymo vėlesniu laikotarpiu ir mokesčių derinimo vietoj tokio persvarstymo – rezultatai būtų panašūs į pagrindinį scenarijų, nes, inter alia , jų rezultatai nebūtų gauti laiku. Buvo išnagrinėti šie metodai:

- Skirtingiems energijos ištekliams taikomo dabartinio mokesčių režimo persvarstymas pagal vieną kriterijų : skirtingiems produktams taikomas mokesčių režimas galėtų būti suderintas pagal jų atitinkamą energetinę vertę siekiant didesnio energijos mokesčių neutralumo ir sumažinti neigiamą kitų priemonių taikymo ir politikos poveikį (1 politikos alternatyva); kita galimybė – derinimas galėtų būti grindžiamas skirtinguose produktuose esančiu CO2 kiekiu, kad energijos mokesčiai sistemingiau atspindėtų atitinkamų produktų CO2 kiekio rodiklius siekiant lengviau pasiekti ES klimato kaitos tikslus (2 politikos alternatyva).

- Direktyvos struktūros persvarstymas atsižvelgiant į skirtingus tikslus, kurių siekiama taikant energijos mokesčius (pirma, surenkamos įplaukos ir sutaupoma energijos, antra, atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus): pagal šį metodą nacionaliniu lygmeniu būtų sukurti specialūs su CO2 susiję mokesčiai, o kiti energijos mokesčiai turėtų būti neutralūs, t. y. jie būtų taikomi nepriklausomai nuo energijos išteklių rūšies, kad nebūtų kliūčių tinkamai taikyti su CO2 susijusius mokesčius. Šis metodas įgyvendinamas 3 politikos alternatyva ir dviem su transportu susijusiomis 5 ir 6 politikos alternatyvomis.

- Papildomo vienodo su CO 2 susijusio mokesčio įvedimas : toks mokestis būtų taikomas be jau pagal EAD nustatytų mokesčių papildant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (4 alternatyva).

Skirtingų metodų taikymo poveikis buvo įvertintas poveikio vertinime. Vertinimo rezultatai apibendrinti poveikio vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kaip skirtingos politikos alternatyvos padeda siekti minėtų tikslų, ir į būtinybę paisyti valstybių narių biudžetinių interesų ir teisingumo principo, poveikio vertinime nurodyta, kad tinkamiausios politikos priemonės – tai tos, kurios grindžiamos 3 politikos alternatyva ir 6 transporto politikos alternatyva. Šis pasiūlymas pagrįstas šiomis tinkamiausiomis laikomomis politikos priemonėmis.

Atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad minėtus tikslus galima pasiekti be ekonominių sąnaudų, o persvarstymas gali atnešti ekonominės naudos, visų pirma jeigu papildomos įplaukos iš bendro suvartojamos energijos apmokestinimo arba su CO2 susijusio apmokestinimo būtų naudojamos darbdavių socialinio draudimo įmokomis sumažinti. Poveikio vertinime taip pat nustatyta, kad persvarsčius EAD nebūtų sukurta bereikalingos naštos įmonėms ir nesumažėtų konkurencingumas sektorių lygmeniu. Be to, bendrai persvarsčius variklių degalų ir krosnių kuro apmokestinimą, sumažėtų neigiamas paskirstymo poveikio pavojus, kuris dažnai būna susijęs su politika, kurią vykdant didinamos šildymo sąnaudos. Tokiomis aplinkybėmis poveikio vertinimas patvirtino svarbiausią apmokestinimo privalumą – jis ne tik keičia vartotojų elgesį, bet ir leidžia gauti įplaukų, kurias galima naudoti papildomoms priemonėms finansuoti, ir tokiu būdu jame nurodyta, kaip spręsti paskirstymo problemas. Tačiau iš poveikio vertinimo taip pat paaiškėjo, kad paskirstymo poveikis namų ūkiams skirtingose valstybėse narėse skiriasi labiau nei bet kuris kitas poveikis, todėl laikoma, kad tolesnė galimybė atleisti namų ūkius nuo apmokestinimo nacionaliniu lygmeniu yra pateisinama.

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Komisija siūlo nuo 2013 m.:

1. Aiškiai atskirti energijos apmokestinimą, konkrečiai susijusį su naudojant atitinkamus produktus išmetamu CO 2 kiekiu (su CO 2 susijęs apmokestinimas) ir energijos apmokestinimą, grindžiamą produktų energetine verte (bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas).

Su CO2 susijęs apmokestinimas būtų grindžiamas pamatiniais išmetamo CO2 kiekio faktoriais, nustatytais Komisijos sprendimo 2007/589/EB[6] 1 priedo 11 punkte. Bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas būtų grindžiamas grynąja energetikos produktų ir elektros šilumingumo verte, kaip nustatyta Direktyvos 2006/32/EB[7] II priede, o biomasės ar iš biomasės pagamintų produktų atveju kaip nustatyta Direktyvos 2009/28/EB[8] III priede.

Tačiau specifiniai CO2 kiekio veiksniai ir biomasės arba iš biomasės pagamintų produktų, kurių tvarumo kriterijai nustatyti Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnyje (šios direktyvos 2 straipsnio h ir i punktuose apibrėžti biodegalai ir skystieji bioproduktai), grynojo šilumingumo vertės taikomi tik tada, kai laikomasi šių kriterijų (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 1 punktą dėl EAD 1 straipsnio). Todėl biodegalai arba skystieji bioproduktai, neatitinkantys šių reikalavimų, būtų apmokestinami pagal išmetamo CO2 kiekio faktorių ir pagal lygiaverčių variklių degalų ir krosnių kuro grynąją šilumingumo vertę.

Pagal ekonominio veiksmingumo principą reikėtų įvesti su CO2 susijusius mokesčius, papildančius ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Tačiau valstybės narės taip pat turėtų toliau naudotis galimybe apmokestinti variklių degalus ir krosnių kurą kitais tikslais, pvz., siekdamos gauti įplaukų, nesusijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu. Tam, kad būtų nustatyti tokie įvairūs tikslai ir būtų sudarytos sąlygos jų siekti kuo nuosekliau, apmokestinimas (išskyrus su CO2 susijusį apmokestinimą) turėtų būti siejamas su energijos išteklių energetine verte.

2. Išplėsti Energijos apmokestinimo direktyvos taikymo sritį, kad su CO 2 susijęs apmokestinimas būtų taikomasi ir energetikos produktams, iš esmės įtrauktiems į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį ir tuo pačiu numatyti, kad atleidimas nuo su CO 2 susijusio apmokestinimo būtų privalomas tais atvejais, kai taikoma pagal tą direktyvą nustatyta Bendrijos sistema .

Šie pakeitimai užtikrins, kad EAD tinkamai papildytų Direktyvą 2003/87/EB, atsižvelgiant į būtinybę nurodyti kainų signalą, susijusį su išmetamu CO2 kiekiu (ypač žr. pasiūlymo 1 straipsnio 1 dalį ir 4 dalies a punktą dėl EAD 1 straipsnio ir 4 straipsnio 2 dalies), siekiant, kad nepersidengtų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema su tuo pačiu tikslu nustatytu apmokestinimu (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 11 dalies a punkto ii papunktį dėl EAD 14 straipsnio).

Be to, būtina apriboti su CO2 susijusio apmokestinimo galimą poveikį sąnaudoms sektoriuose arba jų pošakiuose, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 13 dalyje. Todėl būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kad būtų išvengta bereikalingų sąnaudų poveikio ir tuo pačiu būtų toliau užtikrinamas su CO2 susijusio apmokestinimo aplinkosauginis veiksmingumas. Šiuo atveju reikėtų remtis nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimo sistema pagal Direktyvą 2003/87/EB (žr. EAD siūlomą naują 14a straipsnį [pasiūlymo 1 straipsnio 12 dalis]). Kitiems ekonomikos sektoriams arba jų pošakiams taip pat gali būti būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika. Komisija dabar rengia ataskaitą, kurioje nagrinėjama anglies dioksido nutekėjimo rizika žemės ūkio sektoriuje. Kai tik ši ataskaita bus parengta, Komisija imsis atitinkamų tolesnių veiksmų siekdama užtikrinti, kad būsimoje EAD visi sektoriai, kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, būtų traktuojami vienodai: ji užtikrins, kad į ataskaitos išvadas būtų atsižvelgta tebevykstančiose Tarybos diskusijose dėl pasiūlymo dėl EAD peržiūros arba, jeigu ataskaita nebus parengta iki pasiūlymo priėmimo, ji tai padarys atskira teisine priemone.

Kitais nei su CO2 susijusio apmokestinimo tikslais EAD taikymo sritis nekeičiama.

3. Persvarstyti minimalius apmokestinimo lygius, visų pirma užtikrinant, kad jie nuosekliai atspindėtų skirtingų energijos išteklių atveju išmetamą CO 2 kiekį ir grynąją šilumingumo vertę, prireikus numatant pereinamuosius laikotarpius (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 6, 7, 8 ir 23 dalis dėl EAD 7, 8 ir 9 straipsnių ir direktyvos I priedą).

Siekdama užtikrinti, kad apmokestinamieji produktai, kuriems nėra nustatyta konkrečių minimalių apmokestinimo lygių, būtų traktuojami vienodai, Komisija taip pat siūlo iš dalies pakeisti Energijos apmokestinimo direktyvos 2 straipsnio 3 dalį (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalies b punktą dėl direktyvos 2 straipsnio 3 ir 4 punktų). Jeigu Sprendime 2007/589/EB, Direktyvoje 2006/32/EB arba Direktyvoje 2009/28/EB nenurodyta atitinkamam energetikos produktui taikoma etaloninė vertė, valstybės narės naudojasi turima susijusia informacija apie jo grynąją šilumingumo vertę ir (arba) išmetamo CO2 kiekio faktorius. Be to, turėtų būti išlaikyta faktinė minimalių apmokestinimo lygių vertė. Minimalios bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo normos turėtų būti reguliariai automatiškai suderinamos siekiant atsižvelgti į jų faktinės vertės pokyčius, kad būtų išlaikytas dabartinis normų suderinimo lygis, siekiant sumažinti nestabilumą, kuris kyla dėl energijos ir maisto produktų kainų; toks derinimas turėtų būti atliekamas remiantis Eurostato paskelbtu ES suderintu vartotojų kainų indeksu, į kurį neįtraukta energija ir neperdribtas maistas (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 4 dalies b punktą dėl naujos 4 dalies, kuria bus papildytas EAD 4 straipsnis). Kadangi Direktyvoje 2003/87/EC nustatyta sistema papildoma su CO2 susijusiu apmokestinimu, taršos leidimų rinkos kaina turėtų būti atidžiai stebima atliekant direktyvos penkerių metų peržiūrą, kaip nustatyta pasiūlymo 1 straipsnio 21 dalyje.

4. Pareikalauti, kad valstybės narės, nustatydamos nacionalinius apmokestinimo lygius, atkurtų EAD nustatytus skirtingų energetikos produktų minimalius apmokestinimo lygius (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 4 dalies b punktą dėl naujos 3 dalies, kuria bus papildytas EAD 4 straipsnis).

Šiuo reikalavimu bus užtikrinta, kad energijos ištekliai būtų nuosekliai traktuojami ir nustatant nacionalinius apmokestinimo lygius (didesnius už EAD nustatytus minimalius lygius). Variklių degalų atveju tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2023 m., atsižvelgiant į didelius keliose valstybėse narėse skirtingiems variklių degalams taikomų normų skirtumus.

5. Panaikinti valstybių narių galimybę taikyti skirtingą mokesčių režimą komercinės ir nekomercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip variklių degalai (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 6 dalį, kuria pakeičiamas EAD 7 straipsnis).

Valstybių narių galimybė taikyti mažesnį apmokestinimo lygį komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip variklių degalai, palyginti su nekomercinės paskirties gazoliu nebebūtų laikoma suderinama su reikalavimu pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir būtinybe spręsti didėjančio transporto poveikio aplinkai klausimą. Todėl Komisija siūlo šią galimybę panaikinti.

Atsižvelgiant į šį metodą 2007 m. pasiūlymas dėl EAD[9] 7 straipsnio nebetenka galios ir yra panaikinamas.

6. Jeigu įmanoma, supaprastinti minimalių apmokestinimo lygių struktūrą.

Panaikinamas dabartinis šildymui ir elektrai naudojamų energetikos produktų diferencijavimas pagal komercinę ir nekomercinę paskirtį (žr. pasiūlymo priedo C lentelę). Kai kurių rūšių pramoninės ir komercinės paskirties variklių degalų minimalūs apmokestinimo lygiai (žr. pasiūlymo priedo B lentelę) suderinami su minimaliais apmokestinimo lygiais, taikomais tiems patiems produktams, jeigu jie naudojami kaip krosnių kuras (žr. pasiūlymo priedo C lentelę). Galiausiai, kadangi benzinas su švinu tampa šalutiniu produktu, Komisija siūlo nebedaryti skirtumo tarp bešvinio benzino ir benzino su švinu ir nustatyti vieną minimalų apmokestinimo lygį abiems produktams (žr. pasiūlymo priedo A lentelę).

7. Apriboti 14 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos taikymą dėl energetikos produktų, naudojamų elektrai gaminti, neapmokestinimo bendrais mokesčiais už suvartojamą energiją (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 11 dalies b punktą) ir papildyti 14 straipsnį nauja dalimi siekiant laikinai aštuonerių metų laikotarpiu atleisti nuo apmokestinimo už elektros energiją, pagamintą krante ir tiesiogiai tiekiamą uoste prisišvartavusiems laivams (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 11 dalies a punkto ii papunktį).

Pagal dabartinį 14 straipsnio 1 dalies c punktą valstybės narės privalo neapmokestinti elektros energijos, pagamintos laive, taip pat kai laivas yra prisišvartavęs uoste, o pagal 15 straipsnio 1 dalies f punktą valstybėms narėms leidžiama neapmokestinti vidaus vandenyse. Kai kuriuose uostuose yra švaresnių alternatyvų – naudojama elektros energija iš kranto (t. y. prisijungiama prie krante esančio elektros energijos tinklo). Ši technologija dar tik pradėta plėtoti. Siekdama pirmą kartą paskatinti kurti ir naudoti šią technologiją Komisija siūlo neapmokestinti iš kranto uoste prisišvartavusiems laivams tiekiamos elektros energijos. Toks atleidimas nuo mokesčių turėtų būti taikomas aštuonerių metų laikotarpiu (jo pradžia – šiame pasiūlyme nurodytas perkėlimo į nacionalinę teisę terminas). Šis laikotarpis taip pat sudarys sąlygas tam, kad vėlesniam laikotarpiui būtų parengta visapusiškesnė sistema, pagal kurią būtų galima optimaliai plėtoti krante esantį elektros energijos tinklą. Šiai sistemai galėtų būti priskiriamos ir reglamentavimo priemonės. Darbai pagal šią sistemą galėtų būti pradėti, kai tik Tarptautinė standartizacijos organizacija priims bendruosius techninius standartus dėl krante esančių energijos tiekimo sistemų.

Siekiant nustatyti visapusišką ir aiškų CO2 kainų signalą už ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ribų, 14 straipsnis turėtų būti papildytas nauja 3 dalimi, kad pagal 14 straipsnio 1 dalies a punktą energetikos produktai, kurie naudojami elektros energijai gaminti, būtų apmokestinami tik mokesčiais už bendrąjį energijos suvartojimą. Tačiau tai neturėtų būti taikoma energetikos produktams, kurie naudojami elektros energijai gaminti laive, nes praktikoje labai sunku atskirti šia paskirtimi naudojamus energetikos produktus nuo laivybos tikslais naudojamų energetikos produktų.

8. Nustatyti mokesčių kreditą dėl apmokestinimo, susijusio su CO 2 , už įrenginius, priklausančius sektoriams arba jų pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika (žr. EAD naują 14a straipsnį, kurio formuluotė pateikiama pasiūlymo 1 straipsnio 12 dalyje).

Būtina apriboti su CO2 susijusio apmokestinimo galimą poveikį sąnaudoms sektoriuose arba jų pošakiuose, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 13 dalyje. Todėl reikia pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios leistų užkirsti kelią bereikalingam sąnaudų poveikiui ir tuo pačiu būtų toliau užtikrinamas su CO2 susijusio apmokestinimo aplinkosauginis veiksmingumas, panašių rezultatų pasiekiama taikant nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimo sistemą pagal Direktyvą 2003/87/EB. Siekiant toliau visapusiškai skatinti mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, šis mokesčių kreditas turėtų būti grindžiamas ankstesniu energijos suvartojimu atitinkamuose įrenginiuose konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. arba nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.). Be to, mokesčių kredito suma turėtų atspindėti CO2 mokestį, kurį būtų reikėję sumokėti dėl įrenginių pagal ankstesnio suvartojimo duomenis darant prielaidą, kad buvo naudojami etaloniniai mažą CO2 kiekį išskiriantys degalai. Šių etaloninių degalų santykinio taršos rodiklio tikslais turi būti naudojamas gamtinių dujų išmetamųjų teršalų faktorius vadovaujantis metodu, nustatytu Komisijos sprendime xxx/xxx, kuriuo nustatomos Sąjungos lygmens pereinamojo laikotarpio taisyklės dėl suderintų nemokamų leidimų suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį[10].

9. Išlaikyti Energijos apmokestinimo direktyva nustatytą lankstumą, visų pirma galiojančią taisyklę, kad valstybės narės gali taikyti daugiau nei vieną mokestį už suvartojamą energiją. Tačiau Komisija siūlo persvarstyti kai kurias esamas galimybes, ypač tas, kurios prieštarauja šiuo sprendimu siekiamiems tikslams, ir apskritai užtikrinti, kad siūlomos naujos bendrosios taisyklės būtų nuoseklios. Komisija siūlo šiuos konkrečius dalykus:

- Apriboti 2 straipsnio 4 dalies [naujo 3 straipsnio], susijusio su direktyvos netaikymo atvejais, taikymo sritį, kad ji aprėptų tik bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimą, siekiant nustatyti visapusišką ir aiškų CO2 kainų signalą už ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ribų. Be to, kol kas pagal 2 straipsnio 4 dalį direktyva netaikoma elektros energijai, kai jos sąnaudos viršija 50 % produkto sąnaudų [žr. nuostatos b punkto ketvirtą įtrauką]. Tačiau kyla pavojus, kad dėl šios taisyklės bus iškraipyta vidaus rinkos konkurencija, todėl ji turėtų būti panaikinta (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 3 dalį, naują 3 straipsnį).

- Panaikinti 9 straipsnio 2 dalį , kurioje nustatyti šildymui naudojamo gazolio minimalaus apmokestinimo lygiai trijose valstybėse narėse. Dėl šios nuostatos dar nenuosekliau traktuojami įvairių rūšių energijos vartotojai vidaus rinkoje (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 8 dalį).

- Kuo labiau apriboti 15 straipsnyje numatyto neprivalomo bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo sumažinimo arba atleidimo nuo jo atvejus , siekiant nustatyti visapusišką ir aiškų CO2 kainų signalą už ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ribų (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 13 dalies a punktą). Tačiau tai nebūtų taikoma 15 straipsnio 1 dalies f punktui ir h–l punktams dėl toliau nurodytų priežasčių.

- Valstybės narės turėtų toliau visapusiškai naudotis lankstumo galimybėmis dėl socialinių priežasčių atleisdamos namų ūkius ir labdaros organizacijas nuo mokesčių arba juos sumažindamos (h dalis, taip pat žr. tolesnę informaciją).

- Siūloma palaipsniui atsisakyti galimybės neapmokestinti gamtinių dujų ir SND arba sumažinti jų mokesčius, nes šie produktai nėra atsinaujinantys (i punktas, taip pat žr. tolesnę informaciją).

- Atleidimas nuo mokesčių už f punkte nurodytus energetikos produktus, kurie tiekiami kaip laivų degalai vidaus vandenų laivybai, arba šių mokesčių sumažinimas grindžiamas tarptautinėmis konvencijomis, bent kai laivyba vykdoma kai kuriuose minėtuose vandens keliuose; k punkte nurodyti laivybai tinkančių vandens kelių ir uostų dugno valymo darbai laikomi papildomais darbais.

- Atleidimas nuo mokesčių už j punkte nurodytus orlaivius ir laivus arba šių mokesčių sumažinimas atitinka PVM tikslais nustatytus panašius neapmokestinimo atvejus ir yra susiję su veikla, kuri neapmokestinama pagal 14 straipsnio 1 dalies b ir c punktus remiantis tarptautinėmis konvencijomis.

- l punkte nurodytos akmens anglių dujos, kurių KN kodas 2705, – tai produktas, daugiausia pasitaikantis plieno pramonėje kaip šalutinis kuro panaudojimo produktas vykstant metalurginiams procesams. Po konsultacijų su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad apmokestinus šį produktą tiek susijusioms bendrovėms, tiek administracijoms būtų sukurta neproporcinga našta.

- Iš dalies pakeisti 15 straipsnio 1 dalies h punktą , kad būtų galima suteikti mokestines lengvatas už naudojimąsi šildymu nepriklausomai nuo naudojamų energijos išteklių, t. y. kad būtų panaikinta išimtis, taikoma kai kuriems energijos ištekliams, pvz., mazutui. Komisija pripažįsta, kad valstybės narės gali laikyti, kad panašios mokestinės lengvatos yra būtinos, bet laikosi nuomonės, kad visi energijos ištekliai turėtų būti traktuojami vienodai (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 13 dalies a punkto į papunktį).

- Iš dalies pakeisti 15 straipsnio 3 dalį , pagal kurią valstybės narės gali taikyti apmokestinimo iki nulio lygį energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems žemės ūkio, sodininkystės ar žuvivaisos darbams bei miškininkystėje (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 13 dalies b punktą). Dėl šios nuostatos dar nenuosekliau traktuojami skirtingi verslo sektoriai vidaus rinkoje, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkis yra vienas iš svarbiausių sektorių, kurio iš esmės neaprėpia ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Todėl bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo atveju būtina susieti šios galimybės taikymą su korekcinėmis priemonėmis, užtikrinančiomis, kad būtų siekiama didesnio energijos vartojimo efektyvumo. Apmokestinimo, susijusio su CO2 atveju atitinkamų sektorių traktavimas turėtų būti suderintas su pramonės sektoriams taikomomis taisyklėmis. Nuo su CO2 susijusio apmokestinimo turėtų būti atleidžiama tik prireikus išvengti anglies dioksido nutekėjimo rizikos.

- Iš dalies pakeisti 5 straipsnį , kad tame straipsnyje išvardytais kriterijais grindžiamas mokesčių diferencijavimas nebūtų taikomas su CO2 susijusiam apmokestinimui (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 5 dalį). Be to, galimybe taikyti mažesnį taksi automobilių naudojamų variklių degalų apmokestinimo lygį praktikoje pasinaudojama tik dyzelinių degalų atveju. Be to, atsižvelgiant į siūlomą naują sistemą, ši galimybė turėtų būti visiškai panaikinta (įskaitant bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimą), nes ji nebesuderinama su tikslais, kurių siekiama politika, skatinančia naudoti alternatyvų kurą, alternatyvius energijos nešiklius ir švaresnes visuomeninio transporto priemones.

- Iš dalies pakeisti 16 straipsnį , kad būtų panaikinta valstybių narių galimybė iki 2023 m. pabaigos numatyti biodegalų neapmokestinimą arba jų mokesčių sumažinimą (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 14 dalį). Vidutiniu laikotarpiu šios nuostatos nebereikės dėl siūlomų EAD bendrųjų taisyklių pakeitimų, kuriuose pakankamai atsižvelgiama į degalų, kuriuos visiškai arba iš dalies sudaro biomasė arba iš biomasės pagaminti produktai, ypatybes (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 1 dalį). Suskystintų naftos dujų (SND) ir gamtinių dujų, naudojamų kaip reaktyvinių variklių degalai, atveju nustatytos lengvatos – bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo mažesni minimalūs lygiai, ir galimybė neapmokestinti šių produktų pagal 15 straipsnio 1 dalies i punktą nebepateisinamos, visų pirma dėl būtinybės padidinti atsinaujinančių energijos išteklių rinkos dalį. Todėl iki 2023 m. pabaigos šios lengvatos irgi turėtų būti panaikintos (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 13 dalies a punkto i papunktį).

10. Suderinti Direktyvą 2003/96/EB su Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančia Direktyvą 92/12/EEB[11] (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 11 dalies a punkto i papunktį, 17 ir 18 dalis dėl EAD 14, 20 ir 21 straipsnių).

11. Atnaujinti Direktyvos 2003/96/EB 2 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje išvardytų energetikos produktų sąrašus , kad būtų įtraukti tam tikri biodegalai , taip atnaujinant ir patobulinant nuostatas dėl Direktyvos 2008/118/EB nuostatų dėl kontrolės ir judėjimo taikymo. Be to, produktams, kurių KN kodas 3811, turėtų būti taikomos Direktyvos 2008/118/EB nuostatos dėl kontrolės ir judėjimo, atsižvelgiant į mokesčių slėpimo, vengimo arba su jais susijusio piktnaudžiavimo pavojų (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalies a punktą ir 17 dalį dėl EAD 2 ir 20 straipsnių).

12. Direktyvos 2003/96/EB 2 straipsnio 5 dalyje padaryti nuorodą į šiuo metu taikomos kombinuotosios nomenklatūros versiją. Be to, EAD 2 straipsnio 5 dalis turėtų būti suderinta su nauja teisine sistema pagal Sutartį dėl ES veikimo, po Lisabonos sutarties įsigaliojimo (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalies b punktą ir 21 dalį).

13. Panaikinti 18a ir 18b straipsnius, nes šios EAD pereinamojo laikotarpio nuostatos nebegalioja (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 16 dalį).

14. Suteikti Ispanijai ir Prancūzijai galimybę kai kuriose jų teritorijos dalyse nustatyti didesnes bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo normas, pripažįstant šių valstybių vykdomą ilgalaikį decentralizacijos procesą (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 15 dalį dėl EAD 18 straipsnio).

Atsižvelgiant į ypatingą Ispanijos administracinį suskirstymą ir siekiant palengvinti jos autonominių regionų naudojimąsi finansine autonomija, jai turėtų būti leidžiama taikyti didesnius regioninio bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo lygius. Tai taikytina ir Prancūzijai, nes būtina stiprinti finansinius administracinių regionų pajėgumus vykdant decentralizaciją. Tačiau būtina užtikrinti, kad konkuruojantys energijos ištekliai toliau būtų traktuojami vienodai. Be to, turi būti užtikrinta, kad bet kokio pobūdžio diferenciacija netrukdytų vidaus rinkai tinkamai veikti ir neturėtų poveikio energetikos produktų apyvartai ES viduje.

Kitos valstybės narės, pageidaujančios įvesti panašią regioninių mokesčių diferencijavimo sistemą, turėtų paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą pakeisti EAD remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsniu.

15. Siekiant užtikrinti laisvą judėjimą ir tuo pačiu metu laikytis saugumo reikalavimų, taikomų komercinėms variklinėms transporto priemonėms ir specialiems konteineriams, turėtų būti atnaujinta Direktyvos 2003/96/EB 24 straipsnyje pateikta tokių transporto priemonių standartinių cisternų apibrėžtis, kad būtų atsižvelgta į tai, kad degalų cisternas komercinėse transporto priemonėse montuoja ne vien tik jų gamintojai (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 19 dalį). Į šį klausimą Komisijos dėmesį atkreipė transporto įmonių federacijos, nurodydamos, kad kai kurios valstybės narės sistemingai tikrino, kaip laikomasi šios apibrėžties ir apmokestino variklių degalus cisternose, kurių ši apibrėžtis neaprėpia. Šis klausimas taip pat buvo aptartas su valstybėmis narėmis paskutiniame Akcizo mokesčių komitete, kuris padarė išvadą, kad geriausias būdas išspręsti šį klausimą – pakeisti 24 straipsnyje pateiktą apibrėžtį.

16. Nustatyti Komisijos prievolę kas penkerius metu, o pirmą kartą – iki 2015 m. pabaigos, pateikti Tarybai ataskaitą dėl Energijos apmokestinimo direktyvos taikymo, ir prireikus – pakeitimų pasiūlymą (žr. pasiūlymo 1 straipsnio 21 dalį). Komisijos ataskaitoje, be kita ko, turi būti išnagrinėtas minimalus su CO2 susijusių mokesčių lygis atsižvelgiant į ES taršos leidimų rinkos kainų pokyčius, naujovių ir technologijų plėtros poveikį (susijusį su energijos vartojimo efektyvumu, elektros energijos naudojimu transporto srityje, alternatyvių degalų, kaip antai biodegalų ir vandenilio naudojimu, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo poveikiu ir pan.) ir argumentus, pateisinančius šioje direktyvoje nustatytą atleidimą nuo mokesčių arba jų sumažinimą. Svarstant atleidimą nuo mokesčių ir jų sumažinimą, turėtų būti atkreiptas ypatingas dėmesys į atleidimą nuo mokesčių už aviacijoje ir jūrų transporto srityje naudojamus energetikos produktus (EAD 14 straipsnio 1 dalies b ir c punktai) atitinkamai atsižvelgiant į jų traktavimą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir derybų su Tarptautine jūrų organizacijos (IMO) dėl pasaulinių rinkos priemonių, kuriomis prisiimamos išmetamo CO2 kiekio išorės sąnaudos, rezultatus, į atleidimą nuo mokesčių už iš kranto tiekiamą elektros energiją (siūloma EAD 14 straipsnio 4 dalis) ir į poveikį namų ūkiams. Bet kokiu atveju sektorių arba jų pošakių, kuriems, kaip manoma, būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas šios direktyvos 14a straipsnio tikslais bus reguliariai peržiūrimas, visų pirma atsižvelgiant į turimus naujus įrodymus (žr. 2 punktą).

- Teisinis pagrindas

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 113 straipsnis.

- Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso bendrai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. Todėl taikomas subsidiarumo principas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnyje nustatyta, kad Taryba vieningai priima nuostatas dėl akcizą reglamentuojančių teisės aktų suderinimo, būtino užtikrinti, kad bus sukurta ir ims veikti vidaus rinka.

Numatant EAD persvarstymą ir jo atlikimo laiką reikėtų plačiau atsižvelgti į ES energetikos ir klimato kaitos darbotvarkę. Šiuo metu ES rengia teisės aktų sistemą, kuri turėtų leisti pasiekti plataus užmojo 2020 m. tikslus. EAD gali būti labiau suderinta su šiais tikslais tik Sąjungai priėmus teisės aktą, kuriuo iš dalies keičiama EAD.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Šios peržiūros tikslų geriausiai siekti iš dalies pakeitus galiojančią direktyvą taip, kaip pirmiau išdėstyta. Pasiūlymas iš esmės susijęs su kai kuriais esminiais direktyvos elementais: apmokestinimo sistema ir skirtingiems energijos ištekliams taikomų atitinkamų mokesčių režimų santykiu.

Visi pasiūlymo aspektai apsiriboja tik tuo, kas būtina pasiūlytiems tikslams pasiekti.

- Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – direktyva. Šioje srityje, kuri reglamentuojama galiojančia direktyva, valstybės narės ir toliau turėtų turėti galimybę rinktis lankstesnį požiūrį, kaip išdėstyta pirmiau. Kiti būdai, išskyrus direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, nebūtų tinkami.

POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

2011/0092 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą[12],

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[13],

atsižvelgdama į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14],

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

5. Tarybos direktyva 2003/96/EB[15] buvo priimta siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, susijusį su energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimu. Pagal Sutarties 6 straipsnį aplinkosaugos reikalavimai buvo įtraukti tos direktyvos nuostatas, visų pirma atsižvelgiant į Kioto protokolą.

6. Būtina užtikrinti, kad vidaus rinka toliau tinkamai veiktų priėmus naujus reikalavimus dėl klimato kaitos stabdymo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir energijos taupymo, kaip patvirtinta 2007 m. kovo 8–9 d. ir 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose.

7. Su išmetamu CO2 kiekiu susijęs apmokestinimas gali būti ekonomiškai efektyvus būdas valstybėms narėms sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikiamu mastu, kaip nustatyta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį[16], kai ištekliams netaikoma Sąjungos sistema pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB[17]. Atsižvelgiant į galimą su CO2 susijusio apmokestinimo vaidmenį, būtina nustatyti bendras tokio apmokestinimo taisykles, kad vidaus rinka tinkamai veiktų.

8. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė kaip ir anksčiau taikyti energijos apmokestinimą krosnių kurui, variklių degalams ir elektros energijai įvairiais kitais tikslais, nebūtinai tiesiogiai ar išimtinai susijusiais su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu.

9. Todėl energijos apmokestinimo nuostatas turėtų sudaryti du elementai: su CO2 susijęs apmokestinimas ir bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas. Kad energijos apmokestinimas būtų pritaikytas prie Sąjungos sistemos pagal Direktyvą 2003/87/EB, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės aiškiai atskirtų šiuos du elementus. Tai taip pat leistų skirtingai traktuoti degalus, kurie yra biomasė arba pagaminti iš biomasės.

10. Kiekvienas iš šių elementų turėtų būti apskaičiuojamas pagal objektyvius kriterijus, leidžiančius vienodai traktuoti skirtingus energijos išteklius. Su CO2 susijusio apmokestinimo tikslais turėtų būti nurodomas naudojant kiekvieną atitinkamą energetikos produktą išmetamas CO2 kiekis taikant pamatinius išmetamo CO2 faktorius, nustatytus 2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimu 2007/589/EB, nustatančiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB[18]. Bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo tikslais turėtų būti nurodoma skirtingų energetikos produktų ir elektros energijos energetinė vertė, nurodyta 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančioje Tarybos direktyvą 93/76/EEB[19]. Tokiomis aplinkybėmis turėtų būti atsižvelgta į naudą aplinkai, kurią duoda biomasė arba iš biomasės pagaminti produktai. Šie produktai turėtų būti apmokestinami pagal Sprendime 2007/589/EB nurodytus išmetamo CO2 kiekio faktorius, nustatytus biomasei arba iš biomasės pagamintiems produktams, ir pagal jų energetinę vertę, nurodytą Direktyvos 2009/28/EB III priede. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, apibrėžti 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją[20] 2 straipsnio h ir i punktuose, yra neabejotinai svarbiausia susijusi kategorija. Kadangi šių produktų nauda aplinkai skiriasi priklausomai nuo to, ar jie atitinka tos direktyvos 17 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus, biomasės ir iš biomasės pagamintų produktų specialios etaloninės vertės turėtų būti taikomos tik tada, kai produktai atitinka šiuos kriterijus.

11. Su CO2 susijęs apmokestinimas turėtų būti suderintas su Direktyvos 2003/87/EB taikymu, kad ji būtų veiksmingai papildyta. Toks apmokestinimas turėtų būti taikomas visoms energetikos produktų, dėl kurių įrenginiuose išmetamas CO2, kaip apibrėžta toje direktyvoje, paskirtims, įskaitant naudojimą ne šildymo tikslais, jeigu atitinkamiems įrenginiams netaikoma taršos leidimų sistema pagal tą direktyvą. Tačiau kadangi abi priemones taikant kartu išmetamųjų teršalų kiekio nepavyktų sumažinti daugiau už dabartinį lygį, kuris iš esmės pasiektas taikant vien tik taršos leidimų prekybos sistemą, o tik padidėtų bendros tokio sumažinimo sąnaudos, su CO2 susijęs apmokestinimas neturėtų būti taikomas suvartotam kiekiui įrenginiuose, kuriems taikoma Sąjungos sistema.

12. Mokesčių neutralumo sumetimais kiekvieno energijos apmokestinimo elemento atveju tie patys minimalūs apmokestinimo lygiai turėtų būti taikomi visiems konkrečia paskirtimi naudojamiems energetikos produktams. Tais atvejais, kai vienodi minimalūs apmokestinimo lygiai nustatyti tokiu būdu, taip pat mokesčių neutralumo sumetimais valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visiems susijusiems produktams būtų taikomi vienodi nacionaliniai apmokestinimo lygiai. Prireikus turėtų būti numatyti pereinamieji laikotarpiai šiems lygiams suvienodinti.

13. Minimalūs su CO2 susijusio apmokestinimo lygiai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinius tikslus, nustatytus Sprendime Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Kadangi tame sprendime pripažįstama, kad valstybių narių pastangos mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turėtų būti pasiskirsčiusios vienodai, kai kurioms valstybėms narėms turėtų būti nustatyti pereinamieji laikotarpiai.

14. Turėtų būti nustatyti minimalūs bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo lygiai paprastai remiantis dabartiniais minimaliais apmokestinimo lygiais. Tai taip pat reiškia, kad variklių degalams taikomi minimalūs bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo lygiai turėtų būti didesni nei nustatytieji krosnių kurui.

15. Turėtų būti užtikrinta, kad numatyti minimalūs apmokestinimo lygiai turėtų numatytą poveikį. Kadangi su CO2 susijęs apmokestinimas papildo Direktyvoje 2003/87/EC nustatytą sistemą, Komisijos reguliariai atliekamoje direktyvos peržiūroje turėtų būti atidžiai stebima taršos leidimų rinkos kaina. Minimalūs bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo lygiai turėtų būti reguliariai automatiškai suderinami siekiant atsižvelgti į jų faktinės vertės pokyčius, kad būtų išlaikytas dabartinis lygių suderinimo mastas, siekiant sumažinti nestabilumą, kuris kyla dėl energetikos ir maisto produktų kainų; toks derinimas turėtų būti atliekamas remiantis Eurostato paskelbto ES suderinto vartotojų kainų indekso, į kurį neįtraukta energija ir neperdirbtas maistas, pokyčiais.

16. Kalbant apie variklių degalus, dėl gazoliui, iš pradžių naudotam daugiausia komerciniais tikslais ir tradiciškai apmokestinamam mažesniais mokesčiais, taikomų palankesnių minimalių apmokestinimo lygių daromas konkurenciją iškraipantis poveikis benzinui, pagrindinei su juo konkuruojančių degalų rūšiai. Todėl Direktyvos 2003/96/EB 7 straipsnyje nustatyti pirmieji laipsniško minimalių benzinui taikomų apmokestinimo lygių suderinimo etapai. Juos būtina visiškai suderinti ir palaipsniui pasiekti, kad gazolis ir benzinas būtų apmokestinami vienodai.

17. Atrodo, kad nuostata, leidžianti valstybėms narėms taikyti mažesnį apmokestinimo lygį komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip variklių degalai, palyginti su nekomercinės paskirties gazoliu, nebėra suderinama su reikalavimu pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir būtinybe spręsti didėjančio transporto poveikio aplinkai klausimą, todėl ji turėtų būti panaikinta. Direktyvos 2003/96/EB 9 straipsnio 2 dalyje tam tikroms valstybėms narėms leidžiama taikyti mažesnę normą šildymo tikslu naudojamam gazoliui. Ši nuostata nebesuderinama su tinkamu vidaus rinkos veikimu ir su Sutartyje nustatytais platesnio masto tikslais. Todėl ji turėtų būti panaikinta.

18. Būtina apriboti su CO2 susijusio apmokestinimo galimą poveikį sąnaudoms sektoriuose arba jų pošakiuose, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 13 dalyje. Todėl būtina numatyti atitinkamas pereinamojo laikotarpio priemones, tačiau jos taip pat turėtų užtikrinti tolesnį su CO2 susijusio apmokestinimo aplinkosauginį veiksmingumą.

19. Direktyvos 2003/96/EB 5 straipsnyje leidžiama tam tikrais atvejais taikyti diferencijuotas apmokestinimo normas. Tačiau siekiant užtikrinti, kad CO2 kainų signalas būtų nuoseklus, valstybių narių galimybė taikyti diferencijuotas nacionalines normas galiotų tik bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo atveju. Be to, galimybė taikyti mažesnį taksi automobilių naudojamų variklių degalų apmokestinimo lygį nebesuderinama su tikslais, kurių siekiama politika, skatinančia naudoti alternatyvų kurą, alternatyvius energijos nešiklius ir švaresnes visuomeninio transporto priemones, todėl ji turėtų būti panaikinta.

20. Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnyje pateiktos neprivalomo mokesčių sumažinimo ir atleidimo nuo jų taisyklės turėtų būti pakeistos atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo patirtį ir į ja sukurtą naują sistemą. Kai tik įmanoma, valstybių narių neprivalomo mokesčių sumažinimo arba atleidimo nuo jų galimybės turėtų apsiriboti bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimu, siekiant nustatyti visapusišką ir aiškų CO2 kainų signalą už ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ribų.

21. Namų ūkių ir labdaros organizacijų atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas gali būti vienas iš valstybių narių nustatytų socialinių priemonių elementų. Siekiant vienodai traktuoti energijos išteklius galimybė atleisti nuo mokesčių arba juos sumažinti turėtų būti taikoma visiems energetikos produktams, naudojamiems kaip krosnių kuras ir elektros energija. Tokie mokesčių atleidimo ar jų sumažinimo atvejai turėtų būti taikomi tik nekomerciniai veiklai, kad būtų užtikrintas nedidelis jų poveikis vidaus rinkai.

22. Suskystintų naftos dujų (SND) ir gamtinių dujų, naudojamų kaip reaktyvinių variklių degalai, atveju nustatytos lengvatos – bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo mažesni minimalūs lygiai arba galimybė neapmokestinti šių energetikos produktų – daugiau nebepateisinamos, visų pirma dėl būtinybės padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkos dalį, todėl vidutiniu laikotarpiu jos turėtų būti panaikintos.

23. Pagal Direktyvą 2003/96/EB valstybės narės privalo neapmokestinti degalų, naudojamų laivybai Bendrijos vandenyse, ir elektros energijos, pagamintos laive, taip pat kai laivas yra prisišvartavęs uoste. Be to, valstybės narės gali šį lengvatinį mokesčių režimą taikyti ir laivams, plaukiojantiems vidaus vandenyse. Kai kuriuose uostuose yra švaresnių alternatyvų – naudojamasi elektros energija iš kranto, tačiau ji yra apmokestinama. Siekdamos pirmą kartą paskatinti kurti ir naudoti šią technologiją, kol nebus patvirtinta išsamesnė sistema dėl šio klausimo, valstybės narės turėtų neapmokestinti energijos mokesčiais iš kranto naudojamos elektros energijos uoste prisišvartavusiuose laivuose. Toks atleidimas nuo mokesčių turėtų trukti pakankamai ilgai, kad uostų operatoriai nebūtų priversti atsisakyti imtis reikiamų investicijų, bet tuo pačiu ribotu laikotarpiu, kad tolesnis visiško ar dalinio neapmokestinimo taikymas priklausytų nuo laiku priimto naujo sprendimo.

24. Pagal Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 3 dalį valstybės narės gali taikyti žemės ūkio, sodininkystės ir žuvivaisos darbams bei miškininkystei ne tik nuostatas, paprastai taikomas komercinės paskirties atveju, bet ir apmokestinimo iki nulio lygį. Išnagrinėjus šią alternatyvą paaiškėjo, kad tolesnis bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo taikymas prieštarautų Sąjungos platesnio masto politikos tikslams, nebent jie būtų susieti su korekcinėmis priemonėmis, užtikrinančiomis, kad būtų siekiama didesnio energijos vartojimo efektyvumo. Dėl su CO2 susijusio apmokestinimo – atitinkamų sektorių traktavimas turėtų būti suderintas su pramonės sektoriams taikomomis taisyklėmis.

25. Šioje direktyvoje nustatomomis bendrosiomis taisyklėmis atsižvelgiama į ypatybes degalų, kurie yra biomasė arba iš jos pagaminti ir atitinka Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus, susijusius su jų poveikiu siekiant išlaikyti CO2 kiekio pusiausvyrą ir jų mažesne energetine verte viename kiekybiniame vienete, palyginti su kai kuriomis kitomis konkuruojančiomis iškastinio kuro rūšimis. Todėl vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų būti panaikintos Direktyvos 2003/96/EB nuostatos, kuriomis leidžiama šio kuro neapmokestinti arba sumažinti mokesčius. Tarpiniu laikotarpiu turėtų būti užtikrinta, kad šios nuostatos būtų suderintos su šia direktyva įvestomis bendrosiomis taisyklėmis. Todėl valstybių narių papildomos mokesčių lengvatos Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio h ir i punktuose apibrėžtiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams turėtų būti taikomos tik tada, jei jie atitinka šios direktyvos 17 straipsnyje taikomus tvarumo kriterijus.

26. Dėl nepakankamai išsamaus nuostatų dėl komercine paskirtimi naudojamo krosnių kuro suderinimo, valstybės narės, kuriose apmokestinimo lygiai viršija minimalius tai sričiai nustatytus lygius, turėtų toliau turėti galimybę numatyti tam tikrą apmokestinimo sumažinimą. Nustatytuose reikalavimuose turėtų būti atskirti bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas ir su CO2 susijęs apmokestinimas, nes šiais dviem apmokestinimo elementais siekiama skirtingų tikslų. Be to, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad Direktyvos 2003/96/EB 17 straipsnio nuorodos į apyvartinių leidimų programas neaprėpia Sąjungos sistemos pagal Direktyvą 2003/87/EB.

27. Atsižvelgiant į ypatingą Ispanijos ir Prancūzijos administracinį suskirstymą ir laikantis tam tikrų reikalavimų joms turėtų būti leista energetikos produktams ir elektros energijai taikyti didesnius bendrojo regioninio energijos suvartojimo apmokestinimo lygius.

28. Direktyva 2003/96/EB turėtų būti suderinta su 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančia Direktyvą 92/12/EEB[21].

29. Turėtų būti atnaujintas Direktyvos 2003/96/EB 2 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje išvardytų energetikos produktų sąrašas, kad būtų įtraukti tam tikri biodegalai, siekiant užtikrinti, kad šie biodegalai būtų traktuojami vienodai ir standartiškai, o Direktyvos 2003/96/EB 2 straipsnio 5 dalyje turėtų būti padaryta nuoroda į šiuo metu taikomos kombinuotosios nomenklatūros versiją. Atsižvelgiant į mokesčių slėpimo, vengimo arba su jais susijusio piktnaudžiavimo pavojų, produktams, kurių KN kodas yra 3811, turėtų būti taikomos Direktyvos 2008/118/EB kontrolės ir judėjimo nuostatos.

30. Siekiant užtikrinti laisvą judėjimą ir tuo pačiu metu laikytis saugumo reikalavimų, taikomų komercinėms variklinėms transporto priemonėms ir specialiems konteineriams, turėtų būti atnaujinta Direktyvos 2003/96/EB 24 straipsnyje pateikta tokių transporto priemonių standartinių cisternų apibrėžtis, kad būtų atsižvelgta į tai, kad degalų cisternas komercinėse transporto priemonėse montuoja ne vien tik jų gamintojai.

31. Kadangi kai kurios Direktyvos 2003/96/EB pereinamojo laikotarpio nuostatos nebegalioja, jos turėtų būti išbrauktos.

32. Kas penkerius metus, o pirmą kartą iki 2015 m. pabaigos, Komisija turėtų parengti Tarybai direktyvos taikymo ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjamas minimalus su CO2 susijusių mokesčių lygis atsižvelgiant į ES taršos leidimų rinkos kainų pokyčius, naujovių ir technologijų plėtros poveikį ir į argumentus, kuriais pagrindžiami šioje direktyvoje nustatyti atleidimo nuo mokesčių, įskaitant taikomų aviacijos ir jūrų navigacijos tikslais naudojamam kurui, ir jų sumažinimo atvejai. Sektorių arba jų pošakių, kuriems, kaip manoma, būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas bus reguliariai peržiūrimas, visų pirma atsižvelgiant į turimus naujus įrodymus.

33. Tikslinga iš dalies pakeisti kai kurias Direktyvos 2003/96/EB nuostatas dėl įgyvendinimo galių siekiant užtikrinti jų ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų nuoseklumą. Tai turėtų būti padaryta suteikiant Komisijai deleguotus įgaliojimus.

34. Komisijai turi būti suteikti įgaliojimai, kad ji galėtų priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį siekiant atnaujinti Direktyvoje 2003/96/EB išvardytų produktų Kombinuotosios nomenklatūros kodus bei nuorodas į taikomą Kombinuotąją nomenklatūrą. Būtina, kad įgaliojimai Komisijai būtų suteikti neribotam laikui, kad prireikus taisykles būtų galima koreguoti.

35. Kadangi vykdytinos veiklos, visų pirma užtikrinimo, kad vidaus rinka tinkamai veiktų priėmus naujus energetikos ir aplinkos sričių reikalavimus, tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ir šių tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

36. Todėl Direktyva 2003/96/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2003/96/EB iš dalies keičiama taip:

37. 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

38. Valstybės narės energetikos produktus ir elektros energiją apmokestina pagal šią direktyvą.

39. Valstybės narės atskiria su CO2 susijusį apmokestinimą nuo bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo.

Su CO2 susijęs apmokestinimas apskaičiuojamas EUR/t išmetamo CO2 kiekio, pagal pamatinius išmetamo CO2 faktorius, nustatytus 2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimo 2007/589/EB, nustatančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, (*) I priedo 11 skyriuje. Šiame sprendime nurodyti išmetamo CO2 faktoriai, nustatyti biomasei ar iš biomasės pagamintiems produktams, kai tai yra Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio h ir i punktuose apibrėžti biodegalai ir skystieji bioproduktai, taikomi tik kai atitinkamas produktas atitinka tvarumo kriterijus, nustatytus 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (**) 17 straipsnyje. Kai biodegalai ir skystieji bioproduktai šių reikalavimų neatitinka, valstybės narės taiko pamatinį išmetamo CO2 faktorių, nustatytą lygiaverčiam krosnių kurui ar variklio degalams, kurių minimalūs apmokestinimo lygiai nustatyti šioje direktyvoje.

Bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas apskaičiuojamas EUR/GJ pagal energetikos produktų ir elektros energijos grynąją šilumingumo vertę, nustatytą 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančioje Tarybos direktyvą 93/76/EEB (***). Jeigu tai biomasė ar iš biomasės pagaminti produktai, taikomos Direktyvos 2009/28/EB III priede nustatytos etaloninės vertės. Tačiau jei tai yra Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio h ir i punktuose apibrėžti biodegalai ir skystieji bioproduktai, šios etaloninės vertės taikomos tik tada, kai produktas atitinka šios direktyvos 17 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus. Šiuo atveju jos taikomos variklių kurui ir krosnių kurui. Jei biodegalai ir skystieji bioproduktai šių kriterijų neatitinka, valstybės narės taiko etalonines vertes, nustatytas lygiaverčiam krosnių kurui ar variklių degalams, kurių minimalūs apmokestinimo lygiai nustatyti šioje direktyvoje.

Jeigu atitinkamai Direktyvoje 2006/32/EB, Sprendime 2007/589/EB arba Direktyvoje 2009/28/EB nenurodytas susijusiam produktui taikomas išmetamų teršalų faktorius ir (arba) šilumingumo vertė, valstybės narės naudojasi turima susijusia informacija apie jo išmetamo CO2 faktorius ir (arba) grynąją šilumingumo vertę.

Šioje direktyvoje „biomasė“ – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis.

40. Jeigu dalį energetinio produkto sudaro biomasė ar iš biomasės pagaminti produktai, išmetamo CO2 faktoriai ir grynoji šilumingumo vertė, susijusi su šia dalimi, nustatoma pagal 2 dalį nepriklausomai nuo KN kodo, kuriam priskiriamas visas energetinis produktas.

41. Jeigu nenurodyta kitaip, šios direktyvos nuostatos taikomos tiek su CO2 susijusiam apmokestinimui, tiek bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimui.

(*) OL L 229, 2007 8 31, p. 1.

(**) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(***) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.“

42. 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) h punktas pakeičiamas taip:

„h) kurie atitinka KN kodus 2909 19 10 ir 3824 90 91;“

ii) Įterpiami šie i ir j punktai:

„i) kurie atitinka KN kodus 2207, 2208 90 91 ir 2208 90 99, jei juos numatoma naudoti kaip krosnių kurą ar variklių degalus ir jie yra denatūruoti pagal Direktyvos 92/83/EB 27 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

j) kurie atitinka KN kodus 2909 19 90, 3823 19 90 ir 3824 90 97, jei juos numatoma naudoti kaip krosnių kurą ar variklių degalus.“

b) 3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3. Jeigu energetikos produktai, kuriems minimalus apmokestinimo lygis šioje direktyvoje nenustatytas, skirti naudoti, yra parduodami ar naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai, jiems pagal jų paskirtį taikomos tokios apmokestinimo normos, kurios nustatytos lygiaverčiam krosnių kurui arba variklių degalams ir kurios apskaičiuojamos pagal 1 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Jeigu produktai, išskyrus energetikos produktus, skirti naudoti, yra parduodami ar naudojami kaip variklių degalai, jiems taikomos tokios apmokestinimo normos, kurios nustatytos lygiaverčiams variklių degalams ir kurios apskaičiuojamos pagal 1 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Variklių degalų priedams ir užpildams, išskyrus vandenį, taikomos tokios apmokestinimo normos, kurios nustatytos lygiaverčiams variklių degalams.

Angliavandeniliams, išskyrus išvardytus 1 dalyje ir skirtus naudoti, parduodamus arba naudojamus šildymo tikslu, taikomos tokios apmokestinimo normos, kurios nustatytos lygiaverčiam energetiniam produktui pagal 1 straipsnio 2 ir 3 dalis. Ši pastraipa netaikoma durpėms.

4. Laikantis šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies d punkto su CO2 susijęs apmokestinimas taikomas energetiniams produktams, kurie naudojami pagal paskirtį, dėl kurios iš įrenginių išmetamas anglies dvideginis, kaip apibrėžta 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (*), 3 straipsnio e punkte, nepriklausomai nuo to, ar pasiekiamos tos direktyvos I priede šiems įrenginiams nustatytos ribinės vertės.

Jeigu energetiniai produktai naudojami pagal pirmą pastraipą ne kaip variklių degalai, o pagal kitą paskirtį, taikant šią direktyvą jie laikomi krosnių kuru.

5. Šioje direktyvoje pateiktos nuorodos į kombinuotosios nomenklatūros kodus atitinka 2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 861/2010, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (**), nurodytus kodus.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytas reglamentas yra pakeistas arba jei dėl pakeitimo kombinuotoje nomenklatūroje reikia pakeisti šioje direktyvoje nurodytus kodus, Komisija priima deleguotąjį teisės aktą pagal 27 straipsnį ir atsižvelgdama į 27a ir 27b straipsnių sąlygas, kad pakeistų šioje direktyvoje nurodytų produktų kombinuotosios nomenklatūros kodus arba pirmoje pastraipoje pateiktą nuorodą tam, kad ji būtų suderinta su taikoma kombinuotosios nomenklatūros versija.

Tokiame deleguotajame teisės akte neturi būti keičiamos šioje direktyvoje taikomos minimalios apmokestinimo normos, įtraukti ar panaikinti energetikos produktai ir elektros energija.

__________

(*) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(*) OL L 284, 2010 10 29, p. 1.“

c) Pridedama ši 6 pastraipa:

„6. Taikant šio straipsnio 1 dalies a, d, i ir j punktus ir 20 straipsnio 1 dalies a, g, i ir j punktus, laikoma, kad tiekimui skirti produktai bus naudojami kaip krosnių kuras arba variklių degalai, kai tiekėjas žino arba pagrįstai turėtų žinoti, kad gavėjas ketina naudoti produktus kaip krosnių kurą arba variklių degalus. Šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti produktai neturi būti laikomi skirtais naudoti kaip krosnių kuras arba variklių degalai, jei jie yra tiekiami šio straipsnio 1 dalies h punkte ir 20 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytam prekių gamintojui.“

43. 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Nepažeidžiant šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalies, ši direktyva netaikoma:

a) produktų, kurių KN kodai yra 4401 ir 4402, šilumos išeigos apmokestinimui;

b) toliau išvardytoms energetikos produktų ir elektros energijos naudojimo paskirtims:

- energetikos produktams, kurie naudojami ne variklių degalams ar krosnių kurui, o kitiems tikslams,

- energetikos produktų dvejopam naudojimui.

Energetikos produktas naudojamas dvejopai, kai yra naudojamas kaip krosnių kuras ir kitiems nei variklių degalai ar krosnių kuras tikslams. Energetikos produktų naudojimas cheminei redukcijai ir elektrolitiniuose bei metalurginiuose procesuose laikomas dvejopu:

- elektros energijai, daugiausia naudojamai cheminei redukcijai ir elektrolitiniuose bei metalurginiuose procesuose,

- mineraloginiams procesams.

Mineraloginiai procesai – procesai, kuriems priskiriamas NACE nomenklatūros kodas DI 26 „kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba“ 2006 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiame statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių*).

Tačiau energetikos produktams, naudojamiems taip, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos dalies b punkte, taikomas 20 straipsnis.

________

(*) OL L 293, 1990 10 24, p. 1.“

44. 4 straipsnis pakeičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Šioje direktyvoje „apmokestinimo lygis“ yra visas mokestis, taikomas visų netiesioginių mokesčių (išskyrus pridėtinės vertės mokesčio, toliau – PVM) atžvilgiu, apskaičiuotas:

45. su CO2 susijusio apmokestinimo atžvilgiu, pagal 1 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą atidavimo naudojimui metu;

46. bendro suvartojamos energijos apmokestinimo atžvilgiu pagal 1 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą atidavimo naudojimui metu.“

b) įterpiamos šios 3 ir 4 dalys:

„3. Nepažeisdamos šioje direktyvoje numatyto atleidimo nuo mokesčių, jų diferencijavimo ir sumažinimo, valstybės narės užtikrina, kad tada, kai I priede yra nustatyti vienodi minimalūs konkretaus naudojimo apmokestinimo lygiai, tokiam naudojimui skirtiems produktams taip pat nustatomi vienodi apmokestinimo lygiai. Nepažeidžiant 15 straipsnio 1 dalies i punkto, I priedo A lentelėje nurodytiems variklių degalams ši tvarka taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d.

Pirmos pastraipos tikslais kiekvienas naudojimas, kurio atžvilgiu I priedo atitinkamai A, B ir C lentelėse nustatytas minimalus apmokestinimo lygis, laikomas vienu naudojimo atveju.

4. Šioje direktyvoje nustatyti minimalūs bendro suvartojamos energijos apmokestinimo lygiai keičiami kas treji metai pradedant 2016 m. liepos 1 d., siekiant atsižvelgti į suderinto vartotojų kainų indekso pokyčius, išskyrus Eurostato skelbiamus energijos ir neperdirbto maisto kainų indekso pokyčius. Komisija nustatytus minimalius apmokestinimo lygius skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Minimalūs lygiai keičiami automatiškai, padidinant arba sumažinant bazinę sumą eurais procentine tokio indekso pokyčio per trejus ankstesnius kalendorinius metus dalimi. Jei procentinis pokytis nuo paskutinio tikslinimo yra mažesnis kaip 0,5 %, suma netikslinama.“

47. 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) įžanginė frazė pakeičiama taip:

„Jei valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių apmokestinimo lygių, jos gali taikyti diferencijuotas bendro suvartojamos energijos apmokestinimo normas, taikant fiskalinės kontrolės priemones, šiais atvejais:“

b) trečioji įtrauka pakeičiama taip:

„– šioms reikmėms: vietiniam viešajam keleiviniam transportui (išskyrus taksi), atliekų surinkimui, ginkluotosioms pajėgoms ir viešajam administravimui, neįgaliesiems, greitosios pagalbos automobiliams,“

48. 7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Nuo 2013 m. sausio 1 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. variklių degalams taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta I priedo A lentelėje.“

49. 8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nuo 2013 m. sausio 1 d. minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi produktams, naudojamiems kaip variklių degalai šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams, yra tokie, kaip nustatyta I priedo B lentelėje.“

50. 9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Nuo 2013 m. sausio 1 d. krosnių kurui taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta I priedo C lentelėje.“

51. 10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Nuo 2013 m. sausio 1 d. elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta I priedo D lentelėje.“

52. 12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kai mokesčių lygiai nustatomi pagal masę, masė matuojama, kai jos temperatūra yra 15°C.“

53. 14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Be 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB(*), pateiktų bendrųjų nuostatų, pagal kurias netaikomas mokestis už apmokestinamus produktus, ir, nepažeisdamos kitų Sąjungos nuostatų, valstybės narės savo pačių nustatytomis sąlygomis, siekdamos užtikrinti teisingą ir tiesioginį tokių išimčių taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam mokesčių slėpimui, vengimui ar piktnaudžiavimui, neapmokestina šių produktų:

_________

(*) OL L 9, 2009 1 14, p. 12.“

ii) a punkto antras sakinys pakeičiamas taip:

„Tačiau valstybės narės, vykdydamos kitą nei išmetamųjų CO2 mažinimo, aplinkos politiką, gali apmokestinti šiuos produktus nesilaikydamos šioje direktyvoje nustatytų minimalių apmokestinimo lygių.“

iii) įterpiami šie d ir e punktai:

„d) su CO2 susijusio apmokestinimo atžvilgiu, energetikos produktai, naudojami veiklai pagal Sąjungos sistemą ir iš jos nepašalinti, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/87/EB;

e) iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, tiesiogiai tiekiama uostuose prisišvartavusiems laivams.“

b) Įterpiama ši 3 dalis:

„3. 1 dalies a punkte nurodytais naudojimo atvejais, išskyrus naudojimo siekiant pasigaminti elektros energijos laive atveju, gali būti taikoma išimtis tik dėl bendro suvartojamos energijos apmokestinimo.“

54. Įterpiamas šis 14a straipsnis:

„14a straipsnis

55. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės turi taikyti apmokestinimo, susijusio su CO2, išmetamo naudojant energetikos produktus sektorių arba jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, įrenginiuose, lengvatas.

56. Mokesčio kredito suma atitinka vidutinį metinį kitais nei 7 straipsnyje nurodytais tikslais sunaudotų energetikos produktų kiekį, išreikštą įrenginio gigadžauliais (GJ), padaugintą iš 0,00561 ir iš minimalaus su CO2 susijusio mokesčio lygio, kaip nustatyta I priedo C lentelėje, per ataskaitinį laikotarpį. Šios pastraipos pirmame sakinyje nurodytas ataskaitinis laikotarpis yra laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. arba laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Mokesčio kredito suma neviršija su CO2 susijusio mokesčio, taikomo per susijusį laikotarpį įrenginyje sunaudotiems energetikos produktams.

57. Įrenginiams, kurie per ataskaitinį laikotarpį nebuvo naudojami, valstybės narės apskaičiuoja mokesčio kredito lygį pagal įrenginyje instaliuotą galią, padaugintą iš pajėgumo naudojimo koeficiento vidurkio taikant Komisijos sprendime XXX, kuriuo nustatomos Sąjungos lygmens pereinamojo laikotarpio taisyklės dėl suderintų nemokamų leidimų suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB(*) 10a straipsnį, nurodytą metodiką.

58. Jei valstybė narė taiko tokį su CO2 susijusio mokesčio lygį, kuris viršija minimalų šioje direktyvoje nurodytą lygį, ji, nustatydama mokesčio kreditą pagal 2 dalį, gali atsižvelgti į nacionaliniu lygmeniu taikomo su CO2 susijusio mokesčio lygį.

59. 1–4 dalyse „sektoriai arba jų pošakiai, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“, yra tokie sektoriai arba jų pošakiai, kurie buvo tokiais nustatyti remiantis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 13 dalimi.

_______

(*) OL L

60. 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) h ir i punktai pakeičiami taip:

„h) energetikos produktams, naudojamiems namų ūkyje ir (arba) organizacijose, kurias suinteresuotosios valstybės narės pripažino labdaros organizacijomis, kaip krosnių kuras ir elektros energija. Tokias labdaros organizacijas valstybės narės gali atleisti nuo mokesčio arba jį sumažinti, kai energetikos produktai naudojami nekomercinei veiklai. Kai naudojimas yra įvairių tipų, apmokestinimas taikomas proporcingai kiekvieno tipo naudojimui. Kai naudojimas yra nereikšmingas, jis gali būti traktuojamas kaip lygus nuliui;

i) iki 2023 m. sausio 1 d. gamtinėms dujoms ir SND, naudojamoms kaip reaktyvinių variklių degalai;“

ii) įterpiama ši pastraipa:

„Punktai a–e ir g taikomi tik bendram suvartojamos energijos apmokestinimui.“

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės gali taikyti ne mažesnį kaip nulinį bendro suvartojamos energijos apmokestinimo lygį energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems žemės ūkio, sodininkystės ar žuvivaisos darbams bei miškininkystėje. Su subjektais, kuriems taikomas toks lygis, turi būti susitarta dėl tvarkos, kurią taikant būtų galima padidinti energijos naudojimo efektyvumą, kuris būtų maždaug lygus tam, kuris būtų pasiektas, jei būtų laikomasi Sąjungos standartinių minimalių normų.“

61. 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Iki 2023 m. sausio 1 d. valstybės narės gali, nepažeisdamos šio straipsnio 5 dalies, atleisti nuo bendro suvartojamos energijos mokesčio ar sumažinti jo normą, taikydamos fiskalinės kontrolės priemones, šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytiems apmokestinamiems produktams, kai šiuos produktus sudaro arba jų sudėtyje yra vienas ar keli iš toliau nurodytų produktų, o jei tai yra Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio h ir i punktuose apibrėžti biodegalai ir skystieji bioproduktai, – kai šie produktai atitinka tos direktyvos 17 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus:“

ii) trečia pastraipa išbraukiama.

b) 4, 6 ir 8 dalys išbraukiamos.

62. 17 ir 18 straipsniai pakeičiami taip:

„17 straipsnis

63. Jei šioje direktyvoje nustatyti minimalūs apmokestinimo lygiai, bendrai paėmus, taikomi kiekvienai įmonei, valstybės narės gali taikyti sumažintus mokesčius, susijusius su bendru suvartojamos energijos apmokestinimu, energetikos produktams, naudojamiems šildymui ar 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytiems tikslams bei elektros energijai šiais atvejais:

a) siekiant paremti daug energijos naudojančias įmones

Daug energijos naudojanti įmonė – tai 11 straipsnyje nurodytas verslo subjektas, kai jo energetikos produktų ir elektros energijos pirkimas sudaro mažiausiai 3,0 % gamybos vertės arba nacionalinis mokestis už elektros energiją sudaro mažiausiai 0,5 % pridėtinės vertės. Laikydamosi šio apibrėžimo, valstybės narės gali taikyti labiau apribojančias sąvokas, tarp jų ir pardavimo vertės, technologinio proceso ir sektoriaus apibrėžtis.

Energetikos produktų ir elektros energijos pirkimas – tai tikroji energijos, pirktos ar pagamintos įmonėje, kaina. Įtraukti tik elektros energija, šiluma ir energetikos produktai, naudojami šildymui ar 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytiems tikslams. Įtraukti visi mokesčiai, išskyrus atskaitytiną PVM.

Gamybos vertė – tai apyvarta, įskaitant su produkto kaina tiesiogiai susijusias subsidijas, pridedant ar atimant gatavų produktų atsargų, nebaigtos gamybos ir perpardavimui pirktų prekių ir paslaugų pokyčius, atėmus perpardavimui skirtų prekių ir paslaugų pirkimą.

Pridėtinė vertė – tai bendroji apyvarta, apmokestinama PVM, įskaitant pardavimą eksportui, atėmus bendrąjį pirkimą, apmokestinamą PVM, įskaitant importą.

b) jei susitarimai sudaromi su verslo subjektais, kaip tai nurodyta 11 straipsnyje, arba su tokių verslo subjektų asociacijomis, arba jei yra įdiegtos leistinos parduoti apyvartinių leidimų programos ar lygiavertės priemonės, su sąlyga, kad jomis pagerinamas energijos efektyvumas.

64. Su sąlyga, kad vidutiniškai kiekvienam verslo subjektui taikomas šioje direktyvoje nurodytas minimalus apmokestinimo lygis, valstybės narės gali sumažinti su CO2 susijusį apmokestinimo lygį šildymo tikslams arba 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytais tikslais naudojamiems energetikos produktams, kai su verslo subjektais, kaip tai nurodyta 11 straipsnyje, arba tokių verslo subjektų asociacijomis yra sudaryti susitarimai arba yra įdiegtos apyvartinių leidimų programos ar lygiavertės priemonės, jei jos padeda siekti išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų.

65. 1 ir 2 dalyje apyvartinės leidimų programos – kitos nei Direktyvoje 2003/87/EB apibrėžtos Sąjungos apyvartinių leidimų programos.

18 straipsnis

1. Neatsižvelgiant į 4 straipsnio 3 dalį, Ispanija gali numatyti, kad autonominėse srityse taikomi bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo lygiai gali būti didesni nei atitinkami nacionaliniai apmokestinimo lygiai (regioninė diferenciacija). Taikomos taisyklės turi atitikti šias sąlygas:

a) autonominėje srityje taikomas apmokestinimo lygis neturi viršyti atitinkamo nacionalinio apmokestinimo lygio daugiau nei 15 %;

b) jei iš kitos valstybės narės gabenant į Ispaniją energetikos produktus, kuriems pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Ispanijoje padaromas pažeidimas dėl akcizo mokesčio apskaičiavimo arba laikoma, kad jis buvo padarytas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/118/EB 10 straipsnyje, asmeniui, kuris garantavo mokėjimą pagal tos direktyvos 18 straipsnį, neturi tekti atsakomybė sumokėti autonominėse srityse taikomo apmokestinimo lygio ir nacionaliniu lygmeniu taikomo apmokestinimo lygio skirtumo, nebent tas asmuo dalyvavo įvykdant tokį pažeidimą ar nusikaltimą.

2. Neatsižvelgiant į 4 straipsnio 3 dalį, Prancūzija gali numatyti, kad Prancūzijos regionų lygmeniu taikomi bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo lygiai gali būti didesni nei atitinkami nacionaliniai apmokestinimo lygiai (regioninė diferenciacija). Taikomos taisyklės turi atitikti šias sąlygas:

a) regioninės valdžios institucijos taikomas apmokestinimo lygis neturi viršyti atitinkamo nacionalinio apmokestinimo lygio daugiau nei 15 %;

b) jei iš kitos valstybės narės gabenant į Prancūziją energetikos produktus, kuriems pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Prancūzijoje padaromas pažeidimas dėl akcizo mokesčio apskaičiavimo arba laikoma, kad jis buvo padarytas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/118/EB 10 straipsnyje, asmeniui, kuris garantavo mokėjimą pagal tos direktyvos 18 straipsnį, neturi tekti atsakomybė sumokėti regioninės valdžios institucijos taikomo apmokestinimo lygio ir nacionaliniu lygmeniu taikomo apmokestinimo lygio skirtumo, nebent tas asmuo dalyvavo įvykdant tokį pažeidimą ar nusikaltimą.

3. Portugalija energetikos produktams ir elektros energijai, suvartojamiems autonominiuose Azorų salyno ir Madeiros regionuose, gali taikyti mažesnius bendro energijos suvartojimo apmokestinimo lygius nei šioje direktyvoje nustatyti minimalūs bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo lygiai, siekdama kompensuoti transporto išlaidas, patiriamas dėl šių regionų geografinės padėties.

4. Graikija Lesbos, Chijos, Samos, Dodekaneso bei Kykladų departamentuose ir Egėjo jūros Tasos, Šiaurės Sporado, Samotrako ir Skiros salose kaip reaktyvinių variklių degalai naudojamam gazoliui ir suvartojamam benzinui gali taikyti ne daugiau kaip 0,6 eurų už GJ mažesnius bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimo lygius nei šioje direktyvoje nustatyti minimalūs lygiai.

5. Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija, gali 8 ir 9 straipsniuose numatyto naudojimo tikslais iki 2021 m. sausio 1 d. taikyti pereinamąjį laikotarpį dėl CO2 susijusio apmokestinimo įvedimo. Jei Sąjunga nusprendžia, kad iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas daugiau kaip 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu, Komisija išnagrinėja šių pereinamųjų laikotarpių taikymą ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl jų sutrumpinimo ir (arba) minimalaus su CO2 susijusio apmokestinimo lygio, kaip nurodyta I priede, pakeitimo.“

66. 18a ir 18b straipsniai išbraukiami.

67. 20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

1. Direktyvos 2008/118/EB III ir IV skyriaus nuostatos taikomos tik šiems energetikos produktams:

a) produktams, kurių KN kodai yra nuo 1507 iki 1518, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

b) produktams, kurių KN kodai yra 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707 50;

c) produktams, kurių KN kodai yra nuo 2710 11 iki 2710 19 69. Tačiau produktams, kurių KN kodai yra 2710 11 21, 2710 11 25 ir 2710 19 29, Direktyvos 2008/118/EB III ir IV skyriaus nuostatos taikomos tik vežant juos didmeninės komercinės prekybos tikslais;

d) produktams, kurių KN kodai yra 2711 (išskyrus 2711 11, 2711 21 ir 2711 29);

e) produktams, kurių KN kodas yra KN kodas 2901 10;

f) produktams, kurių KN kodas yra 2902 20, 2902 30, 2902 41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44;

g) produktams, kurių KN kodas yra 2905 11 00 ir kurie nėra sintetinės kilmės, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

h) produktams, kurių KN kodai yra 2909 19 10 ir 3824 90 91;

i) produktams, kurių KN kodai yra 2207, 2208 90 91 ir 2208 90 99, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai ir yra denatūruoti pagal Direktyvos 92/83/EB 27 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

j) produktams, kurių KN kodai yra 2909 19 90, 3823 19 90 ir 3824 90 97, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

k) produktams, kurių KN kodas yra 3811.

2. Pagal dvišalius susitarimus valstybės narės gali netaikyti kai kurių arba visų Direktyvos 2008/118/EB III ir IV skyriaus nuostatų kai kurių arba visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų atžvilgiu, jei jiems netaikomi šios direktyvos 7, 8 ir 9 straipsniai. Šie susitarimai neturi įtakos valstybėms narėms, kurios nėra šių susitarimų šalys. Apie šiuos dvišalius susitarimus pranešama Komisijai, kuri savo ruožtu apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.“

68. 21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalyje tekstas „Direktyva 92/12/EEB“ pakeičiama tekstu „Direktyva 2008/118/EB“;

b) 2 dalis išbraukiama;

c) 5 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipoje tekstas „Taikant Direktyvos 92/12/EEB 5 ir 6 straipsnius“ pakeičiamas tekstu „Taikant Direktyvos 2008/118/EB 2 ir 7 straipsnius.“

69. 24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Šiame straipsnyje,

standartinės cisternos yra:

- cisternos, kurios gamintojo arba trečiosios šalies stacionariai pritvirtintos prie transporto priemonės, kurios, remiantis jų registracijos dokumentais arba transporto priemonės tinkamumo naudoti keliuose pažymėjimu, atitinka taikomus techninius ir saugumo reikalavimus ir kurių nuolatinė instaliacija leidžia kurą naudoti tiesiogiai varymui ir, tam tikrais atvejais, šaldymo bei kitų sistemų darbui vežimo metu. Dujų cisternos, pritaikytos prie transporto priemonių, suprojektuotų dujas naudoti tiesiogiai kaip degalus, ir cisternos, pritaikytos prie kitų sistemų, kurios gali būti įrengtos transporto priemonėje, taip pat laikomos standartinėmis cisternomis.

- cisternos, kurios gamintojo arba trečiosios šalies pritvirtintos prie specialaus konteinerio, kuris, remiantis konteinerio registracijos dokumentais, atitinka taikomus techninius ir saugumo reikalavimus, ir kurių nuolatinė instaliacija leidžia kurą naudoti tiesiogiai šaldymo sistemų ir kitų specialiuose konteineriuose įrengtų sistemų darbui vežimo metu.

Specialūs konteineriai – bet koks konteineris, turintis specialiai suprojektuotus prietaisus šaldymo, prisotinimo deguonimi, šiluminės izoliacijos ir kitoms sistemoms.“

70. 27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

1. Komisijai neribotam laikotarpiui suteikiami įgaliojimai priimti 2 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius teisės aktus.

2. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija iš karto apie tai praneša Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.“

71. Įterpiami šie 27a, 27b ir 27c straipsniai:

„27a straipsnis

Įgaliojimų atšaukimas

1. Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Taryba, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi per pagrįstą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo informuoti Komisiją, nurodydama deleguotuosius įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Jis neturi poveikio jau taikomų deleguotųjų teisės aktų galiojimui. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

27b straipsnis

Prieštaravimas dėl deleguotųjų teisės aktų

1. Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto per [trijų] mėnesių laikotarpį nuo pranešimo apie jį dienos.

2. Jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui Taryba nepareiškia prieštaravimo dėl deleguotojo teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Deleguotasis teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu Taryba pranešė Komisijai neketinanti pareikšti prieštaravimų.

3. Jei Taryba prieštarauja dėl priimto deleguotojo teisės akto, jis neįsigalioja. Taryba nurodo prieštaravimo dėl deleguotojo teisės akto priežastis.

27c straipsnis

Europos Parlamento informavimas

Europos Parlamentas informuojamas apie Komisijos deleguotųjų teisės aktų priėmimą, bet kokį prieštaravimą jų atžvilgiu ar Tarybos atšauktą įgaliojimų delegavimą.“

72. 29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Kas penkerius metus, o pirmą kartą iki 2015 m. pabaigos Komisija pateikia Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą ir, prireikus, pasiūlymą dėl jos keitimo.

Komisijos ataskaitoje išnagrinėjami, inter alia , minimalus su CO2 susijusio apmokestinimo lygis, naujovių ir technologinės pažangos poveikis, visų pirma dėl energijos vartojimo efektyvumo, elektros energijos naudojimo transporte ir šioje direktyvoje nustatyto atleidimo nuo mokesčių, įskaitant taikomų aviacijos ir jūrų navigacijos tikslais naudojamam kurui, arba jų sumažinimo pagrįstumo. Rengdama ataskaitą Komisija atsižvelgia į tai, ar tinkamai veikia vidaus rinka, realią minimalaus apmokestinimo lygio vertę ir platesnės apimties Sutarties tikslus.

Bet kokiu atveju sektorių arba jų pošakių, kuriems, kaip manoma, būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas šios direktyvos 14a straipsnio tikslais bus reguliariai peržiūrimas, visų pirma atsižvelgiant į turimus naujus įrodymus.“

73. I priedas pakeičiamas šios direktyvos priedo tekstu.

74. II ir III priedai išbraukiami.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2013 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos pirmoje ir trečioje pastraipoje nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstą.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

„I PRIEDAS

A lentelė. Minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d. variklių degalams, naudojamiems pagal 7 straipsnyje nustatytas paskirtis

Su CO2 susijęs apmokestinimas | Bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas | Bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas | Bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas |

2013 m. sausio 1 d. | 2013 m. sausio 1 d. | 2015 m. sausio 1 d. | 2018 m. sausio 1 d. |

Benzinas KN kodai 2710 11 31, 2710 11 41, 2710 11 45, 2710 11 49, 2710 11 51 ir 2710 11 59 | 20 EUR/t CO2 | 9,6 EUR/GJ | 9,6 EUR/GJ | 9,6 EUR/GJ |

Gazolis KN kodai nuo 2710 19 41 iki 2710 19 49 | 20 EUR/t CO2 | 8,2 EUR/GJ | 8,8 EUR/GJ | 9,6 EUR/GJ |

Žibalas KN kodai 2710 19 21 ir 2710 19 25 | 20 EUR/t CO2 | 8,6 EUR/GJ | 9,2 EUR/GJ | 9,6 EUR/GJ |

SND KN kodai nuo 2711 12 11 iki 2711 19 00 | 20 EUR/t CO2 | 1,5 EUR/GJ | 5,5 EUR/GJ | 9,6 EUR/GJ |

Gamtinės dujos KN kodai 2711 11 00 ir 2711 21 00 | 20 EUR/t CO2 | 1,5 EUR/GJ | 5,5 EUR/GJ | 9,6 EUR/GJ |

B lentelė. Minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d. variklių degalams, naudojamiems pagal 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą paskirtį

Su CO2 susijęs apmokestinimas | Bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas |

Gazolis KN kodai nuo 2710 19 41 iki 2710 19 49 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

Žibalas KN kodai 2710 19 21 ir 2710 19 25 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

SND KN kodai nuo 2711 12 11 iki 2711 19 00 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

Gamtinės dujos KN kodai 2711 11 00 ir 2711 21 00 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

C lentelė. Krosnių kurui nuo 2013 m. sausio 1 d. taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai

Su CO2 susijęs apmokestinimas | Bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas |

Gazolis KN kodai nuo 2710 19 41 iki 2710 19 49 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

Labai sieringas mazutas KN kodai nuo 2710 19 61 iki 2710 19 69 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

Žibalas KN kodai 2710 19 21 ir 2710 19 25 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

SND KN kodai nuo 2711 12 11 iki 2711 19 00 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

Gamtinės dujos KN kodai 2711 11 00 ir 2711 21 00 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

Anglys ir koksas KN kodai 2701, 2702 ir 2704 | 20 EUR/t CO2 | 0,15 EUR/GJ |

D lentelė. Elektros energijai nuo 2013 m. sausio 1 d. taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai

Su CO2 susijęs apmokestinimas | Bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimas |

Elektros energija KN kodas 2716 | 0,15 EUR/GJ“ |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Direktyvos 2003/96/EB peržiūra

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[22]

14 05 Apmokestinimo politika

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva), susijęs (-usi) su nauja priemone

( Pasiūlymas / iniciatyva, susijęs (-usi) su po bandomojo projekto priimta nauja priemone / parengiamąja priemone[23]

( Pasiūlymas (iniciatyva), susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

( Pasiūlymas (iniciatyva), susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

Tikslai

Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Tvarus augimas – tausiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas (Europa 2020)

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

3 konkretus tikslas

Sukurti naujas mokesčių iniciatyvas ir veiksmus, kurie padės siekti ES politikos tikslų (pavyzdžiui, aplinkos ir energijos politikos srityje)

Atitinkama VGV / VGB veikla

14 antraštinė dalis. Mokesčiai ir muitų sąjunga; VGB 05 Apmokestinimo politika

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams / grupėms.

Energijos apmokestinimo direktyvos suderinimas su strategija „Europa 2020“ ir Apyvartinių leidimų sistema (ALS).

Dabartinėje direktyvoje aplinkai žalingos paskatos yra pašalintos; nustatytos paskatos, pavyzdžiui, rinktis biokurą.

Indėlis siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį, padidinti užimtumą ir ekonomikos augimą.

Nuoseklus požiūris į energijos šaltinius Energijos apmokestinimo direktyvoje ir tokiu būdu tikrai vienodų sąlygų sudarymas skirtingiems energijos vartotojams.

Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

CO2 kainos signalas sektoriams, neįtrauktiems į Apyvartinių leidimų sistemą (ALS).

Tikrasis numatomų mokesčių tarifas, taikomas energijai.

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

ES išsikėlė keletą reiklių, teisiškai įpareigojančių klimato kaitos ir energijos tikslų, kurie turi būti įgyvendinti iki 2020 m. Jie yra nurodyti strategijoje „Europa 2020“, kurioje nustatytas tvaraus augimo, veiksmingiau išteklius naudojančios, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos prioritetas.

Papildoma ES dalyvavimo nauda

Klimato kaita ir energija – tai visai Europai svarbūs klausimai. Būtini koordinuoti veiksmai, siekiant bendrų šiose srityse nustatytų tikslų.

Panašios patirties išvados

Nėra.

Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlyme nustatyta CO2 apmokestinimo taikymo sistema tose srityse, kuriose ES ALS yra netaikoma, siekiant papildyti ALS nustatytą anglies dioksido kainos signalą. Siekiant užtikrinti suderinimą su ES ALS ir ekonomiškai veiksmingai išvengti nuostolių, bus vengiama abiejų priemonių sutapimo.

Pasiūlymas papildo strategiją „Europa 2020“. Visų pirma juo valstybėms narėms sudaromos sąlygos pagerinti mokesčių sistemos galimybes skatinti tvarų ekonomikos augimą, skatinti darbo vietų kūrimą ir investicijas ir padėti įgyvendinti platesnės apimties socialinius ir aplinkos tikslus.

Trukmė ir finansinis poveikis

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio ES.

( Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

- ( Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

- ( Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

( Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

- Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

- po to – visavertis taikymas.

Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[24]

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio ES.

( Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

( Netiesioginis centralizuotas valdymas , vykdymo užduotis perduodant:

- ( vykdomosioms įstaigoms

- ( Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[25]

- ( nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

- ( asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

( Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

( Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

( Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

VALDYMO PRIEMONĖS

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio ES biudžetui.

Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Valdymo ir kontrolės sistema

Nustatyta rizika

Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio ES.[pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

[2] SEC (2008) 85 II tom., nuo 51 p.

[3] 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

[4] 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Taryba, pirmininkaujančios valstybės narės išvados (7652/1/08 rev.1, 2008/05/20).

[5] Žalioji knyga dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais, COM(2007) 140, 2007 m. kovo 28 d.

[6] 2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimas 2007/589/EB, nustatantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (OL L 229, 2007 8 31, p. 1).

[7] 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL L 114, 2006 4 27, p. 64).

[8] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

[9] COM(2007) 52 galutinis, 2007 3 13.

[10] OL L , , p..

[11] OL L 9, 2009 1 14, p. 12.

[12] OL C , , p. .

[13] OL C , , p. .

[14] OL C , , p. .

[15] OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

[16] OL L 140, 2009 6 5, p. 136.

[17] OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

[18] OL L 229, 2007 8 31, p. 1.

[19] OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

[20] OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

[21] OL L 9, 2009 1 14, p. 12.

[22] VGV – veikla grindžiamas valdymas; VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[23] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[24] Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti BudgWeb svetainėje http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[25] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.